Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto bei Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomones (A6-0278/2007),

Kova su diskriminacija

A.   kadangi ES yra politinis projektas, grindžiamas tokiomis bendromis vertybėmis, kaip žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga, numatytomis ES sutarties 6 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijoje, ir savo politikos priemonėmis bei teisės aktais, taip pat ir EB sutarties 13 straipsnio pagrindu skatina lygiateisiškumą ir nediskriminaciją;

B.   kadangi svarbu, kad politines kovos su diskriminacija deklaracijas atitiktų progresyvi politikos priemonių ir įstatymų, ypač antidiskriminacinių direktyvų ir projektų, kuriais skatinamas lygiateisiškumas, pvz., Europos lygių galimybių metai, raida ir visiškas bei teisingas jų įgyvendinimas;

C.  Rasinės lygybės direktyvos įgyvendinimas

C. kadangi Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėsenos centro 2006 m. metiniame pranešime tvirtinama, kad diskriminacija valstybėse narėse išlieka rimta problema;

D.   kadangi pagal naujausius Eurobarometro apklausos duomenis matyti, kad 64 proc. apklaustų 25 valstybėse narėse gyventojų mano, jog diskriminacija dėl etninės priklausomybės yra vis dar labai paplitusi;

E.   kadangi 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims neatsižvelgiant į jų rasę arba etninę priklausomybę(1), priėmimas gali būti laikomas labai svarbiu žingsniu didinant diskriminacijos dėl rasinės ar etninės priklausomybės aukų apsaugos lygį ir suteikiant joms geresnes žalos atlyginimo galimybes;

Įrodinėjimo pareiga

F.   kadangi pagrindinis šios direktyvos aspektas yra nuostata dėl įrodinėjimo pareigos, nes ji prisideda prie efektyvios apsaugos, numatomos šioje direktyvoje, suteikimo;

G.   kadangi teismo praktika įrodinėjimo pareigos klausimu rodo, kad vis dar esama didelių skirtumų tarp valstybių narių dėl to, ką teismai laiko prima facie įrodymu; kadangi valstybės narės turėtų būti skatinamos šiuo klausimu keistis nuomonėmis, kad nustatytų, ar įmanoma suderinti tarpusavyje teismines procedūras,

H.   kadangi veiksmingas lygybės principo įgyvendinimas būtų palengvintas, jeigu taisyklės dėl įrodinėjimo pareigos civilinėse ir administracinėse bylose būtų išplėstos taip, kad apimtų teismines kovos su persekiojimu nuostatas;

Už lygybės principo taikymą atsakingos institucijos

I.   kadangi beveik visose valstybėse narėse yra už lygybės principo taikymą atsakingų institucijų arba valstybės narės pavedė funkcijas, kurias turėtų atlikti tokios institucijos, esamoms institucijoms;

J.   kadangi visos valstybės narės turėtų būti skatinamos plėsti už lygybės principo taikymą atsakingų institucijų kompetenciją, kad šios galėtų spręsti su kitų rūšių diskriminacija, ne tik rasės arba etninės priklausomybės pagrindu, susijusius klausimus;

K.   kadangi už lygybės principo taikymą atsakingos institucijoms reikėtų turėti pakankamai su personalu ir finansais susijusių išteklių;

L.   kadangi už lygybės principo taikymą atsakingoms institucijoms reikėtų turėti galimybę veikti nepriklausomai nuo vyriausybės, be to, jos turėtų būti laikomos savarankiškai veikiančiomis, t. y. nesančiomis vyriausybės dalimi;

M.   kadangi nepaisant to, kad veikia specializuotos kovos su diskriminacija ir lygių galimybių institucijos, daugelyje valstybių narių registruojamų skundų skaičius lieka nedidelis,

N.   kadangi institucijos, atsakingos už lygybės principo taikymą, stokoja finansinių ir žmogiškųjų išteklių, todėl teismams perduoda tik nedidelį skaičių skundų; kadangi dažnai būtent NVO diskriminacijos aukoms teikia pagalbą iki proceso pabaigos;

O.   kadangi gyvybiškai svarbu supažindinti valstybės tarnautojus su šioje direktyvoje numatomais tikslais, nes jie atsakingi už direktyvos įgyvendinimą;

Taikymo sritis

P.   kadangi ne visada įmanoma atskirti diskriminaciją dėl rasinės ar etninės priklausomybės ir diskriminaciją dėl religijos, nuomonės ar pilietybės;

Q.   kadangi ne visuomet lengva nustatyti, kokių veiksnių – lyties, etninės priklausomybės, rasės, socialinių sąlygų, seksualinės orientacijos ar kitokių – pagrindu diskriminuojama,

Informacijos platinimas ir informuotumo didinimas

R.   kadangi naujausiais Eurobarometro apklausos duomenimis patvirtinama, kad žinių apie antidiskriminacinius teisės aktus lygis Europos Sąjungoje yra gana žemas ir kad vidutiniškai tik trečdalis ES piliečių tvirtina žinantys savo teises galimais diskriminacijos arba priekabiavimo atvejais;

S.   kadangi kai kurios valstybės narės vis dėlto ėmėsi plataus masto informacijos sklaidos ir informuotumo didinimo iniciatyvų (tinklaviečių kūrimas, kampanijos, televizijos laidos, reklamos dienraščiuose);

T.   kadangi kai kurios valstybės narės ėmėsi svarbių iniciatyvų, t. y. į savo nacionalinės teisės aktus įtraukė prievolę darbdaviams informuoti savo darbuotojus apie su diskriminacija susijusius teisės aktus;

U.   kadangi kai kurios specializuotos valstybių narių institucijos įsteigė visą parą veikiančias telefono linijas, skirtas informacijai ir paramai nuo diskriminacijos nukentėjusiems asmenims teikti;

V.   kadangi gana nemažas skaičius valstybių narių vykdė ribotą informacijos sklaidos bei informuotumo didinimo veiklą, o kai kuriose šalyse nebuvo vykdyta jokių informuotumo didinimo kampanijų;

W.   kadangi, ypač atsižvelgiant į paskelbtus Europos lygių galimybių visiems metus, ir ES institucijos, ir valstybės narės turėtų dėti daug pastangų, kad piliečiai būti informuojami apie jų teises, ir kadangi valstybės narės turėtų užtikrinti, kad 2007 m. pradėtos priemonės būtų tęsiamos 2008 m. – Europos kultūrų dialogo metais;

Duomenų rinkimas

X.   kadangi duomenų rinkimas itin svarbus kovojant su diskriminacija, o pagal etninę priklausomybę suskirstyti statistikos duomenys gali būti būtini siekiant įrodyti netiesioginę diskriminaciją, vykdant informavimo politiką ir rengiant pozityviosios veiklos strategijas, ir vis dėlto tuo pat metu iškyla keletas etinio ir teisinio pobūdžio klausimų;

Y.   kadangi toks duomenų rinkimas, kurį vykdant atskleidžiama asmens tapatybė, neturėtų pažeisti asmens privatumo arba tapti etninio arba rasinio profiliavimo pagrindu;

Žalos atlyginimas

Z.   kadangi dėl alternatyvių ginčų sprendimo procedūrų neturėtų būti atimama galimybė kreiptis į teismą;

AA.   kadangi daugelis nukentėjusių dėl diskriminacijos asmenų dėl įvairių priežasčių, tarp jų dėl išlaidų ir atsakomųjų veiksmų baimės, neteikia skundų teismams;

AB.   kadangi kovos su diskriminacija tikslų galima pasiekti tik derinant teisines priemones su veiksmais ES ir valstybių narių lygmeniu;

AC.   kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra privalo rinkti, analizuoti atitinkamą patikimą ir palyginamą informaciją ir duomenis, susijusius su pagrindinėmis teisėmis;

1.   primena Direktyvos 2000/43/EB svarbą;

2.   primena, kad Direktyvoje 2000/43/EB nustatomos minimalios normos, todėl ji turėtų būti visuotinės antidiskriminacinės politikos pagrindas;

3.   teigiamai vertina Komisijos komunikatą dėl 2000 m. birželio 29 d. Direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (COM(2006)0643), kuriame nustatomas kovos su diskriminacija dėl rasės ar etninės kilmės pagrindas siekiant užtikrinti, kad valstybėse narėse, visiškai laikantis subsidiarumo principo ir gerbiant įvairias susiformavusias tradicijas ir taikomą praktiką, būtų įtvirtinta lygybė prieš įstatymą, lygios galimybės ir vienodas požiūris; vertindamas direktyvos įgyvendinimo apžvalgą, pateiktą Komisijos komunikate, pažymi, kad būtų naudinga detaliai aprašyti būdą, kuriuo Direktyvos 2000/43/EB nuostatos perkeltos į valstybių narių teisę, kaip nurodoma pačioje direktyvoje; be to, pažymi, kad Komisija įsipareigojo ne tik surinkti išsamią informaciją, bet ir pateikti ją Europos Parlamentui ir Tarybai, ir kad Europos Parlamentas savo 2006 m. birželio 14 d. rezoliucijoje dėl nediskriminavimo ir lygių galimybių visiems, kaip pagrindų strategijos(2), prašė Komisijos nedelsiant ištirti kokybę ir turinį įstatymų, kuriais įgyvendinamos antidiskriminacinės direktyvos;

4.   ragina valstybes nares kiek galima anksčiau į nacionalinę teisę perkelti visus antidiskriminacinius įstatymus ir naudotis visomis turimomis priemonėmis, tarp jų įgyvendinti veiksmus, siekiant iš tiesų užtikrinti lygiateisiškumą;

5.   pabrėžia, kad direktyva apima ne tik galimybę įsidarbinti, verstis privačia praktika ar profesija, bet taip pat taikoma tokioms sritims, kaip švietimas, socialinė apsauga, tarp jų socialinė rūpyba ir sveikatos apsauga, socialinės privilegijos ir prieiga prie prekių bei paslaugų ir galimybė jas teikti, siekiant užtikrinti raidą demokratiškos ir tolerantiškos visuomenės, kurioje galėtų dalyvauti visi, neatsižvelgiant į rasę ar etninę priklausomybę;

6.   su džiaugsmu pažymi, kad dauguma valstybių narių ėmėsi veiksmų siekdamos įgyvendinti šią direktyvą, tačiau yra nusivylęs, kad tik kelios iš jų tinkamai perkėlė visas direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę;

7.   atkreipia dėmesį į tai, kad itin daug direktyvos nuostatų, pvz., dėl tiesioginės arba netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ir įrodinėjimo pareigos, daugelyje šalių nebuvo tinkamai perkelta į nacionalinę teisę;

8.   ypač ragina atidžiai stebėti, kaip taikoma taisyklė dėl įrodinėjimo pareigos dalinio perkėlimo kitai šaliai, nes tai labai veiksminga sprendžiant darbo ginčus;

9.   išreiškia susirūpinimą, kad valstybės narės iš direktyvos taikymo srities pašalino daugiau sričių, nei pageidautina ar pateisinama;

10.   primena, kad direktyva buvo priimta 2000 m. birželio mėn. ir kad valstybės narės buvo įpareigotos įgyvendinti ją iki 2003 m. birželio mėn., suteikiant joms užtenkamai laiko būtinoms įgyvendinimo priemonėms priimti; ragina Komisiją vadovautis aktyvesniu požiūriu, pvz., skelbti aiškinamuosius komunikatus ir vykdymo gaires, siekiant užtikrinti tinkamą ir visišką įgyvendinimą valstybėse narėse; prašo Komisiją toliau budriai stebėti tinkamą direktyvos įgyvendinimą, kiek galima anksčiau, bet kokiu atveju iki 2007 m. pabaigos, paskelbti vertinimo tyrimo rezultatus ir prireikus nedelsiant pradėti procesinius veiksmus dėl pastebėtų pažeidimų;

11.   kartoja, kad dėl nacionalinių nuostatų pažeidimų, numatytų Direktyvoje 2000/43/EB, taikomos nuobaudos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

12.   ragina kurti nacionalinius integruotus veiksmų planus siekiant veiksmingai kovoti su visų rūšių diskriminacija;

13.   ragina valstybes nares į įgyvendinamus arba rengiamus nacionalinius kovos su rasizmu ir diskriminacija veiksmų planus įtraukti dalis, kurios apima duomenų rinkimą, tikrinimą ir stebėseną tokiose svarbiausiose politikos srityse kaip lygiateisiškumas ir nediskriminacija, socialinė įtrauktis, Bendrijos sanglauda, integracija, lytis, švietimas ir užimtumas;

14.   prašo Komisijos pateikti Parlamentui ir Tarybai specialųjį veiksmų planą, kuriame būtų numatoma valstybių narių įgyvendinimo priemonių poveikio aprašymo ir stebėsenos priemonės ir metodai; pabrėžia, kad svarbu, vadovaujantis duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais, sukurti duomenų apie diskriminaciją, ypač susijusią su darbo santykiais, didžiausią dėmesį skiriant nelegaliam, nedeklaruojamam, menkai apmokamam ir neapdraustam darbui, rinkimo sistemą, kaip naudingą priemonę, siekiant nustatyti, stebėti ir persvarstyti kovos su diskriminacija politiką ir taikomą praktiką, tuo pat metu atsižvelgiant į nacionalinius integracijos modelius; ragina Komisiją nustatyti bendrus šių duomenų standartus siekiant, kad pateiktą informaciją būtų galima veiksmingai palyginti; ragina atkreipti dėmesį į tai, kad svarbu ištirti ne tik įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų turinį, bet ir šių aktų veiksmingumą;

15.   ragina Komisiją reikalauti, kad valstybės narės metiniuose pranešimuose apie Direktyvos 2000/43/EB įgyvendinimą analizuotų antidiskriminacinių įstatymų veiksmingumą kovojant su nuolatinės mažumų ir moterų atskirties apraiškomis, ypač švietimo srityje ir galimybės patekti į darbo rinką, naudotis sveikatos apsauga, prekėmis ir paslaugomis požiūriu, ir toliau į pranešimus įtraukti lyčių lygybės aspektą, kaip įvairios diskriminacijos, kurią patiria daugelis, mažinimo priemonę;

16.   primena Komisijai, kad Europos Parlamentas norėtų gauti dokumentą, kuriame būtų nurodytos valstybių narių teisės aktuose numatytos išimtys, dėl kurių būtų galima viešai diskutuoti;

17.   primena, kad valstybės narės turėtų atlikti nepriklausomus nacionaliniu mastu nustatytų terminų poveikio ir apsaugos nuo persekiojimo efektyvumo tyrimus;

18.   yra susirūpinęs dėl mažo valstybių narių piliečių informuotumo apie antidiskriminacinius teisės aktus lygio ir ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų informuotumui didinti;

19.   mano, kad romų bendruomenei, taip pat kitomis pripažintoms etninėms bendruomenėms, reikia ypatingos socialinės apsaugos, ypač po plėtros, nes jų išnaudojimo, diskriminacijos ir atskirties problemos dar paaštrėjo;

20.   pabrėžia, kad įstatymai veiksmingi tik tuomet, kai piliečiai informuoti apie savo teises ir turi galimybę kreiptis į teismus, nes direktyvoje numatoma apsaugos sistema priklauso nuo iniciatyvą rodančių piliečių;

21.   primena, kad šios direktyvos 10 straipsniu valstybės narės įpareigojamos visomis įmanomomis priemonėmis skleisti informaciją visuomenei apie svarbias direktyvos nuostatas;

22.   ragina valstybes nares nustatyti pagrindinius standartus, kurių reikia laikytis taikant atviro koordinavimo metodą, siekiant etninių mažumų vaikams, ypač mergaitėms, užtikrinti kokybiško švietimo galimybę ir vienodas sąlygas, ir ragina valstybes nares priimti įstatymus, pagal kuriuos būtų privaloma panaikinti atskirtį mokyklose, ir parengti išsamius planus, pagal kuriuos būtų atsisakyta atskiro, prastesnės kokybės etninių mažumų vaikų švietimo sistemos;

23.   primena valstybėms narėms jų pareigą teikti atitinkamą informaciją piliečiams, skatinti ir remti informavimo kampanijas apie galiojančius nacionalinius įstatymus ir institucijas, kurios dalyvauja kovoje su diskriminacija;

24.   ragina valstybes nares užtikrinti, kad visiems etninėms mažumoms priklausantiems asmenims, ypač moterims, būtų sudarytos sąlygos naudotis pagrindinėmis prevencinėmis sveikatos ir skubios sveikatos pagalbos paslaugomis, taip pat ragina suformuoti ir įgyvendinti politikos priemones, kurios užtikrintų, kad sveikatos apsaugos paslaugos būtų prieinamos net labiausiai atskirtoms bendruomenėms, ir organizuoti mokymo ir švietimo kursus sveikatos apsaugos darbuotojams, siekiant pakeisti išankstinę nepalankią jų nuomonę;

25.   ragina valstybių narių vyriausybes užtikrinti vienodą požiūrį ir galimybes vykdant užimtumo ir socialinės įtraukties politiką siekiant sumažinti itin didelį etninių mažumų moterų nedarbo lygį ir ypač siekiant pašalinti dideles kliūtis, kurias kelia tiesioginė diskriminacija priimant jas į darbą;

26.   tvirtai įsitikinęs, kad gyvybiškai svarbu supažindinti tarnautojus su šios direktyvos tikslais ir nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad jie atsakingi už šios direktyvos įgyvendinimą visuomenėje, ir norint pašalinti bet kokią rasizmo grėsmę pačiose vyriausybės institucijose; ragina valstybes nares investuoti į tokius mokymus ir skatina jas bei Komisiją numatyti Europos nacionalinių vyriausybių administracijų tarpusavio mainų programas;

27.   ragina valstybes nares rinkti, kaupti ir kasmet skelbti išsamius, tikslius, patikimus pagal lytį surūšiuotus statistikos duomenis darbo rinkos, būsto, švietimo ir mokymo, sveikatos ir socialinės apsaugos, visuomenės galimybių naudotis prekėmis ir paslaugomis, baudžiamosios teisinės sistemos ir civilinio ir politinio dalyvavimo srityse ir nustatyti aiškius kiekybinius užimtumo ir socialinės įtraukties tikslus ir rodiklius, pagal kuriuos būtų galima vertinti migrantų ir (arba) mažumų padėties pažangą;

28.   rekomenduoja, kad valstybės narės tinkamai finansuotų už lygybės principo taikymą atsakingas savo institucijas ir suteiktų joms tinkamus įgaliojimus, reikalingus tam, kad jos galėtų veiksmingai vykdyti savo svarbią funkciją, ir kad tose srityse, kuriose lygių galimybių institucijoms suteikti dideli įgaliojimai, jos jais tinkamai pasinaudotų;

29.   rekomenduoja, kad valstybės narės tinkamai aprūpintų ištekliais ir suteiktų įgaliojimus toms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios informuoja piliečius ir teikia teisinę pagalbą diskriminacijos klausimais;

30.   nurodo, kad piliečių informavimo ir teisinės pagalbos srityse nevyriausybinėms organizacijoms tenka neproporcingai didelė našta, nors valstybių narių valdžios institucijos nesuteikia joms atitinkamo statuso ir finansavimo;

31.   rekomenduoja Komisijai atidžiai stebėti nepriklausomą už lygybės principą atsakingų institucijų veiklą; šiuo tikslu ji gali vadovautis Nacionalinių žmogaus teisių institucijų principais (vadinamieji Paryžiaus principai), patvirtintais 1993 m. gruodžio 20 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 48/134, kurie apima tinkamo tokių institucijų finansavimo principus;

32.   primena Komisijai apie Parlamento poziciją, pagal kurią valstybės narės privalo užtikrinti, kad nepriklausomos institucijos turėtų pakankamai finansinių išteklių, kurie reikalingi norint, kad jos gebėtų bent užtikrinti ieškinių nagrinėjimą be mokesčio tais atvejais, kai ieškovai neturi galimybių prisidėti finansiškai, ir ragina Komisiją su valstybėmis narėmis aptarti būdus šiam tikslui pasiekti;

33.   rekomenduoja valstybėms narėms naudotis kitų valstybių narių pažangiąja patirtimi, pvz., už lygybės principo taikymą atsakingoms institucijoms suteikiama galimybė inicijuoti teismo procesą nukentėjusiųjų vardu arba dalyvauti teismo procese kaip amicus curiae;

34.   rekomenduoja, kad duomenys apie skundus ir atitinkamų teismų, specializuotų institucijų, kitų institucijų ar specialios jurisdikcijos teismų vykdytų procedūrų rezultatus būtų suklasifikuoti pagal diskriminacijos pagrindą, nes tada būtų lengviau vertinti teisės aktų įgyvendinimo veiksmingumą, ypač šalyse, kuriose specializuotos institucijos ir (arba) specialios jurisdikcijos teismai svarsto visų rūšių diskriminacijos atvejus;

35.   rekomenduoja, kad valstybės narės, siekdamos užtikrinti veiksmingą lygių teisių priežiūros institucijų veiklą, įskaitant atitinkamos pagalbos nukentėjusiems dėl diskriminacijos asmenims teikimą, aprūpintų lygių teisių priežiūros institucijas žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais; mano, kad šioms institucijoms turėtų būti suteikti būtini įgaliojimai tirti bylas;

36.   ragina valstybes nares plėsti dialogą su NVO, kurios kovoja su visomis diskriminacijos formomis, ir glaudžiai įtraukti jas į strategijas, kuriomis siekiama skatinti vienodo požiūrio principą;

37.   pabrėžia, kad nukentėjusiems dėl diskriminacijos asmenims reikėtų padėti teismo proceso metu, ir primena, kad statutinės arba nestatutinės organizacijos tokiais atvejais galėtų suteikti realią paramą nukentėjusiesiems;

38.   ragina valstybes nares rinkti ir teikti teisingus, patikimus ir palyginamus duomenis ir informaciją Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai;

39.   rekomenduoja valstybėms narėms užtikrinti, kad tokios statutinės ir nestatutinės organizacijos būtų tinkamai finansuojamos;

40.   prašo Komisijos atidžiai ištirti įvairius teisinius klausimus bei kriterijus, susijusius su duomenų rinkimu, ir pateikti pasiūlymų, kaip patobulinti diskriminacijos atvejų registravimą, taip pat užtikrinti, kad toks duomenų rinkimas, kurio metu atskleidžiama individų tapatybė, nepažeistų asmens privatumo arba nebūtų naudojamas kaip skirstymo pagal etninę arba rasinę priklausomybę pagrindas; turėtų būti sudarytos sąlygos gauti ir palyginti visų valstybių narių duomenis. Šiuo metu ne iš visų valstybių narių gaunami duomenys, o palyginamieji duomenys yra būtini, nes jie yra itin svarbus politikos formavimo pagrindas;

41.   pabrėžia, kad reikia labai apdairiai tvarkyti duomenis, susijusius su rasine ir etnine priklausomybe, ir primena, kad duomenų apsaugos direktyvos nuostatos taikomos duomenims, kurie numatyti šios direktyvos taikymo srityje; pabrėžia, kad duomenims apie rasę ir etninę priklausomybę turėtų būti teikiamos papildomos garantijos, nes šie duomenys gali būti perduoti ir naudojami kitais tikslais teisingumo ir vidaus reikalų srityse, pvz., skirstymui etniniu pagrindu; dar kartą prašo priimti duomenų apsaugos pagrindų sprendimą, taip pat užtikrinti, kad bet kokie duomenų tarp pirmojo ir trečiojo ramsčio veiklos sričių tarpusavio mainai būtų griežtai kontroliuojami pagal duomenų apsaugos taisykles;

42.   rekomenduoja, kad valstybės narės apsvarstytų galimybę rinkti statistikos duomenis apie etnines ir skirtingų rasių grupes įvairiose visuomenės gyvenimo srityse, įskaitant visuomeninį ir privatųjį sektorius, taikant atitinkamas asmens duomenų apsaugos priemones siekiant išvengti skirstymo etniniu pagrindu, ir atsižvelgiant į šiuos duomenis numatyti politikos priemones, skirtas užtikrinti vienodas užimtumo, vertimosi privačia praktika, profesijos pasirinkimo, išsilavinimo, socialinės apsaugos ir socialinio saugumo, socialinių išmokų ir naudojimosi prekėmis ir jų pasiūlos galimybes;

43.   ragina Komisiją ištirti, kurios valstybės narės taiko teigiamas veiksmų nuostatas, kokie yra kriterijai, kuriuos būtina atlikti, kaip vyriausybės arba nevyriausybinės institucijos taiko šias nuostatas, ar jos buvo veiksmingos;

44.   ragina valstybes nares viešai skelbti turimus išsamius statistikos duomenis apie rasistinius nusikaltimus ir atlikti nusikalstamumo ir (arba) rasistinių nusikaltimų aukų kiekybinius ir palyginamuosius tyrimus;

45.   ragina Komisiją išnagrinėti ir pateikti duomenis apie įvairių rūšių diskriminaciją;

46.   prašo Komisijos stebėti vadinamaisiais autentiškais ir tam tikram darbui nustatytais reikalavimais kruopščiai pridengtą diskriminaciją, taip pat diskriminaciją, pagrįstą diskriminacijos, kuri atsiranda tuomet, kai įgyvendinant 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)(3), taikoma ši išimtis dėl religinio pagrindo, ir jos pasekmių rasinės ir etninės priklausomybės požiūriu sąveika, ypatingą dėmesį skiriant diskriminacijai švietimo srityje;

47.   pakartoja, kad politiniu, socialiniu ir teisiniu požiūriais pageidautina nesivadovauti hierarchijos principais teikiant apsaugą nuo įvairių diskriminacijos rūšių, ir džiaugiasi, kad Komisija ketina pateikti pasiūlymą Direktyvos 2000/43/EB taikymo sritį išplėsti taip, kad ji apimtų visų rūšių diskriminaciją, kaip nurodyta Komisijos 2008 m. teisės aktų leidybos programoje; taip pat tikisi, kad Komisija, siekdama kiek galima greičiau, bet kuriuo atveju iki 2008 m. pabaigos, pateikti minėtąjį pasiūlymą, jau šiais metais pradės parengiamąjį darbą;

48.   palankiai vertina Komisijos domėjimąsi daugiariopos diskriminacijos klausimu, įskaitant šiuo klausimu pradėtus tyrimus; ragina Komisiją patvirtinti plačią daugiariopos diskriminacijos sampratą, pagal kurią atsižvelgiama į galimybę, kad asmenys gali būti diskriminuojami dėl kelių priežasčių vienu metu;

49.   ragina valstybes nares daugiau svarbos teikti diskriminacijos įrodymams; rekomenduoja vadovautis įrodymų gairėmis, kurias parengė Tarptautinė darbo organizacija, kaip siūlo Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, ir mokyti žmones rinkti įrodymus, susijusius su svarbiausiais užimtumo ir darbo, švietimo, būsto ir apgyvendinimo, sveikatos priežiūros, galimybės naudotis prekėmis ir paslaugomis ir rasistinio smurto klausimais;

50.   ragina Komisiją įtraukti Pagrindinių teisių agentūrą į Bendrijos antidiskriminacinę teisinę sistemą taip, kad tai atitiktų įstaigos kompetenciją, siekiant suteikti jai galimybę atlikti svarbų vaidmenį teikiant tikslią ir atnaujintą informaciją, būtiną rengiant tolesnius įstatymus;

51.   ragina ES institucijas ir toliau laikyti etninių mažumų, ypač moterų ir nepilnamečių vaikų padėtį šalyse kandidatėse, kriterijumi, pagal kurį vertinamas pasirengimas narystei Europos Sąjungoje;

52.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (2) OL C 300 E, 2006 12 9, p. 259. (3) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.