Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Parlamentui "Europos švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumas ir teisingumas" (COM(2006)0481),

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl rekomendacijos dėl Europos kvalifikacijų sąrangos mokymuisi visą gyvenimą kūrimo (COM(2006)0479),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento poziciją, priimtą per antrąjį svarstymą 2006 m. spalio 25 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą, nustatantį veiksmų programą mokymosi visą gyvenimą srityje(1), ir atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1720/2006/EB, nustatantį veiksmų programą mokymosi visą gyvenimą srityje(2),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Suaugusiųjų mokymasis: mokytis niekada nevėlu" (COM(2006)0614),

–   atsižvelgdamas į savo per pirmąjį svarstymą 2006 m. rugsėjo 26 d. priimtą poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų(3), ir 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją Nr. 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų(4),

–   atsižvelgdamas į savo per pirmąjį svarstymą 2005 m. spalio 13 d. priimtą poziciją dėl Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl tolesnio Europos bendradarbiavimo užtikrinant aukštojo mokslo kokybę(5) ir atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją Nr. 2006/143/EB dėl tolesnio Europos bendradarbiavimo užtikrinant aukštojo mokslo kokybę(6),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A6-0326/2007),

A.   kadangi, atsižvelgiant į tai, kad mažinami viešieji biudžetai, į globalizacijos problemas, demografinius pokyčius ir technologines naujoves, visoje Europoje vis labiau pabrėžiama, kad reikia didinti švietimo ir mokymo veiksmingumą,

B.   kadangi 2003 m. pagal tarptautinę moksleivių vertinimo programą (angl. PISA) parengtame pranešime nurodyti dideli švietimo sistemų veiklos skirtumai Europos Sąjungoje kelia susirūpinimą,

C.   kadangi šis aspektas gali paskatinti valstybių narių ekonominės ir socialinės plėtros skirtumų padidėjimą ir sukliudyti pasiekti Lisabonos strategijos tikslus,

D.   kadangi teisė į mokslą yra principas, pripažintas ir tarptautiniu lygmeniu, ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,

E.   kadangi daugelyje dabartinių švietimo ir mokymo sistemų toliau skatinama ir didinama esama nelygybė,

F.   kadangi neteisingumas švietimo ir mokymo srityje susijęs su didelėmis užslėptomis išlaidomis,

G.   kadangi investicijos į švietimą ir mokymą suteikia ilgalaikės ekonominės ir socialinės naudos ir turi būti planuojamos ilgam laikui,

H.   kadangi būtina nustatyti švietimo ir mokymo sistemų įvertinimo principus siekiant, kad būtų galima veiksmingai stebėti šių sistemų vystymąsi ilgą laiką,

I.   kadangi švietimo ir mokymo politika turėtų būti siejama su politikos kryptimis, susijusiomis su užimtumu, ekonomika ir socialine integracija,

J.   kadangi švietimas ir mokymas atlieka esminį vaidmenį plėtojant bendrą Europos tapatybę, pagrįstą tarpkultūriniu švietimu ir santarve,

K.   kadangi tikimybė negauti darbo jaunoms moterims yra didesnė negu jauniems vyrams, nes 2006 m. 27-iose Europos Sąjungos valstybėse narėse jaunų moterų nedarbo lygis siekė 18,1 proc., o jaunų vyrų – 16,9 proc., kadangi aukštas pareigas eina mažuma moterų, nors daugelyje valstybių narių daugiau moterų negu vyrų pasiekia aukštą išsilavinimo lygį,

Mokymosi visą gyvenimą veiksmingumas ir teisingumas

1.   pritaria ilgalaikio planavimo procesui mokymosi visą gyvenimą srityje, nes investicijos į šią sritį suteikia ilgalaikės ekonominės ir socialinės naudos;

2.   pripažįsta, kad investicijos į vieną švietimo lygmenį ne tik sudaro sąlygas šio lygmens įgūdžiams ir gebėjimams vystyti, bet kartu sudaro pagrindą tolesniems kitų švietimo lygmenų gebėjimams ir kvalifikacijai įgyti;

3.   remia planą sukurti Europos kvalifikacijos struktūrą mokymuisi visą gyvenimą, kuris palengvintų mokymosi pasiekimų pripažinimą ir leistų aiškiai ir skaidriai pereiti iš vienos mokymosi galimybės į kitą;

4.   mano, kad reikalingi švietimo ir mokymo sistemų įvertinimo principai; taigi veiksminga ilgalaikė politika turėtų būti pagrįsta patikimu matavimu;

5.   palankiai vertina Komisijos pastangas atsižvelgti į švietimo veiksmingumą ir teisingumą kuriant rodiklių ir gairių sistemą Lisabonos tikslų pasiekimo pažangai stebėti;

6.   mano, kad norint toliau vykdyti švietimo sistemų veiksmingumo bei teisingumo Europoje patikrinimus, būtina patikslinti veiksmingumo ir teisingumo tyrimų atvejais naudojamus terminus; tikrinant, ar sistema teisinga, būtina atsižvelgti į tokias individualias savybes, kaip lytis, etninė kilmė arba negalia (kitokiais nei socialinio ar ekonominio pobūdžio aspektais);

7.   pripažįsta, kad investicijomis į mokymąsi visą gyvenimą, kuriomis siekiama pagerinti galimybes ir teisingumą, skatinama socialinė sanglauda ir sudaroma galimybė asmenims spręsti problemas, prisitaikyti prie pokyčių ir juos valdyti, stiprinti pasitikėjimą savo jėgomis, nes tai padeda tobulėti asmeniškai, taigi jiems lengviau prisitaikyti prie įvairių savo gyvenimo pokyčių;

8.   ragina valstybes nares parengti švietimo ir mokymo politiką ir medžiagą, į kurią būtų įtrauktas lyčių aspektas ir kuri padėtų panaikinti lyčių nelygybę švietimo ir užimtumo srityse bei pašalinti lyčių stereotipus; ragina valstybes nares skatinti užimtumą neatsižvelgiant į lytims būdingas profesijas (pvz., reikėtų daugiau mokytojų vyrų pradinėse mokyklose ir daugiau moterų mokslo srityje) jaunimui, įskaitant ir vaikus, renkantis profesijas, kol jie dar nepasiekė amžiaus, kai priimami išsilavinimą ir karjerą lemiantys sprendimai, kad būtų galima sumažinti profesinę atskirtį pagal lytį; dar kartą pabrėžia, kad geresnės kokybės duomenys, apibendrinti atsižvelgiant į lytį ir amžių, yra būtina bet kurios srities politikos vykdymo sąlyga;

Veiksmingumo ir teisingumo užtikrinimas švietimo ir mokymo politikos sistemoje
Ikimokyklinis švietimas: didžiausias dėmesys mokymui ankstyvajame amžiuje

9.   mano, kad atskirai galima pasiekti veiksmingumą ir teisingumą, jei investicijos ir reforma skirti ankstyviesiems švietimo etapams;

10.   pabrėžia poreikį nuo pat ikimokyklinio laikotarpio pradžios plėtoti priemones, skirtas Europos Sąjungos teritorijoje gyvenančių asmenų iš trečiųjų šalių vaikų integracijai skatinti;

11.   ragina valstybes nares daug daugiau investuoti į ikimokyklinį švietimą, įskaitant vaikų darželius, nes šios investicijos gali būti veiksmingas būsimo švietimo, vaiko intelekto vystymo, bendrųjų įgūdžių lygmens kėlimo pagrindas ir gali labai padidinti švietimo sistemos teisingumą;

12.   vis dėlto mano, kad ES lygmeniu būtina atlikti daugiau ikimokyklinio švietimo tyrimų, ypač susijusių su ankstyvais ir tikslingais veiksmais norint nustatyti praktinius metodus, kuriais būtų galima pasiekti norimą poveikį;

13.   mano, kad ikimokyklinio švietimo kokybė iš dalies priklauso nuo atitinkamai parengtų mokytojų, taigi būtina taikyti finansiškai gyvybingą strategiją, kuri užtikrintų į ateitį orientuotą, aukštos kokybės švietimą ir patenkinamą mokytojų karjerą;

14.   pripažįsta, kad nuo pat ikimokyklinio laikotarpio pradžios būtina užtikrinti socialinę įvairovę klasėse ir įstaigose, siekiant užkirsti kelią mokymo planų programų ir lūkesčių skirtumų atsiradimui;

15.   mano, kad tėvų įtraukimas, panaudojant švietimo ir informacijos programas (ypač jei vaikų socialinė padėtis nepalanki), svarbus siekiant sėkmingo ikimokyklinio švietimo;

16.   pritaria tam, kad visų formų ikimokyklinis švietimas ir įsikišimas ankstyvame amžiuje, kai vystosi vaiko pažintiniai gebėjimai, per ilgą laiką duoda didžiausią naudą, palyginti su kitais mokymosi visą gyvenimą proceso etapais;

17.   primygtinai ragina valstybes nares padidinti subsidijuojamų vietų skaičių ikimokyklinio švietimo įstaigose ir kartu sudaryti geresnes galimybes ikimokyklinio amžiaus vaikams, kurių padėtis finansiniu požiūriu nėra užtikrinta, naudotis švietimo sistemos teikiamomis galimybėmis;

Pradinis ir vidurinis mokymas: visų pradinio mokymo kokybės gerinimas

18.   pabrėžia, kad privalomas mokyklos lankymas ir mokymo sistema turėtų užtikrinti pagrindinį išsilavinimą ir pagrindinius gebėjimus; pabrėžia, kad švietimas ir tinkami pagrindiniai gebėjimai padeda įgyti pagrindines socialines ir pilietines vertybes, stiprina socialinę sanglaudą, padeda tobulinti individualią kvalifikaciją ir didina galimybes įsidarbinti;

19.   pažymi, kad mokyklos, ypač pradinio ir vidurinio ugdymo etapais, privalo atsižvelgti į kultūrų vertybes ir švietimą siekiant taikos, nes tai skiriamieji bendros Europos tapatybės požymiai;

20.   mano, kad per ankstyvas skirstymas į kategorijas turi žalingą poveikį švietimo sistemų veiksmingumui ir teisingumui;

21.   mano, kad pažeidžiamiems asmenims suteikiamos lygios galimybės gauti aukštos kokybės išsilavinimą pagerintų Europos švietimo sistemų veiksmingumą ir teisingumą;

22.   nepaisydamas to, sutinka, kad vidurinės mokyklos lygmeniu būtų sukurta veiksminga diferenciacija ir lankstus mokymosi dalykų pasirinkimas, tačiau tai neturėtų sutrukdyti vėlesnėse lavinimo pakopose pasirinkti kitokią mokslo dalykų kryptį;

23.   ragina valstybes nares stebėti moksleivių rengimą mokyklose, ypač kai tai susiję su pasirinkimu ir profesiniu orientavimu, bei užtikrinti, kad švietimo sistemos remtų mokinius ir studentus, skatindamos jų pastangas tobulėti asmeniškai;

24.   atsižvelgiant į skirtingą pagalbą, kurią moksleiviai gauna namuose, ir į kartais ypač skirtingą suteikiamo lavinimo pobūdį, remia pastangas įtraukti tėvus į švietimo procesą siekiant gerokai sumažinti būsimos socialinės atskirties riziką;

25.   ragina valstybes nares remti pradinį ir tolesnį mokytojų mokymą, stiprinti jų motyvaciją ir gerinti mokyklos gyvenimo kokybines sąlygas, nes tai svarbiausi veiksniai siekiant veiksmingumo ir teisingumo;

26.   primygtinai ragina valstybes nare skatinti daugiakalbystę visuose švietimo sistemos lygmenyse, taip gerinant vaikų, paauglių ir suaugusiųjų asmenų judumo galimybes Europos teritorijoje ir didinant ES švietimo proceso efektyvumą;

27.   ragina valstybes nares informuoti mokytojus ir mokymo programų rengėjus apie lygias moterų ir vyrų galimybes, kad jie galėtų skatinti jaunąją kartą laikytis šio principo;

Universitetinis švietimas: investicijų didinimas ir galimybių mokytis universitetuose plėtimas

28.   pripažįsta, kad universitetinis švietimas – svarbiausia žiniomis pagrįstos ekonomikos ir visuomenės sritis;

29.   remia planą modernizuoti universitetus siekiant užtikrinti, kad universitetinis švietimas taptų konkurencingesnis, būtų lygiai prieinamas visiems, taip pat išliktų finansiškai perspektyvus ir veiksmingas;

30.   ragina valstybes nares padidinti veiksmingumą ir teisingumą sukuriant tinkamas sąlygas ir paskatas, kuriomis būtų užtikrinamos didesnės investicijos iš viešųjų ir privačių išteklių;

31.   pripažįsta, kad nemokamos universitetinės studijos nebūtinai savaime garantuoja teisingumą; ragina atlikti daugiau tyrimų, darant prielaidą, kad mokestis už mokslą – tai ne atskiras klausimas, o dalis vienas nuo kito priklausomų veiksnių, susijusių su finansiniu skatinimu, derinamu su papildoma finansine parama, kuri, turint mintyje socialinių sunkumų turinčias grupes, sumažina neteisingumą galimybių gauti universitetinį išsilavinimą srityje;

32.   pabrėžia, kad universitetai turi parengti visapusišką informavimo ir priėmimo į universitetą politiką, kad galėtų reaguoti į greitai kintančius socialinius ir ekonominius poreikius;

Profesinis švietimas ir mokymas: kokybės ir vertės didinimas

33.   mano, kad, atsižvelgiant į gyventojų senėjimą, nuolatinio didelio jaunimo nedarbo problema vis aštrėja;

34.   atsižvelgdamas į gyventojų senėjimo problemą, remia geresnio suaugusiųjų mokymo užtikrinimą, siekiant, kad žmonėms būtų lengviau prisitaikyti prie darbo rinkos reikalavimų ir kad žemos kvalifikacijos asmenys įsitrauktų į švietimą;

35.   pabrėžia, kad jaunimas, kurio kvalifikaciniai pasiekimai žemiausio lygmens, labai sunkiai patenka į darbo rinką ir yra labiausiai pažeidžiamas; ekonominio nuosmukio atveju šiam jaunimui kyla didesnis nedarbo pavojus ir labiau tikėtina, kad jis dirbs mažiau kvalifikuotą arba laikiną darbą;

36.   ragina valstybes nares gerinti galimybes jaunoms moterims, ypač gyvenančioms atokiuose regionuose ir priklausančioms pažeidžiamoms grupėms, pvz., migrantėms, tautinėms mažumoms priklausančioms, neįgalioms ar mažiau kvalifikuotoms moterims, siekti išsilavinimo ir mokslo; ragina valstybes nares kaupti pažangią šios srities patirtį ir ja keistis bei skatina socialinius partnerius bei privačias ir viešąsias įmones panaikinti visas diskriminacijos formas ir aktyviai skatinti mokymąsi darbo vietoje panaikinant visas su amžiumi susijusias kliūtis bei suteikti galimybę nepalankioje padėtyje esantiems asmenims gauti mokymosi atostogų;

37.   ragina valstybes nares bedarbėms ir moterims, kurioms prasčiau sekėsi mokytis pagal privalomojo švietimo sistemą, suteikti galimybę dalyvauti valstybės finansuojamose suaugusiųjų mokymo programose;

38.   ragina valstybes nares įgyvendinti politiką, kuri padėtų jaunuoliams lengviau susirasti darbą baigus mokyklą, ypatingą dėmesį skiriant jaunoms moterims, kurios paprastai patiria daugiau sunkumų; pabrėžia, kad aukštesnė švietimo ir mokymo kokybė bei geresnės galimybės jų siekti ir investicijos į jaunimą turi reikšmės darbo rinkai vėlesniais gyvenimo etapais; pažymi, kad reikėtų įdiegti vertinimo sistemą, kad būtų galima įvertinti vyriausybės lėšų, skirtų bedarbiams jaunuoliams, ypač jaunoms moterims, panaudojimo veiksmingumą ir poveikį;

39.   ragina valstybes nares remti universitetines kompetencijos ugdymo programas, nes parengiant skirtingų sričių aukštos kvalifikacijos specialistus galima veiksmingiau tenkinti darbo rinkos poreikius;

40.   atkreipia dėmesį į tai, kad lavinimo ir mokymosi sistemose būtina skatinti lygias moterų ir vyrų galimybes naudotis naujomis technologijomis, kad būtų galima panaikinti lyčių atskirtį skaitmeninių technologijų srityje;

41.   ragina valstybes nares didinti moterų skaičių ir stiprinti jų padėtį mokslo, technikos ir technologijos srityse; ragina valstybių vyriausybes didinti aukštas pareigas einančių moterų skaičių ir įvertinti pažangą nustatant kokybinius ir kiekybinius tikslus.

42.   rekomenduoja, kad galimybės gauti tretinį išsilavinimą būtų pagerintos ir kad būtų sudarytos galimybės tiems, kurie baigė mokytis, tęsti studijas arba tobulintis dirbant;

43.   pabrėžia, kad siūlomos mokymo programos turėtų būti lanksčios siekiant atsižvelgti į darbo rinkos reikalavimus, nes tai ypač veiksmingas palankių sąlygų neturinčių asmenų užimtumo galimybių didinimo būdas; atsižvelgdamas į tai, pripažįsta, kad viešosios investicijos turėtų būti iš esmės skiriamos itin pažeidžiamoms tikslinėmis grupėmis, nes būtent pastarosios iš nuolatinio mokymosi gauna mažiausiai naudos;

44.   ragina valstybes nares kartu su aukštojo ar profesinio mokslo įstaigomis siūlyti lanksčią studijų sistemą, siekiant labiau atsižvelgti į besimokančių ir tuo pat metu dirbančių ar šeiminių įsipareigojimų turinčių jaunų vyrų ir moterų poreikius ir taip neleisti jiems per anksti palikti mokyklą;

45.   ragina valstybes nares įtraukti švietimo institucijas, bendroves, socialinius ir kitus partnerius ir viešąjį sektorių į bendrą partnerystę, kurią plėtojant būtų siekiama įgyvendinti sėkmingas mokymo programas;

Europos Sąjungos veiksmai

46.   pabrėžia, kad pagrindinis Europos Sąjungos veiksmų tikslas yra skatinti Europos Sąjungos švietimo sistemų konvergenciją siekiant aukštesnių veiklos standartų;

47.   mano, kad siekiant, jog Europos Sąjungos veiksmai būtų tikslingesni, būtina plėtoti procesą, paremtą valstybių narių reguliariai pateikiamais pranešimais, o taip pat nepriklausomų veikėjų atliekamais patikrinimais, siekiant nustatyti ES švietimo ir mokymo sistemų efektyvumą, ypatingą dėmesį atkreipiant į tai, kad mokiniai įgytų esminių įgūdžių, ir į tai, kad būtų siekiama teisingumo;

48.   prašo Komisijos reguliariai skelbti Europos švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumo ir teisingumo ataskaitas, kad būtų galima stebėti pažangą, daromą siekiant aukštesnių veiklos standartų;

49.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 313 E, 2006 12 20, p. 187. (2) OL L 327, 2006 11 24, p. 45. (3) OL C 306 E, 2006 12 15, p. 165. (4) OL L 394, 2006 12 30, p. 10. (5) OL C 233 E, 2006 9 28, p. 100. (6) OL L 64, 2006 3 4, p. 60.