2007 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl "i2010: Europos skaitmeninės bibliotekos" (2006/2040(INI))

P6_TA(2007)0416 A6-0296/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "i2010: skaitmeninės bibliotekos" (COM(2005)0465),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. rugpjūčio 24 d. Komisijos rekomendaciją 2006/585/EB dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, išsaugojimo skaitmeniniu formatu ir internetinės prieigos prie jos(1),

–   atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, skaitmeninio išsaugojimo ir internetinės prieigos prie jos(2),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo(3),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 18 d. aukšto lygio ekspertų grupės pranešimą dėl autorių teisių, skaitmeninio išsaugojimo, kūrinių, kurių autorių teises sunku nustatyti, ir nebeplatinamų kūrinių,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Dėl mokslinės informacijos skaitmeniniame amžiuje: prieinamumas, sklaida ir išsaugojimas" (COM(2007)0056),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A6-0296/2007),

A.   kadangi kultūra – sutelkiantis, mainus ir tarpusavio supratimą skatinantis veiksnys, kuris padeda Europos Sąjungą priartinti prie jos piliečių ir stiprinti bei reikšti tikrąją europinę tapatybę,

B.   kadangi būtina užtikrinti kaip galima didesnę Europos kultūros paveldo turtų ir įvairovės sklaidą bei išsaugojimą,

C.   kadangi valstybės narės ir kultūros įstaigos, ypač bibliotekos, šioje srityje vaidina lemiamą vaidmenį tiek valstybės, tiek regiono ir vietos lygmeniu,

D.   kadangi būtina atsižvelgti į greitą naujųjų technologijų plėtrą ir į su tuo susijusią kultūrinės veiklos raidą,

E.   kadangi daugybei piliečių, ypač jaunimui, internetas tapo viena iš pagrindinių prieigos prie žinių ir mokslo priemonių,

F.   kadangi itin svarbu užtikrinti, kad šioje skaitmeninėje aplinkoje visi turėtų prieigą prie Europos kultūros paveldo ir taip pat svarbu užtikrinti jo išsaugojimą ateitiems kartoms ir tokiu būdu kurti mūsų kolektyvinę atmintį,

G.   kadangi didelio masto Europos kultūros paveldo skaitmeninimas ir skaitmeninis išsaugojimas yra viena iš pagrindinių priemonių siekiant šio tikslo,

H.   kadangi prieiga prie Europos kultūros paveldo atspindi žemyno įvairovę, todėl prieiga prie šio paveldo turi būti daugiakalbė,

I.   kadangi būtina parengti nuoseklią skaitmeninimo ir skaitmeninių kūrinių išsaugojimo politiką siekiant išvengti neatitaisomo kultūrinio turinio praradimo, griežtai laikantis autorių teisių ir gretutinių teisių reikalavimų,

J.   kadangi Europos kultūros paveldo skaitmeninimas, be neabejotinos naudos kultūros sričiai, atneš naudos ir kitiems veiklos sektoriams, ypač švietimui, mokslui, moksliniams tyrimams, turizmui ir žiniasklaidai,

K.   kadangi masiškai skaitmeninant kultūrinį turinį nesiekiama pakeisti tradicine forma pateikiamo kultūrinio turinio arba su juo konkuruoti, o greta su pastaruoju pateikti patikimą ir kokybišką skaitmeninį turinį,

L.   kadangi skaitmeninė technologija, be to, yra puiki pagalbos neįgaliesiems priemonė, padedanti pritaikyti turinį prie jų poreikių,

M.   kadangi iki šiol suskaitmeninta tik labai maža Europos kultūros paveldo dalis ir kadangi valstybių narių pažangos tempai labai skiriasi,

N.   kadangi siekiant įgyvendinti tokio masto projektą nepakanka masiniam skaitmeninimui skiriamų viešųjų išteklių,

O.   kadangi skaitmeninimo inciatyvos yra pernelyg suskaidytos ir kadangi apie didžiąją dalį Bendrijos lygmeniu įgytos patirties vis dar nežinoma ir neužtikrinama paprasta, tiesioginė ir daugiakalbė prieiga prie Europos kultūros paveldą sudarančių kūrinių,

P.   kadangi būtina įdiegti priemonę plačiajai visuomenei, kuri užtikrintų visuotinę ir nedelsiamą prieigą prie Europos kultūros paveldo be jokios būtinybės keliauti ir kuri pagreitintų skaitmeninimą,

Q.   kadangi šiuo atžvilgiu reikėtų remtis esamomis europinėmis iniciatyvomis, nuo kurių prasidės Europos skaitmeninės bibliotekos plėtotė, pvz., Europos biblioteka (angl. TEL), kuri jau dabar suteikia prieigą prie nacionalinių Europos bibliotekų kolekcijų ir galimybę vykdyti mokslinius tyrimus pasinaudojant dvidešimt trijų iš keturiasdešimt septynių nacionalinių bibliotekų skaitmeniniais ar bibliografiniais šaltiniais, projektu TEL-ME-MOR, kuriuo siekiama palengvinti dešimties naujųjų valstybių narių nacionalinių bibliotekų integraciją, projektu EDL, kuriuo siekiama įtraukti kitas devynias nacionalines bibliotekas atsižvelgiant į ES ir EFTA bendradarbiavimą, ir Europeana iniciatyva, kuri jungia nacionalines Prancūzijos, Vengrijos ir Portugalijos bibliotekas,

Europos skaitmeninė biblioteka – vieningos Europos, kurioje gerbiama įvairovė, veidas

1.   pataria palaipsniui įsteigti Europos skaitmeninę biblioteką, kaip išskirtinį, tiesioginį ir daugiakalbį prieigos prie Europos kultūros paveldo punktą;

2.   pabrėžia, kad nors ilguoju laikotarpiu siekiama parengti visas kultūrinės medžiagos kategorijas, pvz., garso ir vaizdo turinį, apimančią priemonę, pradedant kurti Europos skaitmeninę biblioteką reikėtų sutelkti dėmesį į tekstinės medžiagos, kuri nesaugoma pagal autorių teises, potencialą;

3.   todėl ragina visas Europos bibliotekas Europos skaitmeninei bibliotekai pateikti kūrinius, kurie jau saugomi skaitmenine forma ir kuriems netaikoma apsauga pagal autorių teises;

4.   ragina Europos universitetus ir kitas aukštojo mokslo įstaigas suteikti prieigą prie daktaro disertacijų ir kitų mokslo darbų su Europos kultūros paveldu susijusiomis temomis ir iš šios srities dalykų, laikantis sąlygas, kurios bus apibrėžtos, ir griežtai laikantis autorių teisių reikalavimų;

5.   ragina kitas Europos kultūros įstaigas, įskaitant regionų ir vietos įstaigas, dalyvauti šiame projekte siekiant, kad jis atspindėtų Europos kultūros turtingumą ir įvairovę; skatina muziejus skaitmeninti savo archyvus, kad juos būtų galima įtraukti į šį projektą;

6.   taip pat pabrėžia, kad kuriant Europos skaitmeninę biblioteką nesiekiama išskirtine tvarka platinti turinio, o tik koordinuoti prieigą prie skaitmeninių kūrinių;

7.   ragina esamų ir pritaikytų formatų pagrindu pasirinkti ir naudoti bendrus standartus, siekiant turinio tarpusavio sąveikos, kuri būtina norint, kad Europos skaitmeninė biblioteka gerai veiktų, laipsniškai pritaikant nusistovėjusias metaduomenų kalbas ("Dublin Core" ir t. t.);

8.   ragina valstybes nares toliau dirbti ir pagreitinti kultūrinio turinio skaitmeninimą siekiant užtikrinti pakankamą turinio kiekį;

9.   todėl ragina valstybes nares kartu su kultūros įstaigomis sukurti nacionalinio ar regionų lygmens skaitmeninimo planus siekiant parengti Europos skaitmeninimo veiklos žemėlapį ir taip sudaryti galimybę bendrai veiklai, visuomet siekiant išvengti valstybinių ir privačių institucijų pastangų ir išlaidų dubliavimosi joms skaitmeninat savo fondus, todėl būtina pagal institucijos tipą aprašyti jau atliktus darbus;

10.   ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su kultūros įstaigomis, keistis pažangiąja skaitmeninimo patirtimi ir užtikrinti prieigą prie kūrinių siekiant bei juos išsaugoti skaitmenine forma;

11.   pabrėžia, kad Europos skaitmeninė biblioteka skatins skaitmeninimo tyrimus, tarpusavio sąveiką ir skaitmeninį išsaugojimą, ypač pasitelkdama Komisijos įsteigtus kompetencijos centrus, kadangi be stiprių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros Europos skaitmeninė biblioteka negali tapti tikrove;

12.   pabrėžia, kad būtina remti naujoves ir mokslinius tyrimus daugiakalbystės srityje;

13.   primena, kad nors iš Bendrijos programoms skiriamų lėšų neįmanoma finansuoti skaitmeninimo, būtina rasti naujų finansavimo būdų, įskaitant partnerystę su privačiuoju sektoriumi, kuo labiau stengiantis išvengti skaitmeninimo skirtingais greičiais valstybėse narėse;

Europos skaitmeninės bibliotekos struktūra ir turinys: daugiakalbės bendrosios prieigos prie Europos kultūros paveldo link

14.   ragina sukurti bendrą sąsają, kuri per integruotą paieškos sistemą suteiktų prieigą prie užtikrintos kokybės ir patikimo turinio ir taptų naudinga metainformacijos, o jeigu dokumentai bus skaitmeninami tekstiniu formatu – ir tiesioginės paieškos tekste priemone;

15.   pabrėžia, kad labai svarbu sukurti daugiakalbę sąsają, kuri visomis Europos Sąjungos kalbomis užtikrintų tiesioginę prieigą prie ieškomo turinio ir užtikrintų galimybę atlikti ne tik tiesioginę paiešką pagal autorių arba pavadinimą, bet ir paiešką pagal temą arba raktinį žodį. Pastaruoju atveju paieškos rezultatu turi tapti duomenys visomis katalogo kalbomis, saugomi visose bibliotekose partnerėse;

16.   be to, ragina įdiegti naujoviškas, šiuolaikines ir visiems lankytojams patogias priemones;

17.   pabrėžia suinteresuotumą, kad Europos skaitmeninė biblioteka būtų kuriama ir organizuojama remiantis visais techniniais ištekliais ir pajėgumais, galinčiais palengvinti informacijos kūrimą, mokslinius tyrimus ir naudojimą, ir negali būti laikoma Europos kūrinių skaitmeniniu katalogu;

18.   taip pat pabrėžia, kad nereikėtų Europos kultūros paveldo apriboti tik Europos Sąjungos kūriniais, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į kitų Europos šalių kultūrinį indėlį;

19.   taip pat patikslina, kad nors Europos kultūros paveldą daugiausia sudaro kūriniai, susiję su visuomenine sritimi, nereikėtų apsiriboti vien tik šia kategorija;

20.   todėl primena, kad reikėtų atskirti visuomeninės srities kūrinius nuo kūrinių, kurie saugomi pagal autorių teises, įskaitant kūrinius, kurių autorių teises sunku nustatyti, ir nebeplatinamus kūrinius, bei reikėtų kiekvienam iš jų, atsižvelgiant į kiekvieną veiklos sritį, pritaikyti skirtingą sistemą;

21.   pritaria tam, kad buvo sukurta minėtoji aukšto lygio ekspertų grupė ir remia jos pasiūlymus, kuriais siekiama surašyti kūrinius, kurių autorių teises sunku nustatyti, ir nebeplatinamus kūrinius bei patobulinti autorių teisių turėtojų paieškos priemones;

22.   pabrėžia, kad aukšto lygio ekspertų grupės pateikti pasiūlymai daugiausia skirti leidybos sektoriui ir kad reikia priimti sprendimą dėl galimybės pritaikyti juos kituose sektoriuose, susitarus su jų atstovais;

23.   nurodo, kad pageidautina, jog vėlesniame etape Europos skaitmeninė biblioteka, jeigu įmanoma, griežtai laikantis nacionalinių, Bendrijos ir tarptautinių teisės aktų dėl intelektinės nuosavybės, galėtų pasiūlyti ne tik darbų, kurie nesaugomi pagal autorių teises, bet ir saugomų darbų;

24.   pabrėžia, kad bet koks su tuo susijęs sprendimas turėtų būti priimamas bendradarbiaujant su visais susijusiais suinteresuotais asmenimis, visų pirma autoriais, leidėjais ir knygų pardavėjais;

25.   siūlo užtikrinti, kad Europos skaitmeninės bibliotekos naudotojas galėtų rasti bet kokius skaitmeninius dokumentus atvaizdo ir teksto formatu ir laisvai jais naudotis – arba visu kūriniu, jeigu jis nesaugomas pagal autoriaus teises, arba trumpomis saugomo kūrinio ištraukomis, gavus teisių turėtojo sutikimą;

26.   siūlo numatyti galimybę internete peržiūrėti pagal autoriaus teises saugomą kūrinį specializuotuose tinklalapiuose, suteikiant teisių turėtojų reikalaujamas saugumo užtikrinimo garantijas;

27.   pataruoju atveju siūlo, kad Europos skaitmeninė biblioteka veiktų tik kaip informacijos skleidėja;

28.   nurodo, kad prieiga prie viso saugomo dokumento galėtų būti suteikiama specializuotuose tinklapiuose susitarus su teisių turėtojais ir tinkamai už tai užmokėjus;

Administravimas ir stebėsena

29.   ragina įsteigti valdantįjį komitetą, kuriam svarbiausią vaidmenį atliktų kultūros institucijos, nustatysiančios Europos skaitmeninės bibliotekos prioritetus ir kryptis, užtikrindamos jo veiklos koordinavimą, valdymą ir priežiūrą;

30.   skatina koordinuoti Komisijos sukurtas grupes, konkrečiai valstybių narių skaitmeninio ir skaitmeninio išsaugojimo ekspertų grupę, kad būtų pasiekta tikra Europos lygmens sąveika;

31.   siūlo Europos lygmeniu įsteigti lygiavertę TEL organizaciją, kuri koordinuotų nacionalinių muziejų ir archyvų fondus, valdytų bet kokio pobūdžio skaitmeninius duomenis, susijusius su Europos kultūros paveldu, siekdama integruoti juos į Europos skaitmeninės bibliotekos mokslinių tyrimų sistemą;

32.   taip pat pabrėžia, kad nuosekliai integravus Europos skaitmeninę biblioteką į švietimo sistemas ji padėtų pritraukti daugiau Europos jaunimo ir priartinti jį prie jų kultūros paveldo, tuo pat metu mokant naudotis naujosiomis technologijomis ir kovojant su skaitmeniniu atotrūkiu;

33.   mano, kad būtina suintensyvinti keitimąsi patirtimi ir pažangiąja praktika su kitomis Europos institucijomis, kaip antai Europos išsaugojimo ir prieigos komisija, trečiųjų šalių institucijomis, pvz., JAV Kongreso biblioteka, tarptautinėmis asociacijomis, pvz., Tarptautine bibliotekų ir bibliotekininkų asociacijų federacija, viešosiomis ir privačiosiomis organizacijomis, pvz., "Online Computer Library Center" ir t. t., stengiantis naudoti jau išbandytą ir veiksmingą programinę įrangą bei sprendimus;

34.   ragina visais lygmenimis vykdyti informavimo kampaniją ir sukurti Europos skaitmeninės bibliotekos logotipą ir taip ją propaguoti, skleisti informaciją apie ją bei gerinti prieigą prie jos;

35.   šiuo požiūriu rekomenduoja, kad dalis išteklių, skirtų Europos skaitmeninei bibliotekai, būtų skirta kuo platesniam jos populiarinimui visuomenėje;

36.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 236, 2006 8 31, p. 28. (2) OL C 297, 2006 12 7, p. 1. (3) OL L 167, 2001 6 22, p. 10.

2007 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumo ir teisingumo (2007/2113(INI))

P6_TA(2007)0417 A6-0326/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Parlamentui "Europos švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumas ir teisingumas" (COM(2006)0481),

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl rekomendacijos dėl Europos kvalifikacijų sąrangos mokymuisi visą gyvenimą kūrimo (COM(2006)0479),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento poziciją, priimtą per antrąjį svarstymą 2006 m. spalio 25 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą, nustatantį veiksmų programą mokymosi visą gyvenimą srityje(1), ir atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1720/2006/EB, nustatantį veiksmų programą mokymosi visą gyvenimą srityje(2),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Suaugusiųjų mokymasis: mokytis niekada nevėlu" (COM(2006)0614),

–   atsižvelgdamas į savo per pirmąjį svarstymą 2006 m. rugsėjo 26 d. priimtą poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų(3), ir 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją Nr. 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų(4),

–   atsižvelgdamas į savo per pirmąjį svarstymą 2005 m. spalio 13 d. priimtą poziciją dėl Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl tolesnio Europos bendradarbiavimo užtikrinant aukštojo mokslo kokybę(5) ir atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją Nr. 2006/143/EB dėl tolesnio Europos bendradarbiavimo užtikrinant aukštojo mokslo kokybę(6),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A6-0326/2007),

A.   kadangi, atsižvelgiant į tai, kad mažinami viešieji biudžetai, į globalizacijos problemas, demografinius pokyčius ir technologines naujoves, visoje Europoje vis labiau pabrėžiama, kad reikia didinti švietimo ir mokymo veiksmingumą,

B.   kadangi 2003 m. pagal tarptautinę moksleivių vertinimo programą (angl. PISA) parengtame pranešime nurodyti dideli švietimo sistemų veiklos skirtumai Europos Sąjungoje kelia susirūpinimą,

C.   kadangi šis aspektas gali paskatinti valstybių narių ekonominės ir socialinės plėtros skirtumų padidėjimą ir sukliudyti pasiekti Lisabonos strategijos tikslus,

D.   kadangi teisė į mokslą yra principas, pripažintas ir tarptautiniu lygmeniu, ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,

E.   kadangi daugelyje dabartinių švietimo ir mokymo sistemų toliau skatinama ir didinama esama nelygybė,

F.   kadangi neteisingumas švietimo ir mokymo srityje susijęs su didelėmis užslėptomis išlaidomis,

G.   kadangi investicijos į švietimą ir mokymą suteikia ilgalaikės ekonominės ir socialinės naudos ir turi būti planuojamos ilgam laikui,

H.   kadangi būtina nustatyti švietimo ir mokymo sistemų įvertinimo principus siekiant, kad būtų galima veiksmingai stebėti šių sistemų vystymąsi ilgą laiką,

I.   kadangi švietimo ir mokymo politika turėtų būti siejama su politikos kryptimis, susijusiomis su užimtumu, ekonomika ir socialine integracija,

J.   kadangi švietimas ir mokymas atlieka esminį vaidmenį plėtojant bendrą Europos tapatybę, pagrįstą tarpkultūriniu švietimu ir santarve,

K.   kadangi tikimybė negauti darbo jaunoms moterims yra didesnė negu jauniems vyrams, nes 2006 m. 27-iose Europos Sąjungos valstybėse narėse jaunų moterų nedarbo lygis siekė 18,1 proc., o jaunų vyrų – 16,9 proc., kadangi aukštas pareigas eina mažuma moterų, nors daugelyje valstybių narių daugiau moterų negu vyrų pasiekia aukštą išsilavinimo lygį,

Mokymosi visą gyvenimą veiksmingumas ir teisingumas

1.   pritaria ilgalaikio planavimo procesui mokymosi visą gyvenimą srityje, nes investicijos į šią sritį suteikia ilgalaikės ekonominės ir socialinės naudos;

2.   pripažįsta, kad investicijos į vieną švietimo lygmenį ne tik sudaro sąlygas šio lygmens įgūdžiams ir gebėjimams vystyti, bet kartu sudaro pagrindą tolesniems kitų švietimo lygmenų gebėjimams ir kvalifikacijai įgyti;

3.   remia planą sukurti Europos kvalifikacijos struktūrą mokymuisi visą gyvenimą, kuris palengvintų mokymosi pasiekimų pripažinimą ir leistų aiškiai ir skaidriai pereiti iš vienos mokymosi galimybės į kitą;

4.   mano, kad reikalingi švietimo ir mokymo sistemų įvertinimo principai; taigi veiksminga ilgalaikė politika turėtų būti pagrįsta patikimu matavimu;

5.   palankiai vertina Komisijos pastangas atsižvelgti į švietimo veiksmingumą ir teisingumą kuriant rodiklių ir gairių sistemą Lisabonos tikslų pasiekimo pažangai stebėti;

6.   mano, kad norint toliau vykdyti švietimo sistemų veiksmingumo bei teisingumo Europoje patikrinimus, būtina patikslinti veiksmingumo ir teisingumo tyrimų atvejais naudojamus terminus; tikrinant, ar sistema teisinga, būtina atsižvelgti į tokias individualias savybes, kaip lytis, etninė kilmė arba negalia (kitokiais nei socialinio ar ekonominio pobūdžio aspektais);

7.   pripažįsta, kad investicijomis į mokymąsi visą gyvenimą, kuriomis siekiama pagerinti galimybes ir teisingumą, skatinama socialinė sanglauda ir sudaroma galimybė asmenims spręsti problemas, prisitaikyti prie pokyčių ir juos valdyti, stiprinti pasitikėjimą savo jėgomis, nes tai padeda tobulėti asmeniškai, taigi jiems lengviau prisitaikyti prie įvairių savo gyvenimo pokyčių;

8.   ragina valstybes nares parengti švietimo ir mokymo politiką ir medžiagą, į kurią būtų įtrauktas lyčių aspektas ir kuri padėtų panaikinti lyčių nelygybę švietimo ir užimtumo srityse bei pašalinti lyčių stereotipus; ragina valstybes nares skatinti užimtumą neatsižvelgiant į lytims būdingas profesijas (pvz., reikėtų daugiau mokytojų vyrų pradinėse mokyklose ir daugiau moterų mokslo srityje) jaunimui, įskaitant ir vaikus, renkantis profesijas, kol jie dar nepasiekė amžiaus, kai priimami išsilavinimą ir karjerą lemiantys sprendimai, kad būtų galima sumažinti profesinę atskirtį pagal lytį; dar kartą pabrėžia, kad geresnės kokybės duomenys, apibendrinti atsižvelgiant į lytį ir amžių, yra būtina bet kurios srities politikos vykdymo sąlyga;

Veiksmingumo ir teisingumo užtikrinimas švietimo ir mokymo politikos sistemoje
Ikimokyklinis švietimas: didžiausias dėmesys mokymui ankstyvajame amžiuje

9.   mano, kad atskirai galima pasiekti veiksmingumą ir teisingumą, jei investicijos ir reforma skirti ankstyviesiems švietimo etapams;

10.   pabrėžia poreikį nuo pat ikimokyklinio laikotarpio pradžios plėtoti priemones, skirtas Europos Sąjungos teritorijoje gyvenančių asmenų iš trečiųjų šalių vaikų integracijai skatinti;

11.   ragina valstybes nares daug daugiau investuoti į ikimokyklinį švietimą, įskaitant vaikų darželius, nes šios investicijos gali būti veiksmingas būsimo švietimo, vaiko intelekto vystymo, bendrųjų įgūdžių lygmens kėlimo pagrindas ir gali labai padidinti švietimo sistemos teisingumą;

12.   vis dėlto mano, kad ES lygmeniu būtina atlikti daugiau ikimokyklinio švietimo tyrimų, ypač susijusių su ankstyvais ir tikslingais veiksmais norint nustatyti praktinius metodus, kuriais būtų galima pasiekti norimą poveikį;

13.   mano, kad ikimokyklinio švietimo kokybė iš dalies priklauso nuo atitinkamai parengtų mokytojų, taigi būtina taikyti finansiškai gyvybingą strategiją, kuri užtikrintų į ateitį orientuotą, aukštos kokybės švietimą ir patenkinamą mokytojų karjerą;

14.   pripažįsta, kad nuo pat ikimokyklinio laikotarpio pradžios būtina užtikrinti socialinę įvairovę klasėse ir įstaigose, siekiant užkirsti kelią mokymo planų programų ir lūkesčių skirtumų atsiradimui;

15.   mano, kad tėvų įtraukimas, panaudojant švietimo ir informacijos programas (ypač jei vaikų socialinė padėtis nepalanki), svarbus siekiant sėkmingo ikimokyklinio švietimo;

16.   pritaria tam, kad visų formų ikimokyklinis švietimas ir įsikišimas ankstyvame amžiuje, kai vystosi vaiko pažintiniai gebėjimai, per ilgą laiką duoda didžiausią naudą, palyginti su kitais mokymosi visą gyvenimą proceso etapais;

17.   primygtinai ragina valstybes nares padidinti subsidijuojamų vietų skaičių ikimokyklinio švietimo įstaigose ir kartu sudaryti geresnes galimybes ikimokyklinio amžiaus vaikams, kurių padėtis finansiniu požiūriu nėra užtikrinta, naudotis švietimo sistemos teikiamomis galimybėmis;

Pradinis ir vidurinis mokymas: visų pradinio mokymo kokybės gerinimas

18.   pabrėžia, kad privalomas mokyklos lankymas ir mokymo sistema turėtų užtikrinti pagrindinį išsilavinimą ir pagrindinius gebėjimus; pabrėžia, kad švietimas ir tinkami pagrindiniai gebėjimai padeda įgyti pagrindines socialines ir pilietines vertybes, stiprina socialinę sanglaudą, padeda tobulinti individualią kvalifikaciją ir didina galimybes įsidarbinti;

19.   pažymi, kad mokyklos, ypač pradinio ir vidurinio ugdymo etapais, privalo atsižvelgti į kultūrų vertybes ir švietimą siekiant taikos, nes tai skiriamieji bendros Europos tapatybės požymiai;

20.   mano, kad per ankstyvas skirstymas į kategorijas turi žalingą poveikį švietimo sistemų veiksmingumui ir teisingumui;

21.   mano, kad pažeidžiamiems asmenims suteikiamos lygios galimybės gauti aukštos kokybės išsilavinimą pagerintų Europos švietimo sistemų veiksmingumą ir teisingumą;

22.   nepaisydamas to, sutinka, kad vidurinės mokyklos lygmeniu būtų sukurta veiksminga diferenciacija ir lankstus mokymosi dalykų pasirinkimas, tačiau tai neturėtų sutrukdyti vėlesnėse lavinimo pakopose pasirinkti kitokią mokslo dalykų kryptį;

23.   ragina valstybes nares stebėti moksleivių rengimą mokyklose, ypač kai tai susiję su pasirinkimu ir profesiniu orientavimu, bei užtikrinti, kad švietimo sistemos remtų mokinius ir studentus, skatindamos jų pastangas tobulėti asmeniškai;

24.   atsižvelgiant į skirtingą pagalbą, kurią moksleiviai gauna namuose, ir į kartais ypač skirtingą suteikiamo lavinimo pobūdį, remia pastangas įtraukti tėvus į švietimo procesą siekiant gerokai sumažinti būsimos socialinės atskirties riziką;

25.   ragina valstybes nares remti pradinį ir tolesnį mokytojų mokymą, stiprinti jų motyvaciją ir gerinti mokyklos gyvenimo kokybines sąlygas, nes tai svarbiausi veiksniai siekiant veiksmingumo ir teisingumo;

26.   primygtinai ragina valstybes nare skatinti daugiakalbystę visuose švietimo sistemos lygmenyse, taip gerinant vaikų, paauglių ir suaugusiųjų asmenų judumo galimybes Europos teritorijoje ir didinant ES švietimo proceso efektyvumą;

27.   ragina valstybes nares informuoti mokytojus ir mokymo programų rengėjus apie lygias moterų ir vyrų galimybes, kad jie galėtų skatinti jaunąją kartą laikytis šio principo;

Universitetinis švietimas: investicijų didinimas ir galimybių mokytis universitetuose plėtimas

28.   pripažįsta, kad universitetinis švietimas – svarbiausia žiniomis pagrįstos ekonomikos ir visuomenės sritis;

29.   remia planą modernizuoti universitetus siekiant užtikrinti, kad universitetinis švietimas taptų konkurencingesnis, būtų lygiai prieinamas visiems, taip pat išliktų finansiškai perspektyvus ir veiksmingas;

30.   ragina valstybes nares padidinti veiksmingumą ir teisingumą sukuriant tinkamas sąlygas ir paskatas, kuriomis būtų užtikrinamos didesnės investicijos iš viešųjų ir privačių išteklių;

31.   pripažįsta, kad nemokamos universitetinės studijos nebūtinai savaime garantuoja teisingumą; ragina atlikti daugiau tyrimų, darant prielaidą, kad mokestis už mokslą – tai ne atskiras klausimas, o dalis vienas nuo kito priklausomų veiksnių, susijusių su finansiniu skatinimu, derinamu su papildoma finansine parama, kuri, turint mintyje socialinių sunkumų turinčias grupes, sumažina neteisingumą galimybių gauti universitetinį išsilavinimą srityje;

32.   pabrėžia, kad universitetai turi parengti visapusišką informavimo ir priėmimo į universitetą politiką, kad galėtų reaguoti į greitai kintančius socialinius ir ekonominius poreikius;

Profesinis švietimas ir mokymas: kokybės ir vertės didinimas

33.   mano, kad, atsižvelgiant į gyventojų senėjimą, nuolatinio didelio jaunimo nedarbo problema vis aštrėja;

34.   atsižvelgdamas į gyventojų senėjimo problemą, remia geresnio suaugusiųjų mokymo užtikrinimą, siekiant, kad žmonėms būtų lengviau prisitaikyti prie darbo rinkos reikalavimų ir kad žemos kvalifikacijos asmenys įsitrauktų į švietimą;

35.   pabrėžia, kad jaunimas, kurio kvalifikaciniai pasiekimai žemiausio lygmens, labai sunkiai patenka į darbo rinką ir yra labiausiai pažeidžiamas; ekonominio nuosmukio atveju šiam jaunimui kyla didesnis nedarbo pavojus ir labiau tikėtina, kad jis dirbs mažiau kvalifikuotą arba laikiną darbą;

36.   ragina valstybes nares gerinti galimybes jaunoms moterims, ypač gyvenančioms atokiuose regionuose ir priklausančioms pažeidžiamoms grupėms, pvz., migrantėms, tautinėms mažumoms priklausančioms, neįgalioms ar mažiau kvalifikuotoms moterims, siekti išsilavinimo ir mokslo; ragina valstybes nares kaupti pažangią šios srities patirtį ir ja keistis bei skatina socialinius partnerius bei privačias ir viešąsias įmones panaikinti visas diskriminacijos formas ir aktyviai skatinti mokymąsi darbo vietoje panaikinant visas su amžiumi susijusias kliūtis bei suteikti galimybę nepalankioje padėtyje esantiems asmenims gauti mokymosi atostogų;

37.   ragina valstybes nares bedarbėms ir moterims, kurioms prasčiau sekėsi mokytis pagal privalomojo švietimo sistemą, suteikti galimybę dalyvauti valstybės finansuojamose suaugusiųjų mokymo programose;

38.   ragina valstybes nares įgyvendinti politiką, kuri padėtų jaunuoliams lengviau susirasti darbą baigus mokyklą, ypatingą dėmesį skiriant jaunoms moterims, kurios paprastai patiria daugiau sunkumų; pabrėžia, kad aukštesnė švietimo ir mokymo kokybė bei geresnės galimybės jų siekti ir investicijos į jaunimą turi reikšmės darbo rinkai vėlesniais gyvenimo etapais; pažymi, kad reikėtų įdiegti vertinimo sistemą, kad būtų galima įvertinti vyriausybės lėšų, skirtų bedarbiams jaunuoliams, ypač jaunoms moterims, panaudojimo veiksmingumą ir poveikį;

39.   ragina valstybes nares remti universitetines kompetencijos ugdymo programas, nes parengiant skirtingų sričių aukštos kvalifikacijos specialistus galima veiksmingiau tenkinti darbo rinkos poreikius;

40.   atkreipia dėmesį į tai, kad lavinimo ir mokymosi sistemose būtina skatinti lygias moterų ir vyrų galimybes naudotis naujomis technologijomis, kad būtų galima panaikinti lyčių atskirtį skaitmeninių technologijų srityje;

41.   ragina valstybes nares didinti moterų skaičių ir stiprinti jų padėtį mokslo, technikos ir technologijos srityse; ragina valstybių vyriausybes didinti aukštas pareigas einančių moterų skaičių ir įvertinti pažangą nustatant kokybinius ir kiekybinius tikslus.

42.   rekomenduoja, kad galimybės gauti tretinį išsilavinimą būtų pagerintos ir kad būtų sudarytos galimybės tiems, kurie baigė mokytis, tęsti studijas arba tobulintis dirbant;

43.   pabrėžia, kad siūlomos mokymo programos turėtų būti lanksčios siekiant atsižvelgti į darbo rinkos reikalavimus, nes tai ypač veiksmingas palankių sąlygų neturinčių asmenų užimtumo galimybių didinimo būdas; atsižvelgdamas į tai, pripažįsta, kad viešosios investicijos turėtų būti iš esmės skiriamos itin pažeidžiamoms tikslinėmis grupėmis, nes būtent pastarosios iš nuolatinio mokymosi gauna mažiausiai naudos;

44.   ragina valstybes nares kartu su aukštojo ar profesinio mokslo įstaigomis siūlyti lanksčią studijų sistemą, siekiant labiau atsižvelgti į besimokančių ir tuo pat metu dirbančių ar šeiminių įsipareigojimų turinčių jaunų vyrų ir moterų poreikius ir taip neleisti jiems per anksti palikti mokyklą;

45.   ragina valstybes nares įtraukti švietimo institucijas, bendroves, socialinius ir kitus partnerius ir viešąjį sektorių į bendrą partnerystę, kurią plėtojant būtų siekiama įgyvendinti sėkmingas mokymo programas;

Europos Sąjungos veiksmai

46.   pabrėžia, kad pagrindinis Europos Sąjungos veiksmų tikslas yra skatinti Europos Sąjungos švietimo sistemų konvergenciją siekiant aukštesnių veiklos standartų;

47.   mano, kad siekiant, jog Europos Sąjungos veiksmai būtų tikslingesni, būtina plėtoti procesą, paremtą valstybių narių reguliariai pateikiamais pranešimais, o taip pat nepriklausomų veikėjų atliekamais patikrinimais, siekiant nustatyti ES švietimo ir mokymo sistemų efektyvumą, ypatingą dėmesį atkreipiant į tai, kad mokiniai įgytų esminių įgūdžių, ir į tai, kad būtų siekiama teisingumo;

48.   prašo Komisijos reguliariai skelbti Europos švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumo ir teisingumo ataskaitas, kad būtų galima stebėti pažangą, daromą siekiant aukštesnių veiklos standartų;

49.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 313 E, 2006 12 20, p. 187. (2) OL L 327, 2006 11 24, p. 45. (3) OL C 306 E, 2006 12 15, p. 165. (4) OL L 394, 2006 12 30, p. 10. (5) OL C 233 E, 2006 9 28, p. 100. (6) OL L 64, 2006 3 4, p. 60.

2007 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl visuotinio mirties bausmės moratoriumo

P6_TA(2007)0418 RC-B6-0357/2007

Europos Parlamentas,

‐   atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 1 d.(1) ir 2007 m. balandžio 26 d.(2) rezoliucijas dėl Italijos iniciatyvos skelbti visuotinį mirties bausmės moratoriumą,

‐   atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 3 d. ES politikos trečiųjų šalių atžvilgiu dėl mirties bausmės gaires,

‐   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 19 d. JT Generalinės Asamblėjos posėdžio metu paskelbtą ES pirmininkaujančios valstybės narės pareiškimą dėl mirties bausmės panaikinimo, kurį iš pradžių pasirašė 85 šalys, atstovaujančios visiems geografiniams regionams,

‐   atsižvelgdamas į pareiškimą, kurį ES pirmininkaujanti valstybė narė Europos Sąjungos vardu paskelbė 2007 m. kovo 29 d. ketvirtosios JT Žmogaus teisių tarybos sesijos metu,

‐   atsižvelgdamas į tai, kad neseniai įvykusio vizito Romoje metu JT Generalinis Sekretorius viešai pareiškė pritariąs moratoriumui,

‐   atsižvelgdamas tai, kad kiekvienų metų spalio 10 d. paskelbta Europos kovos su mirties bausme diena, ir į tai, kad 2007 m. liepos 12 d. tam taip pat pritarė Parlamento Pirmininkų sueiga,

‐   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos(3) 2 straipsnį,

‐   atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi raginimas paskelbti visuotinį mirties bausmės moratoriumą yra aiškus politinis sprendimas siekiant panaikinti mirties bausmę visose šalyse,

B.   kadangi savo 2007 m. vasario 1 d. ir 2007 m. balandžio 26 d. rezoliucijose Parlamentas paragino ES pirmininkaujančią valstybę narę skubiai pateikti rezoliuciją per šią JT Generalinės Asamblėjos sesiją ir informuoti Parlamentą apie pasiektus rezultatus; kadangi kol kas per šią JT Generalinę Asamblėją nepateikta nė vienos rezoliucijos,

C.   kadangi Europos Sąjungos pareiškimą dėl mirties bausmės panaikinimo, paskelbtą JT Generalinėje Asamblėjoje 2006 m. gruodžio 19 d., jau pasirašė 95 šalys, atstovaujančios visiems geografiniams regionams,

D.   kadangi Taryba suteikė įgaliojimus ES pirmininkaujančiai valstybei, bendradarbiaujant su Italija, parengti ir pateikti tarptautinio mirties bausmės moratoriumo tekstą, kuris turi būti pasiųstas Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai;

1.   primena ES pirmininkaujančiai valstybei ir valstybėms narėms, kad svarbiausias politinis rezoliucijos aspektas turi būti pritarimas pasauliniam moratoriumui, nes tai būtų esminis poslinkis siekiant panaikinti mirties bausmę;

2.   prašo ES pirmininkaujančią valstybę narę ir valstybes nares pateikti rezoliuciją dėl moratoriumo 62-ajai Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijai pagal darbotvarkės punktą "Žmogaus teisės", siekiant, kad rezoliucija būtų priimta iki šių metų pabaigos; dar kartą ragina ES pirmininkaujančią valstybę siekti, kad kuo daugiau šalių remtų šią rezoliuciją;

3.   ragina ES pirmininkaujančią valstybę narę paskatinti šalis, kurios dar nepasirašė ir neratifikavo Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto antrojo neprivalomojo protokolo, tai padaryti, taip pat paraginti valstybes nares, kurios dar nepasirašė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 13 dėl mirties bausmės, jį pasirašyti;

4.   dar kartą visiškai pritaria ES institucijoms ir valstybėms narėms, kartu su Europos Taryba siekiančioms paskelbti kiekvienų metų spalio 10 d. Europos kovos su mirties bausme diena; apgailestauja, kad Taryba šiuo klausimu nevieninga, ir ragina būsimąją Lenkijos vyriausybę iki galo remti šią iniciatyvą, atspindinčią pagrindines Europos Sąjungos vertybes; ragina visas ES institucijas ir valstybes nares kartu su Europos Taryba ir toliau remti šią akciją ir įgalioja Pirmininką imtis priemonių siekiant skatinti šią politinę iniciatyvą;

5.   ragina Tarybą ir Komisiją remti regioninių koalicijų, kurios pritartų moratoriumui ir mirties bausmės panaikinimui, kūrimąsi;

6.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui ir JT valstybių narių vyriausybėms.

(1) Priimti dokumentai, P6_TA(2007)0018. (2) Priimti dokumentai, P6_TA(2007)0166. (3) OL C 364, 2000 12 18, p. 1.

2007 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos saugumo ir gynybos politikos operacijos Čado rytuose ir Centrinės Afrikos Respublikos šiaurėje

P6_TA(2007)0419 RC-B6-0362/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į konfliktą Darfūre ir jo platesnio pobūdžio poveikį regionui, ypač rytinei Čado daliai ir šiaurinei Centrinės Afrikos Respublikos daliai,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. rugpjūčio 31 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1706 (2006), kurioje pabrėžta, kad siekiant ilgalaikės taikos Darfūre turi būti atsižvelgiama į regioninio saugumo aspektus,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 23–24 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos susitikimo išvadas, kuriose Taryba prašo savo kompetentingų organų toliau planuoti veiksmus atsižvelgiant į galimą sprendimą dėl perėjimą užtikrinančios operacijos pagal Europos saugumo ir gynybos politiką (ESGP), siekiant remti įvairiapusę JT pajėgų veiklą Čado rytuose ir Centrinės Afrikos Respublikos šiaurės rytuose, siekiant didesnio saugumo šiose vietovėse,

–   atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2007 m. liepos 31 d. rezoliuciją 1769 (2007), pagal kurią iš pradžių bus rengiama 12 mėn. jungtinė Afrikos Sąjungos ir Jungtinių Tautų (AS/JT)operacija Darfūre (UNAMID),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. rugpjūčio 10 d. JT Generalinio Sekretoriaus padarytą pranešimą dėl Čado ir Centrinės Afrikos Respublikos, kuriame rekomenduojama, kad rytinėje Čado dalyje ir šiaurės rytų Centrinės Afrikos Respublikos dalyje būtų dislokuotos tarptautinės pajėgos, kad būtų padidintas pabėgėlių ir perkeltųjų gyventojų saugumas, palengvintas humanitarinės pagalbos teikimas ir kad šiose teritorijose būtų sudarytos sąlygos pertvarkymo ir plėtros darbams,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. rugpjūčio 3–6 d. Darfūre vykusį Arušos taikos susitikimą,

–   atsižvelgdamas į tai, kad visos svarbiausios Čado valdančiajai daugumai priklausančios ir opozicinės partijos 2007 m. rugpjūčio 13 d. Ndžamenoje, dalyvaujant tarptautinei bendruomenei ir Čado valstybės vadovui prezidentui Idriss Deby Itno, pasirašė politinį susitarimą, kuriuo siekiama sustiprinti demokratijos procesą Čade,

–   atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos pirmininko 2007 m. rugpjūčio 27 d. pareiškimą, kuriuo patvirtinamas Saugumo Tarybos pasirengimas įsteigti JT misiją Čade ir kuriame džiaugiamasi Europos Sąjungos siekiu teikti paramą įsteigiant karinę ESGP misiją,

–   atsižvelgdamas į tai, kad Taryba, taikydama rašytinę procedūrą, 2007 m. rugsėjo 10 d. patvirtino krizės valdymo koncepciją,

–   atsižvelgdamas į savo Vystymosi komiteto delegacijos, kuri nuo 2007 m. birželio 30 d. iki liepos 6 d. lankėsi Sudane ir Čade surinktus duomenis,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl padėties Darfūre(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   itin susirūpinęs prastėjančia humanitarine padėtimi Čade, kur dėl konflikto Darfūre ir tarptautinių jo pasekmių dvylikoje stovyklų, esančių prie rytinės Čado sienos su Sudanu, glaudžiasi apie 238 000 pabėgėlių iš Sudano, 44 600 pabėgėlių iš Centrinės Afrikos Respublikos ir 170 000 šalies viduje perkeltųjų asmenų,

B.   susirūpinęs saugumo padėtimi rytinėje Čado dalyje, nes ši padėtis nuo 2006 m. prastėja dėl Čado saugumo pajėgų ir sukilėlių susirėmimų bei džandžavidų ir kitų ginkluotų grupuočių įsibrovimų iš Sudano, taip pat dėl banditizmo ir išpuolių prieš humanitarines organizacijas,

C.   kadangi šiaurės rytų Centrinės Afrikos Respublikos dalies civiliai gyventojai taip pat yra patyrę sukilėlių pajėgų atakų iš Sudano,

D.   kadangi atsižvelgiant į visuotinius ir regioninius aspektus reikia prisidėti prie šio regiono, kuriam padarė įtakos Darfūro konfliktas, stabilizacijos,

E.   kadangi siekiant ilgalaikio stabilumo Sudane, Čade ir Centrinės Afrikos Respublikoje reikia gerbti žmogaus teises, teisės viršenybės ir tinkamo valdymo principus,

F.   džiaugdamasis JT Saugumo Tarybos Rezoliucija 1769 (2007), pagal kurią suteikiamas leidimas dislokuoti Darfūre 26 000 AS/JT pajėgų karių, o tai padės, kaip ir JT policijos pajėgų dislokavimas ir numatomos ESGP pajėgos rytinėje Čado dalyje bei šiaurinėje Centrinės Afrikos Respublikos dalyje, užtikrinti taiką visame regione,

G..   kadangi Čado ir Centrinės Afrikos Respublikos valdžios institucijos jau patvirtino JT Generaliniam Sekretoriui, kad sutinka, jog būtų dislokuojamos šios ES daugialypės pajėgos,

H.   remdamas JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-Moono pastangas išspręsti konfliktą Darfūre derybų būdu, skatinant Sudano institucijų ir įvairių sukilėlių grupuočių ryšius,

I..   džiaugdamasis tuo, kad 2007 m. rugpjūčio 13 d. Ndžamenoje visos Čado politinės partijos pasirašė politinį susitarimą, kuriuo siekiama stiprinti demokratijos procesą Čade,

J.   atsižvelgdamas į regiono veikėjų pastangas rasti vidinio konflikto Čade sprendimą įtraukiant grupuotes, kurios nepasirašė ankstesnio susitarimo,

K.   džiaugdamasis 2007 m. rugsėjo 25 d. JT Saugumo tarybos rezoliucija 1778 (2007), pagal kurią ES suteikiamas leidimas siųsti didelius įgaliojimus turinčias taikos palaikymo pajėgas į Čadą ir Centrinės Afrikos Respubliką,

1.   primena, kad be tikro politinio sutaikinimo proceso negali pavykti jokia taikos palaikymo misija rytinėje Čado dalyje ir šiaurinėje Centrinės Afrikos Respublikos dalyje;

2.   ragina Tarybą, Komisiją ir Jungtines Tautas koordinuoti savo pastangas siekiant sudaryti sąlygas, leisiančias įvairiems konflikto didesniame regione (Darfūras, Rytų Čadas ir Centrinės Afrikos Respublikos šiaurė) dalyviams rasti politinį sprendimą, kuris panaikintų nesaugumą ir dėl jo kilusią humanitarinę katastrofą bei taip palengvintų pabėgėlių ir šalies viduje perkeltųjų asmenų grįžimą į kilmės vietas;

3.   pritaria vienus metus truksiančiam ESGP pajėgų dislokavimui rytinėje Čado dalyje ir šiaurinėje Centrinės Afrikos Respublikos dalyje, tačiau nustato šias sąlygas, kurias būtina įvykdyti norint gauti galutinį Parlamento pritarimą:

4.   apgailestauja, kad dėl daugelio priežasčių ši ESGP operacija negalės būti vykdoma iš neseniai įsteigto Europos Sąjungos operacijų centro Briuselyje;

5.   pabrėžia, kad galutinis jo pritarimas ESGP operacijai priklausys nuo to, ar jis bus išsamiai informuojamas apie įvairius pasirengimo operacijai etapus (krizės valdymo koncepcija, bendrieji veiksmai, pasirengimo koncepcija, veiksmų planas ir pajėgų formavimo procesas ir kt.);

6.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Afrikos Sąjungai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir Čado, Centrinės Afrikos Respublikos bei Sudano prezidentams, vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0342.

2007 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Birmoje

P6_TA(2007)0420 RC-B6-0363/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Birmos, ypač į 2007 m. rugsėjo 6 d. rezoliuciją(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi Birmos budistų vienuolių sąjunga vadovauja masinėms taikioms demonstracijoms prieš karinės chuntos priespaudą Birmoje ir pareikalavo išlaisvinti Aung San Suu Kyi ir kitus politinius kalinius,

B.   kadangi demonstracijos toliau auga, nepaisant suėmimų ir baimės, kad vyriausybės pajėgos imsis prievartos,

C.   kadangi 2007 m. rugsėjo 23 d. Dalai Lama kreipėsi į Birmos vadovus, ragindamas nenaudoti smurto prieš vienuolius budistus ir kitus protestų dalyvius,

D.   kadangi 2007 m. rugsėjo 20 d. JT Saugumo Taryba tik trumpai aptarė padėtį Birmoje,

1.   džiaugiasi drąsiais budistų vienuolių ir dešimčių tūkstančių kitų taikių demonstrantų veiksmais, nukreiptais prieš antidemokratinį ir represinį režimą Birmoje ir smerkia brutalų Birmos valdžios institucijų atsaką;

2.   dar kartą ragina nedelsiant išlaisvinti Aung San Suu Kyi ir jai suteikti visišką judėjimo ir išraiškos laisvę;

3.   išreiškia savo pasibaisėjimą taikių protestantų žudymu, reikalauja, kad saugumo pajėgos grįžtų į kareivines, ir ragina pripažinti pateiktų reikalavimų teisėtumą, suteikti tarptautinę medicinos pagalbą sužeistiesiems ir išlaisvinti sulaikytus demonstrantus ir kitus politinius kalinius;

4.   ragina nutraukti dabartinį neteisėtą konstitucijos rengimo procesą ir pakeisti jį plačiai atstovaujamo Nacionalinio Konvento veikla, įtraukiant Nacionalinę demokratijos lygą ir kitas politines partijas ir grupes;

5.   prašo Kinijos ir Rusijos visapusiškai palaikyti aiškų JT Saugumo Tarybos pareiškimą, kuriuo smerkiamas brutalios prievartos naudojimas Birmoje ir ragina JT Saugumo Tarybą suteikti JT Generaliniam Sekretoriui įgaliojimus imtis veiklos, siekiant palengvinti nacionalinį susitaikymą ir perėjimą prie demokratijos Birmoje, ir ragina JT Generalinę Asamblėją imtis atitinkamų veiksmų;

6.   ragina JT Saugumo Tarybą užtikrinti, kad JT Generalinio sekretoriaus Ypatingasis patarėjas Birmos klausimais Ibrahim Gambari kuo greičiau įvykdytų savo planuotą apsilankymą Birmoje ir ragina užtikrinti, kad jam būtų suteikta nevaržoma judėjimo laisvė ir prieiga;

7.   ragina ES Tarybą skubiai užmegzti ryšius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Pietryčių Azijos Tautų Asociacija (ASEAN) ir kitais tarptautinės bendruomenės nariais, siekiant parengti suderintų papildomų priemonių (įskaitant tikslines ekonomines sankcijas), kurių būtų galima imtis prieš Birmos režimą, jeigu jis imsis smurto ir nereaguos į raginimus atkurti demokratiją;

8.   prašo Komisijos skirti reikiamų lėšų, kurias galima naudoti taikant demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę, siekiant aktyviai paremti demokratinį judėjimą ir nevyriausybines organizacijas, kurių veiklos tikslas – gero valdymo atkūrimas Birmoje;

9.   paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, ASEAN valstybių narių vyriausybėms, Nacionalinei demokratijos lygai, Valstybės taikos ir vystymo tarybai ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0384.

2007 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tarpvalstybinių paslaugų teikėjų įsipareigojimų (2006/2049(INI))

P6_TA(2007)0421 A6-0294/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 95 ir 153 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl paslaugų teikėjų įsipareigojimų (COM(1990)0482),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl naujų paslaugų teikėjų įsipareigojimų gairių (COM(1994)0260),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje(1) (Paslaugų direktyva),

–   atsižvelgdamas į Komisijos Žaliąją knygą dėl Vartotojų "acquis" persvarstymo (COM(2006)0744),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui "2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategija" (COM(2007)0099),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl vartotojams teikiamų paslaugų saugumo (COM(2003)0313),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytą užsienio paslaugų teikėjų įsipareigojimų 2007 m. kovo mėn. tyrimą,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. sausio 12 d. atsakymą į Europos Parlamento narės Dianos Wallis rašytinį klausimą(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 19 d. rekomendaciją, pagrįstą bendrovės "Equitable Life Assurance Society" krizės tyrimo komiteto pranešimą(3),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir į Teisės reikalų komiteto nuomonę (A6-0294/2007),

A.   kadangi ES ekonominė ir socialinė plėtra labiausiai priklauso nuo paslaugų sektoriaus, kuris nuolat plėtojamas ir sudaro beveik 70 proc. ES BVP,

B.   kadangi Europos vartotojų pasitikėjimas užsienio prekių pasiūla yra mažas ir tai įrodo faktas, kad 2006 m. tik 6 proc. vartotojų įsigijo užsienio prekių internetu,

C.   kadangi prekybos užsienio paslaugomis, palyginti su prekybos prekėmis, rodikliai yra labai žemi,

D.   kadangi 1985 m. buvo priimta Direktyva dėl atsakomybės už gaminius su trūkumais(4), o 2001 m. priimta Direktyva dėl bendros gaminių saugos(5),

E.   kadangi užsienio paslaugų vartotojų saugumo padėtis ir vartotojų apsaugos lygis įvairiose valstybėse narėse skiriasi, kai tuo tarpu pakankama prekių sektoriaus vartotojų apsauga užtikrinama ir tarptautiniais, ir Bendrijos teisės aktais,

F.   kadangi atliekant naujausią Eurobarometro apklausą 33 proc. vartotojų teigė, jog įmonės atsisakė parduoti ar pristatyti prekes arba teikti paslaugas todėl, kad vartotojas buvo kitos šalies gyventojas,

G.   kadangi vartotojų politika svarbi ne mažiau negu konkurencijos politika, nes gerai informuoti vartotojai formuoja konkurencinį spaudimą rinkose,

H.   kadangi dabartinį ES vartotojų teisyną ("acquis") sudarantys teisės aktai yra nenuoseklūs: atsižvelgiant į Sutartyse numatytą kompetencijos sričių padalijimą, aiškios, ES nustatytos taisyklės taikomos tik kai kuriems sektoriams ar paslaugoms, pvz., nuotolinės prekybos sutartims, nesąžiningai komercinei praktikai, vartojimo kreditams, atostogų išvykoms ir teisei tam tikru laiku naudotis turtu,

I.   kadangi esama įrodymų, kad dėl tokio teisinės sistemos susiskaidymo vartotojai gali vengti dalyvauti sudarant tarpvalstybinius sandorius ir kad šis susiskaidymas gali paskatinti nepageidaujamą tarptautinio masto sukčių ir apgavikų veiklą,

J.   kadangi į Žaliąją knygą dėl Vartotojų "acquis" persvarstymo nėra įtrauktas klausimas dėl paslaugų teikėjų įsipareigojimų,

K.   kadangi vartotojas ar paslaugos teikėjas ne visuomet pajėgia nuspręsti, kokia teisine tvarka jis turėtų vadovautis vykdydamas vieno ar kito pobūdžio veiklą, t. y., ar taikomos priimančiosios, ar kilmės šalies teisės nuostatos, arba, ar taikomos priimančiosios, ar kilmės šalies teisinis režimas,

L.   kadangi kai kuriose valstybėse narėse privačiojo sektoriaus paslaugų vartotojai ginami geriau nei viešojo sektoriaus paslaugų vartotojai,

M.   kadangi galiojantys teisės aktai paprastai neaptaria esminių paslaugos teikėjų įsipareigojimų klausimo ir vartotojams nenumatoma konkrečių teisių gynimo priemonių, nors laisvo prekių judėjimo srityje – atitinkamos priemonės jau patvirtintos,

N.   kadangi Bendrijos lygmeniu nėra jokios teisinės bazės, kuria remdamiesi vartotojai galėtų imtis kolektyvinių tarpvalstybinio masto veiksmų prieš sukčius ir neleistiną veiklą vykdančius paslaugų teikėjus, o tai yra teisinio reglamentavimo spraga ir tai vartotojams trukdo gauti ekonomiškai naudingą (patirtų išlaidų atžvilgiu) nuostolių atlyginimą ar kompensaciją iš kitos valstybės,

O.   kadangi kai kuriose valstybėse narėse trūksta kompetentingų tarnybų ir Bendrijos lygmeniu veikiančių organų, galinčių padėti spręsti ginčus neteismine tvarka, pvz., tam tikros organizacijos, kaip antai Europos vartotojų centrų tinklas (angl. ECC-NET) ir Neteisminio finansinių ginčų sprendimo užsienio šalyje tinklas (angl. FIN-NET), yra mažai žinomos ir nepakankamai finansuojamos,

Paslaugų vidaus rinka

1.   ragina rengti priemones, kurias taikant būtų baigta kurti paslaugų vidaus rinka;

2.   yra įsitikinęs, kad, paslaugų rinkai tampant vis labiau tarptautine, paslaugų teikėjams būtina vienodesnė įsipareigojimų sistema, siekiant ir toliau padėti kurti bendrą paslaugų vidaus rinką;

3.   suvokia, kad Paslaugų direktyva, kuri iki 2009 m. gruodžio 28 d. turės būti perkelta į visų valstybių narių nacionalinę teisę, turės didelės įtakos teikiant užsienio paslaugas, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad į Direktyvą nėra įtraukti svarbiausių paslaugų teikėjų įsipareigojimų klausimai;

4.   mano, kad, taikant aiškesnę ES paslaugų teikėjų įsipareigojimų teisinę sistemą, bus skatinama konkurencija ir užtikrinama didesnė vartotojų pasirinkimo laisvė ir kad tai nesudarys nepagrįstų laisvo paslaugų judėjimo rinkoje kliūčių;

5.   yra įsitikinęs, kad dėl to, jog valstybėse narėse galioja skirtingi įstatymai, reglamentai ir administracinė praktika, paslaugų teikėjai ir vartotojai pasigenda apibrėžtumo, skaidrumo ir galimybės sklandžiau naudotis bendrais ES ištekliais; antra vertus, taip sudaroma galimybė skatinti konkurenciją vartotojų apsaugos srityje;

6.   apgailestauja dėl to, kad dabartinės teisėkūros priemonių ribos neaiškios, t. y. bendrosios teisės kolizijos taisyklės painiojamos su vidaus rinkos priemonėmis, bandymai apibrėžti jų tarpusavio poveikį nesėkmingi, tad nei vartotojas, nei paslaugos teikėjas niekada aiškiai nežino, kokia teisine tvarka jis turėtų vadovautis vykdydamas vieno ar kito pobūdžio veiklą: ar jis turėtų pasikliauti priimančiosios arba kilmės šalies civilinės teisės nuostatomis, ar priimančiosios arba kilmės šalies įstatymų nuostatomis;

7.   yra įsitikinęs, kad vartotojai, kurie abejoja paslaugos saugumu ir jos kokybe, linkę nepasitikėti užsienio tiekėjais ir vengia naudotis jų teikiamomis paslaugomis, taip pat, kad vartotojo nepasitenkinimas dažnai turi neigiamos įtakos visiems užsienio paslaugų teikėjams;

8.   atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrijos acquis numatomos prekių vartotojų gynimo nuostatos yra geriau apibrėžtos negu paslaugų vartotojų apsaugos nuostatos, ir tai turi įtakos paslaugų teikimo kokybei;

9.   vis dėlto kol iki galo neįgyvendinta Paslaugų direktyva, atsargiai vertina naujas ambicingas horizontaliąsias priemones, kurias taikant ketinama baigti kurti paslaugų vidaus rinką;

10.   žino, kad paslaugų struktūra neretai sudėtinga, kurioje žmonių bendravimas ir pasirinkimas yra svarbūs veiksniai;

11.   yra įsitikinęs, kad didesnis teisinis apibrėžtumas, paprastumas ir mažesnės išlaidos būtų naudinga ne tik užsienio paslaugų vartotojams, bet ir šias užsienio paslaugas parduodančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ);

12.   primena, kad Bendrajame susitarime dėl prekybos paslaugomis (GATS) nurodoma daug ir įvairių užsienio paslaugų teikimo būdų (pvz., prekyba internetu, paslaugos pirkėjo kelionė į užsienio šalį arba paslaugos teikėjo atvykimas į vartotojo buvimo šalį), ir į tai turėtų būti atsižvelgiama;

13.   pažymi, kad rengiamos kelios teisėkūros iniciatyvos, t. y. pasiūlymas dėl reglamento dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (COM(2005)0650), 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma II)(6) ir Komisijos žalioji knyga dėl Vartotojų "acquis" persvarstymo, kuriomis siekiama užtikrinti teisinį apibrėžtumą sprendžiant užsienio paslaugų teikėjų teisių ir ypač jų įsipareigojimų klausimus;

14.   teigia, kad siūlomo reglamento dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) 5 straipsnis ypač svarbus sprendžiant, ar turėtų būti taikomi kilmės (paslaugos teikėjo) šalyje, ar kliento (paslaugos vartotojo) šalyje galiojantys vartotojų apsaugos teisės aktai; pabrėžia, kad svarbu palaukti teisėkūros procedūros rezultatų;

15.   yra įsitikinęs, kad paslaugų vidaus rinkos, kurios teisinė sistema grindžiama pagrindinėmis įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisvėmis, kaip nurodyta Sutartyje ir kaip apibrėžta Paslaugų direktyvoje, sukūrimas priklauso nuo to, ar bus užtikrintas atitinkamų priemonių teisinis ir praktinis aiškumas;

Viešojo ir privačiojo sektorių paslaugų teikėjai

16.   ragina Komisiją įsidėmėti tai, kad, kalbant apie paslaugų teikėjų įsipareigojimus, tarp viešojo ir privačiojo sektorių paslaugų teikėjų negali būti jokių skirtumų, t. y. vartotojų apsaugos direktyvų nuostatomis turi vadovautis ir viešojo, ir privačiojo sektorių paslaugų teikėjai;

17.   pripažįsta, kad, nors į esamus ES teisės aktus, pvz., į Paslaugų direktyvą ir Nesąžiningos komercinės praktikos direktyvą(7), nėra įtraukta jokių specialių nuostatų, kuriomis būtų reglamentuojama užsienio paslaugų teikėjų atsakomybė, tai gali turėti netiesioginės įtakos su šia sritimi susijusiems valstybių narių teisės aktams;

18.   ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip į nacionalinę teisę perkeliami ir įgyvendinami esami ir būsimi horizontalieji ir sektorių teisės aktai dėl užsienio paslaugų teikėjų įsipareigojimų;

19.   ragina Komisiją ištirti, ar, pvz., standartų diegimas ES lygmeniu galėtų būti priemonė, kurią taikant būtų įmanoma siekti didesnio valstybėse narėse teikiamų užsienio paslaugų saugumo ir užtikrinti vartotojų teises;

20.   ragina Komisiją toliau plėsti, finansuoti ir skatinti ECC-NET ir FIN-NET veiklą ir, jeigu pagrindiniuose valstybių narių paslaugų sektoriuose ir toliau nediegiamos alternatyvios ginčų sprendimo sistemos, svarstyti bent jau rekomendaciją šiuo klausimu;

21.   ragina Komisiją toliau aktyviai svarstyti teisinės priemonės Bendrijos lygmeniu nustatymo klausimą siekiant palengvinti vartotojų kolektyvinius veiksmus tarptautiniu mastu, kad būtų lengviau pasinaudoti teisinėmis priemonėmis, skirtomis žalai atlyginti;

22.   pripažįsta, kad paslaugų teikėjų atsakomybės tvarka taikoma visose valstybėse narėse, nors ji ir nevienoda; yra įsitikinęs, kad, siekiant aiškumo ir vartotojų pasitikėjimo, ši tvarka turėtų būti vienodesnė, ypač kai tai susiję su svarbiausiais tarpvalstybiniais sektoriais; mano, kad tam tikrais atvejais būtina skatinti nacionalinių reguliavimo institucijų ir profesinių organizacijų bendradarbiavimą;

Prašymas pateikti pasiūlymą dėl horizontaliosios priemonės, pagal kurią būtų nustatomi paslaugų teikėjų įpareigojimai

23.   ragina Komisiją nenutraukiant darbo, susijusio su pagrindinių sričių sektoriais, per 12 mėnesių pateikti darbo programą, kuria vadovaujantis būtų tinkamai įvertintas galiojančių ir planuojamų vidaus rinkos teisės aktų poveikis užsienio paslaugų teikėjų įsipareigojimams ir būtinybė parengti galimą visapusišką horizontaliąją priemonę, kurią taikant būtų suvienodintos užsienio paslaugų teikimo taisyklės, siekiant užtikrinti aukštesnio lygio vartotojų apsaugą;

24.   mano, kad atliekant šį įvertinimą turėtų būti išnagrinėta galima visapusiška priemonė, į kurią būtų įtrauktos bent jau pagrindinės bendrosios taisyklės, pagal kurias būtų reikalaujama atitinkamos informacijos apie kainodarą, sutarčių sąlygas ir veiksmus, kurių turėtų būti imamasi tada, kai nukenčia paslaugos kokybė arba ta paslauga teikiama pavėluotai;

25.   ragina Komisiją aiškiai apibrėžti tarptautinės privatinės teisės ir vidaus rinkos priemonių tarpusavio poveikį, kad neliktų abejonių dėl to, kada turėtų būti taikomi vidaus, o kada priimančiosios valstybės teisės aktai ar reglamentai, ir panaikinti paslaugų teikėjų atsakomybės tvarkos spragas;

26.   mano, kad Komisija turėtų atsižvelgti į bet kokios iniciatyvos poveikį MVĮ;

27.   ragina visus Komisijos generalinius direktoratus, kurie dalyvauja rengiant paslaugų sektoriaus teisės aktus, tęsti darbą, susijusį su Bendrąja pagrindų sistema, ir įtraukti skirsnius dėl paslaugų sutarčių, susijusių su tarpvalstybinės veiklos, pvz., finansinių paslaugų ir sveikatos apsaugos sektoriaus, sritimis;

28.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 376, 2006 12 27, p. 36. (2) P-4797/05. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0264. (4) 1985 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo (OL L 210, 1985 8 7, p. 29). (5) 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (OL L 11, 2002 1 15, p. 4). (6) OL L 199, 2007 7 31, p. 40. (7) 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB 11 dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva) (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).

2007 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2000 m. birželio 29 d. Direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, taikymo (2007/2094 (INI))

P6_TA(2007)0422 A6-0278/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto bei Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomones (A6-0278/2007),

Kova su diskriminacija

A.   kadangi ES yra politinis projektas, grindžiamas tokiomis bendromis vertybėmis, kaip žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga, numatytomis ES sutarties 6 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijoje, ir savo politikos priemonėmis bei teisės aktais, taip pat ir EB sutarties 13 straipsnio pagrindu skatina lygiateisiškumą ir nediskriminaciją;

B.   kadangi svarbu, kad politines kovos su diskriminacija deklaracijas atitiktų progresyvi politikos priemonių ir įstatymų, ypač antidiskriminacinių direktyvų ir projektų, kuriais skatinamas lygiateisiškumas, pvz., Europos lygių galimybių metai, raida ir visiškas bei teisingas jų įgyvendinimas;

C.  Rasinės lygybės direktyvos įgyvendinimas

C. kadangi Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėsenos centro 2006 m. metiniame pranešime tvirtinama, kad diskriminacija valstybėse narėse išlieka rimta problema;

D.   kadangi pagal naujausius Eurobarometro apklausos duomenis matyti, kad 64 proc. apklaustų 25 valstybėse narėse gyventojų mano, jog diskriminacija dėl etninės priklausomybės yra vis dar labai paplitusi;

E.   kadangi 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims neatsižvelgiant į jų rasę arba etninę priklausomybę(1), priėmimas gali būti laikomas labai svarbiu žingsniu didinant diskriminacijos dėl rasinės ar etninės priklausomybės aukų apsaugos lygį ir suteikiant joms geresnes žalos atlyginimo galimybes;

Įrodinėjimo pareiga

F.   kadangi pagrindinis šios direktyvos aspektas yra nuostata dėl įrodinėjimo pareigos, nes ji prisideda prie efektyvios apsaugos, numatomos šioje direktyvoje, suteikimo;

G.   kadangi teismo praktika įrodinėjimo pareigos klausimu rodo, kad vis dar esama didelių skirtumų tarp valstybių narių dėl to, ką teismai laiko prima facie įrodymu; kadangi valstybės narės turėtų būti skatinamos šiuo klausimu keistis nuomonėmis, kad nustatytų, ar įmanoma suderinti tarpusavyje teismines procedūras,

H.   kadangi veiksmingas lygybės principo įgyvendinimas būtų palengvintas, jeigu taisyklės dėl įrodinėjimo pareigos civilinėse ir administracinėse bylose būtų išplėstos taip, kad apimtų teismines kovos su persekiojimu nuostatas;

Už lygybės principo taikymą atsakingos institucijos

I.   kadangi beveik visose valstybėse narėse yra už lygybės principo taikymą atsakingų institucijų arba valstybės narės pavedė funkcijas, kurias turėtų atlikti tokios institucijos, esamoms institucijoms;

J.   kadangi visos valstybės narės turėtų būti skatinamos plėsti už lygybės principo taikymą atsakingų institucijų kompetenciją, kad šios galėtų spręsti su kitų rūšių diskriminacija, ne tik rasės arba etninės priklausomybės pagrindu, susijusius klausimus;

K.   kadangi už lygybės principo taikymą atsakingos institucijoms reikėtų turėti pakankamai su personalu ir finansais susijusių išteklių;

L.   kadangi už lygybės principo taikymą atsakingoms institucijoms reikėtų turėti galimybę veikti nepriklausomai nuo vyriausybės, be to, jos turėtų būti laikomos savarankiškai veikiančiomis, t. y. nesančiomis vyriausybės dalimi;

M.   kadangi nepaisant to, kad veikia specializuotos kovos su diskriminacija ir lygių galimybių institucijos, daugelyje valstybių narių registruojamų skundų skaičius lieka nedidelis,

N.   kadangi institucijos, atsakingos už lygybės principo taikymą, stokoja finansinių ir žmogiškųjų išteklių, todėl teismams perduoda tik nedidelį skaičių skundų; kadangi dažnai būtent NVO diskriminacijos aukoms teikia pagalbą iki proceso pabaigos;

O.   kadangi gyvybiškai svarbu supažindinti valstybės tarnautojus su šioje direktyvoje numatomais tikslais, nes jie atsakingi už direktyvos įgyvendinimą;

Taikymo sritis

P.   kadangi ne visada įmanoma atskirti diskriminaciją dėl rasinės ar etninės priklausomybės ir diskriminaciją dėl religijos, nuomonės ar pilietybės;

Q.   kadangi ne visuomet lengva nustatyti, kokių veiksnių – lyties, etninės priklausomybės, rasės, socialinių sąlygų, seksualinės orientacijos ar kitokių – pagrindu diskriminuojama,

Informacijos platinimas ir informuotumo didinimas

R.   kadangi naujausiais Eurobarometro apklausos duomenimis patvirtinama, kad žinių apie antidiskriminacinius teisės aktus lygis Europos Sąjungoje yra gana žemas ir kad vidutiniškai tik trečdalis ES piliečių tvirtina žinantys savo teises galimais diskriminacijos arba priekabiavimo atvejais;

S.   kadangi kai kurios valstybės narės vis dėlto ėmėsi plataus masto informacijos sklaidos ir informuotumo didinimo iniciatyvų (tinklaviečių kūrimas, kampanijos, televizijos laidos, reklamos dienraščiuose);

T.   kadangi kai kurios valstybės narės ėmėsi svarbių iniciatyvų, t. y. į savo nacionalinės teisės aktus įtraukė prievolę darbdaviams informuoti savo darbuotojus apie su diskriminacija susijusius teisės aktus;

U.   kadangi kai kurios specializuotos valstybių narių institucijos įsteigė visą parą veikiančias telefono linijas, skirtas informacijai ir paramai nuo diskriminacijos nukentėjusiems asmenims teikti;

V.   kadangi gana nemažas skaičius valstybių narių vykdė ribotą informacijos sklaidos bei informuotumo didinimo veiklą, o kai kuriose šalyse nebuvo vykdyta jokių informuotumo didinimo kampanijų;

W.   kadangi, ypač atsižvelgiant į paskelbtus Europos lygių galimybių visiems metus, ir ES institucijos, ir valstybės narės turėtų dėti daug pastangų, kad piliečiai būti informuojami apie jų teises, ir kadangi valstybės narės turėtų užtikrinti, kad 2007 m. pradėtos priemonės būtų tęsiamos 2008 m. – Europos kultūrų dialogo metais;

Duomenų rinkimas

X.   kadangi duomenų rinkimas itin svarbus kovojant su diskriminacija, o pagal etninę priklausomybę suskirstyti statistikos duomenys gali būti būtini siekiant įrodyti netiesioginę diskriminaciją, vykdant informavimo politiką ir rengiant pozityviosios veiklos strategijas, ir vis dėlto tuo pat metu iškyla keletas etinio ir teisinio pobūdžio klausimų;

Y.   kadangi toks duomenų rinkimas, kurį vykdant atskleidžiama asmens tapatybė, neturėtų pažeisti asmens privatumo arba tapti etninio arba rasinio profiliavimo pagrindu;

Žalos atlyginimas

Z.   kadangi dėl alternatyvių ginčų sprendimo procedūrų neturėtų būti atimama galimybė kreiptis į teismą;

AA.   kadangi daugelis nukentėjusių dėl diskriminacijos asmenų dėl įvairių priežasčių, tarp jų dėl išlaidų ir atsakomųjų veiksmų baimės, neteikia skundų teismams;

AB.   kadangi kovos su diskriminacija tikslų galima pasiekti tik derinant teisines priemones su veiksmais ES ir valstybių narių lygmeniu;

AC.   kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra privalo rinkti, analizuoti atitinkamą patikimą ir palyginamą informaciją ir duomenis, susijusius su pagrindinėmis teisėmis;

1.   primena Direktyvos 2000/43/EB svarbą;

2.   primena, kad Direktyvoje 2000/43/EB nustatomos minimalios normos, todėl ji turėtų būti visuotinės antidiskriminacinės politikos pagrindas;

3.   teigiamai vertina Komisijos komunikatą dėl 2000 m. birželio 29 d. Direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (COM(2006)0643), kuriame nustatomas kovos su diskriminacija dėl rasės ar etninės kilmės pagrindas siekiant užtikrinti, kad valstybėse narėse, visiškai laikantis subsidiarumo principo ir gerbiant įvairias susiformavusias tradicijas ir taikomą praktiką, būtų įtvirtinta lygybė prieš įstatymą, lygios galimybės ir vienodas požiūris; vertindamas direktyvos įgyvendinimo apžvalgą, pateiktą Komisijos komunikate, pažymi, kad būtų naudinga detaliai aprašyti būdą, kuriuo Direktyvos 2000/43/EB nuostatos perkeltos į valstybių narių teisę, kaip nurodoma pačioje direktyvoje; be to, pažymi, kad Komisija įsipareigojo ne tik surinkti išsamią informaciją, bet ir pateikti ją Europos Parlamentui ir Tarybai, ir kad Europos Parlamentas savo 2006 m. birželio 14 d. rezoliucijoje dėl nediskriminavimo ir lygių galimybių visiems, kaip pagrindų strategijos(2), prašė Komisijos nedelsiant ištirti kokybę ir turinį įstatymų, kuriais įgyvendinamos antidiskriminacinės direktyvos;

4.   ragina valstybes nares kiek galima anksčiau į nacionalinę teisę perkelti visus antidiskriminacinius įstatymus ir naudotis visomis turimomis priemonėmis, tarp jų įgyvendinti veiksmus, siekiant iš tiesų užtikrinti lygiateisiškumą;

5.   pabrėžia, kad direktyva apima ne tik galimybę įsidarbinti, verstis privačia praktika ar profesija, bet taip pat taikoma tokioms sritims, kaip švietimas, socialinė apsauga, tarp jų socialinė rūpyba ir sveikatos apsauga, socialinės privilegijos ir prieiga prie prekių bei paslaugų ir galimybė jas teikti, siekiant užtikrinti raidą demokratiškos ir tolerantiškos visuomenės, kurioje galėtų dalyvauti visi, neatsižvelgiant į rasę ar etninę priklausomybę;

6.   su džiaugsmu pažymi, kad dauguma valstybių narių ėmėsi veiksmų siekdamos įgyvendinti šią direktyvą, tačiau yra nusivylęs, kad tik kelios iš jų tinkamai perkėlė visas direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę;

7.   atkreipia dėmesį į tai, kad itin daug direktyvos nuostatų, pvz., dėl tiesioginės arba netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ir įrodinėjimo pareigos, daugelyje šalių nebuvo tinkamai perkelta į nacionalinę teisę;

8.   ypač ragina atidžiai stebėti, kaip taikoma taisyklė dėl įrodinėjimo pareigos dalinio perkėlimo kitai šaliai, nes tai labai veiksminga sprendžiant darbo ginčus;

9.   išreiškia susirūpinimą, kad valstybės narės iš direktyvos taikymo srities pašalino daugiau sričių, nei pageidautina ar pateisinama;

10.   primena, kad direktyva buvo priimta 2000 m. birželio mėn. ir kad valstybės narės buvo įpareigotos įgyvendinti ją iki 2003 m. birželio mėn., suteikiant joms užtenkamai laiko būtinoms įgyvendinimo priemonėms priimti; ragina Komisiją vadovautis aktyvesniu požiūriu, pvz., skelbti aiškinamuosius komunikatus ir vykdymo gaires, siekiant užtikrinti tinkamą ir visišką įgyvendinimą valstybėse narėse; prašo Komisiją toliau budriai stebėti tinkamą direktyvos įgyvendinimą, kiek galima anksčiau, bet kokiu atveju iki 2007 m. pabaigos, paskelbti vertinimo tyrimo rezultatus ir prireikus nedelsiant pradėti procesinius veiksmus dėl pastebėtų pažeidimų;

11.   kartoja, kad dėl nacionalinių nuostatų pažeidimų, numatytų Direktyvoje 2000/43/EB, taikomos nuobaudos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

12.   ragina kurti nacionalinius integruotus veiksmų planus siekiant veiksmingai kovoti su visų rūšių diskriminacija;

13.   ragina valstybes nares į įgyvendinamus arba rengiamus nacionalinius kovos su rasizmu ir diskriminacija veiksmų planus įtraukti dalis, kurios apima duomenų rinkimą, tikrinimą ir stebėseną tokiose svarbiausiose politikos srityse kaip lygiateisiškumas ir nediskriminacija, socialinė įtrauktis, Bendrijos sanglauda, integracija, lytis, švietimas ir užimtumas;

14.   prašo Komisijos pateikti Parlamentui ir Tarybai specialųjį veiksmų planą, kuriame būtų numatoma valstybių narių įgyvendinimo priemonių poveikio aprašymo ir stebėsenos priemonės ir metodai; pabrėžia, kad svarbu, vadovaujantis duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais, sukurti duomenų apie diskriminaciją, ypač susijusią su darbo santykiais, didžiausią dėmesį skiriant nelegaliam, nedeklaruojamam, menkai apmokamam ir neapdraustam darbui, rinkimo sistemą, kaip naudingą priemonę, siekiant nustatyti, stebėti ir persvarstyti kovos su diskriminacija politiką ir taikomą praktiką, tuo pat metu atsižvelgiant į nacionalinius integracijos modelius; ragina Komisiją nustatyti bendrus šių duomenų standartus siekiant, kad pateiktą informaciją būtų galima veiksmingai palyginti; ragina atkreipti dėmesį į tai, kad svarbu ištirti ne tik įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų turinį, bet ir šių aktų veiksmingumą;

15.   ragina Komisiją reikalauti, kad valstybės narės metiniuose pranešimuose apie Direktyvos 2000/43/EB įgyvendinimą analizuotų antidiskriminacinių įstatymų veiksmingumą kovojant su nuolatinės mažumų ir moterų atskirties apraiškomis, ypač švietimo srityje ir galimybės patekti į darbo rinką, naudotis sveikatos apsauga, prekėmis ir paslaugomis požiūriu, ir toliau į pranešimus įtraukti lyčių lygybės aspektą, kaip įvairios diskriminacijos, kurią patiria daugelis, mažinimo priemonę;

16.   primena Komisijai, kad Europos Parlamentas norėtų gauti dokumentą, kuriame būtų nurodytos valstybių narių teisės aktuose numatytos išimtys, dėl kurių būtų galima viešai diskutuoti;

17.   primena, kad valstybės narės turėtų atlikti nepriklausomus nacionaliniu mastu nustatytų terminų poveikio ir apsaugos nuo persekiojimo efektyvumo tyrimus;

18.   yra susirūpinęs dėl mažo valstybių narių piliečių informuotumo apie antidiskriminacinius teisės aktus lygio ir ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų informuotumui didinti;

19.   mano, kad romų bendruomenei, taip pat kitomis pripažintoms etninėms bendruomenėms, reikia ypatingos socialinės apsaugos, ypač po plėtros, nes jų išnaudojimo, diskriminacijos ir atskirties problemos dar paaštrėjo;

20.   pabrėžia, kad įstatymai veiksmingi tik tuomet, kai piliečiai informuoti apie savo teises ir turi galimybę kreiptis į teismus, nes direktyvoje numatoma apsaugos sistema priklauso nuo iniciatyvą rodančių piliečių;

21.   primena, kad šios direktyvos 10 straipsniu valstybės narės įpareigojamos visomis įmanomomis priemonėmis skleisti informaciją visuomenei apie svarbias direktyvos nuostatas;

22.   ragina valstybes nares nustatyti pagrindinius standartus, kurių reikia laikytis taikant atviro koordinavimo metodą, siekiant etninių mažumų vaikams, ypač mergaitėms, užtikrinti kokybiško švietimo galimybę ir vienodas sąlygas, ir ragina valstybes nares priimti įstatymus, pagal kuriuos būtų privaloma panaikinti atskirtį mokyklose, ir parengti išsamius planus, pagal kuriuos būtų atsisakyta atskiro, prastesnės kokybės etninių mažumų vaikų švietimo sistemos;

23.   primena valstybėms narėms jų pareigą teikti atitinkamą informaciją piliečiams, skatinti ir remti informavimo kampanijas apie galiojančius nacionalinius įstatymus ir institucijas, kurios dalyvauja kovoje su diskriminacija;

24.   ragina valstybes nares užtikrinti, kad visiems etninėms mažumoms priklausantiems asmenims, ypač moterims, būtų sudarytos sąlygos naudotis pagrindinėmis prevencinėmis sveikatos ir skubios sveikatos pagalbos paslaugomis, taip pat ragina suformuoti ir įgyvendinti politikos priemones, kurios užtikrintų, kad sveikatos apsaugos paslaugos būtų prieinamos net labiausiai atskirtoms bendruomenėms, ir organizuoti mokymo ir švietimo kursus sveikatos apsaugos darbuotojams, siekiant pakeisti išankstinę nepalankią jų nuomonę;

25.   ragina valstybių narių vyriausybes užtikrinti vienodą požiūrį ir galimybes vykdant užimtumo ir socialinės įtraukties politiką siekiant sumažinti itin didelį etninių mažumų moterų nedarbo lygį ir ypač siekiant pašalinti dideles kliūtis, kurias kelia tiesioginė diskriminacija priimant jas į darbą;

26.   tvirtai įsitikinęs, kad gyvybiškai svarbu supažindinti tarnautojus su šios direktyvos tikslais ir nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad jie atsakingi už šios direktyvos įgyvendinimą visuomenėje, ir norint pašalinti bet kokią rasizmo grėsmę pačiose vyriausybės institucijose; ragina valstybes nares investuoti į tokius mokymus ir skatina jas bei Komisiją numatyti Europos nacionalinių vyriausybių administracijų tarpusavio mainų programas;

27.   ragina valstybes nares rinkti, kaupti ir kasmet skelbti išsamius, tikslius, patikimus pagal lytį surūšiuotus statistikos duomenis darbo rinkos, būsto, švietimo ir mokymo, sveikatos ir socialinės apsaugos, visuomenės galimybių naudotis prekėmis ir paslaugomis, baudžiamosios teisinės sistemos ir civilinio ir politinio dalyvavimo srityse ir nustatyti aiškius kiekybinius užimtumo ir socialinės įtraukties tikslus ir rodiklius, pagal kuriuos būtų galima vertinti migrantų ir (arba) mažumų padėties pažangą;

28.   rekomenduoja, kad valstybės narės tinkamai finansuotų už lygybės principo taikymą atsakingas savo institucijas ir suteiktų joms tinkamus įgaliojimus, reikalingus tam, kad jos galėtų veiksmingai vykdyti savo svarbią funkciją, ir kad tose srityse, kuriose lygių galimybių institucijoms suteikti dideli įgaliojimai, jos jais tinkamai pasinaudotų;

29.   rekomenduoja, kad valstybės narės tinkamai aprūpintų ištekliais ir suteiktų įgaliojimus toms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios informuoja piliečius ir teikia teisinę pagalbą diskriminacijos klausimais;

30.   nurodo, kad piliečių informavimo ir teisinės pagalbos srityse nevyriausybinėms organizacijoms tenka neproporcingai didelė našta, nors valstybių narių valdžios institucijos nesuteikia joms atitinkamo statuso ir finansavimo;

31.   rekomenduoja Komisijai atidžiai stebėti nepriklausomą už lygybės principą atsakingų institucijų veiklą; šiuo tikslu ji gali vadovautis Nacionalinių žmogaus teisių institucijų principais (vadinamieji Paryžiaus principai), patvirtintais 1993 m. gruodžio 20 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 48/134, kurie apima tinkamo tokių institucijų finansavimo principus;

32.   primena Komisijai apie Parlamento poziciją, pagal kurią valstybės narės privalo užtikrinti, kad nepriklausomos institucijos turėtų pakankamai finansinių išteklių, kurie reikalingi norint, kad jos gebėtų bent užtikrinti ieškinių nagrinėjimą be mokesčio tais atvejais, kai ieškovai neturi galimybių prisidėti finansiškai, ir ragina Komisiją su valstybėmis narėmis aptarti būdus šiam tikslui pasiekti;

33.   rekomenduoja valstybėms narėms naudotis kitų valstybių narių pažangiąja patirtimi, pvz., už lygybės principo taikymą atsakingoms institucijoms suteikiama galimybė inicijuoti teismo procesą nukentėjusiųjų vardu arba dalyvauti teismo procese kaip amicus curiae;

34.   rekomenduoja, kad duomenys apie skundus ir atitinkamų teismų, specializuotų institucijų, kitų institucijų ar specialios jurisdikcijos teismų vykdytų procedūrų rezultatus būtų suklasifikuoti pagal diskriminacijos pagrindą, nes tada būtų lengviau vertinti teisės aktų įgyvendinimo veiksmingumą, ypač šalyse, kuriose specializuotos institucijos ir (arba) specialios jurisdikcijos teismai svarsto visų rūšių diskriminacijos atvejus;

35.   rekomenduoja, kad valstybės narės, siekdamos užtikrinti veiksmingą lygių teisių priežiūros institucijų veiklą, įskaitant atitinkamos pagalbos nukentėjusiems dėl diskriminacijos asmenims teikimą, aprūpintų lygių teisių priežiūros institucijas žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais; mano, kad šioms institucijoms turėtų būti suteikti būtini įgaliojimai tirti bylas;

36.   ragina valstybes nares plėsti dialogą su NVO, kurios kovoja su visomis diskriminacijos formomis, ir glaudžiai įtraukti jas į strategijas, kuriomis siekiama skatinti vienodo požiūrio principą;

37.   pabrėžia, kad nukentėjusiems dėl diskriminacijos asmenims reikėtų padėti teismo proceso metu, ir primena, kad statutinės arba nestatutinės organizacijos tokiais atvejais galėtų suteikti realią paramą nukentėjusiesiems;

38.   ragina valstybes nares rinkti ir teikti teisingus, patikimus ir palyginamus duomenis ir informaciją Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai;

39.   rekomenduoja valstybėms narėms užtikrinti, kad tokios statutinės ir nestatutinės organizacijos būtų tinkamai finansuojamos;

40.   prašo Komisijos atidžiai ištirti įvairius teisinius klausimus bei kriterijus, susijusius su duomenų rinkimu, ir pateikti pasiūlymų, kaip patobulinti diskriminacijos atvejų registravimą, taip pat užtikrinti, kad toks duomenų rinkimas, kurio metu atskleidžiama individų tapatybė, nepažeistų asmens privatumo arba nebūtų naudojamas kaip skirstymo pagal etninę arba rasinę priklausomybę pagrindas; turėtų būti sudarytos sąlygos gauti ir palyginti visų valstybių narių duomenis. Šiuo metu ne iš visų valstybių narių gaunami duomenys, o palyginamieji duomenys yra būtini, nes jie yra itin svarbus politikos formavimo pagrindas;

41.   pabrėžia, kad reikia labai apdairiai tvarkyti duomenis, susijusius su rasine ir etnine priklausomybe, ir primena, kad duomenų apsaugos direktyvos nuostatos taikomos duomenims, kurie numatyti šios direktyvos taikymo srityje; pabrėžia, kad duomenims apie rasę ir etninę priklausomybę turėtų būti teikiamos papildomos garantijos, nes šie duomenys gali būti perduoti ir naudojami kitais tikslais teisingumo ir vidaus reikalų srityse, pvz., skirstymui etniniu pagrindu; dar kartą prašo priimti duomenų apsaugos pagrindų sprendimą, taip pat užtikrinti, kad bet kokie duomenų tarp pirmojo ir trečiojo ramsčio veiklos sričių tarpusavio mainai būtų griežtai kontroliuojami pagal duomenų apsaugos taisykles;

42.   rekomenduoja, kad valstybės narės apsvarstytų galimybę rinkti statistikos duomenis apie etnines ir skirtingų rasių grupes įvairiose visuomenės gyvenimo srityse, įskaitant visuomeninį ir privatųjį sektorius, taikant atitinkamas asmens duomenų apsaugos priemones siekiant išvengti skirstymo etniniu pagrindu, ir atsižvelgiant į šiuos duomenis numatyti politikos priemones, skirtas užtikrinti vienodas užimtumo, vertimosi privačia praktika, profesijos pasirinkimo, išsilavinimo, socialinės apsaugos ir socialinio saugumo, socialinių išmokų ir naudojimosi prekėmis ir jų pasiūlos galimybes;

43.   ragina Komisiją ištirti, kurios valstybės narės taiko teigiamas veiksmų nuostatas, kokie yra kriterijai, kuriuos būtina atlikti, kaip vyriausybės arba nevyriausybinės institucijos taiko šias nuostatas, ar jos buvo veiksmingos;

44.   ragina valstybes nares viešai skelbti turimus išsamius statistikos duomenis apie rasistinius nusikaltimus ir atlikti nusikalstamumo ir (arba) rasistinių nusikaltimų aukų kiekybinius ir palyginamuosius tyrimus;

45.   ragina Komisiją išnagrinėti ir pateikti duomenis apie įvairių rūšių diskriminaciją;

46.   prašo Komisijos stebėti vadinamaisiais autentiškais ir tam tikram darbui nustatytais reikalavimais kruopščiai pridengtą diskriminaciją, taip pat diskriminaciją, pagrįstą diskriminacijos, kuri atsiranda tuomet, kai įgyvendinant 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)(3), taikoma ši išimtis dėl religinio pagrindo, ir jos pasekmių rasinės ir etninės priklausomybės požiūriu sąveika, ypatingą dėmesį skiriant diskriminacijai švietimo srityje;

47.   pakartoja, kad politiniu, socialiniu ir teisiniu požiūriais pageidautina nesivadovauti hierarchijos principais teikiant apsaugą nuo įvairių diskriminacijos rūšių, ir džiaugiasi, kad Komisija ketina pateikti pasiūlymą Direktyvos 2000/43/EB taikymo sritį išplėsti taip, kad ji apimtų visų rūšių diskriminaciją, kaip nurodyta Komisijos 2008 m. teisės aktų leidybos programoje; taip pat tikisi, kad Komisija, siekdama kiek galima greičiau, bet kuriuo atveju iki 2008 m. pabaigos, pateikti minėtąjį pasiūlymą, jau šiais metais pradės parengiamąjį darbą;

48.   palankiai vertina Komisijos domėjimąsi daugiariopos diskriminacijos klausimu, įskaitant šiuo klausimu pradėtus tyrimus; ragina Komisiją patvirtinti plačią daugiariopos diskriminacijos sampratą, pagal kurią atsižvelgiama į galimybę, kad asmenys gali būti diskriminuojami dėl kelių priežasčių vienu metu;

49.   ragina valstybes nares daugiau svarbos teikti diskriminacijos įrodymams; rekomenduoja vadovautis įrodymų gairėmis, kurias parengė Tarptautinė darbo organizacija, kaip siūlo Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, ir mokyti žmones rinkti įrodymus, susijusius su svarbiausiais užimtumo ir darbo, švietimo, būsto ir apgyvendinimo, sveikatos priežiūros, galimybės naudotis prekėmis ir paslaugomis ir rasistinio smurto klausimais;

50.   ragina Komisiją įtraukti Pagrindinių teisių agentūrą į Bendrijos antidiskriminacinę teisinę sistemą taip, kad tai atitiktų įstaigos kompetenciją, siekiant suteikti jai galimybę atlikti svarbų vaidmenį teikiant tikslią ir atnaujintą informaciją, būtiną rengiant tolesnius įstatymus;

51.   ragina ES institucijas ir toliau laikyti etninių mažumų, ypač moterų ir nepilnamečių vaikų padėtį šalyse kandidatėse, kriterijumi, pagal kurį vertinamas pasirengimas narystei Europos Sąjungoje;

52.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (2) OL C 300 E, 2006 12 9, p. 259. (3) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.

2007 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2007 m.) (2007/2065(INI))

P6_TA(2007)0423 A6-0290/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 2 dalį ir 141 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl moterų ir vyrų lygybės – 2007 m. (Komisijos ataskaita dėl lygybės) (COM(2007)0049),

–   atsižvelgdamas į Bendrijos pagrindų strategiją dėl lyčių lygybės (2001–2005 m.) (COM(2000)0335) ir Komisijos 2000 m., 2001 m., 2002 m., 2004 m., 2005 m. ir 2006 m. metines ataskaitas (COM(2001)0179, COM(2002)0258, COM(2003)0098, COM(2004)0115, COM(2005)0044 ir COM(2006)0071),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos lyčių lygybės paktą,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 4 d. už lyčių lygybės politiką atsakingų ES valstybių narių ministrų priimtą bendrą deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į Moterų ir vyrų lygių galimybių 2006–2010 m. gaires (COM(2006)0092),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 22 d. Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamojo komiteto priimtą nuomonę dėl darbo užmokesčio skirtumo,

–   atsižvelgdamas į Europos socialinių partnerių 2005 m. kovo 22 d. priimtą veiksmų planą lyčių lygybės klausimais,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir į Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A6-0290/2007),

A.   kadangi Komisija ir valstybės narės pagal minėtąsias Moterų ir vyrų lygybės gaires bei Europos lyčių lygybės paktą atnaujino savo įsipareigojimus lyčių lygybės politikos klausimais,

B.   kadangi Europos demografinės problemos aiškiai susijusios su lyčių aspektu ir lyčių lygybės politika yra pagrindinė priemonė šioms problemoms spręsti,

C.   kadangi lyčių aspekto integravimas, jį įgyvendinant praktiškai, reiškia, kad vertinama, kaip politikos, administracinės ir visuomeninės priemonės veikia ir moterų, ir vyrų gyvenimus ir padėtis, kad prireikus būtų prisiimami įsipareigojimai iš naujo svarstyti klausimą dėl jų, siekiant skatinti lyčių lygybę,

D.   kadangi siekiant skatinti moterų patekimą į darbo rinką, grįžimą į ją ir buvimą joje būtina, kad moterys ir vyrai derintų profesinį, šeiminį ir asmeninį gyvenimą; kadangi už vaikus vienodai atsakingi abu tėvai nepriklausomai nuo lyties,

E.   kadangi susiskaidymas švietimo srityje ir lyčių stereotipai renkantis studijų sritį ir merginų bei jaunų moterų diskriminacija švietimo srityje vis dar paplitę ir lyginamuoju požiūriu neigiamai veikia moterų padėtį tam tikruose darbo rinkos sektoriuose, ypač tuose, kurie susiję su aukštosiomis technologijomis, mokslu, moksliniais tyrimais ir inžinerija,

F.   kadangi 2006 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba dar kartą pripažino, kad lyčių lygybės politika yra svarbi ekonomikos augimo skatinimo priemonė,

G.   kadangi lyčių aspekto integravimas yra vienas iš pagrindinių Lisabonos darbotvarkės reikalavimų ir kadangi jis vis dar nepakankamas ir dažnai neįtraukiamas į nacionalinius užimtumo ir socialinės integracijos veiksmų planus,

H.   kadangi, nors Komisijos ataskaitoje lygybės klausimais pateikiami teigiami duomenys apie moterų užimtumą (šešis milijonus darbo vietų iš aštuonių milijonų darbo vietų, ES sukurtų nuo 2000 m., užėmė moterys), joje taip pat teigiama, kad skirtingų amžiaus grupių ir profesijų užimtumas labai skiriasi ir kad moterų įdarbinimo rodikliai padidėjo daugiausia tuose sektoriuose, kuriuose ir anksčiau moterys sudarė daugumą; kadangi liūdina tai, kad daugelyje naujų moterų darbo vietų dirbama ne visą darbo dieną ir kartais darbas yra nesaugus, pavojingas, mažai atlyginamas ir pasižymintis lėtai kylančiu darbo užmokesčiu,

I.   kadangi Komisijos pranešime dėl 2006 m. užimtumo Europoje nurodoma, kad 32,3 proc. ES dirbančių moterų dirba ne visą darbo dieną, o vyrų tokį darbą dirba tik 7,4 proc.,

J.   kadangi, palyginti su ankstesne ataskaita, moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas (ES šis skirtumas vidutiniškai yra 15 proc. ir tam tikrose ES šalyse siekia iki 30 proc.) nepakito, ir tai aiškiai rodo, kad nebuvo tikros pažangos įgyvendinant vienodo atlyginimo už vienodos vertės darbą principą, kuris buvo nustatytas prieš trisdešimt metų, t. y. 1975 m. vasario 10 d. Tarybos direktyva 75/117/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo taikymui, suderinimo(2); kadangi vyrų ir moterų gerovė ES taip pat yra pasiskirsčiusi nevienodai,

K.   kadangi 2003 m. "Eurobarometro" tyrimas parodė, kad pagrindiniai veiksniai, neleidžiantys tėvams prisiimti daugiau atsakomybės namuose ir šeimoje, yra ne tik finansiniai, bet ir susiję su neigiamų padarinių karjerai baime,

L.   kadangi ilgą laiką darbo neturinčių moterų yra daugiau negu vyrų ir kad moterys, kurios turi vaikų iki 5 metų, daug dažniau neturi darbo negu moterys, kurios neturi vaikų,

M.   kadangi tinkama prieiga prie vaikų, senyvo amžiaus žmonių ir kitų išlaikomų asmenų priežiūros paslaugų yra labai svarbi siekiant, kad vyrai ir moterys galėtų dalyvauti darbo rinkoje visapusiškai ir vienodomis sąlygomis,

N.   kadangi valstybėse narėse, kuriose vykdoma moterų ir vyrų užimtumo derinimo politika, didesnis gimstamumas, daugiau moterų darbo rinkoje ir didesnis užimtumas,

O.   kadangi socialiniai partneriai svarbūs nustatant veiksmus, skirtus lyčių lygybei skatinti Europos, nacionaliniu, regioniniu lygmenimis, sektoriuose ir įmonėse ir kadangi darbdavių, profesinių sąjungų, darbuotojų ir valdžios institucijų partnerystė yra būtina sėkmingos derinimo politikos sąlyga,

P.   kadangi pažangioji patirtis rodo, kad veiksmus derinant mikroekonomikos lygmeniu rečiau keičiasi darbuotojai, rečiau neateinama į darbą, darbuotojai būna labiau įsipareigoję ir našiau dirba, taigi pritraukiama našiai dirbanti ir motyvuota darbo jėga,

Q.   kadangi 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, kuriuo nustatomos bendrosios Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo nuostatos(3), 16 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad įvairiais šių fondų paramos įgyvendinimo etapais būtų skatinama moterų ir vyrų lygybė ir atsižvelgiama į lyčių integracijos aspektą,

1.   džiaugiasi Komisijos pastangomis stiprinti veiksmus moterų ir vyrų lygybei skatinti;

2.   džiaugiasi, kad Komisijos ataskaitoje lygybės klausimu daugiausia dėmesio skiriama su užimtumu susijusiems klausimams, pvz., moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumui, derinimui ir direktyvoms dėl vienodo požiūrio, nes moterų ekonominė nepriklausomybė yra vienas Moterų ir vyrų lygybės gairių prioritetų;

3.   pritaria, kad ES būtų laikomasi lyčių lygybės principo, įskaitant Komisijos moterų ir vyrų lygybės gaires ir Tarybos lyčių lygybės paktą, ir ragina jo laikytis praktiškai taikant apibrėžtas priemones ir skirstant finansinius išteklius;

4.   pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų ir imtis tolesnių priemonių, kad būtų atsisakyta pasenusių sprendimų priėmimo būdų ir elgsenos modelių, ypač administraciniame sektoriuje, kad lyčių aspektas būtų aktyviau integruojamas į įvairias politikos kryptis;

5.   atkreipia dėmesį į tai, kad lyčių aspekto integravimo politika ES lygmeniu vykdoma taip, lyg ji būtų iš dviejų dalių sudaryta strategija, kuria, viena vertus, siekiama užtikrinti, kad visose politikos kryptyse ir priimant visus sprendimus būtų atsižvelgiama į vyrų ir moterų lygybę, kita vertus, kad norint mažinti moterų diskriminavimą būtų imamasi tikslinių priemonių;

6.   ragina Komisiją greta lyčių integravimo aspekto pasiūlyti dar ir kitas apibrėžtas priemones, įskaitant kampanijas, kurių tikslas būtų informuoti piliečius, keitimąsi pažangiąja patirtimi, dialogą su piliečiais ir viešojo ir privačiojo sektorių iniciatyvas;

7.   pripažįsta socialinės sanglaudos politikos galimybes skatinti lyčių lygybę;

8.   atkakliai tvirtina, kad reikia nustatyti aiškų ir nuolatinį metinių ataskaitų lygybės klausimu ir Moterų bei vyrų lygybės gairėse apibrėžtų prioritetų ryšį siekiant įgyvendinti veiksmingą lyčių lygybės politikos planavimo, priežiūros ir vertinimo ciklą; ragina Komisiją dėti pastangas rengiant šį ciklą;

9.   primena savo 2006 m. vasario 2 d. rezoliucijoje dėl vyrų ir moterų lygybės Europos Sąjungoje(4) pateiktus raginimus Komisijai stebėti, kaip valstybės narės visose politikos srityse (ypač užimtumo srityje, taip pat srityse, susijusiose su galimybe gauti prekes bei paslaugas) įgyvendina su moterų ir vyrų lygybe susijusį Bendrijos acquis; taigi ragina Komisiją šiuo tikslu atlikti tyrimą, kaip valstybės narės įgyvendina Bendrijos teisės aktus moterų ir vyrų lygybės klausimais, ir imtis atitinkamų veiksmų, jeigu Bendrijos teisės aktai neperkeliami ar pažeidžiami;

10.   ragina valstybes nares remti Komisiją, stebinčią, kaip įgyvendinamos nacionalinės priemonės, siekiant įvertinti politikos (ypač tos, kuri susijusi su teisės aktuose numatytomis išmokomis ir pensijų bei socialinės apsaugos sistemomis) veiksmingumą ir lygybės principo taikymą;

11.   ragina valstybes nares siūlyti apibrėžtas priemones kovai su moterų ir vyrų nelygybe, atsirandančia dėl užimtumo pertraukų, ypač dėl motinystės arba išlaikomų asmenų priežiūros atostogų, ir mažinti šių pertraukų neigiamą poveikį karjerai, atlyginimams ir pensijoms ir dėti pastangas tam, kad atlyginimai ir pensijos nepriklausytų nuo lyties; ragina Komisiją ieškoti tinkamų priemonių kovoti su lyčių segregacija darbo rinkoje ir palengvinti moterų įdarbinimą netradiciniuose sektoriuose;

12.   ragina Komisiją vykdyti lyčių analizę ir skatinti lyčių aspekto integravimą, siekiant nustatyti pensijų reformos įtakos ES gyvenančioms moterims tendencijas ir individualizuoti teisę į pensiją ir socialinę apsaugą bei mokesčių sistemą;

13.   džiaugiasi Komisijos inicijuota konsultavimosi su socialiniais partneriais procedūra siekiant geresnių ir teisės aktuose numatytų ir juose neapibrėžtų profesinio, šeiminio ir asmeninio gyvenimo derinimo galimybių; ragina Komisiją nedelsiant inicijuoti antrą konsultacijų etapą;

14.   ragina Komisiją rinkti ir skleisti informaciją apie pažangiausią patirtį, susijusią su darbo sąlygų politika, kuri skatina veiksmingai derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, ir susijusią su priemonėmis, skatinančiomis vyrus labiau dalyvauti šeimos gyvenime; ragina valstybes nares ir socialinius partnerius imtis reikiamų priemonių, kurios leistų, viena vertus, užkirsti kelią ir, kita vertus, įsikišti sprendžiant su seksualiniu priekabiavimu ir moraline prievarta darbe susijusius klausimus; atkakliai tvirtina, kad reikia remti profesinės karjeros siekiančias moteris; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių siekiant mažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus ir skatinti vyrus eiti ir tėvystės, ir vaikų priežiūros atostogų;

15.   pabrėžia, kad profesinio, asmeninio ir šeiminio gyvenimo derinimas yra svarbus aspektas ir vienas svarbiausių užimtumo didinimo ir visuomenės senėjimo stabdymo veiksnių; atkreipia dėmesį į tai, kad šios srities politika turi remtis laisvo asmeninio pasirinkimo principu ir būti pritaikyta įvairiems gyvenimo etapams;

16.   apgailestauja, kad Komisija, rengdama Žaliąją knygą dėl darbo teisės modernizavimo, nesikonsultavo su socialiniais partneriais (COM(2006)0708);

17.   pabrėžia, kad globalizacija yra teigiama jėga, leidžianti viso pasaulio moterims panaudoti savo galimybes, nes pagerėjo moterų prieiga prie švietimo ir sveikatos apsaugos; tačiau pabrėžia, kad prekybos liberalizavimas lėmė kartu egzistuojančias, tačiau viena kitai priešingas tendencijas: viena vertus, keliose srityse veiksmingai skatinama įforminti darbo santykius, kita vertus, plečiama šešėlinė ekonomika, kurioje vyrauja naujos darbo ir moterų atlyginimo formos, tokios kaip darbas namuose, subrangos sutartys ir labai mažos įmonės;

18.   pabrėžia, kad vienas iš padidėjusios globalizacijos padarinių yra skurdo feminizacija ir kad turi būti atliktas nuodugnus bendro globalizacijos poveikio moters galimybėms užsidirbti pragyvenimui tyrimas;

19.   ragina Komisiją užtikrinti, kad rengiant visus būsimus prekybos, pvz., PPO, susitarimus būtų tikrinama, ar jie atitinka lyčių lygybės reikalavimus;

20.   ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti kliūtims, kurios trukdo moterims įsidarbinti geriausiose darbo vietose, ir įvertinti šio reiškinio struktūrinį aspektą; todėl pritaria priemonėms, kurios padėtų moterims tokiomis pat kaip ir vyrų sąlygomis patekti į darbo rinką ir skatintų moterų verslumą, ir atkakliai tvirtina, kad svarbu panaikinti išankstinius nusistatymus ir diskriminaciją dėl lyties, susijusius su moterų konkurencingumu ir įdarbinimu, ypač į aukštas pareigas;

21.   pabrėžia būtinybę atkreipti dėmesį į didelę demokratijos stoką, susijusią su nepakankamu moterų atstovavimu politinių sprendimų priėmimo procese, ir ragina valstybes nares ištirti aplinkybes, kuriomis užkertamas kelias moterims dalyvauti politikoje ir užimti visais viešojo administravimo lygmenimis aukštus vadovų postus ir imtis priemonių, kad esama padėtis pasikeistų;

22.   ragina ypatingą dėmesį skirti etninėms mažumoms priklausančioms moterims ir imigrantėms, nes jos diskriminuojamos ir savose bendruomenėse, ir visoje visuomenėje, ir tai didina jų atskirtį; rekomenduoja priimti nacionalinius bendrus veiksmų planus veiksmingai kovai su daugialype diskriminacija, ypač tose srityse, kur tam tikros valstybės narės skirtingos institucijos rūpinasi atskirais diskriminacijos klausimais;

23.   pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog ES imigrantai būtų informuojami apie priimančių šalių visuomenėse galiojančias vertybes, įstatymus ir socialines normas, susijusias su lyčių lygybe, siekiant išvengti diskriminacijos, kuri kyla dėl kultūrinio sąmoningumo stokos;

24.   ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti keitimąsi pažangiąja patirtimi kovos su diskriminavimu darbo rinkoje klausimais siekiant lyčių lygybės ir našumo sąveikos atsižvelgiant į šalių ypatybes;

25.   ragina valstybes nares pagal ES socialinės integracijos strategiją suformuluoti apibrėžtus lyčių lygybės tikslus ir uždavinius kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, įskaitant politikos veiksmų derinį, kuriuo siekiama remti netradicines ir tik vieną iš tėvų turinčias šeimas, apibrėžtus politikos veiksmus, kuriais siekiama remti moterų, kurioms gresia didelis skurdo arba socialinės atskirties pavojus, grupes, tokias kaip migrančių, pabėgėlių, etninių mažumų, vyresnio amžiaus arba neįgalių moterų;

26.   ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis renkant susijusius duomenis ir imantis priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią prekybai žmonėmis seksualinio išnaudojimo arba prievartinio darbo tikslais;

27.   ragina Komisiją netaikyti represijų, bet ieškoti priemonių ir būdų, kuriais būtų užkertamas kelias darbininkų migrantų išnaudojimui, įskaitant pagrindinių nelegalių migrantų žmogaus teisių pripažinimą ir gerbimą;

28.   ragina valstybes nares sulyginti motinystės ir tėvystės atostogų išmokų sąnaudas siekiant užtikrinti, kad moterys nebebūtų brangesnė darbo jėga nei vyrai;

29.   ragina valstybes nares kartu su abiem darbo rinkos šalims atstovaujančiais partneriais kovoti su nėščių moterų diskriminacija darbo rinkoje ir imtis visų reikiamų priemonių motinų aukšto lygio apsaugai užtikrinti; ragina Komisiją detaliau įvertinti šios srities Bendrijos teisės aktų atitiktį ir nuspręsti, ar jų nereikėtų svarstyti iš naujo;

30.   reiškia susirūpinimą, kad, nepaisant pasiektos pažangos, moterims, ypač vyresnio amžiaus ir vienišoms motinoms, vis dar gresia atskirtis ir skurdas;

31.   ragina valstybes nares ir socialinius partnerius siekti tikslo, kad būtų užtikrinta, jog visoms darbo visą darbo dieną ieškančioms moterims būtų siūlomas tokio pobūdžio darbas, o ne darbas ne visą darbo dieną, kuris yra nepatikimas ir nesaugus;

32.   džiaugiasi Komisijos pastangomis siekti 2002 m. Barselonos Europos Vadovų Tarybos patvirtintų tikslų, šalinti kliūtis, trukdančias moterims ir vyrams dalyvauti darbo rinkoje vienodomis sąlygomis, ir, visų pirma panaudojant struktūrinių fondų priemones, iki 2010 m. užtikrinti, kad 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomo mokyklinio amžiaus ir mažiausiai 33 proc. vaikų iki trejų metų amžiaus bus vietų vaikų priežiūros įstaigose; ragina Komisiją 2008 m. paskelbti numatytą komunikatą, kuriame būtų nustatyti tolesni veiksmai, kurių turėtų būti imtasi visais lygmenimis siekiant šių tikslų; mano, kad turėtų būti siekiama tikslo suteikti visiems vaikams teisę į aukštos kokybės priežiūrą, įskaitant švietimo pradmenis;

33.   mano, kad valstybės narės privalo garantuoti, kad visi, kurie prašo geriatrinės priežiūros arba ligonių ar neįgaliųjų slaugos, turėtų galimybę gauti aukštos kokybės priežiūros ir gydymo paslaugas;

34.   pabrėžia, kad būtina vystyti politikos priemones, kuriomis kovojama su lyčių stereotipais nuo jauno amžiaus, įskaitant jų pašalinimą iš mokymo programų ir vadovėlių, rengiant sąmoningumą skatinančius mokymus mokytojams ir mokiniams bei skatinant berniukus ir mergaites rinktis netradicines mokymo programas;

35.   ragina Komisiją plėtoti dialogą su žiniasklaida ir atsižvelgiant į žiniasklaidos socialinę atsakomybę skatinti ją skleisti lyčių lygybės principus ir užkirsti kelią stereotipiniam požiūriui į vyrus ir moteris;

36.   pataria kurti visą Europą apimančias priemones, kuriomis būtų skatinamas sąmoningumo formavimasis, siekiant, kad visiškai nebūtų toleruojami moteris niekinantys įžeidimai ir žeminantis moterų vaizdavimas žiniasklaidoje bei komercinėse komunikacijos priemonėse;

37.   pataria siekti, kad švietimo sistemoje būtų labiau atsižvelgiama į skirtingus mergaičių ir berniukų vystymosi poreikius ir kovojama su stereotipais;

38.   mano, kad daugumos ES šalių darbo rinkose tinkamai neatsispindi aukštesnis moterų išsilavinimo lygio vidurkis ir geresni mokslo rezultatai;

39.   pataria siekti, kad mokyklinio lavinimo metu būtų perteikiama žinios ir nustatomi realūs kriterijai, suteikiantys galimybę siekti laisvės, asmeninės nepriklausomybės ir lygybės ir taip siekti moterims integruotis į visuomenę; taip pat įsitikinęs, kad turėtų būti stiprinami vadinamieji bendrieji gebėjimai, pavyzdžiui, verslumas ir mokslinis bei techninis pasirengimas, ypač moterų;

40.   pabrėžia, kad reikia užtikrinti kvalifikacijos kėlimo priemones motinystės atostogų metu, siekiant padėti moterims prisitiakyti prie besikeičiančių profesinių reikalavimų;

41.   pažymi, kad svarbu remtis tinkamais palyginamais statistikos duomenimis, ir šiomis aplinkybėmis apgailestauja, kad rengiant Europos statistikos duomenis neatsižvelgiama į kai kurių kategorijų asmenis, pvz., partnerius, dirbančius šeimos ūkiuose ir, jei tai yra moterys, dažniausiai laikoma, kad jos yra namų šeimininkės; ragina Eurostatą įtraukti šią asmenų kategoriją į statistiką siekiant, kad moterų darbas būtų matomesnis;

42.   pabrėžia, kad moterys, kaip padedantys šeimos nariai, žemės ūkio sektoriuje dažnai atlieka didelę dalį darbo; mano, kad į šį darbą turi būti atitinkamai atsižvelgiama vykdant kaimo plėtros politiką;

43.   atkreipia dėmesį į didelį skaičių šeimos ūkiuose dirbančių partnerių (daugiausia moterų), kurių teisinis statusas yra nevisavertis daugelyje valstybių narių ir dėl kurio gali kilti tam tikrų finansinių ir teisinių problemų, susijusių su motinystės ir nedarbingumo atostogomis, pensijos kaupimu, socialiniu draudimu, taip pat ir skyrybomis;

44.   pabrėžia, kad reikia gerinti žemės ūkio sektoriuje dirbančių moterų juridinį statusą, atsižvelgiant ir į socialinę apsaugą, t. y. užtikrinant galimybę tiesiogiai ja naudotis, ir į jų vaidmenį ūkiuose, ypač atkreipiant dėmesį į bendrosios jungtinės nuosavybės šeimos ūkiuose klausimą, taip pat į galimybę gauti kreditus ir į paveldėjimo teisės garantijas;

45.   atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į savo 1997 m. vasario 21 d. rezoliuciją dėl kartu su savarankiškai dirbančiais darbuotojais dirbančių sutuoktinių padėties(5), kurioje reikalavo sugriežtinti 1986 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 86/613/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, kurie verčiasi savarankiška darbo veikla, įskaitant žemės ūkyje, principo taikymo ir dėl savarankiškai dirbančių moterų apsaugos nėštumo ir motinystės metu(6) ir taip pagerinti kartu žemės ūkyje dirbančių sutuoktinių padėtį; tai turėtų vykti nustačius kartu dirbančių sutuoktinių teisinį statusą siekiant, kad jų atliekamas darbas neliktų nepastebėtas, kad jie būtų įtraukti į socialinės apsaugos sistemą ir kad susirgę, tapę neįgalūs, įvykus nelaimingam atsitikimui, taip pat išėję į pensiją galėtų naudotis teise gauti draudimo paslaugas;

46.   atkreipia dėmesį į aukštą moterų skurdo ir atskirties lygį kai kuriose kaimo vietovėse; primygtinai ragina imtis veiksmingų priemonių, pagal kurias būtų užtikrinamos lygios moterų galimybės, kas ir turėtų būti pagrindinis Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) priemonių ir kitų susijusių Bendrijos politikos sričių tikslas;

47.   mano, kad būtina gerinti kaimo vietovėse gyvenančių moterų gyvenimo kokybę užtikrinant joms galimybę lengviau gauti švietimo ir profesinio mokymo, visą gyvenimą trunkančio mokymosi ir naujos žiniasklaidos infrastruktūros paslaugas, veiksmingas ir tinkamas vietoje teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat infrastruktūros ir įstaigų, skirtų vaikams ir šeimai, pvz., vietos lopšelių, darželių, mokyklų, kultūros centrų ir turgų, paslaugas;

48.   pabrėžia, kad būtina, jog Europos socialinis fondas remtų aiškias priemones, kuriomis būtų siekiama palengvinti moterų prieigą prie darbo rinkos ir dalyvavimą joje, taip pat ir skatinti lyčių aspekto integravimą; mano, kad regioninių fondų biudžetuose turėtų būti eilutė, skirta lyčių aspektui (biudžeto sudarymas, atsižvelgiant į lyčių aspektą), pagal kurią būtų finansuojamos priemonės, skirtos lyčių lygybei ir politikos poveikio moterų padėčiai tyrimams skatinti;

49.   primena, kad į regioninės plėtros strategijas reikia įtraukti naujus metodus ir naujoviškas priemones, ir pabrėžia, kad reikia sudaryti galimybes, jog vyktų mokymai apie lyčių aspekto integravimo metodiką ir priemones, skirti veikėjams, priimantiems sprendimus regioniniu ir vietos lygmenimis; ragina Komisiją toliau kurti administraciniam sektoriui skirtas gaires, susijusias su lyčių aspekto integravimu į struktūrinių fondų nuostatas;

50.   ragina Komisiją, su Europos lyčių lygybės instituto pagalba, į būsimas metines ataskaitas moterų ir vyrų lygybės klausimu (-ais) įtraukti stojančiųjų į ES šalių ir šalių kandidačių statistiką;

51.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 364, 2000 12 18, p. 1. (2) OL L 45, 1975 2 19, p. 19. (3) OL L 210, 2006 7 31, p. 25. (4) OL C 288 E, 2006 11 25, p. 73. (5) OL C 85, 1997 3 17, p. 186. (6) OL L 359, 1986 12 19, p. 56.