Choisissez la langue de votre document :
- bg - български
- es - español
- cs - čeština
- da - dansk
- de - Deutsch
- et - eesti keel
- el - ελληνικά
- en - English
- fr - français
- ga - Gaeilge
- hr - hrvatski
- it - italiano
- lv - latviešu valoda
- lt - lietuvių kalba
- hu - magyar
- mt - Malti
- nl - Nederlands
- pl - polski
- pt - português
- ro - română
- sk - slovenčina
- sl - slovenščina
- fi - suomi
- sv - svenska
|
 Bendras žemės ūkio rinkų organizavimas * |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(Konsultavimosi procedūra) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2006)0822)(1), – atsižvelgdamas į EB sutarties 36 ir 37 straipsnius, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0045/2007), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, – atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A6-0171/2007), 1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais; 2. ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą; 3. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas; 4. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą; 5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Bendras grūdų rinkos organizavimas * |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(Konsultavimosi procedūra) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2006)0755)(1), – atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba pasikonsultavo su Parlamentu (C6-0044/2007), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, – atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto (A6-0141/2007) pranešimą, 1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais; 2. ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą; 3. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas; 4. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą; 5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Beniamino Donnici įgaliojimų patikrinimas |
| |||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į 1976 m. rugsėjo 20 d. Aktą dėl narių į Europos Parlamentą rinkimų vadovaujantis tiesioginio visuotinio balsavimo teise(1), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 3, 4 ir 9 straipsnius ir I priedą, – atsižvelgdamas į oficialų Italijos valdžios institucijų pranešimą dėl Beniamino Donnicio (Beniamino Donnici) išrinkimą į Europos Parlamentą, – atsižvelgdamas į Achillės Occhetto (Achille Occhetto) 2007 m. kovo 25 d. laišką, kuriame jis ginčija Beniamino Donnicio išrinkimo į Europos Parlamentą teisėtumą, – atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0198/2007), A. kadangi 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse pateikiamas sąrašas pareigų, kurios nesuderinamos su Europos Parlamento nario pareigomis, B. kadangi pagal Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnį ir pagal jų I priedą Europos Parlamento nariai privalo išsamiai deklaruoti savo profesinę veiklą ir bet kokį kitą mokamą darbą arba veiklą, C. kadangi Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad "Kai Parlamento narys paskiriamas kitiems kandidatams iš to paties sąrašo atsiėmus savo kandidatūras, už įgaliojimų patikrinimą atsakingas komitetas prižiūri, kad šios kandidatūros būtų atšauktos pagal 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto ir šių Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 3 dalies raidę ir dvasią", D. kadangi nacionalinės nuostatos dėl rinkimų tvarkos Europoje turi atitikti pagrindinius Bendrijos teisės sistemos principus, Bendrijos pirminę teisę ir 1976 m. Akto dvasią ir raidę; kadangi dėl to atsakingos nacionalinės įstatymų leidybos, administracinės ir teisminės valdžios institucijos, taikydamos ir (arba) interpretuodamos savo nacionalines nuostatas dėl rinkimų tvarkos Europoje, negali tinkamai neatsižvelgti į Bendrijos rinkimų teisės principus, E. kadangi turi būti įvertinta, ar Achillės Occhetto kandidatūros atšaukimas suderinamas su 1976 m. Akto raide ir dvasia remiantis minėtojo Akto 6 straipsniu, kuriame teigiama, kad Europos Parlamento narių nevaržo nurodymai ir paliepimai, t. y. jame apibrėžiamas vienas iš autentiškų pagrindinių principų – narių laisvė ir nepriklausomumas, F. kadangi Europos Parlamento narių statuto (kuris įsigalios 2009 m.) 2 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad "Parlamento nariai yra laisvi ir nepriklausomi", o to paties straipsnio 2 dalyje, kuri akivaizdžiai grindžiama pirmąja dalimi, priduriama, kad "susitarimai dėl Parlamento nario mandato atsisakymo nesibaigus kadencijai arba jos pabaigoje yra niekiniai ir negalioja", G. kadangi šiose Statuto nuostatose tik išaiškinami jau 1976 m. Akte nustatyti laisvės ir nepriklausomumo principai, kurie aiškiai įtvirtinami Statute siekiant apsaugoti Parlamentą ir jo narius, H. kadangi Europos Parlamento narių statutas, nors ir pradės galioti tik kitos parlamentinės kadencijos pradžioje 2009 m., dabartinėje Bendrijos teisės sistemoje yra pirminės teisės instrumentas, kurį patvirtino Europos Parlamentas besąlygiškai pritarus Tarybai ir kuris buvo tinkamai paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, I. kadangi Europos Parlamentas ir nacionalinės institucijos, atsakingos už savo nacionalinių nuostatų dėl rinkimų tvarkos Europoje įgyvendinimą ir (arba) interpretavimą, privalo tinkamai atsižvelgti į EP narių statuto principus ir nuostatas bei, be kita ko, laikydamosis lojalaus bendradarbiavimo principo, nustatyto EB sutarties 10 straipsnyje, susilaikyti nuo priemonių ar nuostatų, neabejotinai neatinkančių šio Statuto, priėmimo, J. kadangi EP narių statuto principai ir nuostatos be jokių abejonių sudaro dalį principų, kurie nurodyti Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje ir kuriais remiasi pati Europos Sąjunga (įskaitant demokratijos ir teisinės valstybės principus) ir kurių būtina laikytis kaip pagrindinių Bendrijos teisės principų, K. kadangi į 1976 m. Akto 6 straipsnio taikymo sritį įeina kandidatai, kurie oficialiai įtraukti į po rinkimų sudarytą sąrašą, ir tai atitinka Parlamento interesus, nes šie kandidatai yra potencialūs Europos Parlamento nariai, L. kadangi Achillės Occhetto kandidatūros atsiėmimas grindžiamas susitarimu, sudarytu su kitu pagal sąrašą "Società civile Di Pietro-Occhetto" dalyvavusiu nariu prieš paskelbiant Europos Parlamento 2004 m. birželio 12–13 d. rinkimų laimėtojus, ir dėl to turėtų būti laikomas neatitinkančiu 1976 m. Akto raidės ir dvasios bei skelbiamas niekiniu, M. kadangi Achillės Occhetto kandidatūros atsiėmimas turi būti laikomas niekiniu, todėl jį pakeitusio nario Beniamino Donnicio įgaliojimai negali būti pripažinti nei de jure, nei de facto, N. kadangi Lacijaus regioninis administracinis teismas (pirmosios instancijos teismas) 2006 m. liepos 21 d. priėmė sprendimą, pagal kurį Achillės Occhetto kandidatūros atsiėmimas prieš paskelbiant rinkimų laimėtojus negali būti laikomas kandidatūros išbraukimu iš sąrašo, sudaryto po rinkimų, remiantis tuo, kad turi būti gerbiama tautos valia ir rinkimų rezultatai negali būti keičiami, be to, juo vadovaujantis negali būti priimti jokie nario pakeitimo aktai remiantis nesuderinamumo, pilietinių teisių netekimo, netinkamumo ar paskyrimo arba pareigų atsisakymo kitų teisėtų kandidatų atžvilgiu pagrindais kadangi tai reiškia, kad kandidatas, atsisakęs užimti pareigas, į kurias buvo išrinktas, turi teisę, jei konkrečiu atveju galima taikyti pakeitimo taisykles, atšaukti savo sprendimą dėl kandidatūros atsiėmimo siekdamas asmens pakeitimo pagrindais užimti minėtąsias pareigas, O. kadangi Italijos valstybės taryba savo galutiniu sprendimu pripažino Achillės Occhetto išrinkimo į Europos Parlamentą paskelbimą negaliojančiu, P. kadangi remiantis 1976 m. Akto 12 straipsniu Europos Parlamentas (ir tik jis) tvirtina savo visuotinių rinkimų metų išrinktų narių įgaliojimus; kadangi ši esminė Europos Parlamento privilegija negali būti nuginčyta ar juo labiau panaikinta nacionalinių institucijų sprendimu, nes tai neabejotinai pažeistų atitinkamas Bendrijos teisės nuostatas ir principus, net jeigu toks sprendimas būtų galutinai patvirtintas aukščiausios atitinkamos valstybės teisminės institucijos, kaip tai įvyko aptariamojo Italijos valstybės tarybos sprendimo atveju; kadangi Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje patvirtino šios privilegijos pagrįstumą, įskaitant galutinių nacionalinių sprendimų, paskelbtų pažeidžiant Bendrijos teisę, atžvilgiu, ir priėmė valstybei nepalankų sprendimą, Q. kadangi Parlamentas gali teisėtai atsisakyti patvirtinti Beniamino Donnicio įgaliojimus ir nepaisyti Italijos valstybės tarybos sprendimo remdamasis tuo, kad jis prieštarauja 1976 m. Akto raidei ir dvasiai, ir išsaugoti Achillės Occhetto nario įgaliojimus, 1. skelbia, kad Europos Parlamento nario Beniamino Donnicio, apie kurio išrinkimą pranešė valstybės narės valdžios institucijos, mandatas negalioja; 2. patvirtina Achillės Occhetto nario mandato teisėtumą; 3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Italijos valdžios institucijoms, Beniaminui Donniciui ir Achillei Occhettui.
| ||||||||||
| Padėtis Nigerijoje |
| ||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijos Nigerijos Federacinėje Respublikoje 2007 m. balandžio 23 d. preliminarius duomenis ir išvadas, – atsižvelgdamas į Tarptautinio rinkimų stebėjimo principų deklaraciją ir Tarptautinių rinkimų stebėtojų elgsenos kodeksą, paminėtą Jungtinėse Tautose 2005 m. spalio 27 d., – atsižvelgdamas į 2000 m. balandžio 11 d. Komisijos komunikatą dėl ES rinkimų pagalbos ir stebėjimo (COM(2000)0191), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį, A. kadangi 2007 m. vykę Nigerijos valstijų ir federaliniai rinkimai nepasiekė pagrindinių tarptautinių ir regioninių standartų, taikomų demokratiniams rinkimams, ir negali būti laikomi patikimais, laisvais ir sąžiningais, B. kadangi šie rinkimai nebuvo verti Nigerijos žmonių, kurie energingai dalyvavo rinkimų procese ir balsavo dažnai labai sunkiomis aplinkybėmis, rodydami didelį pasiryžimą atiduoti savo balsą ir pasinaudoti savo demokratine teise, nepaisant daugelyje sričių vyravusios rinkėjų nesaugumo ir baimės atmosferos, vilčių ir lūkesčių, C. kadangi Europos sąjungos rinkimų stebėjimo misija padarė išvadą, kad rinkimai buvo su dideliais trūkumais dėl blogo organizavimo, skaidrumo trūkumo, plačiai paplitusių procedūrinių nusižengimų, akivaizdžių sukčiavimo įrodymų, ypač rezultatų tikrinimo metu, rinkėjų teisės balsuoti atėmimo įvairiais proceso etapais ir dėl lygių sąlygų varžovams nebuvimo, D. kadangi vietoje to, kad garantuotų pagrindinę piliečių teisę laisvai balsuoti, Nigerijos vyriausybė ir rinkimų pareigūnai aktyviai prisidėjo prie sukčiavimo ir smurto arba bent jau ignoravo žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos vykdė valdančiosios partijos rėmėjai ir kiti asmenys, E. kadangi valstijų rinkimų dieną balsavimo punktai buvo atidaryti labai vėlai arba šie punktai net nebuvo atidaryti, juose nebuvo pakankamai medžiagos ir buvo nepakankamas skaičius rinkimų pareigūnų, kurių dauguma nebuvo tinkamai apmokyti, F. kadangi balsavimo slaptumas dažnai nebuvo garantuojamas dėl balsavimo kabinų trūkumo ir blogo balsavimo punktų išdėstymo, procedūrų nebuvo griežtai laikomasi, nepriklausomas stebėjimas buvo iš dalies varžomas ir buvo nepilnamečių balsavimo liudijimų, G. kadangi ES stebėtojai pranešė apie pažeidimus skaičiavimo ir tikrinimo metu, įskaitant žlugdymą, neskaičiavimą ir rezultatų neatitikimą, ir balsavimo punktų rezultatai nebuvo viešai paskelbti šalyje jokiu rinkimų administracijos lygmeniu, H. kadangi šios problemos sukėlė smurtą, dėl kurio mažiausiai 50 žmonių žuvo ir tiek pat buvo sužeista per laikotarpį prieš valstijų rinkimus ir po jų, 2007 m. balandžio 14 d., ir pusė mirčių tenka Nigerio deltos regionui, taip pat problemos sukėlė chaosą, įskaitant balsadėžių vagystes, kurias vykdė banditų grupuotės, I. kadangi buvo galima ištaisyti kai kuriuos balsavimo trūkumus laikotarpiu tarp 2007 m. balandžio 14 d. ir 2007 m. balandžio 21 d. vykusių rinkimų, o politinės partijos ir policija galėjo imtis konkrečių veiksmų, siekdamos sudaryti taikią ir stabilią aplinką, J. kadangi federalinių rinkimų dieną ES stebėtojai nustatė to paties pobūdžio trūkumus kaip ir 2007 m. balandžio 14 d., t. y. prikišimą į urnas suklastotų biuletenių, oficialių rezultatų blankų pakeitimą, slaptos balsavimo medžiagos vogimą, balsų pirkimą ir nepilnamečių balsavimą, K. kadangi abu kartus dėl to triuškinanti pergalė atiteko valdančiajai Liaudies demokratinei partijai (LDP), kai kuriose vietovėse 100 proc. visų balsų atiduota už LDP, L. kadangi politinės partijos, pilietinė visuomenė ir žiniasklaida išreiškė didelį susirūpinimą dėl rinkimų vykdymo, M. kadangi Perėjimo stebėsenos grupė, didžiausia Nigerijos stebėtojų organizacija, paragino iš naujo organizuoti prezidento rinkimus, N. kadangi Nepriklausoma nacionalinė rinkimų komisija tinkamai nepasiruošė rinkimams ir rinkimais suinteresuotiems asmenims nekėlė pasitikėjimo dėl savo pajėgumo ir nešališkumo, O. kadangi rinkimų parengiamasis etapas nepavyko turint mintyje elementarų sąžiningumą opozicijos atžvilgiu, skaidrumą, rinkėjų registraciją ir teisinės valstybės principų laikymąsi, ir net prezidentas Olusengunas Obsanjo bandė pašalinti kandidatus, P. kadangi valdant O. Obsanjo pasiekta įspūdingų laimėjimų ir visoje Afrikoje buvo ginama demokratija, bet dabar reikia įtvirtinti šiuos teigiamus poslinkius ir įvykdyti laisvus ir sąžiningus rinkimus laikantis tarptautinių standartų, Q. kadangi ir toliau mažai moterų dalyvavo kaip kandidatės ir rinkimų administracijoje, R. kadangi visuotiniai rinkimai suteikė galimybių šaliai pirmą kartą perduoti vienos civilinės valdžios įgaliojimus kitai ir tokiu būdu įtvirtinti demokratiją, S. kadangi Nigerijos, turinčios 140 mln. gyventojų, priklausančių maždaug 250 etninių grupių ir gyvenančių 36 valstijose, kurių kiekviena turi savo gubernatorių ir įstatymų leidžiamąjį organą, ir turinčios 64 mln. registruotų rinkėjų, rinkimai buvo didžiausi iš kada organizuotų Afrikoje rinkimų, T. kadangi rinkimų skaidrumas ir patikimumas turi didelę įtaką Nigerijos tarptautinei reputacijai ir dvišalių santykių bei ekonominio bendradarbiavimo kokybei, U. kadangi sėkmingiems ir patikimiems rinkimas kartu reikia greito ir aktyvaus nacionalinio, regioninio ir platesnio tarptautinio dalyvavimo siekiant apsaugos nuo rinkiminio smurto ir manipuliavimo, V. kadangi nepaisant profesionalaus darbo, kurį atliko ES rinkimų stebėjimo misija, didindama bendrą rinkėjų pasitikėjimą, t. y. parodydama trūkumus, atgrasindama nuo sukčiavimo ir teikdama rekomendacijas dėl rinkimų proceso tobulinimo, ES patikimumui padaryta žala dėl nuoseklios porinkiminės politikos nebuvimo, kai prireikė paskelbti, kad rinkimai nepavyko, W. kadangi trapiam Nigerijos stabilumui iškilo didelis pavojus, 1. ragina, kad atitinkamos valdžios institucijos ir suinteresuoti asmenys nedelsiant imtųsi taisomųjų veiksmų, siekdami atkurti sąlygas, kad galima būtų organizuoti patikimus ir skaidrius rinkimus Nigerijoje; 2. ragina Nigerijos valdžios institucijas nedelsiant kruopščiai ir skaidriai ištirti rinkimų pažeidimus ir tuojau pat imtis veiksmų siekiant ištaisyti padėtį ir kaltuosius dėl minėtųjų pažeidimų patraukti atsakomybėn už padarytus veiksmus; 3. ragina imtis konkrečių priemonių ir sudaryti tikrai nepriklausomą rinkimų administraciją, visapusiškai pajėgią vykdyti laisvus ir sąžiningus rinkimus; 4. patvirtina, kad Nigerijos liaudis turi teisę į naujus patikimus rinkimus, kuriuos turėtų vykdyti tikrai nepriklausoma ir veiksminga Nepriklausoma nacionalinė rinkimų komisija (angl. INEC); pabrėžia, kad esant dabartinei padėčiai INEC nepajėgi tiesiogiai spręsti organizacines ir logistines problemas; 5. apgailestauja, kad 2006 m. rinkimų įstatymas neatitinka pagrindinių skaidrumo reikalavimų, ypač susijusių su rezultatų tikrinimu ir skelbimu, ir ragina šį įstatymą keisti; 6. atkreipia dėmesį į tai, kad galima būtų įsteigti komitetą, sudarytą iš Atstovų rūmų narių ir Senato narių, priklausančių visoms partijoms, kuris persvarstytų įvykusių rinkimų procesą ir pateiktų pasiūlymų dėl naujų ir patikimų rinkimų; 7. apgailestauja, kad, nepaisant pagerėjusios atmosferos, kurioje rinkimų kampanijos metu buvo plačiai gerbiamos žodžio ir susirinkimų laisvės, teismai atliko iš esmės teigiamą ir nepriklausomą vaidmenį ir žmonės buvo nuoširdžiai atsidavę demokratijai, įvykę rinkimai negali būti laikomi patikimais; 8. labai apgailestauja, kad, nepaisant vyriausybės potvarkių plačiai įtraukti policiją, armiją ir valstybės saugumo tarnybas, rinkimų metu buvo žuvusių net prieš balsų skaičiavimo pradžią ir kartais net prieš atiduodant balsus, ir mažiausiai 200 žmonių, įskaitant kandidatus ir policijos pareigūnus, žuvo incidentuose, susijusiuose su rinkimais; 9. ragina Nigerijos valdžios institucijas, INEC ir visas partijas ištirti visus smurto atvejus ir patraukti šio smurto kaltininkus atsakomybėn; 10. smerkia nebaudžiamumo atmosferą, susijusią su rinkiminiu smurtu, pareigūnų imunitetu ir banditų samdymo vykdyti rinkiminį smurtą praktika, ir ragina imtis konkrečių veiksmų šiais klausimais; 11. ragina Nigerijos vyriausybę nekelti rinkimų procesui teisinių problemų, taip pat ragina opozicijos partijas pasinaudoti rinkimų teismo procedūromis, nenaudoti smurto ir remti jungtinį Afrikos Sąjungos ir Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (ECOWAS) tarpininkavimą siekiant surengti naujus, patikimus rinkimus ir rasti dramatiškos porinkiminės padėties problemų sprendimus; 12. pritaria apeliacinio teismo nustatytai tvarkai, skirtai supaprastinti ir užtikrinti savalaikį sprendimų dėl porinkiminių peticijų priėmimą, bet apgailestauja, kad nukentėję opozicijos partijos, kurios pateikė peticijas rinkimų peticijų tribunolui, vis dar laukia prasidėsiančio svarstymo, praėjus dviem savaitėms po balsavimo už prezidentą; 13. reikalauja veiksmingų ir plačiai taikomų pilietinių teisių ir rinkiminio švietimo ir pabrėžia, kad reikia kovoti su plačiai paplitusiu neraštingumu, dėl kurio Nigerijos žmonės negali naudotis spauda ir kuris yra viena iš pagrindinių dalyvavimo rinkimuose kliūčių, ypač moterų dalyvavimo; 14. pritaria Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijos išvadoms; 15. ragina Komisiją pateikti Tarybai ir Europos Parlamentui aiškų ir patikimą pasiūlymą dėl ES porinkiminės politikos, kuriame būtų gerbiamas konkrečios šalies gyventojų laisvas pasirinkimas, ir baiminasi, kad dabartinė vadinamoji įprasto reikalo politika žalinga ir žlugdo ES rinkimų stebėjimo misijos patikimumą; 16. pabrėžia, kad ES pagalba Nigerijai neturėtų būti teikiama federalinėms ar valstijų struktūroms, kol nebus surengti nauji patikimi rinkimai; atkreipia dėmesį į tai, kad tokia pagalba skirta Nigerijos liaudžiai ir todėl turėtų būti naudojama geram valdymui, demokratizacijai, rinkėjų švietimui ir bendruomenės interesais paremtoms pagrindinėms socialinėmis paslaugomis, ypač pasitelkiant pilietinės visuomenės organizacijas; 17. ragina ES Komisiją ir jos delegacijas Nigerijoje užtikrinti, kad vyriausybė nedalyvautų išrenkant projektus arba įgyvendinant finansavimą pagal Europos priemonę demokratijai ir žmogaus teisėms remti, kuri skirta naudoti išimtinai be priimančios šalies sutikimo; 18. ragina federalinę vyriausybę kovoti su korupcijos struktūromis, smurtu ir nebaudžiamumu, kurie griauna valdymą didžiojoje šalies dalyje, ypač valstijos ir vietos lygmenimis, ir laiko daugumą Nigerijos gyventojų skurde, neleidžia gauti pagrindinių sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugų, tai pat ragina gerbti žmogaus teises; 19. ragina Nigerijos valdžios institucijas pradėti derybas su vietos gyventojais dėl Nigerio deltos regiono ateities, t. y. dėl jo socialinės, ekonominės ir ekologinės plėtros; 20. pabrėžia, kad Tūkstantmečio vystymosi tikslų pasiekimas yra svarbiausias demokratijos elementas ir prisideda prie socialinio teisingumo didinimo bei ekonominės plėtros; 21. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Nigerijos vyriausybei, AKR ir Europos Sąjungos jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams, Afrikos Sąjungos komisijos ir vykdomosios tarybos pirmininkui ir Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos komisijai ir ministrų tarybai. | |||||||
| Tarptautinė prekyba nykstančiomis laukinės faunos ir floros rūšimis (CITES) |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 3–15 d. Hagoje vyksiantį Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) keturioliktąjį šalių konferencijos susitikimą (CoP 14), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį, A. kadangi CITES yra pagrindinis galiojantis pasaulinis laukinės faunos ir floros išsaugojimo susitarimas, prie kurio yra prisijungusios 171 šalys, įskaitant 27 Europos Sąjungos valstybes nares, užkertantis kelią per dideliam laukinės faunos ir floros naudojimui tarptautinėje prekyboje, B. kadangi žmonijos naudojami gamtos ištekliai, arealo pakenkimas, klimato pokyčiai, laukinės faunos ir floros rūšių niokojimas ir nelegali prekyba laukine fauna ir flora yra pagrindinės Žemės biologinės įvairovės nualinimo priežastys, C. kadangi remiantis moksliniais tyrimais numatoma, kad klimato pokyčiai pagreitins biologinės įvairovės nykimo procesus ir pablogins nykstančių rūšių padėtį, D. kadangi vartotojų šalyse visuomenės informavimas buvo ir tebelieka esminis veiksnys, padedantis kontroliuoti nykstančios laukinės faunos ir floros rūšių niokotojų veiklą ir nelegalią prekybą, E. kadangi nelegali prekyba labai kenkia tvarios aplinkos apsaugos ir raidos pasaulinei darbotvarkei, F. kadangi ES tvaraus vystymosi strategijoje numatyti atsakingo ir darnaus gamtinių išteklių valdymo pagrindai, G. kadangi Jungtinės Karalystės pirmininkavimo metu 2005 m. spalio 25-27 d. vykusio ES teisės aktų dėl prekybos laukine fauna ir flora įgyvendinimo koordinavimo darbo grupės susitikimo metu buvo parengtas plačiai pripažįstamas Kovos su nelegalia laukinės faunos ir floros prekyba Europos Sąjungoje veiksmų plano projektas (2006-2010 m.), H. kadangi CITES papildo Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) ir kitų tarptautinių organizacijų veiklą, susijusią su jūrų gyvūnų rūšių, kurioms tarptautinė prekyba kelia pavojų, apsauga, I. kadangi Tarptautinė banginių medžioklės komisija (TBMK), kurią CITES pripažįsta kaip instituciją, įgaliotą koordinuoti banginių apsaugą ir priežiūros reglamentavimą, paskelbė pasaulinį komercinių banginių medžioklių moratoriumą, J. kadangi CoP 14 Dok. 51 Japonija pasiūlė, kad visi I priede išvardyti banginių šeimos gyvūnai, kuriuos kontroliuoja TBMK, būtų įtraukti į periodiškai persvarstomus priedus, kad būtų iš dalies keičiama CITES Rezoliucija Conf. 11.4, apibrėžianti TBMK ir CITES tarpusavio ryšį, ir kad TBMK pateiktų mokslinių tyrimų duomenis ir patartų dėl banginių rūšių įtraukimo į CITES sąrašą, K. kadangi Europos Parlamentas 2005 m. liepos 7 d. rezoliucijoje dėl su miškininkyste susijusių teisės aktų įgyvendinimo, miškų išteklių valdymo ir prekybos mediena (FLEGT)(1) išreiškė nusivylimą dėl FLEGT proceso "nepaprastai lėtos pažangos"; kadangi nėra privalomų bei visapusiškų teisės aktų, kurie draustų nelegaliai ir netausiai iškirstos medienos importą į ES, CITES iniciatyvos reguliuoti tarptautinę prekybą įvairių rūšių mediena yra ypač svarbios, L. kadangi CoP 12 metu, priešingai Europos Parlamento rekomendacijai, buvo nuspręsta leisti parduoti, išimtiniu atveju ir iškeliant tam tikras sąlygas, Botsvanos, Namibijos ir Pietų Afrikos vyriausybių turimas dramblio kaulo atsargas ir kadangi vis dar nepavyko įvykdyti šiuose sprendimuose numatytų prekybos sąlygų, M. kadangi nuo CoP 13 nelegalaus konfiskuoto dramblio kaulo kiekis pastebimai padidėjo ir apytikriais skaičiavimais kasmet sumedžiojama 20 000 ar daugiau dramblių; kadangi tolesnis prekybos dramblio kaulu liberalizavimas turėtų neigiamą poveikį ir taip jau išsekintai ir suardytai dramblių populiacijai kitose Afrikos ir Azijos šalyse, N. kadangi į Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos I ir II priedus įtraukti didieji baltieji rykliai, kadangi 2001 m. Australija tam tikras rūšis įtraukė į CITES III priedą, su Norvegijos ir Japonijos išlygomis, ir kadangi nuo 1996 m. Tarptautinė gamtos išsaugojimo sąjunga (TGIS) šias rūšis, kaip pažeidžiamas, įtraukė į savo Raudonąją nykstančių gyvūnų knygą, O. kadangi didžiųjų Azijos kačių populiacijai kyla vis didesnė grėsmė, yra nusivylęs pažangos stoka, imantis ryžtingų priemonių, kad būtų sustabdytas tigrų ir kitų didžiųjų kačių populiacijos mažėjimas, P. kadangi 2005 m. kovo mėn. buvo įdiegti universalūs ikrų ženklinimo reikalavimai, kad būtų sureguliuota prekyba ikrais, Q. kadangi rūšių išsaugojimas privalo likti pagrindas, kuriuo remiantis priimami saugotinų rūšių sąrašų sudarymo spendimai, ir juos įgyvendinant turėtų būti atsižvelgiama į poveikį žmonių pragyvenimo šaltiniams, R. kadangi nėra kliūčių, trukdančių ES priimti griežtesnes vidines laukinių gyvūnų importo priežiūros priemones, pagrįstas rūšių apsaugos ar kitais, kaip, pvz., gyvūnų gerovės užtikrinimo, tikslais, 1. ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis atsargumo principo kaip pagrindinio principo priimant sprendimus dėl darbo dokumentų ir teikiant pasiūlymus; taip pat atsižvelgti į principą "vartotojas moka", ekosistemos sampratą ir tradicinius gamtos apsaugos principus; 2. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visi sprendimai, skirti CITES ir kitų biologinės įvairovės konvencijų koordinavimui pagerinti, nepakenktų CITES kaip pasauliniam laukinės faunos ir floros išsaugojimo susitarimui ar griežtoms, pagal jį nustatytoms išsaugojimo priemonėms; 3. griežtai prieštarauja slapto balsavimo sistemai ir yra nusivylęs, kad CITES nuolatinis komitetas nepateikė pasiūlymo panaikinti slaptą balsavimą priimant Konvencijos sprendimus; 4. pritaria Kenijos ir Malio pasiūlymams skelbti 20 metų bet kokios prekybos dramblio kaulu moratoriumą, kuriems pritaria Togas ir Gana, ir 19 Afrikos šalių atstovų pasirašytai Akros deklaracijai, pagal kurią raginama uždrausti prekybą dramblio kaulu; 5. primena, kad pasiūlytas moratoriumas neturės įtakos CoP 12 metu priimtam sprendimui leisti parduoti, išimtiniu atveju ir iškeliant tam tikras sąlygas, Botsvanos, Namibijos ir Pietų Afrikos vyriausybių turimas dramblio kaulo atsargas; 6. pabrėžia, kad priėmus Kenijos ir Malio pasiūlymą dar liktų laiko patobulinti MIKE (Nelegalios dramblių medžioklės stebėsenos sistemą) ir būtų galima nukreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį nuo diskusijų dėl prekybos dramblio kaulu link realios grėsmės, kylančios drambliams ir jų buveinėms; 7. primygtinai reikalauja, kad Afrikos vyriausybės, bendradarbiaudamos su NVO, iki galo vykdytų nelegalios prekybos afrikietišku dramblio kaulu kontrolės veiksmų planą, įskaitant atskaitomybės reikalavimus, dėl kurio įgyvendinimo buvo susitarta CoP 13 metu; 8. ragina Komisiją remti pastangas siekiant gerinti ir kontroliuoti tigrų apsaugos priemones, pvz., nustatyti teisės aktų spragas, pašalinti įgyvendinimo kliūtis, reikalavimų vykdymo silpnąsias vietas ir kompetencijos trūkumą; 9. ragina Komisiją pateikti pažangos, pasiektos įgyvendinant ikrų ženklinimo reikalavimus, ataskaitą, paskatinti kitas pagrindines Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos šalis gamintojas bei šalis vartotojas įdiegti ženklinimo sistemą ir labiau remti tvarių eksporto kvotų, pagrįstų pačia patikimiausia ir naujausia moksline informacija, taikymą; 10. primygtinai ragina Komisiją remti šiuos CoP pateiktus pasiūlymus:
11. ragina Komisiją ir valstybės nares atmesti:
12. supranta, kad užtikrinus CITES konvencijos įgyvendinimą ir vykdymą bei užkirtus kelią nereglamentuotai bei nelegaliai prekybai būtų labiausiai prisidedama prie neturtingųjų pragyvenimo šaltinių užtikrinimo, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares atsiimti pasiūlytą CoP 14 Dok. 14 "CITES ir pragyvenimo šaltiniai"; 13. ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu įgyvendinant CITES, plėtojant strategiją, kurioje nustatyti tam tikri prioritetai siekiant palengvinti įgyvendinimą, ir numatyti skatinimo priemonių bei skirti papildomą finansavimą, ypač mokymui ir techninei pagalbai nustatant rūšis, ir priemonių įgyvendinimui; 14. primena, kad Europos Sąjunga yra viena didžiausių nelegalios prekybos laukine fauna ir flora rinkų ir kad valstybėse narėse skirtingai taikomos CITES taisyklės, ir ragina Komisiją bei valstybes nares pagerinti savo pastangų koordinavimą užtikrinant ES teisės aktų laukinės faunos ir floros srityje įgyvendinimą; 15. ragina CITES šalis, kurios to dar nepadarė, ratifikuoti Gaborono pakeitimą, pagal kurį Europos bendrija taptų CITES susitariančiąją šalimi. 16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, CITES šalims ir CITES sekretoriatui.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Žinių taikymas praktikoje: įvairialypė Europos naujovių strategija |
| |||||||||||||||||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Žinių taikymas praktikoje: įvairialypė ES naujovių strategija" (COM(2006)0502), – atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Investavimas į mokslinius tyrimus: Europos veiksmų planas" (COM(2003)0226), – atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti. Bendras požiūris" (COM(2005)0488) ir su juo susijusius Komisijos darbo dokumentus (SEC(2005)1253 ir SEC(2005)1289), – atsižvelgdamas į nepriklausomos mokslinių tyrimų ir plėtros bei naujovių ekspertų grupės, sudarytos po 2005 m. spalio 27 d. Hampton Courte vykusio aukščiausio lygio susitikimo, 2006 m. sausio 20 d. parengtą ataskaitą "Novatoriškos Europos kūrimas" (vadinamoji Aho ataskaita), – atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2000 m. kovo 23–24 d. susitikimo Lisabonoje išvadas, kuriose numatyta Europos Sąjungą paversti dinamiškiausia ir konkurencingiausia žiniomis grįsta ekonomika pasaulyje, ir į Europos Vadovų Tarybos 2005 m. kovo 22–23 m. bei 2006 m. kovo 23–24 d. susitikimų Briuselyje išvadas, – atsižvelgdamas į Konkurencijos tarybos 2006 m. gruodžio 4 d. 2 769–ojo posėdžio išvadas, – atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą pavasario Europos Vadovų Tarybai "Dirbti kartu augimo ir darbo vietų labui. Nauja Lisabonos strategijos pradžia" (COM(2005)0024), – atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Bendri veiksmai augimui ir užimtumui skatinti. Bendrijos Lisabonos programa" (COM(2005)0330), – atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimas: MVĮ augimo finansavimas – Europos pridėtinės vertės suteikimas" (COM(2006)0349), – atsižvelgdamas į valstybių narių pristatytas nacionalines reformų programas, 2006 m. rudenį parengtas valstybių narių nacionalinių reformų programų įgyvendinimo ataskaitas ir šių nacionalinių reformų programų įgyvendinimo vertinimą Komisijos metinėje pažangos ataskaitoje (COM(2006)0816), – atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendaciją 2005/601/EB dėl valstybių narių ir Bendrijos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2005–2008)(1) ir 2005 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimą 2005/600/EB dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(2), kurie drauge sudaro augimo ir užimtumo gaires, – atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos (2007–2013 m.)(3), – atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.)(4), – atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Europos technologijos institutas (COM(2006)0604), – atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Bendrijos patento (COM(2000)0412) ir pirmininkaujančios valstybės narės persvarstytą tekstą, – atsižvelgdamas į Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemą(5) ir į Komisijos komunikatą "Dėl veiksmingesnio MTP mokesčių panaudojimo" (COM(2006)0728), – atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą "2006 m. Europos konkurencingumo ataskaita" (SEC(2006)1467) ir Komisijos komunikatą "Ekonomikos reformos ir konkurencingumas. Pagrindiniai 2006 m. Europos konkurencingumo ataskaitos aspektai (COM(2006)0697), – atsižvelgdamas į 2006 m. "Inovacijų rezultatų lyginamąją analizę", kuri nedviprasmiškai rodo, kad šioje srityje Jungtinės Amerikos Valstijos ir Japonija ir toliau lenkia ES, – atsižvelgdamas į 2006 m. EBPO mokslo, technologijos ir pramonės perspektyvas, – atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimo. Daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti. Bendras požiūris(6), – atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 12 d. rezoliuciją dėl būsimos Europos patentų politikos(7), – atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl 2006 m. pavasarį vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo indėlio į Lisabonos strategiją(8), – atsižvelgdamas į ekspertų grupės 2004 m. liepos mėn. ataskaitą "Institucijų tobulinimas siekiant pritaikyti mokslo technologijas įmonėse", – atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto savo iniciatyva pateiktą nuomonę "Investicijos į žinias ir naujoves" (CESE 40/2007, INT/325), – atsižvelgdamas į iniciatyvą i2010 ir ypač į Komisijos komunikatą "i2010 e. vyriausybės veiksmų planas: e. vyriausybės plėtros spartinimas Europoje visų labui" (COM(2006)0173), – atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio mėn. Komisijos darbo dokumentą dėl naujovių paslaugų sferoje, – atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 10 d. Regioninės plėtros komiteto pranešimą "Būsimosios regioninės politikos indėlis didinant Europos Sąjungos gebėjimą diegti naujoves"(9), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį, – atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos, Regioninės plėtros, Teisės reikalų komitetų nuomones (A6–0159/2007), A. atsižvelgdamas į pažangą, padarytą įgyvendinant Lisabonos strategiją, ir į tai, kad turint mintyje pasaulinę konkurenciją labai svarbu turėti dar labiau išplėstą naujovių strategiją, B. kadangi naujovėmis grindžiama įvairovė yra viena iš priemonių, padėsiančių ES pasirengti priimti globalizacijos iššūkius, C. kadangi turėtų būti geriau perteikiami akademiniai rezultatai, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), ir sudaroma daugiau galimybių susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais, ypač susijusiais su naujovėmis, turinčiomis socialinių aspektų, ir kadangi geografinė naujovėmis grindžiamų platformų koncentracija turi būti tokia, kad būtų sudarytos sąlygos panaudoti skirtingiems ES regionams būdingus įgūdžius ir įvairovę, D. kadangi ES mokslinių tyrimų centrų surinktos įvairių mokslo sričių specialios žinios nepakankamai panaudojamos, E. kadangi paramos naujovių diegimui srityje aplinka yra nekonkurencinga ir nesudaroma skaidrių ir sąžiningų sąlygų visiems naujovių diegimo veiklos dalyviams, įskaitant naujoves diegiančias mažas įmones ir technologinių naujovių centrus, F. kadangi visuotinai priimtas požiūris į naujovių skatinimą, kai derinamas technologinis spaudimas ir vartojimo poreikiai, nėra pakankamas ir todėl būtina skatinti palankias rinkos sąlygas siekiant sukurti naujovėms palankią reguliavimo aplinką, G. kadangi dėl gerai veikiančios vidaus rinkos, sustiprintos naująja 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje(10), konkurencija didėja didesnėje ir stabilesnėje ekonominėje erdvėje ir sukuriamos palankios sąlygos naujovėms, taip pritraukiant didesnes investicijas ir skatinant darbuotojų judumą, H. kadangi bendrojoje rinkoje išlieka kliūčių, dėl kurių tebevaržomas prekių, paslaugų ir darbo jėgos judėjimas ir Europos verslui neleidžiama pasiekti masto, kurio reikia norint gauti naudos iš investicijų į mokslinius tyrimus ir naujoves, I. kadangi pagrindinis naujovių tikslas – stiprinti ES konkurencingumą ir gerinti jos piliečių gyvenimo kokybę, J. kadangi geriausiojo principas, kuris gali būti taikomas tik remiant svarbiausius mokslinius tyrimus, trukdo palankiai konkurencijai paramos naujovių diegimui srityje ir dėl jo smulkesni subjektai (naujoves diegiančios įmonės, technologijų ir naujovių centrai, mokslinių tyrimų centrai) neturi galimybių pasinaudoti paramos programomis, K. kadangi naujovės taip pat suteikia galimybę išlaikyti tradicinius sektorius, L. atsižvelgdamas į naujovių vaidmenį kuriant ES valstybių narių socialinius modelius, M. kadangi naujovės gali prisidėti prie socialinių grupių, pvz., neįgaliųjų, integracijos, N. kadangi ES prekių, paslaugų ir procesų sektorių naujovių potencialas nepakankamai išnaudotas, O. atsižvelgdamas į institucijų paramos svarbą naujovių diegimui ir žinių, susijusių su autorinėmis teisėmis, valdymui, P. atsižvelgdamas į naujovių finansavimo politiką ir į tai, kad viešųjų pirkimų sutartys bei viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas tampa vis svarbesni, Q. kadangi švietimas, įskaitant tarpdisciplininį mokymą, apimantį sritis, susijusias su tradicinėmis žiniomis, yra naujovių diegimo sąlyga ir naujovės turėtų būti neatskiriama švietimo programų visais mokymo lygmenimis dalis, R. kadangi mokymusi visą gyvenimą galima prisidėti prie naujovių diegimo žinių plėtros, o remiant informacijos visuomenę padedama kovoti su socialine atskirtimi darbo rinkoje, S. kadangi ėmus taikyti Europos kokybės standartus ir taisykles naujosios kartos gaminiams ir paslaugoms ankstyvuoju jų kūrimo etapu galėtų būti paskatinta diegti naujoves, T. kadangi Septintoji bendroji programa turėtų padėti lengviau kurti tvirtesnę ir platesnę Europos mokslinių tyrimų erdvę, kurioje dėmesys būtų sutelkiamas į konkrečias užduotis, U. kadangi naujovės apibrėžtis, pateikta EBPO parengtame "Oslo vadove", buvo labai plačiai aiškinama ir tampa Europos institucijų taikoma norma, 1. pritaria Komisijos pasiūlymui pradėti naują pirmaujančių rinkų iniciatyvą, kuria siekiama padėti rinkoje realizuoti sričių, kuriose ES gali tapti pasauline lydere, naujus produktus ir paslaugas; mano, kad naujų pirmaujančių rinkų iniciatyvų, kurios būtų skirtos naujoviškiems produktams bei paslaugoms kurti ir jais prekiauti, turi būti imamasi tose srityse, kuriose yra didelis paklausos potencialas, drauge užtikrinant, kad mažiau išsivystę regionai nebūtų palikti nuošalyje; 2. pažymi, kad kuriant paramos naujovėms politiką labai svarbu visą dėmesį sutelkti į naujoves platesne prasme, kad ši politika apimtų ir paslaugų sektorių, įskaitant turizmą ir netechnologines naujoves, kitaip tariant, naujoves rinkodaros ir darbo organizavimo srityse; visiškai pritaria Konkurencingumo tarybos 2006 m. gruodžio 4 d. išvadoms, kuriose Komisija raginama parengti politines gaires dėl paslaugų ir netechnologinių naujovių bei į šį procesą visų pirma įtraukti konkrečias organizacijas, atstovaujančias mažoms ir namudinės gamybos įmonėms; 3. pažymi, kad nors MVĮ, grupės ir bendradarbiavimas tarp organizacijų, įmonių, universitetų ir mokslinių tyrimų centrų atlieka ypatingą vaidmenį kuriant ir įgyvendinant naujoviškus sprendimus, įskaitant žemųjų ir vidutinių technologijų sektorius, jiems trūksta sistemingos visuomenės paramos ir skaidrių sąlygų; nepaisydamas to pritaria naujam valstybės pagalbos mokslinių tyrimų ir plėtros modeliui, kuris leidžia MVĮ taikyti konkrečias naujovių diegimo veiklos rėmimo priemones; 4. ragina valstybes nares atgaivinti Europos verslo subjektus bei jų galimybes diegti naujoves, supaprastinti biurokratines procedūras ir taip pagerinti reglamentavimo kokybę bei kartu sumažinti administracinę naštą; įsitikinęs, kad geresnis reglamentavimas, ypač nereikalingos reglamentavimo naštos MVĮ sumažinimas, padėtų sudaryti geresnes rinkos sąlygas ir padėtų pirmaujančioms rinkoms pateikti naujų naujovėmis grindžiamų gaminių ir paslaugų, ir kad geresnis reglamentavimas taip pat padidintų vartotojų pasitikėjimą ir paskatintų tokias iniciatyvas kaip pasiūlytoji "Eurostars" programa; 5. džiaugiasi, kad buvo priimta bendroji naujovių strategija mažoms ir labai mažoms įmonėms, kurių galimybės diegti netechnologines naujoves ir naujoves, ypač žemųjų ir vidutinių technologijų lygmeniu, iki šiol nebuvo pakankamai pripažįstamos ir išnaudojamos; vis dėlto apgailestauja, kad Komisijos komunikate dėl žinių diegimo praktikoje nepateikiama tokioms įmonėms skirtos veiklos priemonių; taigi ragina Komisiją ir Tarybą įtraukti pirmiau minėtų įmonių ypatybes bei poreikius į bendrosios naujovių strategijos dešimties prioritetų sąrašą ir ragina Komisiją, bendradarbiaujant su joms atstovaujančiomis organizacijomis, pateikti Tarybai ir Parlamentui konkrečią naujovių plačiąja prasme plėtros tokiose įmonėse, neatsižvelgiant į jų veiklos sritį, programą; 6. pabrėžia mokslo, technologijų ir naujovių svarbą švietimui ir kultūrai; pabrėžia būtinybę į mokymo programas įtraukti veiklos sritis ir iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama skatinti jaunimo domėjimąsi mokslu ir naujovėmis; mano, kad mokymosi visą gyvenimą kursų skaičius turi būti didinamas ir gerinama jų kokybė bei skatinamas informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimas, kad būtų sukurta žinių visuomenė, kuri prisidėtų prie Europos naujovių diegimo; 7. rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms įvertinti, kaip galima sukurti iš tikrųjų europinę tolesnio švietimo sistemą, kuri padėtų kurti tvirtesnę Europos darbo rinką; 8. mano, kad būtina imtis priemonių ES, regioniniu ir vietos lygmenimis, siekiant, kad padidėtų mokslinės, inžinerinės arba techninės studijų pakraipos absolventų, ypač moterų, skaičius, taip pat kad didėtų dalyvių pradiniais mokslinių tyrimų etapais skaičius, ypač vykdant Septintojoje bendrojoje programoje numatytą specialią programą "Žmonės", siūlant stipendijas, apdovanojimus ir kitas skatinimo priemones bei skatinant moteris steigti naujoviškas įmones, ypač naudojantis mentorių projektų teikiamomis galimybėmis ir kitomis paramos priemonėmis; 9. siūlo sukurti technologijų ir mokslo infrastruktūrą, kuri būtina diegiant naujoviškus sprendimus esamose tretinio mokymo įstaigose, kad rastųsi mokslinių tyrimų centrų plėtros perspektyvų; dar kartą primena geriausios kokybės fizinės ir technologinės infrastruktūros finansavimo svarbą, nes taip būtų pritraukiamos investicijos ir palengvinamas darbo jėgos judėjimas; 10. pabrėžia, kad naujovėms kurti reikalinga atitinkama teritorinė organizacinė struktūra, nauji įmonių, mokslinių tyrimų centrų, universitetų (pvz., grupių, rajonų ir platformų) santykių modeliai, ir pažymi, kad naujovės gali turėti teigiamos įtakos organizaciniams procesams; ragina valstybes nares, kad šios, kurdamos naują ir tvirtindamos esamą techninę naujovių plėtros infrastruktūrą, t. y. kurdamos naujovių centrus, techninius centrus bei mokslinių tyrimų plėtros centrus regionuose, kurie turi pakankamai naujovių diegimo galimybių ir žinių, pasinaudotų struktūriniais fondais; mano, kad būtina naujovėmis grindžiamų pajėgumų didinimo ES sąlyga yra nemokama arba nebrangi plačiajuostė prieiga, kuri leistų lengviau kurti žiniomis pagrįstą įmonę; pritaria siekiams skatinti universitetų, kitų visuomeninių mokslinių tyrimų organizacijų ir pramonės sektoriaus keitimąsi žiniomis; 11. ragina valstybes nares apsvarstyti ir pradėti taikyti mokestines paskatas, kurios skatintų įmones daugiau investuoti į mokslinius tyrimus, vystymąsi ir naujoves, taip pat, jei reikia, struktūriškai persvarstyti esamus mechanizmus ir skatinimo priemones; 12. ragina valstybes nares lanksčiai bendradarbiauti baigiant kurti bendrąją rinką ir siekti politinio susitarimo dėl teisės aktuose įtvirtintų ir kitų priemonių tose srityse, kuriose vis dar yra kliūčių, trukdančių laisvam prekių, paslaugų, kapitalo ir darbuotojų judėjimui, neleidžiančių verslo subjektams pasinaudoti investicijomis į naujoves; 13. mano, kad būtina sumažinti kliūtis laisvam gamybos veiksnių ir gaminių judėjimui vidaus rinkoje, atsižvelgiant į tai, kad taip galima padėti užtikrinti lengvesnę prieigą prie rizikos kapitalo ir užtikrinti mokslininkų, naujoviškų technologinių, prekių ir paslaugų judėjimą bei geresnę žinių sklaidą, be to, visa tai prisidėtų prie tikros Europos naujovių erdvės plėtros; mano, kad naudingi bei naujovėmis grindžiami sprendimai, susiję su paslaugų sfera, turėtų būti plačiau svarstomi, ir tiki, kad tolesnis kliūčių prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų, įskaitant darbuotojus, judėjimui bei steigimosi laisvei šalinimas paskatins naujoves; 14. pabrėžia teigiamą esamų Europos technologinių platformų (ETP) ir EUREKA grupių dalyvavimo šiose platformose poveikį ir ragina valstybes nares remti šias platformas bei skatinti kurti kitus ETP tinklus; taip pat palankiai vertina Tarybos sprendimą, skatinantį Europos bendrųjų technologinių iniciatyvų, pvz., pasiūlytosios "Eurostars" programos, kurios peraugs į viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą, diegimą pagrindinėse Europos naujovių srityse; 15. ragina valstybes nares nustatyti pagal svarbą tas sritis, kurias jos laiko pirmenybinėmis naujovių diegimo požiūriu ir kurios apimtų ir taikomuosius mokslinius tyrimus, ir technologinės, ir netechnologinės veiklos, pvz., vadybos teorijos arba biurokratinės organizacinės struktūros, rūšis, ir remti ne tik savo pačių pirmenybines sritis, bet ir ETP nustatytas naujovių diegimo sritis; 16. ragina Komisiją remti keitimąsi pažangiąja patirtimi ir skatinti, kad būtų nustatyti netinkamos patirties pavyzdžiai bei keičiamasi informacija apie tokius pavyzdžius mokymosi tikslais, skatinti geresnį bendrų technologinių iniciatyvų, kurios grindžiamos specializuotu viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimu, reglamentavimą, kuris skatintų naujovių plėtrą taip pat ir mažiau išvystytuose ES regionuose; 17. atkreipia Komisijos ir valstybių narių dėmesį į tai, kad jeigu Europos technologijų institutas (ETI) būtų įkurtas, jis turėtų siekti investuoti į žinių institucijų ir verslo subjektų santykius, sutelkiant dėmesį į naujovių diegimą, ir ne tik atlikti "žinių trikampio" koordinatoriaus vaidmenį, bet ir padėti didinti konkurenciją naujovių diegimo srityje ir taip galėtų itin prisidėti prie Europos gebėjimų diegti naujoves praktinio pritaikymo; 18. pažymi, kad buvo sukurta Europos mokslinių tyrimų taryba, ir ragina parenkant mokslinių tyrimų temas atsižvelgti į pasirinktų projektų vertę naujovių diegimo ir jų praktinio įgyvendinimo galimybių požiūriu; 19. pabrėžia, kad tikslą mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrai skirti 3 proc. BVP, kaip nurodyta Lisabonos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje, laiko minimaliu; 20. supranta, kad neapibrėžtumas, susijęs su mokslinių tyrimų ir technologijų plėtra, mažina finansų rinkų norą investuoti į mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektus; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl rizikos pasidalijimo finansinės priemonės, kad paskolomis ir garantijomis būtų galima remti investicijas į didelės rizikos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektus; 21. atsižvelgia į Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programą, kurioje numatyta atitinkamų finansinių priemonių, ir į Komisijos komunikatą "MVĮ augimo finansavimas", kuriame nurodomos konkrečios rizikos kapitalo investicijų didinimo priemonės; 22. pabrėžia, kad MVĮ, labai mažų įmonių ir verslininkų prieiga prie išteklių itin svarbi didesnei mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrai, naujų technologijų plėtrai ir naujoviškų sprendimo būdų patekimui į rinką; šiuo atžvilgiu pabrėžia būtinybę skatinti ir pradinio etapo finansavimą, ir nuolatinį pakankamos trukmės finansavimą; vis dėlto pabrėžia, kad dabartinė rizikos kapitalo sistema neatitinka tikslinės grupės poreikių, ypač netechnologinių naujovių diegimo finansavimo poreikių; taigi ragina valstybes nares naudoti viešąsias lėšas, įskaitant struktūrinių fondų lėšas, pradėti kurti rizikos kapitalo fondus viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės pagrindu tuose regionuose ir srityse, kuriose naujovių diegimo galimybės yra didžiausios ir tvirtas turimų žinių pagrindas; taigi ragina Komisiją, Europos investicijų banką (EIB) ir Europos investicijų fondą (EIF) nustatyti tinkamus finansavimo būdus panaudojant rizikos kapitalą arba, jei reikia, sukuriant naujoviškas finansavimo priemones; 23. ragina valstybes nares ir regionines bei vietos bendruomenes priimti naujoviškus aplinkai palankius sprendimus, atsižvelgiant į Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programą, ir atkreipia dėmesį į MVĮ turimas pasirinkimo naudotis finansine parama galimybes, pvz., pagal programą JEREMIE teikiama parama; ragina Komisiją, valstybes nares ir regioninės valdžios institucijas naudotis atnaujinamais finansinės paramos, skirtos moksliniams tyrimams, paremtiems naujovių diegimu, šaltiniais, pvz., "naujovių talonų" sistema; ragina atsakingus regioninio lygmens veikėjus įtraukti eksperimentines, taigi rizikingas priemones į finansavimą, vykdomą struktūrinių fondų lėšomis; 24. ragina atsakingus regioninio ir vietos lygmenų veikėjus sukurti palankias sąlygas ir skirti naujovių skatinimui svarbią vietą veiksmų programose ir nemažą struktūrinių fondų lėšų dalį numatyti investicijoms į žinias ir naujoves bei tolesnį mokymą, kurios be kitos teikiamos naudos dar padės didinti galimybes įsidarbinti, kurti darbo vietas, stabdyti protų nutekėjimą ir gyventojų mažėjimo tendencijas; taip pat ragina valstybes nares remti šias pastangas ir toliau investuoti viešąsias lėšas į aukštojo mokslo institucijas, siekiančias lavinti individualius gabumus; 25. prašo Komisiją įvertinti rezultatus, gautus atlikus projektų ir veiksmų kokybės, kiekybės ir finansinių aspektų vertinimus, kad ateityje būtų pagerintas būsimų priemonių veiksmingumas; 26. tikisi, kad vidaus rinkos sąlygota didesnė konkurencija paskatins įmones investuoti į mokslinius tyrimus ir naujoves; ragina įmones dalį savo pelno investuoti į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą; 27. mano, kad naujovės ekologijos srityje atlieka svarbų vaidmenį didinant energijos efektyvumą, plėtojant švarios ir saugios energijos atsargas (įskaitant atsinaujinančius energijos šaltinius ir švarią energiją iš iškastinių šaltinių); taigi mano, kad ekologinėms naujovėms Europos ir nacionalinėse naujovių darbotvarkėse turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys ir ES turėtų laikytis lyderės požiūrio; 28. pažymi, kad miestai gali atlikti svarbų vaidmenį rengiant viso regiono naujovių strategiją ir kad jie galėtų imtis iniciatyvos ir įgyvendinti tam tikrus perspektyvius projektus, pvz., išnaudoti šilumos sistemos modernizavimo bei elektros energijos ir šilumos gamybos sistemų sujungimo galimybes ar imtis kitų iniciatyvų, kaip pvz., mokslo ir technologijų parkų plėtra; 29. atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria mažiau išsivystę regionai, norėdami pritraukti privataus sektoriaus investicinį kapitalą ir ragina valstybes nares bei vietos ir regioninius veikėjus veiksmingiau išnaudoti skolinimosi iš EIB galimybes ir skatinti bei stiprinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę srityje, susijusioje su naujovių veikla, ypač atsižvelgiant į pažangiausią patirtį ir kad už išleistas viešąsias lėšas būtų gauta kiek galima daugiau naudos; 30. pabrėžia, kad reikia verčiau stiprinti įmonių, kaip pagrindinės naujovių diegimo varomosios jėgos, o ne paprasčiausiai tik besinaudojančių naujovių diegimo procesų ir mechanizmų teikiama nauda, vaidmenį; 31. pabrėžia Europos INNOVA įmonių grupės iniciatyvą, remiančią dinamiškesnį požiūrį į paslaugų sektoriaus naujoviškųjų įmonių kūrimą ir rėmimą; 32. ragina Komisijai skatinti naudotis pertvarkytų Europos informacijos centrų ir naujovių sklaidos centrų tinklų regioniniu lygmeniu teikiamomis kompleksinėmis paslaugomis, skirtomis visiems naujovių diegimo proceso dalyviams, ypač privatiems asmenims, diegiantiems naujoves ir naujoves diegiančioms mažoms įmonėms; skatina sektorių ir tarpininkaujančias organizacijas, pvz., prekybos rūmus bei kitus informacijos centrus, bendradarbiauti su Europos informacijos centrais ir naujovių sklaidos centrais bei dirbti pagal "vienos stotelės principą"; be to, ragina Komisiją remti šių tarpininkaujančių organizacijų, atstovaujančių MVĮ, atliekamą naujovių plėtotojų ir patarėjų vaidmenį ir rengti paramos šiems patariamiesiems mechanizmams priemones; 33. ragina valstybes nares toliau stengtis, kad būtų mažinami regioniniai skirtumai, trukdantys kurti Europos mokslo ir technologijų erdvę; 34. mano, kad viešieji pirkimai atlieka strateginį vaidmenį skatinant naujoviškų gaminių ir paslaugų kūrimą, jeigu jie pritaikyti siekiams kurti veiksmingesnius bei tinkamesnius produktus bei teikti racionaliai organizuotas paslaugas, paremtas principu, kad už išleistas lėšas būtų gauta kuo daugiau naudos; ragina valstybes nares, regioninės ir vietos valdžios institucijas nustatant konkurso laimėtojus atsižvelgti į tikrąsias naujoves; 35. džiaugiasi Komisijos ketinimu paskelbti gaires, padėsiančias veiksmingai naudotis bendra teisine viešųjų pirkimų sistema, kuri ne tik skatintų konkurenciją, bet ir sudarytų sąlygas lanksčiau taikyti taisykles, be to kartu būtų skatinamas kūrybingumas ir naujoviškų sprendimų diegimas; 36. ragina Tarybą ir Komisiją gerinti teisinius standartus, susijusius su ekonominiais mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo aspektais, kad būtų užtikrinta geresnė procesų, metodų ir išradimų sklaidos, paremtos tarptautinio atvirumo principu, apsauga; 37. pažymi, kad naujovės paslaugų sferoje atlieka pagrindinį vaidmenį ekonomikoje, ir kad su paslaugomis susijusios intelektinės nuosavybės apsauga Europoje dažnai teįtraukia prekybos paslaptis; mano, kad smulkesniems verslo subjektams sunku ir brangu derėtis bei vykdyti susitarimų konfidencialumo sąlygas, ir kad tai gali trukdyti bendradarbiavimui ir finansavimo pritraukimui; 38. pabrėžia, kad reikia dėti pastangas, siekiant palengvinti tinkamą mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimą versle, ypač MVĮ veikloje (kartu pasirūpinant, kad nebūtų pakenkta fundamentaliesiems moksliniams tyrimams), ir tiki, kad būtina ir toliau diegti visuotinį požiūrį, kuriuo remiantis būtų nustatoma pusiausvyra tarp mokslo įstaigų ir verslo bendradarbiavimo bei vartotojų, pilietinės visuomenės ir aplinkos apsaugos interesų, į šį procesą įtraukiant visus (viešojo ir privataus sektoriaus) vietos veikėjus; džiaugiasi, kad Komisija, siekdama skatinti universitetų, kitų viešųjų mokslinių tyrimų organizacijų ir pramonės sektoriaus keitimąsi žiniomis, planuoja priimti susijusį komunikatą; 39. konstatuoja, kad priimtinos ir patikimos autorinių teisių apsaugos ir patentų sistemos itin svarbios kuriant naujovišką žiniomis pagrįstą ekonomiką ir visuomenę; ragina Komisiją ir EIF apsvarstyti galimybes suteikti smulkiajam verslui reikiamą finansinę paramą pagal prašymus gauti patentą; 40. ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis parengti alternatyvių ir patentų teisę papildančių teisinės apsaugos priemonių, kurios apsaugotų autorius ir naujus kūrybos modelius nuo šantažo ir piktnaudžiavimo teise; 41. pritaria Komisijos pastarojo meto iniciatyvoms, susijusiomis su atviros prieigos įgyvendinimu, kuriomis siekiama skatinti mokslo žinių sklaidą; 42. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad bendrosios taisyklės, kuriomis remiantis nustatomas patentabilumas, atitiktų tam tikro pavienio sektoriaus sąlygas; 43. ragina Komisiją ir valstybes nares, remiantis naujomis Europos patentų išdavimo sąlygomis, teikti pasiūlymus dėl mažesnės svarbos patentų ir nenaudojamų patentų panaikinimo; 44. ragina Komisiją bendradarbiaujant su Europos standartizacijos organizacijomis spartinti Europos standartizavimo procesą ir veiksmingai naudoti esamus standartus; 45. įsitikinęs, kad kuo greičiau nustačius europinius sąveikumo standartus bus prisidėta prie paslaugų ir aukštųjų technologijų srityse pirmaujančių rinkų plėtros ir prie šių standartų taikymo pasauliniu mastu, kartu Europos verslui bus suteikiama pranašumų palyginti su kitais pasaulio rinkos veikėjais; 46. ragina valstybes nares stengtis susitarti dėl Europos standartų, nes greitas sprendimo priėmimas labai svarbus tinkamam ES vidaus rinkaus veikimui, tarptautinei prekybai, vadinasi, ir įmonės investicijų į mokslinius tyrimus ir naujovių diegimą grąžai; 47. ragina Komisiją skatinti ne tik patvirtinti Europos standartus, bet ir taikyti juos, ypač perteikiant juos MVĮ suprantamu būdu; mano, kad vadovai ir aiškinamosios procedūros turėtų būti prieinami visomis oficialiosiomis ES kalbomis; 48. džiaugiasi ES bendradarbiavimu su pasaulinio lygmens reguliavimo institucijomis, tikisi, kad standartizavimo dėka techninės naujovės greitai bei veiksmingai bus įdiegtos į gamybą; 49. mano, kad standartų fragmentacija pasauliniu mastu nėra pageidaujama; rekomenduoja Komisijai, valstybėms narėms, įvairioms Europos ir tarptautinėms standartų kūrimo organizacijoms nustatant naujus standartus, jei tik įmanoma, laikytis tarptautinių kriterijų pirmenybės principo; 50. primena Komisijos priimtą atvirojo standarto apibrėžtį, pagal kurią: i) pelno nesiekianti organizacija patvirtina ir atnaujina standartą, o toliau jis plėtojamas taikant atvirą sprendimų priėmimo procedūrą, kurioje gali dalyvauti visos suinteresuotosios šalys; ii) standartas paskelbtas ir standarto techninė dokumentacija nemokama ar prieinama už minimalų mokestį; iii) standarto arba jo dalių intelektinė nuosavybė, pvz., galbūt išduoti patentai, perduodama negrąžinamai ir nemokamai; 51. sutinka su Komisija, kad "grupių" politika – svarbus valstybių narių naujovių politikos elementas, ir ragina veikėjus, ypač regioninius ir vietos lygio, skatinti grupių, taip pat naujovių ir technologijų centrų miestuose ir kaimo vietovėse, kūrimą, užtikrinant, kad būtų pasiekta pusiausvyra tarp skirtingų regionų; skatina valstybes nares remti "žinių" regionų ir grupių savo teritorijose kūrimą ir bendradarbiavimą ES ir tarptautiniu lygmeniu, taip pat remti bendradarbiavimą su trečiųjų šalių ekspertais; pabrėžia, kad ,šiuo požiūriu, svarbu sukurti valdymo struktūras, kurios sudarytų sąlygas įvairių veikėjų bendradarbiavimui grupėse gerinti, ir ragina grupes taip pat vystyti ir tarptautinę veiklą, ypač pasinaudojant Europos regionų patirtimi, kurie yra sukūrę nusistovėjusias tarptautines struktūras ir socialinius tinklus, šiomis aplinkybėmis būtų galima konsultuotis su EUREKA grupėmis ir universaliosiomis grupėmis ir jas pasitelkti; 52. pabrėžia Regionų komiteto iniciatyvą sukurti regionų tinklą, paremtą vietos bendrijų sąveika, kuris siektų lyginti ir keistis patirtimi, įgyta įgyvendinant Lisabonos strategiją; 53. ragina Komisiją stebėti, kaip diegiamos naujovės regionuose, ir nustatyti bendrus naujovių diegimo rodiklius, kurie būtų taikomi visoje ES ir geriau parodytų valstybių narių bei regionų norą diegti naujoves; 54. ragina valstybes nares energingai gerinti visuomenės požiūrį į mokslinę karjerą, plėtojant esamas skatinimo priemones ir apdovanojimus, pvz. tokius kaip ,, Dekarto", "Aristotelio" bei jaunųjų mokslininkų apdovanojimai, ir sudarant patrauklias sąlygas, kad į Europą būtų pritraukti gabiausi ir pažangiausi mokslininkai; 55. ragina Komisiją ir valstybes nares bei regioninės valdžios institucijas steigti ir remti nacionalines ir europines premijas už naujoves; 56. mano, kad, siekiant užtikrinti didesnį visuomenės pritarimą prekėms ir paslaugoms, sukurtoms pasitelkus mokslinius tyrimus, būtina taikyti tinkamas vartotojų apsaugos priemones, kurios didintų pasitikėjimą ir saugumo jausmą; 57. pabrėžia, kad naujovės yra ES piliečių gyvenimo kokybės gerinimo priemonė, o ne tik siektinas tikslas; taigi mano, kad, nepaisant to, kad konkurencija ir prekių bei paslaugų liberalizavimas padeda siekti šio su naujovėmis susijusio tikslo, vis tiek turi būti laikomasi kontrolės ir vartotojų apsaugos nuostatų, pagrįstų visuomenės interesais; 58. mano, kad naujovių diegimo veikla turi būti labiau remiama informacinėmis kampanijomis, ir pabrėžia poreikį keistis iš užbaigtų projektų gauta informacija; tuo pačiu rekomenduoja, kad būtų pasimokyta iš netinkamų procedūrų nepavykusiuose projektuose ir dėl panašių klaidų įspėti kitus ES regionus; 59. ragina Komisiją, valstybes nares, regioninės ir vietos valdžios institucijas užtikrinti visapusišką prieigą prie darbo formų, paremtų informacijos ir ryšių technologijomis, kad apskritai būtų palengvintas e. mokymasis ir e. darbas; 60. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.
| ||||||||||||||||||||||||||||
| Kova su organizuotu nusikalstamumu |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Bill Newton Dunn ALDE frakcijos vardu pateiktą pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai dėl strateginės koncepcijos parengimo siekiant įveikti organizuotą nusikalstamumą (B6-0073/2006), – atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui "Strateginės koncepcijos parengimas siekiant įveikti organizuotą nusikalstamumą" (COM(2005)0232), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnio 3 dalį ir 90 straipsnį, – atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6-0152/2007), A. kadangi policijos ir teismų bendradarbiavimas kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje nuo pat pirmųjų žingsnių pažangiai plėtojamas jau 30 metų, B. kadangi padaryta didelė teisėsaugos ir teismo institucijų bendradarbiavimo pažanga (kaip matyti iš valstybių narių, Europolo, Eurojusto ir Muitinės bendradarbiavimo darbo grupės (CCWG) 2005 m. metinių ataskaitų), ir kadangi bendradarbiavimas ir toliau lieka svarbiausias veiksmingos kovos su organizuotu nusikalstamumu politikos Europos lygmeniu pagrindas, C. kadangi su džiaugsmu galima pažymėti, kad įdėtos pastangos, dėl kurių išaugo informacijos mainai ir suintensyvėjo drauge turinčių dirbti tarnybų profesinio tobulinimosi iniciatyvos, davė vaisių, priversdamos atslūgti abipusį nepasitikėjimą, kuris buvo bet kokio bendradarbiavimo šioje srityje pagrindinė kliūtis, D. kadangi visos ES institucijos ir agentūros, dalyvaujančios kovoje su organizuotu nusikalstamumu, turėtų visapusiškai gerbti ES ir trečiųjų šalių piliečių pilietines laisves ir pagrindines žmogaus teises, apimant aukščiausio lygio duomenų apsaugą, E. kadangi vis dėlto toliau tikėtis pažangos kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje bus įmanoma tik iš esmės pakeitus požiūrį, kuris leistų vienu metu susidoroti su sudėtingais vidaus apribojimais ir kartu įveikti proporcingai didėjantį išorės apribojimų iššūkį, F. kadangi organizuoto nusikalstamumo geografinis plitimas atviresnėje nei bet kada anksčiau Europoje rodo, kad nusikaltėliai yra puikiai įvaldę naujus keliavimo, keitimosi informacija ir komunikacijos būdus, tuo tarpu teisėsaugos institucijos vis dar dažnai apsunkinamos teisinėmis ir administracinėmis kliūtimis, stabdančiomis jų kasdienę veiklą, G. kadangi nusikalstamos organizuotos grupuotės tampa sudėtingesnėmis ir struktūruotomis verslo organizacijomis, pajėgiomis įsiskverbti į ekonomines ir finansines rinkas ir iškreipti jas, ieškodamos legalios ekonominės erdvės, į kurią, dažnai pasinaudodamos ištobulintomis pinigų plovimo operacijomis, galėtų nukreipti neteisėtai sukauptus pinigus, H. kadangi steigti ir (arba) įsigyti įmones, dažniausiai pasinaudojant fiktyvių įmonių teikiamomis galimybėmis, veikiančias sektoriuose, kuriuose juda didelės finansinės sumos, yra vienas pagrindinių organizuotų nusikalstamų grupuočių tikslų, I. kadangi jei nebus imamasi analizuoti šio reiškinio plitimo priežasčių, taip pat mafijos gebėjimo įleisti šaknis į socialiai susilpnėjusią aplinką, vien represinių veiksmų nepakaks siekiant sėkmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu, J. kadangi kova su organizuotu nusikalstamumu turi būti grindžiama išsamiais tyrimais, atliekamais bandant išsiaiškinti galimybę kaupti kapitalą ir tuo pačiu metu vykdyti teisėtą ir neteisėtą veiklą pasaulio lygmeniu, reikėtų skatinti veiksmus siekiant sukliudyti įsiskverbti į viešąją administraciją ir sukompromituoti institucijas, masines organizacijas ar politinius veikėjus, K. kadangi organizuota nusikalstama veikla vykdoma remiantis visuotiniu nerašytu pritarimu ir neteisėtais veiksmais kontroliuojant teritoriją, L. kadangi organizuotas nusikalstamumas gali sudaryti teroristinėms organizacijoms galimybę savo įprastais kanalais plėtoti nelegalią prekybą, kuri būtų pelninga, o šis neteisėtas pelnas būtų iš naujo investuotas į teroristinę veiklą, M. kadangi šioje kovoje su laiku ir erdve, kovoje su organizuotu nusikalstamumu besąlygiškai būtina jai skirtas priemones ir metodus derinti su gebėjimu numatyti įvykius, o tai daugiausia priklauso nuo tinkamo ir maksimalaus galimų informacijos šaltinių panaudojimo, N. kadangi tik iniciatyvi politika leis pasivyti dabartį – ypač išmanų įvairių nusikalstamų grupių bendradarbiavimą, ir, pasitelkiant prevencinę politiką, kurioje dalyvautų nauji subjektai, bet ir toliau visiškai laikantis pagrindinių teisių, – panaikinti šių organizacijų keliamą pavojų mūsų visuomenei, O. kadangi būtina visuotinai gerinti žinias apie kriminalinius reiškinius ir skleisti jas perduodant visiems kovoje su terorizmu dalyvaujantiems subjektams, P. kadangi paprastai nepakankamai informuotos visuomenės parama yra vienas iš šios kovos vidutinės ir ilgalaikės sėkmės garantų, Q. kadangi turimos Bendrijos priemonės, pvz., Europolas ir Eurojustas, galės veiksmingai atlikti savo užduotis tik tuomet, kai galės veikti nepriklausomai; todėl būtina skubiai joms suteikti priemones veikti laisviau nei dabar ir kartu sukurti atitinkamą parlamentinę kontrolę, kuri leistų įvertinti realią jų veiklos naudą ir pridėtinę vertę saugumui, taip pat ar visiškai laikomasi pagrindinių teisių, numatytų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, R. kadangi įdomu pastebėti, kad dėl šiais metais Europolo paskelbto organizuoto nusikalstamumo grėsmės vertinimo (OCTA)(1) valstybės narės gali pasinaudoti dinamiška analize, padedančią joms lengviau nustatyti savo strateginius prioritetus, ir kad šis pirmasis žingsnis turėtų paskatinti Tarybą toliau kurti atitinkamą struktūrą visai teritorijai apjungiant šiuo metu labai besiskiriančius kovos su nusikalstamumu elementus, ypač gilinant Tarybai pirmininkavusios Austrijos inicijuotą vidaus saugumo struktūros koncepciją ir veikloje plėtojant tarpusavio sąveikos principą; šie du elementai, sujungti panaudojus žvalgybine informacija pagrįstą teisėsaugą, turėtų prisidėti prie naujų sąveikumo formų ir pašalinti bet kokią kenksmingą analizės ir (arba) teisėsaugos institucijų konkurenciją strateginiame, taktiniame ir vykdymo lygmenimis, 1. pateikia Tarybai šias rekomendacijas:
2. paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir susipažinti Komisijai.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Kašmyras: dabartinė padėtis ir ateities perspektyvos |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į naujausias rezoliucijas dėl Džamu ir Kašmyro, ypač į 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl ES ir Indijos santykių: strateginė partnerystė(1), 2005 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl Kašmyro(2), 2006 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl 2005 m. metinio pranešimo apie žmogaus teises pasaulyje ir ES politiką šioje srityje(3) ir 2006 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl ES ir Indijos ekonominių ir prekybinių ryšių(4) ir 2004 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl padėties Pakistane(5), – atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 22 d. Europos Bendrijos ir Pakistano Islamo Respublikos bendradarbiavimo susitarimą dėl partnerystės ir vystymosi(6), kurio sudarymą Parlamentas patvirtino 2004 m. balandžio 22 d.(7), – atsižvelgdamas į visas 1948-1971 m. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas šiuo klausimu(8), – atsižvelgdamas į susirūpinimą, kurį dėl žmogaus teisių pažeidimų Kašmyre išreiškė įvairios Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisijos darbo grupės bei pranešėjai ir tarptautinės žmogaus teisių organizacijos, – atsižvelgdamas į 1960 m. Indo vandenų sutartį, – atsižvelgdamas į 2004 m. lapkričio mėn. Užsienio reikalų komiteto priimtą Parlamento ad hoc delegacijos vizitų į Džamu ir Kašmyrą ataskaitą, – atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 8 d. Džamu ir Kašmyrą nusiaubusį žemės drebėjimą, – atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2005 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją Nr. A/RES/60/13, kurioje giriamos vyriausybės ir tautos, dalyvavusios teikiant pagalbą ir atliekant atstatymo darbus po žemės drebėjimo, – atsižvelgdamas į Pakistano Islamo Respublikos prezidento Pervez Mušarafo 2006 m. rugsėjo 12 d. vizitą į Užsienio reikalų komitetą, – atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 13 d. Helsinkyje surengtą septintąjį ES ir Indijos vadovų aukščiausio lygio susitikimą, – atsižvelgdamas į naujas pastangas pasiekti taiką Kašmyre nuo tada, kai 2003 m. įsigaliojo paliaubų sutartis, į vėlesnį prezidento P. Mušarafo 2004 m. sausio mėn. pažadą, kad Pakistano teritorija nebus naudojamasi tarptautiniam terorizmui remti, ir į Indijos ministro pirmininko Manmohano Singho pažangią viziją, kad "sienų negalima iš naujo nubrėžti, bet mes galime siekti jas padaryti nebe svarbiomis", ir į tolesnį taikos derybų etapą, prasidėjusį 2007 m. sausio 17 d., – atsižvelgdamas į prezidento P. Mušarafo pateiktą keturių punktų planą, kaip išspręsti Kašmyro konfliktą (nekeičiamos Džamu ir Kašmyro sienos, laisvas žmonių judėjimas per kontrolės liniją (LoC), laipsniškas demilitarizavimas, savivalda ir bendra kontrolės sistema, kurią taikant būtų atstovaujama Indijai, Pakistanui ir Kašmyrui) ir atsižvelgdamas į ministro pirmininko M. Singho pasiūlymą, kad būtų pasirašyta išsami taikos, saugumo ir draugystės sutartis, – atsižvelgdamas į Indijos užsienio reikalų ministro Pranabo Mukherdžio vizitą Pakistane 2007 m. sausio 13-14 d., per kurį buvo pasirašyti keturi susitarimai, skirti pasitikėjimui skatinti, – atsižvelgdamas į Tarptautinės krizių grupės 2006 m. gruodžio 11 d. pranešimą apie Aziją Nr. 125 ir į organizacijų "Amnesty International", "Freedom House" bei "Human Rights Watch" ir JAV Žmogaus teisių valstybės departamento ataskaitas, – atsižvelgdamas į Parlamento pranešėjos 2006 m. birželio mėn. vizitus abipus kontrolės linijos (LoC), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį, – atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A6-0158/2007), A. kadangi ginčytinos teritorijos, kuri anksčiau buvo Džamu ir Kašmyro kunigaikštystė, dalis šiuo metu atskirai valdo Indijos Respublika, Pakistano Islamo Respublika ir Kinijos Liaudies Respublika, be to, joje gyvena 13,4 milijono gyventojų, B. kadangi didžioji Džamu ir Kašmyro dalis, ypač Gilgitas ir Baltistanas, yra ypač nuskurdusi ir apleista, joje matyti milžiniški trūkumai, susiję su raštingumu ir mokėjimu skaičiuoti, sveikatos priežiūros prieinamumu, be to, nėra pakankamai demokratinių struktūrų ir visiškai nesilaikoma teisėtumo ir teisingumo principų; ir kadangi visas Džamu ir Kašmyras kenčia ypatingą ekonominį nuosmukį, C. kadangi vandens ištekliai taip pat yra Pakistano ir Indijos ginčus dėl Džamu ir Kašmyro aštrinantis klausimas, ir svarbi bet kokio galutinio sprendimo dalis, D. kadangi ginčas dėl Džamu ir Kašmyro kurstė nesantaiką jau beveik 60 metų, ir šį laikotarpį žymi Indijos, Pakistano ir Kinijos ginkluoti konfliktai; kadangi nuo 1989 m. šis ginčas nusinešė daugiau kaip 80 000 asmenų gyvybę; kadangi šiuo metu Indijos ir Pakistano konfliktai yra susiję ir su tarptautiniu terorizmu; ir kadangi Kinija, Indija ir Pakistanas turi atominį ginklą, nors Indija ir Pakistanas nepasirašė Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, E. kadangi esama svarių įrodymų, kad per daugelį metų Pakistanas apmokydavo Kašmyro kovotojus, suteikdavo jiems ginklus, finansavimą ir prieglobstį bei nepatraukė atsakomybėn kovotojų už žiaurius nusikaltimus, kuriuos jie įvykdė Indijos valdomoje pusėje; tačiau kadangi, remiantis Indijos vyriausybės pranešimais, nuo 2001 m. rugsėjo 11 d. pastebimai sumažėjo į Indijos valdomą Džamu ir Kašmyrą prasiskverbiančių kovotojų skaičius ir kadangi Pakistano vyriausybė turėtų galutinai sustabdyti infiltravimo politiką; F. kadangi, nepaisant keleto pažeidimų, vis dar laikomasi 2003 m. lapkričio mėn. paskelbto susitarimo dėl ugnies nutraukimo ties Kašmyro kontrolės linija, G. kadangi ugnies nutraukimas sudarė sąlygas Indijai ir Pakistanui pradėti tebesitęsiantį dialogą dėl Džamu ir Kašmyro, kuris šiuo metu po truputį vystosi sėkminga linkme; kadangi kaip dalį taikos proceso padėjo įgyvendinti pasitikėjimą skatinančios priemonės (PSP); kadangi Kašmyro gyventojai siekia gauti naudos iš šių PSP ir šiuo metu įgyvendina jas vietos lygmeniu, kadangi Kašmyro gyventojai Kinijos pusėje toliau nedalyvauja šiame procese, H. kadangi 2005 m. balandžio 18 d. Indijos ir Pakistano bendras pareiškimas dėl Kašmyro padėjo sustiprinti draugiškų santykių atkūrimo procesą, ypač kadangi buvo dar kartą patvirtinta, jog taikos procesas yra negrįžtamas ir Kašmyro konfliktas turi būti sprendžiamas nekariniu būdu, I. kadangi ekonominis vystymasis ypač svarbus kuriant fizinę ir socialinę infrastruktūrą ir didinant Džamu ir Kašmyro gamybos pajėgumą; kadangi 2007 m. vasario 8 d. bendra ES ir Pakistano deklaracija – tai naujas žingsnis pirmyn stiprinant tarpusavio santykius ir kadangi abi šalys siekia pažangos įgyvendinant trečiosios kartos bendradarbiavimo susitarimą, tikėdamos, kad jis padės skatinti Pakistano socialinį ir ekonominį vystymąsi bei gerovę; kadangi ES ir Pakistanas dar kartą patvirtino, kad įsipareigojusios taikiai išspręsti ginčus, laikydamosi tarptautinės teisės nuostatų, dvišalių susitarimų ir JT chartijos principų, J. kadangi dabartinio EB ir Indijos trečiosios kartos bendradarbiavimo susitarimo, galiojančio nuo 1994 m., institucinį pagrindą sudaro bendras politinis pareiškimas, pagal kurį numatyta kasmet rengti ministrų susitikimus ir kuris atvėrė vartus plačiam politiniam dialogui, K. kadangi 2005 m. spalio 8 d. rytą 7,6 balo stiprumo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas, labiausiai niokojantis tarptautinio masto žemės drebėjimas žmonijos istorijoje, sudrebino platų teritorijos ruožą nuo Afganistano iki Pakistano ir Indijos, tačiau daugiausia žalos buvo padaryta Džamu ir Kašmyrui; ypač smarkiai nukentėjo Azad Džamu bei Kašmyras (ADK) ir Pakistano Šiaurės vakarų pasienio provincija (PŠVPP), L. kadangi ADK žemės drebėjimas per keletą minučių nusinešė 75 000 gyvybių (vėliau aukų skaičius padidėjo iki 88 000) ir 6 000 gyvybių Indijos valdomoje Džamu ir Kašmyro dalyje, be to, dešimtys tūkstančių žmonių buvo sužeisti, o milijonai turėjo persikelti į kitas vietas teturėdami minimalų aprūpinimą, susijusį su pagrindiniais poreikiais, ir neturėdami pastogės, darbo, galimybės pasinaudoti sveikatos priežiūros ir švietimo sistemomis Pakistano pusėje; kadangi buvo iš dalies arba visiškai sugriauti daugybė miestų ir kaimų, sunaikintas žemės ūkis ir užteršta aplinka ir kadangi regiono išvystymo lygis buvo stipriai nublokštas atgal, M. kadangi ir valstybinės ginkluotosios pajėgos, ir į Kašmyro konfliktą įsitraukusios opozicinės ginkluotos grupuotės turėtų laikytis 1949 m. Ženevos konvencijos 3 straipsnio ir paprotinės tarptautinės humanitarinės teisės nuostatų, pagal kurias draudžiami išpuoliai prieš civilius ir kurių šiurkštūs pažeidimai laikomi karo nusikaltimais, už kuriuos valstybės turi tinkamai patraukti baudžiamojon atsakomybėn, N. kadangi per pastaruosius dešimt metų Siačeno ledyne žuvo daugiau kaip 2 000 karių, ir kadangi pritariama Siačeno regione nuo 2005 m. lapkričio mėn. galiojančioms paliauboms, Įžanga 1. pabrėžia, kad Indija, Pakistanas ir Kinija (kuriai Pakistanas 1963 m. perleido Karakorumo teritoriją) yra svarbūs ES partneriai, iš kurių pirmasis turi strateginio partnerio statusą; tiki, kad palei kontrolės liniją vykstantį konfliktą geriausia galima išspręsti veikiant kartu ir nuolat bendradarbiaujant Indijos ir Pakistano vyriausybėms, įtraukiant visų buvusios kunigaikštystės teritorijų gyventojus; vis dėlto mano, kad ES turi ką pasiūlyti remdamasi savo patirtimi daugiataučių, daugianacionalinių ir įvairių religijų konfliktų sėkmingo sprendimo srityje; taigi siūlo, kad dabartinė rezoliucija ir su ja susiję galimi posėdžiai taptų keitimosi patirtimi, iš kurios galėtų pasimokyti ir ES, priemonėmis; dar kartą primena, kad svarbu, jog ES nuolat remtų Indiją ir Pakistaną joms įgyvendinant 2004 m. taikos procesą; 2. atkreipia dėmesį į tai, kad Indija – didžiausia pasaulietinė demokratija, visais lygmenimis turinti demokratinių struktūrų, o Pakistanas vis dar iki galo neužtikrina demokratijos ADK ir dar turi imtis veiksmų demokratijai Gilgite ir Baltistane skatinti; pažymi, kad abi valstybės turi atominį ginklą ir nėra pasirašiusios Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties; pabrėžia, kad Indijos atominio ginklo doktrina paremta principu pirmai nenaudoti branduolinio ginklo, o Pakistanas dar turi tai padaryti; taip pat pažymi, kad prezidentas P. Mušarafas negalėjo įgyvendinti savo 1999 m. įsipareigojimo, kad "kariuomenė neketina laikyti valdžią savo rankose ilgiau negu tai būtina tiesiant kelią į tikrąją demokratiją Pakistane"; 3. labai apgailestauja, kad nušalinus vyriausiąjį teisėją Iftikharą Muhammedą Chaudhry kilo neigiamų įvykių banga, ir nors pripažįsta, kad vyriausiojo teisėjo nušalinimas pradėjo naujus debatus apie demokratiją, konstitucionalizmą ir karinės valdžios Pakistane vaidmenį, smerkia nesenus smurto proveržius: pabrėžia, kad būtina sukurti patikimą ir nepriklausomą teisingumo sistemą, kuri spręstų Pakistano žmonių, ypač gyvenančių ADK, Gilgite ir Baltistane, problemas; 4. ragina Indijos ir Pakistano vyriausybių atstovus pasinaudoti galimybe, kurią suteikė savo pareiškimais Ministras Pirmininkas M. Singhas ir Prezidentas P. Mušarafas, ir suteikti naują postūmį didinti savivaldą, laisvą judėjimą, nusiginklavimą ir tarpvyriausybinį bendradarbiavimą, sprendžiant vandens, turizmo, prekybos ir aplinkosaugos klausimus, bei skatinti padaryti tikrąjį proveržį Kašmyro konflikto sprendimo procese; 5. pažymi, kad ADK gyventojai dėl žemės drebėjimo padarinių turi ypač ribotų galimybių patenkinti poreikius jau iki šiol buvusiomis nepaprastai skurdžiomis priemonėmis, be to, ypač susilpnėjo institucijų veikla ir infrastruktūros kūrimas; primygtinai ragina Europos Sąjungą padėti Kašmyro gyventojams ir paremti juos šiuo aspektu; 6. ragina Pakistano ir Indijos vyriausybes kiek įmanoma greičiau išspręsti gyvybiškai svarbius pakrančių klausimus, susijusius su upių aukštupiais ir su upių (Indo, Jhelum, Chenab, Ravi, Beas ir Sutlej), tekančių per Džamu ir Kašmyrą, naudojimu, atsižvelgiant į esamą 1960 m. Indo vandenų sutartyje nurodytą priemonę; vis dėlto pabrėžia, kad, kaip, pavyzdžiui, modernizuojant Manglos užtvanką arba statant Bagliharo užtvanką, pirmenybė toliau turi būti teikiama gyventojų vandens poreikiams žemės ūkio, žvejybos, gyvulininkystės srityse ir buityje ir prašo abiejų šalių vyriausybių prieš priimant sprendimus dėl tolesnių užtvankų projektų atlikti išsamų ekologinio ir socialinio poveikio įvertinimą; 7. išreiškia didelį susirūpinimą dėl ilgalaikio konflikto daromo neigiamo poveikio Džamu ir Kašmyro aplinkai, nes jis yra toks stiprus, kad Džamu ir Kašmyro ekonomikos ateičiai kyla pavojus dėl didelės dirvos degradacijos, oro, upių, o ypač nuo seno turistus traukiančio Dalo ežero taršos, miškų naikinimo ir laukinių gyvūnų nykimo; 8. pažymi vandens, saugumo ir tvaraus bei saugaus energijos tiekimo svarbą regiono stabilumui ir augimui, taip pat šiuo klausimu pažymi, kad svarbu plėtoti drėkinimo ir hidroelektrinių projektus; mano, kad yra būtina, jog Pakistano ir Indijos vyriausybės tęstų konstruktyvų dialogą ir konsultuotųsi su Kašmyro gyventojų atstovais sprendžiant pakrančių klausimus, ir primygtinai jas ragina vertinant vandens išteklius laikytis visaapimančio požiūrio ir pripažinti, kad tarp vandens, žemės, vietos vartotojų, aplinkos ir infrastruktūros esama svarbų ryšių; vis dėlto reikalauja, kad pirmenybė toliau būtų teikiama vietos gyventojų vandens poreikiams žemės ūkio, žvejybos, gyvulininkystės srityse ir buityje; 9. pabrėžia, kad bendras paveldas, kuriuo dalijasi Indija ir Pakistanas, yra susijęs su senąja Džamu ir Kašmyro kultūra; pripažįsta ir vertina Džamu ir Kašmyro gyventojams būdingą pliuralizmą, daugiatautiškumą ir religijų įvairovę bei pasaulietines tradicijas, kurios buvo išsaugotos Indijos valdomoje Džamu ir Kašmyro dalyje; 10. mano, kad ES pagarba regionų identitetui ir pastangos užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami pačiu tinkamiausiu administraciniu lygmeniu (t. y. arčiausiai tų, kuriems tie sprendimai taikomi) yra labai susijusios su Kašmyro gyventojų noru, kad būtų decentralizuotos sprendimų priėmimo struktūros ir pripažintas unikalus jų kultūrinis identitetas; Politinė padėtis. Žmonių siekiai 11. palankiai vertina ir remia Indijos ir Pakistano dabartines pastangas išlaikyti taiką ir palankiai vertina tai, kad vėl atnaujintos po 2006 m. liepos mėn. sprogdinimų Mumbajuje įšaldytos dvišalės derybos; pabrėžia, kad siekiant sukurti Džamu ir Kašmyro gyventojų ir jų kaimynų stabilią ir turtingą ateitį ir rasti visoms šalims priimtiną Kašmyro konflikto sprendimo būdą, regionas, ES ir tarptautinė bendruomenė turi remti dabartines dvišales derybas ir toliau stiprinti keitimąsi galimais konflikto sprendimų pasiūlymais mainus; 12. ragina Europos Sąjungą remti vietos pilietinės visuomenės dalyvavimą taikos procese, o visų svarbiausia – palaikyti žmonių tarpusavyje rengiamus projektus ir taip skatinti Pakistano, Indijos ir Kašmyro NVO dialogą ir bendradarbiavimą; 13. šiltai pritarė Indijos ir Pakistano inicijuotoms PSP, kurios palaipsniui sėkmingai mažina abipusę įtampą ir įtarumą, ir kurios leido šeimoms, gyvenančioms skirtingose pusėse, pagaliau susivienyti po ilgo laikotarpio; pabrėžia, kad Indijos ir Pakistano vyriausybės turėtų dėti daugiau pastangų siekdamos įtraukti Kašmyro gyventojus į esminių problemų sprendimą; 14. atkreipia dėmesį į faktą, kad dėl humanitarinės padėties regione po žemės drebėjimo paprasti kašmyriečiai palaipsniui vis daugiau naudos gauna iš taikos proceso dėl vykstančių mainų ir politinių Indijos ir Pakistano vyriausybių įsipareigojimų užtikrinti asmenų, prekių ir paslaugų laisvą judėjimą (nors vis dar ribotą) kertant kontrolės liniją; ragina iš naujo imtis pastangų užtikrinti, kad visi kašmyriečiai, nepaisant jų politinių pažiūrų, galėtų glaudžiai įsitraukti į taikos procesą ir pasitikėjimą skatinančių priemonių taikymą; 15. pabrėžia, kad pastarųjų metų krizės ir konfliktai dar padidino, o ne sumažino Jungtinių Tautų svarbą, ir kad JT išlieka svarbus dialogų ir diplomatijos forumas; primena, kad 1948-1971 m. JT Saugumo Taryba (JTST) priėmė nemažai rezoliucijų dėl Kašmyro, pagal kurias siekiama raginti Indijos ir Pakistano vyriausybes imtis visų įmanomų priemonių padėčiai gerinti ir kuriose išreiškiamas įsitikinimas, kad taikus konflikto išsprendimas geriausiai tenkins Džamu bei Kašmyro, Indijos ir Pakistano gyventojų interesus; daro išvadą, kad atsižvelgiant į minėtąsias aplinkybes ir į kitus įvairių JTST rezoliucijų nuostatų pažeidimus, plebiscito sušaukimo sąlygos dar nėra įvykdytos; 16. dar kartą patvirtina, kad pagal JT Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 1 straipsnio 1 dalį visi žmonės turi apsisprendimo teisę, kuria naudodamiesi gali laisvai apibrėžti savo politinį statusą ir laisvai vykdyti savo ekonominę, socialinę ir kultūrinę plėtrą; dar kartą pabrėžia, kad pagal pakto 1 straipsnio 3 dalį visos šio pakto šalys turi skatinti apsisprendimo teisės įgyvendinimą ir gerbti šią teisę pagal Jungtinių Tautų chartijos nuostatas; tačiau pažymi, kad visose JT rezoliucijos dėl Kašmyro aiškiai kalbama apie buvusios Džamu ir Kašmyro kunigaikštystės teisę tapti Indijos arba Pakistano dalimi ir pripažįstama tik ši teisė; atsižvelgiant į siekį galutinai išspręsti Kašmyro konfliktą – o tai duotų didžiulės naudos visam regionui – pritaria naujoms šiuo metu mišriojo dialogo metu ir prie Indijos apskritojo stalo vykstančių diskusijų metu (ypač pritariama atnaujintam Indijos vyriausybės dialogui su Visų partijų Hurriyat konferencija (VPHK)) svarstomoms idėjoms, ypač susijusioms su tuo, kad sienos visam laikui taptų nebereikalingos, su savivaldos sistema ir su bendro ar bendradarbiaujamojo valdymo instituciniu pagrindu; ryžtingai ragina Indiją ir Pakistaną bendrų diskusijų ir diskusijų su Kašmyro gyventojais abipus kontrolės linijos ir Gilgite bei Baltistane metu toliau nagrinėti šias idėjas; 17. smerkia besitęsiančią politinę ir humanitarinę padėtį visose keturiose Džamu ir Kašmyro dalyse; džiaugiasi sudėtinio taikos proceso vaidmeniu siekiant greičiau pasiekti ilgalaikį susitarimą, grindžiamą teisinės valstybės principais ir pagrindinių teisių gerbimu; pritaria vadinamojo antrojo kelio metodui ir platesniam dialogui, kuriame dalyvauja žymūs žmonės, akademinės visuomenės atstovai ir atitinkami Kašmyro, Indijos ir Pakistano ekspertai, kurie teikia praktinių pasiūlymų. kaip gerinti bendradarbiavimą; sveikina Indiją ir Pakistaną, kad sugebėjo suburti minėtąsias grupes, ir siūlo, kad ES teiktų praktinę paramą, kai jos prašo abi pusės ir vykstant sudėtiniam taikos procesui; 18. vis dėlto apgailestauja, kad Pakistanas nuolat nevykdė savo įsipareigojimų sukurti ADK svarbias atstovaujamąsias demokratines struktūras; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad Pakistano Nacionalinėje Asamblėjoje vis dar nėra Kašmyro atstovų, taip pat į faktą, jog ADK valdo Islamabade įsikūrusi Kašmyro reikalų ministerija, Kašmyro Taryboje daugumą sudaro Pakistano pareigūnai, o vyriausiasis sekretorius, policijos generalinis inspektorius, vyriausiasis buhalteris bei finansų sekretorius yra pakistaniečiai; nepritaria 1974 m. Laikinosios Konstitucijos nuostatai, pagal kurią draudžiama politinė veikla, nesuderinama su Džamu ir Kašmyro kaip neatsiejamos Pakistano dalies doktrina, ir įpareigojama kiekvieną kandidatą į ADK parlamento narius pasirašyti lojalumo pareiškimą; išreiškia susirūpinimą, kad Gilgito ir Baltistano regione nėra jokių demokratinės valdžios atstovų; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad Pakistano vyriausybės 1961 m. potvarkiu dėl Džamu ir Kašmyro (turto administravimo) Pakistano kontroliuojama žemė, priklausanti Džamu ir Kašmyro valstybei, 1947 m. rugpjūčio 15 d. buvo perduota federalinei vyriausybei; 19. labai apgailestauja dėl dabartinės Pakistano valdžios dvilypės pozicijos Gilgito ir Baltistano etninės tapatybės klausimu – prezidento pareiškimai prieštarauja oficialiems vyriausybės pranešimams; atkakliai rekomenduoja Pakistano vyriausybei patvirtinti ir įgyvendinti Pakistano aukščiausiojo teismo 1999 m. gegužės 28 d. sprendimą, kuriuo pripažįstamas Gilgito ir Baltistano gyventojų kašmyriškas paveldas, ir teigia, kad vyriausybė turėtų užtikrinti jų pagrindines žmogaus teises, demokratines laisves ir teisę į teisingumą; 20. pripažįsta, kad Pakistanas atsidūrė ypač sudėtingoje padėtyje ir patiria spaudimą iš įvairių šalių; vis dėlto:
21. reikalauja, kad Pakistanas persvarstytų savo koncepciją dėl demokratinės atskaitomybės ir mažumų bei moterų teisių ADK, kurios, kaip ir kitur, yra ypač svarbios siekiant pagerinti sąlygas žmonėms ir nugalėti terorizmo grėsmę; 22. pareiškia susirūpinimą dėl žodžio laisvės ADK nebuvimą ir pranešimų apie kankinimus ir žiaurų elgesį, pabėgėlių ir Indijos valdomos Džamu ir Kašmyro dalies diskriminavimą ir vyriausybės pareigūnų korupciją, ir ragina Pakistano vyriausybę užtikrinti, kad ADK žmonės gali pasinaudoti pagrindinėmis pilietinėmis ir politinėmis teisėmis aplinkoje, kurioje nėra nei prievartos, nei baimės; 23. be to, ragina Pakistaną surengti laisvus ir teisingus rinkimus ADK, atsižvelgiant į tai, kad 2006 m. liepos 11 d. vykusių rinkimų rezultatai buvo dideliu mastu suklastoti, ir kadangi kandidatams, kurie nesutiko laikytis Kašmyro prisijungimo prie Pakistano pozicijos, neleido dalyvauti rinkimuose; taip pat ragina Pakistaną pirmą kartą surengti rinkimus Gilgite ir Balstistane; 24. ragina Pakistano ir Indijos vyriausybes taip pat Siačene pasiektas nuo 2003 m. galiojančias paliaubas pakeisti į ilgalaikį taikos susitarimą, atsižvelgiant į tai, kad šiame aukščiausiai pasaulyje esančiame kovos lauke kasmet daugiau kareivių žūsta dėl klimato sąlygų, o ne dėl ginkluoto konflikto; 25. ragina Europos Sąjungą remti Indiją ir Pakistaną derantis dėl kariuomenės išvedimo iš Siačeno regiono, nepažeidžiant jokios pusės pozicijų, ypač suteikiant pagalbą stebėjimo technologijomis ir patikros procedūromis; 26. ragina ginkluotas kovotojų grupuotes paskelbti paliaubas, o po to pradėti nusiginklavimo, demobilizacijos ir reintegracijos procesus; ragina Pakistano ir Indijos vyriausybes pritarti paliauboms; 27. skatina Pakistano vyriausybę uždaryti karinių grupuočių tinklalapius ir uždrausti leisti jų žurnalus; siūlo Pakistano ir Indijos vyriausybėms priimti įstatymą, kuriuo būtų uždraustos neapykantą kurstančios kalbos; 28. pažymi, kad Indijos valdoma Džamu ir Kašmyro dalis pagal Indijos konstitucijos 370 straipsnį turi ypatingą statusą, suteikiantį jai didesnę autonomiją nei kitoms Sąjungos valstijoms, džiaugiasi matydamas dabartinius pokyčius Džamu ir Kašmyre, kurių tikslas – stiprinti demokratiją (įskaitant 75 proc. gyventojų dalyvavimą paskutiniuose vietos rinkimuose), ir ministro pirmininko M. Singho veiksmus siekiant atnaujinti dialogą su VPHK; tačiau pažymi, kad dar nepakankamai paisoma žmogaus teisių ir tiesioginės demokratijos principų – tai liudija, pavyzdžiui, faktas, kad visi kandidatai į Džamu ir Kašmyro (ir kitų valstijų) valdybos narius turi pasirašyti lojalumo Džamu ir Kašmyro valstijos konstitucijai pareiškimą, o konstitucijoje įtvirtintas Indijos vientisumas; ragina Indijos nacionalinę žmogaus teisių komisiją (INŽTK) pasinaudoti visais savo įgaliojimais sprendžiant įtarimų dėl pažeidimų ir dokumentais pagrįstų pažeidimų klausimus ir, siekdamas suteikti jai dar daugiau patikimumo, ragina INŽTK tesėti pažadą ir įtraukti į savo Valdančiąją tarybą žmogaus teisių gynimo srities specialistus; tikisi didesnės pažangos šiame regione ir teigiamų poslinkių, susijusių su naujais įstatymais dėl vaikų darbo, moterų ir kovos su prievarta; susirūpinęs pažymi, kad gauta pranešimų, jog daugelis kašmyriečių kalinami nesurengus tinkamo teismo proceso; 29. smerkia užfiksuotus Indijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus, ypač jei už žmogžudystes ir prievartavimus ir toliau nebuvo baudžiama, pastebi su susirūpinimu, kad INŽTK pagal savo statutą neturi galių tirti žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos padarė Indijos saugumo pajėgos; tačiau džiaugiasi INŽTK rekomendacija, pagal kurią kariuomenė skiria aukštesnių rangų karininkus, kurie savo kariniuose padaliniuose kontroliuoja, kad būtų gerbiamos pagrindinės žmogaus teisės ir teisinės valstybės principai; pažymi, kad 2005 m. rugsėjo mėn. Indijos vyriausybė įsipareigojo netoleruoti žmogaus teisių pažeidimų; ragina Indijos parlamentą (Lok Sabhą) pakeisti Žmogaus teisių apsaugos aktą ir leisti INŽTK nepriklausomai tirti ginkluotųjų pajėgų narių skundus dėl žmogaus teisių pažeidimų; 30. pabrėžia mirties bausmės išlaikymo pavojų tokioje sudėtingoje politinėje situacijoje kaip Kašmyro konfliktas, kai neužtikrinama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą; išreiškia susirūpinimą, kad Pietų Azijoje ir toliau taikoma mirties bausmė ir giliai apgailestauja, kad Indijos ir Pakistano vyriausybės pritaria jos išlaikymui; džiaugiasi, kad už mirties bausmės panaikinimą regione pasisako Prezidentas Kalamas ir neseniai paskirtas Indijos Aukščiausiojo Teismo vyriausiasis teisėjas; pritaria JT žmogaus teisių rezoliucijai 2005/59 dėl mirties bausmės klausimo ir dar kartą patvirtina ES žmogaus teisių gaires dėl mirties bausmės; ragina Indiją ir Pakistaną apsvarstyti prisijungimą prie Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto antrojo fakultatyvinio protokolo ir panašių regioninių priemonių, siekiant paskelbti mirties bausmės moratoriumą bei palaipsniui ją visiškai panaikinti; 31. šiomis aplinkybėmis džiaugiasi ministro pirmininko M. Singho reikalavimu "netoleruoti jokių žmogaus teisių pažeidimų" Kašmyre ir ragina Indijos vyriausybę užkirsti kelią žudymui be teismo, dingimui be žinios, kankinimui ir savavališkam sulaikymui Džamu ir Kašmyre; 32. pažymi, kad plačiai paplitęs nebaudžiamumas skatina ir sudaro sąlygas žmogaus teisių pažeidimus visoje valstijoje; ragina Indiją ir Džamu ir Kašmyro valstijos vyriausybę anuliuoti visas teisines nuostatas, suteikiančias imunitetą ginkluotųjų pajėgų nariams, ir įsteigti nepriklausomą ir nešališką komisiją, kuri tirtų Indijos saugumo pajėgų įvykdytus rimtus žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimus nuo konflikto pradžios; 33. ragina Indijos ir Pakistano vyriausybes leisti tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms (pvz., "Freedom House", "Amnesty International" ir "Human Rights Watch") kuo greičiau ir netrukdomoms atvykti į visuss buvusios kunigaikštystės regionus, kad išsiaiškintų žmogaus teisių padėtį ir parengtų reguliarias nepriklausomas ataskaitas; ragina abi vyriausybes viešai įsipareigoti visapusiškai bendradarbiauti su tarptautinėmis žmogaus teisių organizacijomis; 34. ragina ES laikytis tvirtos pozicijos dėl demokratijos ir žmogaus teisių išlygos susitarimuose su Indija ir Pakistanu vykdymo, siekiant intensyvaus politinio dialogo su abiem šalimis dėl žmogaus teisių, taip pat ir Kašmyre, ir apsvarstanti galimybę pradėti konkretų dialogą dėl žmogaus teisių su Pakistanu, kaip jau yra padaryta Indijos atveju, bei įsteigti specialius su abiem šalimis dirbančius žmogaus teisių pakomitečius, kaip tai daroma kai kuriose kitose šalyse; 35. pripažįsta sunkias daugelio grupių, pvz., prievarta perkeltų brahmanų Kašmyro slėnyje, gyvenimo sąlygas; reikalauja, kad būtų užkirstas kelias jų ir kitų grupių diskriminacijai, ypač įsidarbinant; siūlo, kad šios grupės pačios įgautų teisių steigdamos komitetus iš jų pačių išrinktų atstovų ir užtikrindamos, kad būtų deramai atstovaujamos moterys ir jaunesni nei 25 metų asmenys; 36. siūlo Indijai pakartotinai apsvarstyti, kokia pažanga buvo pasiekta po to, kai 1993 m. buvo sukurta Ladako autonominė administracinė taryba; tikisi, kad diegiant pasitikėjimo skatinimo priemones galės būti atkurtas Kargil–Skardu prekybos kelias ir kad Ladako (Šiaurės regiono) skilimas galės būti įveiktas atidarant pasienio punktus, panašius į punktus, įsteigtus ties kontrolės linija; 37. ypač pritaria, kad išduodama daug daugiau vizų kelionėms į Indiją ir Pakistaną ir, kad atidarytas Šrinagaro-Muzaffarabado autobuso maršrutas; pažymi, kad remiantis pastarųjų metų statistikos duomenimis, juo naudojasi tik po 400 žmonių kiekvienoje Kašmyro kontrolės linijos pusių; ir ragina Indijos ir Pakistano valdžios institucijas panaikinti apribojimus, taikomus kelionės leidimams išduoti; 38. giria Indijos pastangas plėsti Džamu ir Kašmyro socialinę sistemą ir ekonomiką ir skirti valstijai specialiuosius paketus, atkreipiant dėmesį į užimtumą, ir skatinti turizmą Džamu bei Kašmyre ir siūlo išnagrinėti kaip (būsima) ES ir Indijos partnerystė galėtų padėti kuriant aukštos kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas, ypač moterims ir jaunimui; ragina Europos Sąjungą remti vietos NVO iniciatyvas sukurti projektus, skirtus moterų gebėjimams gamybos ir rinkodaros srityse stiprinti; mano, kad Europos Sąjunga galėtų spręsti ir lygių galimybių problemą, didindama prekybą prekėmis, kurios tradiciškai yra išskirtinai moterų pragyvenimo šaltinis (pvz., tekstilės dirbiniai ir rankdarbiai), ir palengvindama prekybą paslaugomis tose srityse, kuriuose įdarbinamos moterys; rekomenduoja, kad Europos Sąjungos ir Pakistano ekonomikos ryšiai būtų stiprinamo naudojant tokį patį metodą; 39. ragina Indiją ir Pakistaną apsvarstyti, kaip didesnis saugumas ir pagarba žmogaus teisėms galėtų padėti siekti darbo vietų kūrimo ir turizmo plėtojimo visoje Džamu ir Kašmyro teritorijoje tikslų; Kova su terorizmu 40. pripažįsta, kad neišnaikinus terorizmo negalima tikroji pažanga siekiant politinio sprendimo ar gerinant Džamu ir Kašmyro ekonomikos padėtį; pažymi, kad per pastaruosius penkerius metus pastebimas žymus terorizmo aukų skaičiaus sumažėjimas, tačiau nuolat migruojančių ADK regiono karinių grupuočių (pvz.: Lashkar-e-Taiba ir Harakat ul-Mujahedeen) veikla sukėlė šimtus mirčių Indijos valdomuose Džamu ir Kašmyro regionuose; 41. smerkia užfiksuotus Pakistano ginkluotųjų pajėgų įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus, taip pat ir Gilgite ir Baltistane, kuriuose 2004 m. įtariama buvus žiaurioms riaušėms, ir visus pernelyg dažnai besikartojančius Pakistane sutelktų karinių grupuočių teroro ir smurto aktus; primygtinai ragina, kad Pakistanas iš naujo apsvarstytų išraiškos, religijos ir asociacijų laisvės pagrindinių teisių koncepcijas ADK ir Gilgite bei Baltistane, ir susirūpinęs dėl žmogaus teisių organizacijų, pvz., "Amnesty International", gautų skundų dėl kankinimo ir kalinimo nesurengus tinkamo teismo proceso; griežtai reikalauja, kad visos susijusios šalys imtųsi visų galimų priemonių, kad būtų užkirstas kelias šiems pažeidimams; palankiai vertina viešus Pakistano įsipareigojimus neleisti prasiskverbti per Kašmyro kontrolės liniją karinių grupuočių nariams, veikiantiems už jo kontroliuojamos teritorijos ribų, tačiau mano, kad turi būti imtasi ryžtingesnių ir veiksmingesnių priemonių; ragina, kad prezidento P. Mušarafas nuolat ir ryžtingai vykdytų įsipareigojimą kovoti su terorizmu, kuris, kaip plačiai pripažinta, yra didžiulė problema; pritaria daugiašalei ir dvišalei ES valstybių narių paramai Pakistanui, skirtai kovoti su terorizmu ir aiškiai apibrėžtoms pastangoms pagerinti ADK ir Gilgito bei Baltistano gyventojų gyvenimo sąlygas, ir remia šią paramą; be to ragina Pakistano vyriausybę ir ES valstybes nares imtis didesnių pastangų, kad nustatytų potencialių naujai užverbuotų teroristų, vykstančių į Pakistaną iš ES valstybių narių, tapatybę ir juos suimtų; džiaugiasi, kad abejų šalių vyriausybės įsteigė naują bendrą ekspertų grupę, Indijos ir Pakistano bendrą kovos su terorizmu priemonę, skirtą kovoti su terorizmu ir dalintis žvalgybos duomenimis, ir pažymi, kad pirmas ekspertų grupės susitikimas įvyko 2007 m. kovo 6 d. Islamabade; 42. labai pritaria Tarptautinės krizių grupės 2006 m. gruodžio 11 d. rekomendacijoms, kad Pakistanas imtųsi ryžtingų veiksmų siekdamas nuginkluoti kovotojus, ADK, Gilgite ir Baltistane, uždarytų teroristų rengimo stovyklas, nutrauktų teroristų verbavimą ir rengimą jo teritorijoje ir nutrauktų pinigų ir ginklų srautą Talibanui ir kitiems užsienio ar vietos kovotojams Pakistano teritorijoje; 43. supranta ir remia Kašmyro gyventojų troškimą gerokai sumažinti karinių pajėgų skaičių šiame regione abiejose kontrolės linijos pusėse; tačiau pabrėžia, kad reikšminga demilitarizacija galima tik tada, jei kartu bus neutralizuojama už Pakistano ribų ir ties veikiančių teroristų karinių grupuočių įsiskverbimo į Džamu ir Kašmyrą grėsmė ir jei kartu bus įgyvendinamos pasitikėjimą skatinančios priemonės, pvz., bus nutraukti abipusiai kaltinimai, visiškai įdiegta Šrinagaro-Muzaffarabado autobuso linija, užtikrinti komunikacijų ir prekybos ryšiai, taip pat ir kitos priemonės, apibrėžtos visapusiškai konsultuojantis su abiejų Kašmyro pusių žmonėmis, ir pažymi, kad tai turės teigiamą poveikį žmonių, ypač vaikų ir jaunimo, psichinei būsenai ir užtikrinant jų saugumo jausmą; pabrėžia, kad tik naujos į ateitį orientuotos iniciatyvos galės padėti išeiti iš užburto rato; 44. pabrėžia, kad siekiant sukurti pasitikėjimo ir geranoriškumo atmosferą regione, būtina Kašmyro gyventojams pašalinti visas kliūtis laisvai keliauti visoje Džamu ir Kašmyro valstybės teritorijoje; Pasitikėjimą skatinančios priemonės 45. labai pritaria pastarojo laikotarpio Pakistano ir Indijos vyriausybių atsinaujinusioms pastangoms, įskaitant rimtus politikos pasikeitimus, siekti išspręsti Kašmyro konfliktą; 46. ypač palankiai vertina priemones, kurių buvo imtasi atidarant penkis pasienio punktus, kad būtų vėl suvienytos šeimos, atskirtos Kašmyro kontrolės linijos; žino, kad susitikimo punktai ties Kašmyro kontrolės linija atidaromi akivaizdžiai neskubant ir neatsižvelgiant į poreikį skubiai išspręsti šią problemą; vis dėlto skatina ir tikisi, jog siena bus kertama vis dažniau; norėtų, kad tuo galėtų naudotis visi abiejų šalių piliečiai, ir pataria Indijai ir Pakistanui įgyvendinti visas keliones (buvusioje kunigaikštystėje ar už jos ribų) palengvinančias priemones, teikiant greitas administracines ir konsulines paslaugas; 47. mano, kad visiems pilietinės visuomenės ir profesijų lygmenims ypač svarbūs dažnesni mainai kertant kontrolės liniją; siūlo, kad būtų kuriamos keitimosi programos teisės asociacijoms, mokykloms ir aukštojo mokslo įstaigoms, įskaitant bendrą universitetą su universiteto miesteliu bet kurioje sienos pusėje; siekiant sumažinti abiejų šalių kariuomenių tarpusavio įtarumą, siūlo skatinti abiejų kariuomenių dialogą; 48. ragina Indijos ir Pakistano vyriausybes vykdant bendrą veiklą ir įgyvendinant bendrus veiksmų planus abiejose kontrolės linijos pusėse, daugiausia dėmesio skirti aplinkos atkūrimui ir išsaugojimui Džamu ir Kašmyre ir ragina ES ir valstybes nares suteikti tvirtą paramą tokių projektų vykdymui; 49. rekomenduoja, kad būtų svarstomas bendro Indijos ir Pakistano stebėsenos padalinio įkūrimo klausimas, nes toks padalinys galėtų dalintis duomenimis apie oro sąlygas ir seisminę veiklą ir taip būtų galima taikyti greito perspėjimo apie stichines nelaimes abiejose kontrolės linijos pusėse sistemą; 50. politiniu lygmeniu rekomenduoja įsteigti Jungtinį Indijos ir Pakistano parlamentinį komitetą, kad būtų skatinami parlamentiniai mainai ir dialogas; taip pat siūlo sudaryti jungtines vietos valdžios organų darbo grupes, kurios nagrinėtų prekybos ir turizmo klausimus; 51. ragina ES įmones pripažinti viso Kašmyro investicinį ir turizmo potencialą, visų pirma ypač motyvuotos darbo jėgos buvimą; mano, kad Europos įmonės su vietos bendrovėmis galėtų sukurti bendras įmones ir kad galėtų būti sukurtos investicijų draudimo sistemos, skatinančios investuotojų pasitikėjimą; ragina visas suinteresuotas šalis remti ir palengvinti atitinkamų prekybos rūmų atstovavimą tarptautinėse mugėse Europos Sąjungoje, siekiant jiems suteikti galimybę reklamuoti savo eksportuojamas prekes; 52. taip pat pritaria raginimui, kad Pakistanas plėtotų žmogiškuosius išteklius ir investuotų į trečiosios pakopos švietimą, įskaitant profesinio mokymo mokyklas ir technines kolegijas federaliniu lygmeniu administruojamose vietovėse, įskaitant Gilgito ir Baltistano vietoves Kašmyre; 53. pažymi, kad Indija – vienintelė šalis, kuri gauna didžiausią naudą pagal Bendrąją lengvatų sistemą (BLS); ragina Komisiją automatiškai persvarstyti sistemą "BLS+" ir kitas atitinkamas prekybai taikomas priemones neatidėliotinais didelio masto stichinių nelaimių, pvz., žemės drebėjimo, atvejais; džiaugiasi Pietų Azijos regioninio bendradarbiavimo asociacijai priklausančių (PARBA) Pietų Azijos valstybių įsipareigojimu veiksmingai dirbti siekiant, kad Pietų Azijos laisvosios prekybos susitarimas taptų politine ir ekonomine realybe, kuri duos didžiausios naudos keturioms Džamu ir Kašmyro dalims, ir ragina Pakistano vyriausybę nebetaikyti prekių, kurioms taikomos prekybos lengvatos, sąrašų sistemos; pažymi, kad nors prekyba tarp šių šalių svyravo pastarąjį dešimtmetį, visgi bendras oficialios prekybos lygis padidėjo nuo 180 milijonų JAV dolerių (1996 m.) iki 602 milijonų JAV dolerių 2005 m., be to, didelis neoficialios prekybos mastas reiškia, kad prekybos sritis turi dar daug neišnaudotų galimybių, kurias reikėtų skatinti; 54. pabrėžia, kad turizmas gali gerokai paremti vietos ekonomiką; dėl to ragina ES valstybių narių vyriausybes įdėmiai stebėti saugumo padėtį regione, siekiant užtikrinti, jog pageidaujantiems vykti į Džamu ir Kašmyrą būtų pateikta naujausia nuosekli kelionių informacija; 2005 m. spalio 8 d. žemės drebėjimo padariniai 55. ypač pabrėžia, kad žemės drebėjimas turėjo milžinišką poveikį Kašmyro žmonėms abipus kontrolės linijos ir kad plataus masto humanitarinė padėtis dar sumažino ir taip nedidelius institucinius gebėjimus ADK ir ŠVPP; pabrėžia, kad pagrindinis gyventojų prioritetas – kasdienė kova už išgyvenimą; 56. apgailestauja, kad ADK žuvo daugybė žmonių ir buvo padaryta neapskaičiuojama materialinė žala jo infrastruktūrai (ligoninėms, mokykloms, vyriausybės pastatams, ryšių sistemoms), taip pat ir taip "trapioms" pagrindinėms institucijoms bei tarnyboms; 57. yra labai susikrimtęs, kad žemės drebėjimas turėjo neproporcingai didelį poveikį vaikams – pagal UNICEF duomenis žuvo 17 000 vaikų; yra ypač susirūpinęs dėl pranešimų apie prekybą vaikais po katastrofos ir ragina Pakistano vyriausybę konkrečiai spręsti vaikų teisių ir jų apsaugos problemą ADK ir Gilgite bei Baltistane ir veiksmingiau kovoti su prekyba vaikais; 58. atkreipia dėmesį į sunkią viduje perkeltųjų asmenų (VPA) ir itin dideliame ir besitęsiančiame skurde atsidūrusių žmonių padėtį – žemės drebėjimo padarinį; atsižvelgdamas į tai, jog nėra konvencijos dėl VPA teisių, pritaria JT parengtiems Pagrindiniams principams, kurių pagrindu galima duoti atkirtį užslėptiems perkeltų asmenų žmogaus teisių pažeidimams, ir ragina, kad visos atitinkamos valdžios institucijos, turinčios interesų Kašmyre, gerbtų šiuos principus; ragina Pakistano vyriausybę daryti viską, ką gali, kad kaimų, kurie pranyko dėl nuošliaužų, gyventojams kuo greičiau būtų skirta žemės, kad jie galėtų atkurti savo kaimus ir pasistatyti nuolatines gyvenamąsias patalpas; ypač rekomenduoja, kad ES nuolat skirtų dėmesį minėtiesiems principams ir platesniems tiek ir demokratijos, teisingumo ir žmogaus teisių klausimams visose keturiose Kašmyro dalyse; taip pat pažymi, kad turėtų būti panaikintos abiejose kontrolės linijos pusėse įrengtos ilgalaikės pabėgėlių stovyklos, o jų gyventojų apsaugai, poreikiams ir socialinei integracijai skirtas deramas dėmesys suteikta galimybių kuo greičiai grįžti į namus arba įsikurti nuolatinėje vietoje; pažymi, kad tarptautinė bendruomenė turėtų teikti nuolatinę pagalbą šioje srityje; 59. pabrėžia, kad katastrofa ištiko konflikto ir terorizmo jau nualintą regioną, kuriame nusikaltėlių organizacijos ir per kontrolės liniją prasiskverbusių radikalių islamistų tinklai, pasinaudodami raižyta vietove, nuolat ardė pagrindines institucijas ir griovė regioninį stabilumą; 60. yra pasibaisėjęs, kad minimalios pagrindinės gyvenimo sąlygos, kuriomis ADK gyventojai gyveno prieš žemės drebėjimą (t. y. susijusios su maistu, vandeniu, pastoge, sanitarinėmis sąlygomis, mokyklomis ir skurdūs sveikatos centrai), po žemės drebėjimo dar labiau pablogėjo; ragina susijusias valdžios institucijas atsižvelgti į tai, jog milijonams žmonių trūksta net būtiniausių dalykų, ir sukaupti savo jėgas kovai su korupcija, dėl kurios lėšos nepasiekia numatytų gavėjų, įskaitant ypatingą susirūpinimą keliančius įtarimus, kad JT uždraustos teroristų organizacijos veikė žemės drebėjimo zonoje ADK; ragina Komisiją, valstybių narių vyriausybes, Indijos ir Pakistano vyriausybes ir paramą teikiančias agentūras ir toliau pagrindinį dėmesį skirti pagrindiniams žemės drebėjimo aukų poreikiams; 61. pažymi, kad žemės drebėjimo mastas ir padariniai buvo rimtesni kontrolės linijos Pakistano pusėje, buvo suniokota vietos administracijos infrastruktūra ir neišvengiamai vėlavo stichinės nelaimės padarinių likvidavimo veiksmai; džiaugiasi vyriausybių, kariuomenių ir vietos gyventojus abiejose kontrolės linijos pusėse atsidavimu, ryžtingumu ir įsipareigojimu sprendžiant svarbias problemas, iškilusias po žemės drebėjimo; Atsakas į 2005 m. spalio 8 d. žemės drebėjimą 62. pripažįsta, kad tarptautinė bendruomenė, Indija ir Pakistanas susidariusiomis aplinkybėmis reagavo greitai ir tiksliai: Indija ir Pakistanas šiuo klausimu nedelsiant susisiekė aukščiausiu lygmeniu; daug nuveikė nacionalinės ir vietinės NVO, dirbdamos su vietos ir centrinėmis institucijomis; be išlygų pripažįsta, kad tarptautinė bendruomenė ir tarptautinės NVO parodė beprecedentį solidarumą su žemės drebėjimą išgyvenusiais ir nuo jo nukentėjusiais žmonėmis, ir pritaria tam, kad kuriami nauji partnerystės ryšiai; rekomenduoja, kad Europos Sąjunga palankiai vertintų tolesnius prašymus skirti papildomą pagalbą nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems regionams, siekiant vykdyti atstatymo darbus, ir prašo Komisijos suteikti naujausią informaciją apie prašymus, susijusius su minėtuoju klausimu; 63. pažymi su susirūpinimu, kad pagal Azijos plėtros banko ir Pasaulio banko preliminarių nuostolių ir poreikių įvertinimą, prie kurio taip pat prisidėjo Komisija, dėl žemės drebėjimo iš viso buvo prarasta 29 proc. darbo vietų ar pragyvenimo šaltinių ir nuo to nukentėjo maždaug 1,64 milijonai žmonių, iš kurių beveik pusė galėjo būti jaunesni negu 15 metų; pritaria Komisijos projektui "Greito atstatymo ir paramos rekonstrukcijai Pakistane", vertinamam 50 milijonų EUR. pabrėžia, kad pagal šį projektą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama pažeidžiamiausiems asmenims apsaugoti, ekonomikos veiklai nukentėjusiuose regionuose atstatyti, smulkiajam verslui atgaivinti ir prarastai žemės ūkio įrangai pakeisti, taip pat naujoms darbo vietoms kurti, pasitelkus mokymą ir gebėjimų gerinimo programas; rekomenduoja, kad atsižvelgiant į gyvenimo šaltinių atstatymo ir išsaugojimo vidutinės trukmės ir ilgalaikę perspektyvą turėtų būti taikomas mikrofinansavimas ir gerinami gebėjimai, ir ragina Komisiją remti minėtąją ilgalaikę strategiją; 64. su džiaugsmu pažymi, kad Komisija skyrė lėšų skubioms pagalbos nukentėjusiesiems nuo žemės drebėjimo ADK ir Pakistane operacijoms, tačiau ragina už vystymąsi ir humanitarinę pagalbą atsakingą Komisijos narį patenkinti ADK ministro pirmininko prašymą suteikti daugiau lėšų reabilitacijos ir atstatymo tikslams, kuriems įgyvendinti ir nelaimės padariniams ištaisyti prireiks daug pastangų ir laiko; 65. sveikina visus, dalyvavusius nustatant ir sprendžiant visuomenės sveikatos poreikių problemas, susijusias su nuo žemės drebėjimo nuketėjusiaisiais, gyvenančiais stovyklose, kuriose, nepaisant sunkumų, susijusių su švaraus geriamojo vandens ir sanitarinių įrenginių tiekimu po nelaimės, nekilo vandeniu perduodamų ligų protrūkių; sveikina Pakistano vyriausybę suteikus prieglobstį ir skyrus lėšų daugiau kaip dviems milijonams perkeltų žmonių, kurios padėjo jiems išgyventi žiemą, ir pritaria Indijai, kuri šiuo metu apgyvendina 30 tūkstančių žmonių, kurie tapo benamiais abipus kontrolės linijos; pareiškia su susirūpinimu, kad esama pranešimų, kad tūkstančiai žmonių vis dar gyvena palapinėse ir tai patvirtino Parlamento delegacijos ryšiams su PARBA, ADK besilankiusios 2006 m. gruodžio 15-22 dienomis, nariai; 66. pažymi, kad Pakistanas nelaimės dienomis įsteigė Federalinę pagalbos komisiją, skirtą paieškos, gelbėjimo ir pagalbos operacijoms koordinuoti; vis dėlto apgailestauja, kad Pakistanas nesugebėjo priimti Indijos pasiūlytų malūnsparnių dėl jų pilotų pilietybės, taip pat bendrų pagalbos operacijų, medicininės pagalbos brigadų ir telekomunikacijų infrastruktūros atkūrimo abipus kontrolės linijos, nors tai būtų galėję padėti labai sumažinti aukų skaičių; apgailestauja, kad žemės drebėjimas nesuteikė galimybės parodyti politinę valią ir Kašmyro žmonių poreikiams skirti pirmenybę ir panaikinti politinius skirtumus; 67. palankiai vertina tai, kad Pakistano kaimynės (Indija, Kinija, Iranas, Afganistanas), regiono šalys (Turkija ir Islamo Konferencijos organizacija (IKO)) ir visa tarptautinė bendruomenė pažadėjo skubiai skirti lėšų; sveikina Europos Komisiją ir ypač Humanitarinės pagalbos generalinį direktoratą (DG ECHO), jau dirbantį Pakistane, dėl jų skubios ir veiksmingos veiklos; ragina pagalbą teikiančias šalis kiek įmanoma greičiau įvykdyti duotus pažadus; 68. ypač džiaugiasi Komisijos finansavimo programa, parengtą kaip atsakas į žemės drebėjimą, pagal kurią partnerystėms su NVO, Raudonuoju Kryžiumi ir JT agentūromis skiriami 48,6 mln. eurų; ragina ES toliau prisiimti įsipareigojimus dėl Kašmyro atstatymo; 69. pabrėžia, kad atstatymui skirtos lėšos visų pirma turėtų būti naudojamos remti iniciatyvas, kuriomis siekiama išsaugoti likusius miškus, ypač apsirūpinant alternatyviais kuro šaltiniais, atželdinant miškus, rengiant švietimo aplinkosaugos klausimais programas ir galbūt nustatant kompensacijų sistemą, leidžiančią ADK vyriausybei išmokėti kompensacijas už prarastas pajamas sumažėjus medienos pardavimo apimtims; 70. apgailestauja, kad Pakistano vyriausybė reikalavo nuo Indijos teikiamos humanitarinės pagalbos prekių nuimti visas Indijos etiketes; 71. pažymi, kad iš pradžių dėl Pakistano kariuomenės neryžtingų su nelaime susijusių veiksmų susidarė didelis pagalbos priemonių trūkumas, kuriuo pasinaudojo karinės teroristinės organizacijos, pvz., "Jamaat-i-Islami" ir "Jamaat-ud-Dawa", pervadintoji "Lakshar-e-Tayyaba" (paskelbta teroristine organizacija ir dėl to 2002 m. uždrausta P. Mušarafo vyriausybės), kurios greitai de facto pradėjo tiekti maistą, būstus, mokymo priemones vaikams ir pašalpas našliams; pareiškia esąs rimtai susirūpinęs, kad taip vietos gyventojų akyse palaikomas pasitikėjimas tokiomis destruktyviomis grupuotėmis, kenkiantis siekiui sukurti tikrą demokratinį atstovavimą; 72. ragina Indijos ir Pakistano vyriausybes ir tarptautinę bendruomenę imtis visų galimų apsaugos priemonių ir atidžiau kontroliuoti suteiktų lėšų panaudojimą; 73. šiltai pritaria žymiam 2006 m. gegužės 2 d. susitarimui atnaujinti padalytų Džamu ir Kašmyro regionų mainus ir prekybą per kontrolės liniją ir pradėti teikti pervežimų sunkvežimiais paslaugas keliu Šrinagaras–Muzaffarabadas ir atidaryti antrą Kašmyrą kertantį autobusų maršrutą, jungiantį Punčą Džamu ir Kašmyro regione su Ravalakotu ADK regione; siūlo nutiesti kelių tinklą tarp Džamu ir Sialkoto ir Gilgito bei Baltistano; taip pat siūlo tarp Džamu ir Šrinagaro pradėti susisiekimą traukiniu ir pagerinti kelią, jungiantį šiuos du miestus; pritaria ministro pirmininko M. Singho 2006 m. gegužės 23 d. įsipareigojimui sukurti laisvesnės prekybos ir laisvesnio judėjimo aplinką, kai nevykdoma griežta sienų kontrolė, siekiant sukurti sąlygas Kašmyro klausimui išspręsti; ryžtingai ragina abi šalis greitai padidinti oficialios prekybos apimtis; ragina priimti susitarimą dėl krovinių gabenimo keliais sąlygų, siekiant jas kiek galima supaprastinti; siūlo nustatyti integruotą rinkos vystymo planą, pagal kurį būtų numatyti keli žemės ūkio produktų apdirbimo punktai, šaldymo grandinės, nedidelio dydžio konteinerių pristatymo ir pervežimo užplombuotais sunkvežimiais paslaugos; Išvados 74. ragina ES ir jos institucijas neleisti išnykti Džamu ir Kašmyro gyventojams nuo žemės paviršiaus ir užtikrinti, kad būtų parengtos ir įgyvendintos pagalbos ir kitos programos, skirtos ilgalaikiam atstatymui ir institucijų kūrimui; 75. pabrėžia, kad, kaip rodo pačios ES patirtis, vienas svarbiausių veiksnių gerinant šalių santykius yra dvišalės prekybos srautų didinimas; mano, kad Džamu ir Kašmyro atveju prekyba kertant kontrolės liniją yra ypač svarbi skatinant ekonomikos augimą, vystymąsi ir plėsti jo ekonomines galimybes; rekomenduoja pirmenybę teikti transporto ir infrastruktūros projektams; 76. ryžtingai remia abiejų šalių valdžios institucijų visais lygmenimis nuolat teikiamas iniciatyvas ir ragina jas daugiausia dėmesio skirti Kašmyro gyventojų poreikiams (materialiniams ir politiniams), kad būtų galima pašalinti politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio pobūdžio trūkumus; rekomenduoja, kad ES būtų pasirengusi patenkinti bet kurios vyriausybės prašymus; 77. pripažįsta labai svarbų Komisijos delegacijų darbą, pradėtą Islamabade ir Naujajame Delyje; 78. pažymi, kad stichinės nelaimės kartais sudaro politines sąlygas taikai pasiekti; taip pat pažymi, kad stichija nepaiso sienų, ir kad tik Pakistanas ir Indija kartu ėmęsi veiksmų gali suteikti Kašmyro žmonėms ateities viltį; o 79. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams, Indijos Respublikos, Pakistano Islamo Respublikos, Indijos ir Pakistano valdomų Džamu ir Kašmyro valstijų ir Kinijos Liaudies Respublikos kompetentingoms valdžios institucijoms ar vyriausybėms bei Jungtinėms Tautoms.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Estija |
| |||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 2 d. ES pirmininkaujančios valstybės pareiškimą dėl padėties prie Estijos ambasados Maskvoje, – atsižvelgdamas į Parlamento Pirmininko Hanso-Gerto Pötteringo pareiškimą dėl padėties Estijoje ir į diskusijas per 2007 m. gegužės 9 d. plenarinį posėdį, – atsižvelgdamas į daugybę Estiją remiančių Tarybos, Komisijos ir valstybių narių vyriausybių pareiškimų, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį, A. kadangi 2007 m. balandžio 26–28 d. Estijos sostinėje ir tam tikrose Šiaurės Rytų Estijos dalyse demonstrantai, protestavę prieš Estijos vyriausybės planą perkelti sovietinį "Talino išvaduotojams" skirtą paminklą iš Estijos sostinės centro į už kelių kilometrų esančias Estijos karių kapines, sukėlė dvi naktis trukusius neramumus, prasidėjusius demonstrantams užpuolus policininkus ir pasibaigusius plataus masto vandalizmu Talino centre, B. kadangi, pasak mačiusiųjų, policija naudojo jėgą tik ekstremaliose situacijose, o Estijos teisingumo kancleris nenustatė jokių netinkamų policijos veiksmų, C. kadangi Estijos vyriausybė iš anksto paaiškino minėtojo sprendimo priežastis Rusijos Federacijos vyriausybei, taip pat pasiūlė bendradarbiauti perkeliant paminklą ir paragino Rusijos atstovus dalyvauti palaikų ekshumacijoje, o Rusijos institucijos atsisakė tai daryti, D. kadangi ekshumacija vyko griežtai laikantis tarptautinių standartų ir pagarbaus elgesio normų ir kadangi paminklas buvo vėl atidengtas karių kapinėse oficialios ceremonijos metu ir dalyvaujant antihitlerinės koalicijos atstovams, E. kadangi demonstracijas su neramumais ir viešosios tvarkos trikdymą aktyviai organizavo už Estijos ribų įsikūrusios pajėgos, su kuriomis per šiuos įvykius buvo bendradarbiaujama, F. kadangi Rusijoje buvo paskelbti keli aukšto lygio pareiškimai, įskaitant per vizitą į Taliną paskelbtą Valstybės Dūmos delegacijos oficialų pareiškimą, kuriame Estijos vyriausybė buvo paraginta atsistatydinti, G. kadangi Estijos Ministras Pirmininkas Andrus Ansip pareiškė, kad minėtieji įvykiai yra gerai koordinuotas ir akivaizdus kišimasis į Estijos vidaus reikalus, H. kadangi iškart po riaušių Taline priešiškai nusiteikę Rusijos vyriausybę palaikančios jaunimo organizacijos "Naši" demonstrantai septynias dienas blokavo normalią Estijos ambasados Maskvoje veiklą, įvykdyti fiziniai išpuoliai prieš Estijos ir Švedijos ambasadorius, grasinta nugriauti Estijos ambasados pastatą, nuplėšta ambasados teritorijoje esanti Estijos vėliava ir Estija išvadinta "fašistine" šalimi, I. kadangi nuolatiniai kompiuteriniai išpuoliai buvo organizuojami daugiausia iš už Estijos ribų, siekiant blokuoti oficialius ryšių kanalus ir Estijos administravimo institucijų interneto svetaines; kadangi šie išpuoliai buvo organizuojami iš Rusijos administravimo institucijų interneto protokolo (IP) adresų; kadangi naudojantis internetu ir mobiliųjų telefonų žinutėmis tęsėsi aktyvūs propagandiniai išpuoliai, kurių metu buvo raginama imtis ginkluoto pasipriešinimo ir tęsti neramumus, J. kadangi praėjus vos kelioms dienoms po įvykių Taline buvo pradėta taikyti plataus masto apribojimus Estijos eksportui į Rusiją, Rusijos įmonės sustabdė ryšius su Estijos įmonėmis, buvo sukelta grėsmė energijos tiekimui į Estiją, o nuo 2007 m. birželio mėn. pabaigos buvo sustabdytas susisiekimas traukiniais tarp Estijos ir Sankt Peterburgo, K. kadangi Rusijos valdžios institucijos, įskaitant Valstybės Dūmos delegaciją, deja, atsisakė pradėti dialogą su Estijos valdžios institucijomis ir net nesutiko dalyvauti bendroje spaudos konferencijoje Užsienio reikalų ministerijoje, L. kadangi Maskvos patriarchato Estijos stačiatikių bažnyčios metropolitas Kornelijus pareiškė, kad nėra priežasčių kilti konfliktui tarp bendruomenių ir kad jis mano, jog nėra prasmės vaizduoti riaušes kaip konfliktą tarp estiškai ir rusiškai kalbančių bendruomenių, M. kadangi minėtuosius įvykius dar labiau pakurstė ir tolesnius protestus sukėlė Rusijos žiniasklaidos kanalais skleista dezinformacija, N. kadangi demonstracijose ir vykdant plėšimus dalyvavo tik labai nedidelė rusų tautybės gyventojų dalis ir daug rusų kilmės policininkų puikiai atliko savo pareigą; kadangi dauguma apklaustųjų pritarė Estijos vyriausybės veiksmams, O. kadangi Estija, kaip nepriklausoma valstybė ir ES bei NATO narė, turi suverenią teisę vertinti savo tragišką netolimą praeitį, pradedant nepriklausomybės praradimu dėl Hitlerio ir Stalino 1939 m. pakto, kuri buvo atgauta tik 1991 m., P. kadangi demokratinės Vakarų šalys niekada nepripažino sovietinės Baltijos šalių okupacijos ir aneksijos kaip teisėtų veiksmų, Q. kadangi Europos Parlamentas 2005 m. gegužės 12 d. rezoliucijoje dėl Šešiasdešimtųjų Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje (1945 m. gegužės 8 d.) metinių(1) padarė išvadą, kad "kai kurioms valstybėms Antrojo pasaulinio karo pabaiga reiškė stalinistinės Tarybų Sąjungos primestos tironijos įsigalėjimą" ir pasveikino Vidurio ir Rytų Europos šalis išsilaisvinus po ne vieno "sovietinio valdymo ir okupacijos" dešimtmečio, R. kadangi tik Rusija, kuri yra Sovietų Sąjungos teisių perėmėja, vis dar neigia neteisėto Baltijos šalių inkorporavimo į Sovietų Sąjungą faktą, 1. reiškia paramą ir solidarumą demokratiškai išrinktai Estijos vyriausybei ir jos pastangoms užtikrinti tvarką, stabilumą ir teisės viršenybę visiems Estijos gyventojams; 2. mano, kad prieš vieną iš mažiausių ES valstybių narių nukreipti išpuoliai yra Europos Sąjungos solidarumo išbandymas; 3. mano, kad įvairūs Rusijos valdžios institucijų bandymai kištis į Estijos vidaus reikalus yra nepriimtini; 4. yra sunerimęs dėl to, kad Rusijos valdžios institucijos neužtikrino tinkamos Estijos ambasados Maskvoje apsaugos, taip pat dėl "Naši" demonstrantų fizinių išpuolių prieš Estijos ambasadorę; ragina Rusijos vyriausybę be išlygų laikytis Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių; 5. smerkia Rusijos bandymus daryti ekonominį spaudimą Estijai, kuris naudojamas kaip užsienio politikos priemonė, ir ragina Rusijos vyriausybę atkurti normalius dviejų valstybių ekonominius santykius; 6. primena Rusijos institucijoms, kad neapgalvoti ir atvirai priešiški Rusijos valdžios institucijų pareiškimai, nukreipti prieš Estiją, visiškai neatitinka tarptautinio elgesio principų ir bendrai turės įtakos ES ir Rusijos santykiams; 7. ragina Komisiją ir visas valstybes nares padėti analizuoti kompiuterinius išpuolius prieš Estijos interneto svetaines ir atlikti tyrimą, kaip tokių išpuolių ir grėsmių problemos gali būti sprendžiamos ES lygmeniu; taip pat ragina Rusiją visokeriopai padėti atlikti tyrimus; 8. ragina Rusijos vyriausybę pradėti atvirą ir nešališką dialogą su demokratinėmis Vidurio ir Rytų Europos šalimis dėl 20-ojo amžiaus istorijos, taip pat dėl tuomet padarytų nusikaltimų žmonijai, įskaitant susijusius su totalitariniu komunizmu; 9. pritaria Estijos prezidento Toomo Hendriko Ilveso žodžiams, kuriais jis pabrėžė, kad visi žmonės, atvykę į Estiją sovietmečiu ir dabar gyvenantys Estijos Respublikoje, taip pat jų vaikai ir anūkai, yra Estijos tėvynainiai, kad visi estai turi tik jiems būdingą labai skausmingą gyvenimo patirtį, susijusią su trimis vienas kitą pakeitusių okupantų valdymo laikotarpiais per pastarąjį šimtmetį ir kad reikia sugebėti įžvelgti ir suprasti kitų tragedijas, ir kuriais jis visoms su tuo susijusioms šalims priminė, kad šiuo tikslu turi būti stiprinamas estų dialogas, siekiant įveikti esamą atotrūkį tarp įvairių bendruomenių ir ypač sukurti naujų galimybių rusakalbiams tėvynainiams integruoti; 10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui.
| ||||||||||
| Kanalo "Radio Caracas TV" Venesueloje atvejis |
| ||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį, A. kadangi žiniasklaidos pliuralizmas ir žodžio laisvė sudaro neginčytiną demokratijos ramstį, B. kadangi žiniasklaidos laisvė ypač svarbi demokratijos ir pagarbos pagrindinėms teisėms požiūriu, nes ji atlieka esminį vaidmenį užtikrinant laisvą nuomonių bei minčių raišką ir skatinant žmones veiksmingai dalyvauti demokratiniuose procesuose, C. kadangi privačiai televizijos bendrovei Radio Caracas Televisión (RCTV) neatnaujinus transliavimo licencijos, kuri baigs galioti 2007 m. gegužės 27 d., šios žiniasklaidos priemonės, kurioje dirba 3 000 žmonių, gali nebelikti, D. kadangi šiai vaizdo ir garso žiniasklaidos priemonei, kuri yra viena iš seniausių ir svarbiausių Venesueloje, neatnaujinus licencijos didelė visuomenės dalis neteks pliuralistinio informacijos šaltinio ir bus pažeista žiniasklaidos teisė kritikuoti valdžią, E. kadangi Venesuelos prezidentas Hugas Chavezas pranešė, kad jis neketina atnaujinti RCTV transliavimo licencijos, ir kadangi ši licencija baigs galioti 2007 m. gegužės 27 d., F. kadangi atsižvelgiant į Venesuelos vyriausybės pareiškimus RCTV yra vienintelė žiniasklaidos priemonė, kuriai ketinama nepratęsti licencijos, G. kadangi Venesuelos konstitucijos 57 ir 58 straipsniuose užtikrintos žodžio, ryšių ir informacijos laisvės, H. kadangi Venesuela yra pasirašiusi Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir Amerikos žmogaus teisių konvenciją, I. kadangi Venesuelos Aukščiausias Teisingumo Teismas, į kurį kreipėsi RCTV, iki teisiškai nustatyto termino sprendimo nepriėmė, J. kadangi – jei, valdžios institucijų nuomone, tai reikalinga – prieš RCTV vadovybę turi būti pradėtas įprastas teismo procesas dėl požiūrio, kuriuo ji kaltinama, K. kadangi šį sprendimo 2006 m. gruodžio 28 d. paskelbė pats prezidentas, taip sukurdamas nerimą keliantį precedentą dėl žodžio laisvės šioje šalyje, 1. primena Venesuelos vyriausybei, kad ji turi gerbti žodžio, nuomonės raiškos bei spaudos laisves ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi, kaip nurodyta šios šalies konstitucijoje, Amerikos demokratijos chartijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte ir Amerikos žmogaus teisių konvencijoje, kurią yra pasirašiusi ši šalis; 2. reikalauja, kad Venesuelos vyriausybė, laikydamasi valstybės nešališkumo principo, užtikrintų vienodą teisinį visų žiniasklaidos priemonių – ir valstybinių, ir privačių – traktavimą, neatsižvelgdama į jokias politines ar ideologines aplinkybes; 3. ragina Venesuelos vyriausybę ir privačias žiniasklaidos priemones pradėti dialogą, apgailestaudamas dėl to, kad Venesuelos valdžios institucijos nėra visiškai atviros dialogui apskritai ir ypač dialogui su RCTV; 4. todėl ragina, kad atitinkamos Europos Parlamento delegacijos ir komitetai apsvarstytų šį klausimą; 5. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, Mercosur šalių parlamentui ir Venesuelos Bolivaro Respublikos vyriausybei. | |||||||
| Žmogaus teisės Sirijoje |
| |||||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į 1948 m. Jungtinių Tautų Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, – atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio 1 dalį, kuriame numatytas žmogaus teisių skatinimas kaip bendros užsienio ir saugumo politikos tikslas ir į Europos bendrijos steigimo sutarties 177 straipsnį, – atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Sirijos ir Artimųjų Rytų bei į 2006 m. spalio 26 d. rezoliuciją kartu su rekomendacija Tarybai dėl Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimo tarp Europos bendrijos ir jos valstybių narių ir Sirijos Arabų Respublikos sudarymo(1), – atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 14 d. ES Tarybai pirmininkaujančios šalies pareiškimą dėl intelektualo Michel Kilo ir politinio aktyvisto Mahmoud Issa nuteisimo Sirijoje, – atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Sirija ratifikavo 1969 m. balandžio 21 d., – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį, A. kadangi pagarba žmogaus teisėms yra esminė Europos ir Viduržemio jūros šalių partnerystės dalis, atsispindinti ES ir Sirijos bendradarbiavimo susitarime bei Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarime tarp Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Sirijos Arabų Respublikos, kurio sudarymo procedūra dar nėra baigta, B. kadangi Europos Parlamentas ir jo pirmininkas jau keletą kartų yra pasisakę už Sirijos kalėjimuose sulaikytų žmogaus teisių aktyvistų, politikų ir parlamentarų paleidimą, C. kadangi už demokratiją pasisakantis aktyvistas rašytojas Michel Kilo, kuris buvo sulaikytas 2006 m. gegužės 14 d., labiausiai dėl jo pozicijos dėl Beiruto ir Damasko deklaracijos, ir Mahmoud Issa 2007 m. gegužės 13 d. buvo nuteisti trejiems metams kalėti, D. kadangi Demokratinės nacionalinės bendruomenės lyderis Suleiman Al-Shamar ir Kurdų ateities krypties viešųjų ryšių biuro vadovas Khalil Hussein buvo nuteisti dešimčiai metų įkalinimo už "nacionalinės etikos silpninimą" ir "sąmokslą su užsienio šalimi", E. kadangi įvairių žmogaus teisių organizacijų Sirijoje nariai Fayek El Mir ir Aref Dalila yra uždaryti į vienutę jau šešerius metus, F. kadangi 2005 m. lapkričio 8 d. Sirijos saugumo pajėgos sulaikė gydytoją ir vieną iš Demokratinio liberalaus sambūrio įkūrėjų Kamal al-Labwani jam grįžtant iš kelionės į Europą, Jungtines Valstijas ir Egiptą ir politiškai motyvuotų kaltinimų pagrindu jis buvo nuteistas 12 metų kalėjimo atliekant sunkius darbus, G. kadangi Sirijos žmogaus teisių organizacijos įkūrėjas ir žmogaus teisių klausimų specialistas Anwar Al Bunni 2006 m. buvo sulaikytas Damasko gatvėse, kai jis jau neilgai trukus turėjo užimti 2006 m. Europos Sąjungos finansuoto žmogaus teisių centro direktoriaus pareigas, ir buvo nuteistas penkeriems metams kalėjimo už "valstybei žalingos klaidingos informacijos skleidimą", 1. reiškia didelį susirūpinimą dėl neseniai priimtų nuosprendžių prieš politinius kalinius ir žmogaus teisių aktyvistus Sirijoje, kurie daro įtaką visoms opozicijos politinėms kryptims; 2. labai susirūpinęs dėl apribojimų ir kaltinimų Mahmoudui Issai, Fayekui El Mirui, Arefui Dalilai, Kamalui al Labwaniui, Anwarui Al Bunniui, Micheliui Kilo, Suleimanui Al-Shamarui ir Khalilui Husseinui dėl naudojimosi savo demokratinėmis teisėmis ir dalyvavimo taikioje veikloje; 3. ragina Sirijos valdžios institucijas griežtai laikytis tarptautinės žmogaus teisių teisės ir ypač Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto bei Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, kuriuos Sirija ratifikavo atitinkamai 1969 m. ir 2004 m.; 4. ragina Siriją gerbti nuomonės reiškimo laisvę ir teisę į teisingą teismą; 5. ragina Sirijos valdžios institucijas atsižvelgti į JT Žmogaus teisių komiteto susirūpinimą ir:
6. ragina atitinkamus Sirijos organus panaikinti pirmiau minėtus teismo sprendimus, atsisakyti kaltinimų Damasko kariniame teisme ir paleisti visus minėtus sąžinės ir politinius kalinius; 7. ragina atšaukti daugiau kaip prieš 40 metų Sirijoje paskelbtą nepaprastąją padėtį; 8. ypač ragina Bendrijos institucijas ir valstybes nares teikti visokeriopą reikalingą paramą Sirijos pilietinės visuomenės aktyvistams pasitelkus Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP) ir naują Europos demokratijos ir žmogaus teisių stiprinimo priemonę (EDŽTSP), įskaitant skubų vadinamųjų ad hoc priemonių, skirtų žmogaus teisių gynėjams, įgyvendinimą; 9. prašo Sirijos, kuri galėtų vaidinti svarbų vaidmenį skatinant taiką regione, pagerinti ir remti žmogaus teises bei nuomonės laisvę šalyje; 10. ragina Siriją remti tarptautinio pobūdžio baudžiamojo tribunolo įkūrimą kai tik bus užbaigtas Libane atliekamas tyrimas, kuriam vadovauja JT Tarptautinės nepriklausomos tyrimo komisijos vadovas teisėjas Brammertzas; 11. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sirijos Arabų Respublikos vyriausybei ir parlamentui.
| ||||||||||||||||
| Žmogaus teisės Sudane |
| |||||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį, A. kadangi teisėjo Hatimo Abdurrahmano Mohamedo Hasano vadovaujamas Centrinio Sudano Gaziros valstijos Managilo provincijos baudžiamasis teismas kaltinant santuokine neištikimybe mirties bausme užmėtant akmenimis 2007 m. vasario 13 d. nuteisė 22 m. moterį iš Fur etninės grupės Darfūre Sadia Idriss Fadul, o 2007 m. kovo 6 d. – 23 m. moterį iš Tama etninės grupės Darfūre Amouna Abdallah Daldoum, B. kadangi užmėtymas akmenimis yra žiauri ir nehumaniška bausmė, o bausmė dėl santuokinės neištikimybės pažeidžia pagrindines žmogaus teises ir tarptautinius įsipareigojimus, kuriuos vykdyti Sudanas yra įsipareigojęs, C. kadangi Sadia Idriss Fadul ir Amouna Abdallah Daldoum apskundė šiuos nuosprendžius, D. kadangi, kaip teigiama Briuselyje esančios Sudano Respublikos ambasados laiške, teismas panaikino mirties bausmę, nes Sadia Idriss Fadul ir Amouna Abdallah Daldoum teismo metu nebuvo suteikta "būtina teisinė gynyba", ir baudžiamasis teismas peržiūrės bylą "atsižvelgdamas į apeliacinio teismo teisines pastabas", E. kadangi Pietų Darfūro Nijalos miesto baudžiamasis teismas kaltinant žmogžudyste, tyčiniu kūnu sužalojimu ir apiplėšimu mirties bausme pakariant 2007 m. gegužės 3 d. nuteisė 16 metų vyrus Abdelrahman Zakaria Mohamed ir Ahmed Abdullah Suleiman, F. kadangi Sudanas ratifikavo JT Vaiko teisių konvenciją, pagal kurią vyriausybė įsipareigojo nevykdyti mirties bausmės jaunesniems nei 18 metų amžiaus asmenims, G. kadangi Sudano vyriausybė yra 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašyto Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo(1) (Kotonu susitarimas) šalimi, o ES bendradarbiavimas su AKR šalimis remiasi pagarba žmogaus teisėms, demokratijos principams ir teisinės valstybės principui, H. kadangi Sudano Respublika yra pasirašiusi Kotonu susitarimo žmogaus teisių nuostatą ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių paktą, I. kadangi į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, kurią ratifikavo Sudano Respublika, įtrauktos nuostatos, ginančios teisę į gyvybę ir draudžiančios kankinti bei taikyti žiaurias, nehumaniškas arba žeminančias bausmes ir elgesį, tačiau kadangi mirties bausmė, plakimas, galūnių nupjovimas ir kitos fizinės bausmės vis dar taikomos už daugelį kriminalinių nusikaltimų, J. kadangi 2007 m. kovo 14 d. Komisija paskelbė apie papildomą 45 mln. EUR humanitarinę pagalbą Sudanui (tuo padidindama bendrą pagalbos sumą 2007 m. iki 85 mln. EUR), pademonstruodama Europos Sąjungos įsipareigojimus Sudano gyventojams, 1. pritaria mirties nuosprendžių panaikinimui, jeigu teismas iš tikrųjų tai patvirtino, ir ragina Sudano vyriausybę užtikrinti Sadia Idriss Fadul ir Amouna Abdallah Daldoum fizinį ir dvasinį neliečiamumą; 2. ragina Sudano vyriausybę panaikinti mirties bausmę Abdelrahman Zakaria Mohamed ir Ahmed Abdullah Suleiman ir užtikrinti jų fizinį bei dvasinį neliečiamumą; 3. griežtai primena Sudano vyriausybei, kad mirties bausmės taikymas nepilnamečiams pažeidėjams yra draudžiamas pagal tarptautinę teisę; 4. ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares:
5. ragina Sudano vyriausybę atitinkamai peržiūrėti savo teisminę sistemą ir ratifikuoti Antrąjį fakultatyvinį Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto protokolą, kuriuo siekiama panaikinti mirties bausmę; 6. ragina Sudano vyriausybę prisijungti prie Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijos Afrikos moterų teisių protokolo bei prie Afrikos Sąjungos Teisingumo teismo protokolo, kurie buvo patvirtinti 2003 m. liepos 11 d. Maputo mieste, Mozambike; 7. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, AKR ir ES šalių Tarybai ir Jungtinei parlamentinei asamblėjai, Jungtinių Tautų ir Afrikos Sąjungos generaliniams sekretoriams bei Sudano vyriausybei.
| ||||||||||||||||
| Teisinė informacija - Privatumo politika |