Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Atnaujinta ES turizmo politika: glaudesnė partnerystė Europos turizmui skatinti" (COM(2006)0134),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkė"(COM(2007)0621) ("Darbotvarkė 21"),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl Europos ilgalaikio turizmo naujų perspektyvų ir naujų iššūkių(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Kultūros ir švietimo bei Regioninės plėtros komitetų nuomones (A6-0399/2007),

A.   kadangi turizmas kartą paminėtas EB sutartyje kaip veikla, kuriai gali būti taikomos "priemonės" (EB sutarties 3 straipsnis), tačiau ji nėra suprantama kaip ES kompetencija ar politika;

B.   kadangi Bendrijos kompetencija vis dėlto yra imtis priemonių siekiant užtikrinti pakankamą vidaus rinkos veikimą, įskaitant turizmo paslaugas (EB sutarties 95 straipsnis), o vartotojų apsaugos klausimas su tuo yra itin susijęs;

C.   kadangi turizmo sektorius yra daugelio ES politikos sričių, darančių didžiulį poveikį jo veiksmingumui ir gebėjimui prisidėti prie augimo, užimtumo ir socialinės bei teritorinės sanglaudos, kryžkelėje;

D.   kadangi, nors Europos Parlamentas savo pirmiau minėtoje rezoliucijoje išdėstė pagrindinius tausaus Europos turizmo politikos principus, reikėtų pabrėžti kai kuriuos atskirus šios politikos aspektus, siekiant, kad jie būtų greičiau įgyvendinami;

E.   kadangi 2007 m. vasario mėn. turizmo tvarumo grupė paskelbė ataskaitą, kurioje numatomos gairės, kuriomis remsis Komisija, rengdama Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkę;

F.   kadangi nebuvo įmanoma ES lygiu plėtoti nuoseklaus keletą politikos sričių apimančio požiūrio į turizmą ir tai lėmė spragas ir nepakankamą šio sektoriaus plėtrą bei padidino pavojų Europai prarasti savo rinkos dalį;

G.   kadangi siekiant tausumo turi būti ypač pabrėžiamas su aplinkos apsauga susijęs ir socialinis turizmo aspektas;

H.   kadangi kai kurių populiarių Europos turistinių vietų būklė blogėja, jose kartais pasitaiko maištingų ir smurtinių atsitikimų ir dėl to jos tampa mažiau patrauklios;

I.   kadangi Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo naujame 176b straipsnyje suteikia ES ir ypač Europos Parlamentui daugiau kompetencijos turizmo srityje;

J.   kadangi reikėtų pabrėžti turizmo svarbą skatinant socialiniu požiūriu nepalankiausioje padėtyje esančių gyventojų grupių socialinį įtraukimą ir integraciją;

Turizmas ir ES vizų politika

1.   pabrėžia turizmo, įskaitant turizmą iš trečiųjų šalių reikšmę Europai;

2.   pabrėžia, kad reikia abipusiu pagrindu paprastinti vizų išdavimo procedūras ir mažinti turistinių įvažiavimo į bet kurią valstybę narę vizų kainą;

3.   pabrėžia, kad atitinkamos valstybės narės gali naudotis nauja priemone, skirta skatinti turizmą iš ES nepriklausančių šalių kaimynių – 2006 m. gruodžio 20 d. Reglamentu (EB) Nr. 1931/2006 dėl vietinio eismo per valstybių narių išorines sausumos sienas(2);

4.   ragina valstybes nares, kurios yra Šengeno sutarties šalys, įkurti bendrus konsulinius vizų išdavimo skyrius vizų prašytojams iš ne ES šalių, užtikrinti, kad šių skyrių darbo metodai būtų vienodi ir skyriai taikytų tuos pačius vizų išdavimo kriterijus, ir pagerinti atvykusiųjų vizų prašytojų aptarnavimo, pvz., vizitų tvarkymo, pokalbio organizavimo, prašymo nagrinėjimo termino požiūriu, kokybę, kadangi tai leistų valstybėms narėms sutaupyti daug biudžeto lėšų;

5.   pabrėžia, kad pasiūlyme sukurti Bendrijos vizų kodeksą(3) reikia persvarstyti dokumentų, kurių reikalaujama iš vizų prašytojo, skaičių ir tipą;

6.   griežtai rekomenduoja, kad visose ES vizų politikos srityse būtų laikomasi daugkartinio įvažiavimo vizų išdavimo prezumpcijos;

7.   pabrėžia, kad ilgalaikių vizų (galiojančių mažiausiai vienus metus) reikia kelionių organizatoriams ir transporto įmonėms, kad jos, siekdamos patenkinti klientų poreikius, galėtų samdyti tinkamus darbuotojus; primygtinai reikalauja išlaikyti ir skatinti vizų grupėms išdavimą;

8.   ragina valstybes nares, kurios yra Šengeno narės, supaprastinti Šengeno vizų išdavimo tvarką turistams, kuriems jau yra išduotos Šengeno narėmis nesančių valstybių narių vizos arba kurie jau atvyko į šias valstybes, ir ragina Šengeno narėmis nesančias valstybes nares taip pat elgtis su Šengeno vizos turėtojais;

9.   vis dėlto pripažįsta, kad vizų išdavimų tvarkos supaprastinimas ir suderinimas bei bendras ne ES valstybių turistų iš trečiųjų šalių patekimo į ES palengvinimas turi būti suderintas su saugumo taisyklėmis, siekiant kovoti su neteisėta imigracija, terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, ypač tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu;

Statistika

10.   primena, kad būtinai reikia atitinkamos, vienodos ir naujausios informacijos atitinkamų duomenų apie turizmą tam, kad privačiame sektoriuje būtų galima priimti pagrindinius strateginius ir valdymo sprendimus, ir siekiant užtikrinti, kad Europa išliktų patraukli turistinė vieta, reikia vystyti atitinkamas lydimąsias priemones ir gaires ES mastu;

11.   ragina persvarstyti 1995 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyvą 95/57/EB dėl statistinės informacijos turizmo srityje rinkimo(4), siekiant geresnio valstybių narių nuostatų dėl duomenų rinkimo suderinimo; tai taikoma ir kiekybiniams, ir kokybiniams duomenų aspektams;

12.   pritaria iniciatyvai modernizuoti struktūrą visoje ES įgyvendinant naująjį reglamentą; pabrėžia, kad ši reforma turi būti įvykdyta greitai;

13.   ragina Komisiją siekti, kad valstybės narės įgyvendintų papildomą turizmo duomenų apskaitą (PTDA), kadangi tokie duomenys leidžia tiksliai palyginti turizmą su kitais ekonomikos sektoriais ir gali padėti geriau suprasti tikrąjį turizmo pramonės mastą ir tikrąją vertę;

14.   pabrėžia, kad būtina, jog geriau būtų suvokta turizmo svarba ekonominiam ir regioniniam vystymuisi; ragina valstybes nares visapusiškai taikyti turizmo duomenų apskaitos sistemą (angl. TSA) ir kasmet atrinkti aktualius statistikos duomenis, kad būtų užtikrinta, jog būtų galima pasinaudoti aktualiais ir reikiamais duomenimis remiant visišką ir patikimą turizmo integravimą į ekonomikos ir užimtumo politiką;

15.   ragina Komisiją ištirti poreikį rinkti statistinę informaciją ir kokybinius duomenis, kurie leistų įvertinti turizmo poveikį populiarių turistinių vietų ekonomikai, aplinkai ir gyventojų gyvenimo kokybei;

16.   ragina Komisiją paskelbti ataskaitą, kurioje būtų nagrinėjamos įvairios valstybių narių sistemos, skirtos ypatingų gamtinių ir istorinių vietų apsaugai, įgyvendinamos specialiais teisės aktais dėl miestų planavimo ir statybos, ir kai reikia, skatinti gerąją patirtį šiose vietose skelbiant gaires;

17.   ragina Komisiją parengti suderintą rezultatų vertinimo sistemą, pagal kurią būtų vertinama gamtinių ir istorinių vietų būklė ir ypač turistų poveikis šioms vietoms – siekiant reguliuoti apsilankymų skaičių ir užtikrinti, kad šios vietos būtų tinkamai apsaugotos ir perduotos ateities kartoms;

18.   ragina valstybes nares skatinti teritorijų planavimą, kad būtų užkertamas kelias su masiniu turizmu susijusiai veiklai, kuri turi didelį neigiamą poveikį gamtos, istorinio ir kultūros paveldo išsaugojimui ir kurią vykdant neįtraukiamos ir nevystomos vietos bendruomenės;

Turistų apgyvendinimo kokybės standartų suderinimas Europoje

19.   pažymi, kad ES valstybės narės turi skirtingas klasifikavimo schemas, ir mano, kad tokia padėtis kenkia šio sektoriaus patikimumui ir skaidrumui vartotojų atžvilgiu;

20.   pažymi, kad vartotojai klasifikavimo sistemą laiko svarbia priemone, padedančia pasirinkti viešbutį ar kitą apgyvendinimo priemonę; todėl laikosi nuomonės, kad vartotojams turi būti lengvai prieinama tiksli informacija apie skirtingų šalių klasifikavimo reikšmes ir kad turi būti atsižvelgiama į jų poreikius;

21.   mano, kad būtų tikslinga ir įmanoma nustatyti bendrus pagrindinius kriterijus, kad klientai, nusprendę keliauti į užsienį, galėtų pasirinkti pagal aiškius ir patikrinamus klasifikacijos kriterijus;

22.   pažymi, kad atsižvelgiant į didžiulį kriterijų skaičių tam tikrose nacionalinėse ir regionų sistemose, supaprastinus dabartinius standartus būtų pasiektas informacijos išaiškinimo ir teikimo palengvinimo vartotojams tikslas ir būtų užtikrintas skaidresnis turistų apgyvendinimas;

23.   ragina Europos apgyvendinimo pramonę:

24.   ragina vietos, regionų ir valstybių narių valdžios institucijas, susijusias su klasifikavimo sistemomis, atsižvelgiant į viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę remti šiuo metu Europos apgyvendinimo pramonės vykdomą lyginamąją analizę siekiant esamų klasifikavimo sistemų skaidrumo ir įvertinimo;

25.   supranta, kad atsižvelgiant į viešbučių tipų ir turistų apgyvendinimo priemonių įvairovę, atsirandančią dėl vietos reikalavimų, kultūrų ir tradicijų skirtumų, taip pat atsižvelgiant į labai skirtingas esamų klasifikavimo planų struktūras, bendrą klasifikavimo sistemą Europos lygiu būtų labai sunku sukurti;

26.   vis dėlto mano, kad nustatant visos Europos Sąjungos bendrų ir vienodų standartų gaires reikia atsižvelgti į vartotojų interesus ir aplinkos ir vietos bruožus;

27.   ragina Komisiją bendradarbiaujant su Europos viešbučių ir maitinimo organizacijomis, pvz., Europos viešbučių, restoranų ir kavinių asociacija (angl. HOTREC) sukurti metodologiją tokių būtiniausių apgyvendinimo paslaugų saugos ir kokybės standartų nustatymo metodologiją; pabrėžia, kad tokia metodologija galėtų apimti EB ženklo įvedimą į apgyvendinimo sritį, kuris apimtų visos Europos bendrus kriterijus, suteikiant vartotojams garantiją, kad jie gaus minimalaus lygio kokybės paslaugas bet kurioje lankomoje valstybėje narėje;

Kokybės valdymo sistemos

28.   ragina Europos apgyvendinimo pramonę tęsti darbą nustatant Europos kokybės valdymo sistemų priežiūros sistemą ir reguliariai informuoti Bendrijos institucijas apie pasiektą pažangą;

29.   ragina Europos apgyvendinimo pramonės suinteresuotuosius subjektus toliau tobulinti Europos standartus, siekiant, be kita ko, pagerinti klientų informavimą ir paslaugų teikimo kokybę; tai pat ragina Europos Komisiją ir valstybes nares, kai reikia, remti jų pastangas;

30.   ragina vietos, regionų ir valstybių narių valdžios institucijas, susijusias su kokybės sistemomis, atsižvelgiant į tinkamą viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, remti šiuo metu Europos apgyvendinimo pramonės vykdomą darbą siekiant nustatyti Europos kokybės valdymo sistemų priežiūros sistemą;

31.   džiaugiasi tuo, kad daugėja aplinkos apsaugos ženklų, bet mano, kad dėl ženklų skaičiaus vietos lygiu didėjimo trikdomi turistai ir blogėja skaidrumas, dėl to reikia išsamesnės informacijos turistams ir dabartinių ženklų suderinimo, kad jie būtų geriau suprantami tarptautiniu lygiu;

32.   ragina Komisiją, bendradarbiaujant su Europos viešbučių, restoranų ir kavinių asociacija (angl. HOTREC), skatinti ir koordinuoti su turistų apgyvendinimu susijusius ženklinimo procesus, kurių imasi valstybės narės, ir siekiant pagerinti jų matomumą skatinti kokybiškus modelius, kurių veiksmingumas jau įrodytas (pvz., "Qualmark" ženklinimo sistema Naujojoje Zelandijoje);

33.   ragina Komisiją, valstybes nares ir tarpininkus prisidėti prie tvaraus ženklinimo proceso stiprinimo, pagrįsto ekonominiais, socialiniais, teritoriniais aplinkos apsaugos ir kultūriniais kriterijais, ir nustatyti geriausios praktikos pavyzdžius, dalytis jais bei skatinti pramonės lyderių iniciatyvas;

34.   ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti turizmo infrastruktūroje, vietose ir paslaugų sektoriuje naudoti ekologiškumą žymintį ženklinimą;

Vartotojų apsauga

35.   žino apie faktą, kad vis daugiau turistų užsisako keliones (transportą, nakvynę ir pan.) tiesiogiai, naudodamiesi elektroninėmis priemonėmis, ir išvengia tarpininkų – kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų, kurių rinkos dalis mažėja (nuo 98 proc. 1997 m. iki 60 proc. 2007 m.), tačiau jie vis dar susiduria su teisiniais režimais, pvz., 1990 m. birželio 13 d. Direktyva 90/314/EEC dėl kelionių, atostogų ar organizuotų išvykų paketo(5); pabrėžia, kad ši nenormali padėtis turi būti ištaisyta į Direktyvą 90/314/EEC įtraukiant visus tinklalapius, kuriuose siūloma parduoti daugiau nei vieną paslaugą, pvz., pigių skrydžių oro bendrovių ar kitų šios rinkos dalyvių paslaugas;

36.   dėl to Parlamentas džiaugiasi 2007 m. liepos 26 d. Komisijos konsultavimosi dokumentu dėl Direktyvos 90/314/EEB dėl organizuotų turistinių kelionių persvarstymo, kuriame aptariami klausimai, susiję su skirtingomis reguliavimo sistemomis, taikomomis tradiciniams kelionių organizatoriams ir skubių kelionių organizatoriams, parduodantiems produktus internete;

37.   pabrėžia, kad turizmo pramonei, ypač turizmo produktų rinkodarai ir kultūros prekių bei renginių kokybės tobulinimui, vis svarbesnės naujosios technologijos;

38.   mano, kad šis spartus informacijos technologijų naudojimo turizmo paslaugų srityje vystymasis verčia sukurti vartotojų ir asmens duomenų apsaugos, susijusios su elektroniniu rezervavimu, sistemą, kuri būtų pagrįsta Komisijos atliktu išankstiniu šios rinkos tyrimu; mano, kad tokia sistema užtikrintų elektroninio ryšio vartotojų teisių ir asmens duomenų apsaugą ir kad informacija, kurią gauna vartotojai, yra teisinga, neklaidinanti, nepasenusi ir nedviprasmė; todėl pataria vartotojų apsaugos tikslais teikti pažymėjimus turistinėms vietoms, apie kurias teikiama elektroninė informacija ir kurių atžvilgiu siūlomos elektroninės turizmo paslaugos (rezervavimas ir mokėjimas);

39.   pabrėžia, kad šiuo aspektu teigiamą vaidmenį vaidina socialinį turizmą skatinančios organizacijos; jų veikla turi būti skatinama ir remiama;

40.   džiaugiasi Komisijos 2007 m. birželio 7 d. pasiūlymu persvarstyti Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą dėl vartotojų apsaugos, susijusios su kai kuriais pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe, ilgalaikiais atostogų produktais, perpardavimo ir keitimosi aspektais (COM(2007)0303), kuria siekiama išplėsti esamos reguliavimo sistemos taikymo sritį ir į ją įtraukti naujus ilgalaikius laisvalaikio produktus, kurie rinkoje pasirodė per kelerius pastaruosius metus ir tam tikrus su pakaitiniu naudojimusi bendra nuosavybe susijusius sandorius – perpardavimą ir keitimąsi; mano, kad pasiūlymu siekiama pagerinti vartotojų apsaugą turizmo sektoriuje ir sukurti vienodas konkurencijos sąlygas, apsaugančias sąžiningus pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe pramonės atstovus nuo nesąžiningos konkurencijos;

41.   apgailestauja dėl to, kad nėra specialios teisinės priemonės, taikomos paslaugų saugumui, kuri būtų labai svarbi turizmo sektoriui, ir ragina Komisiją bei valstybes nares įvertinti galimybę, atsižvelgiant į keliolikos Europos Parlamento narių išreikštą susirūpinimą, spręsti šią problemą;

42.   ragina Komisiją Europos lygmeniu vykdyti saugumo keliuose skatinimo kampaniją, skiriant dėmesį naujoms bendrosios kontrolės priemonėms, skirtoms informuoti turistus apie įvairias valstybėse narėse taikomas taisykles, kurios yra skirtingos nei valstybėje, kurioje jie gyvena;

43.   ragina Komisiją supaprastinti rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) procedūras ir atsižvelgti į mažų įmonių, ypač labai mažų įmonių, interesus;

Sveikatos turizmas

44.   pabrėžia, kad svarbu naudotis visomis Bendrijos programomis, įskaitant antrąją Bendrijos veiksmų programą sveikatos srityje (2008-2013)(6) – siekiant skatinti sveikatos turizmą;

45.   pabrėžia, kad draudimo sektoriuje dirbančios įmonės turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį remiant sveikatos turizmą; to, pabrėžia, kad draudimo sektoriuje dirbančioms įmonėms turėtų būti padedama tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje siekiant finansuoti sveikatos turizmą;

46.   atsižvelgdamas į padėties sveikatos turizmo sektoriuje blogėjimą mano, kad reikia patvirtinti specialią Bendrijos direktyvą, kurioje būtų apibrėžtas hidroterminių kurortų pripažinimas ir naudojimas, ir apskritai – sveikatos turizmo ir terminio gydymo vaidmuo įvairių valstybių narių turizmo infrastruktūroje; joje turi būti išnagrinėti sveikatos, socialinės apsaugos ir draudimo aspektai ir siekiant, kad strategiškai svarbus ES valstybių narių ekonomikos sektorius būtų tinkamai vystomas (kad būtų sukurta daug naujų tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų), padidintas tinkamas finansavimas;

Prieinamas turizmas

47.   džiaugiasi iniciatyvomis Europos lygiu koordinuoti informaciją dėl prieinamo turizmo, kuri leistų mažesnio judumo turistams ir jų šeimoms rasti informacijos apie turistinių vietų pasiekiamumą; ragina visas valstybes nares, turizmo paslaugų teikėjus ir šalies bei vietos turizmo organizatorius prisidėti ir (arba) remti tokio tipo iniciatyvas;

48.   taip pat, atsižvelgdamas į Europos turistinėse vietose Europos turistų sukeliamus maištingus ir smurtinius atsitikimus, ragina Komisiją ir valstybes nares svarstyti galimybę parengti Europos turistų teisių ir pareigų chartiją ir Europos turizmo įmonių elgesio kodeksą;

49.   ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti EB ženklo "Prieinama visiems" iniciatyvą, kuri užtikrintų turizmo priemonių prieinamumą mažo judumo turistams ir paslaugų, pvz., apgyvendinimo, restoranų, pramogų ir gamtos objektų, architektūros, paminklų, muziejų ir pan., pasiūlą;

50.   be to, pabrėžia poreikį saugoti, išlaikyti ir atkurti Europos kultūros paveldą; ragina griežčiau valdyti tokias vietas ir griežtinti jų lankymo sąlygas, taip pat labiau stengtis gerinti prieigą žmonėms su negalia, kurių vis daugiau keliauja laisvalaikio tikslais;

51.   ragina Komisiją parengti komunikato ir tokio ženklo įtvirtinimo veiksmų plano projektą, atsižvelgiant į jau atliktus darbus, patirtį ir geriausios praktikos pavyzdžius šalies ir vietos lygiu bei teikiant reikšmės tam, kas jau pasiekta ES lygiu transporto srityje;

52.   pabrėžia, kad turistinių vietų pasiekiamumas susijęs ir su teikiamomis ar prieinamomis transporto paslaugomis; todėl ragina Komisiją, vykdant naująją Europos turizmo politiką ir rengiant Europos transporto politiką, tinkamai atsižvelgti į pasiekiamumo sunkumus, kurie neigiamai veikia ypatingų gamtinių ar geografinių sąlygų regionus, pvz., atokiausius regionus, salų ir kalnų regionus ir retai apgyvendintus šiauriausius regionus;

Socialinis, ekonominis ir aplinkosauginis taususis turizmas

53.   pabrėžia naujos turizmo politikos poreikį siekiant, kad Europos turizmas taptų ekonomikos, socialiniu, teritoriniu, aplinkos ir kultūros požiūriu tausus; pritaria specialiems veiksmams, kurių Komisija ketina imtis siekdama skatinti ekonominį ir socialinį Europos turizmo tausumą; taip pat džiaugiasi Komisijos iniciatyva parengti Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkę; ir laukia atitinkamo pasiūlymo, kuris turėtų būti pateiktas šiais metais;

54.   džiaugiasi tuo, kad Komisija savo minėtame komunikate primygtinai ragina skatinti tausumą turizmo sektoriuje, ir pabrėžia, kad socialinis, ekonominis ir aplinkosauginis tausumas yra būtina išankstinė bet kokios turizmo veiklos vystymosi ir išlaikymo sąlyga;

55.   pabrėžia, kad būtina remti ir skatinti tausesnę ir socialiai atsakingą veiklą turizmo sektoriuje ir vertinti jos veiksmingumą, kad atnaujintoje Lisabonos strategijoje turizmo pramonei būtų teikiama daugiau reikšmės;

56.   primygtinai teigia, kad tvariai išvystytas turizmas vietos ekonomikai, ypač nepalankioje padėtyje esantiems regionams, turi būti ilgalaikis pajamų ir kokybiškų bei ilgalaikių darbo vietų kūrimo šaltinis, skatinti kitą susijusią ūkinę veiklą, kartu išsaugant ir branginant gamtos, kultūros, istorijos ir aplinkos paveldą;

57.   džiaugiasi Komisijos iniciatyva Europos turizmo politikos pagrindu pasiūlyti Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkę; ragina Komisiją pateikti valstybėms narėms gaires, siekiant pagerinti politikos koordinavimą vystant turizmą valstybių narių, regionų ir vietos lygmeniu ir padidinti turizmo veiklos tausumą;

58.   pabrėžia, kad dėl grėsmės aplinkai, ypač išmetamo anglies dioksido, rengiamoje aplinkos apsaugos politikoje būtina numatyti, kad turizmo pramonė dalyvautų turistų švietime aplinkos apsaugos klausimais;

59.   mano, kad turizmas yra vienas aplinkos taršos veiksnių (dėl didėjančio kelionių skaičiaus), turizmo sektoriaus atstovai turėtų dalyvauti veikloje, susijusioje su aplinkos apsauga, ir šios veiklos planavime;

60.   ragina Komisiją turizmo srityje bendradarbiauti su kaimyninėmis (Rytų Europos ir Viduržemio jūros) bei Europos kaimynystės politikos (EKP) šalimis ir toliau pagal tvaraus turizmo plėtros strategiją remti turizmo srityje veikiančias mažas ir vidutines pajamas gaunančias besivystančias šalis pasitelkiant ES tiesiogines užsienio investicijas ir bendras įmones;

Keleivių teisės

61.   mano, kad yra pakankamai su keleivių teisėmis susijusių taisyklių, taikomų ES lygiu oro uostų ir oro transporto srityje, kurios skatina prieinamumą ir sudaro geras kompensavimo sąlygas ne tik skrydžių atidėjimo ir atšaukimo, bet ir nelaimingų atsitikimų atvejais;

62.   pabrėžia, kad Parlamentas šiuo metu stengiasi užtikrinti, kad būtų numatyta kuo daugiau papildomų nuostatų, siekiant taip pat sustiprinti geležinkelių ir laivų keleivių teises, kad būtų užtikrinta suderinta schema ES lygiu;

63.   ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti informacijos keleiviams teikimą ir ypač geresnį šių keleivių, ypač oro keleivių, teisių įgyvendinimą ir užtikrinti, kad situacijose, kai užsakomųjų reisų operatorius neatlygina už žalą, valstybės narės galėtų lengvai pasinaudoti arbitražo mechanizmais;

64.   ragina Komisiją pradėti svarstymą dėl tinkamo ES požiūrio į tų keleivių apsaugą, kurie dėl užsakomųjų reisų operatorių, tarpininkų ar pagal tvarkaraštį reisus vykdančių vežėjų bankroto arba tyčinio piktnaudžiavimo šiuo metu lieka nuošaly; siūlo sudaryti tokių ES veikiančių operatorių juodąjį sąrašą, kuris būtų pagrįstas Komisijos aiškiai po konsultacijų su transporto ir (arba) turizmo operatoriais ir vartotojų apsaugos organizacijomis nustatytais kriterijais;

Europos turistinių vietų propagavimas

65.   džiaugiasi tuo, kad pasinaudojus Komisijos skiriamomis lėšomis buvo įsteigti Europos turistinių vietų interneto vartai; ragina Komisiją toliau padėti reklamuoti Europą kaip turistinę vietą ar žemyną, kuriame daug patrauklių turistinių vietų, pvz., nustatant ir reklamuojant "Europos" ženklą ir organizuojant priemones ir kanalus, skirtus rinkti informaciją apie Europos turistines vietas ir perduoti ją ne Europos turizmo pramonės atstovams;

66.   pritaria iniciatyvai rinkti metų "Geriausią Europos turistinę vietą", kaip siūloma pirmiau minėtoje rezoliucijoje; mano, kad tokia iniciatyva yra vertinga tuo, kad labiau atskleidžia Europos turistinių vietų įvairovę ir gausą; pabrėžia, kad kai tik įmanoma, ES turi reklamuoti mažai žinomas turistines vietas, ypač naujosiose valstybėse narėse;

67.   atsižvelgdamas į poreikį išlaikyti turizmo kokybę populiariose Europos turistinėse vietose, mano, kad ši programa turėtų būti skirta vystyti atsakingą ir tausų turizmą visuose turistų lankomuose ES regionuose;

68.   kadangi Europos turizmo sektoriui būtina tarpvalstybinė infrastruktūra, ragina Komisiją ir valstybes nares šią infrastruktūrą pagerinti, įskaitant rekreacinius (vidaus) vandens kelius;

69.   ragina Komisiją aktyviau propaguoti Europos transporto ir pramonės paveldą;

70.   todėl skatina iniciatyvas, pvz., Europos Tarybos kultūrinio turizmo keliai, kuriomis siekiama suteikti didesnės reikšmės Europos kultūros paveldui ir padaryti jį geriau matomu; plėtojant ir palaikant šią mintį siūlo sukurti Europos paveldo ženklą, kuris padėtų dar labiau atkreipti dėmesį į Europos Sąjungos lankytinų vietų ir paminklų europinį aspektą,

71.   pabrėžia, kad būtina saugoti tradicinę kultūrą, ypač nykstančius liaudies menus, amatus, verslus ir žinias, nes tai būtina siekiant išsaugoti nacionalinę tapatybę ir kaimo vietovių patrauklumą turizmo požiūriu;

72.   ragina Komisiją skatinti Europos turistines keliones į tas šalis, kuriose poilsio sezonas sutampa su Europos nepalankiu poilsiui sezonu, ir ieškoti galimybių pasirašyti susitarimus, pvz., susitarimo memorandumą, su trečiosiomis šalimis siekiant didinti turistų srautus ir kuo geriau juos sezoniškai paskirstyti;

73.   ragina Komisiją pabrėžti Europos turizmo kultūrinį aspektą propaguojant UNESCO pasaulio paveldo vietas Europoje kaip Europos kultūros pavyzdžius;

74.   ragina Komisiją skatinti tarpvalstybinį istorinį turistinį maršrutą po šalis, buvusias kitapus "geležinės uždangos"; tai galėtų būti "minkštojo judumo" pavyzdys ir Europos susivienijimo simbolis;

Turizmo vystymas

75.   ragina Komisiją, valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas bei turizmo pramonę koordinuoti politiką, turinčią tiesioginį ar netiesioginį poveikį turizmui, glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje ir Europos turizmo vystymo tikslais geriau pasinaudoti 2007–2013 m. laikotarpiui skirtomis Europos finansinėmis priemonėmis, didžiausią dėmesį skiriant turizmo pramonės ir turistinių vietų konkurencingumui, turizmo įmonių, paslaugų ir infrastruktūros vystymui, darbo vietų kūrimui, judumui ir profesiniam mokymui turizmo sektoriuje, taip pat ekonomikos įvairinimui ir Europos regionų, ypač mažiau palankioje padėtyje esančių regionų, vystymui;

76.   ragina Komisiją parengti ataskaitą siekiant įvertinti, kokį poveikį veiksmai ir pasiūlymai dėl Bendrijos politikos turės turizmo pramonei, kad būtų galima šio sektoriaus atžvilgiu laikytis visuminio ir integruoto požiūrio ir kad būtų galima išvengti Europos turizmo politikos susiskaidymo;

77.   ragina visus suinteresuotuosius subjektus propaguoti turistines vietas narystės ES siekiančiose šalyse, tačiau pabrėžia, kad būtina susieti bet kokį ES vykdomą turizmo finansavimą su turizmo paslaugų aukšto lygio kokybės standartų skatinimu;

78.   suvokia, kad mažesnes pajamas gaunantiems turistams ir turizmo plėtrai regionuose, kuriuose nėra regioninių oro uostų ar geležinkelio, gali būti naudingos kelionės turistiniais autobusais; atkreipia dėmesį į ypatingą mažų ir vidutinių vežimą turistiniais autobusais vykdančių įmonių padėtį atsižvelgiant į 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo(7), ypač kalbant apie keliones maršrutu pirmyn ir atgal; ragina Komisiją spręsti šią konkrečią problemą ištiriant galimybes atidėti poilsio laikotarpį iki kelionės maršrutu pirmyn ir atgal (kuri trunka ne ilgiau kaip 12 dienų) pabaigos;

79.   pabrėžia, kad MVĮ turėtų labiau dalyvauti su turizmu susijusioje verslo veikloje ir kad turėtų būti supaprastintos ES finansinės paramos gavimo taisyklės; be to, pabrėžia, kad regionuose (ypač tose šalyse, kurios įstojo į ES po 2004 m.) turi būti vykdomi ES finansuojami mokymai ir taikoma pažangioji patirtis;

80.   siūlo Komisijai ištirti galimybę Europos jaunuoliams, gaunantiems stipendijas pagal programas "Erasmus", "Leonardo da Vinci" ar "Comenius" arba ES atliekantiems savanorišką civilinę tarnybą, skirti Jaunimo transporto pasą, kad jie galėtų lengviau keliauti ir susipažinti su juos priimančia šalimi;

81.   pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, jog programa "Leonardo da Vinci" daugelio šalių turizmo sektoriuje yra vienintelė tokia programa, šios galimybės turi būti vystomos ir propaguojamos; pabrėžia, kad tai labai pagerintų švietimo programą; pabrėžia, kad reikia ne tik įgyvendinti programą, bet ir įvertinti pasiektus rezultatus;

Kita

82.   atsižvelgdamas į būsimus ES demografinės struktūros pokyčius dar kartą atkreipia dėmesį į poreikį įgyvendinti nesezoninę išėjusiems į pensiją žmonėms skirtą Europos turizmo programą, kuri pagerintų ES vyresnio amžiaus piliečių gyvenimo kokybę, padidintų užimtumą ir Europos ekonomikoje paskatintų didesnę paklausą ir augimą; mano, kad ši programa galėtų būti pavadinta "Odisėjas";

83.   pritaria Komisijos planams palengvinti turizmo srityje veikiančių subjektų, skatinančių žinių įgijimą, pvz., universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir viešų bei privačių stebėjimo stočių bendradarbiavimą ir skatinti judumą Europoje remiant tarptautinį mokymą, stažuotes ir mainus bei plėtojant mokymo metodus, medžiagą ir turinį;

84.   ragina Komisiją prašyti atlikti sumanymo reguliuoti atostogas Europoje pagal datą ir regionus bendrą poveikio vertinimą;

85.   pabrėžia, kad šalims, kurių turizmo pramonė nukentėjo dėl stichinių nelaimių, reikalinga Bendrijos parama;

86.   pabrėžia, kokia svarbi daugiakalbystė turizmo politikoje, ir skatina informaciją apie lankytinas vietas pateikti kiek įmanoma daugiau ES šalių kalbų.

o
o   o

87.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 193 E, 2006 8 17, p. 325. (2) OL L 405, 2006 12 30, p. 1. (3) 2006 m. liepos 19 d. Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (COM(2006)0403). (4) OL L 291, 1995 12 6, p. 32. (5) OL L 158, 1990 6 23, p. 59. (6) 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1350/2007/EB dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2008–2013 m.) (OL L 301, 2007 11 20, p. 3). (7) OL L 102, 2006 4 11, p. 1.