Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 1997 m. kovo 13 d.(1) rekomendaciją, kurioje patvirtinama Bendrijos tranzito sistemos ataskaita, ir į savo 38 rekomendacijas,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. liepos 9 d. Komisijos, 10 valstybių narių ir bendrovės "Philip Morris" susitarimą dėl kovos su kontrabanda ir klastojimu,

–   atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 11/2006 dėl Bendrijos tranzito sistemos su Komisijos atsakymais(2),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A6-0337/2007),

A.   kadangi Bendrijos tranzito sistema palengvina Bendrijos ir ne Bendrijos prekių, kurios eksportuojamos ar importuojamos į trečiąsias šalis per ES teritoriją, judėjimą laikinai atidedant muito mokesčių ir kitų mokesčių taikymą tol, kol prekės pasiekia galutinės paskirties šalį,

B.   kadangi Europos Parlamentas, vadovaudamasis pirmiau nurodyto tyrimo komiteto išvadomis, remiamas Tarybos ir Europos Audito Rūmų rekomendavo, kad, siekiant užkirsti kelią sukčiavimui, būtina kompiuterizuoti tranzito judėjimą, peržiūrėti teisinę bazę ir būtina, kad Komisija bei valstybės narės, vadovaudamosi bendrosios rizikos analize, geriau vykdytų fizinę patikrą,

C.   kadangi pirmiau nurodytam tyrimo komitetui pavyko tranzito klausimą ištraukti iš administracinių pašalių į politinę areną, sulaukti atsako iš suinteresuotų asmenų ir įrodyti, kad tyrimų komitetai gali suteikti pridėtinės vertės vykstant politiniams procesams ir gali būti naudingi ES piliečiams;

1.   pritaria anksčiau minėtai Europos Audito Rūmų specialiajai ataskaitai Nr. 11/2006; pažymi, kad Europos Audito Rūmai vykdė auditą 11 valstybių narių, ir tai sudaro 80 proc. viso tranzito judėjimo; primena, kad tokiu atveju, kai mažo svorio produktai yra ypač apmokestinami, klastotojai gali labai daug uždirbti, atlikę tik keletą veiksmų; prašo Europos Audito Rūmų remiantis gautomis išvadomis imtis veiksmų ne tik 11 valstybių narių, kuriose jis atliko auditą, bet ir kitose valstybėse narėse;

Kompiuterizuota tranzito sistema

2.   pažymi, kad nepaisant didelio vėlavimo naujoji kompiuterizuota tranzito sistema (NKTS) visose valstybėse narėse jau veikia nuo 2006 m. sausio mėnesio, nors jos efektyvumas įvairiose valstybėse narėse skiriasi; mano, kad tai milžiniškas pokytis, palyginti su senąja "popierine" sistema, ir pažymi, kad techniniu aspektu Komisija sėkmingai koordinavo naujosios sistemos diegimą valstybėse narėse;

3.   pažymi, kad naujoji sistema, priešingai nei senoji, užkerta kelią falsifikuotiems tranzito veiksmams, kai naudojamasi netikrais dokumentais ir suklastotais spaudais; primena, kad NKTS turėtų padėti realiu laiku nustatyti, kad prekės prieš atgabenant į galutinės paskirties šalį nepateikiamos muitinės institucijų kontrolei, ir dėl to nedelsiant pradėti tyrimus; atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų išvadas ir apgailestauja, kad nė viena iš 11 valstybių narių laiku nepradėjo minėtųjų tyrimų; ragina Komisiją atkreipti dėmesį į tai, kad NKTS negali užkirsti kelio suklastotoms prekių deklaracijoms ir imtis reikiamų priemonių, kad būtų galima tinkamai tvarkytis su neteisingomis prekių deklaracijomis;

Dideli valstybių narių naujųjų tranzito taisyklių taikymo trūkumai

4.   yra susirūpinęs dėl daugelio trūkumų, kuriuos valstybėse narėse nustatė Europos Audito Rūmai, ypač taikant peržiūrėtą teisinę bazę, t. y. procedūrų supaprastinimo patikros, tyrimų ir sumų susigrąžinimo; pažymi, kad Europos Audito Rūmai pateikė išsamų tam tikrose valstybėse narėse nustatytų trūkumų sąrašą (žiūrėti pirmiau minėtos Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 11/2006 1 priedą);

5.   primena valstybėms narėms, kad jos pagal nuosavųjų išteklių reglamentą(3) privalo įrašyti muito mokesčius, nustatytus "A" sąskaitoje, ir suteikti Komisijai prieigą prie jų per du mėnesius po, to kai tie mokesčiai buvo nustatyti, išskaičiavus rinkliavos išlaidas; pažymi, kad išimties tvarka valstybės narės muito mokesčius, kurie nėra sumokėti, be užstato ar apskųsti, gali įrašyti "B" sąskaitoje; susirūpinęs dėl to, kad Rūmai nustatė, jog Vokietija, Ispanija, Belgija ir Vengrija muito mokesčius dėl nebaigto tranzito įrašė į B sąskaitas, nors jie buvo padengti pagal garantijas; pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse administracijos praktika, susijusi su "B" sąskaitomis, yra ginčytina;

6.   ragina Komisiją pradėti vykdyti pažeidimo procedūrą prieš valstybes nares tuomet, kai klaidos "B" sąskaitose taps ne pavienės, o pradės sistemingai ir struktūriškai kartotis; yra patenkintas, kad per paskutinius dvejus metus po Komisijos prieš kelias valstybes nares pradėtų vykdyti pažeidimo procedūrų Europos Teisingumo Teismas pateikė kelis svarbius sprendimus, kurie patvirtino, kad Komisija taisykles interpretavo teisingai; mano, kad po 2009 m. reikia peržiūrėti, ar tinkamai veikia "A" ir "B" sąskaitų sistema;

7.   pabrėžia, kad Lordų Rūmai(4) konstatavo, jog kasmet dėl karuselinio sukčiavimo prarandama apie 4 proc. visų galimų Jungtinės Karalystės PVM pajamų; pažymi, kad nors pagal Lordų Rūmų išvadas akivaizdu, jog daug pelningiau sukčiauti pasinaudojant PVM vykdant prekybos veiklą Bendrijos teritorijoje, tačiau tai taip pat gali vykti ir prekiaujant su trečiosiomis šalimis; apgailestauja, kad, vadovaujantis Lordų Rūmų išvadomis, pastarieji atvejai įrodo, jog piktnaudžiavimas Bendrijos tranzito sistema sudaro klasikinį karuselinio sukčiavimo modelį;

8.   yra susirūpinęs, kad Lordų Rūmai surinko įrodymus, jog kas savaitę užsakomi krovininiai lėktuvai elektronikos prekėms iš ES išgabenti, ir tai yra dalis karuselinio sukčiavimo; pažymi, kad Lordų Rūmai, atsižvelgdami į pirmiau minėtą Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 11/2006, konstatavo: "Šio tipo sukčiavimas kyla dėl netinkamo valdymo ir netinkamo Bendrijos tranzito sistemos taikymo valstybėse narėse";

9.   džiaugiasi, kad Lordų Rūmai išnagrinėjo opias Bendrijos tranzito sistemos problemas, nors Europos Audito Rūmai neskyrė JK ypatingo dėmesio; ypač pritaria Lordų Rūmų rekomendacijai, kad "vyriausybė privalo dirbti su kitomis valstybėmis narėmis ir užtikrinti, kad Bendrijos tranzito sistemoje būtų įgyvendinti Europos Audito Rūmų pasiūlyti pokyčiai, jiems skiriant pirmenybę kovojant su šio tipo (...) sukčiavimu"; ragina kitas valstybes nares bendradarbiauti su JK vyriausybe ir pasiekti, kad Bendrijos tranzito sistemoje būtų panaikintas sukčiavimas; ragina Komisiją koordinuoti šį bendradarbiavimą;

10.   tiki, kad turėtų būti ištirti nauji geresnio kovos su fiskaliniu sukčiavimu koordinavimo ES lygmeniu būdai; džiaugiasi Komisijos iniciatyvomis šiuo klausimu, ypač Komisijos 2006 m. gegužės 31 d. komunikatu dėl būtinybės kurti suderintą kovos su mokestiniu sukčiavimu gerinimo strategiją (COM(2006)0254); pažymi, kad 2007 m. birželio 5 d. ECOFIN Taryba remdamasi Komisijos pasiūlymais paprašė Komisijos ne tik pateikti teisės aktų dėl tradicinių kovos su sukčiavimu priemonių pasiūlymus, bet ir ištirti daugiau aprėpiančias kovos su sukčiavimu priemones, pvz., mokesčius kilmės valstybėse narėse arba savanoriško atvirkštinio mokesčio sistemos nustatymą; pažymi, kad pagal atvirkštinio mokesčio sistemą atsakomybė už mokesčių mokėjimą iš kompanijos tiekėjos pereina kompanijai gavėjai;

11.   yra patenkintas, kad 2007 m. birželio 5 d. ECOFIN Taryba paragino Komisiją analizuoti savanoriško atvirkštinio mokesčio mechanizmo poveikį ir pateikti savo rezultatus Tarybai iki 2007 m. pabaigos; pažymi, kad Taryba paprašė Komisijos ištirti galimybę atlikti bandomąjį projektą Austrijoje; ragina Komisiją pateikti savo rezultatus ir Europos Parlamentui;

12.   pažymi, kad nuo 2007 m. birželio mėn. Jungtinei Karalystei leista nesilaikyti PVM taisyklių, leidžiančių taikyti atvirkštinio mokesčio sistemą PVM, skaičiuojamam prie mobilių telefonų ir kompiuterių mikroschemų kainos; ragina Komisiją taip pat ir Europos Parlamentui pateikti šios priemonės veiksmingumo įvertinimą, kuris numatytas 2009 m.;

13.   pabrėžia tai, kad nukrypimai nuo bendrųjų Bendrijos PVM rinkimo nuostatų visada sukelia riziką, kad sukčiavimo veiksmai nebus sustabdyti, o greičiau paprasčiausiai perkelti į kitus ekonomikos sektorius arba kitas šalis;

14.   pabrėžia, kad turi būti teikiama pirmenybė Bendrijos lygmeniu rengti bendrai strategijai, pagal kurią būtų siekiama kovoti su fiskaliniu sukčiavimu;

15.   prašo Europos Audito Rūmų pateikti nuomonę dėl Komisijos teisėkūros pasiūlymų, kuriuos Taryba tikisi gauti iki 2007 m. pabaigos;

16.   yra sukrėstas dėl to, kad pagal Europos Audito Rūmų išvadas Komisija nuo 2001 m. iki 2005 m. nevykdė jokios nuosavųjų išteklių patikros, atsižvelgdama į tranzitą, o padarė tai tik 2006 metais; reikalauja, kad Komisija praneštų Parlamentui, kaip ateityje bus ištaisyta minėtoji padėtis;

Naujos kompiuterizuotos tranzito sistemos (NKTS) ekonominė nauda kovojant su sukčiavimu

17.   pažymi, kad pirmiau minėtas Tyrimo komitetas manė, jog investicijos į NKTS yra pakankamai nedidelės; pabrėžia, kad jis rėmėsi Komisijos prognoze, jog NKTS labai sumažins sukčiavimą ir per penkerių metų laikotarpį duos 5–10 mlrd. EUR pelną; pažymi, kad 2006 m. Komisijos užsakytas išorės tyrimas parodė, jog bendrosios NKTS šlaidos bus 359 mln. EUR; apgailestauja, kad buvo prieinami tik labai riboti duomenys ir nebuvo jokių duomenų apie sumas, kurios gautos nustačius sukčiavimą;

18.   be to, pažymi šias Europos Audito Rūmų išvadas:(5) "Norint įvertinti tranzito procedūros reformos veiksmingumą pagal su tranzito operacijomis susijusio sukčiavimo sumažinimą, reikėtų turėti tuo pat metu patikimus ir išsamius duomenis apie sukčiavimą Europos Sąjungoje. Tačiau auditas parodė, kad pagrindinių turimų duomenų apie su tranzito operacijomis susijusį sukčiavimą ir pažeidimus ES lygmeniu šaltinių patikimumas ir išsamumas nėra užtikrinti"; nėra pasirengęs pripažinti, kad NKTS sąnaudų ir naudos santykis yra teigiamas, tol, kol Komisija nepateiks duomenų, kiek NKTS padeda sumažinti sukčiavimą ir užkerta kelią nuosavųjų išteklių nuostoliams;

Informacijos mainų sistemų ir fizinės patikros tobulinimas

19.   pabrėžia Europos Audito Rūmų prašymą, kad Komisijai būtų suteikta visiška prieiga prie dabartinių ar būsimų informacijos sistemų (ne tik dėl padidintos rizikos prekių) siekiant veiklos ir strateginės analizės bei rizikos valdymo tikslų, tuo pat metu užtikrinant tinkamą asmens duomenų apsaugą;(6) pažymi, kad Europos Audito Rūmai kaip pavyzdžius pateikia NKTS, EKT (Eksporto kontrolės sistema), AIS (Automatizuota importo sistema) ir akcizų sistemos kompiuterizavimą (angl. EMCS);

20.   ragina atsakingas Komisijos informacijos mainų sistemų tarnybas, sprendžiančias pažeidimų ir sukčiavimo problemas, t. y. Mokesčių ir muitų sąjungos GD (TADUX), Biudžeto (BUDG) GD ir OLAF, suvienyti šias duomenų bazes, pateikti bendrijai patikimus ir išsamius statistikos duomenis apie tai, kaip jos veikla padeda mažinti pažeidimus ir kovoti su sukčiavimu, nustatyti Bendrijos ir nacionaliniu lygmeniu vienodą rizikos analizės metodą ir pagal jį koordinuoti fizinę patikrą; prašo rezultatus iki 2008 m. pabaigos perduoti Parlamentui ir jo Biudžeto kontrolės komitetui;

21.   apgailestauja, kad nors pirmiau minėtas tyrimo komitetas jau 1997 m. ragino Komisiją sukurti bendrą rizikos valdymo politiką, tranzito ir kitų muitinės procedūrų rizikos valdymo sistema pirmą kartą Bendrijos įstatymuose buvo numatyta Reglamente (EB) Nr.648/2005(7), kuriame suteikiami ilgi pereinamieji laikotarpiai iki kol valstybės narės turėtų iš tikrųjų įgyvendinti kompiuterinę rizikos valdymo sistemą;

22.   pažymi, kad, remiantis Bendrijos teisės aktais, į tranzito ir kitų muitinės procedūrų rizikos apibrėžtį aiškiai įtraukiami atvejai, kuriais pažeidžiami finansiniai Bendrijos ir valstybių narių interesai; pažymi, kad remiantis pirmiau minėta specialiąja Europos Audito Rūmų ataskaita Nr. 11/2006, Komisijos tarnybos nėra tinkamai atkreipusios dėmesio į su tranzito operacijomis susijusio sukčiavimo riziką;

23.   mano, kad ir toliau reikia palengvinti OLAF veiklą, siekiant užtikrinti, kad ši tarnyba veiksmingai gintų Bendrijos finansinius interesus; todėl ragina biudžeto vykdymo instituciją įšaldyti NKTS finansavimą tol, kol OLAF išsamiai nesusipažins su esamais NKTS duomenimis, o tai duos bendrą supratimą apie padidintos rizikos prekių tranzito maršruto parinkimą ir suteiks galimybę atlikti tokių prekių strateginę ir su jomis susijusios veiklos analizę; pažymi, kad OLAF turi turėti prieigą prie šių duomenų, kai įsigalios Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Traybos sprendimo dėl kompiuterizuotos muitinės ir prekybos aplinkos (COM(2005)0609);

24.   sveikina OLAF, kuris per 2007 m. vasario mėnesį vykdytą "Diabolo" operaciją sėkmingai koordinavo visų 27 valstybių narių muitinių institucijas. Jos metu buvo sulaikyti 135 milijonai suklastotų cigarečių ir kitų suklastotų prekių bei Bendrijos ir valstybių narių biudžetai apsaugoti nuo 220 mln. EUR nuostolių;

25.   pažymi, kad rizikos valdymo valstybėse narėse klausimu anksčiau minėtoje specialiojoje Europos Audito Rūmų ataskaitoje Nr. 11/2006 apibendrinama, kad: "Sisteminis tranzito rizikos valdymas neišplėtotas arba jo iš viso nėra daugelyje valstybių narių ir tik kelios iš jų turi į NTKS integruotus rizikos profilius"(8); patenkintas, kad kai kurios valstybės narės sureagavo į Audito Rūmų išvadas ir taikydamos NTKS nacionaliniu lygmeniu įtraukia rizikos analizės priemones; skatina Audito Rūmus remiantis gautomis išvadomis apie rizikos valdymą imtis veiksmų kiekvienoje valstybėje narėje; ragina valstybes nares užtikrinti, kad tranzito ir kitų muitinės procedūrų rizikos valdymo srityje būtų laikomasi Bendrijos teisės aktų;

26.   pažymi, kad kai kurių valstybių narių muitinės institucijos naudojasi pažangesnėmis technologijomis nei kitos, pvz., skenuodamos konteinerius, kurie atgabenami į ES uostus; bijo, kad sukčiautojai gali atkreipti dėmesį į uostus, kuriuose naudojamasi ne tokiomis pažangiomis technologijomis; prašo Komisijos stebėti technologijos plėtrą ir visoje ES skatinti naudoti naujausias technologijas;

Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

27.   pažymi, kad bet kokia tarpvalstybinio keitimosi informacija sistema gali veikti tik tuomet, kai muitinės administracija gerai aprūpinta ir muitinės pareigūnai yra tinkamai parengti; todėl pritaria tam, kad Bendrijos Muitinės veiksmų programa būtų tęsiama iki 2013 m.; ragina Tarybą pagreitinti teisėkūros procedūrą, kad programa "Fiscalis", susijusi su mokesčių sistemos veikimo vidaus rinkoje gerinimu, būtų tęsiama iki 2013 m.; pažymi, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas šalių kandidačių, kaimyninių šalių ir kitų trečiųjų šalių dalyvavimui programose, ypač siekiant parodyti mokesčių mokėtojų prieglaudos problemą;

28.   ragina Komisiją pasirūpinti, kad muitų srityje būtų glaudžiau bendradarbiaujama su šalimis, kurių sienos ribojasi su ES; mano, kad padėtis ties Kaliningrado siena pagerėjo, bet kad per ją ir toliau nelegaliai importuojama daug cigarečių ir kitų prekių;

Naujas metodas kovojant su cigarečių kontrabanda ir klastojimu: Susitarimas su bendrove "Philip Morris" ir ateities perspektyvos

29.   mano, kad Komisijos išvados(9), kad, kaip ir ankstesniais metais, tabako gaminiai priklauso produktams, su kuriais susiję daugiausia sukčiavimo ir pažeidinėjimo atvejų, kelia nerimą; todėl ragina Komisiją pasirūpinti, kad dabar padidėjusioje ES mažmeninės kainos skirtumai būtų mažesni ir todėl cigarečių kontrabanda nebebūtų tokia pelninga; toliau ragina OLAF atskleisti ne tik sulaikymų skaičių, bet ir susijusius registruotų prekių pavadinimus;

30.   susirūpinęs dėl Europos rinkoje aptinkamo padidėjusio suklastotų cigarečių skaičiaus; mano, kad problema yra ne tik tai, kad prarandamos pajamos iš muito ir kitų mokesčių, bet ir tai, kad šių produktų gamyba ir pardavimas yra didėjantis kriminalinių organizacijų pajamų šaltinis; ragina Komisiją pranešti Parlamentui, kokių veiksmų ji imsis siekdama užkirsti kelią tokiam nusikaltimui;

Susitarimas su bendrove "Philip Morris"

31.   primena, kad susitarimas su "Philip Morris" bendrove užbaigė visus šalių ginčus ir pagal kurį ši bendrovė įsipareigojo per 12 metų laikotarpį sumokėti 1,25 mlrd. USD, bei šiuo susitarimu siekiama kovoti su sukčiavimu ir nelegalia prekyba cigaretėmis, todėl tai − pažangus žingsnis į priekį; pažymi, kad pagal susitarimą "Philip Morris" žymės ir lokalizuos savo produktus, siekdama padėti teisės institucijoms kovojant su nelegalia prekyba; pažymi, kad pagal susitarimą su "Philip Morris", ši bendrovė turi sumokėti kompensaciją už muito mokesčių nuostolius, jei sulaikomos cigaretės, paženklintos bendrovės etiketėmis; ragina JK prisijungti prie susitarimo, nes ji yra vienintelė valstybė narė, kuri dar nepasirašė šio susitarimo; ragina Lordų Rūmus, atsižvelgiant į jų atliktą darbą šioje srityje, paremti minėtąjį raginimą;

32.   labai nusivylęs tuo, kaip Komisija 10 valstybių narių ir Bendrijai paskirstė gautus mokėjimus pagal su bendrove "Philip Morris" sudarytą susitarimą, pagal kurį Bendrija gavo tik 9,7 proc., o likusi suma netikėtai atiteko tiesiai valstybių narių finansų ministrams; mano, kad paskirstymas prieštarauja susitarimo, dėl kurio buvo deramasi siekiant, kad 1,25 mlrd. USD būtų skirta kovai su sukčiavimu, esmei ir tikslams;

33.   mano ir supranta, kad neprotingas mokėjimų, gaunamų pagal susitarimą su bendrove "Philip Morris", paskirstymas labiausiai atgraso kitus gamintojus nuo panašių susitarimų sudarymo, ir ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų, kad prieš pasirašant kitus susitarimus visoms šalims būtų aišku, kad mokėjimai naudojami kovai su sukčiavimu;

Derybos dėl tolesnių susitarimų

34.   apgailestauja, kad iki šiol joks kitas gamintojas nėra pasirašęs panašaus susitarimo; ragina Komisiją tęsti derybas su kitais pagrindiniais šios rinkos dalyviais, siekiant sudaryti panašius susitarimus, išskyrus susitarimus dėl pagrindinio mokėjimo, kurie taptų mažiausia siektina norma; pritaria Komisijai dėl jos kreipimosi į įmones "Japan Tobacco" ir "Reynolds American", siekiant sudaryti panašius susitarimus, jei ES nutrauktų bylas prieš minėtas įmones;

35.   vis dėlto laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų pasinaudoti visais savo teisiniais įgaliojimais siekdama gauti kompensaciją už didelius nuostolius, kuriuos patyrė ES ir valstybės narės dėl kompanijų, tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvavusių ar dar tik dalyvausiančių lengvinant nelegalią prekybą cigaretėmis ir kitais tabako gaminiais;

36.   ragina Komisiją, ypač OLAF, nuolat ir konfidencialiai informuoti kompetentingą Parlamento komitetą apie progresą siekiant pasirašyti susitarimus su tabako gaminių gamintojais ir apie galimas teismo bylas prieš šias kompanijas;

37.   laikosi nuomonės, kad susitarimas su bendrove "Philip Morris" turėtų būti susitarimo su įmonėmis, gaminančiomis ir prekiaujančiomis didelės rizikos gaminiais, pvz., alkoholiu, tekstile, mineralinio aliejaus produktais arba net kitais žemės ūkio produktais, pavyzdys; todėl ragina Komisiją pranešti Parlamentui, kokių žingsnių ji ketina imtis siekdama rengti standartinius susitarimus ir dėl jų derėtis kituose sektoriuose;

38.   laikosi nuomonės, kad tokio tipo susitarimus reikėtų sudaryti su tabako gamintojais ir prekiautojais, ypač atsižvelgiant į žymėjimą ir lokalizavimą; mano, kad dėl tokių susitarimų turėtų didėti skaidrumas ir būtų galima teisingai padalyti dėl finansinės rizikos atsirandančią naštą visiems asmenims ir įmonėms, turinčioms finansinių interesų prekiauti cigaretėmis;

39.   pažymi, kad didžiulė su padidintos rizikos prekių, pvz., cigarečių ar alkoholio, tranzitu susijusių operacijų sukčiavimo rizika paskatino pasikeisti transporto ir logistikos rinką; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu daug transporto įmonių atsisako turėti reikalų su šiais gaminiais; atkreipia dėmesį į tai, kad kitos transporto įmonės, kurių specializacija yra šių prekių transportavimas, apsisaugo nuo sukčiavimo, pvz., prašydamos klientų prisiimti finansinę riziką, susijusią su šių prekių tranzitu;

40.   ragina logistikos įmones, padidintos rizikos prekių gamintojus, eksportuotojus ir importuotojus, nepaisant esamų derybų dėl į susitarimą su bendrove "Philip Morris" panašių susitarimų, bendradarbiaujant su Komisija ir nacionalinėmis muitinėmis sustiprinti savo kovos su sukčiavimu priemones;

Tolesnės kovos su nelegalia cigarečių prekyba priemonės

41.   ragina Komisiją užtikrinti išsamų programos Hercule II įgyvendinimą, nepaisant teisinės procedūros vilkinimo; pažymi, kad bendra finansinio paketo, skirto 2007–2013 m., suma sudaro 98,5 mln. EUR ir, kad Komisija planuoja pirmenybę suteikti kovai su nelegalia prekyba cigaretėmis ir šiai kovai skirti 44 milijonus eurų;

42.   pritaria Komisijos veiklai, kurią vykdant susitarimo su "Philip Morris" principai protokole dėl nelegalios prekybos derinami su 2005 m. Bendrosios tabako kontrolės konvencija;

43.   siūlo Komisijai įsteigti laboratoriją, kuria naudodamiesi teisėsaugos pareigūnai galėtų patikrinti, ar cigaretės yra tikros, ar ne, ir kaupti šių patikrinimų rezultatus vienoje duomenų bazėje apie tabako kilmę arba kitus cigarečių gamybai panaudotus komponentus; mano, kad reikėtų pakviesti cigarečių gamintojus finansiškai paremti šį projektą;

44.   prašo Komisijos pradėti tyrimą ir galimą bandomąjį projektą siekiant nustatyti geriausią įmanomą techninį originalių cigarečių atpažinimo būdą, kuriuo būtų užtikrinama, kad klientai įsigyja tikras cigaretes ir garantuojamas aukščiausias apsaugos nuo sukčiavimo lygis; laikosi nuomonės, kad jei toks techninis sprendimas yra įmanomas, Komisija kartu su tabako pramone ir valstybėmis narėmis turėtų pasiūlyti atitinkamai pritaikyti šios srities Europos normas ir standartus;

45.   siekiant kovoti su cigarečių klastojimu ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktų, kad būtų galima pradėti taikyti licencijas įrengimams ir kitai įrangai, skirtai cigarečių gamybai, pirkti ir uždrausti prekiauti naudotais įrengimais;

46.   ragina Komisiją visoms suinteresuotoms šalims, įskaitant pramonę ir pilietinę visuomenę, įsteigti platformą, kad būtų galima rasti ir koordinuoti veiksmingesnius principus, kaip kovoti su nelegalia tabako gaminių, įskaitant padirbtas cigaretes, prekyba;

47.   be to, ragina Komisiją: a) ištaisyti padėtį dėl tranzito patikros nevykdymo; b) sujungti duomenų bazes, užtikrinant duomenų patikimumą, atsižvelgiant į sukčiavimą ir nukrypimus, ir sukurti bendrąjį rizikos analizės ir fizinės patikros metodą; ir c) Europos bei tarptautiniu mastu toliau skelbti susitarimo su "Philip Morris" bendrove laimėjimu;

48.   taip pat ragina valstybes nares: a) suvienodinti IT sistemas, įgyvendinant NKTS, kaip pasiūlė Komisija savo teisėkūros pasiūlyme dėl kompiuterizuotos muitinės ir prekybos aplinkos (vadinamasis sprendimas dėl elektroninės muitinės); b) nutraukti abejotiną praktiką, susijusią su "B" sąskaitomis; ir c) kuo skubiau ištaisyti trūkumus, išvardytus Audito Rūmų sąraše, ypač dėl procedūros supaprastinimo patikros, tyrimų ir susigrąžinamų sumų;

49.   ragina Komisiją iki 2008 m. pabaigos Parlamento atsakingam komitetui pristatyti išsamų pranešimą apie tolesnius jos ir valstybių narių veiksmus, vadovaujantis šia rezoliucija;

50.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL C 115, 1997 4 14, p. 157. (2) OL C 44, 2007 2 27, p. 1. (3) 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000, įgyvendinantis Sprendimą 94/728/EB, Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 130, 2000 5 31, p. 1). (4) Lordų Rūmų Europos Sąjungos komitetas, 2006–2007 m. sesijos ataskaita "Sustabdykime karuselę: sukčiavimas ES prekybos srityje", paskelbta 2007 m. gegužės 25 d. (5) OL C 44, 2007 2 27, p. 1, 56 dalis. (6) OL C 101, 2007 5 4, p. 4, 9 dalis. (7) 2005 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 648/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2913/92 dėl Bendrijos muitinės kodekso (OL L 117, 2005 5 4, p. 13). (8) OL C 44, 2007 2 27, p. 1, 74 dalis. (9) Žiūrėti 2007 m. liepos 6 d. paskelbtą priedą prie 2006 m. ataskaitos dėl finansinių Bendrijos interesų apsaugos (COM(2007)0390 - SEC(2007)0938).