2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl darbuotojų apsaugos jų darbdaviui tapus nemokiam (kodifikuota redakcija) (COM(2006)0657 – C6-0381/2006 – 2006/0220(COD))

P6_TA(2007)0238 A6-0042/2007

(Bendro sprendimo procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0657),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 137 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0381/2006),

–   atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius bei 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0042/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (kodifikuota redakcija) (COM(2006)0543 – C6-0315/2006 – 2006/0170(COD))

P6_TA(2007)0239 A6-0043/2007

(Bendro sprendimo procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0543),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 175 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0315/2006),

–   atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius bei 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0043/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl dviračių arba triračių motorinių transporto priemonių valdymo mechanizmų, signalinių lempučių ir rodytuvų identifikavimo (kodifikuota redakcija) (COM(2006)0556 – C6-0323/2006 – 2006/0175(COD))

P6_TA(2007)0240 A6-0045/2007

(Bendro sprendimo procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0556),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0323/2006),

–   atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius bei 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0045/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl draudimų ginant vartotojų interesus (kodifikuota redakcija) (COM(2006)0692 – C6-0429/2006 – 2003/0099(COD))

P6_TA(2007)0241 A6-0046/2007

(Bendro sprendimo procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0692),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir  95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0429/2006),

–   atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius bei 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0046/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių vairo mechanizmų (Kodifikuota redakcija) (COM(2006)0670 – C6-0404/2006 – 2006/0225(COD))

P6_TA(2007)0242 A6-0047/2007

(Bendro sprendimo procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0670),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir  95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0404/2006),

–   atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius bei 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0047/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių didžiausio projektinio greičio ir jų krovininių kėbulų (kodifikuota redakcija) (COM(2006)0667 – C6-0385/2006 – 2006/0219(COD))

P6_TA(2007)0243 A6-0048/2007

(Bendro sprendimo procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0667),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir  95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0385/2006),

–   atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius bei 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0048/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių tam tikrų dalių ir techninių rodiklių (Kodifikuota redakcija) (COM(2006)0662 – C6-0380/2006 – 2006/0221(COD))

P6_TA(2007)0244 A6-0049/2007

(Bendro sprendimo procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0662),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir  95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0380/2006),

–   atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius bei 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0049/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių regos lauko ir priekinio stiklo valytuvų (Kodifikuota redakcija) (COM(2006)0651 – C6-0377/2006 – 2006/0216(COD))

P6_TA(2007)0245 A6-0050/2007

(Bendro sprendimo procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0651),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir  95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0377/2006),

–   atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius bei 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0050/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (antroji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (kodifikuota redakcija) (COM(2006)0652 – C6-0378/2006 – 2006/0214(COD))

P6_TA(2007)0246 A6-0132/2007

(Bendro sprendimo procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0652),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į EB sutarties 137 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0378/2006),

–   atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius bei 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0132/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (kodifikuota redakcija) (COM(2006)0812 – C6-0504/2006 – 2006/0264(COD))

P6_TA(2007)0247 A6-0167/2007

(Bendro sprendimo procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0812),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0504/2006),

–   atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius bei 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0167/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto poveikiu darbe (kodifikuota redakcija) (COM(2006)0664 – C6-0384/2006 – 2006/0222(COD))

P6_TA(2007)0248 A6-0201/2007

(Bendro sprendimo procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM (2006)0664),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 137 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0384/2006),

–   atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius bei 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0201/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, suteikiančio Europos investicijų bankui Bendrijos garantiją dėl nuostolių, susijusių su paskolomis projektams už Bendrijos ribų (Vidurio ir Rytų Europoje, Viduržemio jūros šalyse, Lotynų Amerikoje ir Azijoje, ir Pietų Afrikos Respublikoje) (kodifikuota redakcija) (COM(2006)0419 – C6-0302/2006 – 2006/0139(CNS))

P6_TA(2007)0249 A6-0040/2007

(Konsultavimosi procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2006)0419),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 181a straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0302/2006),

–   atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius bei 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0040/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos nustatančios būtiniausius kiaulių apsaugos reikalavimus (kodifikuota redakcija) (COM(2006)0669 – C6-0430/2006 – 2006/0224(CNS))

P6_TA(2007)0250 A6-0041/2007

(Konsultavimosi procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2006)0669),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0430/2006),

–   atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius bei 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0041/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl grynaveislių veislinių galvijų (kodifikuota redakcija) (COM(2006)0749 – C6-0002/2007 – 2006/0250(CNS))

P6_TA(2007)0251 A6-0164/2007

(Konsultavimosi procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2006)0749),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 ir 94 straipsnius, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0002/2007),

–   atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51straipsnius bei 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0164/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo (kodifikuota redakcija) (COM(2006)0830 – C6-0050/2007 – 2006/0267(CNS))

P6_TA(2007)0252 A6-0165/2007

(Konsultavimosi procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2006)0830),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 308 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0050/2007),

–   atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius bei 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0165/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl perinti skirtų kiaušinių ir naminių paukščių jauniklių gamybos bei prekybos (kodifikuota redakcija) (COM(2006)0694 – C6-0436/2006 – 2006/0231(CNS))

P6_TA(2007)0253 A6-0166/2007

(Konsultavimosi procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2006)0694),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0436/2006),

–   atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius bei 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0166/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl valstybių narių atliekamo sandorių, sudarančių Europos žemės ūkio garantijų fondo finansavimo sistemos dalį, patikrinimo (kodifikuota redakcija) (COM(2006)0813 – C6-0049/2007 – 2006/0265(CNS))

P6_TA(2007)0254 A6-0168/2007

(Konsultavimosi procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2006)0813),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0049/2007),

–   atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius bei 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0168/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl savitarpio paramos patenkinant pretenzijas, susijusias su tam tikromis rinkliavomis, muitais ir mokesčiais bei kitomis priemonėmis (kodifikuota redakcija) (COM(2006)0605 – C6-0409/2006 – 2006/0192(CNS))

P6_TA(2007)0255 A6-0200/2007

(Konsultavimosi procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2006)0605),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 93 ir 94 straipsnius, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0409/2006),

–   atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius bei 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0200/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos bendrijos ir San Tomė ir Prinsipės Demokratinės Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo sudarymo (COM(2007)0085 – C6-0098/2007 – 2007/0034(CNS))

P6_TA(2007)0256 A6-0231/2007

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento (COM(2007)0085)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį ir 300 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0098/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto bei Biudžeto komiteto nuomones (A6-0231/2007),

1.   pritaria pasiūlymui dėl Tarybos reglamento su pakeitimais ir pritaria susitarimo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir San Tomė ir Prinsipės Demokratinės Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai Pakeitimas 1 1 a konstatuojamoji dalis (nauja) (1a)  Vertinant ankstesnįjį susitarimą nustatyta problemų, susijusių su kai kurių laivų, veikiančių pagal tą susitarimą, veiklos kontrole ir priežiūra, ypač su veiklos ir sužvejoto kiekio ataskaitų teikimu. Pakeitimas 2 3 straipsnio 1 a pastraipa (nauja) Kiekvienais metais Komisija tikrina, kad Valstybės narės, kurių laivai žvejoja pagal protokolą, laikytųsi ataskaitų teikimo reikalavimų. Jeigu reikalavimų nebuvo laikomasi, Komisija atmeta prašymus suteikti šiems laivams žvejybos licenciją kitiems metams. Pakeitimas 3 3 a straipsnis (naujas) 3a straipsnis Paskutiniai protokolo galiojimo metais ir prieš sudarant naują susitarimą ar pratęsiant dabartinį susitarimą, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie dabartinio susitarimo taikymą ir apie tai, kokiomis aplinkybėmis jis buvo įgyvendintas, įskaitant ekonominės naudos analizę. Pakeitimas 4 3 b straipsnis (naujas) 3b straipsnis Kiekvienais metais Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie protokolo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos daugiametės sektoriaus programos rezultatus.

(1) Dar neskelbta OL.

2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos bendrijos ir Kiribačio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo sudarymo (COM(2007)0180 – C6-0128/2007 – 2007/0062(CNS))

P6_TA(2007)0257 A6-0228/2007

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento (COM(2007)0180)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį ir 300 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0128/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto bei Biudžeto komiteto nuomones (A6-0228/2007),

1.   pritaria pasiūlymui dėl Tarybos reglamento su pakeitimais ir susitarimo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Kiribačio Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai Pakeitimas 1 3 a straipsnis (naujas) 3a straipsnis Kiekvienais metais Komisija tikrina, kad Valstybės narės, kurių laivai žvejoja pagal protokolą, laikytųsi 3 straipsnyje numatytų ataskaitų teikimo reikalavimų. Pakeitimas 2 3 b straipsnis (naujas) 3b straipsnis Paskutiniais protokolo galiojimo metais ir prieš sudarant naują susitarimą ar pratęsiant dabartinį susitarimą, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia ataskaitą apie dabartinio susitarimo taikymą ir apie tai, kokiomis aplinkybėmis jis buvo įgyvendintas. Pakeitimas 3 3 c straipsnis (naujas) 3c straipsnis Kiekvienais metais Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie protokolo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos daugiametės sektoriaus programos rezultatus.

(1) Dar neskelbta OL.

2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo ginti Mario Borghezio imunitetą ir privilegijas (2006/2304(IMM))

P6_TA(2007)0258 A6-0233/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Mario Borghezio prašymą ginti jo imunitetą Italijos teisme vykstančiame civiliniame procese, pateiktą 2006 m. lapkričio 8 d. ir paskelbtą 2006 m. lapkričio 16 d. plenariniame posėdyje,

–   susipažinęs su Mario Borghezio paaiškinimais, pateiktais pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalį,

–   atsižvelgdamas į 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų, remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, 6 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d. ir 1986 m. liepos 10 d. sprendimus(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0233/2007),

1.   nusprendžia ginti Mario Borghezio imunitetą ir privilegijas;

2.   paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą atitinkamoms Italijos Respublikos institucijoms.

(1) Byla 101/63, Wagner prieš Fohrmann ir Krier, 1964 m. Rink. p. 383 ir byla 149/85, Wybot prieš Faure ir kiti, 1986 m. Rink. p. 2391.

2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl alkoholinių gėrimų apibrėžimo, pateikimo ir ženklinimo etiketėmis (COM(2005)0125 – C6-0440/2005 – 2005/0028(COD))

P6_TA(2007)0259 A6-0035/2007

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2005)0125)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0440/2005),

–   atsižvelgdamas įTeisės reikalų komiteto nuomonę dėl siūlomo teisinio pagrindo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 ir 35 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A6-0035/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2007 m. birželio 19 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2007 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinantis Tarybos sprendimą (EEB) Nr. 1576/89

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. .../2007.)

(1) Dar neskelbta OL.

2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, draudžiančio pateikti į Bendrijos rinką ir importuoti į ją bei eksportuoti iš jos kačių ir šunų kailius bei dirbinius, kurių sudėtyje yra tokių kailių (COM(2006)0684 – C6-0428/2006 – 2006/0236(COD))

P6_TA(2007)0260 A6-0157/2007

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0684)(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 bei 133 straipsnius, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0428/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A6-0157/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2007 m. birželio 19 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2007, draudžiantį pateikti į Bendrijos rinką ir importuoti į ją bei eksportuoti iš jos kačių ir šunų kailius bei dirbinius, kurių sudėtyje yra tokių kailių

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. .../2007.)

(1) Dar neskelbta OL.

2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos plačiajuosčio ryšio politikos kūrimo (2006/2273(INI))

P6_TA(2007)0261 A6-0193/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Atotrūkio įdiegiant plačiajuostį ryšį mažinimas" (COM(2006)0129),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 15 d. Skaitmeninės atskirties forumo parengtą prieigos prie plačiajuosčio ryšio ir valstybės paramos vietovėms, kuriose šių paslaugų teikiama nepakankamai, ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą pavasario Europos Vadovų Tarybai "Atnaujintos Lisabonos strategijos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui įgyvendinimas: rezultatų pateikimo metai" (COM(2006)0816),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Europos sujungimas didelės spartos ryšiu: dabartinė elektroninių ryšių sektoriaus raida" (COM(2004)0061),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos persvarstymas" (COM(2006)0334),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2002/21/EB dėl bendros elektroninės komunikacijos tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos (pagrindų direktyva)(1),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "i2010 − Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti" (COM(2005)0229),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "i2010 − pirmoji metinė ataskaita apie Europos informacinę visuomenę" (COM(2006)0215),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 854/2005/EB, kuriuo įtvirtinama daugiametė Bendrijos saugesnio interneto ir naujų elektroninių technologijų naudojimo skatinimo programa(2),

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą "Struktūrinių fondų naudojimo elektroniniams ryšiams remti kriterijų ir taisyklių nustatymo gairės" (SEC(2003)0895),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Rinkos dėsnių taikymas valdant dažnių spektrą Europos Sąjungoje" (COM(2005)0400),

–   atsižvelgdamas į Pirmosios instancijos teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendimą byloje France Télécom SA prieš Komisiją (T-340/03), kuris visiškai atmetė France Télécom SA skundą dėl 2003 m. Komisijos sprendimo dėl visai visuomenei teikiamų asimetrinės skaitmeninės abonentinės linijos (ADSL) interneto ryšio paslaugų grobuoniškų kainų,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui "Europos Sąjungos radijo spektro politika ateičiai: antroji metinė ataskaita" (COM(2005)0411),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Europos informacinės visuomenės augimui ir užimtumui skatinti(3), į 2005 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl Europos elektroninių ryšių reguliavimo ir rinkų 2004 m.(4) ir į 2005 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl informacinės visuomenės(5),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A6–0193/2007),

A.   kadangi interneto ir plačiajuosčio ryšio plėtra pakeitė pasaulio ekonomiką, padėjo regionams ir šalims susijungti vieniems su kitais, padėjo sukurti dinamišką erdvę, kurioje atskiri piliečiai nepriklausomai nuo jų gyvenamos vietos turi iki šiol neregėtų galimybių, susijusių su informacija, bendravimu, poveikiu, dalyvavimu, vartojimu, profesiniu gyvenimu ir verslumu,

B.   kadangi plačiajuostis ryšys padės stiprinti integraciją ir sanglaudą Europos Sąjungoje,

C.   kadangi 2007–2013 m. Bendrijos sanglaudos politikos strateginėse gairėse pirmenybė teikiama siekiui užtikrinti IRT infrastruktūros ir atitinkamų paslaugų sukūrimą ten, kur rinka nepajėgi jos suteikti už pagrįstą kainą ir iki paslaugų poreikius atitinkančio lygio, ypač atokiose bei kaimo vietovėse ir naujosiose valstybėse narėse,

D.   kadangi interneto ir plačiajuosčio tinklo vertė proporcingai didėja su kiekvienu nauju vartotoju, o tai labai svarbu norint pasiekti, kad Europa taptų pirmaujančia žinių visuomene; kadangi spektro perskirstymas suteikia galimybę regionus, kuriuose maža aprėptis, integruoti į skaitmeninę visuomenę,

E.   kadangi 500 milijonų piliečių, dalyvaujančių ES vidaus rinkoje, yra visame pasaulyje unikali kritinė masė, kuri reikalinga plėtojant naujas naujoviškas paslaugas ir siekiant padidinti galimybes visoje Sąjungoje; kadangi dėl to visai Sąjungai būtų naudinga, kad kiekvienas asmuo turėtų prieigą prie plačiajuosčio ryšio,

F.   kadangi Pirmosios instancijos teismas pirmiau minėtame sprendime byloje France Télécom SA prieš Komisiją nusprendė, kad sparti plačiajuosčio ryšio sektoriaus plėtra neužkerta kelio taikyti konkurencijos taisykles,

G.   kadangi trejus pastaruosius metus plačiajuosčio ryšio linijų skaičius išaugo beveik dvigubai, o plačiajuosčio ryšio vartotojų padaugėjo beveik keturis kartus; kadangi šią plėtrą lėmė rinka ir skatina konkurencija ir taip buvo įrodyta, kaip svarbu neiškreipti rinkos,

H.   kadangi valstybėse narėse, kuriose didesnė plačiajuosčio ryšio rinkos ir skirtingų technologijų konkurencija, plačiajuosčio ryšio aprėptis ir skverbtis yra didesnės,

I.   kadangi elektroninės paslaugos, pvz., elektroninis valdymas, elektroninės sveikatos paslaugos, elektroninis mokymas ir elektroniniai viešieji pirkimai iš tikrųjų padės stiprinti įtrauktį ir sanglaudą, tik jeigu pasinaudodami plačiajuosčiu ryšiu prie jų prieigą turės Sąjungos piliečiai ir verslo bendruomenė,

J.   kadangi plačiajuosčio ryšio interneto sujungimai gali padėti sukurti tobulesnę, visa apimančią sveikatos priežiūros sistemą, kuri padėtų mažiau išsivysčiusiuose regionuose nustatyti ligas ir jas gydyti per atstumą,

K.   kadangi plačiajuosčio ryšio sujungimai gali padėti sukurti tobulesnę, visa apimančią švietimo sistemą, kuri teiktų nuotolinio mokymo programas regionams, kuriose švietimo infrastruktūra nepakankama,

L.   kadangi mažiausios spartos plačiajuosčio ryšio sujungimų nebepakanka siekiant užtikrinti veiksmingą naudojimąsi daugiau reikalaujančiomis interneto paslaugomis ir vaizdo turiniu,

M.   kadangi sparti interneto paslaugų ir turinio plėtra kuria didelės spartos plačiajuosčių ryšių poreikį,

N.   kadangi plačiajuosčio ryšio įdiegimo mastas nėra toks pat visose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir regionuose; kadangi prieiga prie plačiajuosčio ryšio nepasiekiamuose regionuose (salose ir kalnuose) vis dar ribota dėl didelių plačiajuosčio ryšio tinklų ir paslaugų kainų; kadangi nedidelė paklausa už ES metropolinių centrų ribų pritraukia mažiau investicijų ir dėl verslo galimybių trūkumo galėtų atbaidyti plačiajuosčio ryšio paslaugų tiekėjus,

O.   kadangi diegiant plačiajuostį ryšį pagrindiniai skirtumai išlieka tarp miestų centrų ir kaimo vietovių bei tarp senųjų ir naujųjų valstybių narių; kadangi tai pabrėžia poreikį vystyti technologijas, naujiems operatoriams suteikti geresnių patekimo į rinką galimybių ir parengti aiškias strategijas, kurios padėtų sparčiau diegti naujoves ir taip padėti kaimo vietovėms ir atsiliekančioms šalims pasivyti kitus,

P.   kadangi siekiant pagerinti nepalankios socialinės padėties grupių prieigą reikia taikyti mokymo ir paramos priemones, nes jos padės užtikrinti lygias galimybes,

Q.   kadangi veiksmingo pajėgumo plačiajuosčio ryšio prieiga svarbi visiems Bendrijos vartotojams, nesvarbu, kur jie fiziškai yra,

R.   kadangi taisyklingas ir laiku vykdomas dabartinės sistemos diegimas yra pagrindinė sąlyga kuriant atvirą, konkurencingą ir naujovišką elektroninių komunikacijų paslaugų rinką; kadangi valstybėse narėse labai skiriasi sistemos perkėlimo ir įgyvendinimo procedūros ir dėl to skaidoma viena bendra komunikacijų rinka,

S.   kadangi kiekviena mokykla turėtų turėti galimybę prisijungti prie plačiajuosčio ryšio siekiant, kad ateityje ES neliktų nė vieno vaiko, neturinčio galimybės naudotis plačiajuosčiu ryšiu;

T.   kadangi dėl skaitmeninio transliavimo ir perėjimo nuo analoginių prie skaitmeninių technologijų taps nenaudojama kelių šimtų megahercų dažnių spektro dalis, tai sudarys galimybes perskirstyti spektrą ir kurti atvirąjį spektrą,

Plačiajuosčio ryšio galimybės

1.   pabrėžia galimybes, kurias galėtų suteikti vidaus rinka, kurioje yra beveik 500 milijonų plačiajuosčio ryšio vartotojų, sudarančių pasaulinio masto unikalią kritinę vartotojų masę, kuri visiems regionams suteiktų galimybių ir kiekvienam vartotojui suteiktų vertingą paslaugą, o Europai – galimybę tapti pirmaujančia, žiniomis grindžiama ekonomika pasaulyje;

2.   mano, kad bendra prieiga prie plačiajuosčio ryšio yra pagrindinė būtina socialinio vystymosi ir geresnių viešųjų paslaugų sąlyga ir kad viešosios valdžios institucijos turėtų dėti visas pastangas siekdamos užtikrinti, kad visi piliečiai turėtų prieigą prie plačiajuosčio ryšio ir kad taip jo teikiamais privalumais galėtų pasinaudoti visi gyventojų sluoksniai, ypač mažiau išsivysčiusiose ES vietovėse;

3.   sutinka, kad plačiajuosčio ryšio tinklų diegimas, suteikiantis galimybę konkurencingai, sparčiai ir patikimai perduoti duomenis, turi lemiamos reikšmės verslo augimui, visuomenės vystymuisi ir viešųjų paslaugų kokybei didinti;

4.   pabrėžia, kad plačiajuosčio ryšio plėtros masto negalima numatyti ar planuoti, bet galima skatinti ir remti kuriant kūrybingą ir atvirą aplinką;

5.   pabrėžia, kad platesnis plačiajuosčio ryšio diegimas padėtų atgaivinti vidaus rinką;

Europos ryšys

6.   pabrėžia, kad plačiajuosčio ryšio diegimas kaimo vietovėse yra pagrindinis veiksnys, susijęs su visų dalyvavimu kuriant žinių visuomenę; be to, pabrėžia, kad plačiajuosčio ryšio paslaugos taip pat yra labai svarbios vystant aptariamų regionų ekonomiką ir todėl jas reikia diegti kuo plačiau;

7.   ragina valstybes nares skatinti visas ES mokyklas, universitetus ir švietimo centrus prisijungti prie plačiajuosčio ryšio ir įdiegti nuotolinį mokymą, siekiant, kad ateityje ES neliktų nė vieno vaiko ir švietimo programose dalyvaujančio asmens, kuris neturėtų galimybės naudotis plačiajuosčiu ryšiu;

8.   pabrėžia, kad siekiant mažinti skaitmeninį atotrūkį būtina remti pagrindinę infrastruktūrą, pvz., galimybę naudotis kompiuteriais namų ūkiuose ir viešosiose įstaigose;

9.   ragina valstybes nares sukurti plačiajuosčio ryšio infrastruktūros planus, siekiant tiksliau nurodyti plačiajuosčio ryšio paslaugų aprėptį;

Pagrindinis inovacijų vaidmuo

10.   laikosi nuomonės, kad siekiant mažinti plačiajuosčio ryšio atotrūkį reikia naudoti naujoviškas technologijas, t. y. technologijas, kurios padėtų sukurti didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio sujungimus, ir pabrėžia, kad naujoviškos technologijos padėjo palankių sąlygų neturintiems regionams peršokti daug plėtros pakopų;

11.   pabrėžia, kad kaimo, retai apgyvendintų ir nepasiekiamų regionų (salų, kalnų ir kt.) konkurencinis pranašumas ir gebėjimas spręsti rimtas problemas priklauso nuo naujoviškų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimo būdų;

12.   pabrėžia, kad nauja technologija savo pobūdžiu yra toliau siekianti ir daugiau apimanti ir todėl ją naudojant galima teikti pažangesnių paslaugų; taip pat pabrėžia, kad plačiajuosčio ryšio paslaugos padės regionams, ypač tiems, kurie mažiausiai išsivystę, pritraukti įmones, palengvinti darbą per atstumą, teikti naujas medicinos diagnozių ir priežiūros paslaugas bei pagerinti švietimo kokybę ir viešąsias paslaugas;

13.   mano, kad naujos technologijos teikia įdomių ir pigesnių sprendimų atokioms, nepasiekiamoms ir kaimo teritorijoms, kadangi bevielio ryšio tinklais, mobiliosios ir palydovinės komunikacijos priemonėmis galima užtikrinti plačiajuostį ryšį teritorijose, kurios dažnai nepatenka į fiksuoto ryšio tinklus; pabrėžia, kad skiriant radijo spektrą reikia atsižvelgti į šias naujas technologijas;

14.   pabrėžia, kad inovacinių technologijų plėtrą reikia skatinti visais lygmenimis ir kad reikia dėti dideles pastangas siekiant skatinti prieigą prie rinkos ir joje išlaikyti sąžiningą konkurenciją;

15.   mano, kad svarbu sutelkti IRT mokslinius tyrimus ir skatinti universitetų, vietos valdžios institucijų ir įmonių IRT partnerystę;

16.   skatina Komisiją apsvarstyti plačiajuosčio ryšio ir ypač mobilaus plačiajuosčio ryšio sprendimus, kurie svarbūs atsižvelgiant į veikiančią Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (KIBP) ir Septintąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programą (BP7);

17.   skatina Komisiją aktyviai siekti iš esmės suderinti savo sektoriams taikomas programas, pavyzdžiui, BP7 ir KIBP, taip pat geriau derinti tarptautines programas su plačiajuosčio ryšio plėtrai skiriamu finansavimu iš struktūrinių ir kaimo plėtrai skirtų fondų;

18.   pabrėžia, kad plačiajuostis ryšys, atsižvelgiant į ypač spartų naujosios žiniasklaidos vystymąsi, teikia vienintelę techniškai prieinamą prieigą prie žiniasklaidos produktų, pvz., internetinės televizijos, internetinės telefonijos, ir taip padės išvengti kaimo vietovių gyventojų ir miestų, kuriuose prieinamas plačiajuostis ryšys, gyventojų atskirties;

19.   pripažįsta, kad kai kurie asmenys gali naudotis tik nedidelės spartos ir nedidelio pajėgumo plačiajuosčiu ryšiu; mano, kad šie sujungimai neturėtų būti laikomi lygiaverčiu naujesnių didelės spartos sujungimų pakaitalu; pabrėžia, kad neturi būti atsisakyta skirti investicijų nė vienai geografinei teritorijai ar socialinei ekonominei grupei tik dėl to, kad jos jau turi prieigą prie prastesnės kokybės ryšio;

20.   pažymi, kad naujos bevielės platformos itin tinka prieigai prie plačiajuosčio ryšio kaimo vietovėse užtikrinti; pabrėžia technologijų neutralumo svarbą skirstant spektrą; primena, kad Komisija ketino imtis aktyvesnės spektro politikos ir kad šiam ketinimui Parlamentas pritarė savo 2007 m. vasario 14 d. rezoliucijoje dėl Europos dažnių spektro politikos(6)

21.   ragina Bendrijos institucijas ir valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti valdant radijo spektrą ir siekiant padėti lengviau naudotis spektru bevielėms ir mobilioms technologijoms (antžeminėms ir palydovinėms);

22.   ragina valstybes nares plačiajuosčio ryšio technologijoms skirti pakankamai spektro;

Turinio poveikis

23.   pabrėžia, kad skaitmeninis raštingumas yra būtinas pagrindas naudojantis galimybėmis, kurias suteikia plačiajuostis ryšys, ir pabrėžia su tuo susijusią valstybinės švietimo sistemos atsakomybę; taip pat pabrėžia poreikį gerinti kuo didesnio skaičiaus Sąjungos piliečių prieigą prie IRT ir gerinti jų IRT įgūdžius;

24.   ragina taikyti į vartotoją orientuotas priemones tolesnio švietimo srityje ir mobilizuoti techninius išteklius informacijos technologijų sektoriuje; kaip tokias priemones palaiko finansines ir mokesčių paskatas;

25.   mano, kad svarbu investuoti į elektroninės sveikatos, elektroninio valdymo ir elektroninio mokymosi programas siekiant skatinti vartotojų plačiajuosčio ryšio paklausą ir taip sukurti kritinę masę, reikalingą, didelėms rinkoms šiose vietovėse sukurti;

26.   mano, kad viešosios valdžios institucijos, bendradarbiaudamos kartu su įmonėmis, teikiančiomis plačiajuosčio ryšio taikomąsias programas ir paslaugas, prisidėtų prie veiksmingo vyriausybės paslaugų teikimo ir taip pat skatintų suteikti prieigą prie plačiajuosčio ryšio, o tai padėtų skatinti pasiūlą;

27.   pabrėžia, kad viešosios valdžios institucijos gali išnaudoti ikikomercinius viešuosius pirkimus siekdamos skatinti inovacinių paslaugų teikimą naudojant plačiajuosčio ryšio tinklus; pažymi, kad jos taip pat gali koordinuoti paklausą bendruomenėse ir paslaugų teikėjus siekdamos užtikrinti reikiamą kritinę masę naujoms tinklo investicijoms palaikyti; ragina Komisiją skatinti šių priemonių pažinimą ir jų naudojimą;

28.   ragina Komisiją ir valstybes nares teikti pirmenybę plačiajuosčio ryšio interneto sprendimams ir technologijoms, naudojamoms kompiuterizuojant vyriausybės departamentus, švietimo sektorių ir mažas bei vidutinio dydžio įmones (pvz., taikomųjų programų paslaugų teikėjus, terminalinius serverius);

29.   teigia, kad naudojant plačiajuostį ryšį pagrindinės Europos elektroninės paslaugos gali padėti gerinti integraciją ir stiprinti sanglaudą, taip pat padėti sukurti vieną bendrą elektroninę rinką, ir ragina šią sritį padaryti ypač prioritetine sritimi naudojant struktūrinių ir kaimo plėtrai skirtų fondų lėšas; be to, atkreipia dėmesį į tokių plėtros fondų vaidmenį šiame regionų paramos procese;

30.   ragina Bendrijos institucijas ir valstybes nares įgyvendinti 2003 m. Barselonos Europos Vadovų Tarybos tikslą užtikrinti, kad Europos piliečiams būtų teikiamos tinkamos viešosios plačiajuosčio ryšio paslaugos;

31.   pažymi, kad žmonėms labai svarbu turėti garantuotą ir kuo platesnę prieigą prie kokybiško turinio ir paslaugų, kad ir kur jie būtų, naudojantis savo pačių pasirinkta technologija ir pabrėžia įvairiems operatoriams atvirų prieigos ir perdavimo tinklų poreikį;

32.   ragina Bendrijos institucijas ir valstybes nares plėsti turinio prieigos internetu galimybes, tinkamai jį apsaugant skaitmeninėje aplinkoje;

Rinkos dinamika

33.   tvirtina, kad sparti plačiajuosčio ryšio plėtra būtina siekiant vystyti ES produktyvumą ir konkurencingumą bei kurti naujas ir mažas įmones, galinčias tapti įvairių sektorių, pvz., sveikatos priežiūros, gamybos ir finansinių paslaugų, lyderėmis;

34.   mano, kad privačios investicijos labai svarbios siekiant plačiau diegti plačiajuostį ryšį ir aprėpti visą teritoriją; pabrėžia, kad privatiems investuotojams turėtų būti suteikiama galimybė pakartotinai skirti investicijų, jeigu dinamiška konkurencija bus ir toliau skatinama ir jeigu vartotojams bus teikiamos geresnės paslaugos, daugiau naujovių ir pasirinkimo galimybių;

35.   pabrėžia pramonės padiktuotų atvirų ir sąveikių normų svarbą techniniu, teisiniu ir semantiniu aspektais, siekiant, kad masto ekonomikoje būtų užtikrinama atvira nediskriminuojama prieiga prie informacinės visuomenės ir skatinamas spartus technologijų diegimas;

36.   ragina Bendrijos institucijas ir valstybes nares bendradarbiauti su pramone ir spręsti problemas (pvz., mikromokėjimų, saugumo ir pasitikėjimo, sąveikos ir skaitmeninių teisių valdymo), kurios trukdo plėtoti naujus verslo modelius plačiajuosčio ryšio srityje;

Skatinanti ir aiški sistema

37.   pabrėžia, kad Bendrijos institucijų ir valstybių narių uždavinys – sukurti palankią aplinką naujovėms plėtoti ir naujoms technologijoms diegti nustatant konkurenciją ir privačias investicijas skatinančią reguliavimo sistemą ir, naudojant atitinkamų fondų lėšas, skatinti plačiajuosčio ryšio paslaugų paklausą ir prireikus remti būtiną infrastruktūrą;

38.   atkreipia dėmesį į tai, kad valdžios institucijos gali atlikti svarbų vaidmenį skatinant plačiajuosčio ryšio plėtrą ir kad jos turi apsvarstyti priemones, kuriomis būtų skatinama fiksuotojo ryšio infrastruktūros paklausa ir investicijos į šią infrastruktūrą; ragina sukurti aiškias investicijų į infrastruktūrą taisykles, kad nebūtų iškraipoma rinka ir privačioms įmonėms nebūtų sudaromos nesąžiningos sąlygos; palankiai vertina tai, kad Komisija išaiškino valstybės pagalbos taisykles, susijusias su valdžios institucijų dalyvavimu plačiajuosčio ryšio plėtros programose;

39.   pabrėžia, kad skatinant plačiajuosčio ryšio diegimą pagrindinė valstybių narių užduotis – sukurti aplinką, kurioje būtų užtikrinamas teisinis tikrumas, kuris skatintų konkurenciją ir investicijas, ir kad to siekiant reikia veiksmingai įgyvendinti Bendrijos elektroninių komunikacijų reguliavimo sistemą; pakartoja, jog svarbu užtikrinti konkurencingos rinkos sąlygas ir jog reikia, kad visos valstybės narės perkeltų ir įgyvendintų elektroninių ryšio priemonių reglamentavimo sistemą, bei užtikrintų efektyviai veikiančius, nepriklausomus ir tinkamų išteklių turinčius reguliavimo organus;

Konkurencijos taisyklės ir vartotojų apsauga

40.   pabrėžia rinkos svarbą plėtojant ir vystant naujoviškas paslaugas; vis dėlto pabrėžia, kad nacionaliniai reguliavimo organai, konkurencijos srityje veikiančios valdžios institucijos ir nacionalinės bei vietos valdžios institucijos turi būtinai tuo pat metu teikti pirmenybę griežtesnės konkurencijos ir investicijų į plačiajuosčio ryšio rinkas skatinimui, taip pat taikyti kovos su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi ir karteliais priemones ir pagaliau mažinti patekimo į rinką kliūtis, kad rinka galėtų teikti naujoves;

41.   pažymi, kad stiprėja konkurencija Europos plačiajuosčio ryšio rinkoje; primena, kad iš pradžių, siekiant atverti rinkas, IRT pramonės sektorinis reguliavimas buvo numatytas kaip pereinamojo laikotarpio sprendimas ir kad vidutinės trukmės laikotarpiu rinkoje turi veikti tik bendrosios konkurencijos taisyklės;

42.   pabrėžia, kad ateityje persvarstant reguliavimo sistemą turi būti siekiama užtikrinti visiems operatoriams atvirą prieigą ir sąžiningą konkurenciją;

43.   mano, kad, siekiant sparčiau įdiegti plačiajuostį ryšį kaimo vietovėse, nereiktų taikyti apribojimų, kai infrastruktūros valdytojai savanoriškai bendrai naudojasi tinklais; pabrėžia, kad tokie susitarimai tarp infrastruktūros valdytojų yra veiksminga priemonė, padėsianti plačiau diegti plačiajuostį ryšį regionuose, kuriuose trūksta plačiajuosčio ryšio perdavimo infrastruktūrų ir kuriuose būsima paklausa nebūtų pakankama norint išlaikyti kelis tinklus;

44.   pabrėžia poreikį pagal viešojo ir privataus sektorių partnerystės principą ir atsižvelgiant į vienodas prieigos sąlygas sukurti plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietos bendruomenės lygmeniu;

45.   pabrėžia, kad konkurencija ir veiksmingos bei tinkamos plačiajuosčio ryšio rinkos atvėrimo taisyklės yra didžiausia paskata diegti plačiajuostį ryšį, skatinanti paslaugų plėtrą, spartą ir įvairovę;

46.   pabrėžia poreikį derinti technologinį neutralumą su pastangomis išvengti skaidymosi ir atsižvelgti į technologijų tendencijas ir vartotojų poreikius, nes tai paragintų Europos reguliuotojus priimti naujus sprendimus ir tuo pačiu metu sukurti stabilias išankstines sąlygas;

47.   pabrėžia, kad rinkoje įsitvirtinusių įmonių skirstomųjų tinklų atsiejimas nuo jų einamosios veiklos gali turėti teigiamų padarinių ir užtikrinti, kad visiems operatoriams būtų sudaromos vienodos ir sąžiningos sąlygos;

48.   ragina Komisiją būsimoje Žaliojoje knygoje išnagrinėti, ar visi piliečiai, įskaitant gaunančius žemas pajamas ir gyvenančius kaimo vietovėse bei vietovėse, kuriose paslaugų teikimo kainos aukštos, visoje ES turi galimybę naudotis interneto paslaugomis už pagrįstą ir prieinamą kainą, taip pat išnagrinėti, ar reikia keisti dabartinius universaliosioms paslaugoms taikomus reikalavimus; taip pat tikisi, kad Žaliojoje knygoje bus atsižvelgta į vartotojų susirūpinimą dėl saugaus ir patikimo plačiajuosčio ryšio naudojimo;

Viešasis finansavimas ten, kur reikalinga

49.   pabrėžia, kad viešąjį finansavimą reikia naudoti tik ten, kur plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtotė nėra ekonomiškai naudinga privačioms įmonėms, ir nenaudoti jo ten, kur jau esama infrastruktūros, galinčios teikti plačiajuosčio ryšio paslaugas;

50.   pabrėžia, kad nacionalinis ir ES viešasis finansavimas turi būti konkurencijos požiūriu neutralus ir prisidėti prie komerciniu požiūriu tvarių investicijų; pabrėžia, kad viešųjų pirkimų sutartys turėtų būti skiriamos remiantis atvirais, konkurencijos ir nediskriminavimo principais pagrįstais konkursais;

51.   pabrėžia, kad viešosiomis lėšomis finansuojama infrastruktūra turėtų būti suteikiama vienodomis sąlygomis ir neturėtų teikti privilegijų jokiems paslaugų teikėjams;

52.   laikosi nuomonės, kad kartu su rinkos dėsniais valstybės narės ir ypač jų regionai bei savivaldybės galėtų imtis iniciatyvų skatinti plačiajuosčio ryšio rinką palankių sąlygų neturinčiuose regionuose; pabrėžia struktūrinių ir kaimo plėtros fondų vaidmenį remiant regionus ir stiprinant informacinės visuomenės poreikį naudotis plačiajuosčiu ryšiu;

53.   teigia, kad viešosiomis lėšomis finansuojamų investicijų į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą teikimas turi būti įmanomas pagal Bendrijos konkurencijos taisykles;

54.   ragina Komisiją užtikrinti, kad visiems paslaugų tiekėjams sudaromos vienodos galimybės naudotis iš struktūrinių ir kaimo plėtros fondų finansuojamais plačiajuosčio ryšio tinklais; taip pat mano, kad siekiant užtikrinti, kad laikomasi reikalavimų, nacionalinėms reguliavimo institucijoms reikėtų suteikti galią reglamentuose nustatyti atvirumo reikalavimus ir suteikti joms įgaliojimus užtikrinti šių reikalavimų vykdymą;

55.   pabrėžia, kad siekiant plėtoti mobilaus plačiajuosčio ryšio sprendimus ar sukurti būtiną infrastruktūrą svarbu regionų plėtrą derinti su Europos plačiajuosčio ryšio politika, taip pat naudoti regioninius ir kaimo plėtros fondus;

56.   ragina Komisiją toliau plėtoti ir persvarstyti struktūrinių ir kaimo plėtros fondų naudojimo gaires siekiant skatinti plačiajuosčio ryšio įdiegimą ir ragina Komisiją pateikti išsamesnes gaires dėl struktūrinių fondų panaudojimo diegiant plačiajuosčio ryšio paslaugas ten, kur jau iš dalies teikiamos tokios paslaugos;

57.   ragina Komisiją pateikti valstybės pagalbos taisyklių, susijusių su plačiajuosčio ryšio projektų finansavimu viešosiomis lėšomis, laikymosi gaires ir skleisti pažangiąją patirtį;

58.   ragina Komisiją taip pat leisti naudoti Bendrijos lėšas plačiajuosčio ryšio tinklams, kuriais neužtikrinami pakankamai pajėgūs sujungimai, modernizuoti ar pakeisti;

59.   primygtinai ragina Komisiją teikti tinkamą informaciją ir statistinius duomenis ir įvertinti finansavimo iš struktūrinių ir kaimo plėtros fondų poveikį plačiajuosčio ryšio įdiegimui regionuose, kuriems teikiama parama, ir skatinti ES regionus keistis pažangiąja patirtimi;

60.   skatina Komisiją įdėmiai ištirti, ar reguliavimo sistema visiškai įgyvendinama ir ar naudojant struktūrinių ar kaimo plėtrai skirtų fondų lėšas plačiajuosčio ryšio investicijoms taikomos valstybės pagalbos taisyklės, ir užtikrinti, kad Bendrijos finansavimas būtų naudojamas IRT įdiegimo lygiui ES pagerinti, o pirmenybė būtų teikiama ne konkretiems rinkos dalyviams ar technologijoms, bet veiksmingiausiems sprendimams; be to, pabrėžia, kad taip naudoti Bendrijos lėšas bus leidžiama tik vietovėse, kuriose trūksta šių paslaugų, ir ten, kur akivaizdžiai nėra kitų investavimo į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą šaltinių; pabrėžia, kad visi sprendimai turi būti skaidrūs ir skelbiami nacionalinėse ir Europos tinklavietėse, susietose su konkursą organizavusiomis valdžios institucijomis;

61.   mano, kad reikėtų toliau plėtoti valstybės kišimąsi skiriant paskolas ir subsidijas, kuris dažnai vykdomas pasitelkiant viešojo ir privataus sektorių partnerystę, į regionų, kuriuose teikiama nepakankamai plačiajuosčio ryšio paslaugų, rinką;

62.  Dar kartą pabrėžia, kad teikiant valstybės paramą plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai turi būti laikomasi technologinio neutralumo principo, iš anksto neteikiant pirmenybės jokiai technologijai ir neribojant regionų technologijų pasirinkimo galimybių, tuo pačiu išvengiant techninės infrastruktūros susiskaidymo, atsižvelgiant į vystymosi tendencijas ir būsimus vartotojų poreikius bei skatinant kurti pajėgesnį plačiajuostį ryšį;

o
o   o

63.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 108, 2002 4 24, p. 33. (2) OL L 149, 2005 6 11, p. 1 (3) OL C 291 E, 2006 11 30, p. 133. (4) OL C 285 E, 2006 11 22, p. 143. (5) OL C 133 E, 2006 6 8, p. 140. (6) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0041.

2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ekonominių ir prekybinių santykių su Rusija (2006/2237(INI))

P6_TA(2007)0262 A6-0206/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų ir jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą(1) (PBS), kuris įsigaliojo 1997 m. gruodžio 1 d. ir nustoja galioti 2007 m.,

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų ir jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolą, kuriuo atsižvelgiama į Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą(2),

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų ir jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolą, kuriuo įkuriama ši partnerystė, siekiant atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimą į Europos Sąjungą(3),

–   atsižvelgdamas į ES ir Rusijos tikslą, išdėstytą bendrame pareiškime, paskelbtame po aukščiausiojo lygio susitikimo Sankt Peterburge 2003 m. gegužės 31 d., sukurti bendrą ekonominę erdvę, bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, bendradarbiavimo išorės saugumo srityje erdvę ir mokslinių tyrimų ir švietimo, įskaitant kultūrinius aspektus, erdvę,

–   atsižvelgdamas į vėliau paskelbtas Bendros ekonominės erdvės gaires (angl. Road Map), kurios buvo priimtos ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikime Maskvoje 2005 m. gegužės 10 d.,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. gegužės 21 d. pasirašytą ES ir Rusijos susitarimą, kuriuo užbaigiamos dvišalės rinkos atvėrimo derybos, kurių Rusijos Federacija ėmėsi siekdama įstoti į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatą Europos Vadovų Tarybai ir Europos Parlamentui "Europos energetikos politika" (COM(2007)0001),

–   atsižvelgdamas į Tarybos ir Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų, posėdžiavusių Taryboje, sprendimo dėl Europos bendrijos ir jos valstybių narių ir Rusijos Federacijos susitarimo dėl "Taikomos Sibiro maršrutų sistemos suderintų modernizavimo principų" sudarymo pasikeičiant raštais ir jo laikino taikymo pasiūlymą (COM(2007)0055),

–   atsižvelgdamas į 1991 m. gruodžio 17 d. pasirašytą Europos energetikos chartiją ir 1994 m. gruodžio 17 d. pasirašytą Energetikos chartijos sutartį(4), kuri įsigaliojo 1998 m. balandžio mėn.,

–   atsižvelgdamas į 1949 m. gegužės 5 d. Londone pasirašytą Europos Tarybos statutą,

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos susitikimo, vykusio 2006 m. birželio 15 ir 16 d. Briuselyje, pirmininkavimo išvadas(5),

–   atsižvelgdamas į 18-ojo ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo, vykusio 2006 m. lapkričio 24 d. Helsinkyje, rezultatus,

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos susitikimo, vykusio 2007 m. kovo 8 ir 9 d. Briuselyje, pirmininkavimo išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 15 d. Europos investicijų banko (EIB), Europos rekonstrukcijų ir plėtros banko ir Komisijos pasirašytą susitarimo memorandumą (SM),

–   atsižvelgdamas į ES ir Rusijos pramonininkų apskritojo stalo koncepciją, kuriai buvo pritarta per 1997 m. liepos mėn. ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimą,

–   atsižvelgdamas į ES ir Rusijos dialogą energetikos klausimais, kurio buvo nuspęsta imtis 6-ajame ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikime, vykusiame 2000 m. spalio 30 d. Paryžiuje,

–   atsižvelgdamas į ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris vyko 2007 m. gegužės 18 d. Samaroje, Rusijoje,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl Baltijos jūros regiono strategijos formuojant Šiaurės dimensiją(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos energijos tiekimo saugumo(7),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomones (A6-0206/2007),

A.   kadangi Rusijos Federacija yra Europos Tarybos narė ir todėl įsipareigojusi laikytis Tarybos tikslų, kuriais ypač siekiama skatinti demokratiją, gerbti žmogaus teises ir stiprinti demokratijos stabilumą Europoje, raginant atlikti politines, teisines ir konstitucines reformas valstybių narių, regioniniu ir vietiniu lygmenimis,

B.   kadangi pagrindiniai principai, kuriais pagrįsti ES ir Rusijos Federacijos ekonominiai ir prekybiniai santykiai, turėtų būti abipusiškumas, tvarumas, skaidrumas, nuspėjamumas, patikimumas, nediskriminavimas ir geras valdymas,

C.   kadangi Rusija pasirašė, bet iki šiol neratifikavo Energetikos chartijos sutarties, kuri tarptautiniu lygmeniu įveda bendrą teisinį reglamentavimą prekybos, investicijų apsaugos, tranzito ir energetikos efektyvumo srityse, taip pat ginčų energetikos sektoriuje sprendimų nuostatas,

D.   kadangi, prieš prasidedant deryboms dėl naujojo PBS, Europos Sąjungos valstybės narės turi kartu patvirtinti bendrą suderintą poziciją dėl ES ir Rusijos ekonominių ir prekybos ryšių,

E.   kadangi ES ir Rusijos santykiai turi didelį ekonominį potencialą ir abi šalys turėtų naudos iš didesnės ekonomikos integracijos ir gerų kaimyninių santykių; kadangi ES ir Rusijai svarbu bendradarbiauti siekiant užtikrinti stabilumą srityse, kuriose abi šalys turi savų interesų arba kuriose interesai dubliuojasi,

F.   kadangi 2005 m. bendra ES ir Rusijos prekybos apimtis buvo daugiau kaip 166 milijardai eurų, o Rusijos prekybos balansas sudarė 8 proc. jos BVP, tai yra apie 50 milijardų eurų; kadangi Rusija yra trečioji pagal svarbą ES prekybos partnerė, kuriai tenka 7,3 proc. ES eksporto, o ES yra svarbiausia Rusijos prekybos partnerė, kuriai tenka 52,9 proc. Rusijos eksporto,

G.   kadangi apskaičiuota, kad 2006 m. tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Rusijoje yra 31 milijardas JAV dolerių, o 2005 m. buvo 14,6 milijardų JAV dolerių; kadangi TUI Rusijoje padidėjo daugiau kaip du kartus nuo 2,5 milijardo eurų 2002 m. iki 6,4 milijardo eurų 2004 m., todėl ES tapo svarbiausia užsienio investuotoja Rusijoje,

H.   kadangi užsienio įmonės tam tikrose srityse, pvz., didmeninės ir mažmeninės prekybos, kurios 2005 m. sudarė 38,2 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų Rusijoje, gavo daugiau pajamų dėl stipraus vidaus paklausos išaugimo Rusijoje,

I.   konstatuodamas, kad devintasis dešimtmetis pasižymėjo hiperinfliacija ir 75 proc. rublio devalvacija 1998 metais, o tai Rusijos Federaciją beveik privedė beveik prie bankroto,

J.   kadangi nuo 2005 m. vasario mėn. Rusijos finansinės institucijos rublį susiejo su valiutų krepšeliu, kuriame euras užima vis didesnę dalį (2006 m. viduryje sudarė 40 proc., 2007 m. pabaigoje gali sudaryti 52 proc.), ir rezerve turi daugiau kaip 100 milijardų eurų,

K.   kadangi atsigavus Rusijos ekonomikai, šalis sugebėjo išmokėti savo skolą Tarptautiniam Valiutos Fondui (TVF) ir vadinamam Paryžiaus klubui ir sudarė rezervo fondą, kuriame nuo 2004 m. sukaupti 100 milijardai JAV dolerių,

L.   kadangi užsienio investicijos energetikos srityje sumažėjo nuo 85 proc. (1996 m.) iki vos 60 proc. bendrų investicijų,

M.   kadangi Juodosios jūros regionas yra Europos Sąjungos energetiniam aprūpinimui strategiškai svarbi energijos gamybos ir tranzito zona, ir kadangi energetika yra vienas iš svarbiausių bendradarbiavimo sektorių Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijoje (pranc. OCEMN), kurios viena iš steigėjų ir narių yra Rusija,

N.   kadangi ES vidutiniškai apie 28 proc. jai reikalingos energijos importuoja iš Rusijos Federacijos, o kai kurios šalys importuoja iki 100 proc. dujų iš Rusijos, ir kadangi su energija susijusi prekyba sudaro apie 65 proc. ES importo iš Rusijos,

O.   kadangi Rusijoje ES yra regionas, kuris pateikia daugiausia paraiškų intelektinės nuosavybės teisėms gauti, t. y. ES tenka 37 proc. paraiškų patentui gauti ir 41 proc. paraiškų prekių ženklams registruoti,

P.   kadangi Rusijos Federacija, 2006 m. lapkričio 19 d. su Jungtinėmis valstijomis pasirašiusi PPO dvišalį patekimo į rinką susitarimą, dar turi pasirašyti galutinius susitarimus su Vietnamu, Kambodža ir Gruzija bei užbaigti daugiašales derybas, siekdama įvykdyti visas būtinas išankstines įstojimo į PPO sąlygas,

Q.   kadangi tam, kad Rusijos Federacija galėtų įstoti į PPO, ji turi užbaigti daugiašales derybas,

R.   kadangi priėmus EB ir Rusijos susitarimą dėl Taikomos Sibiro maršrutų sistemos suderintų modernizavimo principų buvo išspręstas mokesčių už skrydžius virš Sibiro klausimas; šių mokesčių Rusijos Federacija reikalavo iš ES vežėjų už skrydžius virš Rusijos teritorijos; kadangi ES ir Rusijos bendros ekonominės erdvės aspektu pagal šį susitarimą bus sustiprintas bendradarbiavimas transporto srityje,

Bendrosios pastabos

1.   primena, kad Rusija ir ES valstybės narės yra Europos Tarybos narės; remia politinio pliuralizmo plėtrą Rusijoje ir mano, kad žmogaus teisių padėties Rusijoje klausimas turėtų būti įtrauktas į ES ir Rusijos politinę darbotvarkę;

2.   pabrėžia, kad ES ir Rusijos santykiai yra pasiekę kritinį etapą; taigi ragina siekti konstruktyvių ir į rezultatus orientuotų susitarimų tarp ES ir Rusijos, tačiau ne bet kokia kaina; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjunga turi su Rusija ne tik bendrų ekonominių ir prekybinių interesų ir įsipareigojimų demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinei valstybei, bet ir bendrą tikslą veikti tarptautinėje arenoje ir bendroje kaimyninėje teritorijoje; tačiau apgailestauja, kad ES ir Rusijai nepavyko išspręsti su pasitikėjimo trūkumu susijusios problemos;

3.   mano, kad konstruktyvūs susitarimai reiškia tikrą bendrą ryžtą spręsti ginčytinus klausimus ir siekį suderinti ekonominius interesus, saugumą bendroje kaimyninėje teritorijoje ir demokratiją, tuo pat metu laikantis Europos Tarybos principų, po kuriais pasirašė ir valstybės narės, ir Rusija; mano, kad Rusijos ir ES valstybių narių bendra narystė Europos Taryboje sudaro pagrindą bendroms vertybėms ir įsipareigojimui siekti Tarybos tikslų, kaip nustatyta Tarybos statute ir konvencijose: plėsti ir ginti žmogaus teises, skatinti demokratiją ir remti teisinę valstybę visoje Europoje; ragina valstybes nares ir Rusiją aktyviai dalyvauti Europos Taryboje, kuri yra viena iš praktinio minėtųjų tikslų įgyvendinimo pagrindų; atkreipia dėmesį į didelį skaičių bylų, iškeltų prieš Rusiją Europos žmogaus teisių teisme; pabrėžia šio Teismo vaidmenį verčiant laikytis Europos valstybių narių Tarybos įsipareigojimų;

4.   pažymi, kad Rusijos Federacija sukūrė palankų makroekonomikos klimatą ir dėl to po 1998 m. krizės labai išaugo ekonomika; primena, kad šis augimas didele dalimi gali būti susijęs su pasaulio energetikos kainų šuoliu;

5.   pripažįsta pastaraisiais metais Rusijoje įgyvendintas ekonomines ir kitas susijusias politines reformas, ypač mokesčių srityje, fiskalinio federalizmo sistemą, viešąjį administravimą ir finansų sistemos reguliavimą; kita vertus, yra įsitikinęs, kad būtinos tolesnės struktūrinės reformos, ypač sveikatos, švietimo, dujų, bankų sistemos ir apskritai teisės laikymosi srityse; ragina Rusijos Federaciją tęsti šias reformas, kurios bus naudingos ir Rusijai, ir Europai bei leis padidinti Rusijos Federacijos patrauklumą tarptautiniams, ypač Europos, investuotojams, turės didelę bei neginčytiną įtaką ekonominiam augimui ir leis Rusijos Federacijai pasinaudoti užsienio sukaupta patirtimi; pabrėžia, kad bet kokios tolesnės teisinės reformos turi būti atliekamos remiantis tarptautiniais standartais;

6.   mano, kad veiksmingas platus ekonominis Rusijos bei ES bendradarbiavimas turi būti pagrįstas griežtais demokratijos standartais ir laisvos rinkos principais, ir ragina Rusiją tęsti rinkos reformas, nepolitizuoti ekonomikos ir gerbti valstybinių bei privačių institucijų nepriklausomybę;

7.   pakartoja, kad svarbu patikimai ir veiksmingai taikyti įstatymus ir taisykles; yra susirūpinęs dėl to, kad institucijų, įskaitant teismų, vykdomas taisyklių taikymas yra nenuspėjamas ir kad neįgyvendinami sprendimai; ragina Rusijos valdžios institucijas imtis visų priemonių, kad būtų išspręsta ši problema;

8.   ragina Rusiją aktyviau kovoti su korupcija ir susitelkti į kovą su pagrindinėmis šio reiškinio priežastimis;

9.   yra įsitikinęs, kad, kai būtina, turėtų būti plėtojami darnūs ir suderinami standartai, reglamentai ir atitikimo įvertinimo procedūros;

10.   skatina Rusijos Federaciją užtikrinti veiksmingą Tarptautinės Darbo Organizacijos konvencijų įgyvendinimą ir imtis visų priemonių, būtinų veiksmingai kovai su socialiniu dempingu; taip pat skatina Rusijos Federaciją laikytis Kioto protokolo, siekiant kovoti su visomis aplinkos dempingo formomis;

11.   pritaria 2006 m. gegužės 25 d. Sočyje vykusio ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikime pasirašytam susitarimui, kuriame išdėstyta supaprastinta visų, skirtų Rusijos ir ES piliečiams, išdavimo procedūra, suteikiant didesnį lankstumą tam tikriems specialistams (pvz.,: verslininkams) išduoti daugkartinio įvažiavimo vizas, nes tai pagerintų kontaktus ir išplėstų prekybos ryšius;

12.   pabrėžia, jog dėl glaudesnių ekonominių ryšių reikės dar labiau supaprastinti vizų išdavimo tvarką, kuri būtų taikoma ir paprastiems bona fide keliautojams, nepriklausantiems jokiai iš anksto nustatytai kategorijai, ir ilgainiui atsisakyti vizų;

Reguliavimo sistema – bendradarbiavimo sistema

13.   pabrėžia, kad taip pat ir ES svarbu, kad Rusija įstotų į PPO ir įsipareigotų liberalizuoti prekybą bei laikytis šios organizacijos taisyklių, ir yra įsitikinęs, kad narystė PPO bus svarbus rodiklis užsienio ir Rusijos investuotojams, skatins Rusijos ekonominį augimą ir stiprins prekybą su EB; primygtinai ragina Rusijos Federaciją ne tik siekti pasirašyti PPO dvišalius prisijungimo prie rinkos susitarimus, bet ir įgyvendinti savo įsipareigojimus dėl jau pasirašytų susitarimų, kaip, pvz., susitarimas su Europos Bendrijomis;

14.   ragina Rusijos Federaciją, atsižvelgiant į jos būsimą narystę PPO, išspręsti problemą, susijusią su medienos eksporto į Skandinavijos šalis tarifais, pašalinti dabartinį neatitikimą tarp Rusijos vidaus tarifų ir pasaulinių rinkos kainų, ir taip pat išspręsti problemas, susijusias su su geležinkelių tarifais, kurie laikomi diskriminuojančiais, nes yra skirtingi atsižvelgiant į kryptį, pvz., Baltijos šalims;

15.   tiki, kad bendros ekonominės erdvės aspektu įstojimas į PPO turėtų paskatinti glaudesnę ekonominę ES ir Rusijos integraciją; ragina Komisiją apsvarstyti derybas dėl galimos laisvosios prekybos sutarties (LPS) po Rusijos įstojimo į PPO;

16.   pabrėžia konstruktyvaus ES ir Rusijos dialogo poreikį ir pakartoja, kad svarbu sukurti bendrą ekonominę erdvę ir toliau siekti tikslų, dėl kurių buvo susitarta bendros ekonominės erdvės gairėse (angl. Road Map), ypač kas susiję su atviros ir integruotos ES ir Rusijos rinkos sukūrimu;

17.   mano, kad gairės turėtų būti įgyvendinamos kartu vedant derybas dėl naujo PBS; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti pastangas, kad būtų pradėtos derybos dėl naujo PBS; prašo greitai ir formaliai informuoti apie šiuo klausimu pasiektą pažangą;

18.   mano, kad, jeigu derybos su Rusija dėl naujo bendradarbiavimo ir partnerystės susitarimo neduotų apčiuopiamų rezultatų, ES turėtų numatyti kitą būdą, kurio pagrindas būtų darbų, susijusių su jau patvirtintomis keturių bendrų erdvių kūrimo gairėmis, tęsimas bei bendrų veikimo krypčių nustatymas;

19.   pabrėžia, kad pažanga kuriant bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, bendradarbiavimo išorės saugumo srityje erdvę ir švietimo, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, įskaitant kultūrinį dialogą ir bendradarbiavimą, erdvę darytų didelį socialinį ir ekonominį poveikį ir sumažintų tarpvalstybinių konfliktų pavojų; pabrėžia, jog būtina, kad Rusijos vyriausybė padidintų pastangas šioje srityje;

20.   mano, kad Rusijos Federacijos investicijų apsaugos politika turi būti gerinama, kad atitiktų Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pripažįstamas tarptautines normas ir leistų Europos Sąjungai pradėti derybas, siekiant sudaryti susitarimus dėl investicijų apsaugos ir skatinimo;

Prekyba, rinkos atvėrimas ir investicijos

21.   pabrėžia, kad svarbu pagerinti investicijų sąlygas Rusijoje; mano, kad šį tikslą galima pasiekti tik skatinant ir lengvinant nediskriminuojančias, skaidrias ir nuspėjamas verslo sąlygas, pagrįstas stipriomis demokratinėmis vertybėmis; taip pat pabrėžia, kad būtina sumažinti biurokratiją ir skatinti abipuses investicijas;

22.   atkreipia dėmesį į tai, kad neseniai Rusijos Federacijoje buvo pristatytas įstatymo, pagal kurį būtų leista vyriausybei uždrausti užsienio įmonėms įsigyti kontrolinį Rusijos įmonių akcijų paketą, taigi jos negalėtų turėti daugiau nei 49 proc. akcijų įmonėse, veikiančiose 39 strateginėse pramonės šakose, projektą; abejoja dėl minėto įstatymo bei taip pat dėl įmonių, kurios laikomos strategiškai svarbiomis nacionaliniam saugumui, parinkimu ir augančiu jų skaičiumi; mano, kad minėtas žingsnis negerina investicijų aplinkos bei kelią esminį klausimą dėl valstybės vaidmens rinkos ekonomikoje ir konkurencijoje pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose;

23.   pabrėžia, kad įmonių kūrimas ir valdymas turėtų būti lengvinamas abipusiai; pažymi, kad ES yra atvira investicijoms iš Rusijos, kaip matyti iš didėjančio Rusijos įmonių skaičiaus ES, ypač energetikos ir plieno sektoriuose; todėl ragina Rusijos gamtos išteklių sektoriuje veikiančioms užsienio įmonėms suteikti tokias pačias teises, kaip ir Rusijos įmonėms;

24.   atkreipia dėmesį į tai, kad Rusijoje kai kuriuose ekonomikos sektoriuose ir toliau klesti valstybinė prekyba;

25.   atkreipia dėmesį į vadinamųjų specialiųjų ekonominių zonų, kurios suteikia paskatų investicijoms, įskaitant investicijas į gamybos pajėgumus, plėtrai, kuri galėtų būti paranki Europos įmonėms, steigimą; skatina Rusijos Federaciją jose užtikrinti priimtinas darbo sąlygas bei gerbti darbuotojų teisę turėti profesines sąjungas; ragina griežtai laikytis žmogaus teisių bei užtikrinti nepriklausomą šios srities kontrolę, taip pat laikytis socialinės ir aplinkos apsaugos normų šiose specialiosiose ekonominėse zonose;

26.   pripažįsta pažangą, kuri buvo padaryta muito mokesčių rinkliavų srityje; ragina Rusijos vyriausybę toliau modernizuoti, derinti ir automatizuoti savo muitų procedūras ir nustatyti muito mokesčius, nedarant kliūčių prekių srautui;

27.   pabrėžia, kad Rusijai įstojus į PPO, palyginti su ankstesniais metais iki įstojimo, negali padidėti importo muitai bei sustiprėti protekcionizmas;

28.   pažymi, kad Komisija pritaikė antidempingo priemones Rusijos eksportuojamam amonio nitratui, kalio chloridui, daugeliui plieno gaminių, silikonui ir karbamido produktams; ragina Rusijos įmones, laikantis tinkamų prekybos sąlygų, vykdyti eksportą į ES ir suteikti Bendrijos tyrėjams, nagrinėjantiems dempingo atvejus, reikiamos informacijos, siekiant pagerinti padėtį ir suteikti galimybę ES vykdomosioms institucijoms skubiai nutraukti antidempingo priemones, kurios buvo pritaikytos;

29.   atkreipia dėmesį į Rusijos antidempingo mokesčius, taikomus iš ES eksportuojamoms prekėms, ypač plieno produktams; mano, kad ši problema turėtų būti nedelsiant išspręsta;

30.   apgailestaudamas pastebi, kad Rusija prekybos politikos priemones naudoja užsienio politikos tikslams pasiekti taip, kad jos neatitinka PPO taisyklių;

31.   atkreipia dėmesį į Lenkijai nepagrįstai jau dvejus metus taikomą mėsos importo draudimą ir skatina kuo skubiau išspręsti šią problemą, kurios egzistavimas yra nesuderinamas su PPO taisyklėmis;

Intelektinės nuosavybės teisės

32.   pabrėžia, kad būtina siekti pažangos teisėkūros ir teisėsaugos srityse, susijusiose su intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisėmis, siekiant padidinti konkurencingumą ir pagerinti sąlygas investicijoms pagal aukščiausius tarptautinius standartus ir normas suvienodinant reguliavimo sistemas; ragina Rusijos valdžios institucijas iki jos tapimo PPO nare iš dalies pakeisti Civilinio kodekso IV dalį , siekiant suderinti teisės aktus, reglamentuojančius intelektinės nuosavybės teises, su PPO taisyklėmis bei tarptautinėmis sutartimis, ypač su TRIPS sutartimi (Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių prekyboje) ir užtikrinti jų įgyvendinimą, kovojant su klastojimu ir piratavimu;

33.   pabrėžia. kad būtina pritaikyti esamas teismų sistemas, kad būtų galima veiksmingai ginti intelektinės nuosavybės teises ir užtikrinti greitesnį patraukimą baudžiamojon atsakomybėn; pažymi, kad išaugo bylų, kurias laimėjo Europos įmonės, skaičius, bet yra labai susirūpinęs, kad neįgyvendinami sprendimai;

34.   labai susirūpinęs dėl problemos, labiausiai susijusios su falsifikuotų produktų, ypač farmacinių, gamyba ir pardavimu, nes tai ne tik kenkia teisėtiems gamintojams, bet ir kelia pavojų žmonių sveikatai;

35.   ragina Rusijos institucijas imtis visų būtinų ir veiksmingų priemonių siekiant atskleisti nelegalios veiklos šaltinius ir neleisti veikti gamybos įrenginiams arba internetu prekiaujantiems operatoriams; atkreipia dėmesį į tai, kad šios priemonės turėtų apimti pakartotinius ir netikėtus žinomų vietų, kuriose veikia gamybos įrenginiai, patikrinimus, bendradarbiaujant su teisių turėtojais, taip pat licencijų verstis optikos priemonių gamyba išdavimo tvarkos sugriežtinimą; ir pabrėžia, kad kalbant apie operatorius, veikiančius internetu, šios priemonės turėtų apimti teisės aktų pakeitimus, kuriuose numatoma, kad kolektyvinio teisių administravimo asociacijos gali veikti tik teisių turėtojų, davusių leidimą taip veikti, vardu, taip pat nuostatas, įgyvendinančias 1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) Autorių teisių bei Atlikimų ir fonogramų sutartis;

Energetika

36.   pakartoja, kad reikalinga nuosekli Europos energetikos politika; pabrėžia, kad dvišaliai ES valstybių narių ir Rusijos susitarimai turi padėti, jei ypač būtina, ieškant bendrų interesų ES energetinio saugumo srityje ir siekiant sukurti bendrą ES ir Rusijos energetikos politiką;

37.   vis dėlto pabrėžia, kad pagrindinis ES energetikos politikos tikslas negali būti tik energetinės priklausomybės nuo Rusijos vengimas;

38.   ragina ES ir Rusiją kartu su socialiniais partneriais glaudžiau bendradarbiauti ES ir Rusijos energetikos klausimais, daugiausia dėmesio skiriant klausimams, susijusiems su gamybos, transportavimo ir energijos naudojimo tvarumu ir ilgalaikiu patikimumu, taip pat energijos panaudojimo efektyvumu bei aprūpinimo saugumu, spręsti; primygtinai ragina ES, glaudžiai bendradarbiaujant su Rusijos Federacija, skatinti investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius bei keitimąsi technologijomis ir suderinimą reglamentavimo srityje, siekiant užmegzti tvarų ir abipusiškai naudingą ryšį; taip pat ragina Rusijos Federaciją tinkamai ir nediskriminuojant vertinti visus savo partnerius, palengvinti Europos investuotojų patekimą į Rusijos rinką bei atsižvelgti į aplinkos apsaugą;

39.   remia ES pirmininkaujančią Vokietiją, kuri bendradarbiaudama ir toliau palaikydama dialogą su Rusija energetikos klausimais siekia užtikrinti saugų energijos tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo energijos – tokiu būdu partnerystė energetikos politikos srityje turėtų tvirtą ir patikimą pamatą – ir siekia išplėsti energijos išteklių įvairovę numatydama privalomus energijos efektyvumo bei atsinaujinančių ir alternatyvių energijos šaltinių tikslus; pažymi, kad tokios strategijos sukūrimas yra ES ir Rusijos bendras interesas ir kad ES yra pavojinga tapti pernelyg priklausomai nuo gamtinių dujų;

40.   džiaugiasi, kad 2004 m. spalio mėnesį Rusijos Federacija ratifikavo Kioto protokolą; ragina ES ir Rusijos Federaciją glaudžiai bendradarbiauti, siekiant paskatinti technines naujoves bei pagerinti energetikos sektoriaus efektyvumą, taip pat pradėti bendrai svarstyti būsimas strategijas, leisiančias sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą po 2012 metų, kai šis protokolas neteks galios;

41.   džiaugiasi, kad Rusija, Graikija ir Bulgarija pasirašė susitarimą dėl naftotiekio Burgas–Aleksandrupolis statybos, tačiau pabrėžia, kad šis projektas yra tik vienas iš patvirtintų ar svarstomų projektų; nepamiršta, kad nuoseklios Europos energetikos politikos plėtra ateityje bus dar svarbesnė;

42.   yra įsitikinęs, kad be to, jog Rusijai reikia ratifikuoti Energetikos chartijos sutartį, ES turėtų apsvarstyti galimybes susitarti dėl oficialaus pamatinio dokumento dėl santykių energetikos srityje su Rusija atsižvelgiant į naują PBS; pataria, kad Energetikos chartijos sutarties elementai turėtų būti perkelti į naująjį dokumentą, nes dabartinė padėtis, kai trūksta formalaus susitarimo, nepriimtina;

43.   palaiko energetikos struktūrų gerinimo programas, kurios jungia Rusiją ir ES valstybes nares;

44.   reiškia susirūpinimą dėl nacionalistinių ir monopolistinių Rusijos energetikos išteklių valdymo tendencijų; yra labai susirūpinęs dėl sunkumų, su kuriais susiduria užsienio ir privačios įmonės investuodamos į būsimą Rusijos žemyninių šelfų plėtrą; ragina Rusiją laikytis liberalesnio požiūrio ir suvienodinti sąlygas, kad, atsižvelgiant į PPO taisykles, užsienio įmonės galėtų konkuruoti su Rusijos įmonėmis; ragina Rusiją kuo greičiau atsižvelgti į pažangiąją patirtį skaidrumo ir viešos atskaitomybės srityje rengiant nacionalinius teisės aktus;

45.   pripažįsta, kad didelė pinigų suma investuojama į tolesnio paskirstymo infrastruktūros priežiūrą ir vamzdyną; tačiau pabrėžia, kad, anot ekspertų, dėl investicijų, įskaitant užsienio investicijas, trūkumo, po 2010 metų gali pradėti trūkti dujų;

46.   primena Parlamento raginimą, kad Komisija ir valstybės narės rimtai apsvarstytų pavojų, kilsiantį dėl Rusijos tiekiamų dujų trūkumo po 2010 m., atsirasiančio dėl to, kad trūksta investicijų į Rusijos energetikos infrastruktūrą; remia ES ir Rusijos dialogą energetikos klausimais, kuris sudaro pagrindą klausimo dėl būtinų investicijų į Rusijos ir Europos energetikos infrastruktūrą sprendimui siekiant užtikrinti bei pasiūlos ir paklausos patikimumą; pabrėžia, kad reikia nustatyti tvarką, pagal kurią ES ir Rusijos komunikacija kilus krizei būtų veiksminga ir vyktų laiku; pabrėžia, kad ES valstybių narių nuoseklumas, glaudi koordinacija ir solidarumas ypač svarbūs dialoge energetikos klausimais; pabrėžia, kad ES vienu metu turėtų vykdyti dvi strategijas – stiprinti energijos tiekimo patikimumą ir didinti energijos tiekimo įvairovę, taip pat pabrėžia ES ir Rusijos bendradarbiavimo aplinkos apsaugos, energijos efektyvumo, energijos taupymo ir atsinaujinančios energijos srityse svarbą;

47.   ragina Rusiją netaikyti dvejopų kainų sistemos energetinių išteklių srityje, nes tai, be kita ko, prieštarauja PPO taisyklėms;

48.   ragina Rusijos Federaciją, glaudžiai bendradarbiaujant su ES, investuoti į atominių elektrinių modernizavimą, ypač į infrastruktūrą, naująsias technologijas bei atsinaujinančius energijos išteklius ir taip įgyvendinti bendrai siekiamus saugumo, energetinio efektyvumo, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos tikslus;

49.   dar kartą pareiškia, kad pritaria ES rinkos atvėrimui iš Rusijos eksportuojamai elektros energijai, tačiau Rusija turi sugriežtinti savo saugos standartus, ypač susijusius su branduolinėmis jėgainėmis ir saugiu branduolinių atliekų apdorojimu bei laidojimu, iki ES lygio, kad būtų išvengta aplinkosaugos dempingo pavojaus;

Transportas

50.   atsižvelgia į aukšto lygio pareigūnų grupės, dirbusios pagrindinių transeuropinių transporto magistralių pratęsimo į kaimynines šalis ir regionus klausimu, rekomendacijas; ypač palaiko transporto infrastruktūros tarp ES ir Rusijos plėtrą, taip pat geležinkelių transporto sąlygų suderinimą;

51.   džiaugiasi, kad 2006 m. lapkričio 24 d. ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikime Helsinkyje ES ir Rusija pasirašė susitarimą dėl mokesčių už skrydžius virš Sibiro; konstatuoja, kad šiuo susitarimu buvo užbaigtas 20 metų trukęs aštrus ES valstybių narių ir Rusijos Federacijos konfliktas; mano, kad šis susitarimas leis normalizuoti ir sustiprinti ES ir Rusijos Federacijos santykius oro transporto srityje bei gerokai pagerins Europos oro bendrovių konkurencingumą ir palengvins jų veiklą atsirandančiose Azijos rinkose;

Kiti konkretūs sektoriai

52.   mano, kad prekyba paslaugomis yra svarbi būsimų ES ir Rusijos prekybos ryšių dalis; ragina suvienodinti ES ir Rusijos įstatymus, ypač finansinių paslaugų, telekomunikacijų ir transporto srityse, atsižvelgiant į viešosioms paslaugoms taikomas specialias nuostatas, bei ragina nutraukti Baltijos šalių atžvilgiu šiuo metu vykdomą diskriminacinę politiką geležinkelių transporto srityje tiek importui, tiek ir eksportui;

53.   pabrėžia, kad svarbu užtikrinti finansinės sistemos stabilumą stiprinant patikimą finansinį sektorių ir veiksmingą finansinių paslaugų klientų apsaugos sistemą; siekiant šių tikslų turėtų būti gerinami įstatymai, veiksmingai prižiūrimos ir įgyvendinamos priemonės, atitinkančios aukščiausius finansinių paslaugų teikėjams taikomus standartus ir normas;

54.   mano, kad šios reformos bus palankios investicinei aplinkai ir kad jos gali atlikti pagrindinį vaidmenį užtikrinant nuolatinį ekonominį augimą Rusijoje, kuri būtų mažiau priklausoma nuo energijos eksporto ir jos kainų;

55.   pabrėžia finansinių paslaugų sektoriaus konkurencijos ir atvėrimo svarbą; todėl reiškia susirūpinimą dėl esamų licencijų užsienio bankų filialams išdavimo kliūčių;

56.   mano, kad turėtų būti intensyviau bendradarbiaujama skatinant reguliavimo konvergenciją žemės ūkio sektoriuje, ypač sanitarijos ir fitosanitarijos priemones; pabrėžia žemės produktų, t. y. mėsos ir pieno produktų, eksporto svarbą daugeliui valstybių narių; taigi išreiškia susirūpinimą dėl Rusijos pastaruoju metu taikomų ribojamųjų priemonių šioje srityje ir ragina ES remti valstybes nares, kurias paveiks šios priemonės, ir rasti bendrą eksporto į Rusijos rinką problemų, ypač susijusių su sanitarijos ir fitosanitarijos priemonėmis, sprendimą,

57.   ragina Rusiją importuojamiems produktams netaikyti ribojančių fitosanitarinių arba veterinarinių priemonių, kurios yra diskriminacinio pobūdžio arba griežtesnės už priemones, taikomas nacionaliniams produktams;

Santykiai su kitais prekybos partneriais

58.   pabrėžia, kad plėtojant ES ir Rusijos strateginę partnerystę ekonomikos srityje, reikėtų atsižvelgti į Rusijos geopolitinę padėtį; pabrėžia, kad į ES politiką Rusijos atžvilgiu turėtų būti atsižvelgiama kitose programose, t. y. Europos kaimynystės politikoje (EKP), Šiaurės dimensijoje ir Juodosios jūros regiono strategijoje;

59.   džiaugiasi EKP iniciatyva "Juodosios jūros sinergija", skatinančia glaudesnį susijusių Juodosios jūros regiono šalių, Rusijos Federacijos ir ES regioninį bendradarbiavimą energijos, transporto bei aplinkos sektoriuose ir stiprinančia dialogą žmogaus teisių, demokratijos ir gero valdymo srityse;

60.   be to, pripažįsta, kad platesnis ir sustiprintas tarpregioninis ES ir Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (pranc. OCEMN) bendradarbiavimas pagal naują iniciatyvą "Juodosios jūros sinergija" galėtų duoti teigiamų rezultatų;

61.   pabrėžia ES ir Rusijos regioninio bendradarbiavimo pagal Šiaurės matmens programą, kurioje ES ir Rusija kartu su Islandija ir Norvegija yra lygiavertės partnerės, plėtojimo svarbą; pabrėžia, kad reikia rengti konkrečius partnerystės projektus, kurie paremtų ir sustiprintų esamus bendradarbiavimo projektus ir daugiašales partnerystes, ypač susijusius su Baltijos jūros regiono šalių bendradarbiavimu, atsižvelgiant į Baltijos jūros strategiją Šiaurės matmeniui, kurią Parlamentas patvirtino savo anksčiau minėtoje 2006 m. lapkričio 16 d. rezoliucijoje; pabrėžia tolesnės ekonominės ir socialinės Kaliningrado regiono plėtros svarbą, nes tai – suintensyvinto ES ir Rusijos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo pavyzdys;

62.   pastebi, kad ES ir Rusijos glaudesni ryšiai turizmo sektoriuje duotų teigiamų rezultatų, atsižvelgiant į tai, kad daugelis valstybių narių regionų yra laikomi tradiciškai turistų iš Rusijos lankomomis vietomis;

63.   atkreipia dėmesį į būtinybę nedelsiant išspręsti problemas, susijusias su infrastruktūros pagerinimu Rusijos–Latvijos pasienio punktuose (taip pat ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, turinčiose sienas su Rusija), bei užtikrinti, kad Europos Sąjunga ir Rusijos Federacija prisidėtų prie šiuo metu veikiančių ir naujai atidaromų pasienio punktų finansavimo; pabrėžia, kad svarbu vystyti pasienio infrastruktūrą tranzito šalyse, t. y. Ukrainoje, siekiant pagerinti ir sustiprinti ES ir Rusijos bendradarbiavimą;

64.   mano, kad abu partneriai suinteresuoti stabilia, saugia ir demokratine kaimynyste ir ragina plėtoti gerus kaimyninius regiono šalių santykius prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo srityse; pabrėžia, kad žmogaus teisių ir EKP bendras įgyvendinimas suteikia daug dvišalio bendradarbiavimo galimybių ir čia ne paskutinę vietą užima sustiprėjusi kaimynystės su Rytais politika, siekiant plėtoti konstruktyvų bendradarbiavimą aplinkos, energetikos, infrastruktūros ir prekybos srityse;

65.   mano, kad įsisenėję konfliktai bendroje kaimyninėje erdvėje yra didelė kliūtis ekonominiam šio regiono vystymuisi, ir kad paramai spręsti šiuos konfliktus laikantis tarptautinės teisės principų, be kita ko reaguojant į kilsiančias ekonomines pasekmes, turėtų būti teikiama pirmenybė, siekiant toliau skatinti bendroje kaimyninėje erdvėje esančių šalių ekonominį vystymąsi ir gerovę;

o
o   o

66.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL L 327, 1997 11 28, p. 1. (2) OL L 185, 2006 7 6, p. 17. (3) OL L 119, 2007 5 9, p. 32. (4) OL L 69, 1998 3 9, p. 26. (5) 10633/1/06 REV1. (6) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0494. (7) OL C 292 E, 2006 12 1, p. 112.

2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2005 m. konkurencijos politikos ataskaitos (2007/2078(INI))

P6_TA(2007)0263 A6-0176/2007

Europos Parlamentas,

‐   atsižvelgdamas į Komisijos 2005 m. konkurencijos politikos ataskaitą (SEK(2006)0761),

‐   atsižvelgdamas į Komisijos sektoriaus tyrimus energetikos ir mažmeninės bankininkystės sektoriuose,

‐   atsižvelgdamas į Lisabonos strategijos tikslus,

‐   atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio mėn. Konkurencijos generalinio direktorato diskusijų dokumentą dėl Sutarties 82 straipsnio taikymo piktnaudžiavimo išskirtine padėtimi atvejais,

‐   atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo(1) ir į 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius tvarkos(2),

‐   atsižvelgdamas į baudų, skiriamų pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą, apskaičiavimo metodikos gaires(3),

‐   atsižvelgdamas į 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas)(4),

‐   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio mėn. Konkurencijos GD tyrimą dėl konkurencijos gynimo priemonių susijungimų atvejais (susijungimų konkurencijos gynimo priemonių tyrimas),

‐   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles(5),

‐   atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą dėl ieškinių dėl žalos, patirtos pažeidus EB antimonopolines taisykles (COM(2005)0672) (Žalioji knyga dėl žalos),

‐   atsižvelgdamas į Komisijos valstybės pagalbos veiksmų planą dėl mažesnės ir tikslingesnės valstybės pagalbos: 2005–2009 m. valstybės pagalbos reformos programos (COM(2005)0107),

‐   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1628/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo nacionalinei regioninei investicinei pagalbai(6),

‐   atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl valstybės pagalbos naujovių diegimui(7),

‐   ?atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo mėn. Komisijos tarnybų dokumentą dėl Bendrijos sistemos skirtos, valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui,

‐   atsižvelgdamas į Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai(8),

‐   atsižvelgdamas į Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo investicijų mažosioms ir vidutinėms įmonėms skatinimo(9),

‐   atsižvelgdamas į 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gaires(10),

‐   atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimo 2005/842/EB dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma, skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas(11), variantą, kuris 2004 m. rugsėjo 8 d. perduotas svarstyti Parlamentui,

‐   atsižvelgdamas savo į 2005 m. vasario 22 d. rezoliuciją dėl valstybės pagalbos, teikiamos kompensacijų už viešąsias paslaugas forma(12),

‐   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką visuotinės svarbos paslaugų srityje ir ypač į 2003 m. liepos 24 d. Teismo sprendimą byloje C–280/00(13),

‐   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0176/2007),

1.   pritaria Komisijos veiksmams modernizuoti konkurencijos politiką ir ypač jos tvirtai pozicijai stengiantis įveikti kartelius, atnaujintai kovai su neteisėta valstybės pagalba ir pradėtiems sektorių tyrimams; pritaria Komisijos veiksmams, kuriuos ji vykdo, siekdama užtikrinti geresnį Europos konkurencijos tinklo (EKT) veikimą; džiaugiasi Komisijos pasiektais rezultatais daugiašalio ir dvišalio bendradarbiavimo srityje ir ragina siekti tolesnės pažangos tarptautinės konkurencijos politikos konvergencijos srityje;

2.   pritaria Komisijos pasirinkimui pirmenybę teikti ekonominiam, o ne taisyklėmis pagrįstam požiūriui į konkurencijos politikos įstatymų vykdymą; pritaria Komisijos pasirinktai sektorių tyrimų metodikai, kuri geriau atspindi verslo įmonių veiklos ypatybes, ypač finansinių paslaugų ir energetikos sektoriuose; toliau pabrėžia, kad šiais tyrimais turėtų būti siekiama įvertinti dabartinę padėtį sektoriuose ir tendencijas tiksliniuose sektoriuose bei turėtų būti skatinama pažangi politika;

3.   pritaria Komisijos pastangoms tobulinti sprendimų vykdymo kokybę atsižvelgiant į EKT, glaudžiau bendradarbiaujant nacionalinėmis konkurencijos institucijomis (NKI) ir skatinant jų tarpusavio bendradarbiavimą;

4.   atsižvelgdamas į NKI bendradarbiavimą ir jų vykdomą įstatymų įgyvendinimą, dar kartą ragina toliau siekti pažangos mažinant neapibrėžtumą, kurį lemia skirtingas nacionalinių teismų vykdomas Bendrijos konkurencijos teisės aiškinimas, taip pat galutinių sprendimų priėmimo terminų, turinio ir įstatymų vykdymo neatitiktis; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti teisinių institucijų tinklą, panašų į EKT;

5.   atsižvelgdamas į žymius skirtumus, vyraujančius valstybių narių vykdomoje bendros ekonominės svarbos paslaugų (SGEIs) politikoje, dar kartą ragina siekti tolesnės pažangos ir išaiškinant galiojančias konkurencijos taisykles, ir taikant jas praktikoje;

6.   palankiai vertina tai, kad vis plačiau naudojamos procedūros, apibrėžtos EKT atleidimo nuo baudų programoje; tačiau pabrėžia, kad reikia šią priemonę toliau tobulinti, kad būtų išvengta galimo piktnaudžiavimo ja, ypač tais atvejais, kai ekonomiškai silpnesni slapto susitarimo dalyviai nesąžiningai nustumiami į nenaudingesnę padėtį;

7.   tuo remdamasis primena, kad reikia koordinuoti dvigubo poveikio priemones, susijusias su ieškiniais dėl žalos ir atleidimo nuo baudų procedūromis, kad būtų užtikrinta, jog taikomos atitinkamos tinkamo elgesio skatinimo priemonės;

8.   reiškia susirūpinimą dėl gerokai vėluojančio valstybės pagalbos lėšų, kurias kelios valstybės narės skyrė neteisėtai, išieškojimo proceso; pabrėžia, kad netinkamas šios srities taisyklių taikymas labai pakenktų sąžiningai konkurencijai;

9.   palankiai vertina tai, kad dauguma pastaruoju metu įstojusių valstybių narių priėmė Bendrijos konkurencijos taisykles, ir rekomenduoja toliau gerinti šių taisyklių laikymosi kokybę;

10.   pabrėžia tai, kad tinkama konkurencijos politika gali būti labai svarbus veiksnys siekiant Lisabonos strategijos tikslų; primena, kad konkurencijos politika gali tapti dar svarbesniu veiksniu, jei ji bus tinkamai susieta su sanglaudos politika;

11.   ragina Komisiją nuodugniai apsvarstyti, kaip tam tikri taikomi mokesčiai, ypač susiję su įmonėmis, veikia valstybių narių mokesčių konkurenciją;

12.   mano, kad tam tikros mokesčių formos, taikomos keliuose Šveicarijos kantonuose, galėtų iškreipti konkurenciją, ir ragina valstybes nares bei Komisiją tęsti dialogą šiais klausimais su Šveicarijos konfederacija ir siekti, kad Šveicarija prisidėtų ir pradėtų taikyti Verslo apmokestinimo elgesio kodeksą, pridėtą prie 1997 m. gruodžio 1 d. įvykusio Ekonomikos ir finansinių reikalų tarybos (ECOFIN) susitikimo išvadų dėl apmokestinimo politikos(14);

13.   pritaria Komisijos siekiui pasiūlyti bendrą konsoliduotą pelno mokesčio bazę (CCCTB), taikytiną visoje Bendrijos teritorijoje, nes tada būtų lengviau lyginti, ir atkreipia dėmesį į savo 2005 m. gruodžio 13 d. rezoliucijoje dėl įmonių apmokestinimo Europos Sąjungoje: bendra konsoliduota pelno mokesčio bazė(15) išdėstytas mintis;

14.   dar kartą patvirtina, kad Parlamentui reikia skirti svarbesnį vaidmenį, suteikiant bendro spendimo priėmimo įgaliojimus rengti teisės aktus konkurencijos srityje;

15.   primena, kad reikia skatinti tinkamos Bendrijos lygmens kompetencijos ugdymą, siekiant įvykdyti ambicingus Lisabonos strategijos tikslus ir tinkamai pasinaudoti aukšta įmonių ir NKI darbuotojų kvalifikacija;

16.   pritaria pastangoms stiprinti EKT atliekamą vaidmenį konkurencijos taisyklių įgyvendinimo srityje, derinant taisyklių taikymą ir teisinių normų aiškinimą, taip pat perduodant įgaliojimus ir NKI keičiantis tarp savęs sukaupta patirtimi;

17.   reiškia susirūpinimą, kad iki šiol iš dalies nepavyko pasiekti tikros konkurencijos energetikos rinkose; nurodo, kad daugelyje valstybių narių nepakako atskirti nuosavybės, kad būtų užtikrinta tinkama konkurencija, nes dabartinių valdytojų užimamos didelės rinkos dalys, siejamos su nepakankama prieiga prie rinkos ir išstūmimu iš jos;

18.   yra tvirtai įsitikinęs, kad vienodų sąlygų sukūrimas, kuris skatintų ateiti naujus rinkos dalyvius ir diegti ekologiškas technologijas, turėtų būti prioritetas; džiaugiasi Komisijos darbu šioje srityje, kad ji, skatindama energetikos rinkos veiksmingumą, visapusiškai išnaudojo savo įgaliojimus, suteiktus pagal konkurencijos, valstybės pagalbos ir susijungimų kontrolės taisykles; pritaria tam, kad energetikos sektoriaus tyrimas kartu su reikalavimų vykdymo tam tikrais atvejais priežiūra taip pat padarė didelę įtaką Komisijos siekiams nustatyti, kokių reikia reglamentavimo pakeitimų, susijusių su tam tikrais klausimais, ypač tokiais, kad būtų tinkamai išskaidyti tinklai ir užtikrintas tinkamas tiekimas, panaikintos reglamentavimo spragos, ypač susijusios su tarptautiniais klausimais, išspręstos problemos, susijusios su rinkos koncentracija ir įėjimo į rinką kliūtimis, ir padidintas rinkos skaidrumas;

19.   pabrėžia, kad energetikos sektoriaus objektų nuosavybės atskyrimo užbaigimas, vertikalių konglomeratų suardymas ir sąlygų veiksmingai prieigai prie rinkos sudarymas turėtų būti laikomi svarbiausiais dalykais;

20.   pritaria visuotiniam energetikos sektoriaus tyrimo tikslui, kurio metu iki 2007 m. liepos 1 d. bus nustatytos kliūtys, trukdančios plėtoti Bendrijos energetikos rinką; taip pat pritaria Komisijos nuomonei, kad NKI turi būti suteikta daugiau įgaliojimų ir turi būti gerinamas koordinavimas Bendrijos lygmeniu, ypač susijęs su tarptautiniais klausimais; ragina Komisiją toliau siekti, kad būtų įgyvendinami teisės aktai, įskaitant baudų skyrimą konkurencijos taisykles pažeidusioms įmonėms; ragina Komisiją kelti bylas valstybėms narėms, neteisėtai ginančioms nacionalines energetikos įmones;

21.   ragina Komisiją išnagrinėti atitinkamą konkurencinę padėtį reitingų agentūrų, audito įmonių ir didelių investicinių bankų sektoriuose;

22.   pabrėžia, kad su konkurencija susiję teisės aktai turi būti taikomi visiems Europos rinkos dalyviams, nepaisant to, ar jų pagrindinės buveinės yra Europos Sąjungoje; mano, kad Komisija turi vienodai tvirtai ir nuosekliai veikti ir trečiųjų šalių, ir ES įmonių atžvilgiu;

23.   pritaria Komisijos iniciatyvai, kurios ji ėmėsi užsakydama tyrimą, kurio metu tuėtų būti nustatyta, ar energijos kainų augimą daugiausia lėmė kuro kainų augimas ir ES prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemos (angl. ETS) poveikis, ar rinkos dalyvių veiksmų antikonkurencinis poveikis;

24.   primena Komisijos įsipareigojimą persvarstyti "dviejų trečdalių taisyklę" ir nustatyti poveikio bendrijos mastu ribą pasiūlymų susijungti atveju; norėtų šioje srityje matyti daugiau pažangos ir nuoseklesnį požiūrį, vertinant palyginamus susijungimų veiksmus, kai nacionaliniu lygmeniu priimti sprendimai galėtų daryti didelę įtaką kaimyninių valstybių narių rinkos struktūrai;

25.   pritaria Komisijos tikslui remti infrastruktūros tinklų tarpusavio ryšius; ragina ypatingą dėmesį skirti periferinių rinkų specifikai;

26.   palankiai vertina Komisijos žaliąją knygą dėl žalos ir pabrėžia, kad turėtų būti užtikrinta nukentėjusiųjų teisė gauti kompensaciją dėl nuostolių, kuriuos jie patyrė dėl antikonkurencinių veiksmų;

27.   giria Komisijos pastangas stiprinti kartelių priežiūros priemones, ypač atleidimo nuo baudų taisyklių persvarstymą ir naujas baudų apskaičiavimo metodikos gaires, daugiausia dėmesio skiriant ilgalaikėms sutartims didžiosiose rinkose;

28.   tiki, kad Bendrijos ir nacionalinių susijungimų kontrolės taisyklių taikymas palengvėtų dėl NKI bendradarbiavimo, kurį palaikant ir panaudojant specialų keitimuisi informacija skirtą tinklą siekiama sukurti bendrą duomenų bazę, kurioje būtų registruojami visi nagrinėjami atvejai;

29.   pritaria Komisijos numatytam konkurencijos gynimo priemonių susijungimų atvejais tyrimui, kurio metu būtų nagrinėjamas siūlomų konkurencijos gynimo priemonių poveikis 1996–2000 m.; mano, kad atliekant tokius ex-post tyrimus padedama geriau suvokti vykdomą politiką, ir jie vėliau turėtų būti išplėsti ir atliekami kitose konkurencijos politikos įgyvendinimo srityse;

30.   pažymi, kad, remiantis Komisijos tyrimu dėl konkurencijos gynimo priemonių susijungimų atvejais, struktūrinių konkurencijos gynimo priemonių veiksmingumas gali sumažėti dėl antikonkurencinio įmonių ir valstybinių institucijų veiksmų poveikio, ypač dėl galimybių dalyvauti rinkoje ribojimo; taigi ragina Komisiją budriau stebėti galimas įstatymų, susijusių su konkurencijos gynimo priemonėmis susijungimų atvejais, įgyvendinimo spragas;

31.   pažymi, kad valstybės pagalbos politika yra neatsiejama konkurencijos politikos dalis ir kad valstybės pagalbos kontrolė atspindi poreikį išlaikyti vienodas veiklos sąlygas visoms įmonėms, veikiančioms vidaus rinkoje; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos pastangas didinti esamų valstybės pagalbos priemonių skaidrumą ir viešą atskaitomybę; pritaria pastangoms šiomis sąlygomis toliau didinti skaidrumą; be to, pabrėžia, kad reikia aiškių kriterijų, kad būtų galima nustatyti valstybės pagalbos lygį;

32.   pakartoja reikalavimą atlikti paskesnį tyrimą ir teikti viešus pranešimus apie valstybės pagalbos plėtrą, lyginant valstybes nares, kad būtų galima pasiekti tikslą, pagal kurį numatomas tokios pagalbos mažinimas;

33.   primena, kad reikia vengti valstybių narių valstybės pagalbos programų konkurencijos ir kartojimosi, taip pat bet kokių vidaus rinkos iškraipymų, nulemtų skirtingų techninių ir finansinių valstybių narių galimybių remti valstybės pagalbą; mano, kad tolesnės Komisijos pastangos derinti nacionalinius veiksmus ir skatinti keitimąsi informacija ir pažangiausia patirtimi labai svarbios;

34.   primena valstybės pagalbos ir Bendrijos sanglaudos politikos suderinamumo principą; ragina, kad Komisija, siekdama Bendrijos tikslų ir įgyvendindama sanglaudos politiką, užtikrintų, kad valstybės pagalba neiškreiptų konkurencijos – neskatintų įmonių iš vienos valstybės narės į kitą perkėlimo, nes dėl to įmonės gali pradėti vaikytis subsidijų, o tai neduotų jokios realios naudos siekiant bendrų Bendrijos tikslų, ir ypač svarbu, kad viename regione nebūtų prarastos darbo vietos kito regiono naudai; primena, kad teikiant regioninę pagalbą ne pagal patvirtintas regioninės pagalbos priemones neišvengiamai padidėja rizika iškreipti konkurenciją;

35.   palankiai vertina didesnį Komisijos dėmesį Lisabonos strategijos klausimams valstybės pagalbos valdymo srityje ir rūpestį, kad būtų "įveiktas atsilikimas", susijęs su panašiais klausimais dėl mažiau išvystytų Europos Sąjungos regionų;

36.   mano, kad Bendrijos valstybės pagalbos politikoje, ypač skirtoje globalizuotoje rinkoje veikiantiems sektoriams, turėtų būti skiriama daugiau dėmesio trečiųjų šalių vyriausybių veiksmams, susijusiems valstybės pagalbos teikimu konkurentams; tačiau mano, kad reikia siekti pusiausvyros pirmenybę teikiant bendradarbiavimui ir abišaliam pripažinimui, o ne subsidijuojant konkurenciją;

37.   primena, kad būtina užtikrinti, jog įvairiose šalyse ir sektoriuose laikantis Bendrijos tikslų, susijusių su klimato kaitos stabdymu, įgyvendinant su valstybės pagalbos aplinkos apsaugos srityje programas nekiltų prieštaravimų konkurencijos tikslams; ragina Komisiją į tai atsižvelgti, kai greitu laiku bus svarstomas bendrosios išimties taikymo valstybės pagalbos aplinkos apsaugai klausimas;

38.   palankiai vertina pažangą, pasiektą dvišalio bendradarbiavimo su pagrindiniais Europos Sąjungos partneriais, t. y. Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Kanada, Japonija ir Korėja, srityje, įskaitant dialogą bendrai rūpimais klausimais, ypač dėl konkurencijos gynimo priemonių susijungimų atvejais ir kartelių tyrimo; mano, kad toks bendradarbiavimas itin svarbus siekiant, kad sprendimai būtų įgyvendinami nuosekliai, kai jų pasekmes jaučia abi pusės;

39.   palankiai vertina Komisijos bendradarbiavimą su Kinijos valdžios institucijomis, siekiant įsteigti konkurencijos priežiūros instituciją Kinijoje; ragina Komisiją toliau stengtis Kinijoje skleisti veiksmingos konkurencijos kultūrą;

40.   pabrėžia, kad Komisijos konkurencinės padėties įvairiuose sektoriuose analizė įmonių įsigijimo atveju turėtų būti atlikta atsižvelgiant į vidaus rinką kaip į visumą, o ne daugiausia dėmesio skiriant padėčiai vietos ir nacionalinėse rinkose;

41.   pabrėžia, kad pagal Komisijos naujosios prekybos darbotvarkės, kuria remiantis bus deramasi su pasirinktais partneriais dėl laisvosios prekybos sutarčių sudarymo, nuostatas už konkurenciją atsakingas Komisijos narys turėtų aktyviai dalyvauti rengiant šias sutartis, kad jose būtų tinkamai išnagrinėti klausimai, susiję su pagrindinėmis problemomis konkurencijos srityje;

42.   ragina Tarybą ir Komisiją stiprinti ir labiau sutelkti bendras pastangas įgyvendinant Bendrijos konkurencijos dienos iniciatyvą, kuria siekiama Europos vartotojams ir piliečiams parodyti, kad konkurencijos politika itin svarbi ekonomikos augimui ir darbo vietų plėtrai Europos Sąjungoje;

43.   paveda Parlamento Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 1, 2003 1 4, p. 1. (2) OL L 123, 2004 4 27, p. 18. (3) OL C 210, 2006 9 1, p. 2. (4) OL L 24, 2004 1 29, p. 1. (5) OL L 140, 2004 4 30, p. 1. (6) OL L 302, 2006 11 1, p. 29. (7) OL C 296 E, 2006 12 6, p.263 (8) OL C 37, 2001 2 3, p. 3. (9) OL C 194, 2006 8 18, p. 2. (10) OL C 54, 2006 3 4, p. 13. (11) OL L 312, 2005 11 29, p. 67. (12) OL C 304 E, 2005 12 1, p. 117. (13) Byla Nr. C-280/00, Altmark Trans GmbH ir Regierungspräsidium Magdeburg prieš Nahverkehrsgesellschaft Altmark GmbH, [2003], Rink. p. I-7747. (14) OL C 2, 1998 1 6, p. 1. (15) OL C 286 E, 2006 11 23, p. 229.

2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento rekomendacija dėl Bendrovės "Equitable Life Assurance Society" krizės tyrimo komiteto pranešimo pagrindu

P6_TA(2007)0264 B6-0199/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 193 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 1995 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimą 95/167/EB, Euratomas, EAPB dėl išsamių Europos Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. sausio 18 d. sprendimą 2006/469/EB dėl Bendrovės "Equitable Life Assurance Society" krizės tyrimo komiteto įsteigimo(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl bendrovės "Equitable Life Assurance Society" krizės(3),

–   atsižvelgdamas į tyrimo komiteto įgaliojimų pratęsimą 3 mėnesiams, kaip patvirtinta jo 2006 m. liepos 4 d. rezoliucijoje, ir į kitą 2007 m. sausio 18 d. patvirtintą pratęsimą,

–   atsižvelgdamas į galutinį Bendrovės "Equitable Life Assurance Society" krizės tyrimo komiteto pranešimą (A6-0203/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 176 straipsnį,

A.   kadangi pagal EB sutarties 193 straipsnį Parlamentui suteikiamas teisinis pagrindas įsteigti laikinąjį tyrimo komitetą įtariamiems pažeidimams ar netinkamam administravimui taikant Bendrijos teisę tirti; kadangi tai sudaro svarbią Parlamento priežiūros galių dalį;

B.   kadangi Sprendimo 2006/469/EB pagrindu įsteigtas tyrimo komitetas įgaliotas: 1) ištirti įtariamus Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų pažeidimus ar netinkamą administravimą, susijusį su bendrove "Equitable Life Assurance Society", ypač su teisiniu režimu ir draudimo įmonių finansine padėtimi, įskaitant jų mokumo būklę, tinkamų techninių atidėjimų nustatymą ir šių atidėjimų padengimą atitinkamos vertės turtu, taikant 1992 m. lapkričio 10 d. Tarybos direktyvą 92/96/EEB dėl įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su tiesioginiu gyvybės draudimu, derinimo, ir ją iš dalies keičiančias Direktyvas 79/267/EEB ir 90/619/EEB (trečioji gyvybės draudimo direktyva)(4), kurios kodifikuotos 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo(5); 2) įvertinti, ar Komisija tinkamai atliko savo pareigą prižiūrėti, ar tinkamai ir laiku perkeliama Bendrijos teisė, ir nustatyti, ar sisteminiai trūkumai prisidėjo prie susidariusios padėties; 3) įvertinti kaltinimus, kad Jungtinės Karalystės reglamentavimo institucijos daugelį metų (ir bent jau nuo 1989 m.) neatlikdamos apskaitos ir padengimo bei "Equitable Life Assurance Society" finansinės padėties griežtos priežiūros nesugebėjo apsaugoti apdraustųjų asmenų interesų; 4) įvertinti Europos piliečių, kurie nėra Jungtinės Karalystės piliečiai, pateiktų skundų statusą ir teisių gynimo būdų, kuriuos galima taikyti pagal Jungtinės Karalystės ir (arba) ES teisę, tinkamumą apdraustiems asmenims iš kitų valstybių narių; ir 5) pateikti Tyrimo komiteto nuomone reikalingus pasiūlymus,

C.   kadangi Tyrimo komitetas savo darbą pradėjo 2006 m. vasario 2 d. ir savo galutinį pranešimą priėmė 2007 m. gegužės 8 d.; kadangi tyrimo komitetas posėdžiavo 19 kartų, surengė 11 viešųjų svarstymų, 2 seminarus ir nusiuntė 2 oficialias delegacijas į Dubliną ir Londoną; kadangi jis išklausė 46 liudytojų žodinius parodymus, išnagrinėjo 157 parodymus, iš kurių 92 buvo viešai paskelbti Tyrimo komiteto tinklapyje – iš viso keletą tūkstančių puslapių; kadangi komitetas taip pat užsakė 3 nepriklausomus ekspertų tyrimus;

D.   kadangi, atsižvelgdamas į visus pirmiau minėtus parodymus ir veiksmus, Tyrimo komitetas patvirtino galutinį pranešimą, kuriame pateikiamas jo tyrimo turinys, išvados ir rekomendacijos,

1.   paveda Pirmininkui, vadovaujantis Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 176 straipsnio 10 dalimi ir Sprendimo 95/167/EB, Euratomas, EAPB 4 straipsnio 2 dalimi, imtis reikiamų priemonių, kad Tyrimo komiteto galutinis pranešimas būtų paskelbtas viešai;

2.   ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad, laikantis Sprendime 95/167/EB, Euratomas, EAPB ir Sutarties 10 straipsnyje nustatytų įpareigojimų, būtų atsižvelgiama į tyrimo išvadas ir rekomendacijas;

3.   reikalauja, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė bei rinkos reguliavimo ir priežiūros institucijos užtikrintų, kad būtų atsižvelgiama į tyrimo išvadas ir rekomendacijas vadovaujantis Spendimo 95/167/EB, Euratomas, EAPB 4 straipsnyje numatytais įpareigojimais ir bendromis Sutartyse numatytomis valstybių narių prievolėmis;

4.   reikalauja Komisijos užtikrinti, kad būtų nedelsiant įgyvendintos išvados ir rekomendacijos perkėlimo klausimais ir pateikti ataskaitą atsakingam Parlamento komitetui;

5.   kviečia Pirmininką pavesti Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui, Teisės reikalų komitetui, Konstitucinių reikalų komitetui ir Peticijų komitetui stebėti, kaip atsižvelgiama į Tyrimo komiteto išvadas ir rekomendacijas, ypač susijusias su Komisijos atsakomybe perkėlimo ir žalos atlyginimo vidaus rinkoje klausimais, ir, jei reikia, pagal Darbo tvarkos taisyklių 176 straipsnio 11 dalį parengti pranešimą šia tema;

6.   ragina Pirmininkų sueigą ir 2007 m. vasario mėn. įsteigtą Parlamentinės reformos darbo grupę atsižvelgti į Tyrimo komiteto pranešime pateiktas rekomendacijas dėl glaudesnio bendradarbiavimo su šalių parlamentais ir dėl geresnės Parlamento vykdomos įgyvendinimo kontrolės, taip pat dėl būsimos tyrimo komitetų pertvarkos siekiant pagerinti šių komitetų veiklą ir jų veiksmingumą;

7.   paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją ir galutinį Tyrimo komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 113, 1995 5 19, p. 2. (2) OL L 186, 2006 7 7, p. 58. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0293. (4) OL L 360, 1992 12 9, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2002/87/EB (OL L 35, 2003 2 11, p. 1). (5) OL L 345, 2002 12 19, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2006/101/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 238).

2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl šeimos gyvenimo ir studijų laikotarpio derinimo priemonių, skirtų jaunoms moterims, gyvenančioms Europos Sąjungoje, reglamentavimo sistemos (2006/2276(INI))

P6_TA(2007)0265 A6-0209/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 2 dalį ir 141 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. paskelbtą Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartiją(1), ypač į jos 9 ir 14 straipsnius dėl teisės kurti šeimą ir teisės į mokslą,

–   atsižvelgdamas į 1993 m. birželio 21 ir 22 d. Kopenhagoje, 2000 m. kovo 23 ir 24 d. Lisabonoje, 2001 m. kovo 23 ir 24 d. Stokholme, 2002 m. kovo 15 ir 16 d. Barselonoje, 2003 m. kovo 20 ir 21 d., 2004 m. kovo 25 ir 26 d., 2005 m. kovo 22 ir 23 d. ir 2006 m. kovo 23 ir 24 d. Briuselyje vykusių Europos Vadovų Tarybos susitikimų išvadas, susijusias su Lisabonos strategija dėl darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo,

–   atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 19 d. Europos švietimo ministrų bendrą deklaraciją, patvirtintą jų susitikimo Bolonijoje metu,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 22 ir 23 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos jaunimo paktą,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 14 d. Tarybos ir Komisijos bendrą deklaraciją dėl vaikų priežiūros paslaugų,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 30 d. Komisijos komunikatą dėl su jaunimu susijusių Europos politikos krypčių "Europos jaunimo reikalų sprendimas – Europos jaunimo pakto įgyvendinimas ir aktyvaus pilietiškumo skatinimas" (COM(2005)0206), kuriame numatoma būtinybė užtikrinti jaunimui kokybišką švietimą ir mokymą ir geresnį profesinės veiklos suderinimą su šeiminiu gyvenimu,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatą "Veiksmingos investicijos į švietimą ir mokymą: užduotis Europai" (COM(2002)0779),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą "Universitetų vaidmuo žinių Europoje" (COM(2003)0058),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 20 d. Komisijos komunikatą "Europos intelektinių gebėjimų sutelkimas: sudaryti universitetams sąlygas visapusiškai prisidėti prie Lisabonos strategijos įgyvendinimo" (COM(2005)0152),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą "Nediskriminavimas ir lygios galimybės visiems – pagrindų strategija" (COM(2005)0224),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1672/2006/EB, nustatantį Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programą – Progress (2),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 1 d. Komisijos komunikatą "Moterų ir vyrų lygybės gairės (2006–2010)" (COM(2006)0092),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 16 d. Komisijos komunikatą "Demografiniai pokyčiai skatina naują kartų vienybę" (COM(2005)0094),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą "Europos demografijos ateitis: iššūkį paversti galimybe" (COM(2006)0571),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą "Pirmojo konsultacijų su Europos socialiniais partneriais dėl profesinio, asmeninio ir šeiminio gyvenimo derinimo etapas" (SEC(2006)1245),

–   atsižvelgdamas į 1992 m. kovo 31 d. Tarybos rekomendaciją 92/241/EEB dėl vaikų priežiūros paslaugų(3), pagal kurią galimybė naudotis tokiomis paslaugomis turėtų būti suteikta tėvams, kurie studijuoja ar mokosi, siekdami patekti į darbo rinką,

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl profesinio, šeiminio ir asmeninio gyvenimo derinimo(4), 2005 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl Lisabonos strategijos vidurio laikotarpio įvertinimo(5), 2006 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl Lisabonos strategijos ateities atsižvelgiant į lyčių perspektyvą(6), 2007 m. vasario 1 d. rezoliuciją dėl moterų ir merginų diskriminacijos švietimo srityje(7),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto (A6-0209/2007) pranešimą,

A.   kadangi šeimos politika ir švietimo politika patenka į nacionalinės kompetencijos ir atsakomybės sritį,

B.   kadangi švietimas yra visų žmonių pagrindinė teisė ir būtina sąlyga asmens raidai ir jo dalyvavimui ekonominiame ir socialiniame gyvenime,

C.   kadangi švietimo sistema turi apimti ir kliūčių, trukdančių veiksmingai užtikrinti moterų ir vyrų lygybę, pašalinimą bei visiškos lyčių lygybės skatinimą,

D.   kadangi galimybė naudotis kokybiška švietimo, mokymosi visą gyvenimą ir mokymo sistema yra esminis dalykas jauniems vyrams ir jaunoms moterims, kad jie galėtų suteikti Europai naujų gebėjimų, kurių taip trūksta, skatintų darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą bei suvienytų kartas ir atnaujintų gyventojų populiaciją,

E.   kadangi geresnis visų lygių šeiminio gyvenimo ir studijų derinimas sudarytų sąlygas labiau išnaudoti jaunimo, ypač jaunų moterų, potencialą ir prisidėti prie žinių visuomenės kūrimo, ekonomikos konkurencingumo skatinimo, socialinės sanglaudos ir Europos visuomenės atnaujinimo, t. y. prie vieno iš atnaujintos Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimo,

F.   kadangi Europos ateitis priklauso nuo jos sugebėjimo kurti jauniems vyrams ir jaunoms moterims atvirą visuomenę; kadangi šiuo požiūriu motinystė arba tėvystė, nesavarankiškų senyvo amžiaus žmonių arba žmonių su negalia priežiūra neturėtų versti atsisakyti studijų arba profesinės veiklos, sudaryti kliūčių toliau jas tęsti arba siekti karjeros,

G.   kadangi aukštasis mokslas ir profesinis mokymas yra viena iš pagrindinių sąlygų, sudarančių galimybę realiai dalyvauti darbo rinkoje, bei viena iš priemonių, skirtų užkirsti kelią skurdui, su kuriuo ypač susiduria moterys, bei suvienodinti vyrų ir moterų darbo užmokestį,

H.   kadangi nacionalinėms mažumoms ir imigrantų grupėms priklausančių merginų ir jaunų moterų galimybės siekti aukštesniojo išsilavinimo yra ypač ribotos ir (arba) dažnai šios merginos ir moterys patiria diskriminaciją ir atskyrimą mokyklose,

I.   kadangi pailgėjusi studijų trukmė(8), paskatų tapti savarankiškais nebuvimas ir sunkesnis įsitraukimas į profesinę veiklą gali paskatinti jaunimą atidėti vėlesniam laikui sprendimą sukurti šeimą,

J.   kadangi dėl mokymosi visą gyvenimą suteikiamos galimybės ir ilgesnės studijų trukmės padidėja studijuojančių ir besimokančių vyrų ir moterų amžiaus vidurkis(9),

K.   kadangi padidėjusi gyvenimo trukmė turi įtakos kartų ir šeimos santykiams, nes vis didėja nesavarankiškų žmonių skaičius,

L.   kadangi pirmiau minėtame 2006 m. spalio 12 d. Komisijos komunikate dėl profesinio, asmeninio ir šeiminio gyvenimo derinimo pripažįstama, kad derinimo politika taip pat turi būti skirta ir jaunoms moterims ir jauniems vyrams, kurie dar tęsia aukštojo mokslo studijas,

M.   kadangi dėl finansinių problemų ir įvairaus pobūdžio diskriminacijos sunkiau pradėti studijas ir studijuoti ar mokytis ir kadangi šie sunkumai ypač slegia jaunus žmones, kurie studijuodami arba mokydamiesi turi šeiminių, ir galbūt profesinių įsipareigojimų(10),

N.   kadangi net jei valstybės narės ir negali turėti įtakos individualiam apsisprendimui prisiimti šeiminius įsipareigojimus, vis dėlto, atsižvelgdamos į demografinius iššūkius, su kuriais susiduria Europos Sąjunga, jos turėtų sukurti socialinę ir ekonominę jauniems tėvams ir jauniems žmonėms, atsakingiems už nesavarankiškų suaugusiųjų arba žmonių su negalia priežiūrą, palankią aplinką,

O.   kadangi tai, kad žmonės sukuria šeimas ir susilaukia vaikų vėlesniu gyvenimo etapu, turi įtakos demografinei padėčiai kiekvienoje valstybėje narėje, {am 4}

P.   kadangi remiantis statistikos duomenimis įrodyta, kad europiečiai nesusilaukia tiek vaikų, kiek jie norėtų susilaukti(11),

Q.   kadangi moterys, kurioms dažniausiai tenka prižiūrėti nesavarankiškus asmenis(12) , yra labiau nei vyrai linkusios nebetęsti studijų, jas nutraukti arba nebegrįžti studijuoti, todėl susidaro neišvengiama diskriminacija de facto, joms siekiant pradėti studijas ir jas tęsti ir mokytis visą gyvenimą, taip pat atsiranda vyrų ir moterų nelygybė profesiniame gyvenime,

R.   kadangi daugelyje šalių darbas studijų metu tampa faktoriumi, dėl kurio socialinė parama nebėra skiriama arba sumažinamas skiriamos pašalpos dydis, ir kadangi studento statusas, ypač jei jis dar turi išlaikyti kitus asmenis, gerokai apsunkina banko paskolos ar kredito gavimą,

S.   kadangi dabar vis daugiau žmonių gyvena alternatyvaus modelio šeimose, neatitinkančiose tradicinio branduolinės šeimos, kurią sudaro motina, tėvas ir jų bendri biologiniai vaikai, modelio,

T.   kadangi turint šeiminių įsipareigojimų atsiranda specialių poreikių kai kuriose srityse, pavyzdžiui, apsirūpinti būstu, gauti vaikų priežiūros paslaugas, nesavarankiškų asmenų slaugos paslaugas ir lankstų paskaitų lankymo grafiką,

U.   kadangi skirtingose šalyse ir aukštojo ar profesinio mokymo įstaigose skirtingai elgiamasi su studentais, turinčiais šeiminių įsipareigojimų, o tai gali būti kliūtis studentų judumui ir jų išsilavinimo ar profesinių ketinimų įgyvendinimui, ir kadangi švietimo sistemose nevienodas požiūris į studentų poreikius, taip pat jiems taikomi skirtingi kriterijai studento pašalpai gauti,

V.   kadangi nacionaliniu ir Europos lygmeniu yra labai nedaug statistikos ir rodiklių, kurie leistų apibrėžti jaunų žmonių, turinčių šeiminių įsipareigojimų, gyvenimo sąlygas studijų arba mokymosi metu,

1.   pabrėžia, kad švietimas ir mokslas yra žmogaus teisė mergaitėms ir moterims bei esminėsąlyga, suteikianti galimybę naudotis visomis kitomis socialinėmis, ekonominėmis, kultūrinėmis ir politinėmis teisėmis;

2.   primena, kad rekomendacijos skirtos jauniems žmonėms, kurie studijuodami ar mokydamiesi turi ir ketina turėti šeiminių įsipareigojimų, susijusių su motinyste ar tėvyste, arba su priklausomų suaugusių asmenų ar asmenų su negalia priežiūra;

3.   primena, kad pagal pirmiau minėtoje Žaliojoje knygoje apie demografinius pokyčius pateiktas išvadas Europos demografinį deficitą, be kitų faktorių, lemia tai, kad šiuo metu vėliau pasiekiami įvairūs gyvenimo tarpsniai (studijos, darbas, šeima);

4.   džiaugiasi, kad Komisija 2006 m. spalio 12 d. komunikate dėl profesinio, asmeninio ir šeiminio gyvenimo derinimo pripažįsta, kad derinimo politika taip pat turi būti skirta ir jaunoms moterims ir jauniems vyrams, kurie dar tęsia aukštojo mokslo studijas, tačiau apgailestauja, kad šiuo atžvilgiu nėra priimta jokių konkrečių pasiūlymų;

5.   skatina Komisiją ir valstybes nares vykdyti politiką, palankią studijų ir šeiminio gyvenimo derinimui, kuri skatintų jaunus žmones prisiimti subalansuotus šeiminius įsipareigojimus, vengiant bet kokio pobūdžio diskriminacijos šių įsipareigojimų pagrindu, ir kuri leistų labiau pabrėžti vaidmenį, kuris jiems tenka skatinant Europos ekonomikos augimą ir konkurencingumą; atkreipia dėmesį į tai, kad švietimo ir mokslinių tyrimų sektoriuose diplomus gauna daugiau moterų nei vyrų (59 proc.), tačiau jų gretos, kylant karjeros laiptais, laipsniškai mažėja: moterys sudaro 43 proc. daktaro laipsnį ir tik 15 proc. profesoriaus mokslo vardą turinčių asmenų;

6.   skatina valstybes nares labiau įsigilinti į jaunų žmonių padėtį, kurie studijuodami ar besimokydami turi šeiminių įsipareigojimų, ir suteikti jiems būtinas, poreikius atitinkančias priemones;

7.   atsižvelgiant į tai, kad dažniausiai atsakomybė už priklausomų asmenų priežiūrą tenka moterims ir dėl to joms sunku tęsti studijas, ragina valstybes nares sukurti asmenų savarankiškumo skatinimo bei priklausomų asmenų slaugos socialines paslaugas;

8.   skatina valstybes nares užtikrinti studentų draudimą, ypač socialinį ir medicininį, kuris galėtų apimti ir nuo studento (-ės) priklausomus asmenis;

9.   ragina valstybes nares ir kreditavimo institucijas supaprastinti ir palengvinti paskolų lengvatinėmis sąlygomis teikimą jauniems žmonėms, kurie derina šeiminius įsipareigojimus su studijomis ar mokymusi;

10.   ragina valstybes nares sumažinti arba panaikinti mokesčius jauniems žmonėms, vyrams ir moterims, kurie studijuodami bei vykdydami savo profesinę veiklą prisiima šeiminius įsipareigojimus arba įsipareigojimus nuo jų priklausomiems asmenims;

11.   skatina valstybes nares, bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis ir aukštojo ar profesinio mokymo įstaigomis, priimti būtinas priemones, kad vaikų turintys studentai galėtų gauti jų poreikius atitinkančius būstus ir pakankamas ir deramas vaiko priežiūros paslaugas, taikant tas pačias priimtinumo sąlygas, kurios taikomos dirbantiems tėvams; ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti Bendrijos fondų teikiamomis galimybėmis, ypač Europos socialinio fondo galimybėmis šioje srityje;

12.   džiaugiasi 2002 m. kovo 15 ir 16 d. Barselonos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvadomis, kuriose valstybės narės primygtinai raginamos iki 2010 metų įkurti vaikų priežiūros struktūras bent 90 proc. vaikų nuo 3 m. iki privalomojo mokyklinio amžiaus ir bent 33 proc. vaikų iki 3 m.; apgailestauja, kad valstybės narės kol kas šio raginimo nesilaiko taip, kaip reikėtų;

13.   skatina aukštojo ar profesinio mokymo įstaigas pradėti teikti savo infrastruktūrose vaikų priežiūros paslaugas ir ragina valstybes nares paremti tokias iniciatyvas; taip pat pabrėžia vyresniųjų šeimos narių (senelių) svarbą ir jų vaidmenį auklėjant vaikus bei teikiant pagalbą studijuojantiems ir dirbantiems jauniems tėvams;

14.   skatina valstybes nares užtikrinti, kad visi vaikų turintys studentai už priimtiną kainą galėtų naudotis geros kokybės savivaldybės arba valstybinių vaikų lopšelių paslaugomis;

15.   skatina valstybes nares užtikrinti, kad visi vyresnių vaikų turintys studentai už priimtiną kainą galėtų naudotis geros kokybės pailgintos dienos grupių paslaugomis;

16.   skatina valstybes nares palengvinti jaunų žmonių, ypač jaunų moterų, atsakomybę, daugiausia susijusią su priklausomais asmenimis, kad jos galėtų tęsti studijas;

17.   ragina valstybes nares kartu su aukštojo ar profesinio mokymo įstaigomis pasiūlyti lankstesnį paskaitų grafiką, pavyzdžiui, padidinti nuotolinio mokymo pasiūlą ir neakivaizdinių studijų galimybę, bei sudaryti galimybę didesniam būriui suaugusiųjų tęsti mokslus pagal visą gyvenimą trunkančio mokymosi programas;

18.   skatina valstybes nares ir aukštojo ar profesinio mokymo įstaigas labiau išnaudoti lanksčias mokymo priemones, kurias siūlo naujos technologijos, ir sudaryti galimybes, kad jomis galėtų pasinaudoti visi jauni studijuojantys ar besimokantys žmonės, o ypač tie, kurie turi šeiminių įsipareigojimų arba įsipareigojimų asmenims su negalia;

19.   skatina valstybes nares ir aukštojo bei profesinio mokymo įstaigas užtikrinti vienodą požiūrį ir nediskriminavimą priimant studijuoti, tęsiant studijas ir į jas sugrįžtant nėščioms studentėms ir mažų vaikų turinčioms motinoms bei atsižvelgti į jų poreikius;

20.   skatina aukštojo ir profesinio mokymo įstaigas imtis tinkamų priemonių, kad dėstytojai ar profesinio rengimo specialistai atkreiptų dėmesį į ypatingus studentų, prižiūrinčių kitus asmenis, poreikius ir prireikus jiems patartų ir suteiktų konsultacijų, kaip jie galėtų lengviau pradėti, tęsti studijas ar mokslą ir sugrįžti į aukštojo ar profesinio mokymo sistemą;

21.   ragina aukštojo ir profesinio mokymo įstaigas atkreipti dėmesį į jaunų žmonių, turinčių šeiminių įsipareigojimų, finansinę padėtį, apskaičiuojant mokesčius už mokslą, ir skatina jas suteikti šiems žmonėms atitinkamą paramą;

22.   ragina valstybes nares įvesti nacionalinę "sertifikavimo" sistemą, leisiančią nustatyti aukštojo arba profesinio mokymo įstaigas, suteikiančias galimybių suderinti studijas su šeiminiu gyvenimu, taip siekiant palengvinti ir paskatinti asmenis, turinčius šeiminių įsipareigojimų, tęsti ar iš naujo pradėti studijas;

23.   skatina darbdavius, vadovaujantis socialine įmonių atsakomybe ir siekiant pagerinti jaunų diplomuotų žmonių užimtumą, skirti studijų stipendijas, kurias galėtų gauti ir studentai (-ės), turintys (-čios) šeiminių įsipareigojimų;

24.   ragina valstybes nares ir socialinius partnerius skatinti ir lengvinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, be kita ko, numatant galimybę gauti tėvystės arba motinystės atostogas, arba atostogas, skirtas priklausomų asmenų ir asmenų su negalia globai ir priežiūrai, taip pat dar lankstesnes darbo sąlygas, ypač panaudojant naujas technologijas; taip pat, siekiant visiškai įgyvendinti tikros vyrų ir moterų lygybės tikslą, ragina valstybes nares, skaičiuojant bendrą moterų ir vyrų darbo stažą ir senatvės pensijai gauti reikiamą darbo stažą, įskaičiuoti motinystės ir tėvystės atostogas studijų metu;

25.   ragina valstybes nares panaikinti apribojimus dirbti apmokamą darbą studijuojantiems ar išėjusiems tėvystės (motinystės) atostogų asmenims, kuomet sumos neviršija valstybių narių nustatytų ribų, neatimant teisės gauti šeimos pašalpas, nes taip, atlikdami jiems pavestą darbą namuose, šie asmenys galėtų palaikyti ryšį su darbdaviu ir tai palengvintų jų sugrįžimą į darbo rinką pasibaigus tėvystės (motinystės) atostogoms;

26.   primena, kad dažniausiai jaunoms moterims tenkanti atsakomybė už priklausomus asmenis yra diskriminacijos tarp vyrų ir moterų pagrindas švietimo ir profesiniame lygmenyje; pabrėžia, kad vyrų atsakomybės stiprinimas namų ruošos bei vaikų ir kitų priklausomų asmenų priežiūros srityje yra pagrindinis elementas, galintis padėti jaunoms moterims geriau suderinti motinos vaidmenį ir studijas; todėl ragina valstybes nares pripažinti šeiminio gyvenimo svarbą, skatinti tėvų vaidmenį šeimose, taip pat geresnį šeiminio gyvenimo įsipareigojimų pasidalijimą, įskaitant mokymosi laikotarpį ir pasibaigus studijoms, siekiant sudaryti lygias galimybes vyrams ir moterims;

27.   skatina valstybes nares nustatyti finansinę paramą šeimoms su vaikais taip, kad vyrai būtų skatinami dalyvauti prižiūrint vaikus;

28.   rekomenduoja Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinant atviro koordinavimo metodą ir švietimo ir socialinių reikalų ministrų susitikimų metu, dalytisgeriausia praktika, sukaupta remiant šeiminių įsipareigojimų turinčius studentus, taip pat atsižvelgti į kai kuriose Europos šalyse šioje srityje taikomas naujas priemones;

29.  29 rekomenduoja valstybėms narėms imtis priemonių, palengvinančių socialinės paramos teikimą arba išplėtimą vaikus auginantiems studentams iš kitų valstybių narių;

30.   rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms, rengiant ir įgyvendinant Bendrijos ir nacionalines švietimo programas, atsižvelgti į ypatingą šeiminių įsipareigojimų turinčių studentų padėtį; atkreipia dėmesį tai, kaip svarbu numatyti šiose programose bendrai įgyvendinamus veiksmus, kurie padėtų derinti studijas ir šeiminį gyvenimą; ragina užtikrinti, kad švietimo sistemos būtų lanksčios ir garantuotų, jog po motinystės atostogų motina galėtų tęsti studijas ir būtų grąžinta į tą patį studijų lygį, kuriame ji buvo iki atostogų;

31.   ragina valstybes nares, remiantis nacionaline padėtimi, įvertinti, ar švietimo sistemų reforma, skatinanti didesnį lankstumą ir geresnį studijų laiko valdymą, sudarytų sąlygas ankstesniam jaunų žmonių įsitraukimui į profesinį gyvenimą, taip pat ketinimų turėti vaikų įgyvendinimui;

32.   skatina EUROSTATĄ ir valstybes nares suvienodinti naudojamus rodiklius, siekiant surinkti duomenis, leidžiančius nacionaliniu ir ES lygmeniu nustatyti studentų ir studenčių, turinčių šeiminių įsipareigojimų, skaičių bei jų gyvenimo sąlygas ir tai, kokia apimtimi šeiminiai įsipareigojimai lemia studijų nutraukimą, ypač kalbant apie jaunas moteris;

33.   pabrėžia, kad jaunų moterų motyvacija suderinti studijas ir motinystę taip pat gali būti susilpninta dėl to, kad jos bijo ateityje patirti diskriminaciją profesinėje veikloje; todėl skatina valstybes nares kovoti su darbdavių vykdoma motinų diskriminacija tiek priimant jas į darbą, tiek ir suteikiant joms aukštesnes pareigas;

34.   ragina mokslo įstaigas ir universitetus imtis tinkamų priemonių, kad vyrams ir moterims, turintiems šeiminių įsipareigojimų, būtų garantuotos lygios teisės siekti mokslininko ir (arba) mokslo darbuotojo karjeros, skatinti juos pasirinkti tokią karjerą ir jos siekti bei išlaikyti juos mokslo aplinkoje;

35.   ragina valstybes nares ir toliau dėti pastangas vystant ir plėtojant profesinį mokymą, skirtą marginalinių ir mažumų grupių asmenims, turintiems šeiminių įsipareigojimų, kad jie išvengtų ilgalaikio nedarbo ir kad jiems būtų užtikrintas dalyvavimas darbo rinkoje lygiomis teisėmis;

36.   rekomenduoja valstybėms narėms, kad jos, turėdamos mintyje nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų ypatybes, atsižvelgtų į tai, jog yra svarbu, kad studentai, kurie laukiasi arba turi vaikų, turėtų galimybę gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir kad glaudžiai bendradarbiaujant su universitetais būtų sukurta būtina infrastruktūra;

37.   siūlo taip pat taikyti bendros tėvų atsakomybės principą tam tikru kiekvienai valstybei būdingu pagrindu, išskyrus oficialią santuoką, kartu gyvenantiems vyrams ir moterims;

38.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 364, 2000 12 18, p. 1. (2) OL L 315, 2006 11 15, p. 1. (3) OL L 123, 1992 5 8, p. 16. (4) OL C 102 E, 2004 4 28, p. 492. (5) OL C 320 E, 2005 12 15, p. 164. (6) OL C 287 E, 2006 11 24, p. 323. (7) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0021. (8) Francesco C.Billari, Dimiter Philipov. 2005 m. Europos demografinis tyrimas: švietimo ir perėjimo prie motinystės Vakarų Europoje lyginamoji analizė. (9) 2005 m. EUROSTUDENT ataskaita "Studentų gyvenimo socialinės ir ekonominės sąlygos Europoje". Jungtinėje Karalystėje studentų amžiaus vidurkis yra 28 metai, Austrijoje – 25,3 metų, Suomijoje – 24,6 metų, Nyderlanduose – 24,2 metų ir Airijoje – 24,1 metų. (10) 2005 m. EUROSTUDENT ataskaita "Studentų gyvenimo socialinės ir ekonominės sąlygos Europoje". Nyderlanduose 91 proc. visų studentų dirba, Airijoje – 69 proc., Austrijoje – 67 proc., Vokietijoje – 66 proc., Suomijoje – 65 proc. (11) 2005 m. kovo 16 d. Komisijos komunikatas. Žalioji knyga: "Demografiniai pokyčiai skatina naują kartų vienybę" (COM(2005)0094). (12) 2005 m. EUROSTUDENT ataskaita "Studentų gyvenimo socialinės ir ekonominės sąlygos Europoje". Latvijoje 13,8 proc. studenčių ir 5,3 proc. studentų turi vieną vaiką, Airijoje − 12,1 proc. studenčių ir 10,4 proc. studentų, Austrijoje − 11,5 proc. studenčių ir 10,1 proc. studentų.