2007 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl laivų katastrofų Juodosios jūros Kerčės sąsiauryje ir vėlesnės naftos taršos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl saugios laivybos, ypač į savo 2002 m. lapkričio 21 d. rezoliuciją dėl tanklaivio "Prestige" katastrofos prie Galicijos krantų(1) ir į savo 2003 m. rugsėjo 23 d. rezoliuciją dėl saugos jūroje gerinimo atsižvelgiant į tanklaivio "Prestige" avariją(2),
– atsižvelgdamas į pirmąjį ir antrąjį saugios laivybos priemonių paketus ERIKA I ir ERIKA II,
– atsižvelgdamas į septynis teisėkūros pasiūlymus dėl saugios laivybos (trečiasis saugios laivybos priemonių paketas), kuriuos Komisija pateikė Parlamentui 2005 m. lapkričio mėnesį (COM(2005)0586-0593),
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 29 d.(3) ir 2007 m. balandžio 25 d.(4) pirmojo svarstymo metu priimtas pozicijas dėl trečiojo saugios laivybos priemonių paketo,
– atsižvelgdamas į prioritetinių priemonių rinkinį, kurį 2005 m. patvirtino Aukšto lygio transporto grupė, didžiausią dėmesį kreipdama penkiems pagrindiniams tarptautinėms transporto keliams, jungiantiems ES su kaimyninėmis šalimis šiaurėje, rytuose bei pietryčiuose ir Viduržemio bei Juodosios jūros regionuose,
– atsižvelgdamas į neseniai, 2007 m. lapkričio 11 d., Juodosios jūros Kerčės sąsiauryje įvykusias laivų katastrofas,
– atsižvelgdamas į EB sutarties 71, 80 ir 251 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi itin didelės audros metu Kerčės sąsiauryje ir šiaurinėje Juodosios jūros dalyje nuskendo arba užplaukė ant seklumos 10 laivų (tanklaiviai ir sausakrūviai laivai), įskaitant tanklaivį "Volgoneft-139", kuris nebuvo pritaikytas naudoti atšiauriomis oro sąlygomis jūroje,
B. kadangi, remiantis negalutine informacija, mirė šeši jūrininkai ir į jūrą pateko daugiau kaip 2000 tonų naftos ir sieros, ir tai sukėlė didelę aplinkos katastrofą, dėl kurios žuvo daugiau kaip 15 000 paukščių,
C. kadangi dėl smarkių audrų išsiliejusi nafta pasklido dar labiau ir sukėlė žalą regiono bendruomenėms ir aplinkai, be to, dėl naftos ir sieros taršos buvo ne tik žmonių aukų, bet ir padaryta tiesioginė įtaka augalijai ir gyvūnijai, ir ši tarša gali turėti neigiamą ilgalaikį poveikį nukentėjusių gamtinių arealų ekologinei kokybei,
D. kadangi Juodoji jūra tampa vienu iš pagrindinių padidėjusio naftos eksporto regione kelių,
E. kadangi dėl žmonių aukų ir ekologinės katastrofos Juodojoje jūroje kilo poreikis pagreitinti Taryboje svarstymus dėl kitų trečiojo saugios laivybos priemonių paketo teisės aktų,
F. kadangi Rumunijai ir Bulgarijai tapus ES narėmis, ES tapo viena iš didžiausių Juodosios jūros regiono veikėjų, o tai dėl Kaspijos jūros, Artimųjų Rytų ir Centrinės Azijos valstybių artumo itin svarbu geostrateginiu požiūriu, kai sprendžiama energetinio saugumo ir ES energijos tiekimo kelių įvairinimo klausimus;
1. išreiškia solidarumą su šios katastrofos aukomis ir primena apie savo paramą jiems;
2. ragina Tarybą ir Komisiją atidžiau stebėti padėtį Juodojoje jūroje ir imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų sumažinti katastrofos poveikį ekologijai;
3. ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų griežtai taikomi Bendrijos teisės aktai, ypač tie teisės aktai, kurie susiję su laivų standartais, pvz., su uosto valstybės atliekama kontrole;
4. pažymi, kad Rusijos valdžios institucijos, atsižvelgdamos į neseniai įvykusias laivų avarijas Kerčės sąsiauryje, ėmėsi veiksmų, pvz., uždraudė universaliems upių ir jūrų laivams išplaukti į jūrą, ir pabrėžia, kad šios priemonės turėtų būti panaikintos tik tuo atveju, kai bus atlikti išsamūs tyrimai ir galutinai įvertinta padėtis;
5. ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti Europos Sąjungos integruotos jūrų politikos principų taikymą Juodosios jūros regionui, kaip siūloma Komisijos komunikate dėl Europos Sąjungos integruotos jūrų politikos (COM(2007)0575);
6. pabrėžia, kad griežta jūrų laivybos taisyklių priežiūra yra esminis saugios laivybos aspektas, ir ragina valstybes nares ir kaimynines ES valstybes užtikrinti, kad laivų įgula ir laivų administracija jokiais atvejais neignoruotų pavojaus signalų ir įspėjimo dėl artėjančios audros;
7. pabrėžia, kad katastrofa Juodojoje jūroje turėtų atkreipti ES kaimynių, ypač Rusijos, kuri pranešė apie planus keleriopai padidinti naftos transporto ir eksporto apimtį Juodosios jūros pakrantėje, dėmesį į jūrų laivynų modernizavimą ir draudimą naudoti pasenusius vieno korpuso tanklaivius;
8. pripažįsta, kad Komisija 2005 m. lapkričio mėn. itin aktyviai reagavo ir pristatė saugios laivybos priemonių paketą, siekdama sustiprinti Europos teisės aktus, susijusius su saugia laivyba, nelaukiant, kol įvyks kita avarija jūroje, ir siekdama išvengti kitų aplinkos katastrofų ir jūrų taršos;
9. pažymi, kad Parlamentas 2007 m. balandžio mėn. per pirmąjį svarstymą apsvarstė septynis pasiūlymus dėl trečiojo saugios laivybos priemonių paketo, ir mano, kad šie septyni pasiūlymai dėl teisės aktų glaudžiai tarp savęs susiję, taigi juos reikia priimti kaip rinkinį;
10. pabrėžia, kad tokios avarijos, kaip tos, kurios įvyko Juodojoje jūroje, turėtų paspartinti svarstymus Taryboje, ir ragina Tarybą nedelsiant priimti bendrą poziciją dėl septynių teisėkūros pasiūlymų;
11. pabrėžia Paryžiaus tarpusavio supratimo memorandumo ir Juodosios jūros valstybių tarpusavio supratimo memorandumo svarbą ir ragina Tarybą ir Komisiją glaudžiau bendradarbiauti su pakrantės ne ES šalimis, siekiant įgyvendinti priemones, kurias taikant būtų sumažinta taršos grėsmė aplinkai dėl laivų avarijų, įskaitant veiksmus, kurių ėmėsi Tarptautinė jūrų organizacija, ir priemones, priimtas atsižvelgiant į Paryžiaus tarpusavio supratimo memorandumą;
12. pabrėžia, kad regioninės organizacijos, ypač Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacija (angl. BSEC), gali atlikti pagrindinį vaidmenį užtikrinant geresnį jūreivystės Juodojoje jūroje valdymą ir bendradarbiavimą šiuo klausimu;
13. pažymi, kad dėl neseniai išsiliejusios naftos atsiradusi aplinkos tarša tampa vis didesne Juodosios jūros regiono problema, kurią galima išspręsti tik tuo atveju, jei visos regiono valstybės dės bendras pastangas; taigi ragina regiono valstybes skatinti esamus bendradarbiavimo modelius ir pasiūlyti naujų bendradarbiavimo būdų, pvz., bendradarbiavimą valymo klausimais įvykus tokioms avarijoms, kai, pvz., išsipila nafta;
14. ragina Komisiją ir valstybes nares geriausiai išnaudoti naujosios Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės (angl. ENPI) teikiamas galimybes sprendžiant Juodosios jūros aplinkos apsaugos problemas, taip pat pasinaudoti naująja pasirengimo narystei priemone sprendžiant aplinkos apsaugos klausimus Juodosios jūros regiono valstybėse;
15. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.