Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 2 dalį ir 141 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl moterų ir vyrų lygybės – 2007 m. (Komisijos ataskaita dėl lygybės) (COM(2007)0049),

–   atsižvelgdamas į Bendrijos pagrindų strategiją dėl lyčių lygybės (2001–2005 m.) (COM(2000)0335) ir Komisijos 2000 m., 2001 m., 2002 m., 2004 m., 2005 m. ir 2006 m. metines ataskaitas (COM(2001)0179, COM(2002)0258, COM(2003)0098, COM(2004)0115, COM(2005)0044 ir COM(2006)0071),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos lyčių lygybės paktą,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 4 d. už lyčių lygybės politiką atsakingų ES valstybių narių ministrų priimtą bendrą deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į Moterų ir vyrų lygių galimybių 2006–2010 m. gaires (COM(2006)0092),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 22 d. Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamojo komiteto priimtą nuomonę dėl darbo užmokesčio skirtumo,

–   atsižvelgdamas į Europos socialinių partnerių 2005 m. kovo 22 d. priimtą veiksmų planą lyčių lygybės klausimais,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir į Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A6-0290/2007),

A.   kadangi Komisija ir valstybės narės pagal minėtąsias Moterų ir vyrų lygybės gaires bei Europos lyčių lygybės paktą atnaujino savo įsipareigojimus lyčių lygybės politikos klausimais,

B.   kadangi Europos demografinės problemos aiškiai susijusios su lyčių aspektu ir lyčių lygybės politika yra pagrindinė priemonė šioms problemoms spręsti,

C.   kadangi lyčių aspekto integravimas, jį įgyvendinant praktiškai, reiškia, kad vertinama, kaip politikos, administracinės ir visuomeninės priemonės veikia ir moterų, ir vyrų gyvenimus ir padėtis, kad prireikus būtų prisiimami įsipareigojimai iš naujo svarstyti klausimą dėl jų, siekiant skatinti lyčių lygybę,

D.   kadangi siekiant skatinti moterų patekimą į darbo rinką, grįžimą į ją ir buvimą joje būtina, kad moterys ir vyrai derintų profesinį, šeiminį ir asmeninį gyvenimą; kadangi už vaikus vienodai atsakingi abu tėvai nepriklausomai nuo lyties,

E.   kadangi susiskaidymas švietimo srityje ir lyčių stereotipai renkantis studijų sritį ir merginų bei jaunų moterų diskriminacija švietimo srityje vis dar paplitę ir lyginamuoju požiūriu neigiamai veikia moterų padėtį tam tikruose darbo rinkos sektoriuose, ypač tuose, kurie susiję su aukštosiomis technologijomis, mokslu, moksliniais tyrimais ir inžinerija,

F.   kadangi 2006 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba dar kartą pripažino, kad lyčių lygybės politika yra svarbi ekonomikos augimo skatinimo priemonė,

G.   kadangi lyčių aspekto integravimas yra vienas iš pagrindinių Lisabonos darbotvarkės reikalavimų ir kadangi jis vis dar nepakankamas ir dažnai neįtraukiamas į nacionalinius užimtumo ir socialinės integracijos veiksmų planus,

H.   kadangi, nors Komisijos ataskaitoje lygybės klausimais pateikiami teigiami duomenys apie moterų užimtumą (šešis milijonus darbo vietų iš aštuonių milijonų darbo vietų, ES sukurtų nuo 2000 m., užėmė moterys), joje taip pat teigiama, kad skirtingų amžiaus grupių ir profesijų užimtumas labai skiriasi ir kad moterų įdarbinimo rodikliai padidėjo daugiausia tuose sektoriuose, kuriuose ir anksčiau moterys sudarė daugumą; kadangi liūdina tai, kad daugelyje naujų moterų darbo vietų dirbama ne visą darbo dieną ir kartais darbas yra nesaugus, pavojingas, mažai atlyginamas ir pasižymintis lėtai kylančiu darbo užmokesčiu,

I.   kadangi Komisijos pranešime dėl 2006 m. užimtumo Europoje nurodoma, kad 32,3 proc. ES dirbančių moterų dirba ne visą darbo dieną, o vyrų tokį darbą dirba tik 7,4 proc.,

J.   kadangi, palyginti su ankstesne ataskaita, moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas (ES šis skirtumas vidutiniškai yra 15 proc. ir tam tikrose ES šalyse siekia iki 30 proc.) nepakito, ir tai aiškiai rodo, kad nebuvo tikros pažangos įgyvendinant vienodo atlyginimo už vienodos vertės darbą principą, kuris buvo nustatytas prieš trisdešimt metų, t. y. 1975 m. vasario 10 d. Tarybos direktyva 75/117/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo taikymui, suderinimo(2); kadangi vyrų ir moterų gerovė ES taip pat yra pasiskirsčiusi nevienodai,

K.   kadangi 2003 m. "Eurobarometro" tyrimas parodė, kad pagrindiniai veiksniai, neleidžiantys tėvams prisiimti daugiau atsakomybės namuose ir šeimoje, yra ne tik finansiniai, bet ir susiję su neigiamų padarinių karjerai baime,

L.   kadangi ilgą laiką darbo neturinčių moterų yra daugiau negu vyrų ir kad moterys, kurios turi vaikų iki 5 metų, daug dažniau neturi darbo negu moterys, kurios neturi vaikų,

M.   kadangi tinkama prieiga prie vaikų, senyvo amžiaus žmonių ir kitų išlaikomų asmenų priežiūros paslaugų yra labai svarbi siekiant, kad vyrai ir moterys galėtų dalyvauti darbo rinkoje visapusiškai ir vienodomis sąlygomis,

N.   kadangi valstybėse narėse, kuriose vykdoma moterų ir vyrų užimtumo derinimo politika, didesnis gimstamumas, daugiau moterų darbo rinkoje ir didesnis užimtumas,

O.   kadangi socialiniai partneriai svarbūs nustatant veiksmus, skirtus lyčių lygybei skatinti Europos, nacionaliniu, regioniniu lygmenimis, sektoriuose ir įmonėse ir kadangi darbdavių, profesinių sąjungų, darbuotojų ir valdžios institucijų partnerystė yra būtina sėkmingos derinimo politikos sąlyga,

P.   kadangi pažangioji patirtis rodo, kad veiksmus derinant mikroekonomikos lygmeniu rečiau keičiasi darbuotojai, rečiau neateinama į darbą, darbuotojai būna labiau įsipareigoję ir našiau dirba, taigi pritraukiama našiai dirbanti ir motyvuota darbo jėga,

Q.   kadangi 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, kuriuo nustatomos bendrosios Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo nuostatos(3), 16 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad įvairiais šių fondų paramos įgyvendinimo etapais būtų skatinama moterų ir vyrų lygybė ir atsižvelgiama į lyčių integracijos aspektą,

1.   džiaugiasi Komisijos pastangomis stiprinti veiksmus moterų ir vyrų lygybei skatinti;

2.   džiaugiasi, kad Komisijos ataskaitoje lygybės klausimu daugiausia dėmesio skiriama su užimtumu susijusiems klausimams, pvz., moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumui, derinimui ir direktyvoms dėl vienodo požiūrio, nes moterų ekonominė nepriklausomybė yra vienas Moterų ir vyrų lygybės gairių prioritetų;

3.   pritaria, kad ES būtų laikomasi lyčių lygybės principo, įskaitant Komisijos moterų ir vyrų lygybės gaires ir Tarybos lyčių lygybės paktą, ir ragina jo laikytis praktiškai taikant apibrėžtas priemones ir skirstant finansinius išteklius;

4.   pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų ir imtis tolesnių priemonių, kad būtų atsisakyta pasenusių sprendimų priėmimo būdų ir elgsenos modelių, ypač administraciniame sektoriuje, kad lyčių aspektas būtų aktyviau integruojamas į įvairias politikos kryptis;

5.   atkreipia dėmesį į tai, kad lyčių aspekto integravimo politika ES lygmeniu vykdoma taip, lyg ji būtų iš dviejų dalių sudaryta strategija, kuria, viena vertus, siekiama užtikrinti, kad visose politikos kryptyse ir priimant visus sprendimus būtų atsižvelgiama į vyrų ir moterų lygybę, kita vertus, kad norint mažinti moterų diskriminavimą būtų imamasi tikslinių priemonių;

6.   ragina Komisiją greta lyčių integravimo aspekto pasiūlyti dar ir kitas apibrėžtas priemones, įskaitant kampanijas, kurių tikslas būtų informuoti piliečius, keitimąsi pažangiąja patirtimi, dialogą su piliečiais ir viešojo ir privačiojo sektorių iniciatyvas;

7.   pripažįsta socialinės sanglaudos politikos galimybes skatinti lyčių lygybę;

8.   atkakliai tvirtina, kad reikia nustatyti aiškų ir nuolatinį metinių ataskaitų lygybės klausimu ir Moterų bei vyrų lygybės gairėse apibrėžtų prioritetų ryšį siekiant įgyvendinti veiksmingą lyčių lygybės politikos planavimo, priežiūros ir vertinimo ciklą; ragina Komisiją dėti pastangas rengiant šį ciklą;

9.   primena savo 2006 m. vasario 2 d. rezoliucijoje dėl vyrų ir moterų lygybės Europos Sąjungoje(4) pateiktus raginimus Komisijai stebėti, kaip valstybės narės visose politikos srityse (ypač užimtumo srityje, taip pat srityse, susijusiose su galimybe gauti prekes bei paslaugas) įgyvendina su moterų ir vyrų lygybe susijusį Bendrijos acquis; taigi ragina Komisiją šiuo tikslu atlikti tyrimą, kaip valstybės narės įgyvendina Bendrijos teisės aktus moterų ir vyrų lygybės klausimais, ir imtis atitinkamų veiksmų, jeigu Bendrijos teisės aktai neperkeliami ar pažeidžiami;

10.   ragina valstybes nares remti Komisiją, stebinčią, kaip įgyvendinamos nacionalinės priemonės, siekiant įvertinti politikos (ypač tos, kuri susijusi su teisės aktuose numatytomis išmokomis ir pensijų bei socialinės apsaugos sistemomis) veiksmingumą ir lygybės principo taikymą;

11.   ragina valstybes nares siūlyti apibrėžtas priemones kovai su moterų ir vyrų nelygybe, atsirandančia dėl užimtumo pertraukų, ypač dėl motinystės arba išlaikomų asmenų priežiūros atostogų, ir mažinti šių pertraukų neigiamą poveikį karjerai, atlyginimams ir pensijoms ir dėti pastangas tam, kad atlyginimai ir pensijos nepriklausytų nuo lyties; ragina Komisiją ieškoti tinkamų priemonių kovoti su lyčių segregacija darbo rinkoje ir palengvinti moterų įdarbinimą netradiciniuose sektoriuose;

12.   ragina Komisiją vykdyti lyčių analizę ir skatinti lyčių aspekto integravimą, siekiant nustatyti pensijų reformos įtakos ES gyvenančioms moterims tendencijas ir individualizuoti teisę į pensiją ir socialinę apsaugą bei mokesčių sistemą;

13.   džiaugiasi Komisijos inicijuota konsultavimosi su socialiniais partneriais procedūra siekiant geresnių ir teisės aktuose numatytų ir juose neapibrėžtų profesinio, šeiminio ir asmeninio gyvenimo derinimo galimybių; ragina Komisiją nedelsiant inicijuoti antrą konsultacijų etapą;

14.   ragina Komisiją rinkti ir skleisti informaciją apie pažangiausią patirtį, susijusią su darbo sąlygų politika, kuri skatina veiksmingai derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, ir susijusią su priemonėmis, skatinančiomis vyrus labiau dalyvauti šeimos gyvenime; ragina valstybes nares ir socialinius partnerius imtis reikiamų priemonių, kurios leistų, viena vertus, užkirsti kelią ir, kita vertus, įsikišti sprendžiant su seksualiniu priekabiavimu ir moraline prievarta darbe susijusius klausimus; atkakliai tvirtina, kad reikia remti profesinės karjeros siekiančias moteris; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių siekiant mažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus ir skatinti vyrus eiti ir tėvystės, ir vaikų priežiūros atostogų;

15.   pabrėžia, kad profesinio, asmeninio ir šeiminio gyvenimo derinimas yra svarbus aspektas ir vienas svarbiausių užimtumo didinimo ir visuomenės senėjimo stabdymo veiksnių; atkreipia dėmesį į tai, kad šios srities politika turi remtis laisvo asmeninio pasirinkimo principu ir būti pritaikyta įvairiems gyvenimo etapams;

16.   apgailestauja, kad Komisija, rengdama Žaliąją knygą dėl darbo teisės modernizavimo, nesikonsultavo su socialiniais partneriais (COM(2006)0708);

17.   pabrėžia, kad globalizacija yra teigiama jėga, leidžianti viso pasaulio moterims panaudoti savo galimybes, nes pagerėjo moterų prieiga prie švietimo ir sveikatos apsaugos; tačiau pabrėžia, kad prekybos liberalizavimas lėmė kartu egzistuojančias, tačiau viena kitai priešingas tendencijas: viena vertus, keliose srityse veiksmingai skatinama įforminti darbo santykius, kita vertus, plečiama šešėlinė ekonomika, kurioje vyrauja naujos darbo ir moterų atlyginimo formos, tokios kaip darbas namuose, subrangos sutartys ir labai mažos įmonės;

18.   pabrėžia, kad vienas iš padidėjusios globalizacijos padarinių yra skurdo feminizacija ir kad turi būti atliktas nuodugnus bendro globalizacijos poveikio moters galimybėms užsidirbti pragyvenimui tyrimas;

19.   ragina Komisiją užtikrinti, kad rengiant visus būsimus prekybos, pvz., PPO, susitarimus būtų tikrinama, ar jie atitinka lyčių lygybės reikalavimus;

20.   ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti kliūtims, kurios trukdo moterims įsidarbinti geriausiose darbo vietose, ir įvertinti šio reiškinio struktūrinį aspektą; todėl pritaria priemonėms, kurios padėtų moterims tokiomis pat kaip ir vyrų sąlygomis patekti į darbo rinką ir skatintų moterų verslumą, ir atkakliai tvirtina, kad svarbu panaikinti išankstinius nusistatymus ir diskriminaciją dėl lyties, susijusius su moterų konkurencingumu ir įdarbinimu, ypač į aukštas pareigas;

21.   pabrėžia būtinybę atkreipti dėmesį į didelę demokratijos stoką, susijusią su nepakankamu moterų atstovavimu politinių sprendimų priėmimo procese, ir ragina valstybes nares ištirti aplinkybes, kuriomis užkertamas kelias moterims dalyvauti politikoje ir užimti visais viešojo administravimo lygmenimis aukštus vadovų postus ir imtis priemonių, kad esama padėtis pasikeistų;

22.   ragina ypatingą dėmesį skirti etninėms mažumoms priklausančioms moterims ir imigrantėms, nes jos diskriminuojamos ir savose bendruomenėse, ir visoje visuomenėje, ir tai didina jų atskirtį; rekomenduoja priimti nacionalinius bendrus veiksmų planus veiksmingai kovai su daugialype diskriminacija, ypač tose srityse, kur tam tikros valstybės narės skirtingos institucijos rūpinasi atskirais diskriminacijos klausimais;

23.   pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog ES imigrantai būtų informuojami apie priimančių šalių visuomenėse galiojančias vertybes, įstatymus ir socialines normas, susijusias su lyčių lygybe, siekiant išvengti diskriminacijos, kuri kyla dėl kultūrinio sąmoningumo stokos;

24.   ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti keitimąsi pažangiąja patirtimi kovos su diskriminavimu darbo rinkoje klausimais siekiant lyčių lygybės ir našumo sąveikos atsižvelgiant į šalių ypatybes;

25.   ragina valstybes nares pagal ES socialinės integracijos strategiją suformuluoti apibrėžtus lyčių lygybės tikslus ir uždavinius kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, įskaitant politikos veiksmų derinį, kuriuo siekiama remti netradicines ir tik vieną iš tėvų turinčias šeimas, apibrėžtus politikos veiksmus, kuriais siekiama remti moterų, kurioms gresia didelis skurdo arba socialinės atskirties pavojus, grupes, tokias kaip migrančių, pabėgėlių, etninių mažumų, vyresnio amžiaus arba neįgalių moterų;

26.   ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis renkant susijusius duomenis ir imantis priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią prekybai žmonėmis seksualinio išnaudojimo arba prievartinio darbo tikslais;

27.   ragina Komisiją netaikyti represijų, bet ieškoti priemonių ir būdų, kuriais būtų užkertamas kelias darbininkų migrantų išnaudojimui, įskaitant pagrindinių nelegalių migrantų žmogaus teisių pripažinimą ir gerbimą;

28.   ragina valstybes nares sulyginti motinystės ir tėvystės atostogų išmokų sąnaudas siekiant užtikrinti, kad moterys nebebūtų brangesnė darbo jėga nei vyrai;

29.   ragina valstybes nares kartu su abiem darbo rinkos šalims atstovaujančiais partneriais kovoti su nėščių moterų diskriminacija darbo rinkoje ir imtis visų reikiamų priemonių motinų aukšto lygio apsaugai užtikrinti; ragina Komisiją detaliau įvertinti šios srities Bendrijos teisės aktų atitiktį ir nuspręsti, ar jų nereikėtų svarstyti iš naujo;

30.   reiškia susirūpinimą, kad, nepaisant pasiektos pažangos, moterims, ypač vyresnio amžiaus ir vienišoms motinoms, vis dar gresia atskirtis ir skurdas;

31.   ragina valstybes nares ir socialinius partnerius siekti tikslo, kad būtų užtikrinta, jog visoms darbo visą darbo dieną ieškančioms moterims būtų siūlomas tokio pobūdžio darbas, o ne darbas ne visą darbo dieną, kuris yra nepatikimas ir nesaugus;

32.   džiaugiasi Komisijos pastangomis siekti 2002 m. Barselonos Europos Vadovų Tarybos patvirtintų tikslų, šalinti kliūtis, trukdančias moterims ir vyrams dalyvauti darbo rinkoje vienodomis sąlygomis, ir, visų pirma panaudojant struktūrinių fondų priemones, iki 2010 m. užtikrinti, kad 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomo mokyklinio amžiaus ir mažiausiai 33 proc. vaikų iki trejų metų amžiaus bus vietų vaikų priežiūros įstaigose; ragina Komisiją 2008 m. paskelbti numatytą komunikatą, kuriame būtų nustatyti tolesni veiksmai, kurių turėtų būti imtasi visais lygmenimis siekiant šių tikslų; mano, kad turėtų būti siekiama tikslo suteikti visiems vaikams teisę į aukštos kokybės priežiūrą, įskaitant švietimo pradmenis;

33.   mano, kad valstybės narės privalo garantuoti, kad visi, kurie prašo geriatrinės priežiūros arba ligonių ar neįgaliųjų slaugos, turėtų galimybę gauti aukštos kokybės priežiūros ir gydymo paslaugas;

34.   pabrėžia, kad būtina vystyti politikos priemones, kuriomis kovojama su lyčių stereotipais nuo jauno amžiaus, įskaitant jų pašalinimą iš mokymo programų ir vadovėlių, rengiant sąmoningumą skatinančius mokymus mokytojams ir mokiniams bei skatinant berniukus ir mergaites rinktis netradicines mokymo programas;

35.   ragina Komisiją plėtoti dialogą su žiniasklaida ir atsižvelgiant į žiniasklaidos socialinę atsakomybę skatinti ją skleisti lyčių lygybės principus ir užkirsti kelią stereotipiniam požiūriui į vyrus ir moteris;

36.   pataria kurti visą Europą apimančias priemones, kuriomis būtų skatinamas sąmoningumo formavimasis, siekiant, kad visiškai nebūtų toleruojami moteris niekinantys įžeidimai ir žeminantis moterų vaizdavimas žiniasklaidoje bei komercinėse komunikacijos priemonėse;

37.   pataria siekti, kad švietimo sistemoje būtų labiau atsižvelgiama į skirtingus mergaičių ir berniukų vystymosi poreikius ir kovojama su stereotipais;

38.   mano, kad daugumos ES šalių darbo rinkose tinkamai neatsispindi aukštesnis moterų išsilavinimo lygio vidurkis ir geresni mokslo rezultatai;

39.   pataria siekti, kad mokyklinio lavinimo metu būtų perteikiama žinios ir nustatomi realūs kriterijai, suteikiantys galimybę siekti laisvės, asmeninės nepriklausomybės ir lygybės ir taip siekti moterims integruotis į visuomenę; taip pat įsitikinęs, kad turėtų būti stiprinami vadinamieji bendrieji gebėjimai, pavyzdžiui, verslumas ir mokslinis bei techninis pasirengimas, ypač moterų;

40.   pabrėžia, kad reikia užtikrinti kvalifikacijos kėlimo priemones motinystės atostogų metu, siekiant padėti moterims prisitiakyti prie besikeičiančių profesinių reikalavimų;

41.   pažymi, kad svarbu remtis tinkamais palyginamais statistikos duomenimis, ir šiomis aplinkybėmis apgailestauja, kad rengiant Europos statistikos duomenis neatsižvelgiama į kai kurių kategorijų asmenis, pvz., partnerius, dirbančius šeimos ūkiuose ir, jei tai yra moterys, dažniausiai laikoma, kad jos yra namų šeimininkės; ragina Eurostatą įtraukti šią asmenų kategoriją į statistiką siekiant, kad moterų darbas būtų matomesnis;

42.   pabrėžia, kad moterys, kaip padedantys šeimos nariai, žemės ūkio sektoriuje dažnai atlieka didelę dalį darbo; mano, kad į šį darbą turi būti atitinkamai atsižvelgiama vykdant kaimo plėtros politiką;

43.   atkreipia dėmesį į didelį skaičių šeimos ūkiuose dirbančių partnerių (daugiausia moterų), kurių teisinis statusas yra nevisavertis daugelyje valstybių narių ir dėl kurio gali kilti tam tikrų finansinių ir teisinių problemų, susijusių su motinystės ir nedarbingumo atostogomis, pensijos kaupimu, socialiniu draudimu, taip pat ir skyrybomis;

44.   pabrėžia, kad reikia gerinti žemės ūkio sektoriuje dirbančių moterų juridinį statusą, atsižvelgiant ir į socialinę apsaugą, t. y. užtikrinant galimybę tiesiogiai ja naudotis, ir į jų vaidmenį ūkiuose, ypač atkreipiant dėmesį į bendrosios jungtinės nuosavybės šeimos ūkiuose klausimą, taip pat į galimybę gauti kreditus ir į paveldėjimo teisės garantijas;

45.   atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į savo 1997 m. vasario 21 d. rezoliuciją dėl kartu su savarankiškai dirbančiais darbuotojais dirbančių sutuoktinių padėties(5), kurioje reikalavo sugriežtinti 1986 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 86/613/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, kurie verčiasi savarankiška darbo veikla, įskaitant žemės ūkyje, principo taikymo ir dėl savarankiškai dirbančių moterų apsaugos nėštumo ir motinystės metu(6) ir taip pagerinti kartu žemės ūkyje dirbančių sutuoktinių padėtį; tai turėtų vykti nustačius kartu dirbančių sutuoktinių teisinį statusą siekiant, kad jų atliekamas darbas neliktų nepastebėtas, kad jie būtų įtraukti į socialinės apsaugos sistemą ir kad susirgę, tapę neįgalūs, įvykus nelaimingam atsitikimui, taip pat išėję į pensiją galėtų naudotis teise gauti draudimo paslaugas;

46.   atkreipia dėmesį į aukštą moterų skurdo ir atskirties lygį kai kuriose kaimo vietovėse; primygtinai ragina imtis veiksmingų priemonių, pagal kurias būtų užtikrinamos lygios moterų galimybės, kas ir turėtų būti pagrindinis Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) priemonių ir kitų susijusių Bendrijos politikos sričių tikslas;

47.   mano, kad būtina gerinti kaimo vietovėse gyvenančių moterų gyvenimo kokybę užtikrinant joms galimybę lengviau gauti švietimo ir profesinio mokymo, visą gyvenimą trunkančio mokymosi ir naujos žiniasklaidos infrastruktūros paslaugas, veiksmingas ir tinkamas vietoje teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat infrastruktūros ir įstaigų, skirtų vaikams ir šeimai, pvz., vietos lopšelių, darželių, mokyklų, kultūros centrų ir turgų, paslaugas;

48.   pabrėžia, kad būtina, jog Europos socialinis fondas remtų aiškias priemones, kuriomis būtų siekiama palengvinti moterų prieigą prie darbo rinkos ir dalyvavimą joje, taip pat ir skatinti lyčių aspekto integravimą; mano, kad regioninių fondų biudžetuose turėtų būti eilutė, skirta lyčių aspektui (biudžeto sudarymas, atsižvelgiant į lyčių aspektą), pagal kurią būtų finansuojamos priemonės, skirtos lyčių lygybei ir politikos poveikio moterų padėčiai tyrimams skatinti;

49.   primena, kad į regioninės plėtros strategijas reikia įtraukti naujus metodus ir naujoviškas priemones, ir pabrėžia, kad reikia sudaryti galimybes, jog vyktų mokymai apie lyčių aspekto integravimo metodiką ir priemones, skirti veikėjams, priimantiems sprendimus regioniniu ir vietos lygmenimis; ragina Komisiją toliau kurti administraciniam sektoriui skirtas gaires, susijusias su lyčių aspekto integravimu į struktūrinių fondų nuostatas;

50.   ragina Komisiją, su Europos lyčių lygybės instituto pagalba, į būsimas metines ataskaitas moterų ir vyrų lygybės klausimu (-ais) įtraukti stojančiųjų į ES šalių ir šalių kandidačių statistiką;

51.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 364, 2000 12 18, p. 1. (2) OL L 45, 1975 2 19, p. 19. (3) OL L 210, 2006 7 31, p. 25. (4) OL C 288 E, 2006 11 25, p. 73. (5) OL C 85, 1997 3 17, p. 186. (6) OL L 359, 1986 12 19, p. 56.