Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 95 ir 153 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl paslaugų teikėjų įsipareigojimų (COM(1990)0482),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl naujų paslaugų teikėjų įsipareigojimų gairių (COM(1994)0260),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje(1) (Paslaugų direktyva),

–   atsižvelgdamas į Komisijos Žaliąją knygą dėl Vartotojų "acquis" persvarstymo (COM(2006)0744),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui "2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategija" (COM(2007)0099),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl vartotojams teikiamų paslaugų saugumo (COM(2003)0313),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytą užsienio paslaugų teikėjų įsipareigojimų 2007 m. kovo mėn. tyrimą,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. sausio 12 d. atsakymą į Europos Parlamento narės Dianos Wallis rašytinį klausimą(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 19 d. rekomendaciją, pagrįstą bendrovės "Equitable Life Assurance Society" krizės tyrimo komiteto pranešimą(3),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir į Teisės reikalų komiteto nuomonę (A6-0294/2007),

A.   kadangi ES ekonominė ir socialinė plėtra labiausiai priklauso nuo paslaugų sektoriaus, kuris nuolat plėtojamas ir sudaro beveik 70 proc. ES BVP,

B.   kadangi Europos vartotojų pasitikėjimas užsienio prekių pasiūla yra mažas ir tai įrodo faktas, kad 2006 m. tik 6 proc. vartotojų įsigijo užsienio prekių internetu,

C.   kadangi prekybos užsienio paslaugomis, palyginti su prekybos prekėmis, rodikliai yra labai žemi,

D.   kadangi 1985 m. buvo priimta Direktyva dėl atsakomybės už gaminius su trūkumais(4), o 2001 m. priimta Direktyva dėl bendros gaminių saugos(5),

E.   kadangi užsienio paslaugų vartotojų saugumo padėtis ir vartotojų apsaugos lygis įvairiose valstybėse narėse skiriasi, kai tuo tarpu pakankama prekių sektoriaus vartotojų apsauga užtikrinama ir tarptautiniais, ir Bendrijos teisės aktais,

F.   kadangi atliekant naujausią Eurobarometro apklausą 33 proc. vartotojų teigė, jog įmonės atsisakė parduoti ar pristatyti prekes arba teikti paslaugas todėl, kad vartotojas buvo kitos šalies gyventojas,

G.   kadangi vartotojų politika svarbi ne mažiau negu konkurencijos politika, nes gerai informuoti vartotojai formuoja konkurencinį spaudimą rinkose,

H.   kadangi dabartinį ES vartotojų teisyną ("acquis") sudarantys teisės aktai yra nenuoseklūs: atsižvelgiant į Sutartyse numatytą kompetencijos sričių padalijimą, aiškios, ES nustatytos taisyklės taikomos tik kai kuriems sektoriams ar paslaugoms, pvz., nuotolinės prekybos sutartims, nesąžiningai komercinei praktikai, vartojimo kreditams, atostogų išvykoms ir teisei tam tikru laiku naudotis turtu,

I.   kadangi esama įrodymų, kad dėl tokio teisinės sistemos susiskaidymo vartotojai gali vengti dalyvauti sudarant tarpvalstybinius sandorius ir kad šis susiskaidymas gali paskatinti nepageidaujamą tarptautinio masto sukčių ir apgavikų veiklą,

J.   kadangi į Žaliąją knygą dėl Vartotojų "acquis" persvarstymo nėra įtrauktas klausimas dėl paslaugų teikėjų įsipareigojimų,

K.   kadangi vartotojas ar paslaugos teikėjas ne visuomet pajėgia nuspręsti, kokia teisine tvarka jis turėtų vadovautis vykdydamas vieno ar kito pobūdžio veiklą, t. y., ar taikomos priimančiosios, ar kilmės šalies teisės nuostatos, arba, ar taikomos priimančiosios, ar kilmės šalies teisinis režimas,

L.   kadangi kai kuriose valstybėse narėse privačiojo sektoriaus paslaugų vartotojai ginami geriau nei viešojo sektoriaus paslaugų vartotojai,

M.   kadangi galiojantys teisės aktai paprastai neaptaria esminių paslaugos teikėjų įsipareigojimų klausimo ir vartotojams nenumatoma konkrečių teisių gynimo priemonių, nors laisvo prekių judėjimo srityje – atitinkamos priemonės jau patvirtintos,

N.   kadangi Bendrijos lygmeniu nėra jokios teisinės bazės, kuria remdamiesi vartotojai galėtų imtis kolektyvinių tarpvalstybinio masto veiksmų prieš sukčius ir neleistiną veiklą vykdančius paslaugų teikėjus, o tai yra teisinio reglamentavimo spraga ir tai vartotojams trukdo gauti ekonomiškai naudingą (patirtų išlaidų atžvilgiu) nuostolių atlyginimą ar kompensaciją iš kitos valstybės,

O.   kadangi kai kuriose valstybėse narėse trūksta kompetentingų tarnybų ir Bendrijos lygmeniu veikiančių organų, galinčių padėti spręsti ginčus neteismine tvarka, pvz., tam tikros organizacijos, kaip antai Europos vartotojų centrų tinklas (angl. ECC-NET) ir Neteisminio finansinių ginčų sprendimo užsienio šalyje tinklas (angl. FIN-NET), yra mažai žinomos ir nepakankamai finansuojamos,

Paslaugų vidaus rinka

1.   ragina rengti priemones, kurias taikant būtų baigta kurti paslaugų vidaus rinka;

2.   yra įsitikinęs, kad, paslaugų rinkai tampant vis labiau tarptautine, paslaugų teikėjams būtina vienodesnė įsipareigojimų sistema, siekiant ir toliau padėti kurti bendrą paslaugų vidaus rinką;

3.   suvokia, kad Paslaugų direktyva, kuri iki 2009 m. gruodžio 28 d. turės būti perkelta į visų valstybių narių nacionalinę teisę, turės didelės įtakos teikiant užsienio paslaugas, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad į Direktyvą nėra įtraukti svarbiausių paslaugų teikėjų įsipareigojimų klausimai;

4.   mano, kad, taikant aiškesnę ES paslaugų teikėjų įsipareigojimų teisinę sistemą, bus skatinama konkurencija ir užtikrinama didesnė vartotojų pasirinkimo laisvė ir kad tai nesudarys nepagrįstų laisvo paslaugų judėjimo rinkoje kliūčių;

5.   yra įsitikinęs, kad dėl to, jog valstybėse narėse galioja skirtingi įstatymai, reglamentai ir administracinė praktika, paslaugų teikėjai ir vartotojai pasigenda apibrėžtumo, skaidrumo ir galimybės sklandžiau naudotis bendrais ES ištekliais; antra vertus, taip sudaroma galimybė skatinti konkurenciją vartotojų apsaugos srityje;

6.   apgailestauja dėl to, kad dabartinės teisėkūros priemonių ribos neaiškios, t. y. bendrosios teisės kolizijos taisyklės painiojamos su vidaus rinkos priemonėmis, bandymai apibrėžti jų tarpusavio poveikį nesėkmingi, tad nei vartotojas, nei paslaugos teikėjas niekada aiškiai nežino, kokia teisine tvarka jis turėtų vadovautis vykdydamas vieno ar kito pobūdžio veiklą: ar jis turėtų pasikliauti priimančiosios arba kilmės šalies civilinės teisės nuostatomis, ar priimančiosios arba kilmės šalies įstatymų nuostatomis;

7.   yra įsitikinęs, kad vartotojai, kurie abejoja paslaugos saugumu ir jos kokybe, linkę nepasitikėti užsienio tiekėjais ir vengia naudotis jų teikiamomis paslaugomis, taip pat, kad vartotojo nepasitenkinimas dažnai turi neigiamos įtakos visiems užsienio paslaugų teikėjams;

8.   atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrijos acquis numatomos prekių vartotojų gynimo nuostatos yra geriau apibrėžtos negu paslaugų vartotojų apsaugos nuostatos, ir tai turi įtakos paslaugų teikimo kokybei;

9.   vis dėlto kol iki galo neįgyvendinta Paslaugų direktyva, atsargiai vertina naujas ambicingas horizontaliąsias priemones, kurias taikant ketinama baigti kurti paslaugų vidaus rinką;

10.   žino, kad paslaugų struktūra neretai sudėtinga, kurioje žmonių bendravimas ir pasirinkimas yra svarbūs veiksniai;

11.   yra įsitikinęs, kad didesnis teisinis apibrėžtumas, paprastumas ir mažesnės išlaidos būtų naudinga ne tik užsienio paslaugų vartotojams, bet ir šias užsienio paslaugas parduodančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ);

12.   primena, kad Bendrajame susitarime dėl prekybos paslaugomis (GATS) nurodoma daug ir įvairių užsienio paslaugų teikimo būdų (pvz., prekyba internetu, paslaugos pirkėjo kelionė į užsienio šalį arba paslaugos teikėjo atvykimas į vartotojo buvimo šalį), ir į tai turėtų būti atsižvelgiama;

13.   pažymi, kad rengiamos kelios teisėkūros iniciatyvos, t. y. pasiūlymas dėl reglamento dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (COM(2005)0650), 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma II)(6) ir Komisijos žalioji knyga dėl Vartotojų "acquis" persvarstymo, kuriomis siekiama užtikrinti teisinį apibrėžtumą sprendžiant užsienio paslaugų teikėjų teisių ir ypač jų įsipareigojimų klausimus;

14.   teigia, kad siūlomo reglamento dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) 5 straipsnis ypač svarbus sprendžiant, ar turėtų būti taikomi kilmės (paslaugos teikėjo) šalyje, ar kliento (paslaugos vartotojo) šalyje galiojantys vartotojų apsaugos teisės aktai; pabrėžia, kad svarbu palaukti teisėkūros procedūros rezultatų;

15.   yra įsitikinęs, kad paslaugų vidaus rinkos, kurios teisinė sistema grindžiama pagrindinėmis įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisvėmis, kaip nurodyta Sutartyje ir kaip apibrėžta Paslaugų direktyvoje, sukūrimas priklauso nuo to, ar bus užtikrintas atitinkamų priemonių teisinis ir praktinis aiškumas;

Viešojo ir privačiojo sektorių paslaugų teikėjai

16.   ragina Komisiją įsidėmėti tai, kad, kalbant apie paslaugų teikėjų įsipareigojimus, tarp viešojo ir privačiojo sektorių paslaugų teikėjų negali būti jokių skirtumų, t. y. vartotojų apsaugos direktyvų nuostatomis turi vadovautis ir viešojo, ir privačiojo sektorių paslaugų teikėjai;

17.   pripažįsta, kad, nors į esamus ES teisės aktus, pvz., į Paslaugų direktyvą ir Nesąžiningos komercinės praktikos direktyvą(7), nėra įtraukta jokių specialių nuostatų, kuriomis būtų reglamentuojama užsienio paslaugų teikėjų atsakomybė, tai gali turėti netiesioginės įtakos su šia sritimi susijusiems valstybių narių teisės aktams;

18.   ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip į nacionalinę teisę perkeliami ir įgyvendinami esami ir būsimi horizontalieji ir sektorių teisės aktai dėl užsienio paslaugų teikėjų įsipareigojimų;

19.   ragina Komisiją ištirti, ar, pvz., standartų diegimas ES lygmeniu galėtų būti priemonė, kurią taikant būtų įmanoma siekti didesnio valstybėse narėse teikiamų užsienio paslaugų saugumo ir užtikrinti vartotojų teises;

20.   ragina Komisiją toliau plėsti, finansuoti ir skatinti ECC-NET ir FIN-NET veiklą ir, jeigu pagrindiniuose valstybių narių paslaugų sektoriuose ir toliau nediegiamos alternatyvios ginčų sprendimo sistemos, svarstyti bent jau rekomendaciją šiuo klausimu;

21.   ragina Komisiją toliau aktyviai svarstyti teisinės priemonės Bendrijos lygmeniu nustatymo klausimą siekiant palengvinti vartotojų kolektyvinius veiksmus tarptautiniu mastu, kad būtų lengviau pasinaudoti teisinėmis priemonėmis, skirtomis žalai atlyginti;

22.   pripažįsta, kad paslaugų teikėjų atsakomybės tvarka taikoma visose valstybėse narėse, nors ji ir nevienoda; yra įsitikinęs, kad, siekiant aiškumo ir vartotojų pasitikėjimo, ši tvarka turėtų būti vienodesnė, ypač kai tai susiję su svarbiausiais tarpvalstybiniais sektoriais; mano, kad tam tikrais atvejais būtina skatinti nacionalinių reguliavimo institucijų ir profesinių organizacijų bendradarbiavimą;

Prašymas pateikti pasiūlymą dėl horizontaliosios priemonės, pagal kurią būtų nustatomi paslaugų teikėjų įpareigojimai

23.   ragina Komisiją nenutraukiant darbo, susijusio su pagrindinių sričių sektoriais, per 12 mėnesių pateikti darbo programą, kuria vadovaujantis būtų tinkamai įvertintas galiojančių ir planuojamų vidaus rinkos teisės aktų poveikis užsienio paslaugų teikėjų įsipareigojimams ir būtinybė parengti galimą visapusišką horizontaliąją priemonę, kurią taikant būtų suvienodintos užsienio paslaugų teikimo taisyklės, siekiant užtikrinti aukštesnio lygio vartotojų apsaugą;

24.   mano, kad atliekant šį įvertinimą turėtų būti išnagrinėta galima visapusiška priemonė, į kurią būtų įtrauktos bent jau pagrindinės bendrosios taisyklės, pagal kurias būtų reikalaujama atitinkamos informacijos apie kainodarą, sutarčių sąlygas ir veiksmus, kurių turėtų būti imamasi tada, kai nukenčia paslaugos kokybė arba ta paslauga teikiama pavėluotai;

25.   ragina Komisiją aiškiai apibrėžti tarptautinės privatinės teisės ir vidaus rinkos priemonių tarpusavio poveikį, kad neliktų abejonių dėl to, kada turėtų būti taikomi vidaus, o kada priimančiosios valstybės teisės aktai ar reglamentai, ir panaikinti paslaugų teikėjų atsakomybės tvarkos spragas;

26.   mano, kad Komisija turėtų atsižvelgti į bet kokios iniciatyvos poveikį MVĮ;

27.   ragina visus Komisijos generalinius direktoratus, kurie dalyvauja rengiant paslaugų sektoriaus teisės aktus, tęsti darbą, susijusį su Bendrąja pagrindų sistema, ir įtraukti skirsnius dėl paslaugų sutarčių, susijusių su tarpvalstybinės veiklos, pvz., finansinių paslaugų ir sveikatos apsaugos sektoriaus, sritimis;

28.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 376, 2006 12 27, p. 36. (2) P-4797/05. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0264. (4) 1985 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo (OL L 210, 1985 8 7, p. 29). (5) 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (OL L 11, 2002 1 15, p. 4). (6) OL L 199, 2007 7 31, p. 40. (7) 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB 11 dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva) (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).