Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui "Mokesčių ir muitų politikos vaidmuo įgyvendinant Lisabonos strategiją" (COM(2005)0532),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui "Valstybių narių tiesioginių mokesčių sistemų koordinavimas vidaus rinkoje"(COM(2006)0823),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui "Persikėlimo apmokestinimas ir būtinybė koordinuoti valstybių narių mokesčių politiką" (COM(2006)0825),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui "Dėl veiksmingesnio MTTP mokesčių paskatų naudojimo" (COM(2006)0728),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui "Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimas: pažanga ir tolesni žingsniai bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės (BKPMB) link" (COM(2006)0157),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui "Nuostolių apmokestinimo tvarka tarpvalstybiniais atvejais" (COM(2006)0824),

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. kovo 10 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios 1990 m. liepos 23 d. Direktyvą 90/434/EEB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl įmonių apmokestinimo Europos Sąjungoje: bendra konsoliduota pelno mokesčio bazė(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos nuosavųjų išteklių ateities(3),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 10-11 d. ir 2006 m. balandžio 7–8 d. neoficialius Ekonomikos ir finansų tarybos posėdžius,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui "Kliūčių, susijusių su mažoms ir vidutinėms įmonėms taikomu pelno mokesčiu, mažinimas vidaus rinkoje – numatomo bandomojo projekto dėl apmokestinimo pagal buveinės valstybės reikalavimus metmenys" (COM(2005)0702),

–   atsižvelgdamas į Komisijos atliktą Europos mokesčių tyrimą (SEC(2004)1128),

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonos, 2001 m. kovo 23–24 d. Stokholmo, 2002 m. kovo 15–16 d. Barselonos, 2005 m. kovo 22–23 d., 2005 m. gruodžio 15–16 d. ir 2006 m. kovo 23–24 d. Briuselio susitikimų pirmininkavimo išvadas,

–   atsižvelgdamas į 1998 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pranešimą dėl žalingos mokesčių konkurencijos – nauja globali problema, 1998 m.,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl Europos Sąjungoje taikomų apmokestinimo sistemų sandaros, 2006 m.,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0391/2007),

A.   kadangi nacionalinėse mokesčių sistemose reikia vis labiau atsižvelgti į ekonomikos globalizaciją ir poreikį žiniomis grindžiamoje visuomenėje sukaupti žmogiškųjų išteklių,

B.   kadangi dėl 27 skirtingų mokesčių sistemų Europos Sąjungoje atsiranda kliūčių sklandžiai veikti vidaus rinkai, taip pat didelių papildomų tarpvalstybinės prekybos ir verslo išlaidų, susijusių su administravimu ir mokesčių nuostatų laikymusi, trukdoma pertvarkyti įmones, ES įmonės tampa mažiau konkurencingos pasauliniu lygmeniu ir pasitaiko dvigubo apmokestinimo atvejų,

C.   kadangi 2007 m. kovo 29 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių ateities pabrėžiama, kad bet kokioje būsimoje ES nuosavų išteklių sistemoje turi būti laikomasi valstybių narių fiskalinio suverenumo ir neutralumo mokesčių srityje principo, ir taip pat kaip ilgalaikis ES būsimųjų nuosavų išteklių šaltinis minima galimybė pradėti taikyti Bendrijos mokestį arba naujus nacionalinius mokesčius, kurie būtų tiesiogiai naudojami Europos Sąjungos reikmėms,

D.   kadangi dėl dinamišką įmonių aplinką lemiančios mokesčių konkurencijos Europos Sąjungoje pasiekta ir toliau siekiama gerų ekonomikos rezultatų ES lygmeniu, tačiau tinkamai koordinuojant mokesčius ES lygmeniu, kai nesiekiama derinti mokesčių tarifų, galima geriau padalyti mokesčių konkurencijos teikiamą naudą įmonėms, jų darbuotojams ir vartotojams,

E.   kadangi kai kuriose ES priklausančiose šalyse dėl bendro spartesnio ekonomikos augimo, ypač dėl to, kad pradėjo veikti daug naujų įmonių ir smarkiai augo jų pelnas, mokesčių iš kapitalo pajamos padidėjo – skirtingai nei šalyse, kuriose mokesčių pajamos sumažėjo dėl lėtesnio ekonomikos augimo,

F.   kadangi bendras įvairių ES valstybių narių apmokestinimo lygis yra nuo 28,4 proc. iki 50,5 proc. BVP, ir tai lemia skirtingo masto poveikį ekonomikai,

G.   kadangi mokslinių tyrimų ir technologijų plėtra (MTTP) daro poveikį ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, reikia išnagrinėti, kaip MTTP atžvilgiu veiksmingiau taikyti mokesčių paskatas,

H.   kadangi norint pasiekti Lisabonos strategijos tikslus reikia labiau koordinuoti valstybių narių mokesčių politiką; kadangi Europa turi sukurti išskirtinę ekonominę ir socialinę sistemą, kurioje kultūros paveldo ir intelektinių išteklių įvairovės teikiamas konkurencinis pranašumas lemtų naujovėmis grindžiamą produktyvumo augimą,

I.   kadangi dėl tam tikrų dabartinio mokesčių sistemų susiskaidymo elementų atsiranda spragų, sudarančių sąlygas slėpti mokesčius, kadangi dėl sukčiavimo ir mokesčių slėpimo prarastos pajamos vien tik pridėtinės vertės mokesčio (PVM) srityje vertinamos nuo 200 iki 250 milijardų eurų,

J.   kadangi tiksli mokesčių naštos apskaičiavimo priemonė – tai realusis mokesčio tarifas, apimantis nominalųjį mokesčio tarifą ir mokesčio bazę,

K.   kadangi energijos apmokestinimas – tai naudinga priemonė principui "teršėjas moka" taikyti ir mažinti taršą ten, kuri ji atsiranda; kadangi reikia skubiai imtis priemonių dėl itin stiprėjančio transporto poveikio aplinkai, siekiant spręsti su klimato kaita susijusius klausimus,

L.   kadangi energijos apmokestinimas ir ES prekybos išmetalais sistema – dvi svarbios ekonominės priemonės, sprendžiančios su energijos vartojimu ir išmetamu anglies dioksidu susijusius klausimus,

Mokesčių politikos indėlis į Lisabonos strategiją.

1.   primena, kad su mokesčių politika susiję sprendimai, pvz., mokesčių paskatos įmonėms, yra ne tik svarbi ekonominio vystymosi ir darbo vietų kūrimo, bet ir investicijų į MTTP bei ekologiškas technologijas skatinimo priemonė; vis dėlto pabrėžia, kad mokesčių politika dideliu mastu padės siekti Lisabonos strategijos tikslų tik tuo atveju, jeigu bus nuolat stebima, kaip perskirstomos dėl įmonėms taikomų šio mokesčio lengvatų uždirbtos papildomos pajamos, siekiant užtikrinti, kad papildomos pajamos iš tiesų būtų naudojamos remti naujoves ir energijos panaudojimo požiūriu efektyvesnes technologijas;

2.   pažymi, kad esama tendencijos mažinti įmonių pelno mokesčių tarifus Europos Sąjungoje ir kitose EBPO šalyse, ir tai rodo didėjančią konkurenciją pasaulio mastu, struktūrinius pokyčius ir finansų rinkų raidą, tačiau nurodo, kad bendras apmokestinimo lygis Europoje yra aukštesnis lyginant su kitomis EBPO šalimis; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybių pajamos apskritai padidėjo, nors realieji įmonių pelno mokesčių tarifai ir mažėjo; pažymi, kad reikia koordinuotos mokesčių sistemos, taip pat apimančios įmonėms, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), palankią įmonių pelno mokesčio struktūrą ir orientuotos į ekonomikos augimo atgaivinimą bei užimtumą;

3.   mano, kad būtina sukurti ekonomikos augimui ir užimtumui palankią valstybės finansų politikos aplinką bei skatinti sveiką mokesčių konkurenciją Europos Sąjungoje, kad mokesčių našta būtų geriau padalinta tarp darbuotojų ir vartotojų, įmonių ir kapitalo pajamų gavėjų; pažymi, kad Europos Sąjunga turi skatinti formuoti tokią mokesčių struktūrą, kuri skatintų naujų įmonių ir technologinių naujovių kūrimą;

4.   pabrėžia, kad apskritai valstybės narės pažengė per toli pagal savo mokesčių sistemas taikydamos palyginti didelius tarifus mažo lygio pajamoms, nes tai atgraso nuo ketinimų prisiimti riziką ir kurti naujas įmones;

5.   mano, kad įmanoma konkurencingai sutvarkyti mokesčių sistemą nekenkiant valstybės finansavimo galimybėms, kaip tai galima matyti Europos šalyse, kurioms pastarąjį dešimtmetį pavyko padidinti iš mokesčių gaunamas pajamas mažinant mokesčius ir išplečiant mokesčio bazę, kontroliuojant išlaidas ir taip mažinant lėšų stygių;

6.   pritaria Komisijos ketinimui ieškoti būdų, kaip išspręsti su sandorių kainodaros taisyklėmis susijusias problemas Europos Sąjungoje;

7.   teigiamai vertina Komisijos pasiūlytą bandomąjį projektą dėl apmokestinimo pagal buveinės valstybės reikalavimus MVĮ mokamo pelno mokesčio atveju;

8.   pripažįsta sunkumus, su kuriais Europos Sąjungoje ir EBPO šalyse susiduria MVĮ finansuodamos savo projektus, ir pritaria mokesčių paskatoms, kurias taikant MVĮ būtų skatinamos naudotis tarpinėmis finansavimo priemonėmis, inter alia., akcininkų kapitalu, "verslo angelų" tinklu ir kt.;

9.   nurodo, kad dėl sukčiavimo mokesčių srityje ES sumažėjo viešosios pajamos, ir ragina Komisiją bei valstybės nares imtis tolesnių kovos su sukčiavimu mokesčių srityje priemonių;

10.   mano, kad, siekiant veiksmingai kovoti su mokesčių slėpimu ir sukčiavimu mokesčių srityje, reikia iš esmės keisti mokesčių administravimo tarnybų veiklą – ją grįsti moderniais organizavimo ir patikimo administravimo principais, ir pabrėžia, kad Komisija turėtų imtis žymios iniciatyvos ir paremti šio sektoriaus koordinavimą Europos lygmeniu;

11.   mano, kad PVM srityje ir toliau turi būti taikomos mokesčių lengvatos visuomeninėms viešosioms ar pusiau viešosioms įstaigoms; mano, kad įmonėms vykdant pareigą mokėti PVM ES lygmeniu reikia pradėti taikyti vieno langelio principą;

12.   ragina valstybės nares siekti užtikrinti teisingesnį mokesčių naštos paskirstymą ir geresnę biudžeto struktūrą bei išlaidų planavimą;

13.   kritikuoja tendenciją didinti PVM tarifus Europos Sąjungoje, kadangi tai yra nepažangus ir vartotojų paklausą mažinantis dalykas; pabrėžia, kad tam tikrų ES valstybių narių patirtis rodo, jog daugiau pajamų surenkama tuomet, kai išplečiama mokesčio bazė, dėl užimtumo augimo didėja vartojimas ir susiklosto reikiamos sąlygos šešėlinę ekonomiką perkelti į teisėtą sferą, o didinant PVM tarifus šiam procesui būtų pakenkta;

14.   dar kartą išreiškia pritarimą bandymams – darbo jėgai imlioms paslaugoms pradėti taikyti mažesnius PVM tarifus (tai būtų struktūrinis PVM sistemos elementas), suteikiant valstybėms narėms lanksčias galimybes juos taikyti panašioms paslaugoms, kurios dažniausiai teikiamos vietoje ir neiškreipia tarpvalstybinės konkurencijos;

15.   remia Komisijos pastangas mokesčių politiką derinti su ambicingais aplinkos politikos tikslais; mano, kad tokie veiksmai padeda skatinti aktyvesnius tyrimus, susijusius su aplinkosaugos technologijomis, ir intensyviau taikyti aplinkosaugos technologijas, taip pat plėtoti ES konkurencinį potencialą šioje srityje; tačiau pabrėžia, kad reikia imtis veiksmų siekiant išvengti neturtingesnių ūkio subjektų naštos didėjimo;

16.   pažymi, kad reikia visiškai naujo požiūrio akcizo politikos srityje; pabrėžia, kad reikia atsisakyti į minimalaus mokesčio tarifo ES lygmeniu nustatymą orientuotos politikos ir vietoj jos patvirtinti bendrą elgesio kodeksą, kuriuo valstybės narės būtų skatinamos labiau suderinti itin skirtingus akcizo tarifus;

17.   mano, kad apskritai mokesčių politika turėtų skatinti pramonės sektorių išorines išlaidas priskirti vidinėms išlaidoms, bet mano, kad prasminga palikti ar pradėti taikyti mokesčių ir kitas paskatas naudoti švarius, neiškastinius alternatyvius energijos šaltinius;

18.   mano, kad degalų mokesčių didinimas turėtų teigiamą poveikį aplinkai, jeigu būtų galima naudotis nebrangiomis ir patraukliomis viešojo transporto priemonėmis;

19.   mano, kad atsigaunančios ekonomikos šalys eksternalizuoja daugiau sąnaudų, tačiau neturėtų būti dėl to baudžiamos;

20.   pabrėžia poreikį ir toliau mažinti darbo apmokestinimą, nes tai geriausias būdas pasiekti Lisabonos strategijos tikslą, kad užimtumas būtų 70 proc.;

21.   mano, kad siekiant baigti kurti bendrąją rinką svarbu supaprastinti muitų teisės aktus ir racionalizuoti muitų procedūras – taip bus galima sumažinti tarpvalstybinius sandorius vykdančių įmonių administravimo išlaidas labiau supaprastinant tarpvalstybinius nuostatų laikymosi reikalavimus įmonėms; pritaria, kad būtų siekiama supaprastintos PVM, taikomo tarpvalstybinei prekybai ES viduje, sistemos, pvz., diegiant atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą;

Bendra konsoliduota įmonių pelno mokesčio bazė

22.   remia Komisijos pastangas sukurti visos Europos bendrą konsoliduotą pelno mokesčio bazę (BKPMB); mano, kad sukūrus BKPMB bus daugiau skaidrumo ir įmonės galės veikti pagal vienodas taisykles tiek užsienyje, tiek savo valstybėje, bus plečiama tarpvalstybinė prekyba ir didinamos investicijos, iš esmės bus sumažintos administravimo sąnaudos ir apribotos galimybės slėpti mokesčius bei sukčiauti mokesčių srityje; mano, kad būtina parengti priemones, specialiai skirtas MVĮ patiriamoms išlaidoms dėl mokesčių nuostatų laikymosi sumažinti, pvz., nuostatas dėl buveinės valstybės apmokestinimo;

23.   pažymi, kad BKPMB – tai politika, kuri gali būti vykdoma taikant sutartyse jau numatytą glaudesnio bendradarbiavimo mechanizmą;

24.   primena, kad BKPMB apims bendras taisykles, susijusias su mokesčių baze, ir nedarys jokio poveikio valstybių narių laisvei ir toliau nustatyti savo mokesčių tarifus;

25.   teigiamai vertina Komisijos ketinimą BKPMB pradėti taikyti glaudesnį bendradarbiavimą; vis dėlto pažymi, kad tai tik antras pagal tinkamumą sprendimas, nes be detalios sistemos Bendrijos lygmeniu skaidrumo ir mažesnių administravimo sąnaudų teikiama nauda gali iš dalies sumažėti;

26.   pritaria Komisijos nuomonei, kad BKPMB būtų bendra ir supaprastintų padėtį, ir rekomenduoja apibrėžiant bendrus standartus sukurti atitinkamų valstybių narių mokesčių pajamų paskirstymo sistemą; be to, mano, kad siekiant sukurti tikrai bendrą mokesčių bazę taip pat yra svarbu parengti palyginamus arba geriausia – bendrus – tarpvalstybinės ekonominės veiklos registracijos dokumentus;

27.   teigiamai vertina Komisijos komunikatą "Dėl veiksmingesnio MTTP mokesčių paskatų naudojimo" ir pabrėžia, kad reikia keistis gerąja patirtimi ir kuo geriau išsiaiškinti, ar tokios paskatos neprieštarauja Bendrijos teisės aktams;

28.   pabrėžia, kad ekologiniai mokesčiai – tai lanksti politikos priemonė konkrečiam taršos mažinimo tikslui pasiekti, technologinėms naujovėms skatinti ir išmetamų teršalų kiekiui toliau mažinti;

29.   ragina Komisiją spręsti didelių tarpvalstybinių grupių ataskaitų konsolidavimo, apmokestinimo ir mokesčių administravimo klausimus;

Veiksmingesnis MTTP mokesčių paskatų naudojimas

30.   mano, kad mokesčių paskatos MTTP remti labai svarbios siekiant Lisabonos strategijos tikslų, tokių kaip padidinti Europoje MTTP skiriamas išlaidas, ypač palengvinant MVĮ su MTTP susijusias veiklos galimybes; mano, kad mokesčių paskatos MTTP remti negali būti naudojamos kaip netiesioginės subsidijos nacionalinėms įmonėms;

31.   yra įsitikinęs, kad mokesčių politika turėtų būti rengiama taip, kad skatintų produktyvumu grindžiamą visų ekonomikos sektorių augimą, o mokesčių mokėtojams būtų leidžiama mokesčių tikslais atskaičiuoti MTTP išlaidas arba deklaruoti MTTP išlaidų dydžio nusidėvėjimą;

32.   mano, kad technologinis ES valstybių narių tarpusavio atotrūkis reiškia, kad esama mokesčių politikos skirtumų ir kad tais atvejais, kai pavienių valstybių narių veiksmais negalima užtikrinti veiksmingo sprendimo, turi būti imamasi veiksmų Bendrijos lygmeniu; mano, kad skatinimas naudotis gerąja MTTP taikomų mokesčių paskatų kūrimo ir geresnio mokesčių politikos koordinavimo patirtimi valstybėms narėms padės lengviau pasiekti Lisabonos tikslus;

Perkėlimo apmokestinimas

33.   ragina Komisiją patvirtinti veiksmingesnę lengvatinėmis sąlygomis dirbantiems finansų centrams skirtą strategiją;

34.   pritaria Komisijos nuomonei, kad perkeliant turtą į trečiąsias šalis pagrįsta reikalauti sumokėti mokesčius prieš perkėlimą, kadangi trūksta tarpvalstybinio administracinio bendradarbiavimo;

Nuostolių apmokestinimo tvarka tarpvalstybiniais atvejais.

35.   pažymi, kad su mokesčiais susijusios bylos į Europos Teisingumo Teismą dažniausiai patenka todėl, kad trūksta skaidrumo ir Europos mokesčių sistemos yra labai sudėtingos, todėl ragina visoje Europoje supaprastinti mokesčius reglamentuojančius teisės aktus; mano, kad tais atvejais, kai užsienio antrinės bendrovės patiria nuostolių tarpvalstybiniu mastu, reikia užtikrinti, kad pagrindinė bendrovė nebūtų apmokestinama du kartus, mokesčių kompetencija tarp valstybių narių turėtų būti sąžiningai paskirstyta, nuostoliai neturėtų būti kompensuojami du kartus ir privalo būti užkirstas kelias vengimui mokėti mokesčius;

36.   pažymi, kad neturėdamos tarpvalstybinių nuostolių užskaitos galimybės įmonės sieks pelną registruoti tose šalyse, kurių vidaus rinkos dydis pakankamas, kad būtų uždirbta užtektinai pelno galimiems nuostoliams užsienyje kompensuoti;

37.   mano, kad reikia siekti tarpvalstybinių nuostolių užskaitos sistemos, kuri būtų taikoma įmonėms ir jų grupėms, turinčioms užsienio vienetų; pažymi Komisijos komunikatą dėl nuostolių apmokestinimo tvarkos tarpvalstybiniais atvejais;

38.   mano, kad Komisijos komunikatas dėl nuostolių apmokestinimo tvarkos tarpvalstybiniais atvejais yra pagrindas tolesnėms diskusijoms, ypač kalbant apie galimus sprendimus iki BKPMB taikymo pradžios, kaip nurodyta komunikate dėl priimančiosios valstybės narės taikomos nuostolių užskaitos ir susigrąžinimo sistemos įgyvendinimo;

o
o   o

39.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 102 E, 2004 4 28, p. 569. (2) OL C 286 E, 2006 11 23, p. 229. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0098.