Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 25-26 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios šalies išvadas, ypač į Europos Vadovų Tarybos 2004 m. kovo 25 d. deklaraciją dėl kovos su terorizmu, į kurią įtraukta solidarumo sąlyga,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 13 d. JT Generaliniam Sekretoriui pateiktą Aukšto lygio grupės pranešimą "Civilizacijų aljansas",

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi:

B.   apgailestaudamas, kad ES institucijos į teroristinių išpuolių sukeltą didžiulį spaudimą sureagavo priimdamos aktus, kurie nebuvo nuodugniai aptarti su Europos ir nacionaliniais parlamentais ir kuriais buvo pažeistos teisės į teisingą teisminį procesą, duomenų apsaugą ar galimybės susipažinti su ES institucijų dokumentais kovos su terorizmu tema, o dėl šių priežasčių Europos Bendrijų Teisingumo Teismas teisingai pasielgė juos panaikindamas,

C.   atsižvelgdamas visų pirma į terorizmo aukas ir jų skausmingą patirtį bei į poreikį pirmenybę teikti jų teisių išsaugojimui ir priemonėms, kuriomis jiems suteikiama apsauga ir pripažinimas, ir nuolat prisimindamas, kad teroristai pradeda atsitraukti, kai jų aukos atvirai išsako savo mintis, o visuomenė juos išklauso,

D.   susirūpinęs dėl rimtus padarinius galinčio sukelti didelių imigracijos ir prieglobsčio duomenų bazių naudojimo ES lygmeniu kovojant su terorizmu, ypač dėl valstybių narių policijos ir teisėsaugos institucijoms bei Europolui suteikiamos prieigos prie Eurodac duomenų bazės, jiems vykdant savo pareigas, susijusias su teroristinių ir kitų rimtų baudžiamųjų nusikaltimų prevencija, atskleidimu ir tyrimu, kaip buvo pasiūlyta Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos 2007 m. birželio 12 ir 13 d. išvadose,

E.   todėl suprasdamas, kad kova su terorizmu yra labai sudėtingas uždavinys ir šiuo metu labiau negu bet kada reikia įvairius lygmenis ir įvairius aspektus apimančios strategijos, kaip jau numatyta tarptautiniu lygmeniu:

F.   atsižvelgdamas į tai, kad įgyvendinant kiekvieną ES strategijos aspektą – prevenciją, apsaugą, persekiojimą, reagavimą – reikia visapusiškai įtraukti Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus, jie turi būti išsamiai ir reguliariai informuoti perduodant Komisijos kas dvejus metus atliekamus įvertinimus ir jiems turi būti sudarytos sąlygos įvertinti tikrąjį priemonių, kurių buvo imtasi, efektyvumo poveikį, įskaitant poveikį pagrindinėms teisėms, realias iniciatyvų išlaidas ir tai, ar buvo įgyvendinti pradiniai tikslai,

G.   apgailestaudamas, kad labai trūksta skaidrumo, demokratinės priežiūros, atskaitomybės ir teisminės kontrolės, ir pažymėdamas, kad ES institucijos ir agentūros, pvz., Europolas ir Eurojustas, tik pradeda sistemingiau rinkti informaciją, kurios joms reikia vykdant veiklą,

H.   yra sunerimęs dėl kai kurių valstybių narių vyriausybių ir Tarybos atsisakymo atsakyti į kaltinimus dėl piktnaudžiavimo savo galiomis kaip pretekstą pateikiant kovą su terorizmu, ypač CŽV ypatingų perdavimų ir slaptų kalėjimų atvejais,

I.   sunerimęs, kad tardant terorizmu įtariamus asmenis buvo naudojamos ties teisėtumo riba esančios priemonės,

J.   mano, kad žvalgybos ir saugumo tarnybų tarpvalstybinis bendradarbiavimas turi būti nuodugniau ir sistemingiau tikrinamas,

K.   labai susirūpinęs dėl daugelio priemonių, kurių buvo imtasi neva siekiant kovoti su terorizmu, naudojimo kitais įvairiausiais tikslais,

L.   pabrėžia poreikį Europos kovos su terorizmu strategijoje skirti daug daugiau dėmesio terorizmo priežastims ir ES vaidmeniui jų atžvilgiu,

M.   primindamas, kad Lisabonos Sutartimi turėtų būti įmanoma skaidriau, paprasčiau ir geriau užtikrinant atsakomybę apibrėžti Europos Sąjungos vaidmenį kovoje su terorizmu, stiprinti valstybių narių solidarumą ir įtraukti Europos Parlamentą bei nacionalinius parlamentus į politikos, susijusios su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, įvertinimą, nors ir apgailestaudamas, kad teisės aktams, priimtiems iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo, nebus taikoma visapusiška teisminė kontrolė ES lygmeniu,

1.   nuoširdžiai džiaugiasi Lisabonos sutarties pasirašymu ir ragina valstybes nares ją ratifikuoti siekiant, kad Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartija, kuri yra būtinas ES kovos su terorizmu strategijos priedas, taptų teisiškai privaloma;

Prevencijos klausimu

2.   mano, kad ES turėtų remti veiksmus Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis, kuriais siekiama užkirsti kelią smurtiniam radikalizavimui, per kultūrų dialogą skatindama žmonių integraciją ir propaguodama demokratiją bei žmogaus teises kaip visuotines mūsų visuomenės vertybes, vengiant socialinės atskirties; be to, mano, kad būtina kovoti su aršiu radikalizmu, įskaitant ir kurstymą imtis smurto;

3.   ragina galiausiai paskelbti bet kokio taikstymosi su terorizmu draudimą visoje Europoje;

4.   be to, mano, kad svarbus terorizmo prevencijos elementas yra ES ir valstybių narių vykdoma vystomosios pagalbos politika, kuri atlieka ir saugumo politikos vaidmenį; mano, kad pilietinės visuomenės skatinimas ir pagalba siekiant socialinės taikos ir klestėjimo yra tinkamos priemonės pademonstruoti žmonėms jų galimybes ir apriboti fundamentalistinės ideologijos sklaidą; todėl mano, kad vykdant vystomosios pagalbos politiką daug daugiau dėmesio nei anksčiau reikėtų skirti švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų plėtojimui šalyse, kurios dažnai įvardijamos kaip šalys, kuriose gimsta teroristinė veikla;

5.   mano, kad šiame kontekste ES institucijos turėtų skatinti pažangiąją patirtį ir skleisti ją ES viduje, ir pažymi, kad Parlamentas, atsižvelgdamas į Tarybos ir Komisijos pastabas, netrukus pateiks su tuo susijusias rekomendacijas;

6.   mano, kad tokie atvejai, kaip Khalid Al-Masri skundo dėl kankinimų atmetimas JAV Aukščiausiajame teisme, sustiprina įspūdį, ypač tarp musulmonų mažumų ES, kad kovos su terorizmu priemonės sukuria dvigubus standartus; todėl ragina ES aktyviau įsitraukti į kovą dėl teisinės valstybės principų gynimo ES ir tarptautiniu mastu, visų pirma ginant savo piliečius trečiosiose šalyse iškeltose baudžiamosiose bylose, kurios neproporcingai dažnai susijusios su musulmonų kilmės piliečiais;

7.   mano, kad siekiant užkirsti kelią terorizmui reikalinga ES užsienio politika, kuria skatinama demokratija, teisinės valstybės principai ir pagarba žmogaus teisėms ES kaimyninėse šalyse ir kitose šalyse;

8.   prašo Komisijos ir Tarybos imtis iniciatyvos Europos ir tarptautiniu lygmenimis dėl Gvantanamo kalinių iš trečiųjų šalių, kurie dėl persekiojimo ar kankinimo pavojaus negali būti grąžinami į jų kilmės šalis, perkėlimo;

9.   dar kartą pabrėžia policijos ir teisminio bendradarbiavimo ES lygmeniu svarbą, ypač keitimosi informacija ir tyrimų atvejais, ir ragina valstybes nares stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą koordinuojant ir remiant Europolui;

10.   ragina sustiprinti Europolo vaidmens svarbą ir pabrėžia, kad siekiant kovoti su terorizmu Europolui būtina suteikti savarankišką tyrimo kompetenciją; atsižvelgdamas į tai, ragina Europolą sukurti savo kovos su terorizmu grupę, kurios veikloje dalyvautų nacionaliniai ekspertai;

11.  11 mano, kad, siekdamos efektyviau kovoti su terorizmu, Komisija ir valstybės narės turėtų sukurti nuolatinį ES kovos su terorizmu centrų keitimosi informacija tinklą;

12.   dar kartą patvirtina dalijimosi žvalgybos informacija ES lygmeniu ir tarp valstybių narių tarnybų svarbą ir dar kartą pabrėžia būtinybę sukurti vienodas ES lygmeniu taikomas taisykles reikiamai demokratinei ir parlamentinei kontrolei ir priežiūrai užtikrinti;

Apsaugos klausimu

13.   mano, kad siekiant apsaugoti piliečius, pagrindines teises, žmogaus teises, demokratiją ir infrastruktūrą bei mažinti ES pažeidžiamumą, įskaitant padidintą sienų, transporto ir būtinos infrastruktūros saugumą, ypač svarbu, kad ES:

14.   pabrėžia, kad vykdant stebėseną internetu teroristinių išpuolių prevencijos tikslais jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti apribojama laisvė reikšti savo nuomonę, jei ja neketinama kurstyti teroristinių išpuolių ir jei pagrįstai manoma, kad ji pati savaime negali sukelti tokių veiksmų;

15.   primena Tarybai apie Parlamentui duotus pažadus ir ragina ją prieš imantis bet kokių kitų priemonių, skirtų kovai su terorizmu, galų gale priimti pamatinį sprendimą dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos, kuris užtikrintų tinkamą duomenų apsaugos lygį, ir pamatinį sprendimą dėl tam tikrų procesinių teisių baudžiamuosiuose procesuose visoje ES;

16.   primena, kad pagrindinis Eurodac, kaip pirmojo ramsčio duomenų bazės, tikslas – palengvinti Dublino II reglamento taikymą, kai siekiama nustatyti už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingą valstybę narę, ir vargu, ar bet kokie pasiūlymai pertvarkyti šią duomenų bazę į saugumo ir nusikaltimų tyrimo priemonę būtų teisėti pagal ES ir tarptautinės teisės nuostatas;

17.   susirūpinęs pažymi, kad teisėsaugos valdžios institucijoms ir Europolui suteikus prieigą prie Eurodac duomenų bazės galėtų atsirasti prieglobsčio prašančių asmenų niekinimas, jų diskriminacija ir kitoks pavojus;

18.   ragina savo Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą siekti, kad iki 2008 m. birželio mėn. bendradarbiaujant su nacionaliniais parlamentais būtų surengtas klausymas dėl priemonių, kurios ES lygmeniu buvo pasiūlytos ir priimtos kovos su terorizmu kontekste, ir dėl šių priemonių taikymo bei veiksmingumo;

19.   mano, kad jokia kovos su terorizmu priemonių profiliavimo forma nepriimtina; mano, kad nereikėtų taikyti ES keleivių duomenų įrašų sistemos, kol neatliktas išsamus ES ir JAV ir ES ir Kanados keleivių duomenų įrašu sistemos susitarimų vertinimas, ypač kol nenustatytas jų poveikis siekiant sumažinti grėsmę ir padidinti saugumą, taip pat poveikis privatumui ir pilietinėms laisvėms;

20.   susirūpinęs, kad teisėsaugos valdžios institucijų ir Europolo prieiga prie Eurodac duomenų bazės galėtų sumenkinti pagrindinio Eurodac duomenų bazės tikslo veiksmingumą;

Persekiojimo klausimu

21.   ragina valstybes nares atsikratyti dvejonių ir plėtoti teismų ir policijos bendradarbiavimą ES lygmeniu kovojant su terorizmu; prašo Parlamentą nedelsiant informuoti apie dabartinio bendradarbiavimo veiksmingumą ir pateikti rezultatus, gautus taikant bendrą valstybių narių ir ES institucijų vertinimo mechanizmą;

22.   pabrėžia būtinybę didinti bendradarbiavimo ir vykdomosios veiklos vaidmenį, kuris tenka Eurojustui ir Europolui – pagrindinėms praktinio ir veiksmingo bendradarbiavimo priemonėms, taikomoms patraukiant baudžiamojon atsakomybėn ir baudžiamojo persekiojimo srityse ES lygmeniu; taip pat dar kartą patvirtina, kad reikia ES lygmeniu užtikrinti visišką demokratinę kontrolę;

23.   dar kartą primena, kad skubiai reikia priimti pamatinį sprendimą dėl duomenų, susijusių su trečiojo ramsčio klausimais, apsaugos siekiant ES piliečiams užtikrinti patikimas garantijas, kurių šiuo metu ES lygmeniu stokojama;

24.  Taigi prašo:

25.   prašo Tarybos ir Komisijos bendradarbiauti kuriant grįžtamosios informacijos mechanizmą, skirtą atsiliepimams apie šios srities Europos ir nacionalinių priemonių veiksmingumą kaupti, palaipsniui nustatant neutralius terorizmo grėsmės ES augimo rodiklius (pvz., tyrimų ir teismų procesų skaičiaus statistika, galimų regioninių krizių analizė, sėkmingo ir nesėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžiai ir t. t.) siekiant, kad Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai galėtų susidaryti bent jau aiškesnį vaizdą apie šių sričių viešosios politikos poveikį ir trūkumus ar teigiamas savybes;

26.   siūlo valstybėms narėms sutelkti policijos bendradarbiavimo srities išteklius ir, užuot toliau daugiausia dėmesio skyrus techniniam bendradarbiavimo aspektui, akcentuoti individualaus ir darbuotojų bendradarbiavimo svarbą, mano, kad šiuo požiūriu reikėtų labiau skatinti nacionalinių skubios pagalbos tarnybų mainus ir šalinti kliūtis, pvz., visų pirma, pašalinti kalbos barjerus rengiant kalbų kursus; be to, mano, kad policijos mokymo priemones reikia pritaikyti prie Europos visuomenės ypatumų, siekiant, kad, pvz., ateityje į tokį mokymą būtų įtrauktas supažindinimas su įvairiomis Europoje esamomis kultūromis;

27.   atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija priėmė naujas priemones, ypač susijusias su pakeitimu, kuriuo iš dalies keičiamas pamatinis sprendimas dėl terorizmo, ir su pasiūlymu dėl ES keleivių duomenų įrašų sistemos; pareiškia, kad nori kruopščiai išanalizuoti šias priemones, ir dar kartą primena susirūpinimą dėl pasiūlymo sukurti ES keleivių duomenų įrašų sistemą ir ypač dėl siūlomos priimti kaip pagrindą sistemos būtinybės ir proporcingumo;

28.   ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad būtų veiksmingiau naudojamos turimos valstybių narių tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemonės, pvz., Europos arešto orderis;

29.   primena Komisijai apie tai, kad labai svarbu vykdyti įrodymais pagrįstą politiką; taigi ragina Komisiją užtikrinti, kad ateityje visi kovos su terorizmu pasiūlymai būtų pateikiami su išsamiu poveikio vertinimu ar įvertinimu, kuriame būtų pagrįsta siūlomų priemonių būtinybė ir naudingumas;

30.   dar kartą patvirtina, kad svarbu bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis terorizmo prevencijos ir kovos su terorizmu srityse, ir pažymi, kad JAV yra svarbi tokio bendradarbiavimo partnerė; mano, kad ES ir JAV, sudarydamos tarptautinį susitarimą, pagal kurį būtų užtikrinama tinkama demokratinė ir parlamentinė kontrolė nacionaliniu ir ES lygmenimis, turi nustatyti bendrą teismų ir policijos bendradarbiavimo teisinį pagrindą, pagal kurį išskirtinis dėmesys būtų skiriamas pagrindinių teisių apsaugai, ypač asmens duomenų apsaugai;

31.   yra susirūpinęs dėl nevalingos valstybių narių reakcijos rengiant kovos su terorizmu teisės aktus, kuriuose noras pateikti politinį požiūrį dažnai didesnis nei noras pateikti rimtą ir sąžiningą svarstymą apie galimų ir naudingų priemonių ribas, įskaitant vis labiau nepakankantį atsižvelgimą į teisinės valstybės principus, pvz., proporcingumo principą ir nekaltumo prezumpciją;

Reagavimo klausimu

32.   mano, kad labai svarbu, jog teroristinio išpuolio atveju valstybės narės būtų iš tiesų solidarios reguliuodamos ir mažindamos teroristinių išpuolių pasekmes, ypač tose ES šalyse, kurios neturi pakankamai žmogiškųjų, finansinių ir technologinių išteklių, kad galėtų įveikti išpuolių pasekmes, koordinuoti reagavimą ir padėti aukoms;

33.   primena visų demokratinių jėgų vienybės kovojant su terorizmu svarbą;

34.   mano, kad pagrindinis reagavimo į teroristinį išpuolį elementas turėtų būti būtinų, veiksmingų ir proporcingų priemonių, skirtų visuotinei kovai su terorizmu remti, numatymas, ir mano, kad ne mažiau svarbu ginti visus teisinės valstybės aspektus, piliečių pilietines teises, užtikrinti įtariamiesiems teismų ir teisines garantijas bei visos ES lygmeniu ir palaikant santykius su trečiosiomis šalimis taikomų teisės aktų demokratinę kontrolę bei priežiūrą;

35.   ragina Komisiją pateikti pasiūlymą siekiant užtikrinti bendros ir koordinuojamos žvalgybos veiklos parlamentinę kontrolę ES lygmeniu;

Terorizmo kilmės klausimu

36.   ragina Tarybą ir Komisiją parengti veiksmų planą, skirtą demokratijai pasaulyje skleisti ir ekonominiam bei politiniam bendradarbiavimui su islamo šalimis stiprinti:

37.   ragina Komisiją numatyti priemones siekiant terorizmo aukoms suteikti apsaugą ir jas paremti, įskaitant skatinimą keistis pažangiąja patirtimi ir visoje ES teikti vienodas garantijas;

Glaudesnio ir veiksmingesnio tarpparlamentinio bendradarbiavimo būtinybė kuriant naują kovos su terorizmu strategiją

38.   mano, kad iš karto po Lisabonos sutarties pasirašymo Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai turėtų pradėti bendrai vykdyti Europos kovos su terorizmu strategijos vertinimą siekiant šioje srityje surengti naujos formos aukšto lygio dialogą, į kurį būtų įtraukti piliečių atstovai ES ir nacionaliniu lygmenimis;

Bendradarbiavimas su Komisija ir Taryba

39.   atsižvelgdamas į tai, kad tikimasi, jog Lisabonos sutartis įsigalios 2009 m., ir kad ES institucijos jau 2008 m. turėtų numatyti jos įsigaliojimo sąlygas, mano, kad visi pasiūlymai, patenkantys į bendro sprendimo procedūrą, tačiau nepriimti iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo datos, turėtų būti laikomi pasiūlymais pagal "quasi bendro sprendimo procedūrą";

40.   atkreipia dėmesį į naują teisės aktų prieš terorizmą pasiūlymų paketą, į kurį įeina Tarybos pamatinis sprendimas dėl keleivių duomenų įrašų teisėsaugos tikslais, direktyva dėl sprogmenų ir pamatinio sprendimo dėl kovos su terorizmu įgyvendinimo vertinimo pranešimas; yra pasiryžęs atlikti pasiūlymų vertinimą pagrindimo įrodymais aspektu;

41.   mano, kad ES kovos su terorizmu koordinatorius turėtų atlikti svarbų vaidmenį Bendrijos požiūryje ir nori aiškiai apibrėžti jo atsakomybę ir atskaitomybės struktūras;

42.   tikisi, kad bendradarbiaujant su Parlamentu bus parengta ES kovos su terorizmu strategija, pagal kurią bus ne tik pateiktas vientisas požiūris ir pagrindinė tema, bet, visų pirma, bus nustatytos aiškios trumpalaikės, vidutinės trukmės ir ilgalaikės priemonės;

o
o   o

43.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 287 E, 2007 11 29, p. 309. (2) Žr.: http://www.un.org/terrorism/strategy-counter-terrorism.html (3) Žr.: http://conventions.coe.int/Treaty/Commun/QueVoulezVous.asp?NT=196&CM=2&DF=&CL=ENG(jau ratifikavo BG, DK, RO, SL, SK). (4) Žr.: http://register.consilium.eu.int/pdf/en/05/st14/st14469-re04.en05.pdf