Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl rasizmo, ksenofobijos ir ekstremizmo, ypač į 1997 m. vasario 20 d. rezoliuciją dėl rasizmo, ksenofobijos ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų(1) ir į savo 2006 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl dažnėjančių rasistinių ir homofobinių išpuolių Europoje(2) bei į 2007 m. lapkričio 29 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis ir apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. sausio 27 d. rezoliuciją dėl holokausto, antisemitizmo ir rasizmo atminimo(4),

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 6, 7 ir 29 straipsnius ir į EB sutarties 13 straipsnį, pagal kuriuos ES ir valstybės narės įpareigojamos gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves ir pagal kuriuos nustatomos Europos kovos su rasizmu, ksenofobija ir diskriminacija priemonės, taip pat į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (Pagrindinių teisių chartija) ir į 2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantį Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros statutą(5) (Pagrindinių teisių agentūra),

–   atsižvelgdamas į tarptautines žmogaus teisių priemones, pagal kurias draudžiama diskriminacija dėl rasinės ir tautinės kilmės, ir ypač į Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją (EŽTK), kurias pasirašė visos valstybės narės ir daug ES nepriklausančių valstybių,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos veiklą, skirtą kovoti su rasizmu, ksenofobija, antisemitizmu ir homofobija, ypač į kovai su diskriminacija skirtą Direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(6) ir į Direktyvą 2000/78/EB, pagal kurią nustatomi vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendrieji pagrindai(7), ir taip pat atsižvelgdamas į pamatinį sprendimą dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos rezoliuciją Nr. 1344 (2003 m. rugsėjo 29 d.) dėl grėsmės demokratijai, kurią Europoje kelia ekstremistinės partijos ir judėjimai,

–   atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros paskelbtą pranešimą dėl rasizmo ir ksenofobijos ES valstybėse narėse 2007 m.,

–   atsižvelgdamas į ESBO dokumentą dėl sunkumų, kuriuos kelia neapykantos skatinami incidentai ESBO regione, ir dėl atsako į šiuos incidentus (2006 m. spalio mėn.),

–   atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.   labai susirūpinęs dėl to, kad Europoje atgyja ekstremistiniai judėjimai, sukarintos grupuotės ir partijos, kai kurios iš jų netgi turi vyriausybinių įsipareigojimų, kurių ideologija, politinė argumentacija, praktinė veikla ir elgesys grindžiami diskriminacija, įskaitant rasizmą, netoleranciją, religinės neapykantos kurstymą, socialinę atskirtį, ksenofobiją, antisemitizmą, priešiškumą romų tautybės žmonėms, homofobiją, neapykantą moterims ir kraštutinį nacionalizmą, ir kad keliose Europos šalyse neseniai buvo susidurta su smurtiniais įvykiais ir žudymu;

B.   labai sunerimęs dėl islamo fundamentalistų verbavimo ir smurto propagavimo kampanijos bei teroristinių išpuolių Europos Sąjungos teritorijoje, kurie grindžiami neapykanta Europos vertybėms ir antisemitizmu;

C.   kadangi šios ekstremistinės ideologijos nesuderinamos su ES sutarties 6 straipsnyje nustatytais laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principais, kurie liudija įvairovės ir lygybės vertybes ir kuriomis remiantis sukurta Europos Sąjunga;

D.   kadangi jokia valstybė narė neapsaugota nuo realios grėsmės, kurią ekstremizmas kelia demokratijai, ir kadangi kova su ksenofobinių pažiūrų ir ekstremistinių politinių judėjimų plitimu – tai visos Europos rūpestis, kurį norint išspręsti reikia imtis bendrų ir koordinuotų veiksmų;

E.   kadangi kai kurios politinės partijos ir judėjimai, įskaitant kai kurių šalių valdančiąsias ar vietos, nacionaliniu arba Europos mastu atstovaujamas partijas, sąmoningai į savo darbotvarkę įtraukė netoleranciją ir (arba) smurtą skatinančias idėjas, kurios grindžiamos rasės, etninės kilmės, tautybės, religijos ir seksualinės orientacijos klausimais;

F.   kadangi neonacistinės, sukarintos ir kitokios ekstremistų grupuotės savo smurtinius išpuolius dažnai nukreipia prieš įvairias pažeidžiamas gyventojų grupes, įskaitant migrantus, romų tautybės žmones, homoseksualius asmenis, prieš rasizmą kovojančius aktyvistus ir benamius;

G.   kadangi nerimą kelia tai, kaip kovoti su esamomis neapykantą kurstančiomis viešomis ar laisvai prieinamomis tinklavietėmis ir nepažeisti žodžio laisvės;

1.   griežtai smerkia visus rasistinius ir neapykantos skatinamus išpuolius ir ragina visas nacionalines valdžios institucijas padaryti viską, ką gali, kad nusikaltėliai būtų nubausti; išreiškia solidarumą su visomis šių išpuolių aukomis ir jų šeimomis;

2.   pažymi, kad kovojant su ekstremizmu neturi būti pažeidžiami nuolatiniai įsipareigojimai laikytis pagrindinių teisių ir pagrindinių teisinių principų, įskaitant žodžio ir susivienijimo laisvę, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje;

3.   apgailestauja dėl to, kad kai kurios pagrindinės partijos manė, kad galima pasitikėti ir pripažinti ekstremistines partijas bei sudaryti su jomis koalicinius susitarimus ir taip paaukoti savo moralinius principus siekiant trumpalaikės politinės naudos praktiniais sumetimais;

4.   atkreipia dėmesį į tai, kad daugėjant ekstremistinių organizacijų, dažnai propaguojančių neofašistines idėjas, visuomenėje gali kilti nuogąstavimų, peraugančių į rasizmo apraiškas įvairiose gyvenimo srityse, įskaitant įdarbinimą, su būstu susijusius klausimus, švietimą, sveikatos priežiūrą, viešąją tvarką, galimybę įsigyti prekių ir paslaugų bei žiniasklaidą;

5.   ragina Komisiją ir Tarybą vadovauti ieškant tinkamiausio politinio ir teisinio atsako, ypač prevencijos etapu sprendžiant klausimus, susijusius su jaunimo švietimu ir visuomenės informavimu, mokant apie totalitarizmo žalą bei skleidžiant žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių principus siekiant, kad Europos istorijos įvykiai būtų prisimenami; prašo valstybių narių vystyti švietimo politiką siekiant plėtoti demokratinį pilietiškumą, grindžiamą piliečių teisėmis ir atsakomybe;

6.   primygtinai reikalauja, kad Komisija stebėtų, kaip taikomi galiojantys teisės aktai, kuriais siekiama uždrausti skatinti politinį ir religinį smurtą; ragina valstybes nares stebėti griežtą kovos su rasizmu įstatymų įgyvendinimą ir nuolatinį jų tobulinimą bei informavimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijų žiniasklaidoje ir švietimo įstaigose rengimą;

7.   ragina visas demokratines politines jėgas, nepaisant jų politinių pažiūrų, atsisakyti bet kokio bendradarbiavimo, ir atviro, ir numanomo, su ekstremistinėmis rasistinio ar ksenofobinio pobūdžio partijomis, taip pat bet kokio aljanso su jų išrinktais atstovais;

8.   perspėja, atsižvelgdamas į artėjančius 2009 m. Europos rinkimus, apie galimybę, kad ekstremistinių partijų atstovai gali joms atstovauti Europos Parlamente, ir prašo frakcijas imtis tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad demokratinė institucija nebūtų naudojama kaip prieš demokratiją nukreiptų pasisakymų finansavimo ir atkartojimo platforma;

9.   ragina ES institucijas suteikti aiškius įgaliojimus ES pagrindinių teisių agentūrai tirti ekstremistinių grupuočių struktūrą siekiant nustatyti, kurios iš šių organizacijų koordinuoja savo veiklą visoje Europos Sąjungoje, o kurios – regioniniu lygmeniu;

10.   dar kartą pabrėžia manąs, kad viešieji asmenys turėtų susilaikyti nuo tokių pareiškimų, kurie vėliau gali būti suprasti kaip skatinimas niekinti ar neapkęsti tam tikrų grupių asmenų dėl jų rasės, kilmės, tikėjimo, negalios, lytinės orientacijos ar pilietybės; mano, kad nagrinėjant viešųjų asmenų pasakytas neapykantą skatinančias kalbas, atsižvelgiant į tai, kad jie sulaukia didesnio visuomenės dėmesio, tai turėtų būti laikoma sunkinančia aplinkybe; ypač smerkia nerimą keliantį antisemitinių pažiūrų paplitimą;

11.   ragina žiniasklaidą skleisti visuomenei informaciją apie neapykantą kurstančių kalbų pavojus ir skatinti demokratijos, lygybės ir tolerancijos principus ir vertybes;

12.   reikalauja, kad visos valstybės narės bent jau numatytų galimybę, po teismo nutarties, nutraukti valstybės finansavimą politinėms partijoms, kurios nepasmerkia smurto ir terorizmo bei negerbia žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, demokratijos ir teisinės valstybės principų, kaip nustatyta Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Pagrindinių teisių chartijoje, ir ragina tas valstybes nares, kurios jau turi minėtąją galimybę, nedelsiant ja pasinaudoti; taip pat ragina Komisiją užtikrinti, kad nebūtų skiriama nė kiek ES lėšų žiniasklaidos priemonėms, kurios naudojamos kaip platforma dideliu mastu skleisti rasistines, ksenofobines ir homofobines idėjas;

13.   ragina Komisiją remti NVO ir pilietinės visuomenės organizacijas, kurių veikla skirta demokratinėms vertybėms, žmogiškajam orumui, solidarumui, socialinei įtraukčiai, kultūrų dialogui ir socialiniam sąmoningumui, kaip kovos su radikalizmu ir smurtiniu ekstremizmu bei visų formų diskriminacija priemonėms, skatinti;

14.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir Europos Tarybai.

(1) OL C 85, 1997 3 17, p. 150. (2) OL C 300 E, 2006 12 9, p. 491. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0552. (4) OL C 253 E, 2005 10 13, p. 37. (5) OL L 53, 2007 2 22,p. 1. (6) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (7) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.