Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2006/0196(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0246/2007

Pateikti tekstai :

A6-0246/2007

Debatai :

PV 10/07/2007 - 5
CRE 10/07/2007 - 5

Balsavimas :

PV 11/07/2007 - 7.10
CRE 11/07/2007 - 7.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2007)0336

Priimti tekstai
PDF 615kWORD 279k
Trečiadienis, 2007 m. liepos 11 d. - Strasbūras
Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinka***I
P6_TA(2007)0336A6-0246/2007
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 97/67/EB dėl visiško Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos suformavimo (COM(2006)0594 – C6-0354/2006 – 2006/0196(COD))

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0594)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,  47 straipsnio 2 dalį, 55 ir 95 straipsnius, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0354/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A6-0246/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Dar neskelbta OL.


Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2007 m. liepos 11 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/.../EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 97/67/EB siekiant visiško Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos suformavimo
P6_TC1-COD(2006)0196

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 47 straipsnio 2 dalį, 55 ir 95 straipsnius,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ║,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos(3),

kadangi:

(1)  Taryba savo 1994 m. vasario 7 d. rezoliucijoje dėl Bendrijos pašto paslaugų plėtros(4) nustatė, kad vienas pagrindinių Bendrijos pašto politikos tikslų yra suderinti laipsnišką kontroliuojamą pašto paslaugų rinkos liberalizavimą ir tvirtą universaliųjų paslaugų teikimo garantiją.

(2)  1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo(5) nustatė pašto sektoriaus reguliavimo mechanizmą Bendrijos lygiu, apimantį priemones universaliosioms paslaugoms garantuoti ir nustatantį maksimalias pašto paslaugų ribas, kurias valstybės narės gali rezervuoti savo universaliųjų paslaugų teikėjui (-ams), siekdamos išlaikyti universaliąsias paslaugas, ir kurios turi būti laipsniškai mažinamos, ir sprendimų priėmimo dėl tolesnio rinkos atvėrimo konkurencijai tvarkaraštį, siekiant sukurti bendrą pašto paslaugų rinką.

3)   ║ Sutarties 16 straipsnyje nustatyta, kokią vietą tarp bendrų Europos Sąjungos vertybių užima bendrus ekonominius interesus tenkinančios paslaugos ir jų vaidmuo skatinant socialinę ir teritorinę sanglaudą. Jame teigiama, jog turi būti rūpinamasi, kad tokios paslaugos remtųsi principais ir sąlygomis, padedančiomis įgyvendinti nustatytas užduotis.

(4)  Teigiamas bendrus ekonominius interesus tenkinančių paslaugų vaidmuo pabrėžtas 2005 m. spalio mėn. Specialiajame Eurobarometre 219, kuriame nurodoma, kad pašto paslaugos yra labiausiai visos naudotojų visoje ES vertinamos bendrus ekonominius interesus tenkinančios paslaugos – jas teigiamai įvertino 77 proc. apklaustųjų.

(5)  Kadangi pašto paslaugos yra pagrindinė bendravimo ir keitimosi informacija priemonė, jos atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant ES socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos.

(6)  Šioje srityje reikia imtis tokių priemonių, kuriomis būtų įgyvendinami ║ Sutarties 2 straipsnyje keliami Bendrijos uždaviniai: visoje Bendrijoje skatinti darnią, subalansuotą ir tolygią ekonominės veiklos plėtrą, aukšto lygio užimtumą ir socialinę apsaugą, tvarų ir neinfliacinį augimą, didelį konkurencingumą ir ekonominės veiklos rezultatų konvergenciją, gyvenimo lygio ir gyvenimo kokybės gerėjimą bei valstybių narių ekonominę ir socialinę sanglaudą bei solidarumą.

(7)  Pastaraisiais metais Europos pašto rinkose įvyko didelių pokyčių, kuriuos paskatino technologinė pažanga ir dėl valstybės reguliavimo mažinimo išaugusi konkurencija. Dėl globalizacijos būtina būti iniciatyviems, remti vystymąsi, kad neatimtumėme iš ES piliečių galimybės pasinaudoti tokių pokyčių teikiama nauda.

(8)  2005 m. kovo 22–23 d. Europos Vadovų Taryba savo Lisabonos strategijos vidurio laikotarpio peržiūros išvadose dar kartą pabrėžė vidaus rinkos kaip augimo skatinimo ir naujų geresnių darbo vietų kūrimo priemonės svarbą bei vaidmenį, kurį dinamiškoje konkurencinėje ekonomikoje turi atlikti veiksmingos bendrus ekonominius interesus tenkinančios paslaugos. Šios išvados galioja ir pašto paslaugoms kaip pagrindiniam ryšių, prekybos ir teritorinės sanglaudos įrankiui.

(9)  Europos Parlamentas savo 2006 m. vasario 2 d. rezoliucijoje dėl Pašto direktyvos taikymo(6) pabrėžė socialinę ir ekonominę veiksmingų pašto paslaugų svarbą bei vietą Lisabonos strategijoje ir nurodė, kad iki šiol pašto sektoriuje įgyvendintomis reformomis buvo pasiekta pastebimų teigiamų rezultatų, įskaitant pagerėjusią kokybę, didesnį veiksmingumą ir geresnį orientavimąsi į vartotoją. Atsižvelgiant į tai, kad nuostatos dėl universaliųjų paslaugų valstybėse narėse neretai būna skirtingos, savo rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino Komisiją į savo perspektyvų studiją įtraukti teikiamų universaliųjų paslaugų kokybės ir jų finansavimo klausimus bei pasiūlyti universaliųjų paslaugų apibrėžimą, taikymo sritį ir tinkamą finansavimą. Jis taip pat pažymėjo, kad pašto tinklai turi nepamainomų teritorinių ir socialinių aspektų, dėl kurių tampa įmanoma visuotinė galimybė naudotis būtiniausiomis vietos paslaugomis.

(10)  Vadovaujantis Direktyva 97/67/EB buvo atlikta perspektyvų studija, kurioje vertinamas pašto paslaugų vidaus rinkos visiško suformavimo 2009 m. poveikis kiekvienai valstybei narei. Taip pat Komisija atliko išsamią Bendrijos pašto paslaugų sektoriaus analizę, įskaitant šio sektoriaus ekonominės, socialinės ir technologinės plėtros tyrimų užsakymus, ir aktyviai konsultavosi su suinteresuotosiomis šalimis.

(11) █Perspektyvų studijoje teigiama, kad pagrindinį tikslą – užtikrinti patikimą ir nenutrūkstamą universaliųjų paslaugų, atitinkančių kokybės standartą, valstybių narių nustatytą remiantis Direktyva 97/67/EB, teikimą visoje Bendrijoje – galima pasiekti iki 2009 m., neišskiriant rezervuotųjų paslaugų.

(12)  Laipsniškas progresyvus pašto rinkų atvėrimas konkurencijai suteikė universaliųjų paslaugų teikėjams pakankamai laiko savo ilgalaikio gyvybingumo naujomis rinkos sąlygomis užtikrinimui būtinoms modernizavimo ir restruktūrizavimo priemonėms įgyvendinti bei leido valstybėms narėms pritaikyti savo reguliavimo sistemas atviresnei aplinkai. Be to, valstybės narės gali pasinaudoti pereinamojo laikotarpio teikiama galimybe ir turi pakankamai laiko, kurio reikia veiksmingai konkurencijai įvesti, ir toliau tęsti, jei reikia, universaliųjų paslaugų teikėjų modernizavimą ir restruktūrizavimą.

(13)  Iš perspektyvų studijos matyti, kad rezervuotoji paslaugų sritis toliau neturėtų ║ būti laikoma pirmo pasirinkimo sprendimu universaliosioms paslaugoms finansuoti. Vertinime atsižvelgiama į Bendrijos ir valstybių narių siekį sukurti vidaus rinką, naudotis jos augimo bei darbo vietų potencialu ir užtikrinti galimybę visiems naudotojams naudotis veiksmingomis bendrus ekonominius interesus tenkinančiomis paslaugomis. █

(14)  Yra keletas veiksnių, skatinančių pašto sektoriaus keitimąsi, visų pirma paklausa ir kintantys klientų poreikiai, organizaciniai pokyčiai, automatizavimas ir naujų technologijų diegimas, didesnis elektroninio ryšio priemonių naudojimas bei rinkos atvėrimas. Kad atlaikytų konkurenciją, sugebėtų vykdyti naujus vartotojų reikalavimus ir užsitikrintų naujus finansavimo šaltinius, pašto paslaugų teikėjai gali didinti savo veiklos įvairovę teikdami elektronines komercines paslaugas ar kitas informacinės visuomenės paslaugas.

(15)  Nauji konkurenciniai iššūkiai, besiskiriantys nuo tradicinių pašto paslaugų (pvz., didėjantis skaitmeninių ir elektroninių ryšių naudojimas), skubina pašto paslaugų teikėjus, įskaitant paskirtus universaliųjų paslaugų teikėjus, gerinti našumą, o tai savaime labai padidins konkurencingumą.

(16)  Laipsniškas rinkos atvėrimas, jei jam bus kruopščiai pasirengta, gali padėti išplėsti bendrą pašto rinkos apimtį; be to, konkurencinį neutralumą užtikrinančiomis sąlygomis jis gali prisidėti prie tvaraus ir kokybiško užimtumo užtikrinimo universaliųjų paslaugų teikėjų įmonėse bei palengvinti naujų darbo vietų kūrimą kitų operatorių įmonėse, naujų rinkos dalyvių atsiradimą ir susijusią ekonominę veiklą. Ši direktyva nepažeidžia valstybių narių kompetencijos reguliuoti įdarbinimo sąlygas pašto paslaugų sektoriuje, tačiau tai neturėtų sukelti nesąžiningos konkurencijos. Rengiantis pašto rinkos atvėrimui, reikėtų deramai atsižvelgti į socialinius klausimus, ypač susijusius su darbuotojais, kurie buvo anksčiau pasamdyti pašto paslaugoms teikti.

(17)  Padidėjusi konkurencija turėtų padėti pašto sektoriui integruotis su alternatyviomis ryšio priemonėmis ir pagerinti vis išrankesniems naudotojams teikiamų paslaugų kokybę. Tolesnis rinkos atvėrimas ir toliau turėtų būti ypač naudingas vartotojams bei mažoms ir vidutinėms įmonėms – tiek siunčiant, tiek ir gaunant paštą, nes turėtų pagerėti kokybė, išaugti pasirinkimas, sumažėti kainos vartotojams, atsirasti novatoriškų paslaugų ir verslo modelių. Šiandieninė pašto rinka yra didesnės pranešimų, įskaitant elektroninių, rinkos dalis, ir į tai reikia atsižvelgti atliekant rinkos vertinimą.

(18)  Kaimo vietovių pašto tinklas, taip pat ir kalnų bei salų regionuose, labai svarbus įtraukiant įmones į šalies ir viso pasaulio ekonominę veiklą ir užtikrinant sanglaudą socialiniu bei užimtumo požiūriais. Be to, kalnų ir salų regionų kaimų pašto skyriai gali veikti kaip pagrindinis universalios prieigos prie telekomunikacijų technologijų infrastruktūros tinklas.

(19)  Gretimų ryšių rinkų plėtros poveikis įvairiems Bendrijos regionams, gyventojų sluoksniams ir pašto paslaugų naudojimui skiriasi. Reikėtų išlaikyti teritorinę ir socialinę sanglaudą ir, atsižvelgiant į tai, kad, naudodamosi Direktyvos 97/67/EB teikiamu lankstumu valstybės narės vietinei paklausai tenkinti gali pritaikyti konkrečias paslaugas, būtina visiškai išlaikyti universaliąsias paslaugas bei atitinkamus minėtoje direktyvoje keliamus kokybės reikalavimus. Siekiant užtikrinti, kad rinkos atvėrimas būtų naudingas visiems naudotojams, ypač paslaugų vartotojams ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms, valstybės narės privalo stebėti ir prižiūrėti rinkos plėtrą. Jos turi imtis tinkamų direktyvoje numatytų reguliavimo priemonių ir užtikrinti, kad galimybės naudotis pašto paslaugomis ir toliau tenkintų naudotojų poreikius, įskaitant, jei reikia, minimalaus paslaugų skaičiaus užtikrinimą vienoje pašto paslaugų teikimo vietoje, ir kad jokiu būdu nebūtų mažinamas pašto paslaugų teikimo vietų skaičius kaimo ir atokiuose regionuose. Kartu valstybės narės turėtų numatyti ir taikyti atitinkamas nuobaudas savo įsipareigojimų nesilaikantiems paslaugų teikėjams.

(20)  Direktyvoje 97/67/EB užtikrinama, kad universaliosios paslaugos būtų teikiamos kiekvienam fiziniam arba juridiniam asmeniui netgi atokiose ar rečiau apgyvendintose teritorijose, vieną kartą per darbo dieną surenkant ir pristatant paštą į namus ar biurą.

(21)  Sąvoka "naudotojai" apima individualius vartotojus ir komercines įstaigas, kurios naudojasi universaliomis paslaugomis, išskyrus tuos atvejus, kai Direktyvoje 97/67/EB yra numatyta kitaip.

(22)  Aukštos kokybės pašto paslaugos padeda sėkmingai siekti socialinės bei teritorinės sanglaudos. Elektroninė prekyba, ypač atokesnėse ir rečiau apgyvendintose vietovėse, suteikia naujų galimybių dalyvauti ekonominėje veikloje, o tinkamas pašto paslaugų teikimas yra svarbi šios veiklos prielaida.

(23)  Direktyvoje 97/67/EB pirmenybė teikiama universaliųjų paslaugų teikimui paskiriant universaliųjų paslaugų teikėjus. Didesnė konkurencija ir platesnis pasirinkimas reiškia, kad valstybėms narėms reikėtų suteikti daugiau lankstumo renkantis veiksmingiausią ir tinkamiausią mechanizmą universaliųjų paslaugų teikimui užtikrinti laikantis objektyvumo, skaidrumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir mažiausio rinkos iškraipymo, reikalingo laisvam pašto paslaugų teikimui vidaus rinkoje garantuoti, principų. Valstybės narės gali taikyti vieną ar kelis iš šių būdų: palikti universaliųjų paslaugų teikimą rinkos jėgoms, paskirti vieną arba kelias įmones skirtingiems universaliųjų paslaugų elementams ar paslaugoms skirtingose nacionalinės teritorijos dalyse teikti bei skelbti viešųjų pirkimų konkursą paslaugoms teikti. Jei valstybė narė nusprendžia paskirti vieną ar kelias įmones universaliosioms paslaugoms teikti arba įvairioms universaliųjų paslaugų dalims teikti, reikia užtikrinti, kad ir kiti universaliųjų paslaugų teikėjai laikytųsi universaliųjų paslaugų kokybei keliamų reikalavimų.

(24)  Svarbu, kad naudotojai gautų visą informaciją apie teikiamas universaliąsias paslaugas, o pašto paslaugas teikiančios įmonės būtų informuojamos apie universaliųjų paslaugų teikėjo (-ų) teises ir pareigas. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad naudotojai gautų visą informaciją apie konkrečių teikiamų paslaugų ypatybes ir galimybes jomis naudotis. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų stebėti, kad tokia informacija būtų prieinama. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad valstybėms narėms leidžiama rinktis ir kitus būdus universaliųjų paslaugų teikimui užtikrinti, ne vien paskiriant universaliųjų paslaugų teikėją (-us), valstybėms narėms reikia suteikti lankstumo sprendžiant, kaip šią informaciją pateikti visuomenei.

(25)  Atsižvelgiant į atliktus tyrimus ir siekiant atskleisti visą pašto paslaugų vidaus rinkos potencialą, reikia nutraukti rezervuotųjų paslaugų ir specialiųjų teisių naudojimą kaip būdą universaliųjų paslaugų teikimui finansuoti. Atsižvelgiant į valstybių narių situaciją, tikslinga nustatyti galutinę išimtinių teisių pašto sektoriuje panaikinimo datą – 2010 m. pabaigą.

(26)  Kai kuriose valstybėse narėse išliks būtinybė tęsti išorinį universaliųjų paslaugų teikimo grynųjų likutinių sąnaudų finansavimą. Todėl reikia išsamiai paaiškinti būtino ir pagrįsto universaliųjų paslaugų finansavimo užtikrinimo alternatyvas, leidžiant valstybėms narėms pasirinkti, kokius finansavimo mechanizmus naudoti. Tarp šių alternatyvų yra galimybė naudoti viešųjų pirkimų procedūras, įskaitant tiesioginių derybų procedūras, ir tais atvejais, kai įpareigojimas teikti universaliąsias paslaugas lemia grynąsias sąnaudas ir yra per didelė finansinė našta universaliųjų paslaugų teikėjui – skaidrų kompensavimą iš valstybės išteklių bei sąnaudų paskirstymą paslaugų teikėjams ir (arba) naudotojams nustatant įmokas į kompensacijų fondą. Valstybės narės gali naudoti kitus pagal Bendrijos teisę leidžiamus finansavimo būdus, jei jie neprieštarauja Direktyvai 97/67/EB, pavyzdžiui, gali nuspręsti, kad visas universaliųjų paslaugų teikėjų pelnas ar jo dalis, gauta iš kitos veiklos, nepatenkančios į universaliųjų paslaugų sritį, turi būti skirta grynosioms universaliųjų paslaugų sąnaudoms finansuoti. Nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimo laikytis valstybės pagalbai taikytinų Sutarties nuostatų, valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie savo planus finansuoti grynąsias universaliųjų paslaugų sąnaudas, ir šie planai turėtų atsispindėti Direktyvos 97/67/EB taikymo ataskaitoje, kurią Komisija reguliariai teikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

(27)  Tais atvejais, kai numatytas kompensacijų fondas, įmonės, teikiančios paslaugas, galinčias pakeisti universaliąją paslaugą, turėtų prisidėti prie universaliosios paslaugos finansavimo. Norėdamos nustatyti susijusias įmones, valstybės narės turi įvertinti, ar naudotojo požiūriu šių įmonių teikiamos paslaugos, atsižvelgiant į jų charakteristikas, įskaitant pridėtinės vertės ypatybes bei paslaugų paskirtį, gali pakeisti universaliąsias paslaugas. Kad galėtų būti laikoma pakeičiančia, paslauga neprivalo turėti visų universaliosios paslaugos ypatybių, pvz., pristatymo kiekvieną dieną arba pristatymo visoje valstybės narės teritorijoje, tačiau privalo turėti bent vieną universaliosios paslaugos ypatybę; greitojo pašto ir kurjerių paslaugos nelaikomos paslaugomis, galinčiomis pakeisti universaliąsias paslaugas. Siekdama laikytis proporcingumo principo valstybė narė nustatydama, kiek šios įmonės turi prisidėti prie universaliųjų paslaugų teikimo sąnaudų valstybėje narėje, turėtų taikyti skaidrius ir nediskriminacinius kriterijus. █

(28)  Direktyvoje 97/67/EB nustatyti skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principai turi būti ir toliau taikomi kiekvienam finansavimo mechanizmui, o visi sprendimai šioje srityje turi būti pagrįsti skaidriais, objektyviais ir patikrinamais kriterijais. Visų pirma, įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas grynosios sąnaudos nacionalinės reguliavimo institucijos atsakomybe skaičiuojamos kaip paskirtosios įmonės grynųjų sąnaudų, kai ji dirba teikdama universaliąsias paslaugas, ir jos grynųjų sąnaudų, kai ji dirba tokių paslaugų neteikdama, skirtumas. Skaičiuojant atsižvelgiama į visus aktualius aspektus, įskaitant bet kokią rinkos naudą, kurią gauna įmonė, paskirta teikti universaliąsias paslaugas, teisę gauti pagrįstą pelną ir skatinimo priemones siekiant rentabilumo. Siekiant išvengti teisinio netikrumo ir užtikrinti vienodas sąlygas, Komisija turėtų parengti išsamias gaires, kaip apskaičiuoti grynąsias universaliųjų paslaugų sąnaudas.

(29)  Vėliau pašto reformos procese pradėjusioms dalyvauti arba itin sudėtingą topografiją turinčioms valstybėms narėms, ypač valstybėms, kurių teritorijoje yra daug salų, išskirtinėms ir specialioms teisėms panaikinti tikslinga suteikti papildomo dvejų metų pereinamojo laikotarpio galimybę, apie tai pranešant Komisijai. Atsižvelgiant į šį išimtinį laikotarpį, taip pat reikėtų tam tikru laikotarpiu ir tam tikrų paslaugų atžvilgiu leisti toms valstybėms narėms, kurios visiškai atvėrė savo rinkas, atsisakyti suteikti leidimą kitoje valstybėje narėje veikiančioms monopolijoms pradėti veiklą jų teritorijoje.

(30)  Valstybėms narėms reikėtų leisti išduoti bendrus leidimus ir individualias licencijas, kai tai yra pagrįsta ir atitinka siekiamą tikslą. Tačiau, kaip nurodyta trečiojoje Direktyvos 97/67/EB taikymo ataskaitoje, būtina toliau derinti sąlygas, kurios gali būti nustatytos, kad vidaus rinkoje sumažėtų nepagrįstų kliūčių paslaugoms teikti. Šiomis aplinkybėmis valstybės narės gali, pavyzdžiui, leisti įmonėms, kurios teikia universaliosioms paslaugoms priskiriamas arba jas galinčias atstoti paslaugas, pasirinkti laikytis įsipareigojimo teikti paslaugas arba finansiškai prisidėti dengiant kitos įmonės teikiamų paslaugų sąnaudas; tačiau reikėtų nebeleisti reikalauti prisidėti prie sąnaudų pasidalijimo mechanizmo ir kartu nustatyti universaliųjų paslaugų teikimo arba kokybės įpareigojimus, nes abu reikalavimai yra skirti tam pačiam tikslui. Be to, reikia išaiškinti, kad kai kurios bendrų leidimų ir licencijų išdavimo nuostatos neturėtų būti taikomos paskirtiems universaliųjų paslaugų teikėjams.

(31)  Aplinkoje, kurioje universaliąsias paslaugas teikia keletas pašto įmonių, valstybės narės turi įvertinti, ar leisti kitiems panašias paslaugas teikiantiems operatoriams teikti kai kuriuos pašto infrastruktūros elementus arba konkrečias paslaugas, paprastai teikiamas universaliųjų paslaugų teikėjų, siekiant skatinti veiksmingą konkurenciją ir (arba) apsaugoti naudotojus ir vartotojus užtikrinant bendrą pašto paslaugų kokybę. Jeigu yra keletas universaliųjų paslaugų teikėjų, turinčių regioninius pašto tinklus, valstybės narės taip pat turėtų įvertinti operatorių sąveiką ir, prireikus, ją užtikrinti, kad būtų išvengta kliūčių greitai gabenti pašto siuntas. Valstybėse narėse šių infrastruktūros elementų ir paslaugų teisinė ir rinkos padėtis skiriasi, todėl tereikia pareikalauti, kad valstybės narės priimtų pagrįstą sprendimą dėl reguliavimo priemonės būtinumo, apimties ir pobūdžio, įskaitant, jei reikia, sąnaudų pasidalijimą. Ši nuostata neapriboja valstybių narių teisės imtis priemonių, užtikrinančių skaidrias ir nediskriminuojančias galimybes naudotis viešuoju pašto tinklu.

(32)  Atsižvelgiant į pašto paslaugų svarbą akliesiems ir silpnaregiams, reikėtų, kad valstybės narės užtikrintų, kad konkurencingoje ir liberalizuotoje rinkoje būtų nemokamai teikiamos paslaugos akliesiems ir silpnaregiams. █

(33)  Labai konkurencingoje aplinkoje svarbu užtikrinti, kad universaliųjų paslaugų teikėjams būtų suteiktas kainodaros lankstumas, būtinas universaliųjų paslaugų finansiniam gyvybingumui užtikrinti. Taigi, viena vertus, svarbu užtikrinti, kad valstybės narės nustatytų tik tokius tarifus, kuriais principui, kad kainos privalo atspindėti įprastą prekybos paklausą ir sąnaudas, būtų nusižengta tik tam tikrais atvejais. Šio tikslo siekiama leidžiant valstybėms narėms taikyti vienodą tarifą vienetinio tarifo paštui, kuriuo dažniausiai naudojasi vartotojai bei mažosios ir vidutinės įmonės. Dėl bendrus visuomenės interesus atitinkančių priežasčių, pvz., kultūros, regioninės ir socialinės sanglaudos, atskiros valstybės narės gali taikyti vienodus tarifus kai kurioms kitoms pašto rūšims. Toks principas, kai kainos nustatomos pagal sąnaudas, neturėtų kliudyti už universaliųjų paslaugų teikimą atsakingiems subjektams taikyti vienodus tarifus tokių universaliųjų paslaugų dalį sudarančioms paslaugoms.

(34)  Kita vertus, būtina, kad paslaugoms, kurias universaliųjų paslaugų teikėjai teikia verslo klientams, didelių pašto siuntų siuntėjams ir tiems, kas surenka įvairių klientų paštą, būtų taikomos lankstesnės tarifų sąlygos.

(35)  Pereinant prie visiškai konkurencingos rinkos ir siekiant užtikrinti, kad kryžminis neuniversaliųjų paslaugų subsidijavimas universaliųjų paslaugų sąskaita nepakenktų konkurenciniam pirmųjų pranašumui, dera reikalauti, kad valstybės narės išlaikytų universaliųjų paslaugų teikėjų įpareigojimą turėti atskiras ir skaidrias paslaugų sąskaitas atlikus būtinus pakeitimus. Šiuo įpareigojimu būtų užtikrinta, kad nacionalinės reguliavimo institucijos, konkurencijos institucijos ir Komisija gautų informacijos, būtinos su universaliosiomis paslaugomis susijusiems sprendimams priimti ir rinkos sąlygoms stebėti, kol konkurencija taps veiksminga. Nacionalinių reguliavimo institucijų tarpusavio bendradarbiavimas šioje srityje kuriant atskaitos taškus ir gaires turi padėti suderintai taikyti šias taisykles.

(36)  Atsižvelgiant į kitose paslaugų srityse galiojančias taisykles ir siekiant padidinti vartotojų teisių apsaugą, minimalių skundų nagrinėjimo tvarkos principų taikymą reikia išplėsti ir šiuos principus taikyti ne vien universaliųjų paslaugų teikėjams. Siekiant skundų nagrinėjimo tvarką padaryti veiksmingesnę, reikia, kad direktyva 97/67/EB skatintų ginčus spręsti ne teismo tvarka, kaip išdėstyta 1998 m. kovo 30 d. Komisijos rekomendacijoje 98/257/EB dėl institucijoms, atsakingoms už vartotojų ginčų sprendimą ne teismo tvarka, taikomus principus(7) ir 2001 m. balandžio 4 d. Komisijos rekomendacijoje 2001/310/EB dėl ne teismo institucijoms, sprendžiančioms vartotojų ginčus šalių tarpusavio susitarimu, taikomų principų(8). Be to, vartotojų interesams teigiamą poveikį turėtų operatorių sąveikos didinimas suteikiant galimybę naudotis tam tikrais infrastruktūros elementais bei paslaugomis ir nacionalinių reguliavimo institucijų bei vartotojų teisių gynimo organizacijų tarpusavio bendradarbiavimo reikalavimas. Kad būtų apsaugoti pašto paslaugų naudotojų interesai, kai pašto siuntos pavagiamos, prarandamos ar apgadinamos, valstybės narės turėtų įvesti žalos atlyginimo ir (arba) kompensavimo sistemą.

(37)  Nuostatas dėl įgyvendinimo įgaliojimų reikia pakeisti taip, kad jos atitiktų 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(9), pakeitimus.

(38)  Komitetas, padedantis įgyvendinti Direktyvą 97/67/EB, turėtų stebėti, kaip vystomos priemonės, kurių valstybės narės imasi siekdamos užtikrinti universaliųjų paslaugų teikimą, ypač dabartinį ir numatomą šių priemonių poveikį socialinei ir teritorinei sanglaudai. Atsižvelgiant į išskirtinę pašto paslaugų rinkos atvėrimo svarbą regioninei sanglaudai, šio komiteto nariai turėtų būti ne tik valstybių narių atstovai, bet ir kiekvienos valstybės narės vietos ir regioninių valdžios institucijų atstovai.

(39)  Tikėtina, kad nacionalinių reguliavimo institucijų vaidmuo išliks labai svarbus, ypač tose valstybėse narėse, kuriose perėjimas į konkurencingą rinką dar nebaigtas. Laikydamosi reguliavimo ir veiklos vykdymo funkcijų atskyrimo principo, valstybės narės privalo užtikrinti nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomybę, šitaip garantuodamos minėtų institucijų sprendimų nešališkumą. Šis nepriklausomybės reikalavimas jokiu būdu nepažeidžia institucijų autonomijos bei valstybių narių konstitucinių įsipareigojimų ir Sutarties 295 straipsnyje išdėstyto valstybių narių normų, reglamentuojančių nuosavybės sistemą, neutralumo principo. Nacionalinėms reguliavimo institucijoms turi būti suteikti visi jų užduotims vykdyti būtini ištekliai, įskaitant darbuotojus, kompetenciją ir finansines priemones.

(40)  Įvairios nacionalinės organizacijos dažnai dalyvauja vykdant reguliavimo funkcijas, todėl siūloma reikalauti daugiau skaidrumo skirstant šias užduotis ir įvairių už sektoriaus reguliavimą, konkurencijos taisyklių taikymą ir vartotojų reikalus atsakingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimo jų užduočių įgyvendinimui deramai užtikrinti.

(41)  Kiekvienai šaliai turi būti suteikta teisė nacionalinės reguliavimo institucijos dėl jos priimtą sprendimą apskųsti nuo šios institucijos nepriklausomai organizacijai. Ši organizacija gali būti teismas. Skundimo procedūra jokiu būdu nepažeidžia kompetencijos padalijimo valstybės narės nacionalinėje teisės sistemoje ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų juridinių arba fizinių asmenų teisių. Kol laukiama, kol bus baigtos minėtos procedūros, teisiniam ir rinkos saugumui garantuoti būtina užtikrinti nacionalinių reguliavimo institucijų sprendimų laikiną galiojimą.

(42)  █Vykdydamos Direktyvoje 97/67/EB numatytas užduotis nacionalinės reguliavimo institucijos privalo derinti savo veiksmus su kitų valstybių narių reguliavimo organizacijomis ir Komisija. Tai skatintų pašto paslaugų vidaus rinkos plėtrą ir padėtų visose valstybėse narėse nuosekliai taikyti direktyvos nuostatas, ypač tose srityse, kuriose Bendrijos teisės aktus įgyvendinantys nacionaliniai teisės aktai nacionalinėms reguliavimo institucijoms suteikia nemažus įgaliojimus atitinkamas taisykles taikyti savo nuožiūra. Be kitų galimybių, toks bendradarbiavimas galėtų vykti direktyvos pagrindu įkurtame komitete arba Europos reguliuotojų grupėje. Valstybės narės turi nuspręsti, kurios organizacijos vykdant šią direktyvą bus nacionalinės reguliavimo institucijos.

(43)  Savo užduotims deramai vykdyti nacionalinėms reguliavimo institucijoms būtina rinkti informaciją iš rinkos dalyvių. Reikalavimai pateikti informaciją turi būti proporcingi ir nesudaryti įmonėms nepagrįstos naštos. Rinkti šią informaciją gali reikėti ir Komisijai, kad ji galėtų vykdyti pagal Bendrijos teisę nustatytus įpareigojimus.

(44)  Europos Parlamentui ir Tarybai turi būti pranešama apie pašto paslaugų vidaus rinkos plėtrą, todėl Komisija privalo šioms institucijoms reguliariai teikti Direktyvos 97/67/EB taikymo ataskaitas.

(45)  Komisija turėtų teikti valstybėms narėms pagalbą dėl įvairių šios direktyvos aspektų įgyvendinimo.

(46)  Šios direktyvos nuostatos neturėtų turėti įtakos darbo sąlygoms, įskaitant ilgiausius darbui ir trumpiausius poilsiui skirtus laikotarpius, mažiausią mokamų metinių atostogų dienų skaičių, mažiausią užmokesčio dydį, taip pat sveikatos, saugos ir higienos sąlygas darbe, kurias valstybės narės nustato remdamosi Bendrijos teisės aktais; šios direktyvos nuostatos taip pat neturėtų turėti įtakos socialinių partnerių ryšiams, įskaitant teisę derėtis ir sudaryti kolektyvines sutartis, teisę streikuoti ir imtis industrinių veiksmų pagal nacionalinius teisės aktus ir praktiką, jei tai nepažeidžia Bendrijos teisės aktų; taip pat minėtosios nuostatos netaikomos paslaugoms, kurias teikia laikiną darbą siūlančios agentūros. Jei tikslinga, valstybės narės gali paminėti darbo sąlygas savo leidimų išdavimo ar įgaliojimų suteikimo procedūrose.

(47)  Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atsižvelgta į kaimo ir retai apgyvendintų vietovių gyventojų poreikius būtų įsteigta užtektinai aptarnavimo ir pašto paslaugų teikimo vietų. Valstybės narės turėtų nustatyti minimalų tose vietovėse turinčių veikti aptarnavimo ir pašto paslaugų teikimo vietų skaičių, kad būtų užtikrintas universaliųjų pašto paslaugų teikimas.

(48)  Siekiant patvirtinti sektoriaus reguliavimo sistemą, reikėtų panaikinti Direktyvos 97/67/EB galiojimo pabaigos datą. Nuostatos, kurios šia direktyva nebuvo iš dalies pakeistos, galioja toliau. Paslaugos, kurias valstybės narės galės pereinamuoju laikotarpiu ir toliau rezervuoti, yra išvardytos Direktyvos 97/67/EB 7a straipsnyje.

(49)  Kadangi siūlomo veiksmo tikslų, t. y. sukurti pašto paslaugų vidaus rinką, užtikrinti visiems naudotojams bendrą universaliųjų paslaugų lygį ir nustatyti suderintus pašto paslaugų reguliavimo ║ rinkoje principus, valstybės narės negali deramai pasiekti ║, ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ar poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo ║ Bendrija gali patvirtinti priemones║. Pagal tame straipsnyje nustatytą ║ proporcingumo principą ║ šia direktyva neviršijama to ║, kas ║ būtina nurodytiems tikslams pasiekti ║.

(50)  Todėl Direktyvą 97/67/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(51)  Ši direktyva neprieštarauja kitoms esamoms su paslaugomis susijusioms Bendrijos priemonėms. Jei ši direktyva prieštarautų kito Bendrijos teisės akto nuostatoms, ypač 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje(10), ši direktyva ir jos nuostatos yra laikomos viršesnėmis ir bus visiškai taikomos pašto sektoriui.

(52)  Ši direktyva jokiu būdu nekeičia Sutartyje numatytų taisyklių taikymo konkurencijai ir paslaugų teikimo laisvei. Kai finansavimo mechanizmai yra susiję su valstybės narės ar iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma teikiama pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, ši direktyva nepažeidžia valstybių narių įsipareigojimo laikytis Sutarties taisyklių dėl valstybės pagalbos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 97/67/EB iš dalies keičiama taip:

1)  1 straipsnio antroji įtrauka pakeičiama tokiu tekstu:

"
   - pašto paslaugų teikimą reguliuojančių sąlygų,
"

2)  2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

   a) 6 punktas pakeičiamas tokiu tekstu:"
   6) pašto siunta: adresuota ir išsiųsti paruošta siunta, kurią turi pristatyti pašto paslaugų teikėjas. Be korespondencijos siuntų, pašto siuntoms taip pat priskiriamos siuntos, kuriose siunčiamos, pvz., knygos, katalogai, laikraščiai, periodiniai leidiniai ir pašto siuntiniai su prekėmis, kurios turi komercinę vertę arba jos neturi;

b)  19 punkto 1 pastraipa pakeičiama tokiu tekstu:
19) pagrindiniai reikalavimai: bendrosios neekonominio pobūdžio priežastys, valstybę narę galinčios įpareigoti nustatyti tam tikras pašto paslaugų teikimo sąlygas. Tokiais reikalavimais laikomi siunčiamos korespondencijos konfidencialumas, su pavojingų medžiagų vežimu susijusi tinklo sauga, taip pat teisės akte, reglamente, administraciniame akte ir (arba) nacionalinių socialinių partnerių sudarytame kolektyviniame susitarime nustatytų darbo ir socialinės apsaugos planų sąlygų ir reikalavimų laikymasis ir, pagrįstais atvejais, duomenų ir aplinkos apsauga bei regioninis planavimas."
   c) įterpiamas toks punktas:"
   20) paslaugos, teikiamos pagal vienetinį tarifą: pašto paslaugos, kurių tarifas už individualios pašto siuntos gabenimą yra nustatytas bendrosiose universaliųjų paslaugų teikėjų paslaugų nuostatose ir sąlygose.
"

3)  3 straipsnio 3 dalies pirmosios pastraipos įvadinė frazė pakeičiama tokiu tekstu:

"

3.  Valstybės narės imasi priemonių, kad kiekvieną darbo dieną ir ne mažiau kaip penkias dienas per savaitę, išskyrus tam tikras aplinkybes ir geografines sąlygas, kurias nacionalinės reguliavimo institucijos laiko išskirtinėmis, būtų galima užtikrinti universaliųjų paslaugų minimumą, įskaitant:

"

4)  4 straipsnis pakeičiamas tokiu tekstu:

"

4 straipsnis

1.  Kiekviena valstybė narė užtikrina universaliųjų paslaugų teikimą ir Komisijai praneša, kokių priemonių ėmėsi šiai pareigai įvykdyti. 21 straipsniu įkurtas komitetas bus informuojamas ir stebės valstybių narių nustatytų priemonių vykdymą, kad būtų užtikrintas universaliųjų paslaugų teikimas.

2.  Valstybės narės gali nuspręsti paskirti vieną ar kelias įmones teikti universaliąsias paslaugas visoje šalies teritorijoje ar jos dalyje arba paskirti teikti atskirus universaliųjų paslaugų elementus. Tai darydamos valstybės narės, atsižvelgdamos į Bendrijos teisę, nustato ir paskelbia tų įmonių pareigas ir teises. Visų pirma valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad universaliųjų paslaugų paskyrimo sąlygos būtų pagrįstos objektyvumo, nediskriminavimo ir mažiausio rinkos iškraipymo principais ir kad įmonių paskyrimas universaliųjų paslaugų teikėjomis būtų terminuotas. Valstybės narės Komisijai nurodo savo paskirto (-ų) universaliųjų paslaugų teikėjo (-ų) tapatybę.

"

5)  5 straipsnio 2 dalyje frazė "36 ir 56 straipsnius" pakeičiama fraze "30 ir 46 straipsnius".

6)  6 straipsnis pakeičiamas tokiu tekstu:

"

6 straipsnis

Valstybės narės imasi priemonių, garantuojančių, kad naudotojams ir pašto paslaugas teikiančioms įmonėms universaliųjų paslaugų teikėjas (-ai) reguliariai pateiktų pakankamai išsamią ir atnaujintą informaciją apie konkrečias siūlomų universaliųjų paslaugų ypatybes, kartu informuotų apie bendrąsias naudojimosi tokiomis paslaugomis sąlygas, jų kainas ir kokybės standartų lygį. Tokia informacija yra atitinkamai skelbiama.

Valstybės narės Komisijai praneša, kaip buvo paskelbta pagal šio straipsnio pirmą pastraipą skelbtina informacija.

"

7)  3 skyriaus pavadinimas pakeičiamas tokiu tekstu:

"

3 SKYRIUS

Užtikrintas universaliųjų paslaugų finansavimas

"

8)  7 straipsnis pakeičiamas tokiu tekstu:

"

7 straipsnis

1.  Nuo 2010 m. gruodžio 31 d. valstybės narės nebeteikia išimtinių ar specialių teisių pašto paslaugoms kurti ir teikti arba sustabdo tokių teisių galiojimą. Valstybės narės universaliųjų paslaugų teikimui finansuoti gali naudoti vieną ar kelis iš 3, 4 ir 5 dalyse nurodytų būdų arba bet kokius kitus būdus, atitinkančius ║Sutartį.

2.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad visiškai liberalizuotoje pašto rinkoje būtų visada užtikrintas universaliųjų paslaugų finansavimas. Kiekviena valstybė narė informuoja Komisiją, kokių veiksmų ji ketina imtis šiai pareigai įvykdyti.

3.  Valstybės narės universaliųjų paslaugų teikimą gali užtikrinti pirkdamos šias paslaugas pagal galiojančias viešųjų pirkimų taisykles ir teisės aktus, įskaitant galimybę tiesiogiai derėtis ir sudaryti paslaugų teikimo sutartis su paslaugų teikėjais.

4.  Valstybė narė, nustačiusi, kad dėl šioje direktyvoje numatyto įpareigojimo teikti universaliąsias paslaugas universaliųjų paslaugų teikėjas (-ai) patiria grynųjų sąnaudų ir jam (jiems) tenka per didelė finansinė našta, taiko vieną iš mechanizmų, aprašytų nacionaliniame plane, apie kurį praneša Komisijai iki 2010 m. sausio 1 d. ir kuris buvo viena iš Komisijos ataskaitos, pateiktos Europos Parlamentui ir Tarybai, dalių.

Pagal nacionalinius planus galima:

   a) įdiegti susijusiai (-oms) įmonei (-ėms) skirtą kompensavimo iš valstybinių išteklių mechanizmą;
   b) įdiegti įpareigojimo teikti universaliąsias paslaugas vykdymo grynųjų sąnaudų paskirstymo tarp paslaugų teikėjų ir (arba) naudotojų mechanizmą.

5.  Jeigu grynosios sąnaudos yra paskirstomos taip, kaip numatyta šio straipsnio 4 dalies b punkte, valstybės narės gali įsteigti kompensacijų fondą, kuris gali būti finansuojamas iš paslaugų teikėjų ir (arba) vartotojų įmokų ir kurį šiuo tikslu administruotų nuo naudos gavėjo ar gavėjų nepriklausoma institucija. Valstybės narės, išduodamos leidimus paslaugų teikėjams, kaip numatyta 9 straipsnio 2 dalyje, gali įpareigoti sumokėti finansinę įmoką į šį fondą arba laikytis įsipareigojimo teikti universaliąsias paslaugas. Šiuo būdu galima finansuoti tik 3 straipsnyje nurodytas paslaugas.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad, steigiant kompensacijų fondą ir nustatant šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytų finansinių įmokų dydį, būtų laikomasi skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų. Pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalis priimti sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais ir patikrinamais kriterijais ir paskelbti viešai.

"

9)  Įterpiamas toks 7a straipsnis:

"

7a straipsnis

Tiek, kiek tai būtina siekiant išlaikyti universaliąsias paslaugas, valstybės narės, kurios tapo ES narėmis jau įsigaliojus Direktyvai 2002/39/EB* arba valstybės narės, kurių gyventojų skaičius yra itin mažas arba geografinis plotas ribotas, dėl kurių jų pašto paslaugoms būdingi ypatingi bruožai, arba kurių topografinės sąlygos yra itin sudėtingos, visų pirma kurių teritoriją sudaro daug salų, gali iki 2012 m. gruodžio 31 d. toliau rezervuoti paslaugas universaliųjų paslaugų teikėjams vadovaudamosi šiomis sąlygomis ir apribojimais:

   a) šias paslaugas sudaro vidaus ir tarptautinės korespondencijos siuntų, siunčiamų greituoju ir paprastu paštu bei kurioms taikomos svorio ir kainos ribojimai, surinkimas, skirstymas, vežimas ir pristatymas. Korespondencijos siuntų svoris – ne didesnis kaip 50 g. Šis svorio ribojimas netaikomas, jei kaina lygi viešajam korespondencijos siuntos tarifui, kuris taikomas greičiausios kategorijos pirmajai svorio pakopai, arba du su puse karto didesnė už šį tarifą.

Tiek, kiek tai būtina universaliųjų paslaugų teikimui užtikrinti, reklaminio pašto paslaugoms gali ir toliau būti rezervuojamos taikant tas pačias svorio ir kainų ribas.

Tiek, kiek tai būtina universaliųjų paslaugų teikimui užtikrinti, pavyzdžiui, kai tam tikri pašto veiklos sektoriai jau yra liberalizuoti arba dėl ypatingų valstybės narės pašto paslaugų pobūdžio, išsiunčiama tarptautinė korespondencija ir toliau gali būti rezervuojama taikant tas pačias svorio ir kainų ribas.

   b) valstybės narės, kurios ketina taikyti šias išskirtines pereinamojo laikotarpio priemones, praneša Komisijai apie šį ketinimą ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki Direktyvos ... [iš dalies keičiančios Direktyvą 97/67/EB dėl visiško Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos suformavimo] 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos.
   c) valstybės narės, kurios panaikina savo rezervuotąsias paslaugų sritis ...(11) ir prieš 2012 m. gruodžio 31 d., gali per šį pereinamąjį laikotarpį atsisakyti suteikti 9 straipsnio 2 dalyje nustatytą leidimą teikti paslaugas universalias paslaugas teikiantiems pašto operatoriams ir jų valdomoms įmonėms tose srityse, kurios anksčiau buvo rezervuotos, jei jiems kitoje valstybėje narėje suteikta rezervuotoji paslaugų sritis.
  

_____________________

  

* OL L 176, 2002 7 5, p. 21.

"

10)  8 straipsnis pakeičiamas tokiu tekstu:

"

8 straipsnis

7 straipsnio nuostatos nepažeidžia valstybių narių teisės:

   į savo nacionalinės teisės aktus įtraukti specialias nuostatas, pagrįstas objektyviais, proporcingais ir nediskriminuojančiais kriterijais, kurios būtų taikomos universaliųjų paslaugų teikėjams kaip būtinos universaliosioms paslaugoms teikti,
   pagal savo nacionalinės teisės aktus organizuoti laiškų dėžučių išdėstymą prie viešųjų kelių, pašto ženklų leidybą ir registruoto pašto paslaugas, teikiamas juridinio ir administracinio pobūdžio procedūrų metu, siekiant teikti universaliąją paslaugą.

"

11)  4 skyriaus pavadinimas pakeičiamas tokiu tekstu:

"

4 SKYRIUS

Pašto paslaugų teikimą ir galimybę naudotis tinklu reglamentuojančios sąlygos

"

12)  9 straipsnis pakeičiamas tokiu tekstu:

"

9 straipsnis

1.  Paslaugoms, kurios nepriskiriamos universaliosioms paslaugoms, kaip apibrėžta 3 straipsnyje, teikti valstybės narės gali nustatyti bendrųjų leidimų išdavimo tvarką, kur tai būtina, kad būtų garantuota jų atitiktis pagrindiniams reikalavimams.

2.  Paslaugoms, kurios priskirtinos universaliosioms paslaugoms, kaip apibrėžta 3 straipsnyje, ir paslaugoms, kurios laikomos galimais pakaitalais, valstybės narės gali nustatyti leidimų, taip pat individualių licencijų, išdavimo tvarką, kur tai būtina, kad būtų užtikrinta atitiktis pagrindiniams reikalavimams ir universaliųjų paslaugų apsauga.

Leidimų išdavimas:

   kai reikia, gali būti susietas su įpareigojimais teikti universaliąsias paslaugas,
   jeigu būtina, gali nustatyti atitinkamų paslaugų kokybės, prieinamumo ir teikimo reikalavimus, net jei jie kai kuriais atvejais iš dalies sutampa su įpareigojimais teikti universaliąsias paslaugas,
   kai reikia, gali būti susietas su įsipareigojimu finansinėmis įmokomis prisidėti prie 7 straipsnyje numatytų sąnaudų paskirstymo mechanizmų, jei pagal 4 straipsnį paskirtas universaliųjų paslaugų teikėjas (-jai) teikdamas (-i) universaliąsias paslaugas turi grynųjų sąnaudų.

3.  Paslaugų teikėjams, kurie nėra paskirtieji universaliųjų paslaugų teikėjai, leidimai, prireikus, gali būti išduodami įpareigojus finansinėmis įmokomis prisidėti prie 7 straipsnyje nurodyto sąnaudų paskirstymo mechanizmo.

Valstybės narės gali leisti šioms įmonėms pasirinkti, ar prisidėti prie sąnaudų paskirstymo mechanizmo, ar laikytis įsipareigojimo teikti universaliąsias paslaugas.

Išskyrus atvejus, kai įmonės pagal 4 straipsnį paskiriamos universaliųjų paslaugų teikėjomis, išduodant leidimus negalima:

   apriboti jų skaičiaus,
  

   nustatyti techninių ar veiklos vykdymo sąlygų, išskyrus tas, kurios yra būtinos šioje direktyvoje numatytoms pareigoms vykdyti.

4.  Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minėta tvarka, įpareigojimai ir reikalavimai turi būti skaidrūs, prieinami, nediskriminaciniai, proporcingi, tikslūs ir nedviprasmiški, iš anksto skelbiami ir pagrįsti objektyviais kriterijais. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad prašymo pateikėjui būtų nurodytos visos arba kai kurios atsisakymo išduoti leidimą priežastys, ir nustatyti ║ skundo padavimo tvarką.

5.  Valstybės narės reikalauja visų operatorių laikytis privalomų darbo teisės normų, t. y. visų teisinių ar sutartinių nuostatų dėl įdarbinimo ir darbo sąlygų, darbuotojų sveikatos ir saugos ir darbdavio ir darbuotojų santykių, kurias valstybės narės taiko pagal savo nacionalinę teisę, laikydamosi Bendrijos teisės. Valstybės narės taip pat reikalauja, kad paskirtas operatorius laikytųsi privalomų socialinės apsaugos teisės aktų ir tarp socialinių partnerių sudarytų kolektyvinių sutarčių.

"

13)  10 straipsnio 1 dalis pakeičiama tokiu tekstu:

"

1.  Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasiūlymu ir Sutarties 47 straipsnio 2 dalimi, 55 ir 95 straipsniais, patvirtina priemones, būtinas 9 straipsnyje nurodytai tvarkai, reglamentuojančiai komercinį pašto paslaugų teikimą visuomenei, suderinti.

"

14)  11 straipsnyje frazė "57 straipsnio 2 dalimi, 66 ir 100a straipsniais" pakeičiama fraze "47 straipsnio 2 dalimi, 55 ir 95 straipsniais".

15)  Įterpiami tokie 11a ir 11b straipsniai:

"

11a straipsnis

Kai reikia apginti naudotojų interesus ir (arba) skatinti veiksmingą konkurenciją, atsižvelgdamos į nacionalines sąlygas valstybės narės užtikrina galimybę skaidriomis ir nediskriminuojančiomis sąlygomis naudotis toliau išvardytais pašto infrastruktūros elementais ar paslaugomis: pašto kodų sistema, adresų duomenų baze, pašto dėžutėmis, surinkimo ir pristatymo dėžutėmis, informacija apie adresų pasikeitimą, peradresavimo ir grąžinimo siuntėjui paslaugomis.

"11b straipsnis

Šia direktyva nepažeidžiamos atitinkamos nacionalinės nuostatos dėl asmens duomenų apsaugos ir valstybių narių teisės priimti priemones, prireikus užtikrinančias galimybę naudotis universaliųjų paslaugų teikėjo pašto tinklu ar kitais pašto infrastruktūros elementais skaidriomis ir nediskriminuojančiomis sąlygomis.

"

16)  12 straipsnis pakeičiamas tokiu tekstu:

"

12 straipsnis

Valstybės narės turi imtis priemonių, garantuojančių, kad kiekvienos paslaugos, sudarančios universaliųjų paslaugų dalį, tarifai atitiktų tokius principus:

   - kainos privalo būti prieinamos ir tokios, kad visi naudotojai galėtų naudotis teikiamomis paslaugomis, nepaisant geografinės vietos ir atsižvelgiant į specialiąsias nacionalines sąlygas. Valstybės narės prieinamumui nacionaliniu lygmeniu užtikrinti skelbia taisykles ir kriterijus. Nacionalinės reguliavimo institucijos kontroliuoja kainų pokyčius ir nuolat skelbia ataskaitas. Valstybės narės užtikrina, kad būtų teikiamos nemokamos pašto paslaugos akliesiems ir silpnaregiams,
   - █ kai būtina, dėl priežasčių, susijusių su visuomenės interesais, valstybės narės gali nuspręsti, kad tik pagal vienetinį tarifą teikiamoms paslaugoms █ būtų taikomas vienodas tarifas jų teritorijoje ir (arba) kitų valstybių narių teritorijose,
   - vieningo tarifo taikymas neatima iš universaliųjų paslaugų teikėjo (-ų) teisės sudaryti su klientais individualių sutarčių dėl kainų,
   - tarifai privalo būti skaidrūs ir nediskriminuojantys,
   - universaliųjų paslaugų teikėjai, taikydami specialius tarifus, pavyzdžiui, verslo klientams, siuntėjams dideliais kiekiais ir tiems, kas surenka įvairių klientų paštą, šiems tarifams ir su jais susijusioms sąlygoms taiko skaidrumo ir nediskriminavimo principus. Tarifai nustatomi atsižvelgiant į kaštus, kurių išvengta lyginant su standartinėmis paslaugomis, apimančiomis visą paslaugų, siūlomų surenkant, rūšiuojant, pervežant ir pristatant individualias pašto siuntas, spektrą ir kartu su jomis susijusiomis sąlygomis vienodai taikomi skirtingoms trečiosioms šalims bei trečiosioms šalims ir universaliųjų paslaugų teikėjams, teikiantiems tokias pat paslaugas. Tokiais tarifais taip pat gali naudotis visi kiti klientai, ypač individualūs klientai bei mažos ir vidutinės įmonės, siunčiantys paštą panašiomis sąlygomis.

"

17)  14 straipsnis pakeičiamas tokiu tekstu:

"

14 straipsnis

1.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad universaliųjų paslaugų teikėjų apskaita būtų tvarkoma pagal šio straipsnio nuostatas.

2.  Universaliųjų paslaugų teikėjai savo vidaus apskaitos sistemoje turi turėti atskiras sąskaitas, kad būtų galima paslaugas ir produktus, kurie yra universaliųjų paslaugų dalis ir už kuriuos teikiama finansinė universaliųjų paslaugų teikimo grynųjų sąnaudų kompensacija arba kurie prisideda prie šios kompensacijos teikimo, aiškiai atskirti nuo paslaugų ir produktų, kurie nėra šių paslaugų dalis. █Tokia vidaus apskaitos sistema remiasi nuosekliai taikomais ir objektyviai pagrįstais sąnaudų apskaitos principais.

3.  Šio straipsnio 2 dalyje minėtose apskaitos sistemose, nepažeidžiant šio straipsnio 4 dalies, sąnaudos paskirstomos taip:

   a) sąnaudos, kurios tiesiogiai gali būti priskirtos konkrečiai paslaugai ar produktui, tai paslaugai ar produktui ir priskiriamos;
  b) bendrosios sąnaudos, t. y. tokios sąnaudos, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos konkrečiai paslaugai ar produktui, paskirstomos taip:
   i) jeigu įmanoma, bendrosios sąnaudos yra paskirstomos remiantis tiesiogine tokių sąnaudų kilmės analize;
   ii) kai tiesioginė analizė nėra galima, bendrųjų sąnaudų kategorijos yra nustatomos remiantis jų netiesioginiu sąryšiu su kita sąnaudų kategorija arba kategorijų grupe, kurioms sąnaudas galima tiesiogiai priskirti ar paskirstyti; netiesioginis sąryšis turi būti pagrįstas palyginamąja sąnaudų struktūra;
   iii) kai negalima pritaikyti nei tiesioginių, nei netiesioginių sąnaudų paskirstymo būdų, sąnaudų kategorija nustatoma remiantis bendruoju paskirstymo kriterijumi, apskaičiuotu imant visų išlaidų, tiesiogiai ar netiesiogiai priskirtų ar paskirstytų kiekvienai iš universaliųjų paslaugų ir kitoms paslaugoms, santykį;
   iv) bendrosios sąnaudos, kurių reikia ir universaliosioms, ir ne universaliosioms paslaugoms teikti, neturėtų būti priskirtos vien tik universaliosioms paslaugoms; Ir universaliosioms, ir ne universaliosioms paslaugoms turi būti taikomi vienodi sąnaudų apskaitos principai.

4.  Kitokios sąnaudų apskaitos sistemos gali būti taikomos tiktai tada, kai jos atitinka 2 dalies nuostatas ir buvo patvirtintos nacionalinės reguliavimo institucijos. Prieš taikant tokias apskaitos sistemas, apie tai yra pranešama Komisijai.

5.  Nacionalinės reguliavimo institucijos garantuoja, kad nuo universaliųjų paslaugų teikėjo nepriklausoma kompetentinga institucija patvirtins atitiktį vienai iš 3 ir 4 dalyse aprašytų sąnaudų apskaitos sistemų. Valstybės narės turi užtikrinti, kad periodiškai būtų skelbiami pranešimai apie apskaitos sistemų atitiktį.

6.  Nacionalinė reguliavimo institucija leidžia naudotis pakankamai išsamia informacija apie universaliųjų paslaugų teikėjo taikomas sąnaudų apskaitos sistemas ir tokią informaciją pateikia Komisijai, kai ji to prašo.

7.  Nacionalinės reguliavimo institucijos ir Komisijos prašymu joms turi būti konfidencialiai pateikta tokių apskaitos sistemų teikiama išsami informacija pagal 22a straipsnį.

8.  Jeigu tam tikra valstybė narė nenustatė universaliųjų paslaugų finansavimo mechanizmo, kurį galima nustatyti pagal 7 straipsnį, ir jeigu nacionalinė reguliavimo institucija yra įsitikinusi, kad nė vienas iš šios valstybės narės paskirtų universaliųjų paslaugų teikėjų paslėptu arba kitokiu būdu negauna valstybės pagalbos, o konkurencija rinkoje yra tikrai veiksminga, nacionalinė reguliavimo institucija gali nuspręsti netaikyti šiame straipsnyje keliamų reikalavimų. Vis dėlto šis straipsnis taikomas universaliųjų paslaugų teikėjams tol, kol bus paskirti kiti universaliųjų paslaugų teikėjai. Nacionalinė reguliavimo institucija iš anksto praneša Komisijai apie visus tokio pobūdžio sprendimus.

"

18)  19 straipsnis pakeičiamas tokiu tekstu:

"

19 straipsnis

1.  Valstybės narės garantuoja, kad naudotojų skundams nagrinėti visos pašto paslaugas teikiančios įmonės parengtų aiškią, paprastą ir nedaug sąnaudų reikalaujančią tvarką, ypač pametimo, vagystės ar sugadinimo ir nustatytų kokybės standartų nesilaikymo atvejais (įskaitant atsakomybės nustatymo tvarką tais atvejais, kai teikiant paslaugą dalyvauja daugiau nei vienas operatorius).

2.  Valstybės narės patvirtina priemones, garantuojančias, kad 1 dalyje minima tvarka leis greitai ir teisingai spręsti ginčus ir █ bus numatyta žalos atlyginimo ir (arba) kompensavimo sistema.

3.  Valstybės narės skatina pašto paslaugas teikiančių įmonių ir vartotojų ginčų sprendimo nepriklausomu ne teismo būdu sistemų plėtrą.

4.  Nepažeisdamos kitokių galimybių pateikti skundą ar gauti žalos atlyginimą pagal nacionalinius ir Bendrijos teisės aktus, valstybės narės garantuoja, kad naudotojai, veikdami individualiai arba, kur leidžia nacionalinė teisė, kartu su organizacijomis, atstovaujančiomis naudotojų ir (arba) vartotojų interesams, kompetentingai nacionalinei valdžios institucijai galėtų apskųsti tokius atvejus, kai universaliosioms paslaugoms priskiriamas paslaugas teikiančiai įmonei pateikti naudotojų skundai nebuvo deramai išnagrinėti.

5.  Pagal 16 straipsnį valstybės narės garantuoja, kad universaliųjų paslaugų teikėjai ir, jei reikia, universaliosioms paslaugoms priskiriamas paslaugas teikiančios įmonės kartu su patikrinimo rezultatų metine ataskaita paskelbtų informaciją apie skundų skaičių ir apie tai, kaip tokie skundai buvo išnagrinėti.

"

19)  21 straipsnis pakeičiamas tokiu tekstu:

"

21 straipsnis

1.  Komisijai padeda komitetas.

2.  Tais atvejais, kai remiamasi šiuo straipsniu,║ taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1-4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

"

20)  22 straipsnis pakeičiamas tokiu tekstu:

"

22 straipsnis

1.  Kiekviena valstybė narė pašto sektoriui paskiria vieną arba daugiau nacionalinių reguliavimo institucijų, kurios yra teisiškai atskirtos ir kurių veikla yra nepriklausoma nuo pašto operatorių. Valstybės narės, išlaikančios pašto paslaugas teikiančių įmonių nuosavybę ar kontrolę, užtikrina veiksmingą struktūrinį reguliavimo funkcijų atskyrimą nuo veiklos, susijusios su nuosavybe ar kontrole.

Valstybės narės Komisijai praneša, kokias nacionalines reguliavimo institucijas jos paskyrė su šia direktyva susijusioms užduotims vykdyti. Jos lengvai prieinamu būdu paskelbia nacionalinėms reguliavimo institucijoms skirtas užduotis, ypač kai šios užduotys skiriamos daugiau nei vienai organizacijai. Kai reikia, valstybės narės užtikrina minėtų institucijų ir konkurencijos teisės aktus bei vartotojų teisės aktus įgyvendinančių nacionalinių institucijų tarpusavio bendradarbiavimą ir konsultavimąsi su bendruoju interesu susijusiais klausimais.

2.  Nacionalinėms reguliavimo institucijoms pavedamas konkretus uždavinys garantuoti, kad būtų laikomasi su šia direktyva susijusių įsipareigojimų, visų pirma nustatyti stebėjimo ir reglamentavimo tvarką, užtikrinančią universaliųjų paslaugų teikimą. Joms taip pat gali būti pavesta garantuoti konkurencijos taisyklių pašto sektoriuje laikymąsi.

Šios direktyvos taikymui palengvinti valstybių narių reguliavimo institucijos artimai bendradarbiauja ir teikia tarpusavio pagalbą.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniu lygiu egzistuotų veiksmingi mechanizmai, pagal kuriuos naudotojai ar pašto paslaugas teikiančios įmonės, kurių interesus nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimas įtakoja, galėtų apskųsti šį sprendimą ║ nuo suinteresuotųjų šalių nepriklausomai organizacijai ║.║ Jei skundą nagrinėjanti institucija nenusprendžia kitaip, iki tokio skundo išnagrinėjimo lieka galioti nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimas ║.

"

21)  Po 22 straipsnio įterpiamas toks skyriaus pavadinimas:

"

9a SKYRIUS

Informacijos teikimas

"

22)  Įterpiamas toks 22a straipsnis:

"

22a straipsnis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad pašto paslaugų teikėjai nacionalinei reguliavimo institucijai pateiktų visą informaciją, įskaitant finansinę informaciją ir informaciją apie universaliųjų paslaugų teikimą, ║, kad nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrintų atitikimą šios direktyvos nuostatoms ar ║ pagal ║ ją priimtiems sprendimams.

2.  Nacionalinei reguliavimo institucijai pareikalavus visos įmonės šią informaciją pateikia nedelsdamos ir prireikus konfidencialiai, laikydamosi nacionalinės institucijos nustatyto termino bei informacijos išsamumo lygio. Nacionalinių reguliavimo institucijų reikalaujama informacija atitinka jų vykdomas užduotis ir nenaudojama kitiems tikslams nei tiems, kuriais jos buvo prašoma. Nacionalinė reguliavimo institucija nurodo priežastis, dėl kurių reikalauja pateikti informaciją.

"

23)  23 straipsnis pakeičiamas tokiu tekstu:

"

23 straipsnis

Kas ketverius metus, o pirmą kartą ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai Komisija pateikia šios direktyvos taikymo ataskaitą, įskaitant atitinkamą informaciją apie pašto sektoriaus veiklos rezultatus, ypač susijusius su ekonominiais, socialiniais, užimtumo modeliais ir technologiniais aspektais, taip pat apie teikiamų paslaugų kokybę. Prireikus, kartu su ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai yra pateikiami pasiūlymai.

Ne vėliau kaip po trejų metų nuo rinkos atvėrimo konkurencijai dienos pateikiama atskira ataskaita apie bendras užimtumo tendencijas sektoriuje ir apie visų operatorių užtikrinamas darbo sąlygas kiekvienoje valstybėje narėje. Ataskaitoje nurodomos ir priemonės, įtvirtintos teisės aktuose arba socialinių partnerių tarpusavio derybomis. Jei ataskaitoje atskleidžiami konkurencijos iškraipymai, joje prireikus pateikiami pasiūlymai.

"

24)  Įterpiamas toks 23a straipsnis:

"

23a straipsnis

Komisija teikia valstybėms narėms pagalbą įgyvendinant šią direktyvą, įskaitant konsultacijas, kaip apskaičiuoti grynąsias universaliųjų paslaugų sąnaudas iki 2009 m. sausio 1 d. Valstybės narės pateikia Komisijai 7 straipsnio 4 dalyje minimus finansavimo planus ir taip pat gali pateikti tyrimų medžiagą.

"

25)  26 straipsnis išbraukiamas.

26)  27 straipsnis išbraukiamas.

2 straipsnis

1.  Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, pagal kuriuos ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d. įgyvendinama ši direktyva. Jos nedelsdamos Komisijai pateikia šių nuostatų tekstą ir šių nuostatų bei šios direktyvos koreliacijos lentelę.

Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ║...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 168, 2007 7 20, p. 74.
(2) OL C 197, 2007 8 24, p. 37.
(3) 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) OL C 48, 1994 2 16, p. 3.
(5) OL L 15, 1998 1 21, p. 14. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais ║Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
(6) OL C 288 E, 2006 11 25, p. 77.
(7) OL L 115, 1998 4 17, p. 31.
(8) OL L 109, 2001 4 19, p. 56.
(9) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).
(10) OL L 376, 2006 12 27, p. 36.
(11)+ OL: šios direktyvos įsigaliojimo data.

Teisinė informacija - Privatumo politika