2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos strategijos remti valstybes nares mažinant alkoholio daromą žalą (2007/2005(INI))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į EB sutarties 152 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ES strategijos remti valstybes nares mažinant alkoholio žalą (COM(2006)0625),
– atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 5 d. Tarybos rekomendaciją 2001/458/EB dėl jaunimo, visų pirma, vaikų ir paauglių, alkoholio vartojimo(1),
– atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 5 d. Tarybos išvadas dėl Bendrijos strategijos mažinti alkoholio daromą žalą(2),
– atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 6 d. Komisijos rekomendaciją 2004/345/EB dėl kelių eismo saugumo užtikrinimo(3),
– atsižvelgdamas į 2001 m. vasario 19-21 d. Stokholme vykusios Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos ministrų konferencijos jaunimo ir alkoholio klausimais metu priimtą deklaraciją dėl jaunimo ir alkoholio,
– atsižvelgdamas į įvairius Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimus (Franzén byla (C-189/95), Heinonen byla (C-394/97), Gourmet byla (C-405/98), Loi Evin bylos (C-262/02 ir C-429/02)),
– atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 25 d. PSO rezoliuciją dėl žalingo alkoholio vartojimo sukeltų visuomenės sveikatos problemų (WHA 58.26),
– atsižvelgdamas į 1999 m. PSO dokumento "Sveikata XXI amžiuje" 12 tikslą ir 1999 m. PSO Europos regiono biuro patvirtintą 2000–2005 m. veiksmų planą dėl alkoholio,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto (A6-0303/2007) pranešimą,
A. kadangi terminija, vartojama aptariant alkoholio daromą žalą, turėtų būti paremta oficialia PSO sukurta terminija, kad būtų išvengta neaiškių formuluočių ir reikšmės,
B. kadangi pavojingo ir žalingo alkoholio vartojimo problema, ypač tarp jaunimo, akivaizdi Europos lygmeniu, kadangi alkoholis kenkia žmonių, ypač vaikų ir paauglių, organizmui ir yra mirties priežastis dėl su juo susijusių ligų ir nelaimingų atsitikimų, sukelia socialinių problemų bei lemia nusikalstamumą ir daro didelę žalą Europos ekonomikai ir kadangi šiuo metu visoms valstybėms narėms pirmiausia reikia įgyvendinti įrodymais grindžiamas alkoholio politikos priemones,
C. kadangi pavojingas ir žalingas alkoholio vartojimas turi didelės įtakos sveikatai, kenkia visuomenės sveikatai ir daro daug įvairios socialinės žalos,
D. kadangi Sutarties 152 straipsnyje nustatyta Europos Bendrijos kompetencija ir atsakomybė spręsti visuomenės sveikatos problemas, papildant nacionaliniu lygmeniu šioje srityje vykdomus veiksmus, kadangi ES lygmeniu atliekamas darbas, kai nustatoma ir skleidžiama teigiamų rezultatų šioje srityje davusi geroji patirtis, reikšmingai papildomos nacionalinės politikos priemonės, kadangi svarstant rezultatyvius nacionalinius veiksmų planus turėtų būti kuriamas pagrindas panašioms priemonėms kitose valstybėse narėse ir sąveikai valstybės viduje,
E. kadangi ekonominiai ir socialiniai veiksniai (stresas darbo vietoje, per didelis darbo krūvis, nedarbas, darbo vietos nesaugumas ir t. t.) gali iš esmės paskatinti pavojingai vartoti alkoholį ir pagreitinti priklausomybę nuo jo,
F. kadangi valstybėse narėse laikomasi skirtingos pavojingo ir žalingo alkoholio vartojimo prevencijos ir (arba) alkoholio daromos žalos sveikatai mažinimo strategijos,
G. kadangi pageidautina, kad Europos Bendrija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, nustatytų bendrus tikslus žalingam pavojingo ir žalingo alkoholio vartojimo poveikiui valstybėse narėse pažaboti ir būtų pajėgi imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias dėl alkoholio vartojimo kylančiai žalai jo vartotojų ir susijusių asmenų sveikatai. Tai apima žalingą poveikį sveikatai, pvz., vaisiaus alkoholinį sindromą ir vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimus (angl. FASD), hepatitą, vėžį, padidėjusį kraujospūdį ir širdies priepuolius, taip pat eismo įvykius, nelaimingus atsitikimus darbo vietoje, socialinę žalą, pvz., buitinį smurtą ir smurtą šeimoje, vaikų nepriežiūrą, nedarbą, skurdą, socialinę stigmatizaciją ir socialinę atskirtį,
H. kadangi Europos Bendrijų Teisingumo Teismas ne kartą patvirtino, kad kova su alkoholio daroma žala yra svarbus ir aktualus visuomenės sveikatos tikslas,
I. kadangi, nors matyti, kad įvairių valstybių narių jaunimo alkoholio vartojimo būdai yra panašūs ir keliantys nerimą, skirtingose Europos Sąjungos dalyse alkoholio vartojimo būdai ir tradicijos skiriasi, todėl apibrėžiant ES poziciją dėl su alkoholio vartojimu susijusių problemų reikia atsižvelgti į šią aplinkybę siekiant, kad kiekviena valstybė narė galėtų pritaikyti sprendimo būdus prie konkrečių problemų ir atitinkamos alkoholio daromos žalos pobūdžio; kadangi viena bendra alkoholio politika visoms valstybėms narėms nėra įmanoma; kadangi vis dar esama tam tikrų tarptautinių alkoholio politikos klausimų, kuriuos pačioms valstybėms narėms spręsti tampa vis sunkiau; kadangi dėl šios priežasties reikia suderintų veiksmų ES lygmeniu; kadangi Komisija turėtų skatinti valstybes nares vykdyti veiksmingą ir plataus užmojo kovos su žalingu ir pavojingu alkoholio vartojimu politiką ir šią politiką vykdančioms valstybėms narėms suteikti kuo daugiau paramos,
J. kadangi valstybės ar ES lygmens politinės priemonės niekada nepakeis atsakomybės už saikingą ir ribotą alkoholio vartojimą, kurią galiausiai turi prisiimti asmuo ir šeima,
K. K kadangi nerizikingo alkoholio vartojimo gairės gali būti nubrėžtos, vykdant prie valstybių narių konkrečių aplinkybių pritaikytas visuomenei skirtas kampanijas Europos mastu, ir reikia imtis griežtų tikslinių vairuotojams ir darbininkams skirtų priemonių, kurios užkirstų kelią pavojingam ir žalingam alkoholio vartojimui; kadangi turėtų būti imamasi priemonių užkirsti kelią vartoti alkoholį nepilnamečiams ir nėščioms moterims,
L. kadangi visuomenė sumoka didelę dalį dėl pavojingo ir žalingo alkoholio vartojimo kylančių išlaidų; kadangi visi turėtų naudos, jeigu būtų veiksmingai sumažinta alkoholio daroma žala, ir todėl tikslinga patvirtinti tam tikrus alkoholinių gėrimų prieinamumo apribojimus,
M. kadangi draudžiama vartoti teiginius apie alkoholio gėrimų sveikatingumą, o vartoti teiginius apie maistingumą leidžiama tik išimtiniais atvejais, nurodytais 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą(4),
N. kadangi alkoholio vartojimas daro nemažą įtaką įvairių maisto medžiagų apykaitai, kadangi alkoholio vartojimas daro įtaką įvairių vaistų veikimui, nes esama alkoholio ir vaistų sąveikos,
O. kadangi nustatytas akivaizdus žalingas alkoholio vartojimo poveikis kepenims ir kenksmingas poveikis centrinei ir periferinei nervų sistemai, ypač šių dienų senėjančioje visuomenėje,
1. pritaria Komisijos komunikate išreikštai pozicijai dėl pavojingo ir žalingo alkoholio vartojimo ir žalingų padarinių sveikatai; tačiau ragina Komisiją nepažeidžiant subsidiarumo principo nustatyti valstybėms narėms bendrus plataus užmojo tikslus siekiant apriboti pavojingą ir žalingą alkoholio vartojimą; ragina valstybes nares ypač atkreipti dėmesį į pažeidžiamas visuomenės grupes – vaikus, jaunimą ir nėščias moteris ir spręsti jaunimo, darbininkų ir vairuotojų pavojingo ir žalingo alkoholio vartojimo problemas pasitelkiant sąmoningumo didinimo kampanijas, jei reikia, patikrinus, ar laikomasi galiojančių nacionalinių įstatymų;
2. pripažįsta, kad alkoholio vartojimas gali būti pripažįstamas Europos kultūros paveldo dalimi ir gyvenimo būdu; be to, pripažįsta, kad negausus alkoholio vartojimas, t. y. 10 gramų per dieną, remiantis PSO 2000–2005 m. Europos veiksmų planu dėl alkoholio, kai kuriems vidutinio amžiaus asmenims tam tikromis sąlygomis gali padėti užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms bei išemijai; pripažįsta, kad nors nuosaikūs vartotojai sudaro alkoholio vartotojų daugumą, pavojingas ir žalingas alkoholio vartojimas yra pastebimas elgesio modelis;
3. pažymi, kad pavojingo ir žalingo alkoholio vartojimo atvejų pasitaiko visuose visuomenės sluoksniuose ir dėl pačių įvairiausių priežasčių, todėl su šia problema reikia kovoti visapusiškai;
4. pripažįsta, kad būtina įsikišti remiantis atitinkamais moksliniais vertinimais siekiant veiksmingai sumažinti pavojingą ir žalingą alkoholio vartojimą; mano, kad, kadangi alkoholis yra vienas svarbiausių sveikatą lemiančių veiksnių, labai svarbu visoje Europos Sąjungoje rinkti duomenis, ypač duomenis apie suvartojamo alkoholio kiekio ir eismo nelaimių skaičiaus, alkoholio ir kepenų ligų bei alkoholio ir neuropsichologinių sutrikimų, sindromų ir ligų sąsajas; todėl kviečia valstybes nares ir visas suinteresuotas šalis padidinti išteklius, skirtus duomenims rinkti, veiksmingiau teikti informacijai ir prevencijos kampanijoms ir programoms finansuoti;
5. nurodo, kad skubiausiai spręstinos problemos dėl pavojingo ir žalingo alkoholio vartojimo susijusios su alkoholio įtaka jauniems žmonėms, kurie yra labiau pažeidžiami turint mintyje fizines ir emocines kančias bei socialinę žalą, kurią sukelia jų pačių ar kitų žmonių alkoholio vartojimas;
6. yra susirūpinęs, kad padidėjo nepilnamečių ir jaunimo suvartojamo alkoholio kiekis, ir pažymi, kad esama nerimą keliančios tendencijos pradėti vartoti alkoholį vis jaunesnio amžiaus ir dėl didesnio jaunimo polinkio rizikuoti elgtis pavojingai, pvz., be saiko girtauti ir kitaip pavojingai vartoti alkoholį siekiant apgirsti, vartoti alkoholį ir narkotikus ir vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ir narkotikų;
7. pabrėžia, kad jaunimas linkęs pradėti vartoti daugiau alkoholio, kai pradeda gyventi studentišką gyvenimą; mano, kad didesnės aukštųjų mokyklų pastangos gali padėti ateityje sumažinti gausiai alkoholį vartojančių asmenų skaičių; todėl ragina valstybes nares aktyviau taikyti prevencijos programas šioje srityje;
8. ragina Komisiją nurodyti ir kiekybiškai įvertinti konkretų žalingą jaunimo piktnaudžiavimo alkoholiu poveikį valstybėse narėse, siekiant vėliau nustatyti valstybėms narėms Europos lygmens tikslus jaunimo pavojingam ir žalingam alkoholio vartojimui pažaboti, o valstybes nares – įsipareigoti sumažinti žalingą jaunimo pavojingo ir žalingo alkoholio vartojimo poveikį, atsižvelgiant į pastangas, kurių jau imtasi,
9. pabrėžia, kad, nepažeisdamos Bendrijos teisės aktuose nustatytų įsipareigojimų, valstybės narės turi teisę pačios nuspręsti, kokių priemonių bus imamasi šalies viduje, bet turėtų laikotarpio viduryje ir pabaigoje pranešti Komisijai apie kovos su jaunimo žalingu ir pavojingu alkoholio vartojimu pažangą,
10. pažymi, kad siekiant Europos lygmens tikslų Komisija turi atlikti pagalbinį vaidmenį – padėti valstybėms narėms keistis žiniomis, pažangiąja patirtimi ir atlikti Europos masto tyrimus, skirtus kovai su žalingu jaunimo alkoholio vartojimo poveikiu;
11. ragina Komisiją ir valstybes nares į neseniai Komisijos iniciatyva sukurtą Europos alkoholio ir sveikatos forumą įtraukiant atitinkamas nevyriausybines organizacijas ir verslo asociacijas skatinti keistis pasitvirtinusia praktika pirmiausia siekiant užkirsti kelią vaikams ir jaunimui pavojingai ir žalingai vartoti alkoholį ir patvirtinti šias priemones:
i)
valstybių narių ir įvairiems interesams atstovaujančių asociacijų iniciatyva pradėti švietimo kampanijas apie riziką, susijusią su žalingu ir pavojingu alkoholio vartojimu, ypač pasitelkiant mokyklines švietimo programas, skirtas vaikams ir paaugliams, ypač skatinant juos reguliariai sportuoti, bet taip pat ir jų tėvams, siekiant parengti juos pokalbiams apie su alkoholiu susijusias problemas šeimos aplinkoje, bei mokytojams; reikėtų pakankamai anksti išugdyti požiūrį, kad ir suaugusieji alkoholį turi vartoti atsakingai ir saikingai,
ii)
apriboti jaunimo alkoholio gavimo galimybes, pvz., tiksliai įgyvendinant esamus teisės aktus, pagal kuriuos draudžiama parduoti alkoholį jaunimui, stiprinant pardavėjų ir platintojų , pvz., restoranų ir barų, prekybos centrų ir pardavėjų mažmenininkų, kontrolę,
iii)
įtraukti pardavėjus mažmenininkus ir maitinimo pramonę į konkrečių priemonių nustatymo ir įgyvendinimo procesą, siekiant užtikrinti, kad jaunimui nebūtų parduodamas alkoholis bei populiarieji alkoholiniai kokteiliai ir kad šie nebūtų jais vaišinami,
iv)
ypač atkreipti dėmesį į tokius gėrimus kaip populiarieji alkoholiniai kokteiliai, kurie konkrečiai skirti jaunimui, siekiant užtikrinti, kad vartotojams įvairiomis priemonėmis, pvz., griežtesniais šių gėrimų ženklinimo reikalavimais ir reikalavimais parduotuvėse aiškiau atskirti populiariuosius alkoholinius kokteilius nuo gaiviųjų gėrimų, būtų aiškiai nurodyta, kad gėrimai yra alkoholiniai, ir būtų uždraustas tokių gėrimų pardavimas nepilnamečiams; taip pat skatinti tokiems gėrimams taikomų mokesčių didinimą,
v)
parengti alkoholinių gėrimų pardavimo jaunimui gaires, kurios būtų įgyvendinamos nacionaliniu lygmeniu ir pagal kurias nustatoma amžiaus riba alkoholiniams gėrimams pirkti, parduoti ir jais vaišinti,
vi)
Europos lygmeniu skatinti neseniai vairuotojo pažymėjimą turintiems vairuotojams nustatyti leistino alkoholio kiekio kraujyje ribą, kuri būtų kaip įmanoma arčiau 0,00 promilių, kaip jau pasiūlė Parlamentas savo 2007 m. sausio 18 d. rezoliucijoje dėl Europos kelių eismo saugos veiksmų programos tarpinio įvertinimo(5), atsižvelgiant į tai, kad kai kurie paruošti maisto produktai gali turėti alkoholio pėdsakų,
vii)
suteikti daugiau galimybių sužinoti apie alkoholio kiekį kraujyje ir jį pasitikrinti, naudojantis internete siūlomu automatinio apskaičiavimo būdu bei plačiai paplitusiais alkoholio matuokliais, ypač esančiais diskotekose, baruose ir stadionuose, taip pat greitkeliuose ir keliuose, ypač naktį, užtikrinti, kad vartotojui būtų teigiama, jog alkoholio vartojimas ir vairavimas yra nesuderinami,
viii)
imtis visų būtinų priemonių, siekiant maksimaliai padidinti vairavimo išgėrus patikrų skaičių,
ix)
griežtinti sankcijas už vairavimą išgėrus, pvz., prailginus vairuotojo pažymėjimo atėmimo laikotarpį,
x)
skatinti valstybes nares užtikrinti, kad alkoholio išgėrę vairuotojai galėtų pasinaudoti alternatyviomis viešojo transporto galimybėmis,
xi)
skatinti "vairuotojo paskyrimo" programų ("kas vairuoja – tas negeria") taikymą pasitelkiant švietimo priemones, atsižvelgiant į jų naudingą poveikį kelių eismo saugai, kartu primenant keleiviams apie žalingo ir pavojingo alkoholio vartojimo poveikį,
xii)
įsteigti Europos prizą už geriausią mokykloms ir jaunimui skirtą kovos su pavojingu ir žalingu alkoholio vartojimu kampaniją,
xiii)
skatinti valstybes nares aktyviau keistis pažangiąja patirtimi, kaip kovoti su pavojingu ir žalingu alkoholio vartojimu, ir valstybių narių policijos pajėgas – kaip vykdyti išgėrusių vairuojančių jaunuolių kontrolę,
xiv)
skatinti iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti psichologinės pagalbos asmenims, patekusiems į ligoninę dėl ūmios intoksikacijos alkoholiu, teikimą;
12. ragina Komisiją kiekybiškai įvertinti vaisiaus alkoholinio sindromo (angl. FAS) ir vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų (angl. FASD) atvejus valstybėse narėse, siekiant vėliau valstybėms narėms nustatyti Europos lygmens tikslus FAS ir FASD atvejų skaičiui sumažinti, o valstybes nares – įsipareigoti sumažinti FAS IR FASD atvejų skaičių Europos mastu, atsižvelgiant į veiksmus, kurių jau imtasi,
13. pabrėžia, kad, nepažeisdamos pagal Bendrijos teisės aktus nustatytų įsipareigojimų, valstybės narės turi teisę pačios nuspręsti, kokių priemonių šalies viduje bus imamasi, tačiau jos turėtų laikotarpio viduryje ir pabaigoje pranešti Komisijai apie kovos su FAS ir FASD pažangą,
14. pažymi, kad siekiant Europos lygmens tikslų Komisija turi atlikti pagalbinį vaidmenį – padėti valstybėms narėms keistis žiniomis, gerąja patirtimi ir atlikti europinius tyrimus apie kovą su FAS ir FASD;
15. mano, kad reikėtų geriau informuoti ir moteris, ir vyrus apie su alkoholio vartojimu nėštumo metu susijusią riziką, ypač apie FASD, siekiant, kad naujagimiai ir paaugliai neturėtų alkoholio vartojimo nėštumo metu sukeltų ligų ir vystymosi sutrikimų; pabrėžia, kad tinkamas pranešimas gali atgrasyti moteris nuo alkoholio vartojimo prieš nėštumą ir nėštumo laikotarpiu; pažymi, kad probleminėms alkoholio vartotojoms gali prireikti dar didesnės paramos nėštumo laikotarpiu ir po jo; taip pat siūlo, kad ginekologai ir nėščiųjų klinikų personalas būtų išmokyti kaip galima greičiau nustatyti galimus žalingo alkoholio vartojimo atvejus ir galėtų teikti tokioms moterims pagalbą, kad nėštumo metu jos visiškai atsisakytų alkoholio;
16. mano, kad reikėtų geriau informuoti vyrus apie alkoholio vartojimo ir impotencijos ryšį;
17. pabrėžia, kad alkoholio reklama ir rinkodaros priemonės neturėtų būti nukreiptos į nepilnamečius;
18. 18 prašo Komisijos ir valstybių narių parengti alkoholio reklamos televizijoje gaires ir užtikrinti, kad kai bus priimta naujoji Televizijos be sienų direktyva, ji būtų įgyvendinama; prašo Komisijos skatinti garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų teikėjus įtraukti į savo veiklos kodeksus taisykles dėl alkoholinių gėrimų reklamų tvarkaraščio;
19. teigiamai vertina ir remia prisiimtus savireguliavimo įsipareigojimus, pvz., reklamos pramonės ir alkoholinių gėrimų gamintojų; ragina Komisiją ir valstybes nares šioje srityje tikrinti, kaip tų įsipareigojimų laikomasi, o jeigu nesilaikoma, taikyti sankcijas;
20. pažymi, kad valstybės narės šiuo metu ant alkoholinių gėrimų gali pradėti skelbti privalomus įspėjimus dėl žalos sveikatai; primena, kad ant pakuotės etikečių priekinės pusės gali būti įspėjimų, kad alkoholis gali sukelti didelių fizinės ir dvasinės sveikatos problemų, kad prie jo galima priprasti ir kad alkoholio vartojimas nėštumo laikotarpiu gali būti žalingas vaisiui; pažymi, kad skirtingi valstybėse narėse taikomi ženklinimo reikalavimai turi aiškių padarinių ES vidaus rinkai; ragina Komisiją inicijuoti įvairių valstybėse narėse taikomų informacijos ir ryšių priemonių, įskaitant ženklinimą ir reklamą, skirtų mažinti pavojingą ir žalingą alkoholio vartojimą, poveikio ir efektyvumo lyginamąjį tyrimą ir paskelbti tyrimo rezultatus iki 2009 m. gruodžio 31 d.;
21. ragina Komisiją palaikyti iniciatyvas, kuriomis skatinama keistis pažangiąja medicinos patirtimi įvairiose sveikatos apsaugos srityse ir kuriomis remiamos nepriklausomos ir nešališkos informacijos kampanijos, kurių tikslas – plėsti žinias apie riziką, susijusią su žalingu ir pavojingu alkoholio vartojimu; kampanijos taip pat turėtų būti orientuotos į žmones, lengvai įgyjančius neuropsichologinių sutrikimų, sindromų, ligų, taip pat senyvo amžiaus, vienišus, atskirtus arba izoliuotus žmones, nes jie labiau linkę ieškoti paguodos vartodami alkoholį, taip ir toliau blogindami savo būklę ir didindami riziką, kad patirs neuropsichologinių sutrikimų, sindromų ir ligų;
22. taip pat prašo Komisijos skatinti priemonių, pvz., sutrikimų dėl alkoholio vartojimo nustatymo testo (AUDIT), kurį sukūrė PSO ir kuris leidžia greitai nustatyti rizikos grupei jau priklausančius asmenis, dar jiems patiems nepripažinus, kad turi su alkoholiu susijusių problemų, taikymą; pažymi, kad laiku vykdomos bendrosios praktikos gydytojų ir pacientų informacinio pobūdžio diskusijos yra viena iš veiksmingiausių priemonių informuojant pacientus apie su pavojingu ir žalingu alkoholio vartojimu susijusią riziką ir skatinant alkoholiu piktnaudžiaujančių asmenų elgesio pokyčius; ragina valstybes nares remti bendrosios praktikos gydytojų kvalifikacijos kėlimą, susijusį su alkoholio sukeltomis problemomis, sutrikimais ir atitinkamu įsikišimu;
23. mano, kad Komisija ir valstybės narės turi imtis priemonių, reikalingų žalingiems alkoholio socialiniams padariniams, pvz., chuliganizmui ir smurtavimui šeimoje, įveikti; prašo skirti didesnę socialinę ir psichologinę paramą šeimoms, kenčiančioms dėl pavojingo ir žalingo alkoholio vartojimo; prašo teikti konkrečią socialinę pagalbą vaikams, gyvenantiems su alkoholiu susijusių problemų turinčiose šeimose; siūlo numatyti pagalbos telefono numerį su alkoholio vartojimu susijusios prievartos šeimose atvejams pranešti;
24. yra susirūpinęs, kad daug alkoholio vartoja daugelis pagyvenusių žmonių – dažnai iš fizinio skausmo arba vienišumo ir nevilties; pažymi, kad alkoholio problemos senatvėje yra svarbi tema, visuomenei senėjant tampanti vis aktualesnė;
25. mano, kad reikia daugiau žinių apie alkoholio vartojimą ir jo ryšį su laikinu ir ilgalaikiu nedarbingumu dėl ligos ir ankstyvu išėjimu į pensiją; mano, kad yra svarbu, atsižvelgiant į Bendrijos ir valstybių narių darbo teisę, spręsti alkoholio vartojimo darbo vietoje problemas, skatinant atitinkamus asmenis kreiptis pagalbos, tačiau primena, kad tai visuomet reikia daryti tinkamai gerbiant privatumą ir asmens teises; ragina darbdavius ypatingą dėmesį skirti pavojingo ir žalingo alkoholio vartojimo darbo vietoje problemai, pasinaudojant prevencinėmis švietimo programomis ir teikiant pagalbą su alkoholiu susijusių problemų turintiems darbuotojams;
26. yra įsitikinęs, kad sumažinti alkoholio sukeltų nelaimingų atsitikimų keliuose skaičių ir susijusios žalos apimtį (17 000 mirties atvejų per metus) yra Europos Sąjungos prioritetas; todėl
i)
ragina Komisiją įvardyti ir kiekybiškai įvertinti konkretų žalingą vairavimo išgėrus poveikį valstybėse narėse, siekiant vėliau valstybėms narėms nustatyti Europos lygmens tikslus vairavimui išgėrus pažaboti, o valstybes nares – įsipareigoti sumažinti žalingą vairavimo išgėrus poveikį, atsižvelgiant į veiksmus, kurių jau imtasi,
ii)
pabrėžia, kad, nepažeidžiant jokių Bendrijos teisės aktuose nustatytų įsipareigojimų, valstybės narės turi teisę pačios nuspręsti, kokių priemonių šalies viduje bus imamasi, bet turėtų laikotarpio viduryje ir pabaigoje pranešti Komisijai apie kovos su vairavimu išgėrus pažangą,
iii)
pažymi, kad siekiant Europos lygmens tikslų Komisija turi atlikti pagalbinį vaidmenį – padėti valstybėms narėms keistis žiniomis, gerąja patirtimi ir atlikti europinius tyrimus apie kovą su žalingais vairavimo išgėrus padariniais;
27. siekdamas, kad būtų sumažinta rizika, susijusi su pavojingu ir žalingu alkoholio vartojimu vairuojant, ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti šias priemones:
i)
skatinti, kad labai padidėtų alkoholio kiekio kraujyje patikrų skaičius, ir spręsti problemą dėl labai skirtingo įgyvendinimo valstybėse narėse, siekiant patikrų dažnį suderinti Europos lygmeniu ir keistis pažangiąja patirtimi dėl vietų, kuriose reikia atlikti patikras,
ii)
skatinti griežtesnių sankcijų už vairavimą išgėrus įdiegimą, pavyzdžiui, prailginus vairuotojų pažymėjimų atėmimo laikotarpį,
iii)
skatinti, kad transporto priemonių, kurias vairuoti reikalingas A arba B kategorijos vairuotojo pažymėjimas, vairuotojams, transporto priemonių, kurias vairuoti reikia aukštesnės kategorijos vairuotojo pažymėjimo, vairuotojams ir visiems vairuotojams profesionalams kaip didžiausias leistinas alkoholio kraujyje kiekis būtų kuo artimesnis 0,00 promilių ribai, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriuose paruoštuose maisto produktuose gali būti alkoholio pėdsakų;
28. pabrėžia, kad būtina skatinti visas veiksmingas priemones, kuriomis užkertamas kelias vairavimui išgėrus; ragina toliau tobulinti užvedimo sistemas, kurios automatiškai užsiblokuoja vairuotojui esant išgėrusiam, ir kitas priemones, kurias naudojant mechaniškai užkertamas kelias vairavimui išgėrus, ypač skirtas vairuotojams profesionalams;
29. kviečia Komisiją pradėti ar remti nešališkas ir nepriklausomas valstybių narių ir įvairiems interesams atstovaujančių asociacijų informavimo kampanijas, kuriomis būtų skatinamas atsakingumas ir saikingumas vartojant alkoholį, taip pat pabrėžiami neigiami pavojingo ir žalingo alkoholio vartojimo padariniai fizinei ir dvasinei sveikatai bei socialinei gerovei;
30. ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau imtis veiklos, kuria siekiama kovoti su įvairių formų priklausomybe, koordinuoti šią veiklą ir iki 2010 m. pateikti išsamų bendrą pavojingo alkoholio vartojimo būdų, nuo alkoholio priklausomo elgesio ir jų priežasčių tyrimą;
31. ragina valstybes nares spręsti nelegalios prekybos alkoholiu problemas, kontroliuoti parduodamo alkoholio kokybę ir stiprinti namuose gaminamo alkoholio (pvz., distiliuotų produktų), kuris gali būti mirties priežastis, kontrolę;
32. kviečia visas suinteresuotas šalis, pasinaudojant Europos alkoholio ir sveikatos forumu, skatinti, kad būtų įgyvendinami konkretūs veiksmai ir programos, skirti alkoholio padarytai žalai atitaisyti, atsižvelgiant į tai, kad pagrindiniai forumo tikslai būtų keitimasis pažangiąja patirtimi, raginimas įsipareigoti dalyvauti atitinkamuose veiksmuose, tinkamo veiksmų įvertinimo užtikrinimas ir jų veiksmingo įgyvendinimo stebėsena; tikisi iš Komisijos, kad Europos alkoholio ir sveikatos forume galės dalyvauti ir Europos Parlamento atstovai ir kad Komisija Europos Parlamentui kasmet pateiks ataskaitą apie forumo pažangą;
33. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.