2007 m. birželio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl MEDA programos ir finansinės paramos Palestinai: vertinimas, įgyvendinimas ir kontrolė (2006/2128(INI))

P6_TA(2007)0277 A6-0210/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 1995 m. lapkričio 28 d. Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių konferencijoje patvirtintą Barselonos deklaraciją, kuria buvo pradėta Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė(1),

–   atsižvelgdamas į 1996 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1488/96 dėl finansinių ir techninių priemonių, remiančių ekonominių ir socialinių struktūrų reformą pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę(2) (MEDA reglamentą),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2698/2000, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1488/96(3) (MEDA II reglamentą),

–   atsižvelgdamas į savo 2001 m. vasario 1 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui rengiantis ketvirtajam Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių užsienio reikalų susitikimui "Barselonos proceso intensyvinimas"(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. birželio 3 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl programos MEDA 2000(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl Euromedo(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl ES veiklos žmogaus teisių ir demokratijos srityje su Viduržemio jūros regiono partneriais intensyvinimo(7) ir 2005 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl patikslinto Barselonos proceso(8),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 21 d. suformuluotus Europos Parlamento pirmininkavimo Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinei asamblėjai laikotarpio politinius prioritetus(9),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos(10),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 6 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, išdėstančio bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę(11),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantį bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę(12),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 4 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo (COM(2006)0726),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 18 d. galutinę ataskaitą dėl programos MEDA II tarpinio įvertinimo(13),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. metinę ataskaitą dėl Europos bendrijos vystymosi politikos ir išorės paramos įgyvendinimo 2005 m.(14),

–   atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 5/2006 dėl MEDA programos(15),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 26 d. metinę atskaitą dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programų (EVIPP)(16),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 17 d. Komisijos komunikatą Tarybai "Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programos (EVIPP) ir būsimų galimybių įvertinimas (COM(2006)0592)",

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Viduržemio jūros regiono ir Vidurio Rytų valstybių strateginę partnerystę(17),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimą 2002/817/EB dėl Europos bendrijos ir Jungtinių Tautų paramos ir darbo agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (JTPDA) konvencijos dėl pagalbos pabėgėliams Artimųjų Rytų šalyse (2002–2005 m.) sudarymo(18),

–   atsižvelgdamas į savo 2003 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl taikos ir orumo Vidurio Rytuose(19),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 669/2004, iš dalies keičiantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1734/94 dėl finansinio ir techninio bendradarbiavimo su Vakarų krantu ir Gazos ruožu(20),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl rinkimų Palestinoje rezultatų ir padėties Rytų Jeruzalėje(21),

–   atsižvelgdamas į Vidurio Rytų didžiojo ketverto (kurį sudaro ES, JTO, JAV ir Rusijos atstovai) 2006 m. sausio 30 d.(22) ir 2006 m. gegužės 9 d.(23) pareiškimus, kuriuose išreiškiamas didelis susirūpinimas dėl blogėjančios padėties Palestinos teritorijose ir pritarimas laikiniems mechanizmams, kuriais Palestinos žmonėms būtų teikiama tiesioginė pagalba,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 15 d. Tarybos (Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos) išvadas dėl Vidurio Rytų taikos proceso(24), kuriose Taryba išreiškė didelį susirūpinimą dėl blogėjančios humanitarinės, ekonominės ir finansinės padėties Vakarų krante ir Gazoje ir pasidžiaugė Didžiojo ketverto ketinimu remti laikinąją tarptautinę priemonę (LTP), kurios tikslas – teikti tiesioginę pagalbą Palestinos žmonėms ir ją prižiūrėti,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl humanitarinės krizės Palestinos teritorijose ir ES vaidmens(25),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl padėties Vidurio Rytuose(26),

–   atsižvelgdamas į ad hoc delegacijos Izraelyje ir Palestinos teritorijose 2006 m. gruodžio 21–22 d. ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 31 d. Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmų Tarptautinio vystymosi komiteto ataskaitą dėl paramos plėtrai ir okupuotų Palestinos teritorijų(27),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. vasario mėn. Pasaulio banko pranešimą "Vakarų krantas ir Gaza. Valstybės išlaidų apžvalga: nuo krizės link didesnės fiskalinės laisvės"(28),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A6-0210/2007),

A.   kadangi MEDA programa yra pagrindinė finansinė priemonė įgyvendinant Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystės paramos priemones, kuriomis siekiama padėti reformuoti Viduržemio jūros regiono šalių partnerių ekonominę ir socialinę struktūrą ir sumažinti abiejų Viduržemio jūros pakrančių šalių skirtumus,

B.   kadangi pagrindiniai MEDA programos tikslai yra suformuoti tiesiogiai remiantis 1995 m. Barselonos deklaracijos, kuri buvo iš naujo patvirtinta kelis kartus, tikslais:

C.   kadangi vidutiniai metiniai įsipareigojimai pagal MEDA I ir MEDA II yra atitinkamai 613 ir 618 mln. EUR ir 2005–2006 m. duomenys rodo, kad šie įsipareigojimai bus padidinti iki maždaug 660 mln. EUR,

D.   kadangi pagal MEDA II nuo 2000 iki 2006 m. Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystei buvo numatyta skirti 5 350 mln. EUR,

E.   kadangi metiniai įsipareigojimai pagal MEDA II buvo įvairūs – nuo 569 mln. EUR 2000 m. iki 817 mln. EUR 2006 m. ir kadangi pereinant iš MEDA I į MEDA II Alžyrui, Palestinos teritorijoms, Jordanijai, Marokui, Sirijai ir Tunisui bei regioniniams veiksmams įsipareigojimai buvo padidinti, o Egiptui ir Libanui – sumažinti,

F.   kadangi pagal MEDA II įtraukti nauji teisingumo ir policijos, pilietinės visuomenės, žmogaus teisių ir migracijos sektoriai, kadangi švietimo ir profesinio mokymo bei ekonominės institucinės paramos sektoriams skiriama parama žymiai padidėjo, tačiau pagal MEDA II kitiems sektoriams, pvz., žemės ūkio, vietos plėtros ir privačių reformų buvo skirta mažiau lėšų nei pagal MEDA I,

G.   kadangi MEDA II reglamentu nustatyta, kad Europos investicijų banko (EIB) valdomiems veiksmams Viduržemio jūros šalyse partnerėse iš MEDA biudžeto gali būti skirta ES lėšų – aplinkos apsaugos projektams ir rizikos kapitalo operacijoms; kadangi bendras lėšų dydis EIB veiksmams pagal MEDA II yra panašus į lėšų dydį veiksmams pagal MEDA I, bet jų struktūra pasikeitė – žymiai sumažėjo rizikos subsidijų programų ir padidėjo rizikos kapitalo operacijų,

H.   kadangi EIB veiksmai Viduržemio jūros regionų šalyse partnerėse nuo 2002 m. spalio mėn. vykdomi kartu su Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programomis (EVIPP),

I.   kadangi 2006 m. nustojo galioti MEDA reglamentas ir 2007 m. įsigaliojo Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė,

J.   kadangi nuo 1994 m. iki 2006 m. Komisija Palestinos žmonėms skyrė apie 2300 mln. EUR, įskaitant paramą Palestinos pabėgėliams per JTPDA, humanitarinę pagalbą per Humanitarinės pagalbos generalinį direktoratą (ECHO), maisto saugumo, Vidurio Rytų taikos proceso veiksmus ir paramą sveikatos, švietimo ir institucijų sistemų kūrimui,

K.   kadangi Palestinos teritorijoms skiriamos lėšos 2002–2005 m. buvo panašios – nuo 233 iki 260 mln. EUR ir kintantys įsipareigojimų dydžiai atspindi taikos proceso sudėtingumą, tačiau mokėjimų ir įsipareigojimų santykis nuo 45 proc. 2000 m. padidėjo iki 90 proc. 2005 m.

L.   kadangi Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) 2005 m. kovo mėn. nutraukė tyrimą dėl Komisijos tiesioginės paramos Palestinos savivaldos biudžetui ir, remiantis 2005 m. kovo 17 d. OLAF pranešime spaudai pateikta informacija, įtikinamų įrodymų, kad Palestinos savivaldai Komisijos skirtos lėšos buvo panaudotos remti ginkluotas atakas ar neteisėtus veiksmus, nėra; tačiau kadangi, kaip nurodoma pranešime spaudai, " yra rimto pagrindo teigti, kad negalima atmesti galimybės, jog Palestinos savivaldos lėšas kai kurie asmenys galėjo panaudoti ne tam tikslui, kuriam jos buvo skirtos",

M.   kadangi Pasaulio banko Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono socialinio ir ekonominio vystymosi grupė nuodugniai išanalizavo Palestinos savivaldos finansinę padėtį ir 2007 m. vasario mėn. pateikė savo išvadas bei rekomendacijas,

N.   kadangi nuo Palestinos įstatymų leidybos tarybos rinkimų 2006 m. sausio mėn., kai rinkimus laimėjo "Hamas", Izraelis neperveda Palestinos mokesčių ir muitų pajamų – 50 mln. EUR per mėnesį, o tai sudaro apytiksliai du trečdalius valstybės pajamų;

O.   kadangi 2006 m. gegužės 9 d. Didysis ketvertas svarstė humanitarinę padėtį Palestinos teritorijose ir, atsižvelgdamas į Palestinos žmonių sunkią padėtį ir rimtas problemas, prašė ES sukurti ir pasiūlyti laikinąją tarptautinę priemonę (LTP), kuri būtų apribota taikymo srities ir trukmės požiūriu, būtų įgyvendinama skaidriai, dėl jos būtų atsiskaitoma ir kuria būtų užtikrintas tiesioginis pagalbos Palestinos žmonėms teikimas,

P.   kadangi Europos Sąjunga (ES biudžetas ir ES valstybės narės) 2006 m. Palestinai skyrė beveik 700 mln. EUR, daugiau nei bet kuriais ankstesniais metais;

Q.   kadangi Komisiją tokią LTP sukūrė ir ją 2006 m. birželio 16 d. patvirtino Europos Vadovų Taryba,

R.   kadangi 2006 m. Komisija skyrė 107,5 mln. EUR trims LTP paramos skyriams:

S.   kadangi "Hamas" ir "Fatah" grupuočių rėmėjų kovos 2007 m. pradžioje ypač apsunkino LTP veiksmus,

1.   patvirtina savo 2005 m. spalio 27 d. rezoliucijoje dėl patikslinto Barselonos proceso pareikštą įsitikinimą, kad nors Europos ir Viduržemio jūros šalių partnerystė nedavė lauktų rezultatų ir neprisidėjo mažinant įtampą šiame regione taip, kaip galėtų, tai vis dar galima pakeisti, kad Barselonos procesas vis dar yra tinkama sistema įgyvendinti Viduržemio jūros regiono politiką ir kad siekiant geresnių rezultatų reikalingi šios politikos pokyčiai ir politinė valia;

2.   pažymi, kad, remiantis tarpiniu MEDA II programos bendruoju vertinimu, globaliu strateginiu požiūriu MEDA programa, kaip Bendrijos priemonė remti Barselonos procesą ir dvišalius asociacijos susitarimus, išliko svarbi; jame taip pat teigiama, kad MEDA II yra svarbesnė nei MEDA I ir kad artimiausiais metais programa gali toliau gerėti;

3.   pažymi, kad MEDA valdymo ir įgyvendinimo priemonių veiksmingumas ir efektyvumas gerėja, bet dar nėra visiškai patenkinamas;

4.   pažymi, kad efektyvumo požiūriu MEDA II programos lėšos buvo išmokėtos greičiau nei MEDA I programos lėšos. Per panašų laikotarpį pagal MEDA I programą 30 proc. mokėjimų lygmuo buvo pasiekiamas vidutiniškai per trejus metus, pagal MEDA II – per dvejus metus;

5.   pažymi, kad, remiantis Europos Audito Rūmų specialiąja ataskaita Nr. 5/2006, Komisija žymiau geriau valdo MEDA programą nei pirmaisiais metais ir valdymą galima vertinti patenkinamai, atsižvelgiant į procedūrinius ir išorinius apribojimus ir pastangas sudaryti programą – kadangi veiksmais pagal programą buvo pasiektas tolygesnis išteklių paskirstymas laike, pasirengimo laikotarpiai tapo trumpesni ir išmokėjimai žymiai padidėjo;

6.   pabrėžia, kad pagal Europos Audito Rūmų ir MEDA II programą pateiktą įgyvendinimo ir valdymo veiksmingumo ir efektyvumo vidurio laikotarpio vertinimą valdymo ir įgyvendinimo priemonių veiksmingumas ir efektyvumas gerėja, bet dar nėra visiškai patenkinamas, negalima paaiškinti MEDA įgyvendinimo skirtumų šalių ir programų požiūriu; pažymi, kad išorės veiksniais (finansinis reguliavimas, valdymas, kultūros veiksniai) galima paaiškinti nemažai pokyčių greičio ir lėšų išmokėjimo skirtumų; ragina Komisiją atsižvelgti į šiuos veiksnius planuojant, įgyvendinant, stebint ir vertinant;

7.   ragina Komisiją ir Tarybą teikti pirmenybę Barselonos procesui, kaip politikos formavimo pagal Europos kaimynystės politikos priemonę (2007–2013 m. laikotarpiu) varomajai jėgai, taikyti efektyvesnę politiką ir priemones atsižvelgiant į ypatingus iššūkius ir problemas Viduržemio jūros regiono šalyse partnerėse;

8.   primena, kad pagal MEDA II reglamento 15 straipsnį Komisija kartu su EIB turi parengti bendrą vertinimo ataskaitą dėl Viduržemio jūros regiono šalims partnerėms teikiamos paramos, kurioje turi įvertinti programų veiksmingumą – ex post įvertinti atitinkamus projektus ir pagrindinius finansuojamus sektorius, pažangą įgyvendinant ir kas metai teikti Parlamentui ir Tarybai ataskaitą (ne vėliau kaip kitų metų birželio 30 dieną); atsižvelgdamas į šį įsipareigojimą, ragina Komisiją pranešti Parlamentui apie dabartinę padėtį rengiant tokius ex post atskirų projektų ir sektorių vertinimus ir juos bei vėliausias metines ataskaitas perduoti Parlamentui ir Tarybai;

9.   ragina Komisiją atsižvelgti į veiksnius, kurie galėtų padėti geriau valdyti ateityje:

10.   mano, kad taip pat reikia sistemingiau stebėti ir vertinti, kartu su vietos kolegomis ir kitais donorais vykdyti intensyvesnį dialogą ir koordinavimą; ragina Komisiją sukurti reguliaraus stebėjimo mechanizmus, pritaikytus kiekvienam projekto tipui;

11.   sutinka su Europos Audito Rūmų teiginiais, kad Komisija turėtų:

12.   pritaria 19 tarpinio MEDA II programos vertinimo rekomendacijų dėl MEDA programos svarbos, veiksmingumo, efektyvumo ir valdymo;

13.   ragina Komisiją suderinti paramos veiksmingumą (tvarios institucijų plėtros požiūriu) ir efektyvumą (panaudojimo gebėjimų ir finansinių išmokų greičio, skaidrumo ir biudžeto valdymo kontrolės požiūriu);

14.   ragina Komisiją toliau gerinti strateginio ir preliminaraus planavimo kokybę ir investuoti į MEDA tyrimo centrą, siekiant gerai suprasti įgyvendinimo sąlygas ir institucinių pokyčių greitį MEDA šalyse – kaip siūloma tarpiniame vertinime dėl reglamento (Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės) persvarstymo;

15.   mano, kad ekonominis partnerystės aspektas turi būti pakeistas socialinės sanglaudos ir tvarios ekonominės plėtros aspektais, tačiau taip pat mano, kad visam regionui svarbu, kad būtų siekiama visų Barselonos proceso tikslų; todėl ragina Komisiją kiek įmanoma daugiau dėmesio skirti institucijų kūrimo, teisinės valstybės, spaudos laisvės, žmogaus teisių ir lyčių lygybės klausimams;

16.   ragina Komisiją skatinti ir įpareigoti partnerius MEDA šalyse taip pat siekti ne ekonominių MEDA programos tikslų ir nuolat stebėti su šiais tikslais susijusius rodiklius;

17.   mano, kad Viduržemio jūros regiono šalių partnerių ekonominės padėties požiūriu žymi parama reikalinga infrastruktūros projektams, ypač transporto, sveikatos, aprūpinimo būstu ir geriamojo vandens tiekimo srityse;

18.   pataria Komisijai padidinti pajėgumus valdant mažus projektus, kurie paremti pilietinės visuomenės iniciatyvomis, taip pat pataria patvirtinti priemones, skirtas padidinti ekonominę plėtrą ir sanglaudą, ypač paskolų ir mažų paskolų priemones, skirtas mažoms ir vidutinėms įmonėms šalyse partnerėse;

19.   pabrėžia, kad pagarba lyčių lygybės principui yra pagarba žmogaus teisėms ir demokratijai ir ragina lyčių lygybės klausimą horizontaliai įtraukti į Barselonos procesą ir į tris partnerystės ramsčius;

20.   pabrėžia, kad moterys yra svarbios šalių partnerių ekonominio ir socialinio vystymosi dalyvės ir ragina Komisiją teikti ataskaitas apie MEDA programos finansinių įsipareigojimų siekiant remti aktyvų moterų dalyvavimą ekonominiame ir socialiniame gyvenime (švietimas, profesinis mokymas, užimtumas) įgyvendinimą ir taikymo veiksmingumą;

21.   primena, kad reikia gerinti MEDA, kitų ES išorės veiksmų ir EIB veiklos darnumą;

22.   mano, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinė asamblėja per tarpparlamentinį dialogą galėtų būti svarbi veikėja gerinant Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystę – plėtodama stabilius santykius tarp parlamentų, deklaracijomis ir rezoliucijomis nustatydama politikos kryptis, skatindama nuolatinę MEDA programos politinę kontrolę ir įgyvendinimo vertinimą;

23.   džiaugiasi 2002 m. EIB struktūroje sukurtomis Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programomis (EVIPP), tačiau ragina ES valstybes narės ir Europos ir Viduržemio jūros regiono šalis partneres svarstyti galimybę šią iniciatyvą paversti veiksminga finansine bendradarbiavimo priemone, kuria reaguojama į naujus viešojo ir privačiojo sektoriaus poreikius ir problemas;

24.   primena, kad pareigų pasiskirstymas tarp Išorės santykių generalinio direktorato ir EuropeAid bendradarbiavimo biuro yra funkcinis tuo požiūriu, kad politiniai programos aspektai skiriasi nuo profesionalaus pagalbos apibrėžimo ir teikimo funkcijos (jos efektyvumas ir veiksmingumas, deja, yra nepakankami);

25.   pripažįsta Komisijos pažangą gerinant Bendrijos išorės bendradarbiavimą ir ragina ją toliau tęsti šį darbą; vis dėlto apgailestauja, kad visuomenė nežino apie ES dalyvavimą daugelyje projektų ir programų; ragina Komisiją turėti atstovus tarptautinėse organizacijose ir NVO siekiant:

26.   primena savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl humanitarinės krizės Palestinos teritorijose ir ES vaidmens, kurioje Komisija ir Taryba raginami parengti laikinąją tarptautinę priemonę siekiant išvengti didelės humanitarinės krizės šiose teritorijose; primena, kad, remdamasis 2006 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos ir Didžiojo ketverto rekomendacijomis, Parlamentas palankiai įvertino ES sukurtą LTP, skirtą Palestinos savivaldai, ir šios priemonės galiojimo tęsimą;

27.   pažymi, kad ši laikinoji finansinė priemonė suteikė galimybę bendradarbiaujant su Palestinos savivaldos prezidentu skaidriai sumažinti akivaizdžių humanitarinių nuostolių, atsiradusių įšaldžius Europos ir tarptautinę finansinę paramą, kai Izraelis nepervedė Palestinai mokesčių ir muitų pajamų ir apskritai atsiradusių dėl to, kad neįmanoma vystyti tvarios ekonomikos esant okupacijai;

28.   sveikina Komisiją sudėtingomis aplinkybėmis sukūrus ir įgyvendinus LTP ir mano, kad LTP administravimo išlaidų II ir III skyriams(29) dalis (5 proc.) yra gana maža ir tiesioginis mokėjimo per komercinius bankus paramos gavėjų namų ūkiams būdas tinkamas; be to, pažymi, kad tarptautiniu ir vietos mastu veikiantis bankas (HSBC) gauna 8 eurus už kiekvieną pagal III skyrių atliekamą pervedimą (3 proc. visos skirtos sumos);

29.   pabrėžia, kad pagal LTP mokėjimai nebuvo vykdomi Palestinos savivaldos prezidento kanceliarijai, Finansų ministerijai arba per jas, bet buvo tiesiogiai apmokamos sąskaitos faktūros arba išmokami grynieji pinigai atitinkamiems lėšų gavėjams; pažymi, kad šios lėšos nebuvo teikiamos nei apsaugos personalui, nei politikams paremti;

30.   tačiau apgailestauja, kad ši finansinė parama nepadėjo ištaisyti tragiškos padėties Palestinoje ir gyvenimo sąlygos ekonominiais, socialiniais ir žmogiškaisiais aspektais per pastaruosius mėnesius tik pablogėjo(30);

31.   džiaugiasi, kad naudojant LTP ir nedalyvaujant "Hamas" vadovaujamai vyriausybei daugiau nei 140 000 namų ūkių, apimančių 800 000 asmenų, buvo tiesiogiai skirta nedaug, bet naudingų lėšų ir kad pavyko išvengti visiško ligoninių ir kitų svarbiausių paslaugų veiklos nutrūkimo dėl to, kad LTP rėmė nenutraukiamą svarbiausių paslaugų teikimą pagal II skyrių;

32.   vis dėlto apgailestauja dėl lėto LTP I skyriaus įgyvendinimo, kuriuo remiantis parama per Pasaulio banko nepaprastųjų tarnybų paramos programą (ESSP) teikiama svarbiausiems ligoninių reikmenims įsigyti ir jų veiklos išlaidoms padengti; pažymi, kad pirmąkart vaistai vykdant ESSP programą į Gazos ligonines pristatyti tik 2007 m. sausio 24 d.; ragina Komisiją išnagrinėti tokio vėlavimo priežastis ir pasiūlyti alternatyvų, kad LTP 1 skyriaus tikslai būtų įgyvendinami laiku;

33.   pabrėžia, kad kontrolės priemonės ir vidaus audito priemonės, kurias nuo 2003 m. taiko Palestinos savivalda, yra patikima garantija kovojant su sukčiavimu ir korupcija;

34.   dar kartą ragina Izraelį laikytis savo teisinių įsipareigojimų ir atnaujinti įšaldytų Palestinos mokesčių ir muitų pajamų pervedimą; jei Izraelis atsisako tai daryti, ragina Izraelį apsvarstyti galimybę nukreipti įšaldytus mokesčius į LTP ir taip Palestinos žmonėms sudaryti galimybę patenkinti svarbiausius poreikius; ragina Izraelį padėti Palestinos žmonėms sukurti veiksmingą ir autonomišką ekonomiką ir nebesudaryti nepagrįstų kliūčių jiems siekiant šio tikslo;

35.   atkreipia dėmesį į tai, kad Pasaulio banko valstybės išlaidų apžvalgoje dėl Vakarų kranto ir Gazos matyti nuodugnus analitinis darbas; džiaugiasi, kad, kaip teigiama šioje apžvalgoje, palyginti su kitomis Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos šalimis, Palestinos savivalda padarė pažangą, ypač švietimo ir sveikatos sektoriuose, vadovavimo ir valstybės finansų valdymo srityje, kur Palestinos savivalda 2002–2004 m. įgyvendino daugybę reformų, sumažinusių korupciją ir pagerinusių skaidrumą; ragina visas dalyvaujančias šalis vėl atnaujinti reformų procesą ir kartu rimtai apsvarstyti Pasaulio banko pranešimo išsamias rekomendacijas, ypač liečiančias pilietinės tarnybos reformą ir valstybės finansų valdymą, įskaitant finansų kontrolę ir auditą;

36.   džiaugiasi tuo, kad vienas iš Finansų ministerijos uždavinių ir įsipareigojimų (pvz., neseniai sudarytas susitarimas su tarptautine audito bendrove) – vykdyti viešųjų finansų reformą ir užtikrinti visišką skaidrumą ir atskaitomybę, taip pat ir tarptautinių atskaitomybės standartų laikymąsi;

37.   ragina visas šalis palestiniečių teritorijose taikiai spręsti konfliktus ir suformuoti ir išlaikyti stabilią ir veiksmingą vyriausybę, kuri galėtų bendradarbiauti su tarptautine bendruomene ir veiksmingai naudoti tarptautinių donorų lėšas;

38.   džiaugiasi 2007 m. birželio 18 d. Tarybos sprendimu, kuriuo prašoma ES nedelsiant atnaujinti normalius santykius su Palestinos savivalda ir šiuo tikslu sudaryti sąlygas skubiai praktinei ir finansinei paramai, įskaitant tiesioginę finansinę paramą naujajai vyriausybei, bei užtikrinti neatidėliotinos pagalbos ir humanitarinės pagalbos teikimą Gazos gyventojams (visų pirma naudojant LTP);

39.   todėl mano, kad siekiant palaikyti viešąją tvarką svarbu, kad taikos ir stabilumo principais besivadovaujančios saugumo pajėgos būtų tinkamai parengtos ir aprūpintos policijos ginklais; mano, kad tokio parengimo ir aprūpinimo finansavimą reikia vykdyti naudojant tinkamus saugiklius, vadovaujant Palestinos savivaldos prezidentui Mahmoudui Abbasui, siekiant išvengti, kad lėšos nebūtų panaudotos kitiems tikslams ar neteisėtiems veiksmams; mano, kad, jei nebus išmokėti atlyginimai valstybės tarnautojams, įskaitant saugumo pajėgų darbuotojus, Palestinos teritorijoje pablogės politinė, socialinė ir ekonominė padėtis;

40.   pabrėžia, kad kyla realus pavojus, jog Palestinos administracijos vienetai žlugs; pažymi, kad būtina, jog ES ir tarptautinė bendrija ne tik dalyvautų vykdant humanitarinėse programas, bet ir vėl pradėtų investuoti į pajėgumų stiprinimą ir į saugumą siekiant, kad palestiniečių gyvenimo sąlygoms ilgai nekiltų joks pavojus;

41.   ragina Komisiją apsvarstyti strategijas (naudojant LTP ar kitą nuolatinę priemonę, taip pat kitas finansines priemones), kuriomis jau artimiausiu metu galėtų būti sprendžiamos ne tik neatidėliotinos, bet ir kitos didesnės Palestinos teritorijų gyventojų dalies problemos; bet kuriuo atveju siekia remti politinį ir ekonominį vystymąsi, kad būtų galima palaipsniui sumažinti Palestinos savivaldos priklausomybę nuo tarptautinės paramos;

42.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams, EIB, valstybių narių parlamentams ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) http://ec.europa.eu/comm/external_relations/euromed/bd.htm. (2) OL L 189, 1996 7 30, p. 1. Reglamentą panaikina 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantis bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (OL L 310, 2006 11 9, p. 1). (3) OL L 311, 2000 12 12, p. 1. (4) OL C 267, 2001 9 21, p. 68. (5) OL C 68 E, 2004 3 18, p. 134. (6) OL C 87 E, 2004 4 7, p. 500. (7) OL C 97 E, 2004 4 22, p. 656. (8) OL C 272 E, 2006 11 9, p. 570. (9) http://www.europarl.europa.eu/intcoop/empa/home/politicalpriorities_en.pdf. (10) OL C 287 E, 2006 11 24, p. 312. (11) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0306. (12) OL L 310, 2006 11 9, p. 1. (13) http://ec.europa.eu/europeaid/reports/meda-evaluation-midterm-report-2005_en.pdf. (14) http://ec.europa.eu/europeaid/reports/europeaid_annual_report_2006_full_version_en.pdf. (15) OL C 200, 2006 8 24, p. 1. http://eca.europa.eu/audit_reports/special_reports/docs/2006/rs05_06en.pdf. (16) http://www.eib.org/publications/publication.asp?publ=257. (17) Bruselio Europos Vadovų Tarybos išvados (2006 m. gruodžio 14–15 d.), Tarybos dokumentas 16879/06. (18) OL L 281, 2002 10 19, p. 10. (19) OL C 82 E, 2004 4 1, p. 610. (20) OL L 105, 2004 4 14, p. 1. (21) OL C 288 E, 2006 11 25, p. 79. (22) http://www.un.org/news/dh/infocus/middle_east/quartet-30jan2006.htm. (23) http://www.un.org/news/dh/infocus/middle_east/quartet-9may2006.htm. (24) Tarybos dokumentas 9397/06, http://register.consilium.europa.eu/pdf/en/06/st09/st09397.en06.pdf. (25) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0237. (26) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0348. (27) http://www.publications.parliament.uk/pa/cm200607/cmselect/cmintdev/114/114i.pdf. (28) Pranešimas Nr. 38207-WBG, t. 1 ir 2. (29) Šaltinis: 2007 m. birželio 4 d. AidCo GD Europos, Viduržemio jūros regiono ir Artimųjų Rytų finansų, sutarčių ir audito skyriaus komunikatas "Costs of Implementing TIM Windows II and III - Summary of Allowances and Bank Fees PZ" (LTP I ir II skyrių įgyvendinimo išlaidos. Išmokų ir banko mokesčių suvestinė). (30) Parlamento delegacijos ryšiams su Palestinos Įstatymų Leidybos Taryba 2007 m. balandžio 29 d. – gegužės 3 d. misijos į Rytų Jeruzalę, Ramalą ir Gazą ataskaita; Vakarų kranto ir Gazos viešųjų išlaidų apžvalga: "From Crisis to greater Fiscal Independence" (Nuo krizės iki didesnės fiskalinės nepriklausomybės). Pasaulio banko dokumentas, 2007 m. vasaris.

2007 m. birželio 21 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešiesiems pirkimams taikomų peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo (COM(2006)0195 – C6-0141/2006 – 2006/0066(COD))

P6_TA(2007)0278 A6-0172/2007

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0195(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į EB sutarties 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0141/2006),

–   atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą, Teisės reikalų komiteto bei Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomones (A6-0172/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2007 m. birželio 21 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/.../EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešiesiems pirkimams taikomų peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2007/66/EB.)

(1) Dar neskelbta OL.

2007 m. birželio 21 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio (COM(2005)0690 – C6-0052/2006 – 2005/0267(CNS))

P6_TA(2007)0279 A6-0170/2007

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą (COM(2005)0690)(1),

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 31 straipsnį ir 34 straipsnio 2 dalies b punktą,

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 39 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0052/2006),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 ir 51 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6-0170/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai Pakeitimas 1 8 a konstatuojamoji dalis (nauja) (8a)  Dėl fakto, kad vienam apkaltinamajam nuosprendžiui gali būti taikomos skirtingos teisinės sistemos, tarp valstybių narių plinta nepatikima informacija, o nuteistajam asmeniui kyla teisinis netikrumas. Siekiant išvengti tokios situacijos nuosprendį paskelbusi valstybė narė turėtų būti laikoma duomenų apie jos teritorijoje kitų valstybių narių piliečiams paskelbtus apkaltinamuosius nuosprendžius savininke. Atitinkamai nuteistojo asmens pilietybės valstybė narė, kuriai perduodami šie duomenys, turėtų užtikrinti, kad jie yra atnaujinami atsižvelgiant į visus pakeitimus ar išbraukimus, atliekamus nuosprendį paskelbusioje valstybėje narėje. Tik šitokiu būdu atnaujinami duomenys turėtų būti naudojami pilietybės valstybėje narėje ar tos valstybės perduodami kitai valstybei narei arba trečiajai šaliai. Pakeitimas 2 10 konstatuojamoji dalis (10)  Pagal šį pamatinį sprendimą tvarkomi asmens duomenys saugomi remiantis pamatinio sprendimo XXX dėl asmens duomenų, tvarkomų įgyvendinant policijos ir teismų bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos nuostatomis. Be to, šiame pamatiniame sprendime įtraukiamos 2005 m. lapkričio 21 d. sprendimo dėl keitimosi informacija iš nuosprendžių registro, kuris prašymą pateikusiai valstybei narei nustato apribojimus dėl informacijos, pateiktos atsakant į jos prašymą, naudojimo, nuostatos. Pasiūlymas šias nuostatas papildo, numatydamas taip pat ir konkrečias taisykles, taikomas valstybei narei, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, persiunčiant nuosprendį paskelbusios valstybės narės iniciatyva jai perduotą informaciją apie baudžiamuosius nuosprendžius. (10)  Pagal šį pamatinį sprendimą tvarkomi asmens duomenys saugomi remiantis pamatinio sprendimo XXX dėl asmens duomenų, tvarkomų įgyvendinant policijos ir teismų bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos nuostatomis ir ypač remiantis 9 straipsnyje nurodytais pagrindiniais duomenų apsaugos principais. Be to, šiame pamatiniame sprendime įtraukiamos 2005 m. lapkričio 21 d. sprendimo dėl keitimosi informacija iš nuosprendžių registro, kuris prašymą pateikusiai valstybei narei nustato apribojimus dėl informacijos, pateiktos atsakant į jos prašymą, naudojimo, nuostatos. Pasiūlymas šias nuostatas papildo, numatydamas taip pat ir konkrečias taisykles, taikomas valstybei narei, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, persiunčiant nuosprendį paskelbusios valstybės narės iniciatyva jai perduotą informaciją apie baudžiamuosius nuosprendžius. Pakeitimas 3 12 a konstatuojamoji dalis (nauja) (12a)  Pagerinus keitimąsi informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir jos sklaidą gali būti labai sustiprintas policijos ir teismų bendradarbiavimas ES lygmeniu, bet šis bendradarbiavimas gali būti suvaržytas, jeigu greitai nebus patvirtintos vienodos pagrindinės procedūrinės garantijos, taikomos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems baudžiamojo proceso metu ir galiojančios visose valstybėse narėse. Pakeitimas 5 2 straipsnio a punktas a) "apkaltinamasis nuosprendis" yra bet koks galutinis baudžiamojo ar administracinio teismo sprendimas, kurį galima apskųsti kompetentingam baudžiamosiose bylose teismui, nustatantis asmens kaltę dėl baudžiamosios veikos ar dėl veiklos, už kurią pagal nacionalinę teisę numatyta baudžiamoji atsakomybė ir kuri priskiriama teisės pažeidimams; a) "apkaltinamasis nuosprendis" yra bet koks galutinis teismo sprendimas, kuriuo baudžiamojo proceso metu remiantis nacionaline teise nustatoma asmens kaltė dėl baudžiamosios veikos. Pakeitimas 6 3 straipsnio 1 dalis 1.  Šiam pamatiniam sprendimui įgyvendinti kiekviena valstybė narė paskiria centrinę instituciją. Tačiau informacijai perduoti, kaip numatyta 4 straipsnyje, ir atsakymams į 6 bei 7 straipsniuose numatytus prašymus pateikti valstybės narės gali paskirti vieną ar kelias centrines institucijas. 1.  Šiam pamatiniam sprendimui įgyvendinti kiekviena valstybė narė paskiria centrinę instituciją. Tačiau informacijai perduoti, kaip numatyta 4 straipsnyje, ir atsakymams į prašymus pateikti informaciją pagal 7 straipsnį valstybės narės gali paskirti vieną ar kelias centrines institucijas. Pakeitimas 7 4 straipsnio 1 dalis 1.  Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių, kad jos teritorijoje paskelbtus baudžiamuosius nuosprendžius perduodant į nacionalinį nuosprendžių registrą visuose juose būtų įrašyta nuteisto asmens pilietybė, jei nuteistasis yra valstybės narės pilietis. 1.  Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių, kad jos teritorijoje paskelbtus ir į nuosprendžių registrą įtrauktus apkaltinamuosius nuosprendžius perduodant į nacionalinį nuosprendžių registrą visuose juose būtų įrašyta nuteisto asmens pilietybė arba pilietybės, jei nuteistasis yra kitos valstybės narės pilietis. Pakeitimas 8 4 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa Jei suinteresuotas asmuo yra kelių valstybių narių pilietis, informacija perduodama kiekvienai iš šių valstybių narių, įskaitant atvejį, kai nuteistas asmuo yra tos valstybės narės, kurioje jam buvo paskelbtas nuosprendis, pilietis. Jei žinoma, kad nuteistas asmuo yra kelių valstybių narių pilietis, informacija perduodama kiekvienai iš šių valstybių narių, įskaitant atvejį, kai nuteistas asmuo yra tos valstybės narės, kurioje jam buvo paskelbtas nuosprendis, pilietis. Pakeitimas 9 4 straipsnio 3 dalis 3.  Perduodant informaciją apie baudžiamuosius nuosprendžius taip pat nurodomas laikas, kurį pagal nacionalinius teisės aktus, nuosprendį paskelbusioje valstybėje narėje galiojančius tuo metu, kai informacija apie nuosprendį valstybei narei, kurios piliečiui jis buvo paskelbtas, yra perduodama, nuosprendį paskelbusios valstybės narės registre yra saugomas įrašas. Išbraukta. Pakeitimas 10 4 straipsnio 4 dalis 4.  Nuosprendį paskelbusios valstybės narės centrinė institucija valstybės narės, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, centrinei institucijai nedelsdama praneša apie vėliau pagal nuosprendį paskelbusios valstybės narės nacionalinius teisės aktus priimtas priemones, kuriomis numatoma pakeisti ar išbraukti nuosprendžių registre esančią informaciją, įskaitant su informacijos saugojimo trukme susijusius pakeitimus. 4.  Nuosprendį paskelbusios valstybės narės centrinė institucija valstybės narės, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, centrinei institucijai nedelsdama praneša apie bet kokį nuosprendžių registre esančios informacijos vėlesnį pakeitimą arba išbraukimą. Pakeitimas 11 5 straipsnio 1 dalis 1.  Valstybės narės, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, centrinė institucija saugo visą pagal 4 straipsnį perduotą informaciją, kad galėtų ją persiųsti kitoms valstybėms narėms pagal 7 straipsnį. 1.  Valstybės narės, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, centrinė institucija saugo pagal 4 straipsnio 2 ir 4 dalis ir 11 straipsnį perduotą informaciją, kad galėtų ją persiųsti kitoms valstybėms narėms pagal 7 straipsnį. Pakeitimas 12 5 straipsnio 3 dalis 3.  Valstybė narė, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, gali naudoti tik pagal 2 dalį atnaujintą informaciją. Įgyvendinant 2 dalyje numatytą įpareigojimą, kaltinamajam, vykstant nacionaliniam procesui, jokiu būdu neturi būti taikomos nepalankesnės negu nacionalinio teismo jam numatytos sąlygos. 3.  Valstybė narė, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, gali naudoti tik pagal 2 dalį atnaujintą informaciją. Pakeitimas 13 6 straipsnio 1 dalis 1.  Jei yra pateiktas prašymas pateikti informaciją, esančią valstybės narės nacionaliniame nuosprendžių registre, centrinė institucija, laikydamasi nacionalinės teisės, kitos valstybės narės centrinei institucijai gali nusiųsti prašymą pateikti išrašus iš nuosprendžių registro ir su juo susijusią informaciją. 1.  Jei vykstant baudžiamajam procesui prieš asmenį arba kitais su baudžiamuoju procesu nesusijusiais atvejais yra pateiktas prašymas pateikti informaciją, esančią valstybės narės nacionaliniame nuosprendžių registre, centrinė institucija, laikydamasi nacionalinės teisės, kitos valstybės narės centrinei institucijai gali nusiųsti prašymą pateikti išrašus iš nuosprendžių registro ir su juo susijusią informaciją Pakeitimas 14 6 straipsnio 1 a dalis (nauja) 1a.  Jeigu valstybė narė prašo pateikti informaciją iš valstybės narės, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, nuosprendžių registro su baudžiamuoju procesu nesusijusiais tikslais, ji turi nurodyti prašymo tikslą. Pakeitimas 15 6 straipsnio 2 dalis 2.  Jei suinteresuotas asmuo prašo pateikti informaciją apie registre esančius jam paskelbtus nuosprendžius, valstybės narės, kurioje prašymas yra pateiktas, centrinė institucija, laikydamasi nacionalinės teisės, kitos valstybės narės centrinei institucijai gali nusiųsti prašymą pateikti išrašus iš nuosprendžių registro ir su juo susijusią informaciją, jei suinteresuotas asmuo yra ar buvo prašymą pateikusios valstybės narės arba valstybės narės, į kurią kreipiamasi su prašymu, pilietis arba gyventojas. 2.  Jei suinteresuotas asmuo prašo pateikti informaciją apie registre esančius jam paskelbtus nuosprendžius, valstybės narės, kurioje prašymas yra pateiktas, centrinė institucija, laikydamasi nacionalinės teisės, kitos valstybės narės centrinei institucijai nusiunčia prašymą pateikti išrašus iš nuosprendžių registro ir su juo susijusią informaciją, jei suinteresuotas asmuo yra ar buvo prašymą pateikusios valstybės narės arba valstybės narės, į kurią kreipiamasi su prašymu, pilietis arba gyventojas. Pakeitimas 16 7 straipsnio 1 dalies a punktas a) nacionalinius apkaltinamuosius nuosprendžius; a) nacionalinius apkaltinamuosius nuosprendžius, įtrauktus į nuosprendžių registrą; Pakeitimas 17 7 straipsnio 1 dalies d punktas d) jai perduotus trečiųjų šalių apkaltinamuosius nuosprendžius. d) trečiosiose šalyse paskelbtus ir vėliau jai perduotus apkaltinamuosius nuosprendžius, įtrauktus į nuosprendžių registrą. Pakeitimas 18 7 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa 2.  Jei valstybės narės, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, centrinei institucijai prašymas pateikti informaciją iš nuosprendžių registro pagal 6 straipsnį siunčiamas ne baudžiamojo proceso tikslams, ši institucija atsakymą apie nacionalinius apkaltinamuosius nuosprendžius ir jai perduotus trečiųjų šalių paskelbtus apkaltinamuosius nuosprendžius pateikia laikydamasi nacionalinės teisės. 2.  Jei valstybės narės, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, centrinei institucijai prašymas pateikti informaciją iš nuosprendžių registro pagal 6 straipsnį siunčiamas ne baudžiamojo proceso tikslais, ši institucija pateikia atsakymą apie nacionalinius apkaltinamuosius nuosprendžius ir jai perduotus trečiosiose šalyse paskelbtus apkaltinamuosius nuosprendžius, įtrauktus į jos nuosprendžių registrus pagal nacionalinės teisės nuostatas. Pakeitimas 19 7 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa Valstybės narės, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, centrinė institucija nedelsdama patikrina, kreipdamasi į nuosprendį paskelbusios valstybės narės centrinę instituciją, ar ir kokia informacija apie jai perduotus pastarosios valstybės paskelbtus apkaltinamuosius nuosprendžius gali būti perduota prašymą pateikusios valstybės narės centrinei institucijai. Jei informaciją pateikia nuosprendį paskelbusi valstybė narė, valstybės narės, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, centrinė institucija, toliau perduoda gautą informaciją. Nuosprendį paskelbusios valstybės narės centrinė institucija, perduodama informaciją pagal 4 straipsnį, gali informuoti valstybę narę, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, kad informacija apie anksčiau paskelbtus ir pastarajai perduotus apkaltinamuosius nuosprendžius gali būti perduota kitos prašymą pateikusios valstybės narės centrinei institucijai tik tuo atveju, jei sutinka nuosprendį paskelbusi valstybė narė. Pakeitimas 20 7 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa Nuosprendį paskelbusios valstybės narės centrinė institucija atsakymą valstybės narės, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, centrinei institucijai pateikia per tokį laiką, kuris užtikrina, jog pastaroji valstybė narė nepažeis 8 straipsnyje numatytų atsakymo terminų. Tais atvejais, kai turi būti prašoma nuosprendį paskelbusios valstybės narės sutikimo, jos centrinė institucija atsakymą valstybės narės, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, centrinei institucijai pateikia per tokį laiką, kuris užtikrina, jog pastaroji valstybė narė nepažeis 8 straipsnyje numatytų atsakymo terminų. Pakeitimas 21 7 straipsnio 4 dalis 4.  Jei prašymas pateikti informaciją iš nuosprendžių registro perduodamas ne valstybės narės, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, o kitos valstybės narės centrinei institucijai, valstybė narė, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, perduoda prašymą pateikusios valstybės narės centrinei institucijai atitinkamą informaciją apie nacionalinius apkaltinamuosius nuosprendžius. Jei prašymas siunčiamas ne baudžiamojo proceso tikslams, institucija atsako į jį laikydamasi nacionalinės teisės. 4.  Jei prašymas pateikti informaciją iš nuosprendžių registro perduodamas ne valstybės narės, kurios piliečiui paskelbtas nuosprendis, o kitos valstybės narės centrinei institucijai, valstybė narė, kuri gavo prašymą, perduoda prašymą pateikusios valstybės narės centrinei institucijai atitinkamą informaciją apie į jos nuosprendžių registrą įtrauktus apkaltinamuosius nuosprendžius. Jei prašymas siunčiamas ne baudžiamojo proceso tikslais, prašymą gavusios valstybės narės centrinė institucija atsako į jį laikydamasi nacionalinės teisės. Pakeitimas 22 9 straipsnio -1 dalis (nauja) -1.  Tvarkant asmens duomenis šio pagrindų sprendimo tikslais reikia laikytis bent tokių būtiniausių principų: a) duomenų tvarkymas turi būti leidžiamas pagal įstatymą, jis turi būti būtinas ir turi atitikti duomenų rinkimo ir (arba) tolesnio tvarkymo tikslus; b) duomenys turi būti renkami tik konkrečiais ir teisėtais tikslais ir toliau tvarkomi taip, kad atitiktų tokius tikslus; c) duomenys turi būti tikslūs ir atnaujinti; d) specialių kategorijų, susijusių su rasine arba etnine kilme, politinėmis pažiūromis, religiniais arba filosofiniais įsitikinimais, priklausomybe partijoms arba profesinėms sąjungoms, seksualine orientacija arba sveikata, duomenys turi būti tvarkomi tik tada, jeigu to būtinai reikia nagrinėjant konkrečią bylą ir laikantis atitinkamų apsaugos nuostatų. Pakeitimas 23 9 straipsnio 1 dalis 1.  Pagal 7 straipsnio 1 ir 4 dalis baudžiamojo proceso tikslams perduotus asmens duomenis prašymą pateikusi valstybė narė gali naudoti tik baudžiamojo proceso, kuriam buvo prašoma juos pateikti, tikslams, naudodama priede pateiktą formuliarą. 1.  Pagal 7 straipsnio 1 ir 4 dalis baudžiamojo proceso tikslams perduotus asmens duomenis prašymą pateikusi valstybė narė gali naudoti, remdamasi -1 dalyje nurodytais principais, ir ypač tik baudžiamojo proceso, kuriam buvo prašoma juos pateikti, tikslams, naudodama priede pateiktą formuliarą. Pakeitimas 24 9 straipsnio 2 dalis 2.  Pagal 7 straipsnio 2 ir 4 dalis ne baudžiamojo proceso tikslams perduotus asmens duomenis prašymą pateikusi valstybė narė, laikydamasi nacionalinės teisės, gali naudoti tik tiems tikslams, kuriems buvo prašoma juos pateikti, ir nepažeidžia apribojimų, prašymą gavusios valstybės narės nurodytų formuliare. 2.  Pagal 7 straipsnio 2 ir 4 dalis ne baudžiamojo proceso tikslams perduotus asmens duomenis prašymą pateikusi valstybė narė gali naudoti, laikydamasi nacionalinės teisės ir remdamasi -1 dalyje nurodytais principais, ir ypač tik tiems tikslams, kuriems buvo prašoma juos pateikti, ir nepažeidžia apribojimų, prašymą gavusios valstybės narės nurodytų formuliare. Pakeitimas 25 9 straipsnio 3 dalis 3.  Nepaisant 1 ir 2 dalies sąlygų, pagal 7 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis perduotus asmens duomenis prašymą pateikusi valstybė narė gali naudoti siekdama užkirsti kelią iškilusiai tiesioginei ir didelei grėsmei visuomenės saugumui. 3.  Nepaisant 1 ir 2 dalies sąlygų, pagal 7 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis perduotus asmens duomenis prašymą pateikusi valstybė narė gali naudoti, jei toks naudojimas yra būtinas ir yra proporcingas tikslui, kuriuo siekiama užkirsti kelią iškilusiai tiesioginei ir didelei grėsmei visuomenės saugumui; tokiu atveju prašymą pateikusi valstybė narė pateikia prašymą gavusiai valstybei narei ex post pranešimą, kuriame išdėstoma, kad reikalingumo, proporcingumo, skubos ir grėsmės rimtumo sąlygos yra tenkinamos. Pakeitimas 26 9 straipsnio 4 dalis 4.  Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad pagal 7 straipsnio 3 dalį trečiajai šaliai perduoti asmens duomenys būtų naudojami taikant tuos pačius apribojimus kaip ir valstybėms narėms pagal 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis taikomi apribojimai. 4.  Be to, valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad pagal 7 straipsnio 3 dalį trečiajai šaliai perduoti asmens duomenys būtų naudojami taikant tuos pačius apribojimus kaip ir valstybėms narėms pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis taikomi apribojimai. Pakeitimas 27 9 straipsnio 5 dalis 5.  Šis straipsnis netaikomas asmens duomenims, kuriuos pagal šį pamatinį sprendimą valstybė narė surenka savo pačios teritorijoje. 5.  1–4 dalys netaikomos asmens duomenims, kuriuos pagal šį pamatinį sprendimą valstybė narė surenka savo pačios teritorijoje. Pakeitimas 28 9 straipsnio 5 a dalis (nauja) 5a.  Visos valstybės narės turi užtikrinti, kad nacionalinės duomenų apsaugos institucijos būtų sistemingai informuojamos apie keitimąsi asmens duomenimis pagal šį pamatinį sprendimą ir ypač apie asmens duomenų naudojimą 9 straipsnio 3 dalyje numatytomis aplinkybėmis. Valstybių narių duomenų apsaugos institucijos kontroliuoja 1 dalyje nurodytą keitimąsi duomenimis ir tuo tikslu bendradarbiauja tarpusavyje. Pakeitimas 29 9 a straipsnis (naujas) 9a straipsnis Duomenų subjekto teisės 1.  Duomenų subjektas informuojamas apie tai, kad su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi. Šios informacijos teikimas turi būti atidėtas, kai tai būtina siekiant nesukliudyti tikslams, dėl kurių duomenys yra tvarkomi. 2.  Duomenų subjektas turi teisę nevilkinant gauti informaciją apie jo tvarkomus duomenis jam suprantama kalba, taip pat ištaisyti ir, jei reikia, išbraukti duomenis, tvarkomus nesilaikant 9 straipsnio -1 dalyje nurodytų principų. 3.  Galima atsisakyti arba uždelsti pateikti 1 dalyje nurodytą informaciją, jei būtina: a) užtikrinti saugumą ir viešąją tvarką; b) užkirsti kelią nusikaltimui; c) nekliudyti baudžiamųjų nusikaltimų tyrimui ir baudžiamajam persekiojimui; d) apsaugoti trečiųjų šalių teises ir garantijas. Pakeitimas 30 11 straipsnio 2 dalies a punktas a) informacija apie asmenį, kurio atžvilgiu priimtas teismo sprendimas (pavardė, vardai, gimimo data, gimimo vieta, slapyvardis arba pravardė (jei yra), lytis, pilietybė, juridiniams asmenims – teisinis statusas, įmonės buveinė); a) informacija apie asmenį, kurio atžvilgiu priimtas teismo sprendimas (pavardė, vardas, ankstesnė padardė ir vardas, gimimo data, gimimo vieta ir šalis, slapyvardis arba pravardė (jei yra), lytis, pilietybė, juridiniams asmenims – teisinis statusas, įmonės buveinė); Pakeitimas 31 11 straipsnio 2 dalies b punktas b) informacija apie sprendimo formą (data ir vieta, jį priėmusios institucijos pavadinimas ir rūšis); b) informacija apie sprendimo formą (data ir vieta, sprendimo numeris, jei jis žinomas, ir jį priėmusios institucijos pavadinimas bei rūšis); Pakeitimas 32 11 straipsnio 2 dalies c punktas c) informacija apie įvykį, kurio pagrindu priimtas sprendimas (data, vieta, pobūdis, nusikaltimo kvalifikavimas, taikomi baudžiamosios teisės aktai…); c) informacija apie įvykį, kurio pagrindu priimtas sprendimas (data, pobūdis, nusikaltimo kvalifikavimas, taikomi baudžiamosios teisės aktai…); Pakeitimas 33 11 straipsnio 6 dalis 6.  5 dalyje nurodyti techniniai suderinimai turi būti atlikti ne vėliau kaip per trejus metus nuo formato ir išsamių keitimosi informacija apie baudžiamuosius nuosprendžius kompiuteriniu būdu taisyklių priėmimo. 6.  5 dalyje nurodyti techniniai suderinimai turi būti atlikti ne vėliau kaip per vienerius metus nuo formato ir išsamių keitimosi informacija apie baudžiamuosius nuosprendžius kompiuteriniu būdu taisyklių priėmimo. Pakeitimas 34 14 straipsnio 5 dalis 5.  Šis pamatinis sprendimas nedaro poveikio valstybių narių dvišalių ar daugiašalių susitarimų palankesnių nuostatų taikymui. 5.  Šis pamatinis sprendimas nedaro poveikio valstybių narių dvišalių ar daugiašalių susitarimų arba konvencijų palankesnių nuostatų taikymui.

(1) Dar neskelbta OL.

2007 m. birželio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos sprendimo, kuriuo nustatomi 2007–2013 m. Azijos regioninis strategijos dokumentas ir daugiametė orientacinė programa, projekto

P6_TA(2007)0280 B6-0265/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę(1),

–   atsižvelgdamas į Komisijos sprendimo dėl 2007–2013 m. regioninės strategijos dokumento ir daugiametės orientacinės programos Azijai projektą (CMT-2007-1122),

–   atsižvelgdamas į nuomonę, kurią 2007 m. birželio 8 d. pateikė minėtojo reglamento 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas komitetas (toliau – Vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP) valdymo komitetas),

–   atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo Nr. 1999/468/EB, kuriuo nustatoma Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarka(2), 8 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį,

A.   kadangi 2007 m. birželio 8 d. VBFP valdymo komitetas balsavo už 2007–2013 m. regioninės strategijos dokumentą ir daugiametę orientacinę programą Azijai (CMT-2007-1122),

B.   kadangi pagal Sprendimo Nr. 1999/468/EB 7 straipsnio 3 dalį ir Europos Parlamento ir Komisijos susitarimo dėl Tarybos sprendimo Nr. 1999/468/EB įgyvendinimo tvarkos(3) 1 punktą Parlamentas gavo balsavimo rezultatus,

C.   kadangi Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad "pirmasis ir svarbiausias bendradarbiavimo pagal šį reglamentą tikslas – panaikinti skurdą šalyse bei regionuose partneriuose siekiant tvaraus vystymosi",

D.   kadangi Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 2 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad "1 straipsnio 1 dalyje(4) nurodytos priemonės kuriamos taip, kad atitiktų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Vystymosi pagalbos komiteto (EBPO VPK) nustatytus oficialios vystymosi paramos (OVP) kriterijus",

E.   kadangi savo "Ataskaitų teikimo direktyvose dėl kreditorių pranešimų sistemos" (DCD/DAC(2002)21) EBPO VPK apibrėžia OVP kaip finansinius srautus, kurie nukreipti į VPK sudarytame OVP gavėjų sąraše esančias šalis ir kuriems, be kita ko, galioja tai, jog "kiekvieno lėšų pervedimo pagrindinis tikslas – skatinti besivystančių šalių ekonominę plėtrą ir gerovę"(5),

F.   kadangi Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 19 straipsnio 3 ir 8 dalyse atitinkamai nustatyta, kad strategijos "dokumentai iš esmės grindžiami dialogu su šalimi ar regionu partneriu, įtraukiant pilietinę visuomenę, regiono ir vietos valdžios institucijas" ir kad "Komisija ir valstybės narės ankstyvuoju programų rengimo proceso etapu konsultuojasi tarpusavyje bei su kitais donorais ir vystymosi dalyviais, įskaitant pilietinės visuomenės atstovus ir regiono bei vietos valdžios institucijas, kad būtų skatinamas jų bendradarbiavimo veiklos papildomumas",

1.   mano, kad rengdama 2007–2013 m. strategijos dokumento ir 2007–2010 m. daugiametės orientacinės programos Azijai projektus Komisija viršijo jai suteiktus įgyvendinimo įgaliojimus, nustatytus pagal pagrindinį teisės aktą, į 1 pagrindinį sektorių ("regioninės integracijos rėmimas") įtraukdama toliau nurodytus elementus, kurie neatitinka Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 2 straipsnio 1 ir 4 pastraipose išdėstytų uždavinių todėl, kad skurdo panaikinimas nėra pagrindinis jų tikslas ir jie netenkina EBPO VPK nustatytų OVP kriterijų:

2.   mano, kad rengdama 2007–2013 m. strategijos dokumento ir daugiametės orientacinės programos Azijai projektus Komisija viršijo jai suteiktus įgyvendinimo įgaliojimus, nustatytus pagal pagrindinį teisės aktą, į 2 pagrindinį sektorių ("aukštasis mokslas ir mokslinių tyrimų institutai"), kuriam ji skiria maždaug 15 proc. daugiametės orientacinės programos lėšų, įtraukdama toliau išvardijamus elementus, kurie neatitinka Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 2 straipsnio 1 ir 4 pastraipose išdėstytų uždavinių todėl, kad skurdo panaikinimas nėra pagrindinis jų tikslas ir jie netenkina EBPO VPK nustatytų OVP kriterijų:

3.   ragina Komisiją atsiimti savo sprendimų dėl 2007–2013 m. regioninės strategijos dokumento ir daugiametės orientacinės programos Azijai projektus ir pateikti VBK valdymo komitetui naujo sprendimo, kuriame būtų visapusiškai atsižvelgiama į Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 nuostatas, projektą;

4.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 378, 2006 12 27, p. 41. (2) OL L 184,1999 7 17, p. 23. (3) OL L 256, 2000 10 10, p. 19. (4) 1 straipsnio 1 dalis: "Bendrija finansuoja priemones, kuriomis siekiama remti bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis, teritorijomis ir regionais <...>." (5) EBPO VPK 2006 m. spalio mėn. Faktų suvestinė: "Ar tai OVP?", p. 1.

2007 m. birželio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl faktų nustatymo misijos, kurią Peticijų komitetas siuntė į Andalūzijos, Valensijos ir Madrido regionus, rezultatų

P6_TA(2007)0281 B6-0251/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 194 straipsnį, pagal kurį visiems ES piliečiams ir gyventojams suteikiama teisė pateikti peticiją,

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 6 straipsnį, kuriame skelbiama, kad Sąjunga gerbia pagrindines teises, kurias užtikrina Romoje pasirašyta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir kad Sąjunga pati pasirūpina savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingais ištekliais,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.   atsižvelgdamas į trečiosios faktų nustatymo misijos, vykusios į Ispaniją, ataskaitą, kurią 2007 m. balandžio 11 d. patvirtino Peticijų komitetas, tyręs kaltinimus, pareikštus daugybėje peticijų dėl Europos piliečių teisių į savo nuosavybę pažeidimų ir detaliai aprašytų rūpesčių dėl tvaraus vystymosi, aplinkos apsaugos, vandens tiekimo ir kokybės, viešųjų pirkimų, kurie iš esmės susiję su vietos ir regiono valdžios institucijų atliekama nepakankama miestų plėtros procedūrų kontrole,

B.   atsižvelgdamas į savo 2005 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl įtariamo piktnaudžiavimo Valensijos žemės įstatymu arba Ley reguladora de la actividad urbanística (LRAU – urbanistinės veiklos įstatymas) ir to poveikio Europos piliečiams(1),

C.   kadangi užregistruota su masinės miestų plėtros projektais susijusių korupcijos atvejų, dėl kurių buvo suimta ir nuteista vietos valdžios pareigūnų ir išrinktų politikų,

D.   kadangi Ispanijoje neseniai priimtas naujas nacionalinis žemės įstatymas, kuris įsigalios 2007 m. liepos 1 d.,

E.   kadangi Komisija prieš Ispaniją pradėjo pažeidimo procedūrą dėl ES direktyvų dėl viešųjų pirkimų netaikymo įgyvendinant miestų plėtros programas Valensijoje,

1.   mano, kad pareiga perleisti teisėtai įgytą privačią nuosavybę, nesilaikant deramų procedūrų ir nesant deramos kompensacijos, ir pareiga mokėti nepagrįstas išlaidas už neprašytą ir dažnai nereikalingą infrastruktūros plėtrą yra pagrindinių asmens teisių, pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos žmogaus teisių teismo praktiką (žr., pvz. Aka prieš Turkiją(2)) ir kaip nurodoma ES sutartyje, pažeidimas;

2.   labai apgailestauja, kad tokia praktika yra labai paplitusi įvairiuose autonominiuose Ispanijos regionuose, ypač Valensijos regione ir kitose Viduržemio jūros pakrantės zonose bei, pavyzdžiui, Madrido regione;

3.   labai smerkia masinės miestų plėtros projektus ir priešinasi šių projektų, kuriuos inicijuoja statybos bendrovės ir nekilnojamojo turto projektų vadovai ir kurie visiškai nesusiję su tikraisiais atitinkamų miestų ir kaimų poreikiais, yra netvarūs aplinkos prasme ir katastrofiškai veikia istorinę bei kultūrinę susijusių vietovių tapatybę, įgyvendinimui;

4.   smerkia tai, kad kai kurių miestų merijos duoda numanomą sutikimą statyti pastatus, kurie vėliau paskelbiami neteisėtais, ir todėl griaunamas turtas, kurį per teisėtus projektų vadovus ir prekybos agentus sąžiningai įsigijo Europos piliečiai, arba kyla grėsmė, kad tas turtas bus nugriautas;

5.   pripažįsta Komisijos pastangas užtikrinti, kad Ispanija laikytųsi viešųjų pirkimų direktyvų, tačiau mano, kad Komisija ypatingą dėmesį turėtų skirti dokumentais pagrįstiems direktyvų dėl aplinkos, vandens ir vartotojų politikos pažeidimų atvejams;

6.   mano, kad būtina imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti tinkamą Vandens pagrindų direktyvos(3) taikymą ir įgyvendinimą stambių miestų plėtros projektų atžvilgiu;

7.   paveda Tarybai ir Komisijai bei susijusioms valstybėms narėms užtikrinti, kad visų ES piliečių ir gyventojų labui būtų tinkamai taikoma Bendrijos teisė ir pagrindinės teisės;

8.   ragina Ispanijos valdžios institucijas ir regionų vyriausybes, ypač Valensijos vyriausybę, kurios privalo laikytis ES sutarties nuostatų ir ES teisės aktų bei juos taikyti, pripažinti įstatymais pagrįstą asmens teisę į savo teisėtai įsigytą turtą ir įstatymais nustatyti geriau apibrėžtus Ispanijos konstitucijos 33 straipsnio dėl viešojo intereso taikymo kriterijus siekiant užkirsti kelią vietos ir regionų valdžios institucijų daromiems asmens nuosavybės teisių pažeidimams ir juos uždrausti;

9.   abejoja dėl kai kurių vietos valdžios institucijų taikomų urbanistų ir nekilnojamojo turto projektų vadovų skyrimo metodų ir dažnai jiems suteikiamų pernelyg didelių įgaliojimų, nes dėl to nukenčia vietos bendruomenės ir piliečiai, kurių namai ir teisėtai įgytas turtas yra tose vietovėse;

10.   ragina vietos valdžios institucijas konsultuotis su savo piliečiais ir įtraukti juos į miestų plėtros projektus siekiant skatinti priimtiną ir darnią miestų plėtrą, kai tai būtina, siekiant užtikrinti vietos bendruomenių, o ne tik projekto vadovų, nekilnojamojo turto agentų ir kitų suinteresuotų subjektų, interesus;

11.   labai smerkia kai kurių projektų vadovų dangstomą gudravimo praktiką pažeisti teisėtą Europos piliečių nuosavybės teisę kišantis į žemės registravimo procedūrą ir ragina vietos valdžios institucijas sukurti tinkamas teisinės apsaugos nuo tokios praktikos priemones;

12.   ragina regiono valdžios institucijas įsteigti specialiąsias administracines komisijas įtraukiant vietos ombudsmeną, kurioms turėtų atsiskaityti nepriklausomos tyrimų tarnybos, kurios turėtų arbitražo įgaliojimus ginčų dėl miestų plėtros projektų atvejais ir kurių paslaugos būtų nemokamos visiems asmenims, tiesiogiai susijusiems su miestų plėtros programomis, įskaitant nukentėjusiuosius nuo neteisėtų turto sandorių, susijusių su miesto plėtra neturint leidimo;

13.   mano, kad tais atvejais, kai už turto netekimą turi būti mokama kompensacija, jos dydis turėtų būti deramas ir jis turėtų atitikti Europos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką;

14.  14 ragina Komisiją pradėti informavimo kampaniją, skirtą Europos piliečiams, perkantiems nekilnojamąjį turtą kitoje valstybėje narėje;

15.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Ispanijos valdžios institucijoms bei regionų vyriausybėms.

(1) OL C 286 E, 2006 11 23, p. 225. (2) 1998 m. rugsėjo 23 d. sprendimas. (3) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

2007 m. birželio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Prekybos ginklais sutarties: bendrų tarptautinių įprastinės ginkluotės importo, eksporto ir perdavimo standartų nustatymas

P6_TA(2007)0282 B6-0249/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2001 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl JT Konferencijos dėl visų neteisėtos prekybos šaulių ginklais ir lengvąja ginkluote aspektų(1), 2001 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl šaulių ginklų(2), 2003 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų programos dėl kovos prieš neteisėtą prekybą lengvąja ginkluote(3) ir 2005 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės(4), taip pat į savo metines rezoliucijas dėl ES elgesio kodekso dėl ginklų eksporto įgyvendinimo,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 15 d. rezoliuciją(5) dėl šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės, kurioje tarptautinė bendruomenė JT kontekste iš karto po 2006 m. JT veiksmų programos peržiūros konferencijos raginama pradėti derybas dėl tarptautinės prekybos ginklais sutarties (PGS), siekiant nustatyti teisiškai privalomą aktą, kuriuo būtų galima reguliuoti ginklų perdavimo atvejus pasaulio lygmeniu,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.   pritardamas tam, kad 2006 m. gruodžio 6 d. JT Generalinė Asamblėja (JTGA) priėmė rezoliuciją A/RES/61/89, kuria buvo pažymėta oficiali Prekybos ginklais sutarties rengimo pradžia, ir atkreipdamas dėmesį į išties didžiulį 153 valstybių pritarimą rezoliucijai, nes tai rodo, kad dabar pasaulio politinė bendruomenė ryžtingai nusiteikusi užkirsti kelią neatsakingai prekybai ginklais,

B.   pažymėdamas, kad pirmiausia JT Generalinis Sekretorius konsultuojasi su valstybėmis narėmis dėl išsamaus, teisiškai įpareigojančio dokumento, kuriame būtų nustatyti bendri tarptautiniai įprastinės ginkluotės importo, eksporto ir perdavimo standartai, tinkamumo, taikymo srities ir galimų jo parametrų,

C.   kadangi jau apie 100 vyriausybių pateikė savo nuomones ir kadangi, pasak JT Nusiginklavimo reikalų tarnybos, iki 2007 m. birželio 20 d. pateiktos nuomonės bus įtrauktos į JT Generalinio Sekretoriaus ataskaitą, kuri bus pristatyta 2007 m. spalio mėn. JTGA Pirmajame nusiginklavimo ir tarptautinio saugumo komitete, o valstybių nuomonės, pateiktos po 2007 m. birželio 20 d., vis tiek bus įtrauktos į šios ataskaitos priedus,

D.   kadangi pirmiau minėtoje 2006 m. gruodžio 6 d. JTGA rezoliucijoje JT Generalinis Sekretorius taip pat įpareigojamas įkurti vyriausybių ekspertų grupę (VEG), kurioje, pradedant 2008 m., būtų svarstomas visapusiško, teisiškai įpareigojančio dokumento, kuriame būtų nustatyti bendri tarptautiniai įprastinės ginkluotės importo, eksporto ir perdavimo standartai, tinkamumas, taikymo sritis ir galimi jo parametrai,

E.   kadangi teigiami šių konsultacijų rezultatai itin svarbūs siekiant sukurti pagrindą ateities deryboms dėl PGS,

F.   pabrėždamas, kad kol šios derybos nebus sėkmingai užbaigtos, dėl neatsakingo ginklų perdavimo ir toliau kentės žmonės, didės karinių konfliktų keliama įtampa, nestabilumas, vyks teroristų išpuoliai, klestės korupcija ir netinkamas valdymas, taip pat bus pažeidžiami teisinės valstybės principai, žmogaus teisės ir tarptautinė humanitarinė teisė, be to, bus kenkiama tvariam vystymuisi,

G.   manydamas, kad, kol bus sulaukta šių derybų rezultatų, valstybės turėtų neleisti, kad ginkluotų konfliktų šalys ir nesąžiningi ginklų tiekėjai paniekinamai ignoruotų prieš tai nustatytus ginklų embargus,

H.   pritardamas pilietinės visuomenės organizacijų pastangomis nuolat vykdomoms kampanijoms,

1.   ragina visas už pirmiau minėtą 2006 m. gruodžio 6 d. JTGA rezoliuciją balsavusias 153 valstybes, tarp kurių yra ir visos ES valstybės narės, nedelsiant nusiųsti JT Generaliniam Sekretoriui PGS remiančias nuomones;

2.   ragina Tarybą parengti veiksmų programą pasitelkiant įvairius tarptautinius forumus, įskaitant NATO, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) bei AKR ir ES Jungtinę Parlamentinę Asamblėją, siekiant paskatinti valstybes išreikšti savo nuomones;

3.   ragina visas valstybes savo teikiamose nuomonėse pabrėžti, kad PGS būtų kodifikuojami esami su ginklų perdavimu susiję įsipareigojimai pagal tarptautinę teisę, ir visų pirma tie, kuriais užtikrinama žmogaus teisių ir humanitarinės teisės principai;

4.   labai rekomenduoja, kad siekiant PGS veiksmingumo valstybės, rengdamos savo nuomones, atsižvelgtų į šias charakteristikas:

5.   ragina visas valstybes remti VEG veiklą ir aktyviai joje dalyvauti siekiant užtikrinti, kad ši grupė pasiektų žymios pažangos veiksmingos PGS rengime;

6.   ir toliau mano, kad PGS sėkmei didelės įtakos turės atviresnis ir geranoriškesnis keitimasis informacija apie ginklų perdavimą, įskaitant ir informaciją apie galutinius naudotojus, o siekiant šio tikslo reikės pasitelkti tam tikras priemones, pavyzdžiui, atnaujintą JT įprastinės ginkluotės registro variantą, leidžiančias sukurti kompensuojančią ir abipusiškumo principu grindžiamą visuotinio veiklos skaidrumo garantiją;

7.   ragina visas valstybes iki PGS priėmimo imtis veiksmingų priemonių siekiant sustabdyti neatsakingą tarpininkavimą ginklų prekyboje ir ginklų, amunicijos bei kitos susijusios visų rūšių karinės ir saugumo įrangos, įskaitant šios įrangos dalis ir dvigubo naudojimo priemones, gabenimą, taip pat tokios įrangos perdavimą arba jos gaminimo užsienio šalyse licencijavimą subjektams, kuriems taikomas tarptautinis ginklų embargas arba kurie nuolat pažeidžia tarptautines žmogaus teisių nuostatas ir tarptautinę humanitarinę teisę;

8.   atsižvelgdamas į tai, ragina visas valstybes nares perkelti 2003 m. birželio 23 d. Tarybos bendrosios pozicijos 2003/468/BUSP dėl ginklų prekybos tarpininkavimo(6) nuostatas į savo nacionalinę teisę siekiant, kad pastangos kovojant su neatsakingu ginklų prekybos tarpininkavimu taptų dar veiksmingesnės;

9.   kategoriškai smerkia prekybą ginklais ir amunicija pažeidžiant JT Saugumo Tarybos nustatytus ginklų embargus ir pripažįsta, kad dažniausiai šios prekės gabenamos lėktuvais; ragina ES valstybes nares šioje srityje stiprinti bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis; ragina atsakingas tarptautines organizacijas ir atitinkamas regionų organizacijas, koordinuojant veiklą su oro transporto pramonės atstovais, siūlyti atitinkamas prevencines priemones;

10.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, JTGA pirmininkui, NATO Generaliniam Sekretoriui, ESBO, Afrikos Sąjungai, Parlamentiniam forumui šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės klausimais, Tarpparlamentinės Sąjungos Asamblėjai ir NVO grupei, žinomai kaip Prekybos ginklais sutarties rengimo komitetas.

(1) OL C 343, 2001 12 5, p. 311. (2) OL C 140 E, 2002 6 13, p. 587. (3) OL C 69 E, 2004 3 19, p. 136. (4) OL C 117 E, 2006 5 18, p. 230. (5) OL C 300 E, 2006 12 9, p. 496. (6) OL L 156, 2003 6 25, p. 79.

2007 m. birželio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nepilnamečių nusikalstamumo: moterų, šeimos ir visuomenės vaidmuo (2007/2011(INI))

P6_TA(2007)0283 A6-0212/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. JT vaiko teisių konvenciją, ypač į jos 37 ir 40 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų standartines minimalias nepilnamečių justicijos administravimo taisykles, kitaip vadinamas 1985 m. Pekino taisyklėmis, priimtas 1985 m. lapkričio 29 d. Generalinės Asamblėjos rezoliucija 40/33,

–   atsižvelgdamas į 1990 m. Jungtinių Tautų nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos gaires arba Rijado gaires, priimtas 1990 m. gruodžio 14 d. Generalinės Asamblėjos rezoliucija 45/112,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų nepilnamečių, iš kurių atimta laisvė, apsaugos taisykles, priimtas 1990 m. gruodžio 14 d. Generalinės Asamblėjos rezoliucija 45/113,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos 1996 m. sausio 25 d. Europos konvenciją dėl vaikų teisių įgyvendinimo, ypač į jos 1 ir 3–9 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 24 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją valstybėms narėms dėl naujų nepilnamečių nusikalstamumo problemos sprendimo būdų ir nepilnamečių justicijos vaidmens(1),

–   atsižvelgdamas į 1987 m. rugsėjo 17 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją dėl visuomenės požiūrio į nepilnamečių nusikalstamumą(2),

–   atsižvelgdamas į 1988 m. balandžio 18 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją dėl visuomenės požiūrio į nepilnamečių iš migrantų šeimų nusikalstamumą(3),

–   atsižvelgdamas į ES sutartį, ypač į jos 6 straipsnį ir į VI antraštinės dalies nuostatas dėl policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose,

–   atsižvelgdamas į EB steigimo sutartį, ypač į jos XI antraštinę dalį dėl socialinės politikos, švietimo, profesinio mokymo ir jaunimo ir ypač į jos 137 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose (AGIS) pagrindų programą, kuri baigėsi 2006 m. gruodžio 31 d., ir į 2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. lapkričio 30 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai leidžiama vykdyti veiklą srityse, nurodytose Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 22 d. poziciją dėl Tarybos bendrosios pozicijos dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, pagal kurį parengiama specifinė 2007–2013 m. prevencinių priemonių ir kovos su smurtu prieš vaikus, jaunimą, moteris ir aukų bei rizikos grupių apsaugos (DAPHNE III programa) programa, kaip Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos(6) dalis,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo (COM(2006)0367 galutinis)",

–   atsižvelgdamas į savo 1992 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl Europos vaiko teisių chartijos(7), ypač į jos 8.22 ir 8.23 dalis,

–   atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimą 2001/427/TVR, įkuriantį Europos nusikalstamumo prevencijos tinklą(8),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl "Nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos, nepilnamečių nusikalstamumo problemos sprendimo būdų ir nepilnamečių justicijos sistemos Europos Sąjungoje vaidmens"(9),

–   atsižvelgdamas į pirmininkaujant Jungtinei Karalystei 2005 m. rugsėjo 5–7 d. Glazge vykusios konferencijos tema "Jaunimas ir nusikalstamumas: Europos perspektyva" išvadas,

–   atsižvelgdamas į Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro paskutinius metinius pranešimus,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A6-0212/2007),

A.   kadangi nepilnamečių nusikalstamas elgesys yra iš esmės pavojingesnis už suaugusiųjų, nes tai turi įtakos ypač pažeidžiamai gyventojų grupei jų asmenybės formavimosi laikotarpyje, kadangi jie labai anksti susiduria su socialinės atskirties ir niekinimo rizika,

B.   kadangi mokyklų nelankymas yra vienas iš veiksnių, labiausiai didinančių nepilnamečių nusikaltimų riziką;

C.   kadangi nacionaliniai, europiniai ir tarptautiniai tyrimai rodo, kad per paskutinius du dešimtmečius pavojingai išaugo nepilnamečių nusikalstamumas,

D.   kadangi nepilnamečių nusikalstamumas kelia rūpestį dėl savo masiškumo, nes nusikaltėlių amžius jaunėja, didėja nusikaltimų, kuriuos padaro jaunesni nei 13 metų vaikai, ir nepilnamečių veiksmai rodo vis didesnį žiaurumą,

E.   kadangi dabartinis statistinių duomenų apie nepilnamečių nusikalstamumą rinkimo ir pateikimo būdas neatitinka tikrųjų poreikių ir dabartinių sąlygų ir todėl dar svarbiau turėti patikimus nacionalinius statistinius duomenis,

F.   kadangi sunku, neatsižvelgiant į sąlygas, suskirstyti į kategorijas priežastis, vedančias nepilnametį į nusikalstamą elgesį, nes socialiai netinkamą ir galiausiai nusikalstamą elgesį kiekvienu atveju lemia individualios ir specifinės aplinkybės, atitinkančios jo gyvenimo patirtį ir pagrindinius polius, kuriuose vystosi kiekvienas vaikas ir kiekvienas paauglys, t. y. šeima, mokykla, draugų aplinka, taip pat, platesniu požiūriu, socialinė ir ekonominė aplinka, kurioje jis gyvena,

G.   kadangi pagrindiniai prie nepilnamečių nusikalstamumo prisidedantys veiksniai yra organizacijos, bendravimo ir tinkamų pavyzdžių šeimoje stoka, dažnai dėl to, kad nėra tėvų, psichologinės problemos, susijusios su fizine ir seksualine prievarta šeimos aplinkoje, švietimo sistemos negebėjimas perduoti socialinių vertybių todėl, kad vyrauja skurdas, nedarbas, socialinė atskirtis ir rasizmas; kadangi papildomi svarbūs veiksniai yra aiški tendencija kopijuoti, kurią jaunimas perima siekdamas formuoti savo asmenybę, asmenybės sutrikimai, susiję su alkoholio ir narkotikų vartojimu, bei žiniasklaidos, kai kurių interneto svetainių ir vaizdo žaidimų vaizduojami beprasmio, besaikio ir nereikalingo smurto pavyzdžiai,

H.   kadangi netinkamo jaunimo elgesio šaknys ne visada yra šeimoje,

I.   kadangi kanapių ir kitų narkotikų ir (ar) alkoholio vartojimo padidėjimas tarp paauglių turi būti susietas su nepilnamečių nusikalstamumo augimu,

J.   kadangi migrantams, ypač nepilnamečiams, daugiau taikoma socialinė kontrolė, o tai leidžia manyti, kad nepilnamečių nusikalstamumas pirmiausia paliečia migrantų sluoksnius, o ne visą visuomenę, ir toks požiūris yra ne tik klaidingas, bet ir socialiai pavojingas,

K.   kadangi dvi "dabartinės" nepilnamečių nusikalstamumo formos yra jaunimo gaujų formavimasis ir smurto mokyklos aplinkoje stiprėjimas – reiškiniai, ypač paplitę kai kuriose valstybėse narėse ir kurių tyrimai bei galimos šalinimo priemonės turi būti kompleksiniai,

L.   kadangi šių reiškinių, pvz., organizuotų prievartą naudojančių jaunimo gaujų, mastas privertė kai kurias valstybes nares atnaujinti diskusijas dėl būtinybės persvarstyti nepilnamečiams taikomas baudžiamosios teisės nuostatas,

M.   kadangi kai kuriose valstybėse narėse mokyklos prieigos ir pačios pamokos, įskaitant tvarkinguose kvartaluose, tapo nelegaliomis zonomis (narkotikų pasiūla, smurtas, kartais panaudojant šaltuosius ginklus, įvairūs reketo atvejai, pavojingų žaidimų praktikavimas, ir, pvz., "happy slapping" reiškinys – mobiliaisiais telefonais filmuotų smurto scenų dėjimas į internetą),

N.   kadangi per pastaruosius metus vis dažniau buvo peržiūrima nacionalinė su nepilnamečiais susijusi baudžiamoji teisė ir kadangi ši reforma turėtų būti orientuota į prevencijos priemonių, teisminių ir neteisminių priemonių, taip pat į perauklėjimo bei reabilitacijos priemonių, jei reikia, ir į terapijos priemonių priėmimą; kadangi vis dėlto dera pabrėžti, jog dažnai neįmanoma taikyti šių naujų priemonių praktikoje dėl to, kad trūksta tinkamos modernios įrangos ir išmokyto specialistų personalo, nepakanka lėšų ir kartais trūksta susijusių asmenų noro ar tiesiog esama vidinių sistemos trūkumų,

O.   kadangi ypatingo smurto vaizdų ir pornografinės medžiagos, platinamos komunikacijų ir audiovizualinėmis priemonėmis, pvz., žaidimuose, televizijoje ir internete, gausa ir žiniasklaidos naudojami nepilnamečių nusikaltėlių ir aukų atvaizdai dažnai beveik pažeidžia pagrindines vaiko teises ir prisideda prie smurto suvokimo kaip įprasto reiškinio,

P.   pažymi, kad, statistikos duomenimis, kai kuriose valstybėse narėse pakartotinai nebenusikalsta 70–80 proc. nepilnamečių, nubaustų už pirmąjį nusikaltimą;

Q.   kadangi remiantis kai kuriose valstybėse narėse paskelbtais tyrimų rezultatais ir straipsniais padaugėjo paauglių prievartos prieš tėvus naudojimo atvejų ir tėvai atsiduria bejėgiškoje padėtyje;

R.   kadangi organizuoto nusikalstamumo tinklai savo veiklai vykdyti kartais įdarbina nepilnamečius nusikaltėlius;

S.   kadangi 2001 m. prie Europos nusikalstamumo prevencijos tinklo (ENPT) sukurta speciali nepilnamečių nusikalstamumo darbo grupė, kuri pradėjo detalų lyginamąjį tyrimą 27 valstybėse narėse, kuris bus Europos Sąjungos politikos raidos šioje srityje pagrindas,

1.   pabrėžia, kad su nepilnamečių nusikalstamumu galima veiksmingai kovoti tik priėmus nacionaliniu ir Europos lygmenimis integruotą strategiją, kurioje būtų derinami trys pagrindiniai principai: prevencija, teisminės bei neteisminės priemonės ir visų jaunų žmonių socialinės integracijos priemonės;

Nacionalinio lygmens politika

2.   pabrėžia, jog labai svarbu, kad visos visuomenės suinteresuotos šalys būtų tiesiogiai įtrauktos į nacionalinės strategijos planavimą ir įgyvendinimą, t. y. valstybė kaip centrinė administracija, regioninės ir vietinės valdžios institucijos, mokyklos bendruomenės atsakingieji darbuotojai, šeima, NVO, ypač tos, kurios yra orientuotos į jaunus žmones, pilietinė visuomenė ir kiekvienas asmuo; pritaria, kad būtina turėti atitinkamus finansinius šaltinius, kuriuos naudojant būtų veiksmingai įgyvendintos kovos su nepilnamečių nusikalstamumu priemonės;

3.   tvirtina, kad norint iš esmės kovoti su nepilnamečių nusikalstamumu būtina turėti integruotą ir veiksmingą mokyklų, šeimos ir švietimo politiką, kuri prisidėtų prie socialinių ir pilietinių vertybių perdavimo ir ankstyvojo jaunimo socializavimo; taip pat mano, kad būtina apibrėžti politiką, orientuotą į geresnę ekonominę bei socialinę sanglaudą, skirtą mažinti socialinę nelygybę bei įveikti socialinę atskirtį ir skurdą, ypatingą dėmesį skiriant vaikų skurdui;

4.   mano, kad būtina, jog šeima, mokytojai ir visuomenė vaikams nuo pat ankstyvo amžiaus skiepytų vertybes;

5.   mano, kad nepilnamečių nusikalstamumo prevencijai taip pat reikalinga viešoji politika kitose srityse, įskaitant aprūpinimą būstu, užimtumą, profesinį mokymą, laisvalaikį ir poilsį ir jaunimo mainus;

6.   primena, kad šeimos, mokyklos ir visuomenė turi bendradarbiauti kovoje su augančiu jaunimo smurto reiškiniu;

7.   pabrėžia ypatingą šeimos vaidmenį visais kovos su nepilnamečių nusikalstamumu etapais ir ragina valstybes nares parengti atitinkamas paramos tėvams priemones; pažymi, kad kai kuriais atvejais būtina labiau įtraukti tėvus ir daugiau informuoti apie jų atsakomybę;

8.   ragina valstybes nares nacionalinėje politikoje numatyti tėvams vienų metų atostogas, kurios leistų to pageidaujančioms šeimoms atsidėti savo vaiko pradiniam mokymui, kuris yra esminis dalykas jo emociniam vystymuisi;

9.   ragina valstybes nares ypač remti šeimas, susiduriančias su ekonominėmis ir socialinėmis problemomis; pabrėžia, kad priemonių, skirtų patenkinti pagrindinius būsto ir maisto poreikius, sukūrimas visiems šeimos nariams, pradedant nuo vaikų, bazinio išsilavinimo ir sveikatos priežiūros užtikrinimas, taip pat veiksmai, skirti užtikrinti šių šeimų nariams lygias galimybes darbo rinkoje ir socialiniame, ekonominiame bei politiniame gyvenime, padėtų užtikrinti sveiką ir teisingą šeimos aplinką vaikų vystimuisi ir pirmajai socializacijai;

10.   ragina valstybes nares skirti išteklių, reikalingų plėtoti efektyvias psichologinių ir socialinių konsultacijų paslaugas, įtraukiant susisiekimo punktus šeimoms, susidūrusiomis su nepilnamečių nusikalstamumo problemomis;

11.   pabrėžia ypatingą vaidmenį, tenkantį mokyklai ir mokyklos bendruomenei, vaikų ir paauglių asmenybės formavimui; pabrėžia, kad du pagrindiniai šiandienos mokyklos požymiai – kultūrinė įvairovė ir socialinių klasių skirtumų pabrėžimas – gali, jei švietimo sistemoje nebus būtinų paramos mokiniams struktūrų ir prieigos prie jų, lemti smurto mokyklos aplinkoje reiškinius;

12.   todėl ragina valstybes nares mokyklos valdžios institucijoms suformuluoti gaires, nustatančias naujovišką konfliktų sprendimo mokyklos aplinkoje procedūrą pasitelkiant tarpininkavimo instancijas, kurioms priklausytų mokiniai, tėvai, mokytojai ir vietos atsakingų įstaigų kompetentingų tarnybų atstovai;

13.   mano, kad absoliučiai būtina užtikrinti tinkamą mokytojų parengimą, kad pastarieji gebėtų valdyti įvairias klases, įgyvendinti pedagogiką, kuri būtų ne moralizuojanti, o prevencinė ir pagrįsta solidarumu, ir užkirsti kelią niekinimui ir atskirčiai tiek nepilnamečių nusikaltėlių, tiek jų mokslo draugų, esančių jų aukomis;

14.   be to, prašo valstybes nares į savo švietimo politiką įtraukti psichologinės pagalbos ir patarimų teikimą, ypač vaikams, susiduriantiems su socializacijos problemomis, galimybę užtikrinti medicinos priežiūrą kiekvienoje mokymo įstaigoje, kiekvienam atvejui paskirti socialinį darbuotoją, kuris aptarnautų ribotą mokymo įstaigų skaičių, sociologą-kriminologą, vaikų psichiatrą ir vaikų nusikalstamumo srities ekspertus, griežtą mokinių alkoholio ir narkotikų vartojimo kontrolę, kovą su bet kokios rūšies mokyklos bendruomenės narių diskriminacija, paskirti bendruomenės tarpininką, kuris užtikrintų mokyklos ir bendruomenės ryšį, taip pat skirtingų mokyklos bendruomenių bendradarbiavimą kuriant ir įgyvendinant kovos su smurtu programas;

15.   prašo valstybes nares ir kompetentingas reglamentavimo institucijas nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu griežtai pasirūpinti, kad būtų visiškai laikomasi Bendrijos ir nacionalinės teisės, susijusios su informavimu apie televizijos laidas ir kitas programas, kuriose transliuojamos ypač žiaurios ar nepilnamečiams nerekomenduojamos scenos; be to, prašo valstybes nares drauge su atsakingaisiais žiniasklaidos subjektais priimti gaires, skirtas vaiko, ypač nepilnamečių nusikaltėlių, teisėms apsaugoti, kai tai susiję su draudimu transliuoti ypatingo smurto scenas tam tikromis dienos valandomis ir atskleisti šiuose nusikaltimuose dalyvavusių nepilnamečių tapatybę;

16.   rekomenduoja valstybėms narėms stiprinti jaunimo namų, kaip jaunų žmonių mainų erdvės, vaidmenį bei kokybinį vertinimą ir pabrėžia, kad jaunų nusikaltėlių įtraukimas į šias vietas padėtų jų socializavimui ir sustiprintų jų priklausymo visuomenei jausmą;

17.   pabrėžia, kad žiniasklaida gali atlikti svarbų vaidmenį nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos srityje imdamasi visuomenės informavimo ir aktualinimo iniciatyvų ir transliuodama aukštos kokybės laidas, kurios pabrėžtų teigiamą jaunimo indėlį visuomenėje, kontroliuodama smurto, pornografijos bei narkotikų vartojimo scenų transliavimą, ir tai turėtų būti daroma remiantis susitarimais, kurie bus įtraukti į gaires, siekiant apsaugoti vaikų teises;

18.   taip pat pabrėžia, kad kovojant su nepilnamečių nusikalstamumu būtų naudinga, jei valstybės narės sukurtų pedagoginio pobūdžio priemonių, pagal kurias būtų numatytos alternatyvios kalinimui baudos ir kurias galėtų plačiai naudoti nacionaliniai teisėjai, pvz.: visuomenei naudingų darbų skyrimą, reabilitaciją ir tarpininkavimą aukoms, profesinį mokymą, atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, nusikaltėlio amžių, jo asmeninius bruožus ir brandą;

19.   ragina valstybes nares patvirtinti naujas pažangias priemones, skirtas teisiniam sprendimui, pvz. tiesioginį nepilnamečio tėvų ar globėjų dalyvavimą baudžiamojoje procedūroje nuo patraukimo atsakomybėn iki priemonių taikymo, derinant su perauklėjimu ir intensyvia psichologine parama, atsiradus galimybei, priimančios šeimos, atsakingos už paauglio auklėjimą, parinkimą ir patarimų ir informavimo paramą tėvams, mokytojams ir mokiniams, jei nepilnamečių žiaurus elgesys pasireiškė mokyklos aplinkoje;

20.   primena, kad nepilnamečių nusikalstamumo srityje dėl teisminės procedūros eigos ir jos trukmės, taikytinos priemonės pasirinkimo ir jos vėlesnio vykdymo pirmiausia būtina vadovautis vaiko interesais ir laikytis kiekvienos valstybės narės proceso teisės; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu bet kokia įkalinimo priemonė turi būti taikoma tik kraštutiniu atveju ir vykdoma nusikaltusiems nepilnamečiams pritaikytose infrastruktūrose;

21.   prašo valstybes nares integruotam nepilnamečių nusikalstamumo sprendimui numatyti specialias ir atskiras biudžeto lėšas, skirtas prevencinėms nepilnamečių nusikalstamumo priemonėms įgyvendinti, padidinti lėšas, skiriamas pagal jaunimo socialinės ir profesinės integracijos programas ir didinti išteklius, orientuotus į nepilnamečius nusikaltėlius priimančių struktūrų įvertinimą iš naujo ir modernizavimą centriniu ir regioniniu lygmeniu, taip pat į visų su tuo susijusių specialistų ir atsakingųjų darbuotojų specialų parengimą ir profesinį tobulinimą;

Europos strategijos link

22.   ragina valstybes nares vadovaujantis tarptautiniu mastu įtvirtintomis Pekino taisyklėmis, Rijado gairėmis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija bei kitomis tarptautinėmis šios srities konvencijomis ir bendradarbiaujant su Komisija neatidėliojant parengti ir priimti tam tikrus minimalius standartus ir pagrindinius principus, kurie būtų bendri visoms valstybėms narėms, ir nukreipti į tris pagrindinius: pirma, prevencijos priemonių, antra, teisminių ir neteisminių priemonių ir, trečia, reabilitacijos, socialinės integracijos ir tolimesnės integracijos priemonių, ramsčius;

23.   tvirtina, kad bendros europinės tvarkos tikslas turėtų būti apibrėžti neteisminės intervencijos modelius, skirtus nepilnamečių nusikalstamumui tvarkyti ir valdyti, o laisvės atėmimo priemonės ir bausmės turėtų būti kraštutinės galimos priemonės ir turėtų būti taikomos tik nusprendus, kad jos neabejotinai būtinos;

24.   mano, kad būtinas jaunimo įtraukimas ir dalyvavimas svarstant visus su jais susijusius klausimus ir priimant sprendimus, jei norima rasti bendrus sėkmingus sprendimus; mano, kad būtent dėlto teismo tarėjų intervencijos dėl vaikų etapu būtina rūpintis, kad pastarieji turėtų ne tik patirtį jaunimo auklėjimo srityje, bet taip pat būtų išėję smurto ir jaunimo problemos aktualinimo kursą;

25.   ragina Komisiją nustatyti visoms valstybėms narėms specialius kriterijus, kaip rinkti nacionalinę statistiką siekiant užtikrinti, kad ji būtų palyginama ir todėl ją būtų galima panaudoti planuojant Europos masto priemones; ragina valstybes nares aktyviai dalyvauti Komisijos darbe motyvuojant visas kompetentingas nacionalines, regionines ir vietines valdžios institucijas, asociacijas, NVO ir kitas pilietines šioje srityje veikiančias visuomenes organizacijas ir gaunant informacijos iš jų;

26.   ragina Komisiją ir valstybių narių nacionalines bei vietos valdžios institucijas remtis geriausia valstybių narių patirtimi, kai įtraukiama visa visuomenė, įskaitant teigiamus veiksmus bei tėvų asociacijų mokyklose ir kaimynų įsikišimą, taip pat įvertinti valstybių narių patirtį, susijusią su policijos įstaigų bendradarbiavimo susitarimais su švietimo įstaigomis, vietinėmis valdžios institucijomis, jaunimo organizacijomis ir socialinėmis vietinio lygmens tarnybomis, laikantis abipusio konfidencialumo principo, ir su nacionalinėmis strategijomis ir nacionalinėmis jaunimo programomis; ragina valstybes nares remtis pažangiausia patirtimi, įgyta kovojant su pavojingai augančiu nepilnamečių narkotikų vartojimu ir su tuo susijusiu nusikalstamumu, bei geriausiais sprendimais, taikytinais probleminio vartojimo atveju, ypač medicinos priežiūros srityje;

27.   džiaugiasi nacionalinėmis iniciatyvomis, apimančiomis teigiamus integracijos veiksmus, kaip antai užklasinės veiklos organizatorių, kuris jau veikia regionuose, pvz., Riochoje;

28.   prašo Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti esamomis Europos lygmens priemonėmis ir programomis, įtraukiant į jas veiksmus, skirtus kovoti su nepilnamečių nusikalstamumu, ir vykdyti šio reiškinio prevenciją, taip pat užtikrinti normalią nusikaltėlių ir aukų integraciją į visuomenę; šiuo klausimu atkreipia dėmesį į:

29.   pabrėžia, jog būtina, kad teismai ir policija glaudžiau bendradarbiautų nacionaliniu ir Bendrijos lygmenimis tirdami ir išspręsdami dingusių be žinios vaikų, kurie tapo nepilnamečių nusikaltėlių aukomis, bylas, remdamiesi ypatingais ES vaiko teisių strategijos tikslais, pateiktais Komisijos komunikate;

30.   pabrėžia, kad vienas iš prevencijos ir kovos su nepilnamečių nusikalstamumu elementų yra komunikacijos politikos, kuri leistų supažindinti visuomenę su problemomis, pašalintų smurtą iš žiniasklaidos ir remtų garso ir vaizdo žiniasklaidą, kurios laidų tinklelis nėra orientuotas vien į smurtines programas, vystymas; todėl prašo nustatyti Europos standartus, skirtus riboti smurto transliavimą tiek garso ir vaizdo žiniasklaidos priemonėse, tiek spaudoje;

31.   pabrėžia, kad direktyva 89/552/EEB(10) "Televizija be sienų" nustato konkrečius apribojimus smurtinių vaizdų transliavimui ir apskritai vaizdams, kurių nerekomenduojama matyti perauklėjamiems vaikams, o tai yra adekvati nepilnamečių smurto ir jų aukų prevencijos priemonė; prašo Komisiją imtis papildomų veiksmų šioje srityje, išplečiant mobiliosios telefonijos ir interneto pareigas, ir šie veiksmai turi būti pagrindiniai politikos prioritetai pagal pirmiau nurodytą Komisijos komunikatą dėl vaiko teisių;

32.   džiaugiasi, kad įsigaliojo Europos įmonių savireguliavimo sistema, susijusi su saugesniu paauglių ir vaikų mobiliųjų telefonų naudojimu, ir pabrėžia, kad dėl informavimo ir aktualinimo, susijusių su saugesniu naršymu internete ir saugesniu mobiliųjų telefonų naudojimu, Komisija turi pateikti konkrečius ir ribojančius pasiūlymus Europos lygmeniu;

33.   prašo Komisiją skatinti Europos žaliojo numerio, skirto problemų turintiems vaikams ir paaugliams, sukūrimą, nes šie žalieji numeriai gali smarkiai prisidėti prie nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos;

34.   ragina Komisiją, kai bus atlikti būtini tyrimai Europos lygmeniu, pasiūlyti integruotą Bendrijos pagrindų programą, kurioje būtų numatytos prevencinės priemonės, parama NVO iniciatyvoms ir tarptautinis bendradarbiavimas, lėšos regioniniams ir vietiniams bandomiesiems projektams, parengtiems remiantis geriausia nacionaline patirtimi ir skirtiems skleisti šią patirtį visai Europai, ir kuri taip pat apimtų mokymą ir socialinės bei pedagoginės infrastruktūros reikalavimus;

35.   pabrėžia, kad Bendrija turi nedelsdama imtis priemonių pagal šiuos du pagrindinius veiklos punktus:

36.   ragina Komisiją parengti bendrai finansuojamų priemonių programą įskaitant:

37.   ragina Komisiją atliekant Europos nepilnamečių nusikalstamumo stebėjimo centro parengiamuosius darbus ir rengiant su tuo susijusią programą nedelsiant pasiūlyti šias patirties bei techninių žinių populiarinimo ir sklaidos priemones:

o
o   o

38.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

(1) Rec(2003)20. (2) Rec(87)20. (3) Rec(88)6. (4) OL L 53, 2007 2 22, p. 1. (5) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0510. (6) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0188. (7) OL C 241, 1992 9 21, p. 67. (8) OL L 153, 2001 6 8, p. 1. (9) OL C 110, 2006 5 9, p. 75. (10) OL L 298, 1989 10 17, p. 23.

2007 m. birželio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės: su išorės aspektu susijusi strategija, Hagos programą įgyvendinantis veiksmų planas (2006/2111(INI))

P6_TA(2007)0284 A6-0223/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 6 straipsnius bei VI antraštinę dalį ir Europos bendrijos steigimo sutarties IV antraštinę dalį dėl Europos Sąjungos kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės (LSTE) stiprinimo,

–   atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančios šalies išvadas ir nuo 1999 m. Europos Vadovų Tarybos susitikimuose, įskaitant įvykusį 2006 m. gruodžio 14 ir 15 d., nustatytus tikslus LSTE išorės matmens srityje,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos pagrindų sprendimo dėl tam tikrų procesinių teisių baudžiamuosiuose procesuose visoje Europos Sąjungoje (COM(2004)0328),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl asmens duomenų, tvarkomų policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose kontekste, apsaugos (COM(2005)0475),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės išorės matmens (COM(2005)0491) bei Komisijos ataskaitą dėl šios strategijos įgyvendinimo pažangos (SEC(2006)1498),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. priimtą strategiją pavadinimu "Teisingumo ir vidaus reikalų išorės matmens strategija. Visuotinė laisvė, saugumas ir teisingumas" (toliau − strategija) ir į Tarybos pranešimą dėl šios strategijos įgyvendinimo 2006 m., kuriam 2006 m. gruodžio 4 ir 5 d. 2768–ame posėdyje pritarė TVR taryba,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 23 d. priimtą Teisingumo ir vidaus reikalų išorės santykių darbo programą keliems pirmininkavimo laikotarpiams (5003/1/7), Tarybos Veiksmų planą dėl ES ir Vakarų Balkanų šalių bendradarbiavimo stiprinimo kovoje su organizuotu nusikalstamumu, korupcija, neteisėta imigracija ir terorizmu (9360/06), Veiksmų planą dėl ES paramos kovai su narkotikų gamyba ir kontrabanda Afganistane stiprinimo (9305/06), kuriuos 2006 m. birželio 1 ir 2 d. priėmė TVR taryba, bei 2006 m. lapkričio 11 d. priimtą Veiksmų planą dėl bendros su Rusija laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės įgyvendinimo (15534/06),

–   atsižvelgdamas į ankstesnius Parlamento metinius debatus dėl LSTE ir rezoliucijas, susijusias su LSTE išorės matmeniu (dėl terorizmo, CŽV, duomenų apsaugos, kontrabandos, kovos su narkotikais ir pinigų plovimo),

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. spalio 14 d. rekomendaciją Tarybai ir Europos Vadovų Tarybai dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės ateities bei dėl jos teisėtumo ir veiksmingumo stiprinimo sąlygų(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A6–0223/2007),

A.   kadangi LSTE išorės matmuo didėja laipsniškai formuojantis laisvės, saugumo ir teisingumo vidaus erdvei, kuriai daro įtaką vis labiau įvairiais ryšiais susietas pasaulis ir tarptautinis pavojų, pvz., terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo, bei problemų, kaip antai migracijos srautai, pobūdis; ir kadangi, siekiant užtikrinti pagrindines teises, saugumą, stabilumą ir pagarbą teisinės valstybės principams ES viduje, būtina skleisti pamatines LSTE vertybes už ES ribų;

B.   kadangi priimdama ir įgyvendindama nuoseklią LSTE išorės matmens strategiją ES padidina savo patikimumą ir įtaką pasaulyje ir kadangi ši strategija gali būti įgyvendinta tik glaudžiai bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, įskaitant tokius sąjungininkus kaip JAV, ir su tarptautinėmis organizacijomis,

C.   kadangi ši strategija yra svarbus žingsnis siekiant kurti vidaus LSTE, užtikrinant saugią išorės aplinką ir plėtojant ES išorės santykius, skatinant vadovautis teisinės valstybės, demokratinių vertybių, pagarbos žmogaus teisėms ir patikimų institucijų principais;

D.   kadangi saugumo ir teisingumo pusiausvyros įtvirtinimas turėtų atsispindėti rengiant ir įgyvendinant įvairių sričių politiką, skirtą tikrai ir tvariai laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei sukurti;

E.   kadangi ES išorės veiklos politiniam nuoseklumui ir veiksmingumui šiuo metu trukdo:

F.   kadangi ES gali naudoti įvairias LSTE išorės matmens strategiją padedančias įgyvendinti politikos priemones, pvz., dvišalius susitarimus (asociacijos susitarimus, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus, stabilizacijos ir asociacijos susitarimus), ES plėtros ir pasirengimo narystei procesą, Europos kaimynystės politikos (EKP) veiksmų planus, regioninį bendradarbiavimą, atskirus susitarimus (su JAV, Japonija, Kinija ir t.t.), operatyvų bendradarbiavimą, plėtros politiką ir išorės pagalbą,

Pateikia šį rekomendacijų sąrašą svarstyti Tarybai ir Komisijai:
LSTE išorės matmens demokratinės atskaitomybės didinimas

1.   ragina Europos Vadovų Tarybą sprendžiant klausimą dėl ES LSTE išorės strategijos remtis Parlamento dabartinėmis ir būsimomis rekomendacijomis; primena, kad Parlamentas turi atlikti esminį vaidmenį stiprinant ES išorės veiklos atskaitomybę;

2.   ragina Tarybai pirmininkaujančią valstybę ir Komisiją:

3.   ragina Tarybą vykstant konstituciniam procesui panaudoti ES sutarties 42 straipsnyje numatytą vadinamąją perėjimo nuostatą (pranc. passerelle), siekiant pekelti su policijos ir teismų bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose susijusias nuostatas į Bendrijos kompetencijos sritį, nes tai padidintų veiksmingumą, skaidrumą, atskaitomybę, taip pat demokratinę ir teisminę kontrolę; todėl ragina Komisiją iki 2007 m. spalio mėn. pateikti Tarybai oficialų pasiūlymą dėl sprendimo pasinaudoti ES sutarties 42 straipsniu; mano, kad vidinė darna galėtų pagerėti įsigaliojus Sutarčiai dėl Konstitucijos Europai, ypač įsteigus Europos užsienio reikalų ministro pareigybę ir išorės santykių diplomatinę tarnybą;

4.   ragina Tarybą kuo greičiau priimti pamatinius sprendimus, susijusius su informacijos apie teistumą saugojimu, naudojimu ir keitimusi ir procesinių teisių baudžiamuosiuose procesuose visoje Europos Sąjungoje kodifikavimu, kaip to siekiama minėtame Komisijos pasiūlyme (COM(2004)0328);

Pagrindiniai strategijos uždaviniai

5.   pritaria strategijoje pateiktiems principams, ypač būtinybei bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis sprendžiant bendras problemas ir siekiant bendrų politikos tikslų; pabrėžia būtinybę derinti įvairias priemones, kuriomis gali naudotis ES, siekiant, kad atsakas būtų tinkamas ir nuoseklus; pabrėžia būtinybę derinti valstybių narių ir Komisijos veiksmus siekiant, kad šie veiksmai papildytų vienas kitą ir nesidubliuotų; atsižvelgdamas į svarbą, kurią ES ir valstybės narės teikia LSTE sukūrimui, mano, kad glaudus bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis šioje srityje turėtų teigiamos įtakos jų santykiams su ES;

6.   pabrėžia, kad būtina, jog ES pasinaudotų savo tradiciniais ryšiais su trečiosiomis šalimis ir joms skirtomis priemonėmis siekdama jas paskatinti priimti ir įgyvendinti atitinkamas tarptautines normas ir įsipareigojimus, susijusius su teisingumo ir vidaus reikalais;

7.   primena būtinybę racionalizuoti Bendrijos institucijų veiklą ir esamų priemonių naudojimą, taip pat derinti valstybių narių veiksmus ir veiklą ES lygmeniu siekiant užtikrinti darnų ir veiksmingą atsaką palaikant ES santykius su trečiosiomis šalimis ir išvengti dubliavimosi; pabrėžia būtinybę išlaikyti pusiausvyrą tarp LSTE vidaus ir išorės matmenų vystymo;

8.   pabrėžia, kad Europos Parlamentui būtina padidinti savo išorės santykių veiklos, kurioje dalyvauja daug įvairių veikėjų, nuoseklumą; todėl ragina racionalizuoti veiklą, susijusią su žmogaus teisėmis, demokratiniu valdymu ir teisinės valstybės principais trečiosiose šalyse ir saugumo išorės matmens klausimu;

9.   ragina Tarybą labiau patikslinti savo politiką dėl LSTE išorės matmens ir užtikrinti, kad Tarybos geografinės darbo grupės ir susijusios su teisingumo, laisvės ir saugumo klausimais darbo grupės veiktų suderintai;

10.   pastebi, kad būtina stiprinti veiklos pagal skirtingus ramsčius derinimą ir vengti įvairių priemonių, priskiriamų LSTE, Europos saugumo ir gynybos politikai (ESGP), Bendrai užsienio ir saugumo politikai (BUSP) ir Bendrijos sritims, dubliavimosi; pabrėžia, kad Europos Parlamentas turėtų nuolat stebėti minėtojo derinimo veiksmingumą; pritaria priemonėms, kurių buvo imtasi siekiant pagerinti integruoto civilinio ir karinio bendradarbiavimo darną Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) srityje, ypač krizių valdymo klausimu;

11.   pabrėžia, kad planuojant ESGP operacijas turėtų būti atsižvelgiama į įvairius gretutinius arba tęstinius veiksmus, numatytus pagal Bendrijos priemones, susijusias su teisinės valstybės, kovos su nelegalia prekyba ginklais ir narkotikais, prekyba moterimis ir vaikais, terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kovos su šiais reiškiniais, taip pat padėties stabilizavimo pasibaigus konfliktams klausimais, ypač atsižvelgiant į Stabilumo priemonę ir Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę;

12.   mano, kad atsižvelgiant į didesnio masto laisvės ir saugumo erdvės aspektą atėjo laikas panaikinti politines kliūtis, trukdančias glaudesniam transatlantiniam bendradarbiavimui, pvz., kovos su nelegalia prekyba narkotikais, organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu klausimais, ypač turint mintyje būsimas civilinio pobūdžio ESGP operacijas Kosove ir Afganistane, taip pat moterų teisių ir keitimosi asmens duomenimis bei jų apsaugos klausimais; atsižvelgdamas į tai, Parlamentas ragina uždaryti Gvantanamo kalėjimą, pabrėždamas, kad šio kalėjimo veikla rodo neigiamą kovos su terorizmu pavyzdį;

13.   primygtinai prašo valstybes nares individualiai, kolektyviai ir palaikant visus atitinkamus dvišalius ir tarptautinius santykius skatinti taikyti diplomatinį ir taikų pasaulinių konfliktų sprendimo būdą, siekiant išvengti dvigubų standartų taikymo ar iliuzijos, kad jie taikomi, vykdant Europos užsienio politiką, jos saugumo ir žmogaus teisių politiką;

14.   ragina ES ir tarptautines organizacijas glaudžiau bendradarbiauti, ypač su Europos Taryba ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, ir pabrėžia, kad būtina stiprinti regioninį dialogą ir bendradarbiavimą teisingumo, laisvės ir saugumo klausimais;

15.   ragina Komisiją labiau remti regioninį bendradarbiavimą teisingumo, laisvės ir saugumo klausimais pasinaudojant veikiančiomis institucijomis, pvz., Afrikos Sąjunga, ir skatinant naujas iniciatyvas srityse, kuriose regioninis bendradarbiavimas nepakankamas, pvz., Artimuosiuose Rytuose ir Rytų Europoje;

16.   ragina Komisiją nuolat stebėti strategijoje nustatytų tikslų ir prioritetų įgyvendinimą ir kas 18 mėnesių teikti ataskaitas šiuo klausimu; ragina Komisiją reguliariai įvertinti strategijoje aptartų sričių finansavimo veiksmingumą; ragina Tarybą reguliariai įvertinti pažangą ir prioritetus, nes LSTE išorės matmuo sparčiai didėja;

Stiprinti saugumą ir pagarbą žmogaus teisėms

17.   ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares:

18.   rekomenduoja Komisijai, valstybėms narėms ir Tarybai apsvarstyti galimybę greta finansavimo, skiriamo veiklai, vykdomai trečiosiose šalyse ir regionuose laisvės, saugumo ir teisingumo klausimais, numatyti specialų projektų, susijusių su žmogaus teisių apsauga ir jų įgyvendinimu, finansavimą;

19.   išreiškia susirūpinimą dėl kai kurių trečiųjų šalių, su kuriomis ES palaiko glaudžius ryšius, ypač šalių, kurios naudojasi kaimynystės politikos privalumais, ir Rusijos Federacijos, kur ypač pažeidžiamos spaudos ir išraiškos laisvės, įsipareigojimo laikytis pagrindinių teisių stokos ir ragina šiuo klausimu akyviau plėtoti dialogą su minėtomis šalimis;

20.   išreiškia susirūpinimą dėl to, kaip pati ES laikosi žmogaus teisių standartų, prisimenant neseniai CŽV vykdytas kalinių perdavimo programas ir visą kitą abejonių keliančią kai kurių valstybių narių veiklą, susijusiais klausimais;

21.   ragina ES ir valstybes nares visapusiškai laikytis principo neišduoti asmenų į šalis, kuriose jiems grėstų kankinimai ir (arba) mirties bausmė; ragina Tarybą ir Komisiją primygtinai reikalauti, kad šalys, su kuriomis palaikomi glaudūs ryšiai, nutrauktų minėto pobūdžio veiklą ir užtikrintų, kad visiems asmenims būtų užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą;

22.   išreiškia rimtą susirūpinimą dėl nepakankamos ES piliečiams suteiktos teisinės apsaugos tuo atveju, kai asmens duomenys perduodami trečiosioms šalims, pvz., atvejais, susijusiais su keleivio duomenų įrašais (angl. PNR), finansiniai duomenimis (SWIFT) ar FTB rinktais telekomunikacijų duomenimis; dar kartą prašo Komisijos atlikti tyrimą siekiant nustatyti, kokios kategorijos Sąjungos piliečių duomenis peržiūri ir panaudoja trečiosios šalys pagal savo jurisdikciją; pabrėžia, kad keistis asmens duomenimis galima tik remiantis atitinkamu teisiniu pagrindu, taikant tikslias taisykles ir kriterijus bei laikantis Bendrijos teisės aktų dėl privatumo ir pilietinių teisių apsaugos; mano, kad keistis duomenimis su JAV reikėtų remiantis tinkamais teisiniais transatlantinio bendradarbiavimo pagrindais, remiantis ES ir JAV susitarimais, ir kad šioje srityje nepriimtinas dvišalių susitarimų pasirašymas;

23.   apgailestauja dėl ES ir JAV santykių demokratinės priežiūros trūkumo vykstant Aukšto lygio kontaktinės grupės, kurią sudaro Komisijos, Tarybos ir JAV vyriausybės atstovai iš Teisingumo ir Vidaus saugumo departamentų, veiklai, kadangi šiame dialoge nedalyvauja Europos Parlamentas, nacionaliniai parlamentai ir JAV Kongresas;

24.   rekomenduoja vykdyti vientisą duomenų apsaugos politiką pagal pirmą ir trečią ramsčius; primena, kad skirtumai tarp šių ramsčių politikos daro įtaką ne tik piliečių teisei į asmens duomenų saugumą, bet ir teisėsaugos veiksmingumui ir valstybių narių tarpusavio pasitikėjimui; todėl ragina Tarybą kuo skubiau priimti pasiūlymą dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl asmens duomenų apsaugos (COM(2005)0475);

Sąjungos piliečių apsaugos nuo terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo užtikrinimas

25.   mano, kad vykdant ES kovos su terorizmu politiką reikėtų tvirtai laikytis demokratinio teisėtumo, proporcingumo, veiksmingumo ir pagarbos žmogaus teisėms principų, taikant pirmiau minėtos 2007 m. vasario 14 d. rezoliucijos dėl CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse(2) išvadas;

26.   ragina Komisiją ir Tarybą kovojant su tarptautiniu terorizmu naudotis Laikinojo komiteto tariamam CŽV vykdytam kalinių gabenimui ir neteisėtam laikymui Europos šalyse tirti pateiktomis išvadomis, kuriomis remdamasis Europos Parlamentas 2007 m. vasario 14 d. priėmė rezoliuciją; ypač rekomenduoja visoms Bendrijos institucijoms stebėti, kad valstybės narės, siekdamos užtikrinti saugumą, jokiu būdu nepažeistų nė vieno asmens, net įtariamo padarius teroristinių nusikaltimų, pagrindinių teisių;

27.   ragina Bendrijos institucijas ir valstybes nares imtis visų galimų priemonių ribojant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, kurios gina ir (arba) finansuoja teroristines organizacijas; ir pabrėžia, kad bet kuri valstybė, siekianti naudotis geresnių santykių su ES privalumais, turi visiškai pasmerkti terorizmą; ragina valstybes, kurios dar nepasirašė ir (arba) neratifikavo visų JT konvencijų dėl terorizmo, tai padaryti;

28.   pabrėžia ES galimybes įvairiai veikti išorės veiksmų srityje kovojant su terorizmu ir pabrėžia būtinybę darniai naudoti visas turimas priemones; ragina valstybes nares kartu su JT toliau kurti bendrą terorizmo apibrėžimą;

29.   primena, kad būtina įvertinti tarptautinių iniciatyvų, susijusių su antiteroristinėmis priemonėmis, veiksmingumą (pvz., JAV Patriot Act persvarstymas); pabrėžia tinkamos Bendrijos politikos kovos su terorizmu srityje svarbą, kadangi antiteroristinių priemonių veiksmingumas labai padidėtų, jei ES, derėdamasi dėl tokių priemonių su trečiosiomis šalimis, laikytųsi vienos nuomonės;

30.   primena būtinybę gerinti bendradarbiavimą su pirmaujančiomis regionų valstybėmis kovos su terorizmu, teroristų verbavimo ir finansavimo bei svarbiausios infrastruktūros apsaugos klausimais, laikantis pagrindinių teisių ir Europos Sąjungos vertybių;

31.   ragina Tarybą stiprinti dialogą su kitomis trečiosiomis šalimis, remti institucijų vystymą ir gebėjimų lavinimą, toliau plėtoti ir įgyvendinti nacionalinius veiksmų planus, kad būtų veiksmingai kovojama su korupcija, ir įtraukti antiteroristines išlygas į visus su trečiosiomis šalimis pasirašytus susitarimus; mano, kad šią sritį reikia daugiau finansuoti ir joje naudoti neseniai sukurtas Bendrijos priemones;

32.   ragina valstybes, kurios dar nepasirašė ir (arba) neratifikavo tokių priemonių kaip JT konvencija dėl kovos su korupcija, JT konvencija dėl kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu ir jos trys protokolai dėl neteisėto migrantų įvežimo, prekybos žmonėmis bei neteisėtos šaunamųjų ginklų gamybos ir prekybos, bei Tarptautinė konvencija dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo, tai padaryti;

33.   ragina Tarybą pareikalauti, kad ES trečiųjų šalių partneriai sudarytų tipinius susitarimus dėl ekstradicijos, paremtus su JAV sudarytų susitarimų dėl ekstradicijos ir tarpusavio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose pavyzdžiu, jei tokie susitarimai dar nesudaryti, kad būtų galima išduoti teisti įtariamus teroristiniais ir baudžiamaisiais nusižengimais asmenis;

34.   pabrėžia būtinybę ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų, siekiant užkirsti kelią neteisėtam duomenų ir telekomunikacijų tinklų naudojimui teroristiniais ir nusikalstamais tikslais per trečiosiose šalyse veikiančias kompiuterines sistemas;

35.   ragina Komisiją ir Tarybą sukurti standartines ginklų, sprogmenų ir ginkluotės gamybos, sandėliavimo, prekybos, vežimo, importo ir eksporto procedūras, siekiant išvengti jų neteisėto naudojimo ES ir trečiosiose šalyse;

Policijos ir teismų bendradarbiavimo bei sienų kontrolės stiprinimas

36.   ragina, kad būtų veiksmingiau bendradarbiaujama policijos ir teismų srityse, ypač bendrai naudojant nacionalinius išteklius, pvz., pasitelkiant ryšių palaikymo pareigūnus; pabrėžia, kad, nors šioje srityse svarbu instituciniai pajėgumai ir bendradarbiavimas vykdant operatyvinę veiklą, ES veikla turėtų būti vykdoma palaikant visuotinius žmogaus teisių standartus;

37.   rekomenduoja, kad Europolas kuo greičiau turėtų galios organizuoti ir koordinuoti operatyvinę veiklą ir tyrimus, dalyvauti jungtinėse tyrimo grupėse ir skirti savo ryšių palaikymo pareigūnus tokiuose prioritetiniuose regionuose kaip Vakarų Balkanai;

38.   rekomenduoja Europos Sąjungai pagal ES sutarties 30 straipsnį sudaryti tipinius policijos bendradarbiavimo susitarimus su JAV, Europos kaimynystės politikos (EKP) šalimis ir kitais partneriais; reikalauja, kad Parlamentas, kuris teisėtai ir demokratiškai atstovauja piliečiams, kurių interesams toks susitarimas daro įtaką, derybų dėl būsimo susitarimo laikotarpiu aktyviai dalyvautų vykstant dialogui su JAV Kongresu;

39.   teigiamai vertina pažangą ES ir Rusijos keitimosi informacija srityje, tačiau primena, kad padėtį galima dar pagerinti, ypač organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo srityse;

40.   pažymi, kad būtina, jog labai pagerėtų ES ir Rusijos bendradarbiavimas, siekiant sumažinti nestabilumo šaltinius ES ir EKP zonoje, pvz., besitęsiančius konfliktus Moldovoje ir Gruzijoje ir rusų mažumų radikalių jėgų judėjimus ES valstybėse narėse;

41.   primygtinai ragina Tarybai pirmininkaujančią valstybę ir Komisiją sudaryti tarptautines privatinės teisės sutartis, būtinas siekiant užtikrinti Europos piliečių interesus trečiosiose šalyse, ir vykstant šiam procesui stengtis didinti Europos Sąjungos ir jos valstybių narių patikimumą;

42.   džaugiasi ES ir JAV susitarimais dėl ekstradicijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, kuriuos galima laikyti tikrai sėkmingais; konstatuoja, kad Kongresas pradėjo šių susitarimų ratifikavimo procedūrą, ir ragina visas valstybes nares taip pat to imtis; taip pat teigiamai vertina Eurojusto ir JAV bendradarbiavimo susitarimą;

43.   ragina JAV ir kitas šalis, kurios taiko įvažiavimo vizas kai kurių ES valsybių narių atžvilgiu, kuo greičiau panaikinti vizų režimą ir su visais ES valstybių narių piliečiais elgtis vienodai; apgailestauja, kad į siūlomus JAV vizų atsisakymo programos pakeitimus įtraukta papildoma keitimosi informacija (keleivio duomenų įrašo) sąlyga;

44.   mano, kad ES ir JAV yra pagrindinės ir lojalios sąjungininkės kovojant su terorizmu ir kad turėtų būti sudarytas tarptautinis susitarimas siekiant užtikrinti, jog SWIFT duomenys būtų tvarkomi vadovaujantis 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(3); ragina šiame tarptautiniame susitarime įtvirtinti būtinas apsaugos priemones, kad būtų galima užkirsti kelią piktnaudžiavimui duomenimis siekiant ekonominių ir komercinių tikslų; pabrėžia, kad SWIFT turėtų sustabdyti visų duomenų siuntimą į paralelią savo tinklavietę JAV;

45.   pabrėžia faktą, kad veiksminga pasienio kontrolė yra svarbi kovojant su nelegalia imigracija ir kad kai kuriais atvejais ji gali būti naudinga kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu;

46.   rekomenduoja FRONTEX atlikti operatyvaus išorės sienų valdymo vaidmenį; tai galima pasiekti padidinus agentūros operatyvinius pajėgumus ir suteikus pakankamų finansinių, žmogiškųjų ir techninių išteklių pagal solidarumo ir abišalės pagalbos tarp valstybių narių, kurios turi dalytis Sąjungos išorės sienų valdymo našta, principą;

47.   ragina labiau remti nuolatines naujųjų valstybių narių pastangas siekiant apsaugoti naujas rytinės ES dalies išorės sienas;

48.   remia Eurojusto vaidmens stiprinimą ir jo nacionalinių narių galių suderinimą, kuris turėtų padidinti Eurojusto pajėgumus veiksmingai koordinuoti bei pradėti tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą;

Tarptautinio solidarumo migracijos, readmisijos ir prieglobsčio politikos srityse stiprinimas

49.   rekomenduoja Tarybai parengti bendrą ES migracijos politiką, kurioje būtų numatytos priemonės, tinkančios veiksmingai reaguoti į legalios ir nelegalios imigracijos keliamas problemas; todėl ragina įgyvendinti prieš aštuonerius metus Europos Tarybos Tamperėje priimtas ir neformalios Europos Tarybos Lahtyje patvirtintas išvadas, Hagos programą ir 2006 m. gruodžio mėn. Europos Tarybos išvadas, kuriose išreikšta būtinybė taikyti 2005 m. patvirtintą Visuotinę imigracijos strategiją;

50.   primena, kad tinkamai ir solidariai bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis kontroliuojama imigracija gali būti labai naudinga ir kad imigrantų integravimas turi būti esminis būsimos ES migracijos politikos elementas; pabrėžia, kad ES veiksmai, kuriais siekiama sustiprinti trečiųjų šalių pajėgumą valdyti migracijos srautus ir apsaugoti savo sienas, turi būti veiksmingos vystymosi politikos dalis, atsižvelgiant į konkrečią ekonominę ir socialinę padėtį ir kovojant su tikrosiomis legalios ir nelegalios migracijos priežastimis, pvz., skurdu ir nepakankama pagarba žmogaus teisėms atitinkamose šalyse; ši veikla taip pat turėtų apimti paramą trečiosioms šalims, stiprinant jų pajėgumus valdyti migracijos srautus, ir paramą veiksmingam vystymuisi ir bendrai plėtrai,

51.   ragina Tarybą nustatyti bendro sprendimo ir kvalifikuotos balsų daugumos procedūras legalios migracijos ir imigrantų integravimo srityse, siekiant pagerinti sprendimų priėmimą ir užbaigti 2005 m. pradėtą procesą, kurio metu Bendrijos metodas buvo pradėtas taikyti nelegaliai migracijai ir pasienio kontrolei;

52.   ragina Tarybą ir Komisiją panaudoti visas priemones, kad kilmės ir tranzito šalių valdžios institucijos iš tikrųjų bendradarbiautų su ES siekdamos užkirsti kelią nelegaliai imigracijai ir kovoti su organizacijomis, kurios verčiasi prekyba žmonėmis; taip pat ragina Tarybą ir Komisiją nuolat tikrinti, kaip atitinkamos trečiosios šalys bendradarbiauja nelegalios imigracijos srityje; šiuo požiūriu pabrėžia 2003 m. birželio 19 ir 20 d. Salonikų Europos Vadovų Tarybos prašymu 2003 m. Tarybos priimto trečiųjų šalių stebėjimo ir vertinimo mechanizmo kovojant su nelegalia imigracija svarbą;

53.   ragina nedelsiant sukurti teisingą ir veiksmingą bendrą Europos prieglobsčio sistemą ir ragina Tarybą pašalinti visas kliūtis, kurios trukdo sukurti šią sistemą;

54.   mano, kad readmisijos sutarčių sudarymas yra prioritetas ir sudaro platesnės kovos su nelegalia migracija strategijos dalį; primena, kad būtinos aiškios, skaidrios ir nešališkos grąžinimo taisyklės; yra susirūpinęs, kad ES vardu pasirašytuose readmisijos susitarimuose aiškiai nepaminėta, jog prieglobsčio prašantys asmenys nepatenka į susitarimo taikymo sritį, todėl pagal šiuos susitarimus įmanoma prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai dar nebuvo iš esmės išnagrinėti, buvo atmesti arba pripažinti nepriimtinais taikant saugios trečiosios šalies principą, readmisija; ragina sukurti priemones, kurios užtikrintų negrąžinimo (pranc. non–refoulement) principo laikymąsi;

55.   rekomenduoja derybas su trečiosiomis šalimis gaires dėl direktyvų dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinamo, kuriose būtų kiek įmanoma remiamasi abipusiškumo principu, siekiant sukurti tikrą bendradarbiavimą migracijos valdymo srityje; ragina Tarybą paskatinti valstybes nares sumažinti vizų kainas tam, kad būtų skatinama demokratinė raida Europos kaimynystės politikos (EKP) šalyse ir kad būtų išvengta saugumo sumetimais grindžiamų naujų suvaržymų teisėtai keliaujantiems asmenims;

56.   remia regionines apsaugos programas, kurias sukūrė Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Jungtinių Tautų vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru ir suinteresuotomis trečiosiomis šalimis, ir primena, kad svarbu užtikrinti, jog tie, kuriems reikia apsaugos, galėtų ją kuo greičiau gauti bet kurioje jų buvimo šalyje ar regione;

o
o   o

57.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams;

(1) OL C 166 E, 2005 7 7, p. 58. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0032. (3) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

2007 m. birželio 21 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl derybų dėl pamatinio sprendimo dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija eigos (2007/2067(INI))

P6_TA(2007)0285 A6-0151/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai, kurį pateikė Martine Roure PSE frakcijos vardu dėl derybų dėl pamatinio sprendimo dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija eigos (B6-0076/2007),

–   atsižvelgdamas į savo 2002 m. liepos 4 d. poziciją dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija(1),

–   atsižvelgdamas į 1996 m. liepos 15 d. Tarybos priimtus bendruosius veiksmus (96/443/TVR), remiantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, dėl veiksmų kovojant su rasizmu ir ksenofobija(2) (toliau - Bendrieji veiksmai),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija (COM(2001)0664)(3),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. pasiūlymą dėl Tarybos pamatinio sprendimo "Liuksemburgo kompromisas"(4),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. sausio mėn. pasiūlymą dėl Tarybos pamatinio sprendimo (5),

–   atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, ypač į jo 20 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į 1965 m. gruodžio 21 d. Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. sausio 28 d. Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų papildomą protokolą dėl rasistinio ir ksenofobinio pobūdžio veikų, padarytų naudojantis kompiuterinėmis sistemomis, kriminalizavimo(6),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnio 3 dalį ir 94 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6-0151/2007),

A.   kadangi Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro metiniai pranešimai, jo lyginamosios rasistinių nusikaltimų ataskaitos ir jo du naujausi pranešimai apie antisemitizmą ir islamofobiją parodė, kad rasistiniai nusikaltimai yra aktuali ir akivaizdi problema visose valstybėse narėse; kadangi manoma, kad 2004 m. daugiau kaip 9 milijonai žmonių buvo rasistinių nusikaltimų aukos,

B.   kadangi 2007 m. buvo paskelbti Europos lygių galimybių visiems metais ir kadangi šiais metais reikia skirti ypatingą dėmesį kovai su visų formų diskriminacija,

C.   kadangi būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp pagarbos išraiškos laisvei ir kovos prieš rasizmą ir ksenofobiją,

D.   kadangi nors šioje srityje pageidautina imtis baudžiamosios politikos, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad kultūroje, pagrįstoje teisėmis ir laisvėmis, baudžiamoji teisė visada yra paskutinė priemonė, kurią reikia naudoti kuo mažiau; kadangi teisėkūros politika šioje srityje turi būti vertinama atsižvelgiant į visas vertybes, kurioms gresia pavojus, ypač atsižvelgiant į konfliktą tarp išraiškos laisvės ir kiekvieno žmogaus teisės būti gerbiamam bei teisės, kad su juo būtų elgiamasi kaip su kitais,

E.   kadangi reikia apsaugoti išraiškos ir susirinkimų laisvę, išskyrus tuos atvejus, kai ja naudojamasi siekiant skatinti naudoti jėgą, smurtą ar neapykantą, ketinant inicijuoti ar kurstyti neteisėtus veiksmus arba jeigu ji gali paskatinti tokius veiksmus,

F.   kadangi, nors visos valstybės narės yra priėmusios teisės aktus, kuriais siekiama kovoti su rasizmu ir ksenofobija, jie labai skiriasi; kad šie skirtumai parodo, jog siekiant veiksmingiau kovoti su rasizmu ir ksenofobija tarpvalstybiniu ir Europos mastu labai svarbu teisės aktus iki tam tikro laipsnio derinti Europos lygmeniu,

G.   kadangi su rasizmu ir ksenofobija turi būti aktyviai kovojama visoje Europos Sąjungoje, pirmiausia pasitelkiant švietimą ir nuolat kartojamą socialinę bei politinę argumentaciją, kuria siekiama izoliuoti šių idėjų platintojus ir atskleisti jų argumentus;

H.   kadangi praėjus šešeriems derybų metams, 2007 m. balandžio 19 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdžio metu Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl pamatinio sprendimo dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija,

I.   kadangi šis politinis susitarimas yra daugelį metų trukusių derybų rezultatas ir turi būti laikomas išeities tašku priimant labiau pagrįstus šios srities Europos teisės aktus,

J.   kadangi Europos Parlamentas priėmė savo pirmiau minėtą 2002 metų liepos 4 d. poziciją, kadangi tačiau ši pozicija rėmėsi pirminiu 2001 m. Komisijos pasiūlymu, ir kadangi 2007 m. balandžio 19 d. politinis susitarimas yra sunkių derybų rezultatas ir todėl labai pakeitė pradinį Komisijos tekstą; kadangi dėl šios priežasties reikėtų dar kartą konsultuotis su Parlamentu dėl šio naujo teksto,

K.   kadangi priėmus šį pamatinį sprendimą bus panaikinti Bendrieji veiksmai ir kadangi svarbu, kad pamatinis sprendimas būtų ne mažiau svarbus nei Bendrieji veiksmai,

1.   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl pamatinio sprendimo, dėl kurio 2007 m. balandžio 19 d. Teisingumo ir vidaus reikalų taryba pasiekė politinį susitarimą, teikia Tarybai šias rekomendacijas:

2.   paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir, informavimo tikslu, Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL C 271 E, 2003 11 12, p. 558. (2) OL L 185, 1996 7 24, p. 5. (3) OL C 75 E, 2002 3 26, p. 269. (4) Dokumentai 8994/1/05 REV 1 DROIPEN 24; 8994/1/05 REV ADD 1 DROIPEN 24. (5) Dokumentas 5118/07 DROIPEN 1. (6) Europos Tarybos sutarčių serija, STCE Nr. 189. (7) OL L 180, 2000 7 19, p. 22.

2007 m. birželio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl praktinio bendradarbiavimao, sprendimų kokybės bendrojoje Europos prieglobsčio sistemoje (2006/2184(INI))

P6_TA(2007)0286 A6-0182/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijos steigimo sutarties 63 straipsnio 1 ir 2 dalis,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvą 2005/85/EB, nustatančią būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse(1),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų(2),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 343/2003, nustatantį valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus(3) (II Dublino reglamentas),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvą 2003/9/EB, nustatančią minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo(4),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. lapkričio 4 ir 5 d. Hagos programą,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 27 d. poziciją dėl Tarybos direktyvos, nustatančios būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse(5), projekto,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl glaudesnio praktinio bendradarbiavimo. Naujos struktūros, nauji požiūriai: sprendimų priėmimo tobulinimas bendroje Europos prieglobsčio sistemoje" (COM(2006)0067),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos bendrijos steigimo sutarties IV antraštinės dalies nuostatų dėl Teisingumo Teismo įgaliojimų suderinimo siekiant užtikrinti veiksmingesnę teisminę apsaugą (COM(2006)0346),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A6-0182/2007),

A.   kadangi uri būti visapusiškai laikomasi tarptautinių konvencijų, įskaitant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, ir visada laikomasi prieglobsčio prašytojų neatstūmimo principo,

B.   kadangi priėmus keturias EB sutarties 63 straipsnio 1 dalyje numatytas priemones buvo užbaigtas pirmas bendros Europos prieglobsčio sistemos etapas; kadangi reikia įveikti politinius ir techninius sunkumus norint pereiti į antrą Europos prieglobsčio sistemos etapą, kurio tikslas – įdiegti bendrą prieglobsčio procedūrą ir vienodą statusą asmenims, kurie turi teisę į prieglobstį ar į papildomą apsaugą, ir tikisi, kad bus laikomasi numatyto 2010 m. termino,

C.   kadangi jau buvo pritarta "pabėgėlio" statuso apibrėžimui, kuris pateikiamas Tarybos direktyvoje 2004/83/EB, todėl šis apibrėžimas galioja šiame pranešime,

D.   kadangi įgyvendinant bendrus standartus direktyvų priėmimas yra tik pirmas žingsnis ir kadangi po šio etapo Bendrijos lygmeniu priimtos nuostatos turi būti deramai įgyvendinamos valstybėse narėse; kadangi Komisija nemažai dėmesio turi skirti įgyvendinimo kontrolei ir kad šiai užduočiai turi būti skirta atitinkamai lėšų,

E.   kadangi iki šiol prieglobsčio klausimu priimtose priemonėse nustatomi tik būtiniausi reikalavimai, ir turėdamas mintyje tai, kad turi būti vengiama tendencijos, kai susitariama dėl mažiausių bendrų reikalavimų, siekiant nemažinti reikalavimų, nesumažinti apsaugos ir priėmimo, procedūrų bei apsaugos kokybės,

F.   kadangi Europos Vadovų Taryba 2004 m. lapkričio 4 ir 5 d. Hagos programoje paragino Tarybą ir Komisiją, siekiant palengvinti praktinį bendradarbiavimą, sukurti tinkamą struktūrą, į kurią būtų įtrauktos už prieglobsčio klausimus atsakingos valstybių narių nacionalinės tarnybos, taip pat mano, kad aktyvesnis šis konkretus valstybių narių bendradarbiavimas, keitimasis informacija ir patikimomis procedūromis yra svarbi priemonė bendrai prieglobsčio procedūrai ir vienodam statusui pasiekti,

G.   kadangi siekiant sukurti bendrą prieglobsčio sistemą labai svarbu stiprinti abišalį pasitikėjimą ir kadangi geriausiai tokį pasitikėjimą gali padėti sukurti konkretus ir nuolatinis įvairių valstybių narių administracinio lygmens tarnybų bendradarbiavimas; kadangi norint sustiprinti abišalį pasitikėjimą reikia užtikrinti kokybę ir padidinti visuomenės pasitikėjimą prieglobsčio prašymų tvarkymu, taip užtikrinant mažiau priešišką ir veiksmingesnį procesą,

H.   kadangi siekiant veiksmingai įgyvendinti prieglobsčio politiką pirmiausia reikia pasiekti kitus tikslus, pvz., pagerinti sprendimų priėmimo kokybę, greitai ir saugiai tvarkyti prašymus dėl apsaugos suteikimo bei organizuoti informacijos kampanijas kilmės ir tranzito šalyse, kurios atlieka aiškinamąjį darbą apie legalios imigracijos galimybes, pabėgėlio statuso ar humanitarinės apsaugos gavimo tvarką, pavojus, susijusius su prekyba žmonėmis, ypač moterimis ir nelydimais nepilnamečiais, taip pat apie nelegalios imigracijos bei pabėgėlio statuso nesuteikimo pasekmes,

I.   kadangi siekiant pagerinti prieglobsčio prašymų tvarkymo kokybę ir taip sumažinti teismo procesų skaičių ir išvengti procesų vilkinimo, būtų tikslinga pasitelkti kompetentingų organizacijų paramą, pvz., JT pabėgėlių reikalų vyriausiąjį komisarą (UNHCR), kuris sukūrė metodą, kaip padėti įstaigoms pagerinti sprendimų priėmimo kokybę (kokybės iniciatyva),

J.   kadangi Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryba 2006 m. balandžio 27 ir 28 d. pareiškė, kad reikia skatinti vienintelės procedūros įdiegimą siekiant išvengti delsimo ir konkrečiai prisidėti prie proceso veiksmingumo gerinimo,

K.   kadangi valstybės narės, nepaisydamos bendrų pagrindinių su prieglobsčiu susijusių priemonių, kurios buvo priimtos įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai, nacionaliniu lygmeniu toliau nustato priemones ir priima sprendimus, kurie turi įtakos kitoms valstybėms narėms, ypač suteikiant tarptautinę apsaugą,

L.   kadangi Direktyvos 2005/85/EB 29 straipsnyje numatoma procedūra sudaryti minimalų bendrą saugiomis kilmės šalimis laikomų trečiųjų šalių sąrašą ir pažymint, kad sąrašas vis dar nesudarytas, o Taryba, priimdama minėtąją direktyvą, neatsižvelgė į Parlamento nuomonę, ir dėl tos priežasties Europos Bendrijų Teisingumo Teisme (Teisingumo Teismas) yra iškelta byla dėl Direktyvos 2005/85/EB pripažinimo negaliojančia; kadangi toks sąrašas, turėtų būti priimtas pagal bendro sprendimo procedūrą; kadangi tai, jog šalis įtraukiama į šį sąrašą, nereiškia, kad prieglobstis prieglobsčio prašytojams iš tos šalies bus automatiškai atmestas, bet reiškia, kad kiekvienas prašymas remiantis 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso, papildyta 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu (Ženevos konvencija), bus nagrinėjamas individualiai,

M.   kadangi gaila, jog Taryba, sudarydama saugių trečiųjų šalių sąrašą, nemanė, kad reikia taikyti bendro sprendimo procedūrą, ir kadangi susidomėjęs laukia sprendimo, kurį šiuo klausimu priims Teisingumo Teismas,

N.   kadangi valstybės narės, jei jos turi užtikrinti patikimą ir teisingą procedūrą, garantuojančią, kad bus gerbiamos prieglobsčio prašytojų teisės, privalo turėti ypač kokybiškos informacijos apie aktualų grėsmės lygį kilmės šalyse,

O.   kadangi smurtas prieš moteris ir grasinimai naudoti smurtą – tai teisės į gyvybę, saugumą, laisvę, orumą ir fizinį bei psichinį neliečiamumą pažeidimas ir didelis pavojus nukentėjusiųjų nuo tokio smurto fizinei ir psichinei sveikatai,

P.   kadangi, nors ir yra techninių ir politinių nesklandumų, kurie trukdo naudotis konfidencialia informacija apie kilmės šalį, be abejonės reikia sukurti bendrą duomenų bazę apie kilmės šalis, kad visi procedūroje dalyvaujantys asmenys, tvarkydami atskirus prašymus, galėtų remtis ta pačia informacija,

Q.   kadangi, siekiant pagerinti sprendimų priėmimo procedūras, reikia pakelti valdininkų, kurie priima sprendimus, kvalifikacijos lygį,

R.   kadangi geriausiai tinkanti procedūra, kurią taikydamas Teisingumo Teismas užtikrina Bendrijos teisės vienovę, yra EB sutarties 234 straipsnyje numatyta prašymų priimti preliminarų nutarimą nagrinėjimo procedūra ir vienas svarbiausių šios procedūros aspektų yra principas, pagal kurį kiekvienas nacionalinis teismas gali kreiptis į Teisingumo Teismą; tačiau apgailestauja, kad Teisingumo Teismas, remdamasis šio principo išimtini pagal EB sutarties 68 straipsnį, yra tik tada įpareigotas išaiškinti nuostatas prieglobsčio srityje, kai jam klausimą pateikia nacionalinis paskutinės instancijos teismas,

1.   džiaugiasi, kad buvo dedama pastangų siekiant pagerinti su bendrąja Europos prieglobsčio sistema susijusį praktinį bendradarbiavimą; mano, kad procedūrų ir sprendimų priėmimo tobulinimas yra naudingas tiek valstybių narėms, tiek prieglobsčio prašytojams;

2.   dar kartą patvirtina, kad būtina turėti intensyvią bendrą ES prieglobsčio politiką, pagrįstą įsipareigojimu priimti prieglobsčio prašytojus ir neuždraudimo principo laikymusi bei ryžtinga regioninės apsaugos strategija, kuri būtų vykdoma ir pagal regionines apsaugos programas; šiuo požiūriu primena tvirtos bendros užsienio ir saugumo politikos svarbą propaguojant ir saugant demokratiją ir pagrindines teises;

3.   pakartotinai pabrėžia, kad galutinis tikslas diegiant bendrą prieglobsčio sistemą – užtikrinti aukštos kokybės apsaugą, atskirų prieglobsčio prašymų vertinimą ir procedūras, leisiančias priimti pagrįstus ir teisingus sprendimus; atkreipia dėmesį į tai, kad, pagerinus sprendimų priėmimo procedūrą, būtų užtikrinta, kad asmenys, kuriems reikia apsaugos, galėtų saugiai atvykti į ES ir kad jų prašymai būtų tinkamai išnagrinėti, taip pat būtų užtikrintas griežtas tarptautinių žmogaus teisių ir pabėgėlių teisės reikalavimų, ypač neuždraudimo principo, laikymasis;

4.   smerkia akiviazdžiai nepakankamas Komisijos galimybes kontroliuoti įvairių direktyvų prieglobsčio srityje įgyvendinimą ir ragina valstybes nares palengvinti Komisijai užduotį ir jai sistemingai teikti atitikmenų lentelę, kurioje būtų tiksliai pažymima, kokių priemonių buvo imtasi šių direktyvų nuostatoms įgyvendinti,

5.   ragina Tarybą ir Komisiją skatinti visose valstybėse narėse įdiegti bendrą procedūrą, kuri padėtų teisingai ir našiai priimti sprendimus, siekiant užtikrinti, kad pabėgėlio statusas tiems, kurie turi teisę jį gauti, būtų suteiktas kuo greičiau;

6.   atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į tarptautinės apsaugos ir ypač papildomos apsaugos suteikimo sąlygas ir būdus, skirtumai tarp valstybių narių išliks ir ieškojimas prieglobsčio (vok. Asyl-Shoppings) klestės tol, kol galiojantys prieglobsčio srities teisės aktai bus paremti tik būtiniausiais standartais ir žemiausiu bendru kriterijumi;

7.   pabrėžtinai atkreipia dėmesį į tai, kad vienas iš priimtų prieglobsčio srities priemonių tikslų – sustabdyti vadinamuosius antrinius judėjimus; todėl ragina valstybes nares konkrečiai siekti didžiausios savo esamų prieglobsčio politikos krypčių konvergencijos;

8.   įsitikinęs, kad vienas iš patobulinimų, kurį reikėtų atlikti Europos prieglobsčio sistemoje, – tai siekiant valstybių narių solidarumo geriau paskirstyti prieglobsčio naštą ypač valstybėms narėms, esančioms ES pasienyje, ir jau dabar susidomėjęs laukia Komisijos atlikto II Dublino reglamento įvertinimo ir galimų pasiūlymų šioje srityje;

9.   įsitikinęs, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad už pabėgėlio statuso suteikimą atsakingi tarnautojai turėtų gerą išsilavinimą pagal europinę mokymo programą ir galimybę nustatyti privalomą kvalifikaciją arba privalomą kvalifikacijos lygį;

10.   reikalauja kilmės ir tranzito šalyse rengti informacines kampanijas, kurių metu potencialiems prieglobsčio prašytojams būtų aiškinama apie nelegalios imigracijos riziką ir pasekmes pabėgėlio statuso nesuteikimo atveju bei apie legalios migracijos galimybes ir apie galimybę teikti prieglobsčio prašymą pagrįstu atveju, taip pat apie pavojus, susijusius su prekyba žmonėmis, ypač moterimis ir nelydimais nepilnamečiais;

11.   reikalauja, po to, kai buvo išnaudotos visos teisminės teisės gynimo priemonės, greitai ir teisingai, gerbiant žmogaus orumą ir pagrindines teises tų asmenų, kurie turi būti repatrijuoti, įgyvendinti priemones, susijusias su asmenimis, kuriems nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas arba iš kurių jis buvo atimtas; taip pat ragina šiuo požiūriu nustatyti trumpiausią įmanomą ES repatriacijos tvarką;

12.   reikalauja greitai ir teisingai įgyvendinti priemones, taikytinas asmenims, kuriems buvo suteiktas pabėgėlio statusas arba humanitarinė apsauga, kad būtų galima padėti užtikrinti patenkinamas gyvenimo sąlygas, veiksmingą integraciją į visuomenės ir politinį gyvenimą ir aktyvų dalyvavimą kartu su kitais, priimančiajai bendruomenei priimant sprendimus;

13.   ragina Komisiją kuo greičiau pašalinti techninius ir politinius nesklandumus įdiegiant bendrą duomenų bazę apie kilmės šalis; mano, kad ES duomenų bazė turėtų veikti kaip atvira sistema siekiant, kad visi asmenys, dalyvaujantys procedūroje, tvarkydami atskirus prašymus, galėtų remtis ta pačia informacija; pageidauja, kad būtų rastas pragmatiškas daugiakalbystės problemos sprendimo būdas;

14.   pažymi Komisijos pastangas pagal Direktyvos 2005/85/EB 29 straipsnyje numatytas nuostatas sudaryti saugių kilmės šalių sąrašą, tačiau primena, kad dar nepriimtas sprendimas dėl Teisingumo Teisme iškeltos bylos dėl šios direktyvos pripažinimo negaliojančia ir dėl šios priežasties tokio sąrašo sudarymas yra šiuo metu sustabdytas, taigi ragina Tarybą atsižvelgti į šiuos prieštaraujančius dalykus ir nedelsiant priimti su tuo susijusius sprendimus; be to, pažymi, kad saugios trečiosios šalies statusas neatleidžia valstybių narių nuo jų įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, ypač Ženevos konvencijos nuostatas dėl neuždraudimo principo ir dėl kiekvieno prieglobsčio prašymo atskiro nagrinėjimo;

15.   mano, kad veiklos, susijusios su konkrečiu bendradarbiavimu prieglobsčio srityje, koordinavimas turi ir toliau likti Komisijos, kuri šiuo tikslu turėtų disponuoti atitinkamais ištekliais, pareiga; ragina Komisiją pranešime apie pirmojo etapo veiklos pažangą, kurį ji pateiks 2008 m. pradžioje, pritarti pasiūlytam variantui, o pasirinkus kitą galimybę, pagrįsti, kodėl naujos įstaigos, Europos paramos agentūros, kūrimas yra būtinas, taip pat atsižvelgiant į sąnaudų ir naudos santykį; mano, kad, jei Komisija numato įkurti Europos paramos agentūrą, ji turi griežtai įsipareigoti, kad bus numatytos jos skaidrumui ir atskaitomybei užtikrinti būtinos garantijos;

16.   ragina valstybes nares visapusiškai bendradarbiauti su UNHCR ir teikti jam reikiamą paramą ir taikyti "kokybės iniciatyvos" metodą bei skelbti šios iniciatyvos rezultatus, kad būtų žinomos ir remiamos geriausios prašymų suteikti tarptautinę apsaugą tvarkymo procedūros;

17.   mano, kad nepriimtina prieglobsčio prašytojus laikyti tokiomis sąlygomis, kai iš jų atimama asmens laisvė;

18.   pabrėžia, kad būtina steigti priėmimo centrus su atskiromis šeimoms, moterims ir vaikams skirtomis patalpomis bei su pagyvenusiems ir neįgaliems prieglobsčio prašytojams tinkamomis patalpomis; ragina įgyvendinant direktyvą 2003/9/EB įvertinti priėmimo sąlygas; pabrėžia, kad siekiant šių tikslų būtina visiškai pasinaudoti naujojo Europos pabėgėlių fondo teikiamomis galimybėmis;

19.   pritaria Komisijos numatytoms priemonėms remti valstybes nares, kurioms tenka didelė atsakomybė, kad būtų galima įveikti problemas, susijusias su prieglobsčio prašytojų priėmimu ir prieglobsčio prašymų tikrinimu, ypač pirmiausia siunčiant ekspertų grupes, sudarytas iš įvairių valstybių narių ekspertų;

20.   pabrėžtinai atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos užduotis yra kontroliuoti prieglobsčio srityje priimtų direktyvų taikymą ir kad ji šiuo tikslu turi disponuoti atitinkamais ištekliais, kurių šiuo metu visiškai nepakanka, kad tokia sudėtinga užduotis būtų sėkmingai atlikta; mano, kad pasitikėjimas Sąjunga šioje srityje ir bendros prieglobsčio politikos ateitis yra itin svarbu;

21.   skatina Komisiją supaprastinti galimybes pasinaudoti įvairiomis finansinėmis priemonėmis, tokiomis kaip Europos pabėgėlių fondas ir ARGO programa, kad valstybės narės kritiniu atveju galėtų greitai gauti lėšų;

22.   atkreipia dėmesį į tai, kad prieglobsčio srityje parengtas Bendrijos teisės aktų sąvadas visoje Europoje turi būti vienodai aiškinamas ir taikomas; mano, kad teisės aktų derinimas prieglobsčio srityje palengvėtų ir pagreitėtų, jei į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą galėtų kreiptis ir kiti teismai, ne vien tik paskutinės instancijos nacionaliniai teismai, kaip yra šiuo metu; ragina Tarybą vėl suteikti Teisingumo Teismui visas teises prejudicinių sprendimų srityje pagal EB sutarties IV antraštinę dalį; palankiai vertina Teisingumo Teismo diskusijų dokumentą dėl klausimų, pateiktų siekiant prejudicinio sprendimo laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityje, nagrinėjimo(6) ir skatina surengti diskusiją apie poreikį parengti procedūrą, kuri būtų pritaikyta konkretiems atvejams prieglobsčio ir imigracijos srityje;

23.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 326, 2005 12 13, p. 13. (2) OL L 304, 2004 9 30, p. 12. (3) OL L 50, 2003 2 25, p. 1. (4) OL L 31, 2003 2 6, p. 18. (5) OL C 227 E, 2006 9 21, p. 46. (6) Tarybos dokumentas 13272/06.

2007 m. birželio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vartotojų pasitikėjimo skaitmeninėje aplinkoje (2006/2048(INI))

P6_TA(2007)0287 A6-0191/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos Žaliąją knygą dėl Vartotojų acquis persvarstymo (COM(2006)0744) ir EB vartotojų teisės rinkinį – palyginamąją analizę(1),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 24 d. Europos Parlamente vykusį viešąjį klausymą ir į ekspertų tyrimų rezultatus, pateiktus šio klausymo metu dėl vartotojų pasitikėjimo skaitmenine aplinka,

–   atsižvelgdamas į EB sutartį, ypač į jos 95 ir 153 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją "Europos sutarčių teisė ir acquis peržiūra: tolesni veiksmai"(2) ir 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl Europos sutarčių teisės(3),

–   atsižvelgdamas į šiuo metu Bendrijoje galiojančius vartotojų apsaugos, elektroninės prekybos ir informacinės visuomenės raidos įstatymus,

–   atsižvelgdamas į pirmininkaujančios Vokietijos chartiją pavadinimu "Vartotojų nepriklausomybė skaitmeninėje aplinkoje",

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl kovos su nepageidaujamu e. paštu, šnipinėjimo programomis ir žalinga programine įranga (COM(2006)0688),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos persvarstymo (COM(2006)0334),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6-0191/2007),

A.   kadangi skaitmeninės technologijos tampa kasdienio gyvenimo dalimi, informacijos ir ryšių technologijų (IRT) pramonė atlieka svarbų vaidmenį teikiant platformas, įrenginius, programinę įrangą, informavimo paslaugas, ryšius, pramogas ir kultūros vertybes, nyksta riba tarp prekių ir paslaugų, susilieja įvairių formų IRT, didėja pirkimo būdų įvairovė, ir vartotojai vis aktyviau kuria produktų turinį ar suteikia jiems papildomos vertės; be to, kadangi šios naujos sudėtingos sąrangos sąlygomis vis sunkiau nustatyti, kas teikia tam tikrą dalį paslaugos, ir suvokti konkrečios technologijos bei naujų verslo modelių poveikį,

B.   kadangi Europos vartotojai ir įmonės menkai pasitiki skaitmenine aplinka ir kai kuriais elektroninės prekybos klausimais Europa atsilieka nuo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Azijos šalių,

C.   kadangi nepaisant skaitmeninio ryšio galimybių tarptautinė elektroninė prekyba prekėmis, paslaugomis ir turiniu pritraukia tik 6 proc. vartotojų, nors šis rodiklis ir didėja,

D.   kadangi nepaisant alternatyvių ginčų sprendimų (AGS) galimybių minėtosiomis sistemomis nuolat naudojasi tik 3 proc. mažmenininkų, o 41 proc. mažmenininkų apie galimybę naudotis šiomis priemonėmis nežino,

E.   kadangi ES skaitmeninės rinkos vystymasis skatintų ES konkurencingumą pasaulinėje prekyboje,

F.   kadangi būtina nuodugniai ištirti tinklo neutralumą, atidžiai jį stebėti Europos lygmeniu, įvertinti ir visiškai išnaudoti jo galimybes ir taip suteikti vartotojams daugiau galimybių rinktis, o naujoms įmonėms užtikrinti lygias galimybes dalyvauti vidaus rinkoje,

G.   kadangi dalies ES elektroninės rinkos susiskaidymas kelia pavojų teisėms, kurios nustatytos acquis communautaire,

H.   kadangi skaitmeninė atskirtis yra socialinio ir geografinio pobūdžio, todėl skaitmeninėmis naujovėmis dažniausiai negali naudotis neturtingų ir kaimo vietovių gyventojai,

I.   kadangi, lyginant su valstybių narių viduje ar už ES ribų atliekamais sandoriais, Europos vartotojams ir įmonėms stinga teisinio tikrumo valstybių narių sienas kertančios elektroninės prekybos pačioje ES klausimais,

J.   kadangi kiekvienas elektroninis sandoris atliekamas atsižvelgiant į daugybę teisinių nuostatų, kuriose keliami skirtingi reikalavimai, ir todėl verslininkai arba vartotojai negali vadovautis aiškiomis ir paprastomis taisyklėmis,

K.   kadangi informacinės visuomenės ateitis labai priklauso nuo siekio užtikrinti patikimą asmens duomenų apsaugą ir itin saugią elektroninę aplinką,

1.   ragina Komisiją remti elektroninės prekybos plėtrai palankius teisės aktus, kurie padėtų skatinti šiuo metu menką vartotojų pasitikėjimą, sukurti patrauklesnę verslo aplinką, tobulinti teisės aktų kokybę, stiprinti vartotojų teises ir mažų įmonių padėtį rinkose ir stabdyti skaitmeninės aplinkos vidaus rinkos skaidymąsi; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos komunikatą "2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategija. Vartotojų teisių stiprinimas, gerovės didinimas ir veiksminga jų apsauga" (COM(2007)0099);

2.   ragina Komisiją ne tik siekti tobulinti vartotojų teisės aktų kokybę, bet ir skirti dėmesio atitinkamoms tarptautinės elektroninės prekybos taisyklėms, t. y. kurti standartus, kuriuos savanoriškai taikytų tarptautinės elektroninės prekybos Europos pasitikėjimo ženklo turėtojai;

3.   ragina Komisiją parengti vartotojų pasitikėjimo visa skaitmenine aplinka skatinimo strategiją, kuri būtų grindžiama patirtimi, įgyta įgyvendinant vadinamąją pasitikėjimo elektronine aplinka (angl. "e-Confidence") iniciatyvą(4);

4.   yra įsitikinęs, kad būtina laiku praktiškai įgyvendinti elektroninės integracijos (angl. "e-inclusion") iniciatyvą, todėl kreipiasi į Komisiją su prašymu paraginti šią visos Europos iniciatyvą pasirašiusias valstybes nares imtis atitinkamų veiksmų;

5.   yra įsitikinęs, kad "vartotojo" sąvoka turėtų būti platesnė ir labiau pritaikyta informacinės visuomenės reikmėms;

6.   yra įsitikinęs, kad privalo būti priimtos konkrečios nuostatos, ginančios mažas įmones, siekiančias tvirtesnės padėties informacinės visuomenės rinkose;

7.   pabrėžia, kad esama veiksnių, skatinančių dar didesnį vartotojų nepasitikėjimą skaitmenine aplinka, todėl mano, kad būtina vykdyti aktyvią politiką ir remti konkrečias priemones, kurios, užtikrindamos skaitmeninėje aplinkoje vykdomų operacijų saugumą ir patikimumą, padėtų skatinti vartotojų pasitikėjimą;

8.   ragina Komisiją pagal 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo ("Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje")(5) 18 straipsnį sudaryti bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje susitarimus su trečiosiomis šalimis (ypač su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narėmis) – tai palengvintų vartotojų teisių skaitmeninėje aplinkoje įgyvendinimą;

9.   palankiai vertina Komisijos iniciatyvą persvarstyti ir atnaujinti Vartotojų acquis, ypač tai, kad ypatingas dėmesys skiriamas elektroninei prekybai;

Vartotojų pasitikėjimo skaitmenine aplinka skatinimas

10.   mano, kad naujoji pasitikėjimo elektronine aplinka strategija padės skatinti vartotojų pasitikėjimą, ypač pasinaudojant pažanga šiose srityse:

11.   pabrėžia, kad svarbu, jog visos valstybės narės laiku ir veiksmingai į savo teisę perkeltų 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ("Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva")(6), kadangi atliekant tarptautinius sandorius ši vartotojų apsaugos priemonė yra svarbiausia;

12.   taip pat mano, kad atnaujinta pasitikėjimo elektronine praktika iniciatyva ne tik turėtų būti susijusi su vartotojų apsauga, bet ir reikšti bendrą požiūrį į klausimą dėl visos skaitmeninės aplinkos, įskaitant ne rinkos veiksnių, pvz., privatumo apsaugos, informacinių technologijų prieinamumo visai visuomenei (elektroninės integracijos), saugaus interneto ir pan., analizę;

13.   tvirtina, kad Europos gyventojų teisė naudotis skaitmenine aplinka yra pirmaeilės svarbos, ir primena, kad, siekiant skatinti elektroninę integraciją, pvz., stiprinant ir prireikus nustatant didesnius įsipareigojimus, susijusius su universaliosiomis paslaugomis, labai svarbu diegti atitinkamas finansines ir teisines priemones bei pakankamai investuoti į skaitmeninių ryšių infrastruktūros plėtrą;

14.   mano, kad dėl ateities veiksmų būtina konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis (pramonininkų ir vartotojų organizacijų atstovais);

Elektroninės prekybos kultūra

15.   ragina Komisiją pradėti rengti Europos standartus, kurie būtų taikomi savanoriškai ir skatintų tarptautinę elektroninę prekybą, t. y. Europos standartus, skirtus šalinti kliūtis, atsirandančias dėl kalbų ir skirtingose valstybėse narėse galiojančių įstatymų įvairovės, nes pastarasis veiksnys yra rimta problema, trukdanti vartotojams bei mažoms ir vidutinėms įmonėms iki galo išnaudoti vidaus rinkos skaitmeninės aplinkos galimybes;

16.   ragina Komisiją remti neprivalomų standartizuotų elektroninės prekybos sutarčių ir savanoriškai taikomų standartizuotų bendrųjų elektroninės prekybos sąlygų ir reikalavimų rengimą, kad būtų užtikrintas sąžiningas požiūris į vartotojus ir įmones, kurie paprastai nėra nei teisės, nei techninių klausimų žinovai; vis dėlto, remiantis pagrindiniu civilinės teisės principu, garantuojančiu sutarčių sudarymo laisvę, šalims turėtų būti palikta galimybė netrukdomai sudarinėti sutartis;

17.   ragina Komisiją patvirtinti reikalavimą, pagal kurį įmonės, savanoriškai vykdančios standartizuotas sutartis ir standartizuotas bendrąsias prekybos sąlygas, turėtų informuoti apie tas sutarties nuostatas, kurios skiriasi nuo minėtųjų;

18.   ragina Komisiją siūlyti keisti elektroninių ryšių taisykles ir teikti skaidresnę informaciją galutiniams vartotojams bei tobulinti šios informacijos paskelbimo būdus;

Tarptautinės elektroninės prekybos Europos pasitikėjimo ženklas

19.   ragina Komisiją, kai bus pašalintos mažmeninės prekybos integracijos vidaus rinkoje kliūtys, įvertinti galimybes nustatyti Europos pasitikėjimo ženklo sąlygas ir logotipą, kad būtų galima labiau konkretizuoti tarptautinės elektroninės prekybos sritį ir taip parengti savanoriškai taikomų pasitikėjimo ženklų bendrąją teisės sistemą, kaip buvo raginama 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva)(7); rekomenduoja, kad tai apimtų:

20.   vis dėlto atkreipia dėmesį, kad diegiant veiksmingas pasitikėjimo ženklų sistemas, susiduriama su šiomis problemomis:

21.   mano, kad veiksmingiausios vartotojų pasitikėjimo skatinimo priemonės yra šios:

22.   atkreipia dėmesį į tai, kad Nesažiningos komercinės veiklos direktyvoje numatomi nesąžiningo pasitikėjimo ar kitų ženklų ir suklastotų vartotojų rekomendacijų naudojimo atvejai; prašo valstybes nares užtikrinti, kad jose veikiantys vartotojų apsaugos centrai būtų pasirengę panašiems piktnaudžiavimo atvejams;

23.   ragina Komisiją įvertinti jau sukauptą naudojamų ir sėkmingų pasitikėjimo ženklų, ypač tų, kurie naudojami daugiau nei vienoje valstybėje (pvz., "Euro-Label"), patirtį ir pasinaudoti ja kuriant tarptautinės elektroninės prekybos ES pasitikėjimo ženklą (turėtų būti įsitikinta, ar pasitikėjimo ženklų sklaidos naujosiose valstybėse narėse nestabdo išteklių, skirtų finansuoti minėtųjų ženklų diegimą, stoka);

24.   tvirtai tiki, kad, naudodamos pasitikėjimo ženklus, būtent mažos ir vidutinės įmonės įgyja puikią galimybę didinti vartotojų pasitikėjimą skaitmenine aplinka;

Europos vartotojų teisių informacinėje visuomenėje chartija

25.   ragina Komisiją, pasikonsultavus su vartotojų organizacijomis, pateikti Europos vartotojų teisių chartiją, kurioje būtų išaiškintos informacinės visuomenės subjektų, taip pat ir vartotojų, teisės ir pareigos: vartotojų teisės, susijusios su skaitmeniniu turiniu (t. y. skaitmeninio turinio naudotojų teisės ir pareigos), vartotojų teisės, užtikrinančios pagrindinius tarpusavio sąveikos standartus, ir ypač pažeidžiamų vartotojų teisės (t. y. teisė į patogesnę prieigą prie neįgaliesiesiems skirtų interneto puslapių); jei būtų laikinai neįmanoma parengti chartijos dėl dinamiškų pokyčių šioje srityje, ragina Komisiją pateikti vadovą, kuriame būtų paaiškintos informacinės visuomenės veikėjų teisės ir pareigos pagal dabartinį acquis;

26.   ragina Komisiją nustatyti pagrindines informacinės visuomenės vartotojų teises ir laisves; mano, kad šiuo požiūriu kai kurios vartotojų teisės ir laisvės turėtų būti nustatytos pagal planuojamą komunikatą dėl interneto turinio vieningoje rinkoje;

27.   laikosi nuomonės, kad naudojantis interneto aplinka ir skaitmeninėmis technologijomis vartotojams galima pasiūlyti daugybę naujų prekių ir paslaugų ir kad intelektinė nuosavybė sudaro svarbiausią šių paslaugų pagrindą; mano, kad vartotojams, norintiems visapusiškai pasinaudoti šiomis paslaugomis ir siekiantiems, kad jų viltys būtų pateisintos, reikia aiškios informacijos apie tai, kokios teisės jiems suteiktos ir kokių teisių jie neturi skaitmeninio turinio atžvilgiu, skaitmeninių teisių valdymo ir technologijų apsaugos klausimais; mano, kad vartotojams turi būti sudaryta galimybė turėti funkciškai suderinamus sprendimus;

28.   ragina Komisiją išplatinti Europos vartotojų teisių chartiją ir paskatinti valstybes nares bei susijusias organizacijas toliau ją platinti visiems interneto vartotojams, kad tie vartotojai žinotų savo teises ir galėtų jas ginti;

Vidaus rinkos skaitmeninėje aplinkoje skaidymasis

29.   ragina Komisiją siūlyti priemones, galinčias padėti sustabdyti vidaus rinkos skaitmeninėje aplinkoje skaidymąsi (t. y. užkirsti kelią atvejams, kai atsisakoma suteikti prieigą prie tarptautiniu mastu siūlomų prekių, paslaugų ir turinio) tautybės, gyvenamosios vietos pagrindu arba atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo kortelė išduota konkrečioje valstybėje narėje, ir reguliariai informuoti Parlamentą apie pažangą šioje srityje;

30.   yra tvirtai įsitikinęs, kad nepriimtina tai, jog kai kurie verslininkai, internetu tiekiantys prekes ar teikiantys paslaugas arba turinį keleto valstybių narių vartotojams, galėtų nesuteikti prieigos prie savo tinklaviečių kitų valstybių narių vartotojams ir verstų juos naudotis tinklavietėmis, sukurtomis valstybėse narėse, kuriose šie vartotojai gyvena arba kurių pilietybę jie turi;

31.   ragina Komisiją pagal Paslaugų direktyvos 20 straipsnį pasiūlyti nuostatą dėl prieigos prie prekių, pristatomų iš užsienio;

32.   ragina Komisiją įdėmiai stebėti, ar veiksmingas Paslaugų direktyvos 20 straipsnis, ypač kriterijų objektyvumo požiūriu;

33.   džiaugiasi tuo, kad Komisija tiria, kaip licencijų išdavimo pagal teritorijas praktika arba išskirtinės teritorinės sutartys prieštarauja vidaus rinkos principams, ir skatina juos bei ragina Komisiją išsamiai supažindinti Parlamentą su šių tyrimų išvadomis;

34.   pabrėžia, jog labai svarbu užtikrinti tai, kad skaitmeninėje aplinkoje dirbantys Europos verslininkai turėtų pakankamai priežasčių siūlyti prekes, paslaugas ir turinį visą vidaus rinką aprėpiančių šalių vartotojams;

35.   pabrėžia, kad tarpusavio sąveika yra lemiamas ekonomikos veiksnys, ir ypatingą dėmesį atkreipia į pramoninius, prieinamus, techniškai ir teisiškai susijusius standartus, kad ekonomika galėtų augti, prieiga prie įtaisų, paslaugų ir turinio būtų užtikrinta nediskriminuojant vartotojų, skatinamas greitas technologijų panaudojimas ir siekiama stabdyti rinkos skaidymąsi; pabrėžia, kad tikroji įtaisų, paslaugų ir turinio tarpusavio sąveika turėtų būti skatinama bent jau vartotojų (galutinių vartotojų) lygmeniu;

Skaitmeninės aplinkos vartotojų teisinės apsaugos stiprinimas

36.   yra įsitikinęs, kad daugiau vartotojų pasitikėjimo skaitmenine aplinka būtų galima pasiekti parengus aiškesnį Vartotojų acquis communautaire, kuris leistų taikyti horizontalias teisines priemones ir derinti konkrečius vartotojų sutarčių teisės aspektus; ragina Komisiją Parlamentui ir Tarybai pateikti pranešimą dėl Elektroninės prekybos direktyvos įgyvendinimo, kuriame būtų išskirti klausimai, susiję su vartotojų pasitikėjimu;

37.   pritaria Komisijos Žaliojoje knygoje dėl Vartotojų acquis persvarstymo pateiktam pasiūlymui įtraukti skaitmeninių bylų klausimą į 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų(9) taikymo sritį;

38.   yra įsitikinęs, kad turėtų būti stiprinamas nesąžiningų sutarčių sąlygų nustatymo tvarkos režimo taikymas sudarant susitarimus dėl galutinių vartotojų licencijų, papildant jį techninių sutarčių sąlygomis;

39.   ragina Komisiją siūlyti išsamesnes nuotolinių sutarčių reguliavimo taisykles, į jas įtraukiant interneto akcionuose tarp vartotojų ir profesionalių prekybininkų sudaromas ir individualiai internetu užsakomas turizmo paslaugų (oro linijų bilietų rezervavimo, apgyvendinimo viešbučiuose, automobilių nuomos, laisvalaikio pramogų organizavimo ir kt.) sutartis;

40.   ragina Komisiją supaprastinti ir standartizuoti elektroninės prekybos sandoriuose prekybininkų pirkėjams teikiamos privalomosios informacijos reikalavimus ir išskirti tai, kas teikiant tokią privalomą informaciją yra svarbiausia;

41.   ragina Komisiją užtikrinti kuo skaidresnę tiekimo skaitmeninėje aplinkoje grandinę, kad vartotojas visuomet būtų tikras dėl tiekėjo tapatybės ir žinotų, ar tai tarpininkas, ar galutinis tiekėjas;

42.   yra tvirtai įsitikinęs, jog neleistina tai, kad tinkamai neįspėti vartotojai iš prekybininko tinklavietės siunčiami į kitas tinklavietes, kadangi taip nuo vartotojo nuslepiama tikroji prekių tiekėjo, paslaugų ir turinio teikėjo tapatybė;

43.   ragina Komisiją stiprinti tuos vartotojų apsaugos atvejus, kai vartotojui tenka prisiimti visą su sutartimi susijusią riziką, pvz., išankstinio apmokėjimo atvejais, ypač sudarant elektronines sutartis;

44.   ragina Komisiją sparčiau svarstyti veiksmus dėl kolektyvinio žalos atlyginimo priemonių vykstant tarptautiniams įmonių ir vartotojų ("B2C") ginčams skaitmeninėje aplinkoje;

45.   primena teigiamą vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo ("SOLVIT") ir Europos vartotojų centrų tinklo veiklos patirtį; ragina sukurti Europos e. vartotojų informacinę sistemą, pagal kurią visiems Europos e. vartotojams būtų teikiamos išsamios konsultacijos ir informacija apie vartotojų ir įmonių teises ir įsipareigojimus skaitmeninėje aplinkoje, taip pat bendrosios ir, prireikus, individualios praktinės konsultacijos apie AGS galimybes;

46.   ragina Komisiją pasirūpinti reguliavimo ir techninėmis priemonėmis, galinčiomis veiksmingai apsaugoti nuo kėsinimosi į vartotojų saugumą ir privatumą skaitmeninėje aplinkoje;

47.   ragina Komisiją atidžiai stebėti elektroninės prekybos naudojantis mobiliaisiais telefonais vartotojų apsaugos tendencijas ypatingą dėmesį skiriant, inter alia, jaunųjų vartotojų apsaugai;

48.   ragina valstybes nares bendradarbiauti siekiant užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą visos vidaus rinkos skaitmeninėje aplinkoje;

49.   ragina Komisiją reguliariai (geriausia kartą per metus) informuoti Parlamentą apie vartotojų apsaugos skaitmeninėje aplinkoje pažangą (įskaitant praktinius veiksmus, kurių imtasi siekiant vykdyti šią rezoliuciją);

o
o   o

50.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) http://ec.europa.eu/consumers/cons_int/safe_shop/acquis/comp_analysis_en.pdf. (2) OL C 292 E, 2006 12 1, p. 109. (3) OL C 305 E, 2006 12 14, p. 247. (4) Žr. Komisijos personalo darbo dokumentą "Vartotojų pasitikėjimas elektronine prekyba: "e-Confidence" iniciatyvos pamokos". (5) OL L 364, 2004 12 9, p. 1. (6) OL L 149, 2005 6 11, p. 22. (7) OL L 178, 2000 7 17, p. 1. (8) OL L 376, 2006 12 27, p. 36. (9) OL L 171, 1999 7 7, p. 12.

2007 m. birželio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kubos

P6_TA(2007)0288 RC-B6-0250/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl situacijos Kuboje, ypač į 2004 m. lapkričio 17 d.(1) ir 2006 m. vasario 2 d.(2) rezoliucijas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl metinių pranešimų apie žmogaus teises pasaulyje 2004 m., 2005 m. ir 2006 m. ir į 2005 m. balandžio 28 d.(3), 2006 m. gegužės 18 d.(4), 2007 m. balandžio 26 d.(5) rezoliucijas dėl ES politikos šiuo klausimu,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją po Sacharovo premijos įteikimo(6),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 14 d. Tarybai pirmininkaujančios valstybės pareiškimą dėl judėjimo "Damas de Blanco" ("Moterys baltais drabužiais") ir į savo ankstesnius 2003 m. kovo 26 d. ir 2003 m. birželio 5 d. pareiškimus dėl padėties Kuboje,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją 96/697/BUSP(7) dėl Kubos, kuri buvo priimta 1996 m. gruodžio 2 d. ir periodiškai atnaujinama,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 18 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos posėdžio išvadas dėl Kubos,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnį,

A.   kadangi žmogaus teisių, įskaitant pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, visuotinumo ir nedalumo apsauga išlieka vienu iš pagrindinių Europos Sąjungos tikslų,

B.   kadangi dešimtys nepriklausomų žurnalistų, taikių disidentų ir žmogaus teisių gynėjų, kurie yra demokratinės opozicijos nariai, dažnai susiję su Varelos projektu, vis dar tebėra kalinami, kai kurie iš jų sunkiai serga, ir daugelis iš jų yra artimi judėjimo "Moterų baltais drabužiais" dalyvių giminaičiai,

C.   kadangi Parlamentas 2005 m. Sacharovo premiją už minties laisvę skyrė judėjimui "Moterys baltais drabužiais"; kadangi Kubos valdžios institucijų atsisakymas leisti judėjimo "Moterys baltais drabužiais" dalyvėms vykti į Parlamento būstinę pasiimti premijos pažeidžia vieną pagrindinių žmogaus teisių, būtent teisę laisvai išvykti iš savo šalies ir į ją grįžti, kaip įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje,

D.   kadangi Parlamentas nusprendė išsiųsti delegaciją į Kubą, kad ši išsiaiškintų Sacharovo premijos laureačių padėtį; smerkdamas Kubos valdžios institucijų atsisakymą išduoti vizas šios delegacijos nariams,

E.   kadangi ir 2002 m. Parlamento Sacharovo premijos laureatui Oswaldui Payá Sardiñasui nuolat buvo atsisakoma leisti išvykti iš Kubos ir priimti Parlamento ir kitų ES institucijų kvietimus,

F.   atsižvelgdamas į būtinybę, kad Kuboje prasidėtų politinio perėjimo prie daugiapartinės demokratinės sistemos procesas dalyvaujant ir sprendimus priimant visiems Kubos gyventojams atviro dialogo, kuriame neišskiriamas nė vienas, pagrindu,

G.   kadangi, kaip pripažino Taryba, žmogaus teisių srityje Kuboje nebuvo pasiekta jokių apčiuopiamų rezultatų, netgi nepaisant Tarybos 2005 m. parodytos geros valios, kai ji sustabdė papildomų bendrosios pozicijos priemonių taikymą,

H.   kadangi vykstant ES ir Kubos vyriausybės politiniam dialogui, kaip nurodyta Tarybos išvadose, turi būti nepamirštas ir paisomas tiesioginis "intensyvus dialogas su pilietine visuomene ir taikia opozicija" ir laikomasi ES "požiūrio į demokratiją, visuotines žmogaus teises ir pagrindines laisves", taip pat laikomasi jos "pasaulinės politikos, skirtos žmogaus teisių gynėjams remti",

I.   kadangi neseniai persvarsčius Tarybos bendrąją poziciją padaryta išvada, kad aukšto lygio vizitų į Havaną metu turėtų vykti susitikimai ir su Kubos valdžios institucijų atstovais, ir su taikios demokratinės opozicijos ir pilietinės visuomenės nariais ir kad privaloma diskusijų tema turėtų būti žmogaus teisių padėtis,

J.   apgailestauja dėl JT Žmogaus teisių tarybos sprendimo nebestebėti žmogaus teisių pažeidimų Kuboje;

1.   apgailestauja, kad nepaisant to, kad pirmą kartą per 48 metus Fidelio Castro valdžia laikinai perduota jo brolio Raúlio Castro vadovaujamai kolektyvinei valdžiai, Kubos politinė, ekonominė ir socialinė sistema iš esmės nepasikeitė;

2.   apgailestauja, kad iš Kubos valdžios institucijų nematyti jokių svarbių ženklų, kurie rodytų, kad jos reaguoja į ES raginimus užtikrinti visišką pagarbą pagrindinėms laisvėms, ypač išraiškos ir politinių susivienijimų laisvei;

3.   apgailestauja, kad nebuvo atsiliepta į Parlamento ir Tarybos raginimą nedelsiant paleisti visus politinius kalinius ir sąžinės kalinius, bei primygtinai reikalauja, kad Kubos disidentų įkalinimas už jų idealus ir taikią politinę veiklą prieštarauja Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai;

4.   ragina Tarybą ir Komisiją toliau imtis visų veiksmų, kurie reikalingi siekiant reikalauti paleisti politinius kalinius, ir užtikrinti, kad nedelsiant būtų sustabdytas politinių oponentų ir žmogaus teisių gynėjų puolimas;

5.   ragina ES institucijas suteikti savo besąlygišką pagalbą ir visapusiškai raginti pradėti taikų politinio perėjimo prie daugiapartinės demokratinės sistemos procesą Kuboje, kaip numatyta Tarybos bendrojoje pozicijoje 96/697/BUSP;

6.   džiaugiasi neseniai Kubos opozicijos grupių pasiektu sutarimu pagal dokumentą pavadinimu "Unidad por la Libertad" ("Vienybė laisvės labui"); ragina Komisiją parengti šio dokumento platinimo Kubos gyventojams veiksmų planą;

7.   primena, kad taikinimo ir abipusio supratimo kūrimo procese turi dalyvauti visi Kubos gyventojai, norintys taikiai dirbti laisvės, demokratijos ir harmonijos labui;

8.   ragina ES institucijas tęsti dialogą su Kubos pilietine visuomene ir pasiūlyti savo paramą taikiems pokyčiams Kuboje taikant vystomojo bendradarbiavimo priemones, įskaitant Europos priemonę demokratijai ir žmogaus teisėms remti(8);

9.   pabrėžia, kad lieka galioti ir Tarybos bendroji pozicija 96/697/BUSP, ir šios pozicijos tikslai; labai apgailestauja, kad iki šiol aukšto lygio ES institucijų ir valstybių narių atstovų vizitų metu vyko pokalbiai su visų Kubos režimo valdžios institucijų atstovais, bet neįvyko jokių tiesioginių susitikimų su taikios demokratinės opozicijos atstovais ar politinių kalinių giminaičiais;

10.   patvirtina savo sprendimą siųsti oficialią Parlamento delegaciją į Kubą ir ragina Kubos valdžios institucijas pakeisti savo poziciją ir leisti atvykti šiai delegacijai;

11.   ragina Kubos valdžios institucijas nedelsiant leisti judėjimo "Moterys baltais drabužiais" dalyvėms išvykti iš salos, kad galėtų priimti Europos Parlamento kvietimą, ir paveda Pirmininkui imtis visų galimų priemonių užtikrinant, kad premijos laimėtojos asmeniškai gautų Sacharovo premiją;

12.   dar kartą kviečia atvykti Oswaldą Payá Sardiñasą ir reikalauja, kad Kubos valdžios institucijos leistų jam vykti į Europą, kad jis galėtų kreiptis į ES institucijas;

13.   reikalauja, kad Kubos valdžios institucijos leistų politinės opozicijos nariams, žmogaus teisių aktyvistams ir visiems piliečiams laisvai keliauti į užsienį ir laisvai grįžti į Kubą;

14.   pažymi, kad Taryba nusprendė pakviesti Kubos delegaciją į Briuselį siekiant atnaujinti išsamų ir atvirą politinį dialogą su Kubos valdžios institucijomis; tikisi, kad rengiantis vizitui Taryba į pokalbius su Kubos valdžios atstovais įtrauks klausimą dėl ES institucijų kvietimo judėjimo "Moterys baltais drabužiais" dalyvėms ir Oswaldui Payá Sardiñasui, taip pat aptars Parlamento norą siųsti delegaciją į Kubą;

15.   mano, jog itin svarbu, kad bet koks ES ir Kubos valdžios institucijų politinių ir ekonominių ryšių, įskaitant pagalbą vystymuisi, stiprinimas, kuris galėtų prasidėti po išsamaus ir atviro dialogo, būtų susijęs su konkrečiu ir įrodomu visų Kubos piliečių žmogaus teisių sąlygų pagerėjimu, pradedant visų politinių kalinių ir sąžinės kalinių paleidimu;

16.  Smerkia bet kokią diskriminaciją ir represijas lyties pagrindu, iki šiol vykstančias Kuboje, ir sveikina mokomąsias kampanijas dėl diskriminacijos lyties pagrindu, kurias vykdo Kubos nacionalinis lytinio švietimo centras;

17.   primena, kad kita Tarybos bendrosios pozicijos peržiūra numatyta 2008 m. birželio mėn.;

18.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinei asamblėjai, Kubos vyriausybei ir Liaudies jėgos nacionalinei asamblėjai bei Parlamento Sacharovo premijos laureatams judėjimui "Moterys baltais drabužiais" ir Oswaldui Payá Sardiñasui.

(1) OL C 201 E, 2005 8 18, p. 83 (2) OL C 288 E, 2006 11 25, p. 81. (3) OL C 45 E, 2006 2 23, p. 107. (4) OL C 297 E, 2006 12 7, p. 341. (5) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0165. (6) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0601. (7) OL L 322, 1996 12 12, p. 1. (8) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1889/2006, įsteigiantis demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę (OL L 386, 2006 12 29, p. 1).

2007 m. birželio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl situacijos Etiopijoje

P6_TA(2007)0289 RC-B6-0246/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl porinkiminės krizės ir rimtų žmogaus teisių pažeidimų, ypač į 2005 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Etiopijoje(1), 2005 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl padėties Etiopijoje(2), 2005 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl padėties Etiopijoje ir naujo konflikto pasienyje(3), 2006 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl Etiopijos(4) ir 2007 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl Afrikos Kyšulio: ES regioninės politikos partnerystė vardan taikos, saugumo ir vystymosi(5),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi 2007 m. birželio 11 d. Etiopijos teismas pripažino 38 pagrindinius opozicijos lyderius kaltais dėl masinių protestų po ginčytinų rinkimų prieš dvejus metus, o kaltinimai siekia nuo "pasityčiojimo iš konstitucijos" iki sunkaus laipsnio išdavystės,

B.   kadangi nuosprendis bus paskelbtas kitą mėnesį, o daugeliui kaltinamųjų gali būti skirta mirties bausmė,

C.   kadangi tarp pripažintųjų kaltais yra Vienybės ir demokratijos koalicijos pirmininkas Hailu Shawelis, buvęs Etiopijos žmogaus teisių tarybos pirmininkas profesorius Mesfinas Woldemariamas, JT specialusis pasiuntinys ir buvęs Tarptautinio baudžiamojo tribunolo Ruandai kaltintojas dr. Jacobas Hailemariamas, išrinktasis Adis Abebos miesto meras dr. Berhanu Nega ir buvusi teisėja Birtukan Mideksa, visi organizacijos "Amnesty International" paskelbti "sąžinės kaliniais",

D.   kadangi 38 kaliniai, kurie visi atsisakė prisipažinti kaltais, buvo tarp apytikriai 30 000 asmenų, suimtų vyriausybei susidorojant su demonstrantais, protestavusiais dėl sukčiavimo ir balsų klastojimo, kurį vykdė ministro pirmininko Meleso Zenawio vyriausybė per 2005 m. rinkimus,

E.   kadangi 2005 m. lapkričio mėn. pabaigoje Etiopijos parlamento įsteigta tyrimo komisija, skirta 2005 m. birželio ir lapkričio mėn. vykusiems siautėjimams ištirti, pateikė išvadą, kad vyriausybės saugumo pajėgos nužudė 193 ir sužeidė 763 civilius gyventojus; kadangi Komisijos pranešime daroma išvada, kad kai kurios aukos buvo nužudytos vienintele kulka taikant į galvą, o snaiperiai taikėsi į tam tikrus opozicijos lyderius; kadangi, remiantis tuo pačiu pranešimu, demonstrantai buvo neginkluoti, o saugumo pajėgos naudojo pernelyg didelę jėgą,

F.   kadangi pranešime taip pat teigiama, kad demonstracijų metu buvo nužudytas 14 metų berniukas, jo brolis, kuris bėgo jam padėti buvo nušautas iš nugaros, o opozicijos kandidato žmona Etenesh Yimam buvo sušaudyta prie savo namų jos vaikų akivaizdoje,

G.   kadangi opozicinė Vienybės ir demokratijos koalicija (VDK) dėl mirčių apkaltino saugumo pajėgas, tačiau Melesas Zenawis apkaltino opoziciją pradėjus smurtingus protestus,

H.   kadangi tyrimo komisijos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas buvo priversti pabėgti dėl vyriausybės daromo spaudimo pakeisti komisijos išvadas, o tyrimo komisijos pirmininko pavaduotojas Woldemichaelas Meshesha paliudijo apie šiuos įvykius 2007 m. birželio 5 d. Europos Parlamente vykusio klausymo metu,

I.   kadangi vis dar sulaikomi žurnalistai ir jiems neleidžiama vykdyti savo profesinių pareigų,

J.   kadangi manoma, kad 2007 m. sausio mėn. policijos pajėgos sumušė ir stipriai sužeidė studentus, iš kurių trys mirė, Dembi Dollo ir Ghimbi miestuose ir sulaikė 30–50 studentų,

K.   kadangi tarptautiniu terorizmu kaltinami asmenys, įskaitant ES piliečius, buvo savavališkai sulaikomi ir perduodami,

L.   kadangi politinis ir demokratinis stabilumas Etiopijoje yra ypač svarbus Afrikos Kyšulio šalių plėtrai,

M.   kadangi Etiopijai reikalingas susitaikymo procesas norint atstatyti prarastus demokratijos laimėjimus ir nutiesti kelią patvariai plėtrai, kuriai vykstant būtų gerbiamos pagrindinės žmogaus teisės, politinių nuomonių įvairovė, mažumų, ypač oromų mažumos, teisės bei teisinės valstybės principai,

N.   kadangi Etiopija yra pasirašiusi Kotonu susitarimą(6), kurio 96 straipsnyje numatyta, kad pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms yra esminis AKR ir ES bendradarbiavimo elementas,

O.   kadangi JT Saugumo Tarybos nariai 2007 m. birželio 16 d. Adis Abeboje susitiko su Afrikos Sąjungos (AS) ir Etiopijos pareigūnais, o taip pat su AS Taikos ir saugumo tarybos nariais,

1.   ragina Etiopijos vyriausybę nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus politinius kalinius, įskaitant išrinktus parlamento narius, Vienybės ir demokratijos koalicijos lyderius, žmogaus teisių aktyvistus, žurnalistus, mokytojus, studentus, profesinių sąjungų aktyvistus ir paprastus piliečius;

2.   apgailestauja dėl neseniai priimto Etiopijos teismo sprendimo, kuriuo 38 opozicijos lyderiai, žmogaus teisių aktyvistai ir žurnalistai buvo pripažinti kaltais, ir griežtai smerkia faktą, kad tai įvyko neužtikrinus gynybos teismo proceso metu – tai neatitinka tarptautinių nepriklausomo ir teisingo teismo proceso standartų ir buvo pasmerkta daugelio tarptautinių žmogaus teisių organizacijų;

3.   primygtinai reikalauja, kad Etiopijos teisminės institucijos persvarstytų savo nuosprendį, ir ragina Etiopijos vyriausybę atšaukti galimas mirties ir (arba) įkalinimo bausmes bei užtikrinti teismų sistemos nepriklausomumą;

4.   pritaria tam, kad 2007 m. balandžio 10 d. buvo paleisti 28 atsakovai, tarp kurių buvo keli žurnalistai, viena iš jų – Serkalem Fasil – sulaikymo metu buvo jau šeštą mėnesį nėščia ir jai nebuvo suteikta reikalinga medicininė priežiūra;

5.   ragina sudaryti tarptautinę nepriklausomą tyrimo komisiją ir ragina Etiopijos vyriausybę leisti jai nepriklausomai tęsti ankstesnės komisijos darbą bei suteikti neribotą prieigą prie tyrimui būtinų šaltinių ir dokumentų;

6.   smerkia nepriklausomų žurnalistų areštus ir prašo Etiopijos vyriausybės užtikrinti spaudos laisvę;

7.   primygtinai ragina Etiopijos vyriausybę nedelsiant išnagrinėti su studentais Dembi Dollo ir Ghimba miestuose susijusius incidentus ir atsakingus už tai priversti atsakyti;

8.   prašo Etiopijos vyriausybės atskleisti visą sulaikytų asmenų skaičių ir leisti sulaikytiesiems bendrauti su savo šeimomis, advokatais bei gauti medicinos paslaugas;

9.   smerkia tarptautiniu terorizmu kaltinamų asmenų, įskaitant ES piliečius, savavališką suėmimą ir perdavimą ir ragina Etiopijos vyriausybę nedelsiant paskelbti informaciją apie tokius perdavimus;

10.   ragina Etiopijos režimą gerbti žmogaus teises, teisinės valstybės principus ir demokratijos laisvę, įskaitant susirinkimų ir išraiškos laisves, JT Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir Afrikos Žmogaus ir tautų teisių chartiją bei įgyvendinti Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo;

11.   ragina Etiopijos vyriausybę dalyvauti rimtame dialoge su opozicija ir pilietine visuomene siekiant nacionalinio susitaikymo, kuris leistų vykdyti realų demokratijos kūrimo procesą;

12.   ragina Komisiją, Tarybą, Afrikos Sąjungą ir Jungtines Tautas skatinti ir remti visiems atvirą dialogą Etiopijoje, kuriame dalyvautų politinės partijos ir pilietinė visuomenė, siekiant rasti ilgalaikę išeitį iš dabartinės politinės krizės;

13.   ragina Komisiją ir Tarybą aiškiai pareikalauti iš Etiopijos vyriausybės nedelsiant ir be jokių sąlygų paleisti visus politinius kalinius;

14.   ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares pasmerkti mirties bausmės taikymą Etiopijoje;

15.   prašo Komisijos ir Tarybos leisti Europos Parlamentui susipažinti su pranešimais, parengtais asmenų, kurie Komisijos ir Tarybos vardu stebi dabartinius teismo procesus, įskaitant brito Michaelo Ellmano teismo procesą;

16.   ragina Komisiją ir Tarybą griežtai pasmerkti Etiopijos vyriausybę už brutalias represijas po 2005 m. gegužės mėn. įvykusių rinkimų ir už šiurkščius žmogaus teisių ir demokratijos normų pažeidimus, kuriuos nuo to laiko daro valdžios institucijos, taip pat ragina stebėti padėtį Etiopijoje;

17.   ragina Komisiją ir Tarybą po rinkimų Etiopijoje vykdyti nuoseklią politiką;

18.   ragina Europos Vadovų Tarybą apsvarstyti galimybę taikyti tikslingas sankcijas aukšto rango vyriausybės pareigūnams;

19.   ragina Komisiją ir Tarybą paremti nusikaltimų, kuriais buvo pažeistos žmogaus teisės, aukas ir politinių kalinių artimuosius;

20.   prašo Komisijos ir Tarybos imtis konkrečių veiksmų, kurie leistų Etiopijoje atnaujinti nutrūkusį demokratinį procesą ir išvengti tolesnio žmogaus teisių padėties pablogėjimo, nes pastarosios problemos gali turėti didelių padarinių regione, jei nebus deramai ir nedelsiant sprendžiamos;

21.   ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudojant bendradarbiavimo priemonėmis paremti nepriklausomos žiniasklaidos transliacijų rengimą Etiopijoje;

22.   ragina Komisiją ir Tarybą užimti darnią poziciją dėl Kotonu susitarimo 96 straipsnio; pabrėžia, kad pagal Kotonu susitarimą įgyvendinamos vystomojo bendradarbiavimo programos turėtų priklausyti nuo pagarbos žmogaus teisėms ir gero valdymo principų;

23.   ragina JT paskirti specialųjį pranešėją, kuris Etiopijoje atliktų tyrimą dėl teismų nepriklausomumo ir savavališkų sulaikymų, žmogaus teisių (įskaitant mažumų teises) padėties, porinkiminių neramumų ir žudymų, taip pat dėl opozicijos lyderiams, žurnalistams ir pilietinės visuomenės aktyvistams pareikštų kaltinimų išdavyste ir šiurkščiu konstitucinės tvarkos pažeidimu;

24.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, AKR ir ES Jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams, Afrikos Sąjungos Komisijai, Visos Afrikos Parlamentui, Etiopijos vyriausybei it Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

(1) OL C 157 E, 2006 7 6, p. 495. (2) OL C 233 E, 2006 9 28, p. 116. (3) OL C 286 E, 2006 11 23, p. 528. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0501. (5) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0180. (6) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

2007 m. birželio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Birmos

P6_TA(2007)0290 RC-B6-0248/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo 29 d. vykusį pirmąjį oficialųjį JT Saugumo Tarybos susitikimą Birmos klausimais,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 25 d. JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-Moon pranešimą, kuriame jis ragina panaikinti "Daw Aung San Suu Kyi ir kitiems politiniams veikėjams taikomus apribojimus",

–   atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 9–15 d. Filipinuose vykusį 12-ąjį Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) vadovų susitikimą,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 28–29 d. Vokietijoje vykusį aštuntąjį ASEM užsienio reikalų ministrų susitikimą,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 15 d. generolui Than Shwe skirtą laišką, kurį pasirašė 59 buvusieji valstybių vadovai, ir kuriame reikalaujama "kuo greičiau išlaisvinti vienintelę įkalintą pasaulio Nobelio taikos premijos laimėtoją D. Aung San Suu Kyi",

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. gegužės 12 d. rezoliuciją(1), 2005 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją(2) ir 2006 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją(3) dėl Birmos,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 27 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 481/2007 dėl ribojančių priemonių Birmai atnaujinimo(4),

–   atsižvelgdamas į 17-ąsias Nacionalinės lygos už demokratiją (NLD) laimėjimo parlamentiniuose rinkimuose, kurie įvyko 1990 m. gegužės 27 d., metines,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį straipsnį,

A.   kadangi NLD lyderė, Nobelio taikos premijos laureatė ir Sacharovo premijos laimėtoja Daw Aung San Suu Kyi per pastaruosius 17 metų 11 metų praleido namų arešto sąlygomis,

B.   kadangi 2007 m. gegužės 25 d. Valstybės taikos ir vystymo taryba ( angl. SPDC) pratęsė Daw Aung San Suu Kyi neteisėtą įkalinimą dar vieneriems metams,

C.   kadangi Valstybės taikos ir vystymo taryba ir toliau šiurkščiai pažeidinėja Birmos gyventojų žmogaus teises, imdamasi tokių priemonių kaip prievartinis darbas, disidentų persekiojimas, vaikų šaukimas į kariuomenę ir prievartinis perkėlimas gyventi kitur,

D.   kadangi 30 proc. Birmos gyventojų (apie 15 mln. žmonių) šiuo metu gyvena už skurdo ribos,

E.   kadangi Nacionalinio konvento, kuris pirmą kartą buvo sušauktas 1993 m. siekiant parengti Konstitucijos projektą, tačiau daug kartų buvo paleistas, paskutinė sesija vyks 2007 m. liepos 18 d., tačiau jis neturi teisėtumo ir tarptautinio pripažinimo dėl to, kad jame nedalyvauja pagal demokratinius principus išrinkti atstovai, ypač iš NLD,

F.   kadangi ASEAN prisiėmė tvirtesnę poziciją dėl Birmos karinio režimo pažeidimų ir primygtinai reikalauja, kad Birma pagerintų žmogaus teisių padėtį ir pasirinktų demokratiją,

G.   kadangi 2007 m. gegužės 15 d. Rusija ir Birma susitarė dėl branduolinių tyrimų reaktoriaus statybos Birmoje, nepaisydamos tarptautinės bendruomenės susirūpinimo dėl saugos ir saugumo standartų bei dvigubo naudojimo,

1.   reikalauja nedelsiant ir be išlygų paleisti Daw Aung San Suu Kyi;

2.   apgailestauja, kad Daw Aung San Suu Kyi daugelį metų kentė namų areštą, buvo uždaryta į vienutę, o nuo 2003 m. galėjo išeiti tik prireikus skubios medicininės priežiūros ir trumpai susitikti su JT Generalinio sekretoriaus pavaduotoju politiniams klausimams;

3.   smerkia Valstybės taikos ir vystymo tarybos tęsiamą Birmos gyventojų priespaudą, demokratijos aktyvistų persekiojimą ir įkalinimą; atkreipia ypatingą dėmesį į U Win Tin, 78 m. žurnalisto ir politinio kalinio, kuris beveik du dešimtmečius laikomas kalėjime už savo laišką JT apie blogą elgesį su politiniais kaliniais ir baisias jų laikymo sąlygas, atvejį;

4.   ragina tučtuojau ir be išlygų paleisti U Win Tin ir visus kitus politinius kalinius – jų apytikriai yra per 1 200 – kuriuos įkalino Valstybės taikos ir vystymo taryba;

5.   apgailestauja, kad, nepaisant šalies padėties, regioninės ir tarptautinės kritikos ir 45 valdymo metų, Valstybės taikos ir vystymo taryba nepasiekė jokios reikšmingos pažangos demokratijos procese;

6.   ragina įteisinti Nacionalinį konventą, kai tik į jo sudėtį bus įtraukta Nacionalinė lyga už demokratiją ir kitos politinės partijos bei frakcijos; ragina Nacionalinį konventą pateikti tokius demokratijos planus, kurie atspindėtų tikrus Birmos žmonių siekius, o ne planus, pagal kuriuos būtų siekiama įtvirtinti karinį valdymą;

7.   pritaria Pirmininko pranešimui per 12-ąjį ASEAN vadovų susitikimą, kuriame ASEAN valstybių lyderiai "ragina Birmą daryti didesnę pažangą siekiant nacionalinio susitaikinimo", ragina "paleisti visus kalinius, tęsti veiksmingą dialogą su visomis suinteresuotomis šalimis ir susitarė, kad reikia išlaikyti pasitikėjimą ASEAN kaip veiksminga regionine organizacija, parodžius gebėjimus spręsti svarbius regiono klausimus";

8.   tačiau apgailestauja, kad 2006 m. Malaizijos užsienio reikalų ministro faktų nustatymo misija į Birmą, numatyta 11-ojo ASEAN vadovų susitikimo sprendimu, kol kas nepasiekė griežtesnių priemonių prieš karinę chuntą, ir tikisi, kad tai dar įvyks;

9.   ragina Tarybą ir Komisiją palaikyti konstruktyvius santykius su ASEAN valstybėmis ir užtikrinti, kad ES ir ASEAN derybos dėl laisvosios prekybos bus panaudotos kaip varomoji jėga, kuri padidins spaudimą Valstybės taikos ir vystymo tarybai, siekiant sudaryti demokratinę pilietinę vyriausybę;

10.   apgailestauja, kad Birmos užsienio reikalų ministrui Nyan Win šiais metais buvo leista dalyvauti aštuntame ASEM užsienio reikalų ministrų susitikime Vokietijoje, praėjus vos keletui dienų po to, kai karinė chunta dar metams pratęsė Daw Aung San Suu Kyi namų areštą; primena, kad Nyan Win įtrauktas į Birmos piliečių, kuriems draudžiama keliauti į ES, sąrašą ir ragina ES valstybes nares griežtai taikyti draudimą keliauti į ES;

11.   reikalauja, kad Tarptautinė atominės energijos agentūra nuodugniai patikrintų branduolinių tyrimų reaktorių Birmoje, siekiant užtikrinti, kad jokios civilinės branduolinės programos nebūtų naudojamos kariniais tikslais, ragina Birmos valdantį režimą įvykdyti savo įsipareigojimus pagal Branduolinių ginklų neplatinimo susitarimą;

12.   ragina Kiniją ir Indiją pasinaudoti savo reikšminga ekonomine ir politine galia ir daryti poveikį Birmos režimui siekiant svarbių pokyčių šalyje, taip pat sustabdyti ginklų ir kitokių strateginių išteklių tiekimą;

13.   ragina Birmoje investuojančias įmones, vykdant projektus, iš tikrųjų užtikrinti, kad žmogaus teises ir, jei pasitaiko žmogaus teisių pažeidimų, nutraukti savo veiklą Birmoje; pareiškia nusivylimą dėl to, kad kai kurios šalys padidino savo investicijas Birmoje nepaisydamos baisios žmogaus teisių padėties;

14.   pritaria ES tikslingų sankcijų taikymo atnaujinimui, tačiau pripažįsta, kad jos nepasiekė norimų rezultatų ir nepaveikė tų, kurie tiesiogiai atsakingi už Birmos gyventojų kančias; ragina Tarybą užtikrinti, kad visos valstybės narės drausmingai taikytų ribojamąsias priemones;

15.   ragina Tarybą išplėsti sankcijų taikymo sritį ir įtraukti į sąrašą visus Valstybės taikos ir vystymo tarybos ministrus, pavaduotojus, narius, rėmėjus ir darbuotojus, taip pat jų šeimos narius, verslininkus ir žymius asmenis, kurie susiję su režimu;

16.   pažymi, kad pagal 2006 m. balandžio 27 d. Tarybos bendrąją poziciją 2006/318/BUSP(5) atnaujinančią ribojančias priemones Birmai tik skurdžiausiems skiriama ribota humanitarinė pagalba; reikalauja, kad visa Birmai numatyta pagalba būtų skirstoma pasitelkus realią veiklą vykdančias NVO ir kad ji pasiektų tuos žmones, kuriems buvo skirta, kiek įmanoma vengiant Valstybės taikos ir vystymo tarybos kišimosi;

17.   siūlo šiomis aplinkybėmis dėti visas įmanomas pastangas, kad būtų užmegzti ryšiai ir parengtos programos, skiriant ypatingą dėmesį Birmos pilietinei visuomenei, ypač moterų grupėms ir etninėms mažumoms;

18.   apgailestauja, kad Kinija ir Rusija, remiama Pietų Afrikos, 2007 m. sausio 12 d. vetavo JT Saugumo Tarybos rezoliucijos dėl Birmos projektą ir ragina JT Saugumo Tarybą padvigubinti pastangas, siekiant, kad būtų vienbalsiai pritarta privalomai rezoliucijai, kurioje reikalaujama paleisti politinius kalinius, įskaitant Daw Aung San Suu Kyi;

19.   džiaugiasi, kad kritišku momentu, kai pasikeitė JT požiūris į Birmą, Ibrahim Gambari paskirtas į JT Generalinio sekretoriaus Ypatingojo patarėjo Birmos klausimais pareigas, ir ragina Valstybės taikos ir vystymo tarybą visokeriopai bendradarbiauti su JT ir nesudarinėti kliūčių jų darbui;

20.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, ASEAN šalių vyriausybėms, Birmos Nacionalinei lygai už demokratiją, Birmos Valstybės taikos ir vystymo tarybai, Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei, Indijos vyriausybei, Rusijos vyriausybei, Tarptautinės atominės energijos agentūros generaliniam direktoriui ir Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui.

(1) OL C 92 E, 2006 4 20, p. 410. (2) OL C 280 E, 2006 11 18, p. 473. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2006)0607. (4) OL L 111, 2007 4 28, p. 50. (5) OL L 116, 2006 4 29, p. 77.