Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Tausiojo pesticidų naudojimo teminė strategija" (COM(2006)0372),

-   atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1600/2002/EB, nustatantis šeštąją Bendrijos aplinkos veiksmų programą(1),

-   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (COM(2006)0373),

-   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (COM(2006)0388),

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl augalų apsaugos produktų statistikos (COM(2006)0778),

-   atsižvelgdamas į Sutarties 175 straipsnį,

-   atsižvelgdamas į Sutarties 6 straipsnį, pagal kurį nustatant ir įgyvendinant Bendrijos politiką, ypač siekiant skatinti tvarią plėtrą, turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus,

-   atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų(2),

-   atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, kuria nustatomi Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindai(3) (toliau – Vandens politikos pagrindų direktyva), į 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyvą 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės(4), į 1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyvą 75/440/EEB dėl paviršinio vandens, skirto geriamajam vandeniui imti, kokybės valstybėse narėse reikalavimų(5) ir į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo(6),

-   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantį Europos cheminių medžiagų agentūrą,(7) ir į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/121/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo, siekiant suderinti ją su Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006(8),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti)(9), 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos(10) ir 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvą 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos(11),

-   atsižvelgdamas į Komisijos ir Nyderlandų Būsto, teritorijų planavimo ir aplinkos bei Žemės ūkio, gamtos valdymo ir žvejybos ministerijų apibendrinančiąją ataskaitą "ES aplinkos politikos augalų apsaugos priemonių srityje ateities galimybės" (1997 m.),

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

-   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A6-0291/2007),

A.   kadangi 1992–2003 m. ES augalų apsaugos priemonių (AAP) naudojimo mastas išliko didelis ir nesumažėjo, nepaisant to, kad kai kuriose valstybėse narėse buvo vykdoma aktyvi politika siekiant sumažinti žemės ūkyje naudojamų pesticidų kiekį,

B.   kadangi aplinkoje, ypač dirvoje ir vandenyje, vis dar galima rasti per didelį kai kurių pesticidų kiekį, kadangi žemės ūkio produktuose vis dar pasitaiko leistinas ribas viršijantis likučių kiekis,

C.   kadangi, nors pesticidų naudojimo privalumai ir jų vaidmuo užtikrinant veiksmingą, tvarią ir konkurencingą žemės ūkio produktų gamybą Europoje yra neginčytini, visuomenė turėtų būti geriau informuojama apie galimą pavojų sveikatai ir aplinkai bei apie trumpalaikį ir ilgalaikį neigiamą poveikį, atsirandantį dėl jų naudojimo,

D.   kadangi leisti toliau naudoti pesticidus reikėtų tik tuo atveju, jei būtų laikomasi žmonių sveikatos ir vandens bei žemės ekosistemos prevencinės apsaugos principo; kadangi tai reiškia, kad pesticidai neturėtų būti naudojami neatlikus visų poveikio sveikatai ir aplinkai vertinimų; ir kadangi turėtų būti skatinamas pažangiosios valstybių narių patirties ir duomenų apie pesticidų naudojimo mažinimą lyginimas ir į jį atsižvelgiama kaip į gairę,

E.   kadangi nėra nei skaidrios pesticidų naudojimo ir jų likučių produktuose kiekio apskaitos ir stebėsenos sistemos, nei tinkamų rodiklių,

1.   pripažįsta, kad būtina sukurti Europos teisinį pesticidų naudojimo pagrindą, nes galiojančiais teisės aktais nepakankamai užtikrinama, kad būtų išvengta dėl pesticidų naudojimo sveikatai ir aplinkai kylančio pavojaus;

2.   mano, kad yra svarbu priimti naujus teisės aktus, kurie būtų labiau orientuoti į pesticidų naudojimo mažinimą ir būtų ambicingi aplinkos apsaugos požiūriu – įgyvendinant šiuos teisės aktus turėtų būti remiamas ekologinis ūkininkavimas ir integruoti gamybos metodai;

3.   džiaugiasi, kad buvo pateikta tausiojo pesticidų naudojimo teminė strategija (toliau – teminė strategija), pagal kurią apibrėžiami galiojančių Bendrijos teisės aktų trūkumai ir siūloma užpildyti spragą ir reglamentuoti naudojimo etapą nuo augalų apsaugos priemonių teikimo į rinką iki jų būvio ciklo pabaigos;

4.   nurodo, kad ES jau yra priėmusi daugybę teisės aktų, tiesiogiai ar netiesiogiai reglamentuojančių AAP naudojimą; tačiau pabrėžia, kad planuojamos AAP naudojimo taisyklės yra tikslingos;

5.   pažymi, kad teminė strategija apima tik augalų apsaugos priemones, kurios sudaro tik dalį pesticidų; ragina Komisiją į teminę strategiją nedelsiant įtraukti kenkėjų kontrolės priemones (14–19 biocidinių priemonių tipai), apibrėžtas 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių priemonių pateikimo į rinką(12) V priede, kadangi jie taip pat pavojingi žmonių sveikatai ir aplinkai, ir ragina Komisiją išplėsti teminės strategijos taikymo sritį ir kuo greičiau į ją įtraukti kitus biocidus;

6.   mano, kad siekiant išvengti netinkamo naudojimo, perdozavimo ar apsinuodijimo atvejų būtina pagerinti pesticidų naudotojų elgesį su pesticidais; džiaugiasi, kad buvo sukurta profesionaliems pesticidų naudotojams skirta mokymo ir švietimo sistema, kurios gaires, padėsiančias atsižvelgti į įvairių Europos regionų skirtumus, turėtų parengti Komisija; mano, kad įdarbinant profesionalius pesticidų naudotojus būtina leidimų išdavimo procedūra ir mokymas, taip pat, kad turi būti suteikta galimybė nuolat tobulėti profesiniu požiūriu, siekiant atnaujinti jų techninius gebėjimus ir žinias bei užtikrinti saugų ir veiksmingą pesticidų naudojimą; siūlo teikti ar vystyti ūkininkų konsultavimo paslaugas siekiant juos geriau informuoti apie saugų pesticidų naudojimą ir skatinti keitimąsi pažangiąja patirtimi;

7.   ragina Komisiją, atsižvelgiant į principą "moka teršėjas", svarstyti, kaip tinkamai įtraukti augalų apsaugos priemonių ir (arba) jų veikliųjų medžiagų gamintojus į su žala žmonių sveikatai ar aplinkai (kurią sukelia AAP) susijusių problemų sprendimo ar tos žalos ištaisymo darbą;

8.   pataria pesticidus pardavinėti ir platinti prižiūrint kvalifikuotam profesionalui ar naudotojui, taip pat pataria registruoti sandorius registre – siekiant užtikrinti tinkamą šių produktų rinkodaros ir naudojimo kontrolę;

9.   pabrėžia, kad neįmanoma veiksmingai iki minimumo sumažinti dėl pesticidų naudojimo kylantį pavojų ir riziką sveikatai bei apsaugai, jei nebus konstruktyvaus dialogo su trečiosioms šalimis ir kartu su jomis nebus didinami pajėgumai, taip pat kuriamos ir finansinės paskatos, griežtai kontroliuojami į ES importuojami produktai siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas;

10.   ragina Komisiją atsižvelgti į kaimynines ES valstybes ir parengti apsaugos ir bendradarbiavimo politikos priemones, susijusias su pesticidų bei augalų apsaugos priemonių naudojimu;

11.   pabrėžia, kad žiniasklaida atlieka svarbų vaidmenį informuodama visuomenę, ypač neprofesionalius pesticidų naudotojus, pesticidų klausimais; siūlo parengti visuomenės informavimo ir sąmoningumo didinimo kampanijas;

12.   iš esmės džiaugiasi Komisijos siūlomomis priemonėmis; tačiau pabrėžia, kad ambicingi valstybių narių nacionaliniai veiksmų planai yra pagrindiniai viso proceso komponentai;

13.   be to, apgailestauja, kad Komisija nusprendė neįtraukti kiekybės ir kokybės kriterijų į nacionalinius veiksmų planus ir taip apribojo šių planų užmojus;

14.   pabrėžia, kad, jei į nacionalinius veiksmų planus nebus įtraukti kiekybinio naudojimo mažinimo tikslai, "pavojaus, rizikos ir priklausomybės nuo pesticidų mažinimo" sąvoka bus apibrėžta labai netiksliai ir dviprasmiškai, ir kad nedarys spaudimo valstybėms narėms sumažinti naudojamų pesticidų kiekį ir teikti pirmenybę ne cheminėms augalų apsaugos ir kenkėjų bei pasėlių valdymo alternatyvoms;

15.   siūlo, kad Komisija, skatindama valstybes nares nustatyti pesticidų naudojimo mažinimo nacionalinius tikslus, grafikus ir kriterijus, suderintų pavojaus, rizikos ir priklausomybės nuo pesticidų pašalinimo nuostatas su kiekybiniais nacionalinių veiksmų planų kriterijais ir atsižvelgtų į teigiamą kai kurių valstybių narių patirtį siekiant kiekybinio mažinimo tikslo, kuri parodė, kad galima sumažinti pesticidų naudojimą labai nedidinant ūkininkų išlaidų;

16.   pabrėžia, kad įsipareigojus riboti AAP naudojimą, kad jie mažiau kenktų, ir ieškoti kitų augalų apsaugos priemonių, išteklių ir būdų, kurie būtų mažiau kenksmingi aplinkai, žmonėms bei gyvūnams, tai bus ne tik naudinga aplinkai ir visuomenės sveikatai, bet taip pat padės gerinti Europos žemės ūkio produktų kokybę ir didinti pridėtinę šių produktų vertę dėl didėjančio visuomenės dėmesio ir naudotojų sąmoningumo šiais klausimais;

17.   pritaria, kad nacionaliniai veiksmų planai būtų suderinti su ypatingomis klimato, žemės ūkio ir su kenkėjais susijusiomis kiekvienos valstybės narės sąlygomis, kai reikalinga ypatinga tvarka, ypač mažai ploto užimančių pasėlių atveju;

18.   tikisi, kad Komisija nustatys finansinę paramą, kurią valstybės narės galės panaudoti vykdydamos su pesticidais susijusius tyrimus, sudarydamos duomenų bazes ir gerindamos kompetenciją;

19.   džiaugiasi Komisijos pareiškimu, kad svarbiausias tikėtinas teminės strategijos rezultatas yra mažesnis neigiamas pesticidų naudojimo poveikis žmonių sveikatai;

20.   apgailestauja, kad nepaisant pesticidų poveikio imuninei sistemai, jų įtakos endokrininės sistemos sutrikimų ir vėžio atsiradimui bei neurotoksinio poveikio(13), teminėje strategijoje sveikata minima kaip neesminis dalykas;

21.   pabrėžia, kad kancerogeninės, mutageninės, toksiškos reprodukcijai, taip pat patvariosios, bioakumuliacinės, toksiškos ar endokrinus ardančių savybių turinčios medžiagos neturi būti patvirtintos kaip veikliosios pesticidų medžiagos;

22.   pažymi, kad žmogaus vaisius, vaikai, taip pat nėščios moterys, vyresnio amžiaus žmonė, lėtinėmis ligomis sergantys ir sveikatos problemų turintys žmonės, taip pat pesticidų naudotojai ir kaimo gyventojai bei jų bendruomenės nariai, yra daug labiau pažeidžiami ir juos pesticidai veikia daug stipriau, ypač kai jaučiamas įvairių tipų pesticidų kumuliacinis poveikis, nei kitus žmones;

23.   pažymi, kad išankstinis leidimo naudoti AAP išdavimas yra būtina jo naudojimo sąlyga ir kad toks leidimo išdavimas turi būti pagrįstas moksliniu augalų apsaugos priemonės ar jos veikliosios medžiagos įvertinimu, kurio metu priemonė būtų išbandoma siekiant nustatyti, kokį pavojų ji, kai naudojama tinkamai, ji kelia žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai;

24.   mano, kad svarbu ir toliau tirti pesticidų naudojimo, ypač mišraus ir kumuliacinio, poveikį sveikatai;

25.   džiaugsmingai pritaria cheminių medžiagų uždraudimui atsižvelgiant į jų pavojingumą ir vadinamąjį pakeitimo principą, kuriuo remiantis pavojingesnės medžiagos pašalinamos iš rinkos, jei yra saugesnių alternatyvų, įskaitant ne cheminių medžiagų naudojimą;

26.   ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis ir pramonės sektoriaus atstovais imtis kovos su suklastotų ir (arba) neregistruotų AAP importu ir pateikimu į rinką priemonių;

27.   ragina Komisiją užtikrinti, kad nustačius, jog importuojamuose produktuose bei ant jų rastas pesticidų likučių kiekis viršija didžiausią leistiną ribą, būtų taikomos tokios pat priemonės ir nuobaudos, kaip ir ES pagamintiems produktams; reikalauja nedelsiant užtikrinti deramą ir visose valstybėse narėse vienodą importuojamų prekių (kurioms paprastai taikomos ne tokios griežtos teisės aktų nuostatos dėl AAP naudojimo ir todėl kyla pavojus, kad gali būti viršyta didžiausia leistina likučių kiekio riba) kontrolę, siekiant išvengti nuostolių Europos ūkininkams bei gamintojams ir sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas visiems veikėjams Europos Sąjungoje;

28.   ragina deramai kontroliuoti į ES įvežamus maisto produktus, užaugintus naudojant augalų apsaugos priemones ir pesticidus, kuriuos naudoti ir parduoti ES draudžiama;

29.   ragina kurti koordinuotas sistemas, kurias taikant būtų galima rinkti informaciją apie įprastų pesticidų gamybą, importą, eksportą, pardavimą, paskirstymą ir naudojimą;

30.   tiki, kad siekiant išvengti nepageidaujamo poveikio būtina apibrėžti teritorijas (įskaitant geriamojo vandens išgavimo įrenginių apsaugos sritis), kuriose pesticidai būtų nenaudojami arba naudojami labai mažai, ir užtikrinti didesnę vandens aplinkos apsaugą nuo pesticidų taršos; mano, kad atsižvelgiant į įvairias žemės ūkio, geografines ir oro sąlygas reikėtų sukurti pakankamo dydžio buferines zonas; mano, kad reikia drausti naudoti pesticidus miestų gyvenamuosiuose rajonuose ir aplink juos, parkuose bei sporto, mokyklų, vaikų žaidimų aikštelėse, nes Komisija pripažino, kad pesticidų poveikio pavojus visuomenei šiose vietose yra didelis;

31.   pažymi, kad Europos požeminis ir paviršinis vanduo užterštas pesticidais ir kad reikia stiprinti teminės strategijos ir Pagrindų direktyvos, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, ryšį; pažymi, kad valomas tik žmonių vartojimui skirtas vanduo, o likęs užterštas vanduo į žmogaus organizmą patenka per florą ir fauną, taigi ir gydymo išlaidos atitinkamai didėja;

32.   pripažįsta, kad neišvengiamai reikės uždrausti purkšti iš lėktuvų; vis dėlto mano, kad būtų galima purkšti iš lėktuvų tais atvejais, kai tai vienareikšmiškai naudinga aplinkos apsaugos požiūriu arba kai nėra jokių kitų galimų alternatyvų, tačiau tuo pat metu reikėtų įpareigoti pranešti visuomenei purškimo laiką, pesticidų kiekį ir tipą;

33.   ragina Komisiją sparčiau derinti Bendrijos teisės aktus dėl didžiausią leistiną likučių kiekio ribos, nes šiuo metu dėl nevienodų konkurencinių sąlygų Europos Sąjungoje varžoma prekyba ir trikdomi naudotojai;

34.   ragina Komisiją nustatyti kuo mažesnę didžiausią leistiną likučių kiekio ribą, nebent galima įrodyti, kad taikant geriausius prieinamus metodus ir būdus neįmanoma išvengti likučių kiekio žemiau tam tikros ribos; taigi ragina valstybes nares pagerinti pesticidų koncentracijos maisto produktuose ir aplinkoje stebėseną;

35.   džiaugiasi, kad siūloma raginti valstybes nares panaikinti nuostatą, pagal kurią valstybėms narėms leidžiama pesticidams taikyti sumažintą PVM tarifą; mano, kad Komisija turėtų padėti valstybėms narėms įdiegti tinkamas paramos ūkininkams priemones, kurios turėtų būti finansuojamos iš kaimo plėtros fondų;

36.   ragina Komisiją remti valstybių narių pastangas nustatyti mokesčių sistemą, kuria siekiama kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu daryti įtaką pesticidų naudojimui;

37.   primygtinai reikalauja, kad Komisija aiškiai apibrėžtų integruotąjį kenkėjų valdymą ir nustatytų minimalius šio valdymo kriterijus atsižvelgiant į didėjančią ekologinio ūkininkavimo plotų dalį Europoje ir taikydama būtinus bei su konkrečiomis pasėlių rūšimis susijusius integruotojo kenkėjų valdymo standartus visai dirbamajai žemei, išskyrus žemei, kurioje vykdomas ekologinis ūkininkavimas;

38.   pripažįsta, kad daugelis aplinkos apsaugos aspektų buvo įtraukta į įvairius Bendrą žemės ūkio politiką reglamentuojančius teisės aktus, taigi buvo užtikrinta, kad žemės ūkio produktų gamyba būtų labiau tausojanti aplinką;

39.   mano, kad būtina skatinti tokį ūkininkavimą, kai naudojamas mažesnis pesticidų kiekis (įskaitant integruotą gamybą ir ekologišką ūkininkavimą), nes taip bus galima sumažinti bendrą pesticidų naudojimą;

40.   ragina valstybes nares skatinti tokį ūkininkavimą, kai naudojama mažai pesticidų, ir ekologinį ūkininkavimą ir užtikrinti, kad profesionalūs pesticidų naudotojai pradėtų naudoti visus prieinamus aplinką labiau tausojančius pasėlių apsaugos būdus ir pirmenybę teiktų necheminiams augalų apsaugos ir kenkėjų bei pasėlių valdymo būdams, pvz., pasėlių rotacijai ir piktžolių naikinimui, o ne sisteminiam pesticidų naudojimui;

41.   ragina Komisiją ir valstybes nares skirti pakankamai lėšų atsparumo kenkėjams tyrimams, įvairių rūšių kultūrų, pasižyminčių įvairiomis atsparumo kenkėjams ypatybėmis, auginimui, pasėlių plotų sėjomainos ir žemės dirbimo metodų, kuriais siekiama kovoti su kenkėjais bei augalų ligomis, tyrimams ir naujų augalų apsaugos priemonių, įskaitant ir ne chemines priemones, kūrimui finansuoti;

42.   pabrėžia, kad klimato atšilimas greičiausiai sukels kenkėjų populiacijų augimą, dėl to gali didėti protrūkių dažnumas ir intensyvumas; šiuo aspektu jis ragina ištirti klimato kaitos poveikį ne tik žemės ūkio produktų gamybai, bet ir atsižvelgiant į aplinkos apsaugos kontekstą;

43.   ragina valstybes nares užtikrinti, kad pesticidai būtų saugiai laikomi ir naudojami ir kad nepanaudotų pesticidų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, ir tuščių pakuočių surinkimas būtų kontroliuojamas, o nebenaudojami pesticidai būtų apdorojami vadovaujantis pavojingoms atliekoms taikomomis taisyklėmis;

44.   ragina Bendriją pasinaudoti turimomis lėšomis ir jas skirti saugiam pasenusių pesticidų šalinimui, turint omenyje tai, kad ES daugiau kaip 200 000 tonų pesticidų vis dar laikoma požeminėse ir atvirose saugyklose;

45.   pripažįsta, kad tinkamai naudojama paskleidimo įranga yra ypač svarbi norint sumažinti neigiamą pesticidų poveikį sveikatai ir aplinkai (ypač atitinkamų darbuotojų, ūkininkų ir gyventojų), ir pabrėžia, kad paskleidimo įrangą būtina reguliariai tikrinti;

46.   ragina Komisiją skirti dėmesį ypač susirūpinimą keliančiam naminių bičių mirtingumo klausimui – ši problema susijusi su tam tikrų sisteminių insekticidų (kuriuose yra veikliųjų medžiagų fipronilo ir imidakloprido) naudojimu saulėgrąžų ir kukurūzų sėkloms apdoroti;

47.   pabrėžia poreikį keisti šviežių vaisių ir daržovių formą, dydį ir estetinę išvaizdą reglamentuojančius Europos prekybos standartus, kuriais skatinamas intensyvus pesticidų naudojimas;

48.   ragina Komisiją parengti teminę strategiją, kuri apimtų galiojančius ir būsimus teisės aktus; pataria pasiūlyti rinkinį realių priemonių, kurios viena kitai neprieštarautų, o viena kitą papildytų;

49.   džiaugiasi tuo, kad remdamasi temine strategija Komisija pasiūlė išsamius Bendrijos teisinius pagrindus dėl priemonių skatinti tausųjį augalų apsaugos priemonių naudojimą;

50.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL L 242, 2002 9 10, p. 1. (2) OL L 70, 2005 3 16, p. 1. (3) OL L 327, 2000 12 22, p. 1. (4) OL L 330, 1998 12 5, p. 32. (5) OL L 194, 1975 7 25, p. 26. (6) OL L 372, 2006 12 27, p. 19. (7) OL L 396, 2006 12 30, p. 1. (8) OL L 396, 2006 12 30, p. 851. Klaidų ištaisymas paskelbtas OL L 136, 2007 5 29, p. 281. (9) OL L 143, 2004 4 30, p. 56. (10) OL L 206, 1992 7 22, p. 7. (11) OL L 103, 1979 4 25, p. 1. (12) OL L 123, 1998 4 24, p. 1. (13) Komisijos komunikatas "Europos aplinkos ir sveikatos strategija", COM(2003)0338, p. 5.