Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2007 m. gruodžio 13 d. - Strasbūras
2008 finansinių metų bendrojo biudžeto projektas, pataisytas Tarybos (visi skirsniai)
 EB ir Juodkalnijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas ***
 Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ir Europos Tarybos bendradarbiavimas *
 Avių ir ožkų elektroninio identifikavimo įdiegimo data *
 Įgaliojimai ir bendradarbiavimas išlaikymo prievolės klausimais *
 Minų uždraudimo dešimtosios metinės (Otavos konvencija)
 ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikimas - ES ir Kinijos dialogas dėl žmogaus teisių
 Kova su Europoje plintančiu ekstremizmu
 Juodkalnija
 Laivų katastrofos Juodosios jūros Kerčės sąsiauryje
 Indėlių garantijų sistemos
 Turto valdymas (II)
 Tekstilės gaminių importas
 Ekonominiai ir prekybiniai santykiai su Korėja
 Rytų Čadas
 Moterų teisės Saudo Arabijoje
 Teisingumas "paguodos moterims" (sekso vergėms Azijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu)

2008 finansinių metų bendrojo biudžeto projektas, pataisytas Tarybos (visi skirsniai)
PDF 470kWORD 171k
Rezoliucija
Priedas
Priedas
Priedas
2007 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos 2008 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, pataisyto Tarybos (visi skirsniai) (15717/2007 – C6-0436/2007 – 2007/2019(BUD) - 2007/2019B(BUD) ir 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto taisomųjų raštų Nr. 1/2008 (13659/2007 – C6-0341/2007) ir Nr. 2/2008 (15716/2007 – C6-0435/2007))
P6_TA(2007)0616A6-0492/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 272 straipsnį ir Euratomo sutarties 177 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimą Nr. 2000/597/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos(1),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl Komisijos metinės politikos strategijos sudarant 2008 m. biudžetą(4),

–   atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį Taryba sudarė 2007 m. liepos 13 d. (C6–0287/2007 – C6–0288/2007),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto, III skirsnis – Komisija (C6–0287/2007) ir į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto taisomąjį raštą Nr. 1/2008 (13659/2007 – C6-0341/2007) (5),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto: I skirsnis – Europos Parlamentas, II skirsnis – Taryba, IV skirsnis – Teisingumo Teismas, V skirsnis – Audito Rūmai, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, VII skirsnis – Regionų komitetas, VIII skirsnis – Europos ombudsmenas, IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (C6–0288/2007)(6),

–   atsižvelgdamas į 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto taisomąjį raštą Nr. 2/2008 (15716/2007 – C6–0435/2007),

–   atsižvelgdamas į bendrojo biudžeto projekto 2007 m. spalio 25 d. pakeitimus ir pasiūlytas pataisas(7),

–   atsižvelgdamas į Tarybos padarytus Parlamento priimtų bendrojo biudžeto projekto pakeitimų ir siūlomų pataisų pakeitimus (15717/2007 – C6–0436/2007),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 23 d. vykusios biudžeto derinimo procedūros rezultatus,

–   atsižvelgdamas į Tarybos pareiškimą dėl jos svarstymų dėl Parlamento priimtų bendrojo biudžeto projekto pakeitimų ir siūlomų pataisų rezultatų,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 69 straipsnį bei IV priedą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A6–0492/2007),

Pagrindiniai klausimai. Bendros sumos, pasiūlymas persvarstyti Daugiametę finansinę programą, Taisomieji raštai Nr. 1 ir Nr. 2

1.   primena, kad 2008 m. biudžeto politiniai prioritetai nustatyti minėtoje 2007 m. balandžio 24 d. rezoliucijoje dėl metinės politikos strategijos vadovaujantis požiūriu, kuriuo remtasi rengiant 2007 m. biudžetą ir derybose dėl 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo (TIS); pabrėžia, kad rezultatyviojo biudžeto koncepcija, kuriai pritarta minėtoje rezoliucijoje, paremta skaidriu pristatymu, aiškiais uždaviniais ir tiksliu įgyvendinimu siekiant, kad apie Komisijos veiklą būtų sprendžiama ne pagal biurokratinį procesą, bet pagal įgyvendinant sutartus politinius tikslus pasiektus rezultatus; akcentuos šiuos elementus tolesniame 2008 m. biudžeto rengimo darbe;

2.   svarstydamas bendras sumas, nustato galutinę asignavimų įsipareigojimams sumą – 129 149 656 468 EUR; užtikrina, kad bus laikomasi daugiametės programos finansinių paketų, dėl kurių tik neseniai susitarė Parlamentas ir Taryba ir kurie skiriasi nuo Tarybos siūlomų sumažintų biudžeto lėšų, ypač pagal 1a išlaidų kategoriją; nustato bendrą mokėjimų dydį – 120 346,76 mln. EUR, kuris yra lygus 0,96 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų; pažymi, kad todėl lieka labai didelis 9 411 241 388 EUR dydžio rezervas, palyginti su daugiametėje finansinėje programoje (DFP) nustatyta 2008 m. viršutine mokėjimų riba; pabrėžia, jog svarbu, kad biudžetas būtų įgyvendintas veiksmingai ir kad būtų sumažinti nepanaudoti įsipareigojimai (pranc. reste à liquider, RAL), atsižvelgiant į nedidelį bendrą mokėjimų dydį;

3.   džiaugiasi 2007 m. lapkričio 23 d. derinimo posėdžio, kuriame dalyvavo Tarybos atstovai, rezultatais, visų pirma susijusiais su "Galileo" programos finansavimu (peržiūrint 2007–2013 m. DFP ir panaudojant lankstumo priemonę), taip pat susijusiais su Europos inovacijų ir technologijų instituto finansavimu iš 1a išlaidų kategorijos rezervo; pabrėžia, kad šis sprendimas dėl finansavimo visiškai atitinka požiūrį, kurio ragina laikytis Europos Parlamentas, visų pirma dėl to, kad, nepaisant ankstesnių Tarybos raginimų, dėl sprendimo nesumažės daugiamečių finansinių programų, numatytų 1a išlaidų kategorijoje, numatomi asignavimai; atkreipia dėmesį į prie šios rezoliucijos 2 priede pridedamus bendrus pareiškimus, kuriuose išdėstyta išsami "Galileo" programos ir ETI finansavimo tvarka;

4.   pritaria 2007 m. rugsėjo 17 d. Komisijos priimto 2008 m. preliminaraus biudžeto projekto (PBP) taisomojo rašto Nr. 1/2008 nuostatoms ir ypač tam, kad siūloma padidinti įsipareigojimų asignavimus Kosovui (120 mln. EUR) ir Palestinai (142 mln. EUR), – iš viso jie būtų 262 mln. EUR didesni, negu PBP numatyta suma; turėdamas mintyje 2007 m. lapkričio 23 d. derinimo posėdį, pritaria, kad 2008 m. biudžete būtų numatyti 285 mln. EUR asignavimai BUSP, visų pirma atsižvelgiant į būsimus poreikius Kosove; reikalauja, kad Komisija visapusiškai įtrauktų Parlamentą ir informuotų apie įgyvendinimą; pritaria visam Taisomajam raštui Nr. 2/2008, dėl kurio susitarta per 2007 m. lapkričio 23 d. derinimo posėdį;

5.   pritarė prašymui įvykdyti visą bendrąjį perkėlimą (DEC 36/2007) ir pritaria mažesnei 2007 m. perkeltų asignavimų sumai palyginus su 2006 m. ir 2005 m. įvykdytu bendru perkėlimu; pripažįsta, kad tam tikros eilutės buvo nepakankamai įgyvendintos 2007 m. todėl, kad pirmaisiais DFP metais buvo pavėluota priimti teisinį pagrindą; nurodo, kad Taisomajame biudžete Nr. 7/2007 ir vykdant bendrąjį perkėlimą siūloma toliau 1,7 mlrd. EUR sumažinti svarbius mokėjimus 2007 m.; reikalauja 2008 m. biudžete numatyti atidžią įgyvendinimo stebėseną nustatant įvairias priemones, pvz., nuolatinį įspėjimą dėl biudžeto įgyvendinimo ir stebėsenos grupes; ragina specialius komitetus iš anksto numatyti reikalingas lėšas bei nurodyti galimas įgyvendinimo problemas, susijusias su daugiametėmis programomis; pabrėžia, kad be abejo 2008 m. biudžete reikės numatyti didesnes mokėjimų sumas, ir tikisi, jog šie šiek tiek (5,9 proc., palyginti su 2007 m.) didesni mokėjimai bus panaudojami kuo geriau; remdamasis bendru Tarybos pareiškimu šiuo klausimu tikisi, kad Komisija pasiūlys atitinkamai padidinti mokėjimus 2008 m., prireikus pateikdama taisomąjį biudžetą;

6.   susidomėjęs laukia konsultacijų, kurias dėl biudžeto pertvarkos ir besikeičiančios Europos pradėjo Komisija (SEC(2007)1188), rezultatų; ragina visapusiškai įtraukti Parlamentą ir į ES išlaidų, ir į ES nuosavų išteklių sistemos peržiūrą, kaip numatyta 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo deklaracijoje Nr. 3 dėl finansinės sistemos peržiūros;

Rezultatyviojo biudžeto parengimas remiantis pirmojo svarstymo derinimo procedūra

7.   remiasi tuo, kad per 2008 m. biudžeto pirmo svarstymo derinimo procedūrą 2007 m. liepos 13 d. Europos Parlamentas ir Taryba sutarė dėl penkių bendrų pareiškimų, pridedamų prie minėtos 2007 m. spalio 25 d. rezoliucijos dėl 2008 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, III skirsnis – Komisija; suteikė šiems pareiškimams daugiau politinės svarbos, nes į juos atsižvelgė, kai pagal rezultatyviojo biudžeto koncepciją rengė 2008 m. biudžetą; atkreipia dėmesį į Komisijos raštą dėl įgyvendinamumo ir tikisi, kad bus pasiūlyta sprendimų, kurie leis įgyvendinti pasiūlytus pakeitimus;

8.   džiaugiasi, kad Komisija pasistūmėjo į priekį tvirtindama veiklos programas, susijusias su struktūriniais fondais, Sanglaudos fondu ir kaimo plėtra, bet vadovaudamasis bendru pareiškimu, dėl kurio 2007 m. liepos 13 d. susitarta su Taryba, norėtų matyti daugiau pažangos, kad būtų panaudotos veiklai skirtos lėšos; apgailestauja, kad nors jau pasibaigė pirmieji programavimo laikotarpio metai, vis dar nepatvirtinta daugiau nei 50 proc. Europos regioninės plėtros fondo programų ir daugiau nei 67 proc. Europos socialinio fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai programų; įrašo kai kurias Komisijos administravimo išlaidas į rezervą; pabrėžia, kad nėra veiklai skirtų lėšų, kurios būtų įrašytos į rezervą; leis panaudoti lėšas iš administravimo išlaidoms skirto rezervo, kai bus sparčiau tvirtinamos veiklos programos;

9.   atsižvelgia į aprašomąjį pranešimą dėl veikla pagrįsto valdymo (angl. ABM), kurį Komisija pateikė prieš Parlamento antrąjį svarstymą; remdamasis tvirtu Komisijos įsipareigojimu atlikti tyrimą, įskaitant keletą pasiūlymų dėl patobulinimų, kurie turėtų būti pristatyti Parlamento Biudžeto komiteto klausyme, numatytame 2008 m. pavasarį, sutinka į rezervą įrašyti tik 5 mln. EUR; išreiškia ketinimą parengti pranešimą savo iniciatyva dėl veikla pagrįsto valdymo įgyvendinimo patobulinimo;

10.   primena, kad tyrime dėl veikla pagrįsto valdymo įgyvendinimo biudžeto valdymo institucijai reikėtų pateikti šią informaciją:

taip pat prašo, kad:

   kaip būtų galima geriau suderinti įvairias personalo politikos plano ir veikla pagrįsto valdymo ciklo dalis (metinės politikos strategijas, Komisijos teisėkūros ir darbo programas, metinius valdymo planus ir t. t.);
   kaip būtų galima geriau suderinti personalo politikos plano ir veikla pagrįsto valdymo ciklą su kitais ciklais (žmogiškųjų išteklių ciklu, rizikos valdymu, vertinimu ir t. t.), galbūt naudojant bendrą informacinių technologijų sistemą;
   perduoti iš anksto nustatytų aiškių veiklos kokybės rodiklių, kurie būtų naudojami viso ciklo metu siekiant gerinti veiklos kokybės valdymą, sąrašą;
   Komisija įsipareigotų iki 2008 m. balandžio 30 d. atnaujinti informaciją, kuri buvo pateikta Komisijos pranešime dėl Komisijos žmogiškųjų išteklių planavimo ir optimizavimo siekiant įgyvendinti ES prioritetus, ir ją perduoti, be kita ko, pateikiant išsamią darbuotojų pasiskirstymo pagal kategorijas ir generalinius direktoratus išklotinę ir aptariant numatomą raidą vėlesniais metais;
   Komisija parengtų komunikatą dėl dabartinės padėties ir bendrųjų aplinkybių, susijusių su 2006 m. gegužės 17 d. TIS 44 punkto įgyvendinimu;

11.   be to, prašo Komisijos:

   pateikti veiksmų planą, kuriame būtų numatytos išsamios visų vertintų sektorių (žmogiškieji ištekliai, informacijos technologijos, dokumentų tvarkymas/logistika/saugumas, vidaus auditas, vertinimas, veikla pagrįstas valdymas, institucijų ryšiai, ryšiai su visuomene/informavimas/leidyba, priemonių koordinavimas) pertvarkymo priemonės; ragina į šiuos duomenis taip pat įtraukti vykdomųjų agentūrų darbuotojus; ragina Komisiją iki 2009 m. sausio mėn. informuoti Parlamentą apie padėtį, susijusią su šiomis tebevykstančiomis procedūromis, ir apie šių procedūrų rezultatus; prašo Komisijos įtraukti šio atnaujinimo rezultatus į komunikatą dėl Komisijos tarnybų įkurdinimo Briuselyje ir Liuksemburge politikos (COM(2007)0501 galutinis) ir šį komunikatą persvarstyti bei atitinkamai pakoreguoti jame minimus erdvės poreikius;
   labiau stengti bendradarbiauti su kitomis institucijomis ir įgyvendinti šį bendradarbiavimą taip, kad jis būtų akivaizdesnis; pritaria reikalavimams, suformuluotiems Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 2/2007 dėl institucijų išlaidų pastatams, ir ragina imtis konkretesnių veiksmų siekiant nustatyti bendrą tvarką; prašo Komisijos teikti Parlamentui išsamesnius pranešimus dėl veiksnių, kurie paskatino Komisiją minėtajame komunikate (COM(2007)0501) padaryti išvadą, kad Europos kvartalas turėtų likti Komisijos veiklos centru; prašo Komisijos parengti ir pateikti alternatyvių palyginamų planų dėl Komisijos įkurdinimo Briuselyje už Europos kvartalo ribų;

12.   primygtinai reikalauja, kad būtų skaidriau tvarkomos asignuotosios pajamos; siūlo keisti decentralizuotų agentūrų asignuotųjų pajamų priemonę, siekiant geriau numatyti asignuotąsias pajamas konkrečioms agentūroms; yra susirūpinęs, kad dėl asignuotųjų pajamų naudojimo cukraus restruktūrizavimo fondui sukurtas de facto vadinamasis biudžetas biudžete, ir tai sunku suderinti su Finansiniame reglamente įtvirtintu universalumo principu; pasirengęs persvarstyti asignuotųjų pajamų klausimą Finansiniame reglamente;

13.   vėl įrašo PBP decentralizuotoms agentūroms numatytas sumas, išskyrus Frontex, kurios išlaidoms padengti pagal 3 antraštinę dalį patvirtinta 30 mln. EUR daugiau, ir išskyrus Europos aplinkos agentūrą, kuriai finansavimas pagal 3 antraštinę dalį šiek tiek padidintas; džiaugiasi naujausių agentūrų padaryta pažanga efektyviai ir veiksmingai plečiant savo veiklą; ateityje reikalauja pateikti aiškesnius veiklos planus ir nurodyti personalo poreikį vidutinės trukmės laikotarpiu;

14.   pabrėžia, kad siekiant įsteigti bendrąsias įmones ir paskelbtą naują decentralizuotą Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, turi būti pradėta taikyti 2006 m. gegužės 17 d. TIS 47 punkte numatyta procedūra;

15.   aptardamas vykdomąsias agentūras, primena Komisijos įsipareigojimus, nustatytus pagal Vykdomosios agentūros steigimo elgesio kodeksą(8); mano, kad vykdomųjų agentūrų veikla neturėtų nei dabar, nei ateityje prisidėti prie to, kad padidėtų administravimo išlaidų; pabrėžia, kad bet koks siūlymas įsteigti naują vykdomąją agentūrą ir išplėsti esamas vykdomąsias agentūras turi būti grindžiamas išsamia sąnaudų ir naudos analize ir kad siūlyme turi būti aiškiai apibrėžta agentūros atskaitomybė ir atsakomybė; džiaugiasi prie šios rezoliucijos I priede pridedamu 2007 m. spalio 16 d. susitarimu su Komisija dėl persvarstytos darbo tvarkos, susijusios su vykdomosiomis agentūromis;

16.   reikalauja, kad veiklos ataskaitose ir metinėse veiklos ataskaitose būtų daugiau dėmesio skiriama tikslams ir rezultatų vertinimo rodikliams, o ne ilgiems administravimo proceso aprašams; vis dėlto pažymi, kad tebėra gana dideli Komisijos generalinių direktoratų veiklos ataskaitų ir metinių veiklos ataskaitų skirtumai kokybės atžvilgiu; ateinančiais metais tikisi tolesnės pažangos;

17.   mano, kad ex ante ir ex-post veiklos efektyvumo rodikliai sudaro sudėtinę veikla pagrįsto valdymo ir biudžeto sudarymo pagal veiklos sritis įgyvendinimo dalį; tačiau reikalauja, kad minėtiesiems rodikliams būtų teikiama daugiau svarbos ex post veiklos vertinime; mano, kad veiklos ataskaitose pateikiami duomenys turėtų būti geriau integruojami į kiekvieno generalinio direktorato metines veiklos ataskaitas siekiant geriau įvertinti valdymo veiksmingumą ir rezultatus; mano, kad tai biudžeto valdymo institucijai padėtų stebėti, kokiu mastu ištekliai, kurių paprašyta papildomai, padėjo pasiekti rezultatų, o ne vien tik išplėtė biurokratiją;

18.   džiaugiasi Biudžeto komiteto stebėsenos grupės veikla 2007 m.; tikisi, kad ši veikla gali prisidėti prie to, kad būtų geriau vykdoma biudžeto stebėsena; toliau remia įspėjimų apie biudžeto prognozes sistemą (angl. BFA), kurią taikant geriau panaudojamos biudžeto lėšos; prašo, kad antrasis įspėjimų apie biudžeto prognozes dokumentas būtų pateiktas 2008 m. rugsėjo mėn., o ne spalio mėn., kad Parlamentas, ruošdamasis pirmajam 2009 m. biudžeto projekto svarstymui, galėtų atsižvelgti į šį dokumentą;

   19. primena, kad pagal Finansinio reglamento 53b straipsnį ir 2006 m. gegužės 17 d. TIS 44 punktą, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą ir bendrą Bendrijos lėšų vidaus kontrolę ir, visų svarbiausia, parengti nacionalinio valdymo deklaracijas, valstybės narės įsipareigojo "atitinkamu nacionaliniu lygmeniu parengti metinę atlikto audito ir deklaracijų suvestinę"; pažymi, kad pagal Komisijos pateiktą informaciją iki šiol labai nedaug valstybių narių laikosi TIS nuostatų; apgailestauja dėl to, kad nė vienas iš Europos Parlamento 2003 m., 2004 m. ir 2005 m. rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pateiktų konkrečių pasiūlymų dėl nacionalinių (ES lėšų valdymo) deklaracijų nebuvo įtrauktas į Komisijos audito strategiją ir reikalauja, kad Komisija informuotų Parlamentą; primena valstybėms narėms jų įsipareigojimus laikytis persvarstyto Finansinio reglamento nuostatų, kurioms jos visai neseniai pritarė; primena, kad valstybės narės ir toliau privalo vykdyti sąlygas, nustatytas TIS 44 punkte, be to, taikydamos patikimo finansų valdymo principus, pagal EB sutarties 274 straipsnio nuostatas jos privalo glaudžiai bendradarbiauti su Komisija;
   20. primena, kad, atsižvelgiant į pareiškimą, priimtą per 2006 m. lapkričio mėn. biudžeto derinimo procedūrą, svarbu geriau įgyvendinti biudžetą; reikalauja, kad Komisija pateiktų informaciją apie veiksmus, kurių imtasi ar numatoma imtis siekiant taikyti šio pareiškimo nuostatas; primena, kad ši informacija turėtų būti reguliariai pateikiama per trišalius susitikimus;
   21. ragina Komisiją taikyti 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamentą Nr. 1/1958, kuriame nustatomos kalbos, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, ir atmeta leidžiančių nukrypti nuostatų finansinį pateisinimą, kadangi biudžeto procedūros metu jis nebuvo pateiktas;

Konkretūs klausimai. Pagrindiniai punktai pagal biudžeto išlaidų kategorijas, bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

22.   nepritaria tam, kad Taryba per pirmąjį svarstymą sumažino pagal 1a išlaidų kategoriją "Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti" numatytus įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus, ypač skirtus finansuoti daugiametėms programoms, kurios, kaip neseniai nuspręsta pagal bendro sprendimo procedūrą kartu su Parlamentu, padeda siekti Lisabonos strategijos tikslų; pabrėžia, kad tokį požiūrį sustiprino susitarimas dėl "Galileo" programos finansavimo peržiūrint DFP ir panaudojant lankstumo priemonę; atsižvelgdamas į savo, kaip biudžeto valdymo institucijos, išimtines teises siūlo įgyvendinti keletą bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų; pabrėžia, kad įgyvendinant konkurencingumo ir naujovių programą (angl. CIP) svarbu mažinti su verslo nesėkme susijusią žalą reputacijai ir finansiškai remti Oslo verslumo ugdymo darbotvarkę; įtraukia į rezervą konkurencingumo ir naujovių programai numatytas lėšas, kol nebus pagerintas įgyvendinimas;

23.   apgailestauja, kad vėluojama panaudoti lėšas pagal 1b išlaidų kategoriją "Sanglauda augimui ir užimtumui skatinti", ir pabrėžia, kad laikas – pinigai;

24.   primena, kad buvo nuspręsta iki 2008 m. gruodžio 31 d. įsteigti ES tolimojo identifikavimo ir sekimo duomenų centrą (angl. LRIT), kurį valdytų Europos jūrų saugos agentūra (2007 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento pozicija(9) ir 2007 m. spalio 2 d. Tarybos rezoliucija); pripažįsta, kad 2008 metais Europos jūrų saugos agentūrai reikia skirti papildomų lėšų siekiant užtikrinti šių naujų pareigų vykdymą;

25.   džiaugiasi, kad Komisija ir Europos investicijų bankas (EIB) pateikė dokumentus ir paaiškinimų dėl rizikos pasidalijimo finansinių priemonių (angl. RPFP); mano, kad pagal šias biudžeto eilutes numatytas rezervo lėšas galima panaudoti; vis dėlto prašo, kad po to, kai bus priimtos gairės dėl antrosios konkurencingumo ir naujovių programos sudėtinės dalies, t. y. dėl rizikos kapitalo priemonių, jį informuotų ir pateiktų atitinkamus dokumentus, taip pat prašo jam pranešti apie EIB ir Komisijos derybų dėl bendradarbiavimo rengiant TEN transporto projektams skirtą paskolų garantijų priemonę (angl. LGTT) rezultatus;

26.   reikalauja ateityje sudarant biudžetą 2 išlaidų kategorijoje "Gamtos išteklių apsauga" aiškiau pateikti sumas, numatomas rinkos priemonėms ir tiesioginei pagalbai finansuoti; yra susirūpinęs, kad patvirtinta labai nedaug veiklos programų, susijusių su BŽŪP kaimo plėtros elementu, kuris yra ilgalaikis Parlamento prioritetas; tikisi, kad padėtis netrukus pagerės;

27.   pabrėžia, kad būtina sparčiau steigti specialias nacionalines programas, skirtas žemdirbystės ir gyvulininkystės atkūrimui gaisrų ir kitų gaivalinių nelaimių nuniokotose teritorijose; pabrėžia, kad šios programos turėtų būti finansuojamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (angl. EAFRD) valstybių narių viduje atliekant vidaus pervedimus arba teikiant subsidijas;

28.   atmeta Tarybos bandymą priskirti privalomosioms išlaidoms kelias su 2 išlaidų kategorija susijusias eilutes, visų pirma Augalų veislių tarnybai skirtas 17 04 05 01 ir 17 04 05 02 eilutes;

29.   pripažįsta, kad reikia skirti daugiau lėšų mokyklų aprūpinimui pienu (tam, kad, pradedant aprūpinti mokyklas naujais pažangiais produktais, būtų išplėstas produktų asortimentas); pakartoja, kad svarbu tinkamai remti pieno sektoriaus pertvarkos procesą (parengiant pieno sektoriui skiriamų lėšų perskirstymo programą);

30.   dar kartą pabrėžia, kad yra tvirtai pasiryžęs užtikrinti užtektinai lėšų mokyklų aprūpinimui vaisiais, daržovėmis ir pienu (bei kitais pieno produktais); apgailestauja, kad Komisija vėluoja teikti pasiūlymus dėl to, jog lėtai vykdomas reikiamas poveikio įvertinimas; reiškia nuostabą, kad Taryba neįvykdė su šiais klausimais susijusių savo politinių įsipareigojimų – sukurti naują biudžeto eilutę ir rezervą, kol bus nustatytas teisinis pagrindas; ragina Komisiją pateikti su tuo susijusį pasiūlymą dėl teisės akto, kaip numatyta 2007 m. birželio mėn. Žemės ūkio tarybos išvadose;

31.   kalbant apie 3a išlaidų kategoriją "Laisvė, saugumas ir teisingumas" pabrėžia, kad agentūra FRONTEX atlieka labai svarbų darbą; mano, kad agentūra FRONTEX privalo veiksmingiau stiprinti ES išorės sienas, ypač siekdama palengvinti šiuo metu valstybes nares slegiančią nelegalios imigracijos naštą; ragina agentūrą nuolat informuoti atsakingą Parlamento komitetą apie esamą padėtį ir numatomą veiklą; ragina valstybes nares tesėti savo pažadus ir remti agentūros darbą, kad ji galėtų veiksmingiau atlikti jai pavestus uždavinius; atkreipia dėmesį į Tarybos sutikimą 30 mln. EUR padidinti FRONTEX skiriamą finansavimą, numatant administracinių ir veiklos išlaidų paskirstymą; pakoreguoja šį paskirstymą taip, kad būtų galima užtikrinti kuo didesnį veiklos naudingumą; ragina Komisiją pateikti taisomąjį biudžetą, jei reikės keisti taip pat ir personalo planą;

32.   svarstydamas 3b išlaidų kategoriją "Pilietiškumas", vėl įrašo PBP daugiametės programos finansiniams paketams numatytus asignavimus ir siūlo skirti asignavimų daugeliui naujų ir šiuo metu įgyvendinamų bandomųjų projektų ir parengiamiesiems veiksmams finansuoti; atkreipia dėmesį į faktą, kad 2008 m. biudžete baigiasi informavimo ir prevencijos kampanijai HELP numatytas finansavimas, ir tikisi, kad Komisija pasiūlys ją pratęsiančią iniciatyvą; be to, remia tai, kad pagal Civilinės saugos finansinę priemonę būtų užtikrinti papildomi pajėgumai numatant parengtyje esančias pajėgas, kurios būtų naudojamos gamtos ar žmogaus sukeltų katastrofų atvejais, taip pat teroristinių išpuolių arba ekologinio pobūdžio nelaimių atvejais;

33.   ragina Komisiją nuolat remti investavimą į infrastruktūrą siekiant pagerinti pabėgėlių gyvenimo sąlygas;

34.   siekia skatinti aktyvesnį mažiau atstovaujamų pilietinės visuomenės grupių atstovavimą, kovą su visų rūšių diskriminacija ir moterų, vaikų, neįgaliųjų ir pagyvenusių asmenų teisių stiprinimą;

35.   ragina Komisiją naudoti informavimui numatytus asignavimus, siekiant pateikti įvairią informaciją, kuri, be kita ko, patenkintų parlamentinių mažumų viešosios informacijos poreikius;

36.  4 išlaidų kategorijos "ES – pasaulinės reikšmės partnerė" atžvilgiu yra susirūpinęs dėl to, kad ši išlaidų kategorija nuolat nepakankamai finansuojama pagal 2007–2013 m. DFP; remia Komisijos 2007 m. rugsėjo 17 d. pateiktame PBP taisomajame rašte Nr. 1/2008 pasiūlytą lėšų didinimą, be kita ko, Kosovui ir Palestinai; pritaria lankstumo priemonės naudojimui siekiant padidinti BUSP finansavimą 70 mln. EUR; pakoreguoja per pirmąjį svarstymą pateiktą savo poziciją dėl 4 išlaidų kategorijos, atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 23 d. derinimo posėdžio rezultatus;

37.   pabrėžia, kad, atsižvelgiant į neseniai vykusios Anapolio konferencijos rezultatus, gali gerokai padidėti planuojama ES finansinė parama Palestinai, ir ragina Komisiją prireikus pateikti taisomąjį biudžetą;

38.   mano, kad pagarba žmogaus teisėms ir demokratinėms vertybėms turėtų būti viena iš sąlygų skirstant ES lėšas kaimyninėms ir besivystančioms šalims;

39.   primena Tarybai, kad per nuolatinius jungtinio komiteto posėdžius BUSP klausimais turėtų būti skatinamas tikras ex ante politinis dialogas užuot jų metu vien tik ex post informavus Parlamentą;

40.   džiaugiasi Komisijos įsipareigojimu pradėti nuolatines politines diskusijas su Europos Parlamentu dėl demokratinės priežiūros ir išorės veiksmų suderinamumo pagal šios rezoliucijos 3 priede pridėtas deklaracijas (šios diskusijos vyks tris kartus per metus), įgyvendinant 2006 m. gegužės 17 d. TIS deklaracijas Nr. 4 ir Nr. 5;

41.   prašo Komisijos pateikti Europos Parlamentui visą reikalingą informaciją, susijusią su naujojo Pasaulinio efektyvaus energijos naudojimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių fondo (angl. GEEREF) steigimu, visų pirma Europos investicijų fondui suteiktus raštiškus įgaliojimus, kad Europos Parlamentas galėtų įvertinti visas biudžetines ir finansines šio fondo steigimo pasekmes;

42.   mano, kad ES turėtų geriau koordinuoti savo įvairią ir pagirtiną veiklą, skirtą kovai su ligomis, kurios susijusios su skurdu, ir šioms ligoms nugalėti kaimyninėse ir besivystančiose šalyse; siūlo skirti pakankamai biudžeto išteklių šių šalių aprūpinimui būtinomis techninės pagalbos priemonėmis; nusprendė įrašyti atskirą biudžeto eilutę, skirtą Pasauliniam kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondui, siekiant didinti skaidrumą ir užtikrinti Pasauliniam fondui ir kitoms prioritetinėms sveikatos apsaugos sritims būtiną finansavimą;

43.   mano, kad pagal 5 išlaidų kategoriją "Administravimas" turi būti aiškiai apibrėžta atskaitomybė ir atsakomybė siekiant tęsti ES administravimo modernizavimo procesą; primena, kad aiškūs politiniai uždaviniai ir individuali atsakomybė juos įgyvendinant pagal rodiklius, kurie turi būti nustatyti tada, kai bus pateikti įvairių šios srities tyrimų, kuriuos atlikti reikalavo EP Biudžeto komitetas, duomenys, turėtų tinkama linkme nukreipti būsimas sistemos reformas;

44.   taip pat smerkia konkursų sistemos neefektyvumą, dėl kurio laimėję kandidatai gali daug metų likti rezervo sąraše be jokios garantijos, kad jiems kada nors bus pasiūlytos pareigos; mano, kad toliau taikant šią politiką gali sumažėti vidutinis naujų ES pareigūnų kvalifikacijos lygis, kadangi geriausi kandidatai ieškos darbo dinamiškesniuose ES ekonomikos sektoriuose; reikalauja, kad Komisija tvirtai įsipareigotų iš naujo apsvarstyti šį klausimą vykdydama patikrinimo rezultatais paremtą veiklą ir pateiktų papildomą informaciją, pristatydama išsamesnę darbuotojų pasiskirstymo pagal kategorijas ir generalinius direktoratus išklotinę ir aptardama numatomą raidą vėlesniais metais;

45.   vėl įrašo PBP Tarybos sumažintus asignavimus ir atkuria personalo planus pagal 5 išlaidų kategoriją; pageidauja tęsti ir plėtoti konstruktyvų institucijų dialogą dėl dabartinių pastangų pagerinti ES institucijų administravimo praktiką; pabrėžia, kad labai svarbu įdarbinti darbuotojus iš 12 naujųjų ES valstybių narių; mano, kad dėl plėtros su diskusijomis ir sprendimais susiję dokumentai, kaip antai poveikio vertinimai, turėtų būti prieinami visomis atitinkamomis kalbomis, kadangi šie dokumentai – tai geresnės teisėkūros priemonės; taip pat primena, kad Biudžeto komitetas, atlikdamas du tyrimus, pradėjo Komisijos administracinės reformos tikslų analizės procesą, daugiausiai dėmesio skirdamas biudžeto sudarymo pagal veiklos sritis ir veikla pagrįsto valdymo taikymui, strateginio planavimo ciklo taikymui ir susijusių administracinių išlaidų paskirstymui;

46.   prašo Komisijos vykdyti poveikio nekilnojamo turto sektoriui stebėseną įgyvendinant naujus metodus, skirtus pagerinti esamas procedūras sudarant sutartis dėl pastatų, palyginti su dabartine padėtimi, taip pat toliau dėti pastangas siekiant stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą šioje srityje ir nuolat teikti informaciją Parlamentui;

47.   ragina Komisiją, kaip tolesnę priemonę, susijusią su Komisijos pranešimu apie žmogiškųjų išteklių planavimą ir optimizavimą, pateikti pranešimą, kuriame personalas būtų palygintas su kitų tarptautinių organizacijų personalu; be to, ragina Komisiją pateikti gaires, kurias taikant būtų lengviau finansuoti viešąją infrastruktūrą, susijusią su viešojo ir privačiojo sektorių partneryste (angl. PPP);

48.   aptardamas bandomuosius projektus, siūlo grupę novatoriškų projektų, skirtų dabartinių ES politikos uždavinių sprendimui;

49.   aptardamas parengiamuosius veiksmus, siūlo grupę iniciatyvų, kurias įgyvendinant būtų parengtas būsimų veiksmų, kuriais būtų plečiamas Europos Sąjungos gebėjimas tenkinti realius piliečių poreikius, pagrindas;

Kiti 2008 m. biudžeto skirsniai

50.   atkreipia dėmesį į Europos Parlamento narių statuto 29 straipsnį, kuriame teigiama, kad "kiekviena valstybė narė joje išrinktiems Parlamento nariams ne ilgesniu kaip dvi Europos Parlamento kadencijos pereinamuoju laikotarpiu atlyginimo, pereinamojo laikotarpio pašalpos ar pensijų atžvilgiu gali nustatyti kitokias teisės normas nei įtvirtintos šiame Statute"; atsižvelgdamas į tai, kad statutas įsigalios prasidėjus naujai Parlamento kadencijai po 2009 m. Europos Parlamento rinkimų, suteikia kvestoriams įgaliojimus paraginti valstybes nares laiku (visų pirma, kad būtų galima pateikti Parlamento 2009 m. biudžeto prognozes) informuoti Parlamentą, ar jos ketina pasinaudoti galimybėmis, numatytomis minėtojo statuto 29 straipsnyje ir 12 straipsnio 3 ir 4 dalyse;

51.   primena, kad pirmojo svarstymo metu buvo remiamasi konkrečiais išnagrinėtais prašymais ir kiekvienos institucijos poreikiais; taigi tikėjosi, priimant sprendimą antrojo svarstymo metu, rasti bendrą poziciją su Taryba;

52.   atsižvelgia į tai, kad Taryba patvirtino savo poziciją dėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto biudžeto; vis dėlto mano, kad kitos institucijos pateikė esminius pasiūlymus sumažinti savo sąmatas nustatydamos savo prašymų prioritetus; nori paraginti jas ir ateityje taikyti šį metodą bei nusprendžia laikytis savo pirminės pozicijos, kurios buvo laikomasi pirmojo svarstymo metu, taigi vėl įrašyti Tarybos sumažintas sumas;

53.   pažymi, kad nepaisant Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pateiktų įspėjimų atnaujintas bendradarbiavimo susitarimas vis dar nepasirašytas; primena, kad 10 proc. lėšų, skirtų bendrai tarnybai, įrašyta į rezervą, kol bus atnaujintas susitarimas (tikimasi, kad tai bus padaryta ne vėliau kaip 2007 m. gruodžio mėn.); mano, kad pasirašius naują susitarimą būtų galima taikyti naują valdymą, o tai galėtų būti naudinga abiems komitetams;

o
o   o

54.   paveda Pirmininkui paskelbti, kad biudžetas galutinai priimtas, ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

55.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir priedus Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui, Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir kitoms atitinkamoms įstaigoms.

1 PRIEDAS

Persvarstyta darbo tvarka, susijusi su vykdomosiomis agentūromis

1.  Pagal 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 58/2003, kuriame nustatomi vykdomųjų agentūrų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatai, 3 straipsnio 4 dalį ir pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalį Komisija apie savo ketinimą steigti vykdomąją agentūrą praneša teisinio akto dėl konkrečios programos aiškinamajame memorandume.

2.  Komisija, atsižvelgdama į savo vertinimą pagal Tarybos rReglamento (EB) Nr. 58/2003 3 straipsnyje išvardytus kriterijus, sprendžia dėl naujos vykdomosios agentūros steigimo ar dėl esamos vykdomosios agentūros veiklos apimties ir kompetencijos keitimo.

3.  Steigiant vykdomąsias agentūras galima būtų prisidėti prie to, kad padidėtų Komisijos taikomų ES politikos ir programų įgyvendinimo metodų veiksmingumas, tačiau tik tuo atveju, jei bus tinkamai laikomasi patikimo finansų valdymo ir visiško skaidrumo principų. Tai reiškia, kad dėl minėtų vykdomųjų agentūrų įsteigimo nei dabar, nei ateityje neturi padidėti administracinių išlaidų. Taigi atliekant tokią užduočių vykdymo pertvarką būtina griežtai laikytis pareigybių įšaldymo principo, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 58/2003. Komisija, siekdama suteikti biudžeto valdymo institucijai galimybę įvertinti, ar iš tiesų nepadidėjo administracinės programos įgyvendinimo išlaidos, pateikia išsamius ir detalius duomenis apie įvairios kvalifikacijos personalą ir jo panaudojimą.

Bet koks pasiūlymas dėl naujos vykdomosios agentūros steigimo turėtų būti pagrindžiamas išsamios sąnaudų ir naudos analizės rezultatais. Pasiūlyme turėtų būti aiškiai nustatytas atskaitomybės ir atsakomybės pasiskirstymas.

4.  Biudžeto valdymo institucija informuojama apie sąnaudų ir naudos analizės rezultatus ir apie susijusias išlaidas likus ne mažiau kaip šešioms savaitėms iki Komisijos galutinio sprendimo įsteigti vykdomąją agentūrą priėmimo datos. Jeigu kuri nors iš biudžeto valdymo institucijų šiuo laikotarpiu pateikia tinkamai pagrįstų argumentų, susijusių su vykdomosios agentūros steigimu, Komisija persvarsto pasiūlymą.

5.  Kai Komisija svarsto naujos vykdomosios agentūros steigimo ar esamos vykdomosios agentūros veiklos apimties ir kompetencijos keitimo klausimą, ji informuoja biudžeto valdymo instituciją pagal biudžeto procedūrą ir atsižvelgdama į skaidrumo principą. Turėtų būti parengta speciali vykdomosios agentūros finansinė ataskaita. Komisijai ataskaitoje pagrįsdama priežastis, kodėl, jos manymu, reikia įsteigti agentūrą, kuri padėtų įgyvendinti tam tikrą programą, turėtų būti pateikiami kiekybiniai duomenys.

6.  Biudžeto valdymo institucija privalo turėti visą reikiamą informaciją, kad galėtų atidžiai prižiūrėti, jog dabar ir ateityje būtų tinkamai laikomasi patikimo finansų valdymo ir visiško skaidrumo principų. Taigi specialioje vykdomosios agentūros finansinėje ataskaitoje turi būti pateikiama ši informacija:

   a. duomenys apie asignavimų ir personalo išteklius, reikalingus vykdomosios agentūros veiklai vykdyti, paskirstyti pagal personalo kategorijas (komandiruotieji pareigūnai, vykdomosios agentūros įdarbinti laikinieji darbuotojai ir pagal sutartis samdomi darbuotojai), ir apie kitas administracines išlaidas;
   b. duomenys apie planuojamą Komisijos pareigūnų komandiravimą dirbti vykdomojoje agentūroje;
   c. duomenys apie administracinius išteklius, kurie liko perkėlus Komisijos skyrių užduotis vykdomajai agentūrai, ir apie žmogiškųjų išteklių perskirstymą; ypač svarbu pateikti Komisijos darbuotojų (įskaitant išorės personalą), numatytų konkrečioms užduotims atlikti, skaičių, darbuotojų, kurie bus perkelti dirbti į siūlomą steigti naują vykdomąją agentūrą ar į išplėstą esamą, skaičių, dėl agentūros steigimo įšaldytų Komisijos pareigybių skaičių ir Komisijos darbuotojų, kuriuos siūloma perskirstyti kitoms užduotims atlikti, skaičių;
   d. duomenys apie susijusį Komisijos personalo plano pertvarkymą;
   e. duomenys apie agentūros įsteigimo pagal atitinkamą Finansinės programos išlaidų kategoriją poveikį;
   f. įgyvendinimo užduočių perdavimo vykdomajai agentūrai, užuot palikus jas tiesiogiai valdyti Komisijos tarnyboms, privalumai; bet koks Komisijos tarnybų vykdomo tiesioginio valdymo ir vykdomosios agentūros vykdomo valdymo palyginimas, pagrįstas išteklių, reikalingų vienai ar kelioms šiuo metu parengtoms programoms įgyvendinti, siekiant turėti patikimą ir faktiniais duomenimis pagrįstą palyginimą; rengiant naujas ir plečiant esamas programas bus atsižvelgiama į finansinio paketo, kurį turės valdyti vykdomoji agentūra, raidą;
   g. personalo plano pagal pareigų lygius ir kategorijas projektą, taip pat gerai pagrįstą planuojamų ir preliminariai į biudžetą įtrauktų pagal sutartis dirbančių darbuotojų skaičiaus įvertinimą;
   h. visų programos įgyvendinimo dalyvių (Komisija, vykdomosios agentūros, likę techninės pagalbos biurai, valstybės narės, nacionalinės agentūros ir kt.) aiškų pasiskirstymą, įskaitant veiksmų programos finansinio paketo, už kurio įgyvendinimą jie yra atsakingi, likučio pasiskirstymą;
   i. visų bendrų Bendrijos programos įgyvendinimo išlaidų aiškų pasiskirstymą pagal dalyvius (Komisija, vykdančiosios agentūros, nacionalinės agentūros) ir visų administracinių, personalo ir infrastruktūros išlaidų, susijusių su konkrečios programos įgyvendinimu ir įtrauktų į ES biudžetą, nepaisant pagal kokią Finansinės programos išlaidų kategoriją, įskaitant veiksmų programos finansinio paketo likutį;

7.  Bendra programos administracinių išlaidų, įskaitant vykdomosios agentūros vidaus ir valdymo išlaidas (01 skyrius), suma turėtų būti svarstoma atskirai kiekvienu atveju ir turėtų būti proporcinga atitinkamoje programoje numatytiems uždaviniams.

8.  Komisija siūlo rengiant metinį biudžetą kasmet numatyti subsidijų, kurios būtų įtrauktos į agentūros veiklos biudžetą. Šios subsidijos įtraukiamos į bendrą Europos Sąjungos biudžetą. Prie biudžeto punkto galima pateikti su biudžetu susijusius paaiškinimus, pvz., nuorodas į pagrindinį aktą ir visus atitinkamus paaiškinimus dėl asignavimų pobūdžio ir tikslo pagal 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, kuriame nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklės, 29 straipsnį.

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 58/2003 12 straipsnio 1 dalį vykdomosios agentūros personalo planą atitinkamais finansiniais metais patvirtina biudžeto valdymo institucija ir jis paskelbiamas Europos Sąjungos bendrojo biudžeto III skirsnio (Komisija) priede, kartu pateikiant planuojamų ir preliminariai į atitinkamų finansinių metų biudžetą įtrauktų pagal sutartis dirbančių darbuotojų skaičių;

9.  Komisija reguliariai pateikia savo prognozes (Metinės politikos strategija, PBP) dėl naujų vykdomųjų agentūrų.

10.  Komisija biudžeto valdymo institucijai turėtų pateikti vykdomosios agentūros veiklos biudžeto projektą ir metinės veiklos ataskaitą, o po trejų metų – vertinimo ataskaitą.

11.  Ši darbo tvarka jokiu būdu negali daryti įtakos Komisijos vykdomosioms galioms, ypač nurodytoms Sutartyje ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 58/2003. Pagal šią tvarką negalima pažeisti Komisijos kompetencijos vertinti galimybę įsteigti vykdomąją agentūrą ir priimti susijusius sprendimus laikantis pagal procedūrą numatytų reikalavimų. Galutinį sprendimą dėl personalo priima biudžeto valdymo institucija.

2 PRIEDAS

Bendras pareiškimas dėl Europos GNSS programų (EGNOS ir "Galileo") finansavimo ir dėl Europos technologijos instituto finansavimo

Europos Parlamentas ir Taryba

   atsižvelgė į Komisijos pateiktą pasiūlymą(10) iš dalies pakeisti 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo nuostatas, susijusias su daugiamete finansine programa, siekiant suteikti būtiną papildomą viešąjį finansavimą Europos GNSS programoms (2 400 mln. EUR) ir Europos technologijos institutui (309 mln. EUR);
   patvirtina, kad 2007–2013 m. laikotarpiu bendra numatoma suma, skirta visiems GNSS projekto veikimo pajėgumams, yra 3 400 mln. EUR;
   pareiškia, kad ši suma neturėtų būti viršyta 2007–2013 m. finansinės programos laikotarpiu.

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pritaria, kad 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą peržiūrėjus pagal 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo 21, 22 ir 23 punktus būtų suteiktas toks finansavimas:

−   bus sudaryta galimybė panaudoti 400 mln. EUR iš su transportu susijusiai mokslinių tyrimų veiklai, finansuojamai pagal 7-ąją mokslinių tyrimų bendrąją programą, skirtos sumos;

−  1a išlaidų pakategoryje bus perskirstyta 200 mln. EUR suma remiantis šia lentele:

(mln. EUR)

Eilutė

Apibrėžtis

2009-2013

02 03 04

Standartizacija ir teisės aktų suderinimas

28.0

08 20

08 21

Euratomas

50.0

26 02 01

Viešųjų tiekimo, darbų ir paslaugų sutarčių sudarymo ir reklamavimo tvarka

46.0

26 03 01

Visos Europos e. vyriausybės paslaugos viešosioms administracijoms, įmonėms ir piliečiams (IDABC)

15.9

31 02 01

Europos konferencijų vertėjų žodžiu apmokymas "CITE"

10.1

Decentralizuotos agentūros (tolygus mažinimas)

50.0

IŠ VISO:

200.0

− 300 mln.  EUR bus paskirta iš 1a išlaidų pakategoryje numatytos maržos 2008–2013 m.;

−   įsipareigojimų asignavimų viršutinės ribos 1a išlaidų pakategoryje 2008–2013 m. bus padidintos 1 600 mln. EUR. Šis padidinimas bus kompensuotas tokia pačia suma sumažinant įsipareigojimų asignavimų viršutines ribas 2 išlaidų pakategoryje 2007 m.;

−   bendrų mokėjimų asignavimų viršutinė riba bus koreguojama siekiant išlaikyti tinkamą įsipareigojimų ir mokėjimų santykį. Koregavimas bus neutralus;

−   apie finansinės programos peržiūrą bus paskelbta Parlamento ir Tarybos sprendime, iš dalies keičiančiame 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo daugiametės finansinės programos atžvilgiu;

−   sutartus perkėlimus 1a išlaidų pakotegoryje Komisija įtrauks į finansinio programavimo dokumentus iki 2008 m. sausio mėn.

–  Toliau išdėstomas šių veiksmų poveikis 2008 m. biudžetui.

−  "Galileo": - a/į: EUR įsipareigojimų asignavimų (151 mln. eurų jau įtraukta į 2008 m. PBP), iš kurių 50 mln. EUR iš su transportu susijusios mokslinių tyrimų veiklos kartu su naudojant lankstumo priemonę šiuo tikslu sutelktais 200 mln. EUR;

- a/m: 300 mln. EUR mokėjimų asignavimų (100 mln. EUR jau įtraukta į 2008 m. PBP).

−  ETI: - a/į: 2,9 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų;

- a/m: 2,9 mln. EUR mokėjimų asignavimų.

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija:

   patvirtina, kad finansinės programos peržiūros atlikimas ir lėšų iš praėjusių metų maržos naudojimas yra išimtinės priemonės ir jokiu būdu nėra precedentas ateičiai;
   patvirtina įsipareigojimą programoje laikytis tvirtos ir sąžiningos konkurencijos siekiant padėti užtikrinti išlaidų kontrolę, rizikos esant vienam tiekėjui sušvelninimą, ekonominę naudą ir didesnį veiksmingumą. Visi darbiniai "Galileo" skirti paketai turėtų sudaryti galimybes kuo didesnei konkurencijai, laikantis ES viešųjų pirkimų principų ir užtikrinti, kad viešieji pirkimai kosminės erdvės programose būtų kuo atviresni naujiems subjektams ir MVĮ. Tai neturėtų pažeisti Transporto tarybos parengtų išsamių nuostatų;
   patvirtina, kad papildomų išteklių "Galileo" prašymas galėtų būti svarstomas tik, jei laikomasi susitartoje daugiametėje finansinėje programoje nustatytų viršutinių ribų ir netaikant 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 21–23 punktų.

Komisija patvirtina, kad:

   žemės ūkiui (2 išlaidų kategorija) skirta marža 2007 m., turima užbaigus žemės ūkio finansinius metus ir priėmus Taisomąjį biudžetą Nr. 7/2007, yra pakankama siekiant apimti visą papildomą "Galileo" reikalingą finansavimą iš tos išlaidų kategorijos. Todėl peržiūra ateityje neturės jokio poveikio finansinės programos viršutinėms riboms žemės ūkio srityje arba biudžeto asignavimams žemės ūkiui, įskaitant tiesiogines išmokas;
   bet kokios žemės ūkiui (2 išlaidų kategorija) skirtos maržos naudojimas 2007 m. nėra precedentas ateičiai.

________________________

Bendras pareiškimas dėl asignavimų perkėlimo Nr. DEC50/2007

"Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija:

   pakartoja, kad programa "Galileo" yra Europos Sąjungos prioritetas;
   pripažįsta, kad iš pradžių "Galileo" paskirta suma 2007 m. (100 mln. EUR) nebus panaudota, nes iki šių metų pabaigos nebus aišku dėl teisinio pagrindo priėmimo, o dėl to bus neįmanoma perkelti asignavimų, kaip numatyta Finansinio reglamento 9 straipsnyje;
   pritaria tam, kad siekiant išsaugoti lėšas, jau įtrauktas į "Galileo" 2007 m. biudžetą ir remiantis 2007 m. spalio 31 d. Komisijos perduota informacija, atsižvelgiant į nenumatytas aplinkybes ir nepažeidžiant metinio periodiškumo principo, 100 mln. EUR suma bus laikinai perkelta, ketinant grąžinti šiuos asignavimus į programą "Galileo" 2009 m.;
   todėl palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą pateikti pasiūlymą dėl 100 mln. EUR sumos perkėlimo atgal į programą "Galileo" 2009 m., visiškai laikantis daugiamečio finansinių lėšų paskirstymo."

________________________

Bendras pareiškimas dėl bendrųjų įmonių

"Europos Parlamentas ir Taryba pritarė Komisijos pasiūlytam Bendrijos įnašui į bendrąsias įmones ARTEMIS, "Švarus dangus", ENIAC ir NVI pagal 7-ąją bendrąją programą (daugiausia 2 666 mln. EUR 2008–2013 m. laikotarpiui) atliekant finansinį programavimą atitinkamą sumą numatant dabartiniam daugiametės finansinės programos laikotarpiui.

Tačiau Europos Parlamentas ir Taryba pažymi, kad bendrųjų įmonių ARTEMIS, "Švarus dangus", ENIAC ir NVI finansavimas ateityje bus įtrauktas į diskusijas svarstant kitą finansinę programą, ir kad nebus galima prisiimti jokių finansinių įsipareigojimų laikotarpiui po 2013 m."

________________________

Bendras pareiškimas dėl 2007 m. lapkričio 23 d. pasiekto susitarimo įgyvendinimo procedūros

"Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pritaria tam, kad 2007 m. lapkričio 23 d. Taikinimo komiteto posėdyje pasiektas bendras susitarimas būtų įgyvendintas tik, jeigu bus susitarta dėl "Galileo" teisinio pagrindo.

Jei susitarimas nebus pasiektas laiku, kad Europos Parlamentas jį galėtų svarstyti gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje, Europos Parlamentas balsuos antrojo svarstymo plenarinėje sesijoje metu visiškai laikydamasis 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniame susitarime nustatytų viršutinių ribų.

Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja paspartinti procedūrą siekiant įtraukti susitarimą į 2008 m. biudžetą remiantis Komisijos pasiūlymu kuo anksčiau 2008 m."

3 PRIEDAS

Deklaracija

dėl deklaracijų Nr. 4 ir 5 nuostatų

dėl

nuolatinio politinio dialogo demokratinės priežiūros ir išorės veiksmų suderinamumo klausimais įgyvendinimo

Parlamentas ir Komisija susitaria, kad nuolatinis politinis dialogas, nurodytas TIS deklaracijose Nr. 4 ir 5, bus rengiamas ne rečiau kaip kartą per metus ir gali būti rengiamas iki trijų kartų kasmet.

Šiuose susitikimuose turėtų dalyvauti:

   atitinkamų komitetų (AFET / DEVE / BUDG) pirmininkas ir nariai;
   atsakingas Komisijos narys.

(1) OL L 253, 2000 10 7, p. 42.
(2) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006 (OL L 390, 2006 12 30, p. 1).
(3) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(4) Tą dieną priimti tekstai, P6_TA(2007)0131.
(5) Tą dieną priimti tekstai, P6_TA(2007)0473.
(6) Tą dieną priimti tekstai, P6_TA(2007)0474.
(7) Tą dieną priimti tekstai, priedas.
(8) Vykdomosios agentūros steigimo elgesio kodeksas, kuriam Komisija pritarė savo 2004 m. balandžio 20 d. rašte (Europos Parlamento 2004 m. balandžio 22 d. rezoliucijos dėl Europos Sąjungos 2004 finansinių metų Taisomojo biudžeto projekto Nr. 6 priedas (OL C 104 E, 2004 4 30, p. 951)).
(9) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0146.
(10) 2007 m. spalio 4 d. COM(2007)0549, galutinis/2.


EB ir Juodkalnijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas ***
PDF 189kWORD 31k
2007 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos ir Komisijos sprendimo dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo sudarymo (COM(2007)0350 – C6–0463/2007 – 2007/0123(AVC))
P6_TA(2007)0617A6-0498/2007

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos ir Komisijos sprendimo (COM(2007)0350),

–   atsižvelgdamas į Tarybos pateiktą prašymą duoti pritarimą pagal EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, susijusią su 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antru sakiniu ir EB sutarties 310 straipsniu (C6–0463/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A6-0498 /2007),

1.   duoda pritarimą susitarimo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių ir Juodkalnijos parlamentams ir vyriausybėms.


Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ir Europos Tarybos bendradarbiavimas *
PDF 188kWORD 31k
2007 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Europos Tarybos susitarimo dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ir Europos Tarybos bendradarbiavimo sudarymo (COM(2007)0478 – C6-0311/2007 – 2007/0173(CNS))
P6_TA(2007)0618A6-0443/2007

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2007)0478),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 308 straipsnį, susijusį su 300 straipsnio 2 dalies pirmąja pastraipa,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0311/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6-0443/2007),

1.   pritaria susitarimo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei Europos Tarybai ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai.


Avių ir ožkų elektroninio identifikavimo įdiegimo data *
PDF 293kWORD 44k
2007 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 21/2004 dėl avių ir ožkų elektroninio identifikavimo įdiegimo datos (COM(2007)0710 – C6-0448/2007 – 2007/0244(CNS))
P6_TA(2007)0619A6-0501/2007

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2007)0710),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0448/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A6-0501/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai
Pakeitimas 6
5A KONSTATUOJAMOJI DALIS (nauja)
(5a)  Komisija, atlikdama BŽŪP reformos būklės patikrą, turėtų ištirti galimybę padėti ūkininkams išspręsti didelių išlaidų, susijusių su reikalingos įrangos įsigijimu, problemą, sudarydama galimybę valstybėms narėms šias priemones įtraukti į jų kaimo plėtros programas.
Pakeitimas 1
1 STRAIPSNIO 1 PUNKTAS
9 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa (Reglamentas (EB) Nr. 21/2004)
"3. Nuo datos, nustatytinos laikantis 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, visų po tos datos gimusių gyvūnų elektroninis identifikavimas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje nurodytose gairėse ir atitinkamose priedo A skirsnio nuostatose, yra privalomas. Ši data:
a) nustatoma remiantis elektroninio identifikavimo taikymo techninės reikšmės, sąnaudų ir bendro poveikio vertinimu;
b) turi būti nustatyta ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki tos datos, nuo kurios elektroninis identifikavimas taps privalomas."
"3. Nuo 2009 m. gruodžio 31 d. privalomas visų po tos datos gimusių gyvūnų elektroninis identifikavimas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje nurodytose gairėse ir atitinkamose priedo A skirsnio nuostatose."
Pakeitimas 2
1 STRAIPSNIO 2 A PUNKTAS (naujas)
9 straipsnio 4a dalis (nauja) (Reglamentas (EB) Nr. 21/2004)
2a) į 9 straipsnį reikia įrašyti šią pastraipą:
"4a. Komisija iki 2009 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, apimančią pavienio elektroninio identifikavimo sistemų ir kitų atsekamumo sistemų taikymo pagrindimą ligų kontrolės aspektu ir klausimą, kaip tokias sistemas būtų galima padaryti paprastesnes naudoti ūkininkams ir administracinės valdžios įstaigoms. Kartu su ataskaita pateikiami atitinkami teisėkūros pasiūlymai."

Įgaliojimai ir bendradarbiavimas išlaikymo prievolės klausimais *
PDF 473kWORD 199k
2007 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (COM(2005)0649 – C6-0079/2006 – 2005/0259(CNS))
P6_TA(2007)0620A6-0468/2007

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2005)0649),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 61 straipsnio c punktą ir į 67 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0079/2006),

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl teisinio pagrindo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 ir 35 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A6-0468/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties  250 straipsnio  2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai
Pakeitimas 1
1 nurodomoji dalis
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 61 straipsnio c punktą ir 67 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 61 straipsnio c punktą,
Pakeitimas 2
3 nurodomoji dalis
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,
Išbraukta.
Pakeitimas 3
4 a nurodomoji dalis (nauja)
laikydamasi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos,
Pakeitimas 4
9 konstatuojamoji dalis
(9)  Reglamento taikymo sritis turi apimti visas išlaikymo prievoles, kylančias iš šeimos ar panašų poveikį turinčių santykių, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos visiems išlaikymo kreditoriams.
(9)  Šio reglamento taikymo sritis turėtų apimti visas išlaikymo prievoles, kylančias iš šeimos, tėvystės (motinystės), santuokos arba giminystės santykių ar panašų poveikį turinčių santykių pagal taikytiną nacionalinę teisę, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos visiems išlaikymo kreditoriams. Tokios prievolės turėtų būti suprantamos pačia plačiausia prasme, t. y. jos visų pirma turėtų apimti visus vykdomuosius raštus dėl periodinių mokėjimų, vienkartinių sumų išmokėjimo, turto nuosavybės teisių perleidimo ir turto padalijimo, kurie nustatomi pagal atitinkamus šalių poreikius ir išteklius ir kurie gali būti priskiriami išlaikymo kategorijai.
Pakeitimas 5
10 konstatuojamoji dalis
(10)  Tarptautinės jurisdikcijos nuostatos šiek tiek skiriasi nuo šiuo metu pagal Reglamentą (EB) Nr. 44/2001 taikomų nuostatų. Siekiant užtikrinti kuo geresnę išlaikymo kreditorių interesų apsaugą ir skatinti tinkamą teisingumo valdymą Europos Sąjungoje, šios nuostatos turi būti patikslintos ir nuo šiol apibrėžti visus įmanomus atvejus, kai egzistuoja pakankamas ryšys tarp susijusių šalių ir kurios nors valstybės narės. Nuolatinė atsakovo gyvenamoji vieta valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos narė, daugiau neturi būti Bendrijos teisės normų netaikymo priežastimi, ir nuo šiol negalės būti numatomas joks nacionalinės teisės taikymas.
(10)  Tarptautinės jurisdikcijos nuostatos šiek tiek skiriasi nuo šiuo metu pagal Reglamentą (EB) Nr. 44/2001 taikomų nuostatų. Siekiant užtikrinti kuo geresnę išlaikymo kreditorių interesų apsaugą ir skatinti tinkamą teisingumo valdymą Europos Sąjungoje, šios nuostatos turi būti patikslintos ir nuo šiol apibrėžti visus įmanomus atvejus, kai egzistuoja pakankamas ryšys tarp susijusių šalių ir kurios nors valstybės narės.
Pakeitimas 6
11 konstatuojamoji dalis
(11)  Šalims turi būti sudaroma galimybė bendru susitarimu pasirinkti kompetentingą teismą, išskyrus tuos atvejus, kai išlaikymo prievolė susijusi su nepilnamečiu vaiku, kad būtų užtikrinta "silpnosios šalies" apsauga.
(11)  Šalims turėtų būti sudaroma galimybė bendru susitarimu pasirinkti kompetentingą teismą, išskyrus tuos atvejus, kai išlaikymo prievolė susijusi su nepilnamečiu vaiku ar suaugusiu neveiksniu asmeniu, kad būtų užtikrinta "silpnosios šalies" apsauga.
Pakeitimas 7
14 konstatuojamoji dalis
(14)  Pirmenybė turi būti teikiama išlaikymo kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teisei, kaip nustatyta dabartinėse tarptautinėse teisinėse priemonėse, bet antra pagal svarbumą turėtų būti ginčo nagrinėjimo vietos teisė, kadangi šioje konkrečioje srityje ji dažnai padeda išspręsti ginčą paprasčiausiu, greičiausiu ir pigiausiu būdu.
(14)  Pirmenybė turi būti teikiama išlaikymo kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teisei, kaip nustatyta dabartinėse tarptautinėse teisinėse priemonėse, tačiau gali būti taikoma ir ginčo nagrinėjimo vietos teisė, netgi kai ji nėra kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teisė, jei pagal ją ginčai šioje srityje gali būti vienodai teisingai išspręsti paprasčiausiu, greičiausiu ir pigiausiu būdu ir jei nėra įrodymų, kad ši teisė pasirinkta savanaudiškais sumetimais.
Pakeitimas 8
15 konstatuojamoji dalis
(15)  Kai kreditorius negali išieškoti išmokų iš skolininko remdamasis viena iš pirmiau minėtų teisių, turi egzistuoti galimybė taikyti kitos valstybės, su kuria glaudžiai susijusi išlaikymo prievolė, teisę. Pvz., tai galėtų būti valstybė, kurios pilietybę turi abi šalys, tačiau nebūtinai.
(15)  Kai išlaikymo kreditorius negali išieškoti išmokų iš skolininko remdamasis išlaikymo kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teise arba bylą nagrinėjančio teismo teise arba kai šią teisę taikyti būtų neteisinga arba netinkama, turi egzistuoti galimybė taikyti kitos valstybės, su kuria glaudžiai susijusi išlaikymo prievolė, teisę, visų pirma valstybės, kurios pilietybę turi abi šalys, teisę, tačiau nebūtinai.
Pakeitimas 9
16 konstatuojamoji dalis
(16)  Tam tikromis sąlygomis šalims turi būti leidžiama pasirinkti taikytiną teisę. Proceso reikmėms joms taip pat turėtų būti leidžiama pasirinkti ginčo nagrinėjimo vietos teisę. Taip pat šalims turi būti suteikta galimybė iš anksto, dar nenagrinėjant ginčo, susitarti dėl taikytinos teisės, tačiau tik tada, kai byla susijusi su kitomis nei vaikų ar pažeidžiamų suaugusiųjų išlaikymo prievolėmis; be to, jų pasirinkimas turi apsiriboti tik tam tikrų įstatymų nurodymu.
(16)  Tam tikromis sąlygomis šalims turėtų būti leidžiama pasirinkti taikytiną teisę. Proceso reikmėms joms taip pat turėtų būti leidžiama pasirinkti ginčo nagrinėjimo vietos teisę. Taip pat šalims turėtų būti suteikta galimybė iš anksto, dar nenagrinėjant ginčo, susitarti dėl taikytinos teisės, tačiau tik tada, kai byla susijusi su kitomis nei vaikų ar pažeidžiamų suaugusiųjų išlaikymo prievolėmis; be to, jų pasirinkimas turi apsiriboti tik tam tikrų įstatymų nurodymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi būti įsitikinęs, kad dėl pasirinktos teisės buvo susitarta pasikonsultavus su nepriklausomais teisininkais. Visi susitarimai dėl teisės pasirinkimo turėtų būti sudaryti raštu.
Pakeitimas 10
17 konstatuojamoji dalis
(17)  Tais atvejais, kai tam tikra šeimos santykių, kuriais pateisinamas išlaikymo išmokų išieškojimas, forma nėra visų laikoma svarbiausia, skolininkas turi būti apsaugotas nuo nurodytos teisės taikymo. Tokie atvejai galėtų būti, pavyzdžiui, santykiai tarp šoninei giminystės linijai priklausančių giminių ar dėl santuokos giminėmis tapusių asmenų, palikuonių išlaikymo prievolės protėviams arba išlaikymo prievolė po santuokos nutraukimo.
Išbraukta.
Pakeitimas 11
18 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(18a)  Tam tikro pobūdžio duomenys, kurie susiję su rasine arba tautine kilme, politinėmis pažiūromis, religiniais arba filosofiniais įsitikinimais, naryste politinėse partijose arba profesinėse sąjungose, seksualine orientacija arba sveikata, turėtų būti tvarkomi tik prireikus ir atsižvelgiant į tai, kiek tai reikalinga konkrečiu atveju, bei laikantis specialių apsaugos nuostatų.
Pakeitimas 12
19 konstatuojamoji dalis
(19)  Paskelbtas vienoje valstybėje narėje, su išlaikymo prievolėmis susijęs teismo sprendimas turi būti greitai ir veiksmingai įvykdomas bet kurioje kitoje valstybėje narėje. Išlaikymo kreditoriams turi būti sudaroma galimybė pasinaudoti tiesioginiais išskaitymais iš skolininkų atlyginimo ir banko sąskaitų.
(19)  Šio reglamento tikslas – nustatyti procedūras, kurios duotų rezultatų ir būtų prieinamos, greitos, veiksmingos, ekonomiškos, atitinkančios poreikius ir teisingos. Paskelbtas vienoje valstybėje narėje, su išlaikymo prievolėmis susijęs teismo sprendimas turėtų būti greitai ir veiksmingai įvykdomas bet kurioje kitoje valstybėje narėje. Išlaikymo kreditoriams turi būti sudaroma galimybė pasinaudoti tiesioginiais išskaitymais iš skolininkų atlyginimo ir banko sąskaitų. Turėtų būti skatinami naujoviški ir veiksmingi su išlaikymo prievolėmis susijusių teismo sprendimų vykdymo užtikrinimo būdai.
Pakeitimas 13
22 konstatuojamoji dalis
(22)  Šis reglamentas užtikrina pagrindines teises ir nepažeidžia principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Juo ypač stengiamasi, remiantis Chartijos 7, 8, 24 ir 47 straipsniais, užtikrinti visišką privataus ir šeimyninio gyvenimo, asmens duomenų ir vaiko teisių apsaugą bei teisę į veiksmingą teisinę gynybą nepriklausomame ir nešališkame teisme.
(22)  Šis reglamentas užtikrina pagrindines teises ir nepažeidžia principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Juo ypač stengiamasi, remiantis Chartijos 7, 8, 24 ir 47 straipsniais, užtikrinti visišką privataus ir šeimyninio gyvenimo, asmens duomenų ir vaiko teisių apsaugą bei teisę į veiksmingą teisinę gynybą nepriklausomame ir nešališkame teisme. Taikant šį reglamentą reikėtų atsižvelgti į 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir 27 straipsnius, kuriuose numatoma, kad:
– imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia – vaiko interesai,
– kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystimuisi,
– tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes,
– valstybės imasi visų reikiamų priemonių, įskaitant tarptautinių susitarimų sudarymą, kad vaikas gautų išlaikymą iš tėvų ar kitų atsakingų asmenų, ypač kai tie asmenys gyvena kitoje valstybėje negu vaikas.
Pakeitimas 14
23 konstatuojamoji dalis
(23)  Atsižvelgiant į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką1, 2 straipsnį, šio reglamento įgyvendinimo priemonės turi būti priimamos taikant to sprendimo 3 straipsnyje nustatytą konsultavimosi tvarką.
(23)  Šiam reglamentui įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti priimamos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką1.
_______________________
1OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
_______________________
1 OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).
Pakeitimas 15
24 konstatuojamoji dalis
(24)  Šis reglamentas turi pakeisti anksčiau priimtus ir šią sritį reglamentuojančius Bendrijos teisės aktus. Be to, siekiant suvienodinti ir supaprastinti galiojančias teisines normas, jam teikiama pirmenybė prieš kitas tarptautines teisines priemones, taikomas tarp valstybių narių šioje srityje.
(24)  Šis reglamentas turėtų pakeisti anksčiau priimtus ir šią sritį reglamentuojančius Bendrijos teisės aktus. Be to, siekiant suvienodinti ir supaprastinti galiojančias teisines normas, jam turėtų būti teikiama pirmenybė prieš kitas tarptautines teisines priemones, taikomas tarp valstybių narių šioje srityje. Jame taip pat turėtų būti atsižvelgiama į Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaiko paramos ir kitokio šeimos išlaikymo išieškojimo.
Pakeitimas 16
1 straipsnio 1 dalis
1.  Šis reglamentas taikomas išlaikymo prievolėms, kylančioms iš šeimos santykių arba santykių, kurie pagal jiems taikytiną teisę turi panašų poveikį.
1.  Šis reglamentas taikomas išlaikymo prievolėms, kylančioms iš šeimos, tėvystės (motinystės), santuokos ar giminystės santykių arba santykių, kurie pagal jiems taikytiną teisę turi panašų poveikį.
Pakeitimas 17
2 straipsnio -1 punktas (naujas)
-1. "išlaikymo prievolė' – įstatymu nustatyta prievolė (įskaitant ir prievolę, kurios apimtis ir jos įgyvendinimo tvarka numatytos teismo sprendime arba sutartyje) bet kokia forma užtikrinti asmens, kuris yra ar buvo su skolininku susijęs šeimos ryšiais, išlaikymą arba pragyvenimui reikalingas lėšas. Šios prievolės suprantamos pačia plačiausia prasme, t. y. jos visų pirma apima visus vykdomuosius raštus, kompetentingų teismų sprendimus ar dekretus dėl periodinių mokėjimų, vienkartinių sumų išmokėjimo, turto nuosavybės teisių perleidimo ir turto padalijimo, kurie nustatomi pagal atitinkamus šalių poreikius ir išteklius ir yra skirti išlaikymui.
Pakeitimas 18
2 straipsnio 2 punktas
(2) "teisėjas" – tai teisėjas arba teisėjo įgaliojimams prilyginamus įgaliojimus turintis pareigūnas išlaikymo prievolių srityje;
Išbraukta.
Pakeitimas 19
2 straipsnio 9 punktas
1. (9) "skolininkas" – bet kuris fizinis asmuo, kuris yra skolingas už išlaikymą arba iš kurio reikalaujama išlaikymo išmokų.
2. (9) "skolininkas" – bet kuris fizinis asmuo, kuris yra skolingas už išlaikymą arba iš kurio reikalaujama išlaikymo išmokų, arba valstybinė institucija, perėmusi skolininko prievolę kreditoriui išlaikyti.
Pakeitimas 20
2 straipsnio 9 a punktas (naujas)
(9a) "su asmens statusu susijusi byla" – byla, susijusi su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyriumi (separacija), santuokos pripažinimu negaliojančia ir tėvystės nustatymu.
Pakeitimas 21
2 a straipsnis (naujas)
2a straipsnis
Reglamento taikymas valstybės institucijų atžvilgiu
1.  Laikantis 2 ir 3 dalių nuostatų šis reglamentas taikomas ir valstybės institucijai, pageidaujančiai susigrąžinti išlaikymo išmokas, kurias ji mokėjo vietoj skolininko, jeigu jai taikomoje teisėje numatytas toks grąžinimas.
2.  Valstybės institucijos pradėtiems procesiniams veiksmams netaikomi 3 straipsnio b, c ir d punktai bei 6 straipsnis.
3.  Sprendimo įgyvendinimo siekianti valstybės institucija kartu su VIII skyriuje minimu prašymu pateikia visus dokumentus, kurie yra reikalingi įrodyti, kad tenkinamos 1 dalyje minimos sąlygos ir kad kreditoriui buvo sumokėtos išmokos.
Pakeitimas 22
3 straipsnio c punktas
c) teismas, kuris turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, kai kartu pateikiamas ieškinys dėl išlaikymo išmokų, išskyrus atvejus, jei ši jurisdikcija paremta vien tik vienos iš šalių pilietybe;
c) teismas, kuris turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, kai kartu pateikiamas ieškinys dėl išlaikymo išmokų;
Pakeitimas 23
3 straipsnio d punktas
d) teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti bylas, susijusias su tėvų pareigomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003, kai kartu pateikiamas ieškinys dėl išlaikymo išmokų.
d) teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti bylas, susijusias su tėvų pareigomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003, kai kartu pateikiamas ieškinys dėl išlaikymo išmokų ir kai tuo pat metu, kai nagrinėjamas prašymas dėl išlaikymo, tame pačiame teisme nagrinėjama byla dėl tėvų pareigų.
Pakeitimas 24
3 straipsnio d a punktas (naujas)
da) tos vietos teismas, kurioje šeimyniniai santykiai arba panašų poveikį turintys santykiai buvo oficialiai pripažinti.
Pakeitimas 25
4 straipsnio 2 dalis
2.  Susitarimas dėl teismo pasirinkimo sudaromas raštu. Susitarimo perdavimas elektroniniu paštu, leidžiantis ilgalaikį susitarimo išsaugojimą, laikomas raštišku.
2.  Susitarimas dėl teismo pasirinkimo sudaromas raštu.
Pakeitimas 26
4 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Bylą nagrinėjantis teismas turi būti įsitikinęs, kad dėl jurisdikcijos prorogacijos susitarta laisva valia, pasitarus su nepriklausomais teisininkais, ir kad buvo atsižvelgta į bylos metu esamą šalių padėtį.
Pakeitimas 27
4 straipsnio 4 dalis
4.  Šis straipsnis netaikomas ginčams, susijusiems su išlaikymo prievolėmis jaunesniems nei aštuoniolikos metų vaikams.
4.  Šis straipsnis netaikomas, jeigu skolininkas yra jaunesnis nei aštuoniolikos metų vaikas arba neveiksnus suaugęs asmuo.
Pakeitimas 28
6 straipsnio b punktas
b) jei išlaikymo prievolės susijusios su sutuoktiniais arba buvusiais sutuoktiniais, teismai tos valstybės narės, kurios teritorijoje buvo paskutinė nuolatinė sutuoktinių gyvenamoji vieta, jei šioje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje jie įsikūrė mažiau nei prieš metus iki kreipimosi į teismą.
b) jei išlaikymo prievolės susijusios su sutuoktiniais arba buvusiais sutuoktiniais, teismai tos valstybės narės, kurios teritorijoje buvo paskutinė nuolatinė sutuoktinių gyvenamoji vieta, jei šioje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje jie įsikūrė mažiau nei prieš metus iki kreipimosi į teismą.
Pakeitimas 29
7 straipsnio 1 dalis
1.  Jeigu skirtingų valstybių narių teismuose iškeliamos bylos dėl tos pačios išlaikymo prievolės, teismas, kuriame byla buvo iškelta vėliau, savaime sustabdo nagrinėjimo procesą, kol nustatoma pirmojo teismo, kuriame byla buvo iškelta, jurisdikcija.
1.  Lis pendens ir susijusių bylų nagrinėjimo atvejais, o taip pat ir laikinųjų bei apsauginių priemonių atžvilgiu, taikomi Reglamento (EB) Nr. 44/2001 27, 28, 30 ir 31 straipsniai.
Pakeitimas 30
7 straipsnio 2 dalis
2.  Jeigu nustatoma teismo, kuriame buvo iškelta pirmoji byla, jurisdikcija, teismas, kuriame byla buvo iškelta vėliau, atsisako jurisdikcijos pirmojo naudai.
Išbraukta.
Pakeitimas 31
8 straipsnis
8 straipsnis
Susiję ieškiniai
1.  Jeigu skirtingų valstybių narių teismuose yra nagrinėjamos susijusios bylos, teismas, kuriame byla buvo iškelta vėliau, gali sustabdyti nagrinėjimo procesą.
2.  Jeigu šios bylos yra nagrinėjamos pirmosios instancijos teismuose, teismas, kuriame byla buvo iškelta vėliau, vienos iš šalių prašymu taip pat gali atsisakyti jurisdikcijos, jeigu nagrinėjamose bylose jurisdikciją turi teismas, kuriame byla iškelta pirmiausia, ir jeigu jo teisė leidžia minėtas bylas nagrinėti kartu.
3.  Pagal šį straipsnį bylos laikomos susijusiomis, kai jos yra tokios panašios, kad jas tikslinga nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant išvengti sprendimų nesuderinamumo rizikos, atsirandančios bylas nagrinėjant atskirai.
Išbraukta.
Pakeitimas 32
9 straipsnis
9 straipsnis
Bylos iškėlimas teisme
Šiame skyriuje laikoma, kad byla teisme iškelta:
(a) tą dieną, kai teismui pateikiamas bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas, tačiau tik tuo atveju, jeigu ieškovas ėmėsi nustatytų priemonių, kad minėtas dokumentas būtų įteiktas atsakovui; arba
(b) jeigu minėtas dokumentas turi būti įteiktas prieš pateikiant jį teismui, tą dieną, kai jį gauna už įteikimą atsakinga institucija, tačiau tik tuo atveju, jeigu ieškovas ėmėsi nustatytų priemonių, kad minėtas dokumentas būtų pateiktas teismui.
Išbraukta.
Pakeitimas 33
10 straipsnis
10 straipsnis
Laikinos ir apsauginės priemonės
Prašymas dėl laikinųjų ar apsauginių priemonių, kurias numato vienos valstybės teisė, taikymo gali būti pateiktas tos valstybės narės teismams, net jeigu pagal šį reglamentą kitos valstybės narės teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės.
Išbraukta.
Pakeitimas 34
10 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Kai byla dėl išlaikymo iškelta pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, 7 ir 8 straipsnių nuostatos neįpareigoja prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikomą teisę būtinai taikyti ir visiems vėlesniems prašymams dėl išlaikymo ar išlaikymo pakeitimo, pateiktiems pagrindinėse bylose dėl santuokos nutraukimo, santuokos ar civilinės partnerystės pripažinimo negaliojančia, ar gyvenimo skyriumi (separacijos).
Pakeitimas 35
11 straipsnis
11 straipsnis
Jurisdikcijos tikrinimas
Jeigu vienos valstybės narės teisme iškeliama byla, kuriai nagrinėti pagal šį reglamentą jurisdikcijos jis neturi, šis teismas savaime pareiškia, kad jurisdikcijos neturi.
Išbraukta.
Pakeitimas 36
13 straipsnis
1.  Išlaikymo prievoles reglamentuoja nuolatinės skolininko gyvenamosios vietos teisė.
1.  Išlaikymo prievoles reglamentuoja nuolatinės skolininko gyvenamosios vietos teisė.
2.  Ginčo nagrinėjimo vietos teisė taikoma:
2.  Ginčo nagrinėjimo vietos teisė taikoma:
a) kai pagal 1 dalyje nurodytą teisę kreditorius negali gauti išlaikymo išmokų iš skolininko; arba
a) jei ši teisė yra kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teisė; arba
b) kai kreditorius pateikia prašymą dėl išlaikymo išmokų išieškojimo ir kai tai yra teisė tos valstybės, kurioje yra nuolatinė skolininko gyvenamoji vieta.
b) kai kreditorius pagal kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teisę negali gauti išlaikymo išmokų iš skolininko; arba
c) jei ji yra skolininko nuolatinės gyvenamosios vietos teisė, nebent kreditorius pareikalauja taikyti kitą teisę ir jei teismas yra įsitikinęs, kad jis šiuo klausimu tarėsi su nepriklausomais teisininkais.
3.   Kai kreditorius negali gauti išlaikymo išmokų iš skolininko pagal nė vieną iš pirmiau minėtomis sąlygomis nurodytų teisių ir kai iš aplinkybių paaiškėja, kad išlaikymo prievolė yra glaudžiai susijusi su kita valstybe, ypač ta, kurios pilietybę turi ir kreditorius, ir skolininkas, taikoma tos valstybės, su kuria glaudžiai susijusi išlaikymo prievolė, teisė.
3.   Nepaisant 1 dalies, gali būti taikoma ir ginčo nagrinėjimo vietos teisė, netgi kai ji nėra kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teisė, jei pagal ją ginčai šioje srityje gali būti vienodai teisingai išspręsti paprasčiau, greičiau ir pigiau ir jei nėra įrodymų, kad ši teisė pasirinkta savanaudiškais sumetimais.
4.  Jei pagal kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teisę arba ginčo nagrinėjimo vietos teisę kreditorius negali gauti išlaikymo išmokų iš skolininko arba kai šią teisę taikyti būtų neteisinga arba netinkama, išlaikymo prievolėms taikoma kitos šalies, su kuria išlaikymo prievolės glaudžiai susijusios, teisė, visų pirma valstybės, kurios pilietybę turi ir kreditorius, ir skolininkas, teisė, tačiau nebūtinai.
Pakeitimas 37
14 straipsnio a punktas
a) kreipdamiesi į teismą aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pasirinkti bylai nagrinėti vietos teisę;
a) kreipdamiesi į teismą pateikti raštišką susitarimą, kuriame būtų nedviprasmiškai nurodyta bylai nagrinėti pasirinkta vietos teisė;
Pakeitimas 39
14 straipsnio b punkto iia papunktis (naujas)
iia) tos vietos, kurioje šeimyniniai santykiai arba panašų poveikį turintys santykiai buvo oficialiai pripažinti, teisę;
Pakeitimas 38
14 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1 dalies nuostatos taikomos tik tuomet, jei bylą nagrinėjantis teismas yra įsitikinęs, jog dėl pasirinkto teismo ar pasirinktos teisės buvo susitarta laisva valia.
Pakeitimas 40
15 straipsnis
15 straipsnis
Pasirinktos teisės netaikymas skolininkui prašant
1.  Kai išlaikymo prievolės susijusios ne su vaikais ar pažeidžiamais suaugusiais ir ne su sutuoktiniais arba buvusiais sutuoktiniais, skolininkas gali prieštarauti kreditoriaus ieškiniui, motyvuodamas tuo, kad valstybės, kurios piliečiai jie abu yra, teisėje arba, jei jie yra ne tos pačios valstybės piliečiai, skolininko nuolatinės gyvenamosios vietos teisėje tokia išlaikymo prievolė nėra numatyta.
Išbraukta.
2.  Kai išlaikymo prievolės susijusios su sutuoktiniais ar buvusiais sutuoktiniais, skolininkas gali prieštarauti kreditoriaus ieškiniui, motyvuodamas tuo, kad tos valstybės, su kuria glaudžiausiai susijusios vedybos, teisėje tokia išlaikymo prievolė nėra numatyta .
Pakeitimas 41
17 straipsnis
1.  Išlaikymo prievolei taikytinoje teisėje apibrėžiama:
1.  Išlaikymo prievolei taikytina teisė numato:
a) kreditoriaus teisės, jų mastas ir jų panaudojimo adresatas;
a) kreditoriaus teisę reikalauti išlaikymo išmokų, kuriam laikui, reikalaujamos sumos dydį ir iš ko tokios išmokos gali būti reikalaujamos;
b) sąlygos, kuriomis kreditorius gali reikalauti išlaikymo išmokų atgaline data;
b) kuriam laikui ir kokios sumos išlaikymo išmokų kreditorius gali reikalauti atgaline data;
c) išlaikymo prievolės apskaičiavimas ir indeksavimas;
c) išlaikymo prievolės apskaičiavimas ir indeksavimas;
d) bylos senatis ir iškėlimo terminai;
d) bylos senatis ir iškėlimo terminai;
e) viešosios institucijos, išmokėjusios kreditoriui išlaikymo išmoką, teisė reikalauti išmokos grąžinimo ir skolininko prievolės ribos.
e) viešosios institucijos, išmokėjusios kreditoriui išlaikymo išmoką, teisė reikalauti išmokos grąžinimo ir skolininko prievolės ribos.
2.  Kad ir kokia teisė būtų taikoma, nustatant išlaikymo išmokos dydį, turi būti atsižvelgta į kreditoriaus poreikius ir skolininko išteklius.
2.  Nepaisant 1 dalies, nustatydamas išlaikymo išmokų sumą, bylą nagrinėjantis teismas remiasi faktiniais ir dabartiniais kreditoriaus poreikiais ir faktiniais ir dabartiniais skolininko ištekliais, atsižvelgdamas į pastarojo pagrįstus poreikius ir į visas kitas jo ar jos turimas išlaikymo prievoles.
Pakeitimas 42
20 straipsnis
Į šiame reglamente nurodytos teisės nuostatas gali būti neatsižvelgiama tik tuomet, jei jų taikymas yra akivaizdžiai nesuderinamas su ginčo nagrinėjimo vietoje galiojančia viešąja tvarka. Tačiau į šiame reglamente nurodytos valstybės narės teisės nuostatas negali būti neatsižvelgiama dėl šios priežasties.
Į šiame reglamente nurodytos teisės nuostatas gali būti neatsižvelgiama tik tuomet, jei jų taikymas yra akivaizdžiai nesuderinamas su ginčo nagrinėjimo vietoje galiojančia viešąja tvarka.
Pakeitimas 43
21 straipsnis
Siekiant nustatyti pagal šį reglamentą taikytiną teisę, kiekvienas teritorinis vienetas laikomas valstybe, kai ją sudaro keli savas išlaikymo prievoles reglamentuojančias normas turintys teritoriniai vienetai.
Valstybė, kurioje įvairūs teritoriniai vienetai turi savas išlaikymo prievolėms taikytinas taisykles, neprivalo taikyti šio reglamento sprendžiant prieštaravimas tarp šiuose teritoriniuose vienetuose taikomų normų.
Pakeitimas 44
22 straipsnis
1.  Nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas atsakovui įteikiamas vienu iš šių būdų:
Dokumentai įteikiami vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento XXX/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse nuostatomis.
a) asmeniškai, adresatui pasirašant gavimo patvirtinimą su nurodyta data;
b) asmeniškai, kompetentingam asmeniui pasirašant dokumentą, kuriame pažymima, kad adresatas gavo dokumentą arba kad jis be jokių pateisinamų priežasčių atsisakė jį priimti, o taip pat nurodoma data, kurią dokumentas buvo įteiktas;
c) paštu, adresatui pasirašius ir išsiuntus gavimo patvirtinimą su nurodyta data;
d) elektroniniu būdu, pavyzdžiui, faksu arba elektroniniu paštu, adresatui pasirašius ir išsiuntus gavimo patvirtinimą su nurodyta data.
2.  Po dokumento įteikimo pagal 1 dalį atsakovui suteikiama ne mažiau kaip 30 dienų pasiruošti gynybai.
3.  Valstybės narės per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos praneša Komisijai apie jų taikomus dokumento įteikimo būdus. Valstybės narės Komisijai praneša apie bet kuriuos šios informacijos pakeitimus.
Komisija pateikia šią informaciją visuomenei.
Pakeitimas 45
29 straipsnis
Pareiškėjas, kuris kilmės valstybėje narėje pasinaudojo visa ar daline teisine pagalba arba buvo atleistas nuo teismo išlaidų apmokėjimo, turi teisę sprendimo vykdymo metu naudotis vykdymo valstybės teisėje nustatytomis palankiausiomis teisinės pagalbos ar atleidimo nuo teismo išlaidų apmokėjimo sąlygomis.
Pareiškėjas, kuris kilmės valstybėje narėje pasinaudojo visa ar daline teisine pagalba arba buvo atleistas nuo teismo išlaidų apmokėjimo, turi teisę sprendimo vykdymo metu gauti teisinę pagalbą pagal 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvą 2003/8/EB, kurioje numatomas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimas nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams spręsti teikimo taisykles¹, ar teisę į vykdymo valstybės teisėje nustatytą didžiausią galimą atleidimą nuo teismo išlaidų.
_______________________________
1 OL L 26, 2003 1 31, p. 41.
Pakeitimas 61 ir 46
33 straipsnis
Skolininko prašymu gali būti nuspręsta dalinai ar visiškai atsisakyti vykdyti sprendimą ar laikinai sustabdyti jo vykdymą šiais atvejais:
Skolininko prašymu gali būti nuspręsta dalinai ar visiškai atsisakyti vykdyti sprendimą ar laikinai sustabdyti jo vykdymą šiais atvejais:
(a) skolininkui pranešus apie naujas aplinkybes arba aplinkybes, kurios buvo nežinomos kilmės teismui priimant sprendimą;
a) kai skolininkas praneša apie naujas susijusias svarbias aplinkybes arba tokias aplinkybes, kurios nebuvo žinomos kilmės teismui priimant sprendimą;
(b) skolininkui pateikus prašymą dėl kilmės teismo sprendimo peržiūros pagal 24 straipsnį, ir jei kitas sprendimas dar nebuvo priimtas;
(b) kai skolininkas pateikė prašymą dėl kilmės teismo sprendimo peržiūros pagal 24 straipsnį, ir jei kitas sprendimas dar nebuvo priimtas;
(c) jei skolininkas jau sumokėjo skolą;
(c) jei skolininkas jau sumokėjo skolą;
d) dėl senaties dalinai ar visiškai nebegalima įvykdyti kilmės teismo sprendimo;
(d) dėl senaties dalinai ar visiškai nebegalima įvykdyti kilmės teismo sprendimo;
(e) teismo sprendimas, priimtas kilmės valstybėje narėje, yra nesuderinamas su vykdymo valstybėje narėje priimtu sprendimu arba patenkina sąlygas, būtinas jam pripažinti vykdymo valstybėje narėje.
(e) teismo sprendimas, priimtas kilmės valstybėje narėje, yra nesuderinamas su vykdymo valstybėje narėje priimtu sprendimu arba patenkina sąlygas, būtinas jam pripažinti vykdymo valstybėje narėje.
Pakeitimas 47
34 straipsnio 2 dalis
2.  Tiesioginio mėnesinio mokėjimo vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik tada, kai teismo sprendimas skolininkui buvo įteiktas kuriuo nors iš 22 straipsnyje minimų būdų.
2.  Tiesioginio mėnesinio mokėjimo vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik tada, kai teismo sprendimas skolininkui buvo įteiktas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento XXX/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse nuostatomis.
Pakeitimas 48
35 straipsnio 1 dalis
1.  Kreditoriaus prašymu kilmės teismas, kuriam perduota nagrinėti bylą iš esmės, gali išduoti laikino banko sąskaitos įšaldymo vykdomąjį raštą, skirtą bankui, kuriame skolininkas turi sąskaitą, kitoje valstybėje narėje. Laikino banko sąskaitos įšaldymo prašymas ir vykdomasis raštas turi atitikti šio reglamento IV priede pateikiamą pavyzdį.
1.  Kreditoriaus prašymu teismas, kuriam byla perduota nagrinėti iš esmės, gali išduoti laikino banko sąskaitoje esančios sumos, kuri reikalinga išlaikymo prievolei vykdyti, įšaldymo vykdomąjį raštą, skirtą bankui, kuriame skolininkas turi sąskaitą, kitoje valstybėje narėje. Laikino banko sąskaitos įšaldymo prašymas ir vykdomasis raštas turi atitikti šio reglamento IV priede pateikiamą pavyzdį.
Pakeitimas 49
35 a straipsnis (naujas)
35a straipsnis
Kiti vykdomieji raštai
Bylą nagrinėjantis teismas gali įsakyti vykdyti ir kitas jo manymu tinkamas vykdymo užtikrinimo priemones, numatytas jo nacionalinėje teisėje.
Pakeitimas 50
38 straipsnio 1 dalis
1.  Jei reikia, VI skyriaus nuostatos taikomos autentiškų dokumentų ir vykdymo šalių susitarimų pripažinimui ir vykdymui. Kompetentinga valstybės narės, kurioje yra vykdomas autentiškas dokumentas arba šalių susitarimas, institucija bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu išduoda dokumento išrašą, naudodama šio reglamento II priede pateikiamą pavyzdį.
1.  Jei reikia, VI skyriaus nuostatos taikomos autentiškų dokumentų ir vykdymo šalių susitarimų pripažinimui ir vykdymui. Kompetentinga valstybės narės, kurioje yra vykdomas autentiškas dokumentas arba šalių susitarimas, institucija automatiškai išduoda šalims dokumento išrašą, naudodama šio reglamento II priede pateikiamą pavyzdį.
Pakeitimai 51, 52, 53, 54, 55 ir 56
44 straipsnis
1.  Centrinės valdžios institucijos leidžia naudotis informacija, galinčia palengvinti išlaikymo išieškojimą šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis. Ši informacija pateikiama siekiant:
1.  Centrinės valdžios institucijos leidžia naudotis informacija, konkrečiu atveju galinčia palengvinti išlaikymo išieškojimą šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis. Ši informacija pateikiama siekiant:
a) nustatyti skolininko buvimo vietą;
a) nustatyti skolininko buvimo vietos adresą;
b) įvertinti skolininko turtą, ypač jo pajamų dydį ir kilmę;
c) nustatyti skolininko darbdavį;
d) nustatyti skolininko turimas banko sąskaitas.
1a.  Pagal proporcingumo principą kiekvienu atskiru atveju turėtų būti nustatoma, kurie asmens duomenys remiantis turima informacija turėtų būti tvarkomi, ir tokia teisė turėtų būti suteikiama tik prireikus palengvinti išlaikymo prievolių vykdymą.
1b.  Biometriniai duomenys, pvz., pirštų atspaudai arba DNR duomenys, netvarkomi.
1c.  Tam tikro pobūdžio duomenys, kurie susiję su rasine arba tautine kilme, politinėmis pažiūromis, religiniais arba filosofiniais įsitikinimais, naryste partijose arba profesinėse sąjungose, seksualine orientacija arba sveikata, tvarkomi tik prireikus ir atsižvelgiant į tai, kiek tai reikalinga konkrečiu atveju, bei laikantis specialių apsaugos nuostatų.
2.  1 dalyje nurodyta informacija apima valstybių narių kompetentingos administracijos ir valdžios institucijų turimus duomenis šiose srityse:
a) mokesčių,
b) socialinio draudimo, įskaitant darbdavių ir dirbančių asmenų mokamas socialines įmokas,
c) gyventojų registrų,
d) turto registrų,
e) transporto priemonių registrų,
f) centrinių bankų.
2a.  Prašymai pateikti informaciją, kuri nepaminėta 2 dalyje, turėtų būti pagrįsti ir būtini 1 dalyje išvardytiems tikslams pasiekti.
3.  Šiame straipsnyje minima informacija jokiu būdu negali būti naudojama naujų įrašų kūrimui valstybėje narėje.
Pakeitimas 57
46 straipsnio 3 dalis
3.  Teismas gali saugoti pagal šį reglamentą perduotą informaciją tik tol, kol ji reikalinga išlaikymo išieškojimui palengvinti. Saugojimo terminas negali būti ilgesnis nei vieneri metai.
3.  Teismas gali saugoti pagal šį reglamentą perduotą informaciją tik tol, kol ji reikalinga išlaikymo išieškojimui palengvinti.
Pakeitimas 58
48 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Šio reglamento nuostatos atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir reglamente reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų fizinių asmenų teises ir laisves, susijusias su asmens duomenų tvarkymu, ypač jų teisę į privatumą, siekiant užtikrinti laisvą asmens duomenų srautą Bendrijoje;
Pakeitimas 59
50 straipsnis
Šio reglamento priedų pakeitimai priimami pagal 51 straipsnio 2 dalyje minimą patariamąją procedūrą.
(Šis pakeitimas variantui lietuvių kalba įtakos neturi.)
Pakeitimas 60
51 straipsnis
1.  Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas Komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.
1.  Komisijai padeda Reglamento (EB) Nr. 44/2001 75 straipsnyje numatytas Komitetas.
2.  Darant nuorodą į šią dalį, taikoma Sprendimo 1999/468/EB 3 straipsnyje numatyta patariamoji procedūra, atsižvelgiant į jo 7 straipsnio 3 dalies nuostatas.
2.  Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Minų uždraudimo dešimtosios metinės (Otavos konvencija)
PDF 222kWORD 64k
2007 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 1997 m. Otavos konvencijos dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo dešimtųjų metinių
P6_TA(2007)0621RC-B6-0518/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl sausumos minų, ypač į 2005 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl pasaulio be minų(1),

–   atsižvelgdamas į 1997 m. Otavos konvenciją dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio mėnesį patvirtintą Nairobio veiksmų planą,

–   atsižvelgdamas aštuntąjį Otavos konvenciją pasirašiusių valstybių susitikimą, vykusį 2007 m. lapkričio mėn. Jordanijoje, į tai, kad 2008 m. vyks devintasis šią konvenciją pasirašiusių valstybių susitikimas ir 2009 m. vyks antroji persvarstymo konferencija,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinę sausumos minų uždraudimo kampaniją (TSMUK), kuri vykdoma 70 pasaulio šalių,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1724/2001(2) ir į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1725/2001(3),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį straipsnį,

A.   kadangi 2007 m. lapkričio mėn. Otavos konvenciją buvo pasirašiusios 156 šalys,

B.   kadangi daugelis nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamentas pradėjo iniciatyvas, kad būtų imtasi tolesnių veiksmų siekiant vykdyti sausumos minų kontrolę ir jas uždrausti,

C.   kadangi tik kelios šalys vis dar gamina priešpėstines minas (PPM), o prekyba jomis iš esmės nutrūkusi; ir kadangi nuo 1999 m. Otavos konvencijos šalys sunaikino apie 41,8 mln. PPM,

D.   kadangi nuo 1999 m iki 2004 m. pašalinta 4 mln. PPM ir 1 mln. prieštankinių minų (PTM) ir išminuotas didesnis kaip 2 000 km² (Liuksemburgui prilygstantis plotas) užminuotos teritorijos plotas,

E.   kadangi vis dėlto manoma, kad visame pasaulyje užminuotas didesnis kaip 200 000 km² plotas (Senegalui prilygstantis plotas) arba jame liko nesprogusių sprogmenų,

F.   kadangi, sprendžiant pagal šiuos duomenis, daugiau kaip 90 valstybių teritorija yra užteršta minomis ir nesprogusiais sprogmenimis,

G.   kadangi nelaimingų atsitikimų, apie kuriuos pranešta, skaičius sumažėjo nuo 11 700 (2002 m.) iki 5 751 (2006 m.),

H.   kadangi vis dėlto apytikris sausumos minų ir laiku nesuveikusių sprogmenų aukų, apie kurias nepranešama, skaičius siekia 15 000–20 000 per metus,

I.   kadangi pirmą kartą sunaikinama ir pašalinama daugiau minų nei jų įkasama,

J.   kadangi priešpėstines minas vis mažiau naudoja vyriausybės, išskyrus Birmą (Mianmarą) ir Rusiją, kuriose ir toliau naudojamos naujos žemės minos, ir kadangi nevyriausybiniai subjektai mažiau naudoja minų ir savos gamybos sprogmenų, nors vis dar naudoja juos ne mažiau kaip aštuoniose valstybėse,

K.   kadangi 2007 m. gruodžio mėn. duomenimis 35 nevalstybiniai ginkluoti subjektai, pasirašė Įsipareigojimą pagal Ženevos raginimą visiškai uždrausti priešpėstines minas ir bendradarbiauti kovojant su minomis ir įsipareigojo visiškai uždrausti priešpėstines minas,

L.   kadangi manoma, kad 78 šalys vis dar turi sukaupusios maždaug 250 mln. sausumos minų ir 13 valstybių, nepasirašiusių Otavos konvencijos, tebegamina ar turi teisę gaminti PPM,

M.   kadangi sukauptas PPM reikia kuo greičiau, ne vėliau kaip iki Otavos konvencijoje numatyto ketverių metų laikotarpio pabaigos, sunaikinti;

N.   kadangi devynios Otavos konvenciją pasirašiusios valstybės per ketverius metus nuo prisijungimo prie konvencijos datos dar turi sunaikinti savo atsargas,

O.   kadangi Otavos konvenciją pasirašiusioms valstybėms reikia teikti papildomą paramą siekiant kuo daugiau sutarties šalių paskatinti įvykdyti prisiimtą įpareigojimą per 10 metų nuo prisijungimo prie Otavos sutarties datos pašalinti visas minas,

P.   kadangi nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios tarptautinė bendruomenė skyrė daugiau kaip 3,4 mlrd. JAV dolerių kovos su minomis veiksmų programoms (išminavimas ir pagalba aukoms), o Europos Sąjunga išleido beveik 335 mln. EUR,

Q.   kadangi vis dėlto tokioms programoms skiriamų išlaidų visame pasaulyje 2005 m. sumažėjo iki 250 mln. EUR ir, nors 2006 m. jų padidėjo iki 316 mln. EUR, šis procesas pernelyg lėtas,

R.   kadangi Europos Sąjunga įsipareigojusi ilgą laiką vadovauti kovos su minomis veiksmams ir juos finansuoti, siekdama, kad sutartis taptų visuotinė ir būtų įgyvendinta,

S.   kadangi Komisija 2007 m. įsipareigojo skirti 33 mln. EUR kovai su minomis dešimtyje šalių (Baltarusijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kambodžoje, Kipre, Etiopijoje, Bisau Gvinėjoje, Jordanijoje, Libane, Senegale ir Sudane),

T.   kadangi 2005–2007 m. strategijos dokumente pabrėžiama, kad naudinga numatyti specialią biudžeto eilutę, į kurią būtų įrašoma lėšų veiklos, susijusios su priešpėstinėmis sausumos minomis (PPSM), išlaidoms padengti, siekiant sudaryti galimybes reaguoti į neatidėliotinus ir neplanuotus poreikius, siekiant stiprinti ir didinti kovos su minomis veiksmų, kurių imtasi pagal ilgalaikes humanitarines ir socialines bei ekonomines vystymo programas, efektyvumą tais atvejais, kai įgyvendinant šalies strateginį dokumentą (ŠSD), nacionalinę orientacinę programą (NOP) ar atitinkamas priemones teisėtai negalima remti veiksmų, susijusių su PPSM arba EB politiškai jautriais ir svarbiais atvejais ir siekiant remti nevyriausybines organizacijas,

U.   kadangi vis dėlto Komisijos numatyta biudžeto eilutė, skirta veiksmų, susijusių su PPSM, išlaidoms padengti, 2006 m. pabaigoje buvo panaikinta pagal stabilumo priemonę, o EB kovos su minomis veiksmų strategijos ir programų įgyvendinimo laikas baigiasi šiais metais, taigi programas pagal Komisijos parengtas gaires įgyvendins beveik vien tik EB delegacijos, integruodamos šiuos veiksmus į šalių ir regionų strateginius dokumentus; kadangi, be to, šalys, kurios yra EB partnerės ir susiduria su minomis susijusia problema, turės nuspręsti, kiek svarbūs kovos su minomis veiksmai, kurie bus nurodomi jų bendruose paramos prioritetų sąrašuose, pateikiamuose Komisijai kartu su finansinės paramos prašymais,

V.   kadangi, nors Komisija teigia, kad ji toliau tvirtai įsipareigojusi remti Otavos konvenciją, gali būti ir yra reiškiamas susirūpinimas dėl būsimų EB finansinių išteklių, skiriamų kovos su minomis veiksmams,

W.   kadangi būtina geriau teikti pagalbą nukentėjusiems nuo minų ir geriau juos socialiai ir ekonomiškai integruoti, kaip raginama Otavos konvencijos 6 straipsnyje; kadangi apytikriai apskaičiuota, kad pasaulyje apie 450 000–500 000 žmonių išgyveno po nelaimingų atsitikimų, susijusių su minomis, ir kadangi daugėja žmonių, kurie išgyveno sprogus sausumos minoms ar išlikusiems nesprogusiems sprogmenims, ir kuriems reikalinga priežiūra bei reabilitacija; kadangi iš visų nelaimingų atsitikimų trimis ketvirtadaliais atvejų, apie kuriuos pranešta, nukentėjo civiliai asmenys, iš jų 34 proc. buvo vaikai,

X.   dar kartą pabrėždamas poreikį stiprinti tarptautinę humanitarinę teisę, taikomą kitokioms, ne priešpėstinėms minoms, vadovaujantis konvencija dėl tam tikrų įprastinių ginklų (angl. CCW), atsižvelgiant į tai, kad prieštankinės minos, kuriose įtaisyti jautrūs sprogdikliai ir minas išmontuoti trukdantys įtaisai ir kurios gali sprogti dėl netyčinio asmens veiksmo, jau uždraustos pagal Otavos konvenciją, kadangi jos kelia didelį pavojų pažeidžiamoms bendruomenėms ir humanitarinę pagalbą teikiantiems darbuotojams, taip pat išminuotojams;

Y.   yra susirūpinęs, kad lieka nedaug laiko 29 šalims, kurioms pagal sutartį nustatytas išminavimo terminas 2009 m. arba 2010 m., ir ypač pabrėžia, kad viena ES valstybė narė nesugebėjo net pradėti išminavimo veiksmų, nors ir buvo įsipareigojusi pagal sutartį baigti visus išminavimo veiksmus iki 2009 m., o kita valstybė narė pradėjo veiksmus tik šių metų spalio mėnesį,

Z.   susirūpinęs pažymi, kad išgyvenusiųjų paramos finansavimas sudaro tik 1 proc. bendros sumos, skiriamos kovos su minomis veiksmams finansuoti, ir kad, manoma, jog nedaroma reikiamos pažangos siekiant patenkinti išgyvenusiųjų poreikius ir užtikrinti jų teises; kadangi bent 13 šalių reikia skubiai numatyti naujas arba papildomas švietimo apie minų keliamą grėsmę programas;

1.   ragina visas valstybes pasirašyti ir ratifikuoti Otavos konvenciją, kad ji būtų visuotinė, ir siekti bendro tikslo – pasaulio be minų;

2.   pabrėžia, jog ypač svarbu, kad prie Otavos konvencijos prisijungtų JAV, Rusija, Kinija, Pakistanas ir Indija;

3.   ragina dvi ES valstybes nares, dar neprisijungusias prie konvencijos arba nebaigusias jos ratifikavimo proceso, tai padaryti iki 2009 m. vyksiančios Otavos konvencijos persvarstymo konferencijos;

4.   ragina visus ginkluotus nevalstybinius subjektus gerbti humanitarinės teisės normas, numatytas Otavos konvencijoje, nustoti gaminti bei naudoti priešpėstines sausumos minas ir pasirašyti įsipareigojimo aktą pagal Ženevos raginimą;

5.   ragina Tarybą, ES valstybes nares ir šalis kandidates nedelsiant pradėti ruoštis 2009 m. Otavos konvencijos persvarstymo konferencijai ir pateikti šiuo tikslu parengtus pasiūlymus dėl bendrų veiksmų;

6.   ragina visas konvenciją pasirašiusias valstybes visapusiškai ir greitai įgyvendinti visus įsipareigojimus pagal Otavos konvenciją;

7.   skatina visas valstybes nares, šalis kandidates ir Otavos konvencijos šalis atkreipti dėmesį į tai, kokį poveikį gali turėti plačiai pripažinta Raudonojo kryžiaus Tarptautinio komiteto nuomonė, kad visos minos, kurios gali sprogti prie jų prisiartinus ar prisilietus žmonėms yra priešpėstinės, pagal konvenciją draudžiamos minos; pabrėžia, kad tai būtent reikštų, jog laidiniai sprogdikliai, elektros impulsais valdomi sprogdikliai, horizontalūs sprogdikliai, žemo slėgio sprogdikliai, minas išmontuoti trukdantys įtaisai ir panašaus tipo sprogdikliai yra draudžiami valstybėse, kurios yra šios konvencijos šalys;

8.   ragina valstybes nares ir šalis kandidates nedelsiant imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad prieštankinės minos, kurios sprogsta prie jų priartėjus, esant netoliese ar prisilietus žmogui, būtų sunaikintos pagal Otavos konvencijos nuostatas;

9.   ragina Komisiją išlaikyti savo pasiryžimą ir toliau dėti pastangas siekiant visomis įmanomomis priemonėmis finansiškai padėti bendrijoms ir asmenims, kurie nukentėjo nuo nelaimingų atsitikimų dėl sausumos minų, apimant teritorijas, kurias valdo arba kurioms įtaką daro ginkluotos nevalstybinės pajėgos, ir ragina Komisiją 2008 m. pradžioje atsiskaityti Parlamentui ir paaiškinti savo veiksmus šioje srityje;

10.   ragina Komisiją vėl įrašyti specialią biudžeto eilutę, skirtą kovos su minomis veiksmams, susijusiems su priešpėstinėmis minomis, pagalbos nukentėjusiems teikimui ir atsargų naikinimo veiklai valstybėse, kurios yra konvencijos šalys, finansuoti, kai tai negali būti finansuojama pagal naujas finansavimo priemones; ragina Komisiją užtikrinti, kad po 2007 m. būtų skirta reikiamų išteklių;

11.   ragina Komisiją išlaikyti pakankamai personalo, siekiant užtikrinti veiksmingą priešpėstinių minų uždraudimo politikos įgyvendinimą, taip pat užtikrinti, kad kovos su minomis veiksmai būtų aiškiai įtraukti į tų valstybių konvencijos šalių, kuriose esama minų, šalių strateginius dokumentus ir nacionalines orientacines programas, ir stebėti visą, pagal skirtingas finansines priemones teikiamą kovos su minomis veiksmų finansavimą;

12.   ragina valstybes, kurios yra konvencijos šalys, ypač ES valstybes nares ir šalis kandidates, užtikrinti, kad jos savo išminavimo veiklai skiriamu finansavimu prisidėtų prie nacionalinių išminavimo pajėgumų, siekiant užtikrinti, kad išminavimo veikla būtų tęsiama tol, kol bus išminuotos visos teritorijos, kuriose žinoma ar įtariama esant minų;

13.   ragina Tarybą ir Komisiją toliau remti pastangas siekiant įpareigoti ginkluotus nevalstybinius subjektus uždrausti sausumos minas, tačiau tai nereiškia, kad jie remiami ar kad pripažįstama jie ar jų veiklos teisėtumas;

14.   ragina valstybes, kurių teritorijoje esama minų, ir tarptautinius rėmėjus teikti didesnę pirmenybę fizinei ir ekonominei po nelaimingų atsitikimų išgyvenusių asmenų reabilitacijai, kadangi nepakankamai atsižvelgiama į jų poreikius;

15.   ragina atitinkamus komitetus artimai stebėti Konvencijos dėl įprastinių ginklų susitikimus ir juose dalyvauti, pranešti apie valstybių narių iniciatyvas, susijusias su priešpėstinėmis minomis, ir pranešti apie kitas tarptautines šių ginklų naikinimo priemones;

16.   primena, kad visos Otavos konvenciją pasirašiusios šalys įsipareigoja niekada jokiomis aplinkybėmis niekam nepadėti, nieko neskatinti ir neversti vykdyti kokios nors veiklos, kuri draudžiama valstybėms, kurios yra konvencijos šalys;

17.   ragina valstybes, kurios yra konvencijos šalys, užtikrinti, kad finansinėms institucijoms, kurios veikia jų teritorijoje ir (arba) kurioms taikomi jų teisės aktai, nebūtų leidžiama investuoti į įmones, kurios dalyvauja priešpėstinių sausumos minų gamybos, kaupimo arba perdavimo veikloje;

18.   ragina ES, valstybes nares ir šalis kandidates uždrausti bet kokią tiesioginę ar netiesioginę finansinę paramą, teikiamą privačių ar viešųjų finansinių institucijų, kurios veikia jų teritorijoje ir (arba) kurioms taikomi jų teisės aktai, įmonėms, kurios dalyvauja priešpėstinių sausumos minų gamybos, kaupimo arba perdavimo veikloje; mano, kad šis draudimas turėtų būti įtrauktas į Europos ir nacionalinius teisės aktus;

19.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos generaliniam sekretoriui, Raudonojo kryžiaus tarptautiniam komitetui, Tarptautinei sausumos minų uždraudimo kampanijai, organizacijai "Geneva Call", AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai, Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos Federacijos, Kinijos Liaudies Respublikos, Pakistano bei Indijos vyriausybėms ir valstybių, kurios yra konvencijos šalys, ir devintojo Otavos konvenciją pasirašiusių valstybių susitikimo ir antrosios persvarstymo konferencijos paskirtajam pirmininkui.

(1) OL C 157 E, 2006 7 6, p. 473.
(2) OL L 234, 2001 9 1, p. 1.
(3) OL L 234, 2001 9 1, p. 6.


ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikimas - ES ir Kinijos dialogas dėl žmogaus teisių
PDF 351kWORD 63k
2007 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikimo - ES ir Kinijos dialogo dėl žmogaus teisių
P6_TA(2007)0622RC-B6-0543/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 28 d. Pekine vykusio 10-ojo Kinijos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo metu priimtą bendrą pareiškimą,

–   atsižvelgdamas į savo Žmogaus teisių pakomitečio 2007 m. lapkričio 26 d. surengtą viešą klausymą tema "Žmogaus teisės Kinijoje rengiantis olimpinėms žaidynėms",

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 17 d. Pekine ir 2007 m. gegužės 15 ir 16 d. Berlyne vykusius ES ir Kinijos dialogo žmogaus teisių klausimais etapus,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 6 d. rezoliuciją dėl dialogo žmogaus teisių klausimais eigos ir konsultacijų su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl Kinijos vyriausybės ir Dalai Lamos pasiuntinių dialogo(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos(3) santykių ir į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kinijos,

–   atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 13 d. priimtas Europos Sąjungos gaires dėl dialogų žmogaus teisių klausimais ir į 2004 m. gruodžio 9 d. patvirtintą šių gairių įgyvendinimo vertinimą,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes metines rezoliucijas dėl žmogaus teisių pasaulyje,

–   atsižvelgdamas į JT olimpinių paliaubų dokumentą, kurį 2007 m. spalio 31 d. priėmė JT Generalinė Asamblėja (A/RES/62/4) ir kuriame JT valstybės narės kviečiamos olimpinių žaidynių metu laikytis taikos ir ją skatinti,

–   atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 60-ąsias metines,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi 1998 m. įsteigus ES ir Kinijos vadovų susitikimo mechanizmą Kinijos ir ES santykiai labai sutvirtėjo politiniu ir ekonominiu požiūriu,

B.   kadangi bet koks sprendimas pradėti dialogą žmogaus teisių klausimais priimamas remiantis tam tikrais Tarybos nustatytais kriterijais, o ši ypač atsižvelgia į pagrindinius ES susirūpinimą realia žmogaus teisių padėtimi atitinkamoje valstybėje keliančius klausimus, į nuoširdų atitinkamos valstybės valdžios institucijų įsipareigojimą tokiu dialogu pagerinti realią žmogaus teisių padėtį šalyje ir į teigiamą įtaką, kurią dialogas žmogaus teisių klausimais gali turėti žmogaus teisių padėčiai,

C.   kadangi 2008 m. Pekino olimpinės žaidynės turėtų būti ideali istorinė proga sutelkti pasaulio dėmesį į žmogaus teisių padėtį Kinijoje,

D.   kadangi ES grindžiama laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principais ir jais vadovaujasi; kadangi, ES nuomone, šių principų laikymasis yra būtina taikos ir stabilumo bet kurioje visuomenėje sąlyga,

E.   kadangi ES ir Kinijos strateginė partnerystė labai svarbi ES ir Kinijos santykiams ir kadangi tikra partnerystė turi būti grindžiama bendromis vertybėmis,

F.   kadangi stiprinant ir gilinant ES ir Kinijos santykius galima užtikrinti panašią nuomonę dėl veiksmų sprendžiant visuotines problemas, pvz., klimato kaitos, saugumo, terorizmo ir ginklų neplatinimo,

G.   kadangi nuolat gaunama nerimą keliančių pranešimų apie politinius įkalinimus, ypač žurnalistų, žmogaus teisių veikėjų, religinių ir tautinių mažumų atstovų, galimus kankinimo atvejus, paplitusį prievartinio darbo naudojimą, dažną mirties bausmės taikymą ir nuolatinius religijos, žodžio ir žiniasklaidos, įskaitant internetą, laisvės suvaržymus bei apie tai, kad Kinijos vyriausybė griežtai kontroliuoja informaciją apie Tibetą ir galimybę patekti į Kinijos Tibeto teritoriją; kadangi dėl to sunku tiksliai nustatyti žmogaus teisų pažeidimų mastą,

H.   kadangi Kinijos dalyvavimas pasaulio politikoje ir įtaka jai per pastarąjį dešimtmetį itin išaugo; kadangi patikimumas, demokratinės vertybės ir atsakomybė turėtų sudaryti ES ir Kinijos santykių pagrindą,

ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimas

1.   džiaugiasi, kad 10-ojo ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo metu priimta bendroji deklaracija, kuria abi šalys dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą plėtoti visapusišką strateginę partnerystę siekiant spręsti visuotinius uždavinius ir pritaria tolesniam ES ir Kinijos santykių vystymuisi ir jų artimam bendradarbiavimui sprendžiant įvairius klausimus;

2.   apgailestauja, kad per ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimą Tarybai ir Komisijai vėl nepavyko ryžtingai iškelti žmogaus teisių klausimų, taip siekiant jiems suteikti daugiau politinės reikšmės ir kad artėjant olimpinėms žaidynėms ES nepasinaudojo galimybe aptarti didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių Kinijoje keliančių klausimų;

3.   ragina Kiniją ir ES užtikrinti geriau suderintą partnerystę prekybos ir ekonomikos klausimais, nes taip būtų pasiektas tvarus augimas ir socialinė plėtra, ypač klimato kaitos, aplinkos ir energetikos srityse;

4.   mano, kad Europos produkcijos ir prekių ženklų piratavimas ir padirbinėjimas Kinijos pramonės įmonėse yra rimtas tarptautinės prekybos taisyklių pažeidimas; ragina Kinijos valdžios institucijas žymiai pagerinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą;

5.   tuo pat metu reikėtų užtikrinti didesnį nuoseklumą ir glaudesnį žmogaus teisių ir prekybos bei saugumo ryšį; todėl ragina ES užtikrinti, kad jos prekybos santykių su Kinija gerinimas priklausytų nuo reformų žmogaus teisių srityje ir šiuo požiūriu ragina Tarybą, prieš baigiant derybas dėl bent kokio naujo Partnerystės ir bendradarbiavimo pagrindų susitarimo (PBPS), išsamiai įvertinti žmogaus teisių padėtį;

6.   todėl džiaugiasi, kad buvo pradėtos derybos dėl PBPS, kuris apims visas ES ir Kinijos dvišalių santykių sritis, įskaitant veiksmingą ir naudojamą žmogaus teisių sąlygą ir bendradarbiavimo politiniais klausimais stiprinimą bei didinimą; atsižvelgdamas į tai, kad be oficialaus Parlamento pritarimo PBPS negalimas, pakartoja savo prašymą įtraukti Parlamentą į visus būsimus šalių dvišalius santykius;

7.   primygtinai prašo, kad po įvykių Tiananmenio aikštėje pradėtas taikyti ES ginklų embargas Kinijai būtų taikomas tol, kol bus padaryta pažanga žmogaus teisių srityje; primena ES valstybėms narėms, kad vienas iš ES ginklų eksporto elgesio kodekso kriterijų yra pagarba žmogaus teisėms tokio eksporto galutinės paskirties šalyje;

8.   nerimauja, kad, nepaisant pakartotinių Kinijos vyriausybės patvirtinimų, jog ji ketina ratifikuoti Jungtinių Tautų Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP), tai vis dar nepadaryta; todėl ragina Kiniją be tolimesnio delsimo šį paktą ratifikuoti ir įgyvendinti;

ES ir Kinijos dialogas žmogaus teisių klausimais

9.   apgailestauja, kad žmogaus teisių klausimas Kinijoje vis dar lieka nerimą keliančiu dalyku; todėl pabrėžia, kad reikia sustiprinti ir pagerinti ES ir Kinijos dialogą žmogaus teisių klausimais; ragina Tarybą pateikti išsamesnės informacijos Parlamentui; mano, kad reikalinga tęsti prieš dialogą vykstančių ES ir Kinijos žmogaus teisių klausimams skirtų teisės seminarų, kuriuose dalyvauja akademinės ir pilietinės visuomenės atstovai, rengimą ir, šiuo atžvilgiu, pritaria ES ir Kinijos akademinio žmogaus teisių tinklo sukūrimui remiantis Europos iniciatyvos demokratijai ir žmogaus teisėms remti 3 tikslu; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su Europos Parlamentu, užtikrinti veiksmingą šio tinklo veiklą;

10.   mano, kad klausimai, aptariami per nuoseklius dialogo su Kinija etapus, pvz., dėl TPPTP ratifikavimo, baudžiamojo teisingumo sistemos reformos, įskaitant mirties bausmę ir pataisos darbus, išraiškos laisvės, ypač internete, spaudos laisvės, laisvės naudotis informacija, sąžinės, religijos ir minties laisvės, mažumų padėties Tibete, suimtųjų per įvykius Tiananmenio aikštėje paleidimo, darbuotojų ir kitų teisių, turi ir toliau būti keliami dialogo metu, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kaip taikomos per ankstesnius dialogus ir seminarus teisės klausimais patvirtintos rekomendacijos; taigi ragina Tarybą apsvarstyti galimybę pratęsti dialogą ir suteikti daugiau laiko iškeltiems klausimams aptarti; be to, ragina Tarybą ir Komisiją ypatingą dėmesį atkreipti į tai, ar laikomasi Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, ypač dėl nepriklausomų profesinių sąjungų ir vaikų darbo;

11.   atkreipia dėmesį į Kinijos įsipareigojimą remti JT Žmogaus teisių tarybą jai patikimai, objektyviai ir neselektyviai sprendžiant žmogaus teisių klausimus ir ragina glaudžiau bendradarbiauti JT sistemoje ir su JT žmogaus teisių organais bei laikytis tarptautinių žmogaus teisių standartų, kurie numatyti atitinkamuose tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose, įskaitant mažumų teises;

12.   atkreipia dėmesį į tai, kad būtina, jog Kinija užtikrintų išraiškos ir religijos bei minties laisves; teigia, kad, ypač atsižvelgiant į Kinijos pareigūnų diskusijas dėl "religijos" ir ypač "teisėtos religijos" sąvokos, būtina parengti išsamų religijos įstatymą, atitinkantį tarptautinius standartus ir garantuojantį tikrą religijos laisvę; apgailestauja, kad esama prieštaravimų tarp konstitucinės tikėjimo laisvės (kuri įtvirtinta Kinijos Konstitucijos 36 straipsnyje) ir nuolatinio valstybės kišimosi į religinių bendruomenių reikalus, ypač dvasininkų mokymo, atrankos, skyrimo ir politinės doktrinos diegimo klausimais;

13.   apgailestauja, kad per šeštąjį Kinijos ir Tibeto derybų etapą nepasiekta beveik jokių rezultatų; ragina šalis dėti visas pastangas siekiant tęsti dialogą ir ragina Kinijos vyriausybę įsipareigoti pradėti esmines derybas, kuriose būtų deramai atsižvelgta į Dalai Lamos reikalavimą dėl Tibeto autonomijos; ragina Kiniją susilaikyti ir nenaudoti jėgos prieš valstybes, kurios palaiko draugiškus santykius su Dalai Lama;

14.   kartoja savo susirūpinimą dėl pranešimų apie Tibete ir kitose Tibeto gyventojų gyvenamose provincijose tebesitęsiančius žmogaus teisių pažeidinėjimus, kurie apima kankinimus, savavališkus nesankcionuotą suėmimą ir sulaikymą, religijos laisvės apribojimus, savavališkus laisvo judėjimo suvaržymus ir perauklėjimą darbo stovyklose; apgailestauja, kad nuo 2005 m. spalio mėn. suintensyvintos vadinamojo patriotinio auklėjimo kampanijos Tibeto vyrų ir moterų vienuolynuose verčiant Tibeto gyventojus pasirašyti deklaracijas, skelbiančias Dalai Lamą pavojingu separatistu; ragina Kiniją leisti nepriklausomai institucijai susisiekti su Tibeto Pančen Lama Gedhun Choekyi Nyima ir jo tėvais, kaip to prašo JT Vaiko teisių komitetas;

15.   ragina Kiniją, kuri yra JT Žmogaus teisių tarybos narė, įgyvendinti JT specialiojo pranešėjo rekomendacijas dėl kankinimų ir išduoti JT ekspertams nuolatinį kvietimą į Kiniją;

16.   mano, kad rengiantis Pekino olimpinėms žaidynėms žmogaus teisėms turėtų būti skiriama daug daugiau dėmesio; kartoja, kad "būtina gerbti universaliuosius etikos principus" ir skatinti taikią visuomenę, kuriai rūpėtų "išsaugoti žmogiškąjį orumą", kaip pabrėžiama Olimpinės chartijos 1 ir 2 pagrindiniuose principuose;

17.   prašo Tarptautinio olimpinio komiteto paskelbti jo paties vertinimą, kaip Kinija laikosi įsipareigojimų, prisiimtų 2001 m. prieš priimant sprendimą žaidynes rengti Pekine; pabrėžia ES atsakomybę atkreipti dėmesį į šį vertinimą ir dirbti kartu su savo olimpinės sistemos atstovais siekiant sukurti atsakingo elgesio rengiantis olimpinėms žaidynėms, joms vykstant ir joms pasibaigus, pagrindą;

18.   labai nerimauja dėl to, kad neseniai suaktyvėjo su olimpinėmis žaidynėmis susijęs politinis žmogaus teisių veikėjų, žurnalistų, teisininkų, peticijų teikėjų, pilietinės visuomenės veikėjų, etninių grupių, pvz., uigūrų ir visų tikėjimų išpažinėjų, ypač dvasinio judėjimo "Falun Gong" narių, persekiojimas; ragina Kinijos valdžios institucijas nedelsiant juos paleisti ir nutraukti žmogaus teisių pažeidinėjimus bei daugybės namų nekompensuojamą griovimą siekiant atlaisvinti vietą olimpinėms struktūroms;

19.   taip pat nerimauja dėl internete skelbiamos informacijos sekimo ir cenzūros ir ragina Kinijos valdžios institucijas nutraukti tūkstančių tinklapių, įskaitant Europos žiniasklaidos tinklapius, blokavimą; ragina Kinijos valdžios institucijas išlaisvinti Kinijoje įkalintą rašytoją Yang Maodong ir kitus 50 vadinamųjų "kibernetinės erdvės disidentų" bei interneto naudotojų;

20.   ragina Kiniją imtis konkrečių veiksmų Kinijos ir užsienio žurnalistų išraiškos laisvei užtikrinti ir pagarbą spaudos laisvei ugdyti; ypač nerimauja dėl to, kad nepakankamai gerai įgyvendinamas naujasis reglamentas dėl Kinijoje dirbančių užsienio žurnalistų veiklos ir ragina Kinijos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti, ypač su daugianacionalinių įmonių pagalba, vykdomą tūkstančių užsienio naujienų ir informacinių tinklaviečių cenzūrą ir blokavimą; ragina išlaisvinti visus žurnalistus, interneto naudotojus ir vadinamuosius kibernetinės erdvės disidentus ("cyber-dissidents"), kurie sulaikyti Kinijoje už tai, kad naudojosi savo teise į gauti informacijos; kartoja savo raginimą Kinijos valdžios institucijoms 2008 m. olimpinių žaidynių metu taikyti mirties bausmės moratoriumą ir atšaukti 42 asmenų kategorijoms, kurioms uždrausta įvažiuoti į Kiniją, parengtą sąrašą;

21.   atkreipia dėmesį į 2007 m. spalio mėn. viduryje vykusio 17-ojo Kinijos komunistų partijos nacionalinio partijos kongreso išvadas, kuriose atsispindi įvairios perspektyvos ir galimybės įgyvendinti aukštesnius tarptautinius žmogaus teisių standartus Kinijoje;

22.   ragina Kiniją nutraukti paramą Mianmaro režimui ir nustoti palaikyti esamą padėtį Darfūre;

o
o   o

23.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei, Kinijos Nacionaliniam Liaudies Kongresui, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir Tarptautinio olimpinio komiteto vykdomajai tarybai.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0381.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0055.
(3) OL C 305 E, 2006 12 14, p. 219.


Kova su Europoje plintančiu ekstremizmu
PDF 206kWORD 53k
2007 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su Europoje plintančiu ekstremizmu
P6_TA(2007)0623RC-B6-0512/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl rasizmo, ksenofobijos ir ekstremizmo, ypač į 1997 m. vasario 20 d. rezoliuciją dėl rasizmo, ksenofobijos ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų(1) ir į savo 2006 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl dažnėjančių rasistinių ir homofobinių išpuolių Europoje(2) bei į 2007 m. lapkričio 29 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis ir apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. sausio 27 d. rezoliuciją dėl holokausto, antisemitizmo ir rasizmo atminimo(4),

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 6, 7 ir 29 straipsnius ir į EB sutarties 13 straipsnį, pagal kuriuos ES ir valstybės narės įpareigojamos gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves ir pagal kuriuos nustatomos Europos kovos su rasizmu, ksenofobija ir diskriminacija priemonės, taip pat į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (Pagrindinių teisių chartija) ir į 2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantį Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros statutą(5) (Pagrindinių teisių agentūra),

–   atsižvelgdamas į tarptautines žmogaus teisių priemones, pagal kurias draudžiama diskriminacija dėl rasinės ir tautinės kilmės, ir ypač į Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją (EŽTK), kurias pasirašė visos valstybės narės ir daug ES nepriklausančių valstybių,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos veiklą, skirtą kovoti su rasizmu, ksenofobija, antisemitizmu ir homofobija, ypač į kovai su diskriminacija skirtą Direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(6) ir į Direktyvą 2000/78/EB, pagal kurią nustatomi vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendrieji pagrindai(7), ir taip pat atsižvelgdamas į pamatinį sprendimą dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos rezoliuciją Nr. 1344 (2003 m. rugsėjo 29 d.) dėl grėsmės demokratijai, kurią Europoje kelia ekstremistinės partijos ir judėjimai,

–   atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros paskelbtą pranešimą dėl rasizmo ir ksenofobijos ES valstybėse narėse 2007 m.,

–   atsižvelgdamas į ESBO dokumentą dėl sunkumų, kuriuos kelia neapykantos skatinami incidentai ESBO regione, ir dėl atsako į šiuos incidentus (2006 m. spalio mėn.),

–   atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.   labai susirūpinęs dėl to, kad Europoje atgyja ekstremistiniai judėjimai, sukarintos grupuotės ir partijos, kai kurios iš jų netgi turi vyriausybinių įsipareigojimų, kurių ideologija, politinė argumentacija, praktinė veikla ir elgesys grindžiami diskriminacija, įskaitant rasizmą, netoleranciją, religinės neapykantos kurstymą, socialinę atskirtį, ksenofobiją, antisemitizmą, priešiškumą romų tautybės žmonėms, homofobiją, neapykantą moterims ir kraštutinį nacionalizmą, ir kad keliose Europos šalyse neseniai buvo susidurta su smurtiniais įvykiais ir žudymu;

B.   labai sunerimęs dėl islamo fundamentalistų verbavimo ir smurto propagavimo kampanijos bei teroristinių išpuolių Europos Sąjungos teritorijoje, kurie grindžiami neapykanta Europos vertybėms ir antisemitizmu;

C.   kadangi šios ekstremistinės ideologijos nesuderinamos su ES sutarties 6 straipsnyje nustatytais laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principais, kurie liudija įvairovės ir lygybės vertybes ir kuriomis remiantis sukurta Europos Sąjunga;

D.   kadangi jokia valstybė narė neapsaugota nuo realios grėsmės, kurią ekstremizmas kelia demokratijai, ir kadangi kova su ksenofobinių pažiūrų ir ekstremistinių politinių judėjimų plitimu – tai visos Europos rūpestis, kurį norint išspręsti reikia imtis bendrų ir koordinuotų veiksmų;

E.   kadangi kai kurios politinės partijos ir judėjimai, įskaitant kai kurių šalių valdančiąsias ar vietos, nacionaliniu arba Europos mastu atstovaujamas partijas, sąmoningai į savo darbotvarkę įtraukė netoleranciją ir (arba) smurtą skatinančias idėjas, kurios grindžiamos rasės, etninės kilmės, tautybės, religijos ir seksualinės orientacijos klausimais;

F.   kadangi neonacistinės, sukarintos ir kitokios ekstremistų grupuotės savo smurtinius išpuolius dažnai nukreipia prieš įvairias pažeidžiamas gyventojų grupes, įskaitant migrantus, romų tautybės žmones, homoseksualius asmenis, prieš rasizmą kovojančius aktyvistus ir benamius;

G.   kadangi nerimą kelia tai, kaip kovoti su esamomis neapykantą kurstančiomis viešomis ar laisvai prieinamomis tinklavietėmis ir nepažeisti žodžio laisvės;

1.   griežtai smerkia visus rasistinius ir neapykantos skatinamus išpuolius ir ragina visas nacionalines valdžios institucijas padaryti viską, ką gali, kad nusikaltėliai būtų nubausti; išreiškia solidarumą su visomis šių išpuolių aukomis ir jų šeimomis;

2.   pažymi, kad kovojant su ekstremizmu neturi būti pažeidžiami nuolatiniai įsipareigojimai laikytis pagrindinių teisių ir pagrindinių teisinių principų, įskaitant žodžio ir susivienijimo laisvę, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje;

3.   apgailestauja dėl to, kad kai kurios pagrindinės partijos manė, kad galima pasitikėti ir pripažinti ekstremistines partijas bei sudaryti su jomis koalicinius susitarimus ir taip paaukoti savo moralinius principus siekiant trumpalaikės politinės naudos praktiniais sumetimais;

4.   atkreipia dėmesį į tai, kad daugėjant ekstremistinių organizacijų, dažnai propaguojančių neofašistines idėjas, visuomenėje gali kilti nuogąstavimų, peraugančių į rasizmo apraiškas įvairiose gyvenimo srityse, įskaitant įdarbinimą, su būstu susijusius klausimus, švietimą, sveikatos priežiūrą, viešąją tvarką, galimybę įsigyti prekių ir paslaugų bei žiniasklaidą;

5.   ragina Komisiją ir Tarybą vadovauti ieškant tinkamiausio politinio ir teisinio atsako, ypač prevencijos etapu sprendžiant klausimus, susijusius su jaunimo švietimu ir visuomenės informavimu, mokant apie totalitarizmo žalą bei skleidžiant žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių principus siekiant, kad Europos istorijos įvykiai būtų prisimenami; prašo valstybių narių vystyti švietimo politiką siekiant plėtoti demokratinį pilietiškumą, grindžiamą piliečių teisėmis ir atsakomybe;

6.   primygtinai reikalauja, kad Komisija stebėtų, kaip taikomi galiojantys teisės aktai, kuriais siekiama uždrausti skatinti politinį ir religinį smurtą; ragina valstybes nares stebėti griežtą kovos su rasizmu įstatymų įgyvendinimą ir nuolatinį jų tobulinimą bei informavimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijų žiniasklaidoje ir švietimo įstaigose rengimą;

7.   ragina visas demokratines politines jėgas, nepaisant jų politinių pažiūrų, atsisakyti bet kokio bendradarbiavimo, ir atviro, ir numanomo, su ekstremistinėmis rasistinio ar ksenofobinio pobūdžio partijomis, taip pat bet kokio aljanso su jų išrinktais atstovais;

8.   perspėja, atsižvelgdamas į artėjančius 2009 m. Europos rinkimus, apie galimybę, kad ekstremistinių partijų atstovai gali joms atstovauti Europos Parlamente, ir prašo frakcijas imtis tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad demokratinė institucija nebūtų naudojama kaip prieš demokratiją nukreiptų pasisakymų finansavimo ir atkartojimo platforma;

9.   ragina ES institucijas suteikti aiškius įgaliojimus ES pagrindinių teisių agentūrai tirti ekstremistinių grupuočių struktūrą siekiant nustatyti, kurios iš šių organizacijų koordinuoja savo veiklą visoje Europos Sąjungoje, o kurios – regioniniu lygmeniu;

10.   dar kartą pabrėžia manąs, kad viešieji asmenys turėtų susilaikyti nuo tokių pareiškimų, kurie vėliau gali būti suprasti kaip skatinimas niekinti ar neapkęsti tam tikrų grupių asmenų dėl jų rasės, kilmės, tikėjimo, negalios, lytinės orientacijos ar pilietybės; mano, kad nagrinėjant viešųjų asmenų pasakytas neapykantą skatinančias kalbas, atsižvelgiant į tai, kad jie sulaukia didesnio visuomenės dėmesio, tai turėtų būti laikoma sunkinančia aplinkybe; ypač smerkia nerimą keliantį antisemitinių pažiūrų paplitimą;

11.   ragina žiniasklaidą skleisti visuomenei informaciją apie neapykantą kurstančių kalbų pavojus ir skatinti demokratijos, lygybės ir tolerancijos principus ir vertybes;

12.   reikalauja, kad visos valstybės narės bent jau numatytų galimybę, po teismo nutarties, nutraukti valstybės finansavimą politinėms partijoms, kurios nepasmerkia smurto ir terorizmo bei negerbia žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, demokratijos ir teisinės valstybės principų, kaip nustatyta Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Pagrindinių teisių chartijoje, ir ragina tas valstybes nares, kurios jau turi minėtąją galimybę, nedelsiant ja pasinaudoti; taip pat ragina Komisiją užtikrinti, kad nebūtų skiriama nė kiek ES lėšų žiniasklaidos priemonėms, kurios naudojamos kaip platforma dideliu mastu skleisti rasistines, ksenofobines ir homofobines idėjas;

13.   ragina Komisiją remti NVO ir pilietinės visuomenės organizacijas, kurių veikla skirta demokratinėms vertybėms, žmogiškajam orumui, solidarumui, socialinei įtraukčiai, kultūrų dialogui ir socialiniam sąmoningumui, kaip kovos su radikalizmu ir smurtiniu ekstremizmu bei visų formų diskriminacija priemonėms, skatinti;

14.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir Europos Tarybai.

(1) OL C 85, 1997 3 17, p. 150.
(2) OL C 300 E, 2006 12 9, p. 491.
(3) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0552.
(4) OL C 253 E, 2005 10 13, p. 37.
(5) OL L 53, 2007 2 22,p. 1.
(6) OL L 180, 2000 7 19, p. 22.
(7) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.


Juodkalnija
PDF 228kWORD 78k
2007 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo pasirašymo
P6_TA(2007)0624B6-0494/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. Tarybos sprendimą pradėti derybas su Serbija ir Juodkalnija siekiant sudaryti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (SAS),

–   atsižvelgdamas į tai, kad 2006 m. liepos 24 d. Taryba po to, kai Juodkalnijos parlamentas paskelbė nepriklausomybę, patvirtino naujus įgaliojimus Juodkalnijai,

–   atsižvelgdamas į tai, kad 2006 m. gruodžio 1 d. derybos dėl SAS buvo baigtos ir 2007 m. kovo 15 d. susitarimas buvo pasirašytas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo pasirašymo (COM(2007)0350),

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos ir Komisijos sprendimo dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo pasirašymo (COM(2007)0350),

–   atsižvelgdamas į tai, kad 2007 m. rugsėjo 18 d. ES ir Juodkalnija pasirašė susitarimus dėl trumpalaikių vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo ir dėl readmisijos(1),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pateiktą 2006 m. Juodkalnijos pažangos ataskaitą (SEC(2007)1434),

–   atsižvelgdamas į nurodomąjį daugiametės finansinės programos dokumentą Juodkalnijos Respublikai pagal pasirengimo narystei priemonę (2007–2009),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi Juodkalnija yra viena iš Energijos bendrijos sutartį pasirašiusiųjų šalių,

B.   kadangi 2006 m. spalio 23 d. Juodkalnija ratifikavo Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą,

C.   kadangi Juodkalnijos ateitis susijusi su Europos Sąjunga,

D.   kadangi Juodkalnija yra viena iš Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimą (angl. CEFTA) pasirašiusiųjų šalių; kadangi Juodkalnija į PPO gali įstoti 2008 m.,

E.   kadangi Europos Vadovų Taryba per 2003 m. birželio 19 ir 20 d. susitikimą Salonikuose bei Taryba ir Parlamentas keletą kartų pripažino, kad Juodkalnijos ateitis susijusi su Europos Sąjunga,

F.   atsižvelgdamas į Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo, pagal kurį nustatomi sutartiniai Bendrijų ir Juodkalnijos Respublikos santykiai pagrindinėse šalies institucinio, socialinio ir ekonominio gyvenimo srityse, apimtį,

G.   atsižvelgdamas į aplinkosaugos aspekto svarbą ekonominiam ir socialiniam Juodkalnijos Respublikos gyvenimui, kaip pripažįstama šalies konstitucijoje, kurioje Juodkalnija skelbiama ekologine respublika, ir pabrėždamas, kad tokias ketinimų deklaracijas reikėtų paremti praktinėmis priemonėmis ir veiksmingomis struktūromis,

H.   atsižvelgdamas į nepriklausomų, kompetentingų ir atskaitingų teismų sistemos, kurioje nėra korupcijos, svarbą demokratinės šalies gyvenime,

I.   atsižvelgdamas į būtinybę Bendrijos pagalbą Juodkalnijai teikti atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, kylančius iš minėtojo susitarimo,

J.   kadangi remdamasis valdančiosios koalicijos ir pagrindinių opozicijos atstovų susitarimu 2007 m. spalio 19 d. Juodkalnijos parlamentas priėmė naująją Juodkalnijos konstituciją, surinkęs reikiamus du trečdalius balsų,

K.   kadangi 2007 m. Juodkalnijos ekonomika sparčiai išaugo (beveik 8%), taip pat padaugėjo tiesioginių užsienio investicijų (707 000 000 EUR); kadangi šiuo metu nedarbo lygis yra žemas – pirmą kartą jis žemesnis kaip 12 proc.; kadangi, vis dėlto, tam tikrą susirūpinimą dar kelia mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas,

L.   kadangi korupcija vis dar yra rimta Juodkalnijos problema, ir kadangi 2007 m. pagal organizacijos "Transparency International" korupcijos suvokimo indeksą Juodkalnija surinko vidutiniškai 3,3 balo (pagal skalę, kurioje 0 balų – "labai korumpuota", o 10 balų – "visiškai nekorumpuota"),

1.   sveikina Juodkalnijos vyriausybę su greita derybų dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo (SAS) su Europos Bendrijomis pabaiga ir su tuo, kad buvo neseniai pasirašytas šis svarbus dokumentas;

2.   mano, kad SAS – tai pirmasis, bet svarbus Juodkalnijos žingsnis narystės Europos Sąjungoje link, ir tiki, kad šis susitarimas taps teigiamų pokyčių Vakarų Balkanuose pavyzdžiu, kokių perspektyvų galima pasiekti narystės ES klausimu; tačiau atkreipia Juodkalnijos valdžios institucijų dėmesį į tai, kad narystės perspektyvos turėtų būti vertinamos realistiškai, remiantis ne tik Bendrijos taisyklių ir standartų perkėlimu į nacionalinius teisės aktus, bet ir į tikruosius šalies administracinius ir teisminius gebėjimus bei skiriamus pakankamus išteklius, kurie labai svarbūs kuriant ir taikant patikimą teisinį pagrindą Juodkalnijoje, yra šalies demokratinės ir ekonominės raidos pagrindinė išankstinė sąlyga;

3.   siūlo Komisijai atsižvelgti į unikalią pereinamojo laikotarpio reformų patirtį, kurią sukaupė valstybės narės į ES įstojusios 21-ajame amžiuje, kad būtų tobulinamos pradėtos taikyti naujos priemonės, nes tai galėtų Juodkalnijai duoti naudos;

4.   siūlo stiprinti Juodkalnijos parlamento, kaip parlamentinės demokratijos sergėtojo, vaidmenį ir pažymi, kad jis ypač turėtų įtvirtinti savo, kaip priežiūros institucijos, pvz., viešųjų finansų srityje, vaidmenį;

5.   ragina Juodkalnijos parlamentą, kad jis, vadovaudamasis savo vaidmens samprata, aktyviai dalyvautų glaudesnio bendradarbiavimo su ES procese; primena vyriausybei, kad ji turi įtraukti Juodkalnijos parlamentą į aktyvią nuomonės formavimo veiklą;

6.   ragina Juodkalnijos vyriausybę ir parlamentą priimant įstatymus ir taisykles, kurių reikia siekiant užtikrinti visišką teismų nepriklausomybę ir atskaitomybę, praktiškai įgyvendinti SAS 80 straipsnyje vardijamus tikslus; šiuo atžvilgiu mano, kad naujos konstitucinės nuostatos dėl atsakomybės skiriant teisėjus apriboja Juodkalnijos parlamento galias tai daryti savo nuožiūra ir padidina teisminės savireguliavimo institucijos nepriklausomumą; primena, kad labai svarbu kurti nepriklausomas, veiksmingas ir nekorumpuotas teismines institucijas, kurios valdytų visa apimantį ir negrįžtamą teisinės valstybės kūrimo procesą;

7.   ragina Juodkalnijos vyriausybę ir teismines institucijas teikti visokeriopą būtiną pagalbą ir bendradarbiauti su Italijos teisminėmis institucijomis, kad būtų baigtas tyrimas dėl organizuoto nusikalstamumo ir cigarečių kontrabandos, su kuria susiję žinomi Juodkalnijos politikai, ir kad iki galo atlikus tyrimą būtų galima išduoti tarptautinį arešto orderį;

8.   džiaugiasi galėdamas pažymėti, kad tęsiasi Juodkalnijos ir Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) bendradarbiavimas ir pabrėžia, kad tai glaudžiai susiję su Juodkalnijos pažanga siekiant narystės ES; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas užbaigti savo tyrimą dėl Sretenui Glendzai, aukštam Ulcinio rajono policijos pareigūnui, ir kitiems penkiems buvusiems policijos pareigūnams, kaltinamiems 1992 m. vykdžius karo nusikaltimus, pateiktų kaltinimų; džiaugiasi, kad 2007 m. gruodžio 6 d. buvo pasirašytas susitarimas su TBTBJ dėl techninės paramos teikimo ir kad tos pačios valdžios institucijos ėmėsi kitų veiksmų, atsižvelgdamos į 2008 m. terminą, kai turi būti baigtos visos TBTBJ bylos;

9.   džiaugiasi, kad 2007 m. Juodkalnijos teritorijoje buvo suimtas pabėgęs dėl karo nusikaltimų kaltinamas Vlastimir Djordjevic, ir ragina Juodkalnijos valdžios institucijas toliau bendradarbiauti su Serbija ir kitomis kaimyninėmis šalimis nustatant kitų karo nusikaltimais įtariamų asmenų, ypač Ratko Mladičiaus ir Radovano Karadzičiaus, buvimo vietą ir juos suimant;

10.   ragina Juodkalnijos valdžios institucijas sukurti ir įgyvendinti veiksmingą kovos su korupcija politiką, pagal kurią būtų siekiama gerinti viešojo administravimo veiksmingumą, kovoti su organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis, ginklais, cigaretėmis bei narkotikais, nes tokia politika – išankstinė integracijos į Europos Sąjunga sąlyga; primena, kad svarbu sukurti saugią aplinką Juodkalnijos piliečiams, turistams ir užsienio investuotojams, ir, atsižvelgdamas į tai, ragina, kad korupcijos stebėseną atliekančios institucijos nepriklausomos institucijos būtų sustiprintos;

11.   džiaugiasi, kad 2007 m. rugsėjo 18 d. buvo pasirašytas vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo susitarimas, kuris yra pirmas žingsnis, kad būtų panaikintas vizų režimas, ir ragina Tarybą ir Komisiją, atsižvelgiant į tai, parengti konkrečias gaires ir nustatyti priemones, kurias taikant būtų sudaryta daugiau galimybių keliauti didesniam piliečių, ypač jaunų žmonių ir studentų, skaičiui;

12.   taigi džiaugiasi, kad Podgoricoje buvo atidarytas bendras ES vizų išdavimo centras, siekiant palengvinti trumpalaikių vizų išdavimo tvarką, ir ragina valstybes nares dalyvauti šiame bendro vizų išdavimo centro projekte, kad Juodkalnijos gyventojai iš pasirašyto susitarimo turėtų didžiausią naudą;

13.   ragina Juodkalnijos valdžios institucijas pasinaudoti pasirašytu susitarimu kaip galimybe aktyviai tęsti reformas tam tikrose srityse, pvz., teisinės valstybės, kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, pasienio kontrolės stiprinimo ir Juodkalnijos administracinių pajėgumų didinimo;

14.   pabrėžia SAS 114 straipsnio, pagal kurį įsipareigojama siekti "veiksmingo ir atskaitingo Juodkalnijos viešojo administravimo", svarbą ir ragina vyriausybę priimti nuostatas, būtinas siekiant užtikrinti skaidrų įdarbinimą ir karjeros valdymą viešojo administravimo sistemoje ir, remiant Komisijai, visiškai išnaudoti viešosioms įstaigoms skirtas Bendrijos pagalbos priemones ir porinius projektus;

15.   apgailestauja, kad Juodkalnija ir Jungtinės Amerikos Valstijos pasirašė susitarimą, pagal kurį Juodkalnija įsipareigojo neperduoti JAV darbuotojų Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT), o už tai JAV Juodkalnijai suteiks karinę pagalbą (vadinamasis 98 straipsnio susitarimas); primena, kad ES nepritaria tokiems susitarimams, nes jais kenkiama TBT autoritetui; tikisi, kad Juodkalnija atsižvelgs į ES poziciją šiuo klausimu ir imsis atitinkamų priemonių;

16.   pabrėžia, kad aplinką tausojančio turizmo plėtra yra itin svarbi Juodkalnijos ekonominei ateičiai; primygtinai tvirtina, kad būtina priimti aiškius aplinkos apsaugos teisės aktus ir parengti generalinį aplinkos apsaugos planą, ir ragina vyriausybę, sudaryti sąlygas veiksmingai veikti nepriklausomiems organams, kurie užtikrintų pažeidžiamos aplinkos pusiausvyros apsaugą, ypač pakrantės zonose ir šalies nacionaliniuose parkuose, ir apgailestauja, kad SAS 96 straipsnyje nėra jokių aiškių įsipareigojimų šiuo klausimu;

17.   apgailestauja, kad vis dar spekuliuojama nuosavybe ir nekilnojamuoju turtu, ir tai daro neigiamą poveikį tvariai šalies plėtrai, ypač dėl to, kad valstybės ir vietos valdžios institucijos neryžtingai arba nepakankamai vykdo kontrolę;

18.   pažymi, kad Juodkalnija de facto naudoja eurą kaip oficialią valiutą; pabrėžia, kad Juodkalnijos valdžios institucijos esant išskirtinėms aplinkybėms priėmė sprendimą naudoti eurą, ir tai niekaip nėra susiję su dalyvavimu euro zonoje; primena, kad norint prisijungti prie euro zonos reikia išpildyti visus Sutartyje nustatytus kriterijus, kurie apima reikalavimą pasiekti aukštą tvarios konvergencijos lygį;

19.   ragina Juodkalnijos vyriausybę ir parlamentą kuo greičiau įgyvendinti nacionalinį kraštovaizdžio apsaugos įstatymą, ypač apimant pakrantės zonas, ir vandens bei jūros aplinkos apsaugos įstatymą ir įgyvendinti generalinį integruoto atliekų ir nuotėkų tvarkymo planą, ypač skatinant rūšiuoti atliekas pajūrio turistiniuose kurortuose ir padedant statyti šilumos atgavimo įrenginius; atkreipia dėmesį į pažeidžiamą Kotoro įlankos ekologinę pusiausvyrą ir tai, kad būtina skubiai imtis bendrų veiksmų siekiant išsaugoti šį išskirtinio grožio gamtos ir architektūros paveldą;

20.   pataria Juodkalnijos valdžios institucijoms kuo greičiau pradėti įrengti atsinaujinančią energiją naudojančius įrenginius ir taip imtis praktiškai įgyvendinti 109 straipsnyje išvardytus tikslus; ragina Komisiją padėti Juodkalnijos vyriausybei ieškant viešojo arba viešojo (privataus) finansavimo įrengiant tokius įrenginius; pabrėžia, kad 2025 m. Juodkalnijos energijos strategijos projektas sudaro galimybę pertvarkyti Juodkalnijos energetikos sektorių taip, kad jis taptų labiau aplinką tausojančiu, ir pabrėžia jo svarbą tvariam šalies vystymuisi;

21.   pabrėžia, kad didžiąją tiesioginių užsienio investicijų dalį Juodkalnijoje sudaro investicijos į nekilnojamąjį turtą; džiaugiasi, kad Juodkalnijos vyriausybė parengė teritorijos planavimo planą, ir ragina visapusiškai jį įgyvendinti siekiant apsaugoti pajūrį, kad šis nebūtų apstatytas; tuo pat metu pastebi, kad statybų inspekcijos šiame procese atlieka svarbų vaidmenį ir kad turėtų būti svarstoma, ar tam tikrose lengvai pažeidžiamose vietovėse nevertėtų įvesti statybų moratoriumo;

22.   susirūpinęs, kad politinėms ir ekonominėms struktūroms trūksta skaidrumo ir kad jose vyrauja monopolistinė kultūra, o tai trukdo vystytis Juodkalnijos visuomenei kaip demokratinės laisvosios rinkos visuomenei;

23.   mano, kad, norint sėkmingai įgyvendinti SAS, būtina parengti ir įgyvendinti visapusišką ilgalaikį ekonominio vystymosi planą ir kovoti su didele Juodkalnijos šešėline ekonomika; taigi ragina Juodkalnijos valdžios institucijas ryžtingiau įsipareigoti skatinti užimtumą, kuris yra didžiausia Juodkalnijos visuomenės ekonominė ir socialinė problema, ir įgyvendinti tokią ekonomikos politiką, kad būtų sukurta atvira, konkurencinga ir skaidri verslo aplinka;

24.   pabrėžia, kad svarbu plėtoti įvairiarūšio transporto tinklą, kuriame nedominuotų vien tik kelių transportas; mano, kad šį tikslą būtų galima įgyvendinti pasitelkus partnerystę su privačiuoju sektoriumi ir leidžiant vyriausybės obligacijas; rekomenduoja tęsti geležinkelių atnaujinimo darbus ir atstatyti dalinai nebenaudojamas geležinkelio atkarpas nuo Podgoricos iki Nikšičiaus miesto ir iki Škoderio miesto, esančio netoli sienos su Albanija;

25.   ragina Juodkalnijos vyriausybę, vadovaujantis 1997 m. Europos konvencija dėl pilietybės ir neseniai priimta Europos Tarybos konvencija siekiant išvengti padėties, kai dėl valstybių teisių perėmimo liekama be pilietybės, rasti ilgalaikių kaimyninio Kosovo pabėgėlių apgyvendinimo ir pilietybės problemų sprendimų;

26.   ragina Juodkalnijos valdžios institucijas dar veiksmingiau koordinuoti Juodkalnijos dalyvavimą Bendrijos programose, ypač švietimo ir mokymo srityje; pabrėžia, kad tokios programos galėtų būti veiksminga priemonė gerinant švietimo ir mokymo kokybę ir sudarant naujas mokymosi galimybes, įskaitant laikotarpį užsienyje, jauniems Juodkalnijos gyventojams; mano, kad kartu su Komisija reikėtų apsvarstyti, kaip geriausia skatinti Juodkalnijos įstaigų ir atitinkamų ES valstybių narių įstaigų porinius projektus ir partnerystę; mano, kad liberalizavus vizų išdavimo tvarką, Juodkalnijos gyventojams bus lengviau dalyvauti Bendrijos programose;

27.   ragina Juodkalnijos vyriausybę įgyvendinti su žiniasklaida susijusių teisės aktų, ypač įstatymo dėl žiniasklaidos skaidrumo ir žiniasklaidos koncentracijos prevencijos, reformas, siekiant didesnio skaidrumo ir siekiant užkirsti kelią spaudos ir elektroninės žiniasklaidos monopolijų susidarymui; ragina Juodkalnijos parlamentą užtikrinti Juodkalnijos radijo ir televizijos transliavimo tarybos nepriklausomybę, įskaitant tinkamą visų visuomenės sluoksnių atstovavimą, taigi pertvarkyti Juodkalnijos radijo ir televizijos transliavimo tarybą taip, kad ji taptų profesionalia visuomeninės radijo ir televizijos transliavimo tarnyba;

28.   pažymi, kad labai svarbu, jog nepriklausoma žiniasklaida, rengianti nešališkus reportažus, stiprėtų ir tęstų savo veiklą;

29.   labai apgailestauja, kad nebuvo iki galo ištirta nužudymo byla žurnalisto Duško Jovanović, kuris buvo nužudytas tuo metu kai rašė straipsnių seriją apie cigarečių kontrabandą ir kitus Juodkalnijoje vykdomus organizuotus nusikaltimus;

30.   ragina Juodkalnijos vyriausybę užtikrinti spaudos laisvę ir reikalauja ištirti aplinkybes, kuriomis 2007 m. rugsėjo 1 d. Podgoricoje buvo užpultas Željko Ivanović, nepriklausomo dienraščio "Vijesti" redaktorius;

31.   pabrėžia, kad pilietinė visuomenė, atkreipdama dėmesį į socialines problemas ir aktualius politikos klausimus, gali atlikti svarbų vaidmenį plėtojant demokratiją ir stiprinant teisinę valstybę; atsižvelgdamas į tai, ragina užtikrinti didesnę pilietinės visuomenės veikėjų apsaugą ir sukurti jiems geresnes sąlygas;

32.   atkreipia dėmesį į Juodkalnijos vyriausybės įsipareigojimą skatinti kultūrinį bendradarbiavimą ir raginimus pilietinei visuomenei aktyviau dalyvauti kultūrinėje veikloje, inter alia, skatinant įvairias asociacijų formas ir žmonių tarpusavio bendravimą;

33.   džiaugiasi iniciatyvomis sudaryti Juodkalnijos studentams galimybes studijuoti ES šalyse; ragina ES valstybes nares ieškoti naujų bendravimo su Juodkalnijos gyventojais būdų;

34.   apgailestauja dėl to, kad vėluojama atidaryti Komisijos delegacijos būstinę Juodkalnijoje; atkreipia dėmesį į gerai matomo ES buvimo Juodkalnijoje svarbą, ypač atsižvelgiant į SAS įsigaliojimą; džiaugiasi, kad Komisija pradėjo personalo įdarbinimo delegacijos Podgoricos biure procedūras, ir tiki, kad jos bus kuo greičiau užbaigtos;

35.   pritaria tam, kad 2007 m. spalio 1 d. buvo atidarytas Šćepan Poljės pasienio punktas ir tam, kad tuo pačiu metu buvo paskelbta, kad dar planuojama statyti naujų pasienio punktų; atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi tuo, kad plėtojami geri kaimyniniai ryšiai;

36.   pabrėžia, kad turės būti pasirašytas nuolatinis susitarimas dėl Kroatijos ir Juodkalnijos sienos, kuris pakeis laikinąjį Kroatijos ir tuometinės Serbijos ir Juodkalnijos respublikų sąjungos pasirašytą susitarimą; mano, kad dabartinis sudarytas laikinasis susitarimas dėl Prevlakos pusiasalio gali būti puikus naujo nuolatinio susitarimo pagrindas;

37.   džiaugiasi, kad Juodkalnijos parlamentas priėmė naują konstituciją; tiki, kad naujojoje konstitucijoje bus aiškiai atskirtos įstatymų leidžiamosios valdžios, vykdomosios valdžios bei teismų galios ir bus įtvirtinta pakankama tautinių mažumų apsauga;

38.   mano, kad nauja konstitucija rodo, kad Juodkalnija pasirinko teisingą kelią ir nori visiškai integruotis į ES; tačiau mano, kad po to, kai bus imtasi tinkamų veiksmų siekiant pagerinti teisėjų atskaitomybę ir panaikinti vyraujančią korupciją, kuri menkina Juodkalnijos teismų įvaizdį, reikėtų patobulinti nuostatas, susijusias su teisėjų skyrimu ir atleidimu, kad būtų geriau užtikrintas teismų nepriklausomumas;

39.   mano, kad Vakarų Balkanų šalių regioninis bendradarbiavimas gali būti veiksmingas būdas spęsti politines, ekonomines ir socialines problemas; teigiamai vertina tai, kad Juodkalnija prisidėjo prie Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimą pasirašiusiųjų šalių, nes tai turės didelės įtakos šalies ekonomikos plėtrai; ragina Komisiją teikti Juodkalnijai pagalbą, kad ji galėtų glaudžiau bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis energetikos, aplinkosaugos ir transporto srityse; pabrėžia, kad regionų bendradarbiavimas svarbus siekiant Juodkalnijos integracijos į Europos Sąjungą;

40.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir Juodkalnijos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Žiūrėti 2007 m. spalio 24 d. Parlamento pozicijas dėl šių susitarimų (Priimti tekstai, P6_TA(2007)0451 ir P6_TA(2007)0452).


Laivų katastrofos Juodosios jūros Kerčės sąsiauryje
PDF 207kWORD 49k
2007 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl laivų katastrofų Juodosios jūros Kerčės sąsiauryje ir vėlesnės naftos taršos
P6_TA(2007)0625B6-0503/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl saugios laivybos, ypač į savo 2002 m. lapkričio 21 d. rezoliuciją dėl tanklaivio "Prestige" katastrofos prie Galicijos krantų(1) ir į savo 2003 m. rugsėjo 23 d. rezoliuciją dėl saugos jūroje gerinimo atsižvelgiant į tanklaivio "Prestige" avariją(2),

–   atsižvelgdamas į pirmąjį ir antrąjį saugios laivybos priemonių paketus ERIKA I ir ERIKA II,

–   atsižvelgdamas į septynis teisėkūros pasiūlymus dėl saugios laivybos (trečiasis saugios laivybos priemonių paketas), kuriuos Komisija pateikė Parlamentui 2005 m. lapkričio mėnesį (COM(2005)0586-0593),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 29 d.(3) ir 2007 m. balandžio 25 d.(4) pirmojo svarstymo metu priimtas pozicijas dėl trečiojo saugios laivybos priemonių paketo,

–   atsižvelgdamas į prioritetinių priemonių rinkinį, kurį 2005 m. patvirtino Aukšto lygio transporto grupė, didžiausią dėmesį kreipdama penkiems pagrindiniams tarptautinėms transporto keliams, jungiantiems ES su kaimyninėmis šalimis šiaurėje, rytuose bei pietryčiuose ir Viduržemio bei Juodosios jūros regionuose,

–   atsižvelgdamas į neseniai, 2007 m. lapkričio 11 d., Juodosios jūros Kerčės sąsiauryje įvykusias laivų katastrofas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 71, 80 ir 251 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi itin didelės audros metu Kerčės sąsiauryje ir šiaurinėje Juodosios jūros dalyje nuskendo arba užplaukė ant seklumos 10 laivų (tanklaiviai ir sausakrūviai laivai), įskaitant tanklaivį "Volgoneft-139", kuris nebuvo pritaikytas naudoti atšiauriomis oro sąlygomis jūroje,

B.   kadangi, remiantis negalutine informacija, mirė šeši jūrininkai ir į jūrą pateko daugiau kaip 2000 tonų naftos ir sieros, ir tai sukėlė didelę aplinkos katastrofą, dėl kurios žuvo daugiau kaip 15 000 paukščių,

C.   kadangi dėl smarkių audrų išsiliejusi nafta pasklido dar labiau ir sukėlė žalą regiono bendruomenėms ir aplinkai, be to, dėl naftos ir sieros taršos buvo ne tik žmonių aukų, bet ir padaryta tiesioginė įtaka augalijai ir gyvūnijai, ir ši tarša gali turėti neigiamą ilgalaikį poveikį nukentėjusių gamtinių arealų ekologinei kokybei,

D.   kadangi Juodoji jūra tampa vienu iš pagrindinių padidėjusio naftos eksporto regione kelių,

E.   kadangi dėl žmonių aukų ir ekologinės katastrofos Juodojoje jūroje kilo poreikis pagreitinti Taryboje svarstymus dėl kitų trečiojo saugios laivybos priemonių paketo teisės aktų,

F.   kadangi Rumunijai ir Bulgarijai tapus ES narėmis, ES tapo viena iš didžiausių Juodosios jūros regiono veikėjų, o tai dėl Kaspijos jūros, Artimųjų Rytų ir Centrinės Azijos valstybių artumo itin svarbu geostrateginiu požiūriu, kai sprendžiama energetinio saugumo ir ES energijos tiekimo kelių įvairinimo klausimus;

1.   išreiškia solidarumą su šios katastrofos aukomis ir primena apie savo paramą jiems;

2.   ragina Tarybą ir Komisiją atidžiau stebėti padėtį Juodojoje jūroje ir imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų sumažinti katastrofos poveikį ekologijai;

3.   ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų griežtai taikomi Bendrijos teisės aktai, ypač tie teisės aktai, kurie susiję su laivų standartais, pvz., su uosto valstybės atliekama kontrole;

4.   pažymi, kad Rusijos valdžios institucijos, atsižvelgdamos į neseniai įvykusias laivų avarijas Kerčės sąsiauryje, ėmėsi veiksmų, pvz., uždraudė universaliems upių ir jūrų laivams išplaukti į jūrą, ir pabrėžia, kad šios priemonės turėtų būti panaikintos tik tuo atveju, kai bus atlikti išsamūs tyrimai ir galutinai įvertinta padėtis;

5.   ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti Europos Sąjungos integruotos jūrų politikos principų taikymą Juodosios jūros regionui, kaip siūloma Komisijos komunikate dėl Europos Sąjungos integruotos jūrų politikos (COM(2007)0575);

6.   pabrėžia, kad griežta jūrų laivybos taisyklių priežiūra yra esminis saugios laivybos aspektas, ir ragina valstybes nares ir kaimynines ES valstybes užtikrinti, kad laivų įgula ir laivų administracija jokiais atvejais neignoruotų pavojaus signalų ir įspėjimo dėl artėjančios audros;

7.   pabrėžia, kad katastrofa Juodojoje jūroje turėtų atkreipti ES kaimynių, ypač Rusijos, kuri pranešė apie planus keleriopai padidinti naftos transporto ir eksporto apimtį Juodosios jūros pakrantėje, dėmesį į jūrų laivynų modernizavimą ir draudimą naudoti pasenusius vieno korpuso tanklaivius;

8.   pripažįsta, kad Komisija 2005 m. lapkričio mėn. itin aktyviai reagavo ir pristatė saugios laivybos priemonių paketą, siekdama sustiprinti Europos teisės aktus, susijusius su saugia laivyba, nelaukiant, kol įvyks kita avarija jūroje, ir siekdama išvengti kitų aplinkos katastrofų ir jūrų taršos;

9.   pažymi, kad Parlamentas 2007 m. balandžio mėn. per pirmąjį svarstymą apsvarstė septynis pasiūlymus dėl trečiojo saugios laivybos priemonių paketo, ir mano, kad šie septyni pasiūlymai dėl teisės aktų glaudžiai tarp savęs susiję, taigi juos reikia priimti kaip rinkinį;

10.   pabrėžia, kad tokios avarijos, kaip tos, kurios įvyko Juodojoje jūroje, turėtų paspartinti svarstymus Taryboje, ir ragina Tarybą nedelsiant priimti bendrą poziciją dėl septynių teisėkūros pasiūlymų;

11.   pabrėžia Paryžiaus tarpusavio supratimo memorandumo ir Juodosios jūros valstybių tarpusavio supratimo memorandumo svarbą ir ragina Tarybą ir Komisiją glaudžiau bendradarbiauti su pakrantės ne ES šalimis, siekiant įgyvendinti priemones, kurias taikant būtų sumažinta taršos grėsmė aplinkai dėl laivų avarijų, įskaitant veiksmus, kurių ėmėsi Tarptautinė jūrų organizacija, ir priemones, priimtas atsižvelgiant į Paryžiaus tarpusavio supratimo memorandumą;

12.   pabrėžia, kad regioninės organizacijos, ypač Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacija (angl. BSEC), gali atlikti pagrindinį vaidmenį užtikrinant geresnį jūreivystės Juodojoje jūroje valdymą ir bendradarbiavimą šiuo klausimu;

13.   pažymi, kad dėl neseniai išsiliejusios naftos atsiradusi aplinkos tarša tampa vis didesne Juodosios jūros regiono problema, kurią galima išspręsti tik tuo atveju, jei visos regiono valstybės dės bendras pastangas; taigi ragina regiono valstybes skatinti esamus bendradarbiavimo modelius ir pasiūlyti naujų bendradarbiavimo būdų, pvz., bendradarbiavimą valymo klausimais įvykus tokioms avarijoms, kai, pvz., išsipila nafta;

14.   ragina Komisiją ir valstybes nares geriausiai išnaudoti naujosios Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės (angl. ENPI) teikiamas galimybes sprendžiant Juodosios jūros aplinkos apsaugos problemas, taip pat pasinaudoti naująja pasirengimo narystei priemone sprendžiant aplinkos apsaugos klausimus Juodosios jūros regiono valstybėse;

15.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 25 E, 2004 1 29, p. 415.
(2) OL C 77 E, 2004 3 26, p. 76.
(3) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0093-0094.
(4) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0146-0150.


Indėlių garantijų sistemos
PDF 220kWORD 54k
2007 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl indėlių garantijų sistemų (2007/2199(INI))
P6_TA(2007)0626A6-0448/2007

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų persvarstymo (COM(2006)0729),

-   atsižvelgdamas į 1986 m. gruodžio 22 d. Komisijos rekomendaciją 87/63/EEB dėl indėlių garantijų sistemų nustatymo Bendrijoje(1),

-   atsižvelgdamas į 1992 m. rugsėjo 22 d. Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl įstatymų, nuostatų ir administracinių teisės normų suderinimo, susijusios su indėlių garantijų sistemomis(2),

-   atsižvelgdamas į savo 1993 m. kovo 10 d. poziciją per pirmąjį svarstymą(3) ir į savo 1994 m. kovo 9 d. sprendimą per antrąjį svarstymą(4) dėl Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl indėlių garantijų sistemų,

-   atsižvelgdamas į 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų(5),

-   atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl Direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (COM(1999)0722) eksporto draudimo nuostatos (4 straipsnio 1 dalis) taikymo,

-   atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl Direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (COM(2001)0595) 4 straipsnio 2–5 dalyse įtvirtintų papildymo nuostatų galiojimo,

-   atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 30 d. Europos bankų priežiūros komiteto techninę rekomendaciją dėl su indėlių garantijų sistemomis susijusių aspektų persvarstymo (CEBS/05/81),

-   atsižvelgdamas į 2007 m. vasario mėn. Komisijos jungtinio tyrimų centro (JTC), pranešimą "Scenarijų tyrimas. ES indėlių garantijų sistemų finansavimo mechanizmų pakeitimo poveikio vertinimas",

-   atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl Direktyvoje dėl indėlių garantijų sistemų 94/19/EB nustatyto minimalaus garantijos lygio,

-   atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą dėl 2005–2010 m. finansinių paslaugų politikos (COM(2005)0629) ir į 2007 m. liepos 11 d. Parlamento rezoliuciją(6),

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0448/2007),

A.   kadangi indėlių garantijų sistemos yra svarbi indėlininkų apsaugos tinklo dalis;

B.   kadangi indėlių garantijų sistemos padeda apsaugoti asmenis ir užtikrinti gerą rinkų veikimą bei sąžiningos konkurencijos sąlygas;

C.   kadangi dabartinė padėtis bankų sektoriuje, susidariusi dėl antrarūšių būsto paskolų (angl. subprime) krizės Jungtinėse Valstijose, ir šios krizės poveikis finansų rinkoms parodė, koks svarbus indėlių garantijų sistemų klausimas;

D.   kadangi skirtinga kiekvienos šalies indėlių garantijų sistemų struktūra priklauso nuo skirtingų institucinių sąlygų atskirose valstybėse narėse;

E.   kadangi pasitikėjimas finansų rinkų stabilumu ir sąžiningomis konkurencijos sąlygomis yra svarbus visos vidaus rinkos pagrindas;

F.   kadangi remiantis naujausiais tyrimais galima daryti išvadą, kad vis daugiau ES piliečių ketina pirkti finansinius produktus užsienyje;

G.   kadangi dėl vis aktyvėjančios tarptautinės kredito įstaigų veiklos ir dėl Europos bankų priežiūros struktūros pakeitimų kyla naujų klausimų, susijusių su kilmės ir priimančios šalies bendradarbiavimu, koordinavimu ir naštos pasidalijimu krizių atvejais;

H.   kadangi indėlininkų apsaugos tinklas, atsižvelgiant į vis labiau integruotą finansų rinką, tarptautinių krizių atvejais privalo atlikti savo funkcijas;

1.   pripažįsta indėlių garantijų sistemų svarbą ir Direktyvos 94/19/EB naudą vartotojams bei finansų rinkos stabilumui; taip pat pabrėžia, kad svarbu pašalinti galimus rinkos iškraipymus, nustatytus atlikus tyrimą;

2.   pritaria Komisijai, kad Direktyvos 94/19/EB teisėkūros pakeitimai turėtų būti atliekami tik pateikus tolesnių tyrimų rezultatus, ypač tarptautinio masto rizikos ir krizių valdymo srityse; mano, kad svarbu įveikti rimtus konkurencijos iškraipymus, nustatytus atlikus tyrimą;

3.   mano, kad Direktyvoje 94/19/EB nustatytą minimalų garantijos lygį reikėtų suderinti aukštesniu lygmeniu, tačiau jo padidinimas turėtų būti glaudžiai siejamas su atitinkamu ekonominiu išsivystymu, nes kai kurios šalys dėl savo makroekonominių sąlygų iki šiol vis dar nėra pasiekusios direktyvoje numatyto minimalaus garantijos lygio; tačiau, atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad vėliausiai kitą kartą keičiant šios direktyvos tekstą, būtina užkirsti kelią tam, kad dėl infliacijos toliau mažėtų garantijos lygis;

4.   pritaria Komisijos vertinimui, kad naudojant savireguliavimo priemones, ypač tarptautinio masto, būtų galima pagerinti indėlių garantijų sistemų veikimą;

5.   atsižvelgdamas į tai, pritaria Komisijos inicijuotam bendradarbiavimui su Europos indėlių draudikų forumu (EIDF) ir su Jungtiniu tyrimų centru bei Komisijos pradėtam plataus masto dialogui, skirtam savireguliavimo priemonėms rengti; taigi prašo Komisijos informuoti Parlamentą apie šios veiklos kalendorinį planą ir pasiektus rezultatus;

6.   mano, kad reikėtų teikti daugiau informacijos klientams siekiant suteikti jiems galimybę tarpininkus, kuriems jie ketina patikėti savo santaupas, rinktis remiantis patikima informacija ir mano, kad taikant šį požiūrį reikėtų nuolat siekti didinti tarpininkų gebėjimą veikti tarpvalstybiniu mastu ir skatinti rinkos integraciją; mano, kad savireguliavimas ir ypač galima EIDF pagalba galėtų labai padėti siekiant šių tikslų;

7.   pritaria nuomonei, kad, atsižvelgiant į galimą konkurencijos iškraipymą, įskaitant vienodą požiūrį į klientus, ir su tuo susijusias išlaidas, ypač į poveikį rinkų veikimui tarpvalstybinės krizės atveju, reikėtų išnagrinėti skirtingus galiojančius indėlių garantijų sistemų finansavimo būdus;

8.   pabrėžia tai, kad pagal ex-post indėlių garantijų sistemas vartotojams turėtų užtikrinamas toks saugumas ir patikimumas, kaip ir pagal ex-ante indėlių garantijų sistemas;

9.   mano, kad reguliavimo problemų kyla dėl skirtingų šalių priežiūros ir indėlių garantijų sistemų atskyrimo; prašo Komisijos išnagrinėti galimą neigiamą tokios padėties poveikį;

10.   mano, kad krizės atveju, atsižvelgiant į didelę ryšio technologijų pažangą nuo to laiko, kai buvo priimta Direktyva 94/19/EB , kompensacijos išmokėjimo terminas galėtų būti labai sutrumpintas; mano, kad pagerėjimo pirmiausia reikėtų siekti tais būdais, kuriems nereikia teisėkūros nuostatų, t. y. sudarant susitarimus, naudojantis pažangiąja patirtimi, gerinant duomenų kokybę ir aiškiai paskirstant bankų atsakomybę duomenų tvarkymo ir prisiimtų įsipareigojimų srityse;

11.   mano, kad tais atvejais, kai kompensacija mokama pagal dvi indėlių garantijų sistemas, kompensacijos išmokėjimo indėlininkui laikotarpis pagal jo šalies sistemą negali būti ilgesnis negu laikotarpis pagal priimančiosios šalies sistemą;

12.   pritaria tam, kad galimo kredito įstaigų į indėlių garantijų sistemas sumokėtų įmokų grąžinimo arba perkėlimo tvarką tuo atveju, jeigu indėlių garantijų sistemų narys išeina iš šių sistemų, reikia nustatyti konkrečios valstybės narės lygmeniu;

13.   pritaria Komisijos požiūriui, kad naujos nuostatos dėl įmokų į indėlių garantijų sistemas perkėlimo arba grąžinimo neturėtų susilpninti fondų veiklos ir lemti neleistino rizikos padidėjimo;

14.   mano, kad indėlių garantijų sistemų suderinimo klausimas, atsižvelgiant į šių sistemų finansavimą, kompetenciją ir priežiūros institucijos vaidmenį, ilguoju laikotarpiu turėtų būti sprendžiamas remiantis bendru iniciatyviu požiūriu;

15.   palankiai vertina Ekonomikos ir finansų komiteto ir Finansinių paslaugų komiteto darbo grupių įsteigimą siekiant persvarstyti bei parengti ES priemones, skirtas finansų rinkų stabilumui užtikrinti ir priežiūrai reguliuoti;

16.   aiškiai pabrėžia, kad tendencija bankų sektoriuje pavaldžiąsias bendroves pakeisti filialų įmonėmis taip pat susijusi su naujais reikalavimais dėl bendradarbiavimo tarp susijusių valstybių narių institucijų krizės atveju;

17.   mano, kad Komisija kartu su valstybių narių finansų ministrais, centriniais bankais ir Europos indėlių draudikų forumu privalo išanalizuoti galimus naštos pasidalijimo susidarius padėčiai prieš ir po galimos krizės privalumus ir trūkumus bei informuoti Parlamentą apie tokio tyrimo rezultatus;

18.   mano, kad būtina iš anksto numatyti procedūras ir visų susijusių šalių bendrus veiksmus galimos tarptautinės krizės atveju ir kad Komisija kartu su valstybių narių atstovais, centriniais bankais ir Europos indėlių draudikų forumu turėtų suplanuoti ir nustatyti procedūras bei bendrus veiksmus ir atitinkamai informuoti Parlamentą;

19.   ragina Komisiją parengti geresnio ankstyvo rizikos atpažinimo standartus pasitelkiant indėlių garantijų sistemas; mano, kad ankstyvo rizikos atpažinimo sistemą galima būtų panaudoti nustatant nuo rizikos laipsnio priklausantį įmokų dydį;

20.   mano, kad patartina atlikti išsamesnį tyrimą, kuris būtinas siekiant sukurti bendrą rizikos vertinimo metodą;

21.   aiškiai pabrėžia, kad pirminė atsakomybė už krizių rizikos sumažinimą priklauso bankams;

22.   mano, kad būtina parengti tarptautinio masto rizikos ir krizių valdymo principus, siekiant sumažinti pasipelnymo (angl. free-rider) problemą ir moralinės žalos riziką;

23.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai.

(1) OL L 33, 1987 2 4, p. 16.
(2) OL C 332, 1992 12 16 , p. 13.
(3) OL C 115, 1993 4 26, p. 91.
(4) OL C 91, 1994 3 28, p. 85.
(5) OL L 135, 1994 5 31, p. 5. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/1/EB.
(6) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0338.


Turto valdymas (II)
PDF 414kWORD 112k
2007 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl turto valdymo (II) (2007/2200(INI))
P6_TA(2007)0627A6-0460/2007

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į Komisijos Baltąją knygą dėl investicinių fondų bendrosios rinkos sistemos gerinimo (COM(2006)0686),

-   atsižvelgdamas į Direktyvas 2001/107/EB(1) ir 2001/108/EB(2), kuriomis, siekiant reguliuoti valdymo įmones ir supaprastintus informacinius pranešimus ir atsižvelgti į klausimus, susijusius su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVS) (KIPVS III) investicijomis, iš dalies keičiama Direktyva 85/611/EEB(3), susijusi su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVS),

-   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (angl. MiFID)(4),

-   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/1/EB, siekiant sukurti naują finansinių paslaugų komitetų organizacinę struktūrą,

-   atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (Pensijų fondų direktyva)(5),

-   atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo (Draudimo tarpininkavimo direktyva)(6) ir 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo(7),

-   atsižvelgdamas į savo 2004 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl rizikos draudimo fondų ir išvestinių finaninsinių priemonių ateities(8),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. gegužės 7 d. turto valdymo ekspertų grupės pateiktą ataskaitą ir 2006 m. liepos mėn. ekspertų grupės pateiktas ataskaitas bei į savo 2006 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl lėšų valdymo(9),

-   atsižvelgdamas į Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto (angl. CESR) 2006 m. sausio 26 d. Europos Komisijai pateiktą pranešimą dėl KIPVPS investuoti tinkamo turto apibrėžčių paaiškinimo (CESR/06-005),

-   atsižvelgdamas į Tarptautinio valiutos fondo 2007 m. balandžio mėn. pasaulio finansinio stabilumo apžvalgą "Rinkos plėtra ir problemos",

-   atsižvelgdamas į Europos centrinio banko (ECB) 2006 m. metinės ataskaitos IV skyrių "Finansų stabilumas ir integracija",

-   atsižvelgdamas į 2006 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos direktyvą 2006/73/EB, kuria įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų ir veiklos sąlygų(10) (direktyva, pagal kurią įgyvendinama finansinių priemonių rinkų direktyva),

-   atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 29 d. Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto rekomendacijas (CESR/07-228b),

-   atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą (Prospekto direktyva)(11),

-   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir vykdymo (COM(2007)0361) (II mokumo direktyva),

-   atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 8 d. ECOFIN tarybos išvadas,

-   atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą dėl ES investicinių fondų sistemos pagerinimo (COM(2005)0314),

-   atsižvelgdamas į 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvą 90/434/EEB Tarybos direktyvą dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis (12), ir 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/56/EB dėl ribotos atsakomybės bendrovių jungimųsi (13),

-   atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 19 d. Finansinio stabilumo forumo ataskaitą dėl finansinių institucijų, turinčių didelių skolų (angl. "Highly Leveraged Institutions"),

-   atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės mėn. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valdymo grupės ataskaitą "Privataus kapitalo kaupimo vaidmuo valdant įmones: apie privataus akcinio kapitalo įmonių ir aktyvių rizikos draudimo fondų vaidmenį",

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0460/2007),

A.   kadangi šioje Parlamento rezoliucijoje nesiekiama spręsti klausimo dėl penkių teisėkūros priemonių, kurios būtų taikomos persvarstant III KIPVPS direktyvą, t. y. dėl paprastesnės pranešimų teikimo tvarkos, valdymo įmonės paso sukūrimo, supaprastinto prospekto peržiūrėjimo ir fondų jungimo ir telkimo sistemų, arba svarstyti su visomis penkiomis išvardytomis sritimis susijusios priežiūros institucijų bendradarbiavimo klausimo,

B.   kadangi Parlamentas ketina visapusiškai dalyvauti formuojant labiau integruotą Europos investicinių fondų rinką, kuri aprėptų daugiau negu numatoma ateityje iš dalies persvarsčius III KIPVPS direktyvą,

C.   kadangi atvirieji nekilnojamojo turto fondai ir pamatiniai rizikos draudimo fondai bei kiti mažmeniniai fondai vis dar nepriklauso KIPVPS reglamentavimo sistemai, taigi jiems negalima išduoti Europos paso, ir dėl to ribojama mažmeniniams investuotojams prieinamų investavimo produktų įvairovė ir varžoma KIPVPS investicijų strategija,

D.   kadangi dėl skirtingo nacionalinio privataus investavimo režimo ir praktikos sudaromos kliūtys reikliems investuotojams siūlyti investavimo produktus tarpvalstybiniu lygmeniu,

E.   kadangi dėl skirtingų informacijos, susijusios su KIPVPS ir kitais konkurencingais investavimo produktais, atskleidimo reikalavimų, tarpvalstybiniams fondų susijungimams galiojančių skirtingų nacionalinių apmokestinimo taisyklių, fondų tvarkymo kliūčių ir nevienodos depozitorių atsakomybės užkertamas kelias lygioms galimybėms, konkurencingumui ir Europos fondų rinkos konsolidacijai,

F.   kadangi įvairios alternatyvios investavimo priemonės anksčiau buvo traktuojamos klaidingai ir kadangi tokios priemonės, kaip rizikos draudimo fondai ir privatus akcinis kapitalas, viena nuo kitos skiriasi papildomų lėšų rinkimo, investicijų politikos tikslų ir valdymo kontrolės aspektais,

Nesuderinti mažmeniniai fondai

1.   palankiai vertina tai, kad įsteigta ekspertų grupė atvirųjų nekilnojamojo turto fondų klausimams spręsti, tačiau apgailestauja dėl to, kad Komisija neskiria tiek pat dėmesio pamatinių rizikos draudimo fondų klausimams; nekantriai laukia ekspertų grupės pranešimo apie atviruosius nekilnojamojo turto fondus ir nesuderintų mažmeninių fondų tyrimo, kurį Komisija atlieka siekdama sudaryti sąlygas formuoti bendrą šių produktų vidaus rinką, išvadų;

2.   ragina Komisiją atsižvelgti į tai, kad rizikos draudimo fondų indeksai pripažinti reikalavimus atitinkančiu turtu, ir nagrinėti galimybes ateityje papildyti III KIPVPS direktyvos 19 straipsnio 1 dalį dėl reikalavimus atitinkančio atvirųjų nekilnojamojo turto fondų ir pamatinių rizikos draudimo fondų turto; pabrėžia būtinybę atlikti išsamų šios naujovės rizikos ir naudos poveikio įvertinimą, ypač daug dėmesio skiriant KIPVPS prekės ženklo apsaugai; pabrėžia, kad tai neturi trukdyti persvarstyti III KIPVPS direktyvą;

3.   mano, kad, įvertinus minėtųjų ekspertų grupės pranešimo ir Komisijos tyrimo išvadas, turėtų būti svarstomos galimybės formuoti atvirųjų nekilnojamojo turto fondų, pamatinių rizikos draudimo fondų ir kitų nesuderintų mažmeninių fondų, kurie laikomi ES lygmeniu reguliuojamais produktais, vidaus rinką; šiuo tikslu būtina atlikti poveikio įvertinimą, kuriame būtų visapusiškai atsižvelgta į įvairinimo, likvidumo ir vertės klausimus; pabrėžia, kad tokie įvertinimai neturi trukdyti persvarstyti III KIPVPS direktyvą;

Privataus investavimo režimas

4.   ragina parengti ES lygmeniu suderintą privataus investavimo režimo sistemą ir taip paskatinti integravimąsi į bendrąją rinką, atsižvelgiant į išsamaus poveikio įvertinimo išvadas; pabrėžia, kad, taikant šį režimą, jo vykdytojams turėtų būti užtikrintas teisinis konkretumas, tačiau reguliavimo priemonės turėtų būti numatomos saikingai, kad, pradėjus taikyti pernelyg smulkmeniškus ar griežtus reikalavimus, nebūtų sudaroma kliūčių reiklių ir gerai informuotų investuotojų vykdomai privataus investavimo veiklai; pakartoja, kad nesaikingas reguliavimo priemonių taikymas nacionaliniu lygmeniu neleistinas;

5.   laikosi nuomonės, kad privataus investavimo režimas turėtų būti taikomas visiems atviriesiems investiciniams fondams, įskaitant reguliuojamus ES, nacionalinius ir trečiųjų šalių fondus; tačiau yra įsitikinęs, kad esant galimybių ypač svarbu pažangiai spręsti abišalio rinkos prieinamumo klausimą; todėl ragina Komisiją derėtis dėl šių susitarimų su trečiosiomis šalimis, ypač su JAV, ir spręsti šį klausimą Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikimo metu;

6.   yra įsitikinęs, kad labai svarbu apibrėžti, kas atitinka investavimo reikalavimus; mano, kad turėtų būti atsižvelgiama į esamas investuotojų kategorijas, apibrėžtas Finansinių priemonių rinkų ir Prospektų direktyvose; pritaria bendrajai profesionalių investuotojų apibrėžčiai; tačiau pabrėžia, kad, nepaisant galiojančių teisės aktų, esama klausimų, kuriuos vis dar būtina spręsti, pvz., dėl metinių pajamų kriterijų ir poreikio nustatyti sandorių apribojimus, kuriuos taikant profesionaliam investuotojui, galinčiam investuoti pagal šį privataus investavimo režimą, gali būti uždrausta parduoti produktą mažmeniniams investuotojams tiesiogiai ar netiesiogiai, pvz. sujungiant juos su kitais mažmeniniais produktais;

7.   siūlo į persvarstytą 2008 m. III KIPVPS direktyvą pirmiausia įtraukti KIPVPS teisę atsisakyti pranešimo procedūros ir suteikti šią teisę ribotam skaičiui ypač reiklių investuotojų, pvz., Finansinių priemonių rinkų direktyvos reikalavimus atitinkančiam profesionaliam klientui;

8.   mano, kad antruoju etapu privatus investavimo režimas turėtų būti pradėtas taikyti kitiems produktams, bendresniojo tipo reikliam investuotojui ir papildytas bendra teise nesivadovauti vietos rinkodaros nuostatomis; prašo Komisiją iki 2008 m. vasaros nuspręsti, ar bus reikalingos teisinės priemonės, ar pakaks vadovautis Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto gairėmis;

9.   yra įsitikinęs, kad Europos privataus investavimo režimas turėtų būti taikomas tik tarpvalstybinėms privačioms investicijoms, taigi turėtų būti pripažįstama šio režimo, o ne nacionalinių taisyklių viršenybė; vis dėlto šalių vidaus privačioms investicijoms pirmiausia turėtų būti taikomos nacionaliniu lygmeniu galiojančios taisyklės; bent pirmojo etapo metu pritaria Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto gairėmis grindžiamo režimo nuostatoms, tačiau pažymi, kad, siekiant didesnio teisinio konkretumo, turėtų būti įvertinta būtinybė rengti Europos lygmens teisėkūros priemones;

10.   ragina Komisiją nagrinėti mokesčių sistemos kliūtis, dėl kurių ribojamos tarpvalstybinės šių produktų investicijos, ir jas šalinti;

Platinimas, informacijos atskleidimas ir finansinis išprusimas

11.   yra įsitikinęs, kad komisiniai yra priimtinas atlyginimo būdas; vis dėlto kartu nurodo, kad visiškas informacijos apie investuotoją, įskaitant informaciją apie mokesčius, taip pat apie pirkimo ir pardavimo kainų skirtumą atskleidimas itin svarbus siekiant investuotojams suteikti galimybę priimti labiau motyvuotus sprendimus ir skatinti konkurenciją; palankiai vertina Finansinių priemonių rinkų direktyvos nuostatas dėl informacijos apie mokesčius atskleidimo, tačiau primena, kad ši direktyva taikoma ne visiems konkurencingiems investavimo produktams;

Konkurencingi produktai

12.   mano, kad informacijos apie kainas ir mokesčius atskleidimo reikalavimai prekybos vietoje, taip pat reikalavimai nuolat teikti informaciją apie riziką ir rezultatus turėtų būti taikomi ne tik KIPVPS, bet ir visiems konkurencingiems produktams (t. y. sertifikatams, vertybiniams popieriams, gyvybės draudimui, kai investavimo rizika tenka draudėjui); tačiau pripažįsta, kad neįmanoma užtikrinti visiško skirtingų investavimo produktų palyginamumo;

13.   todėl ragina vėliausiai iki 2008 m. pabaigos parengti teisinės sistemos, susijusios su visų mažmeninių investavimo produktų rinkodara, konsultacijomis ir prekyba, apžvalgą, t. y. būsimos II mokumo direktyvos, Draudimo tarpininkavimo direktyvos ir III KIPVPS direktyvos apžvalgą, siekiant sudaryti lygias galimybes ir užtikrinti patikimą investuotojų apsaugą; ragina Komisiją kreiptis į trečio lygmens komitetus dėl techninių šios srities konsultacijų, atsižvelgiant į produktų ir platinimo kanalų įvairovę;

14.   prašo Komisijos įvertinti teigiamą ir neigiamą elgesio kodekso, taikyto sektoriuje, susijusiame su veikla, vykdoma sudarius sandorį, poveikį ir nustatyti, ar, taikant sektoriaus veikėjų siūlomą elgesio kodeksą, būtų įmanoma padidinti mokesčių skaidrumą;

15.   palankiai vertina Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto rekomendaciją, kurioje nurodoma, kad mokestis ar nepiniginė nauda, kurią suteikė ar gavo juridinis asmuo, priklausantis tai pačiai grupei, siūlančiai tik savo produktus (vidaus fondai), turėtų būti traktuojamas taip pat, kaip ir nauda, kurią suteikė ar gavo bet koks kitas juridinis asmuo, priklausantis atviros struktūros bendrovei (trečiųjų šalių fondai),

16.   pažymi, kad Direktyvoje, pagal kurią įgyvendinama Finansinių priemonių rinkų direktyva, numatytose skatinimo priemonių nuostatose apibrėžiami atsiskaitymų tarp dviejų savarankiškų juridinių asmenų arba jų gautos nepiniginės naudos atvejai, tačiau su jų kuriamais ir platinamais produktais susijusių atvejų 26 straipsnyje nenumatyta; ragina Komisiją ištirti praktinį 26 straipsnio nuostatų poveikį atvirai struktūrai, taip pat poveikį platinant konkurencingus produktus;

17.   pripažįsta, kad, ieškant informacijos apie komisinį atlygį, ypač apie pakartotinio perdraudimo mokesčius, sugaištama daug laiko ir įdedama pastangų; tikimasi, kad struktūrai tampant vis atviresnei šis procesas intensyvės; todėl ragina šios srities atstovus įvertinti, ar būtina visoje Europos Sąjungoje taikyti bendruosius tinkamos pozicijos standartus, pvz., siekiant nustatyti platintojų tapatybę ar teikti informaciją apie duomenų bylų formatus, duomenų perdavimo protokolus arba ataskaitų teikimo dažnumą;

18.   ragina Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetą 2008 m. parengti direktyvos, pagal kurią įgyvendinama Finansinių priemonių rinkų direktyva, 26 straipsnio dėl dabartinių procedūrų tarp investuotojų ir maklerių (angl. "softing and bundling") taikymo ataskaitą ir, atsižvelgiant į pramonės atstovų jau parengtas ir ateityje galimas savireguliavimo iniciatyvas, įvertinti, ar investuotojams būtų naudingas visoje ES galiojantis bendras priežiūros metodas;

19.   pritaria Komisijai, Žaliojoje knygoje dėl ES investicinių fondų sistemos pagerinimo išreiškusiai susirūpinimą dėl garantuotų fondų, kadangi tais atvejais, kai jiems netaikomi kapitalo pakankamumo reikalavimai, šių fondų apibrėžtis netenka prasmės; todėl, siekdamas užtikrinti veiksmingą vartotojų apsaugą, ragina Komisiją siūlyti tinkamas šių fondų nuostatas, pvz., susijusias su kapitalo poreikiais, kurios būtų taikomos ES lygmeniu; taip pat pažymi, kad priežiūros reikalavimai privalo būti nuoseklūs ir griežti, t. y. susiję ir su kokybės kriterijais (rizikos valdymo standartų požiūriu), ir su kiekio kriterijais (su tuo susijusių kapitalo kriterijų požiūriu);

KIPVPS ir Finansinių priemonių rinkų direktyvų sąveika

20.   teigiamai vertina Komisijos ketinimą spręsti galimos KIPVPS ir Finansinių priemonių rinkų direktyvose numatytų platinimo, skatinamųjų priemonių ir verslo etikos taisyklių nuostatų prieštaros klausimą ir įtraukti jį į savo vade mecum; tačiau apgailestauja, kad Komisija nepaskelbė šių gairių prieš valstybėms narėms įgyvendinant Finansinių priemonių rinkų direktyvą; ragina Komisiją atsižvelgti į valstybių narių įgyvendinamus įstatymus ir reglamentus, sukonkretinti vade mecum teisinį statusą ir nurodyti, kaip jis siejamas su Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto trečio lygmens priemonėmis ir Komisijos klausimais ir atsakymais, susijusiais su Finansinių priemonių rinkų direktyva;

Finansinis išprusimas

21.   pažymi, kad, taikant adekvačius informacijos apie konkurencingą produktą (jo kainą, riziką, taikymą) atskleidimo pardavimo vietoje reikalavimus, investuotojui lengviau priimti motyvuotą sprendimą, kadangi taip jis įgyja patikimos informacijos ir bendrą supratimą apie įvairių investavimo produktų taikymą; todėl pabrėžia būtinybę skatinti finansinį išprusimą;

Tarpvalstybinių fondų susijungimo apmokestinimas

22.   apgailestauja, kad daugelyje teisės sistemų numatyta apmokestinti tarpvalstybinius susijungimus, nors tai netaikoma valstybių viduje vykdomiems susijungimams; kadangi investuotojai neturi įtakos šiems sprendimams ir jiems turėtų būti sudaromos vienodos sąlygos, yra įsitikinęs, kad tarpvalstybiniams ir nacionaliniams susijungimams turėtų būti taikomas mokesčių neutralumo principas;

23.   ragina Komisiją 2008 m. pasiūlyti fondų susijungimo apmokestinimo direktyvą vadovaujantis direktyvose 90/434/EEB ir 2005/56/EB apibrėžtu mokesčių neutralumo principu; pabrėžia, kad siekiama ne derinti mokesčius, o užtikrinti vidaus ir tarpvalstybinių susijungimų neutralumą mokesčių požiūriu tuo atveju, kai investuotojas laiko savo investicijas fonde iki susijungimo ir po jo arba, jei planuojamas susijungimas, atsiima savo investicijas prieš įvykstant šiam susijungimui;

24.   laikosi nuomonės, kad dėl praktinių priežasčių mokesčių neutralumas pirmiausia turėtų būti taikomas KIPVPS susijungimams, ir tik tada – ir visiems kitiems fondams;

25.   pabrėžia ypatingą KIPVPS ir kitokio pobūdžio produktų priežiūros koordinavimo svarbą ir ragina tęsti finansinių institucijų tarpusavio informacijos mainus ir praktinį bendradarbiavimą;

Investicijų politika ir rizikos valdymas

26.   apgailestauja, kad, taikant dabartinį investavimo politikos modelį, pamatiniai rizikos draudimo fondai ir atvirieji nekilnojamojo turto fondai nepatenka į , nors Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas nepastovius ir ne tokius skaidrius rizikos draudimo fondų indeksus laiko tinkamais;

27.   laikosi nuomonės, kad turto, į kurį galima investuoti, apibrėžimas apibrėžimas, ir investavimo ribų nustatymas dar neužtikrina investicijų valdymo kokybė ir net gali suteikti mažmeniniams investuotojams apgaulingą saugumo jausmą; todėl mano, kad turėtų būti svarstoma galimybė vietoj griežto norminimo metodo vidutinės trukmės laikotarpiu taikyti pažangesnį rizikos diversifikacijos būdą, t. y. vadovavimosi principais metodą, grindžiamą atsakomybės už turtą valdymu; pabrėžia, kad pradėjus iš esmės svarstyti su šiais pokyčiais susijusius klausimus neturėtų būti atidėliojamas šiuo metu vykdomas III KIPVPS direktyvos persvarstymas; pabrėžia būtinybę kruopščiai analizuoti šio pokyčio poveikį KIPVPS veiklai ir KIPVPS prekės ženklui;

28.   yra įsitikinęs, kad, į pirmo lygmens rizikos valdymo sistemas įtraukus principais grindžiamas nuostatas, bus užtikrinamas finansinis stabilumas ir priežiūros praktikos konvergencija; todėl tikisi, kad, pasibaigus III KIPVPS direktyvos pakartotinio svarstymo procedūroms, Komisija parengs principais grindžiamų kriterijų sąrašą, kuriuo galėtų būti vadovaujamasi taikant rizikos valdymo sistemas, nepamirštant, kad rengiant šias sistemas turėtų būti numatytas individualus kiekvieno fondo rizikos pobūdis; ragina Komisiją įvertinti, ar valdymo įmonės turėtų būti įpareigojamos pagrįsti konkrečios sistemos tinkamumą, nustatyti, ar būtini bendri reikalavimai, į kuriuos, prieš suteikdamas leidimą taikyti tam tikrą rizikos valdymo sistemą, turėtų atsižvelgti vadovas, ir nurodyti, ar būtina tiksliau apibrėžti depozitoriaus, kuris stebi su investavimu susijusią veiklą, vaidmenį; ragina Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetą baigti savo darbą, susijusį su rizikos vertinimo sistemų derinimu ir pradėti domėtis likvidumo valdymo klausimu;

29.   mano, kad, siekiant stiprinti investuotojų pasitikėjimą, visoms valdymo įmonėms, kurioms suteiktas akcinės bendrovės statusas, ir platinimo įmonėms, registruotoms vertybinių popierių brižoje, būtina taikyti valstybės, kurioje jos registruotos, įmonių valdymo reglamentus ir Bendrijos įmonių valdymo teisės nuostatas;

Fondų tvarkymas

30.   palankiai vertina Europos fondų ir turto valdymo asociacijos (angl. EFAMA) Fondų tvarkymo standartizacijos grupės ir Europos finansinės integracijos asociacijos (angl. EUROFI) iniciatyvas; vis dėlto pažymi, kad iki šiol pasiekta nepakankama pažanga; yra įsitikinęs, kad Komisija turėtų imtis veiksmų, jei iki 2009 m. pabaigos šioje srityje vis dar nebus pažangiai taikomos elektroninės ir standartizuotos fondų tvarkymo priemonės;

31.   atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria mažos ir vidutinės bei ribota tarpvalstybine veikla besiverčiančios platinimo įmonės, pradėjusios naudotis automatiniais ir standartizuotais informacinių technologijų sprendimais;

32.   pažymi, kad, pradėjus taikyti standartizuotus atsiskaitymo terminus, būtų skatinamas procesų automatizavimas, paprastesnis ir aiškesnis užsakymų apdorojimas ir daroma mažiau klaidų;

33.   atkreipia dėmesį į idėją taikyti standartizuotą procesą, kad būtų galima gauti patikimų ir standartizuotų duomenų apie tarpvalstybinius fondus; siekiant gauti statistikos, pvz., prospektą, ir apdorojimo duomenų, šio proceso metu būtų galima naudotis Europos fondų informacijos duomenų baze; pažymi, kad, siekiant naudotis naujausiais ir patikimais duomenimis, būtina užtikrinti šios duomenų bazės priežiūrą;

Depozitoriumas

34.   apgailestauja, kad ne visose valstybėse narėse ES kredito institucijų filialams leidžiama veikti kaip depozitoriumams, net jei jų veikla reglamentuojama ES lygmeniu, t. y. vadovaujantis ES finansinių paslaugų teisės aktais; todėl ragina Komisiją 2008 m. persvarstant III KIPVPS direktyvą imtis būtinų teisėkūros veiksmų, kad šie kredito institucijų filialai galėtų veikti kaip depozitoriumai, ir patikslinti bendradarbiavimo, susijusio su veiksminga priežiūra, būdus;

35.   yra įsitikinęs, kad suderinus depozitoriumo funkcijų apibrėžtį būtų prisidėta prie reguliavimo institucijų savitarpio supratimo ir bendradarbiavimo bei užtikrinta nuosekli investuotojų apsauga visoje Europoje; tačiau pripažįsta, kad įveikti nacionalinius skirtumus sudėtinga, ypač kai jie susiję su nuosavybės teise, atsakomybės nuostatomis ir apsaugos nuo nemokumo taisyklėmis; ragina toliau analizuoti teisines kliūtis, trukdančias derinti depozitoriumo funkcijas, ir, remiantis visose ES valstybėse narėse atliktu daugybės depozitoriumų funkcijų ir atsakomybės tyrimu, jas šalinti;

36.   pabrėžia, kad depozitoriumo pasas turėtų būti pradėtas naudoti tik galutinai suderinus depozitoriaus vaidmenį ir atsakomybę; pabrėžia, kad prieš priimant bet kokį sprendimą turi būti atidžiai išnagrinėtas depozitoriumo paso, valdymo įmonės paso, fondo ir reguliavimo institucijos tarpusavio poveikis;

37.   ragina Komisiją ištirti, kokį poveikį depozitoriumo vykdomos priežiūros funkcijos veiksmingumui daro visapusiškas ypač sudėtingų produktų, pvz., išvestinių produktų, t. y. išvestinių kredito priemonių ir indeksų, įskaitant rizikos draudimo fondų indeksus, naudojimas;

Lamfalussy

38.   pabrėžia, kad svarbu užtikrinti galimybę rinktis įgyvendinimo priemones atsižvelgiant į svarbiausių pirmojo lygmens teisės aktų turinį ir tikslus; ragina Komisiją siūlyti pirmojo lygmens teisinį pagrindą, siekiant naudotis antrojo lygmens įgyvendinimo direktyvomis ir įgyvendinimo reglamentais; pabrėžia, kad nauja reguliavimo procedūra su tikrinimu turi būti taikoma visoms antrojo lygmens priemonėms;

Rizikos draudimo fondai

39.   atkreipia dėmesį į tai, jog buvo įrodyta, kad alternatyvių investicijų, pvz., rizikos draudimo fondų, kurių sisteminis poveikis neretai suvokiamas neteisingai, veiklos rezultatai yra didesnis rinkos likvidumas, rizikos mažėjimas (ypač kalbant apie tradicinius investicijų portfelius) ir didesnė rinkos formuotojų ir tarpininkų konkurencija; ši veikla turi įtakos ir naudingiems nekilnojamojo turto tyrimams, kuriuos atliekant gaunama daugiau informacijos bei skatinama veiksmingesnė kainodara;

40.   skaidrumą ir investuotojų bei priežiūros pareigūnų informavimą laiko svarbiausiu šio metodo taikymo būdu ir todėl tikisi, kad, gavus Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (angl. IOSCO) pasiūlymų, pavyks pasiekti daugiau aiškumo; ragina šios srities atstovus susitarti dėl elgesio kodekso, susijusio su investicijų portfelio vertinimu, rizikos valdymo sistemomis, mokesčių struktūros skaidrumu ir gilesnėmis įžvalgomis investicijų strategijų klausimais; ragina Komisiją aktyviau dalyvauti šioje diskusijoje (pvz., su G8 grupės valstybėmis);

41.   yra įsitikinęs, kad mažmeniniams investuotojams neturėtų būti savaime uždrausta naudotis rizikos draudimo fondais; tačiau pažymi, kad, atsižvelgiant į nepakankamai griežtą draudimo fondų ir jų veiklos reglamentavimą, turėtų būti nustatytos griežtos sąlygos, pagal kurias mažmeniniams investuotojams būtų leidžiama naudotis šiais fondais; pabrėžia, kad itin svarbu suformuluoti aiškius investuotojų tinkamumo ir informacijos apie sandorio šalis atskleidimo kriterijus; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant vengti neteisėtos prekybos atvejų, gali būti atliekami subjektų, kurių veikla reglamentuojama pagal Finansinių priemonių rinkų direktyvos nuostatas, tinkamumo ir patikimumo vertinimai;

42.   mano, kad finansinio stabilumo klausimai turėtų būti sprendžiami pasauliniu lygmeniu, vykstant tarptautinių organizacijų, pvz., IOSCO priklausančių priežiūros institucijų ir centrinių bankų, glaudesniam bendradarbiavimui ir reguliariam dialogui tarp vyriausybių ir įstatymų leidėjų; ragina Komisiją, ECB ir Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetą aktyviai dalyvauti skatinant šį dialogą ir prireikus siūlyti atitinkamas priemones;

43.   yra įsitikinęs, kad, didindami investuotojų, kurie aktyviai ir pagrįstai naudojasi akcininko teisėmis, skaičių, rizikos draudimo fondai padėtų stiprinti įmonių valdymą; tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad, naudodamiesi įvairiausiomis priemonėmis, pvz., akcijų skolinimosi ir skolinimo, kai kurie rizikos draudimo fondai gali mažomis sąnaudomis įgyti didesnę persvarą balsuojant; pripažįsta, kad pastarąja priemone naudojasi ne tik rizikos draudimo fondai; siūlo Komisijai įvertinti nuostatos, kuria remiantis tais atvejais, kai akcijos laikomos investuotojams, akcijų skolinimo susitarime turėtų būti numatyta teisė šias akcijas nedelsiant atšaukti, pagrįstumą ir praktiškumą; jei akcijos neatšaukiamos, akcijų pasiskolinusiam subjektui turėtų būti leidžiama naudotis balsavimo teise tik atsižvelgiant į skolintojo nurodymus;

Privataus akcinio kapitalo fondai

44.   mano, kad privataus akcinio kapitalo fondai yra svarbus ne tik stambių, į prekybos sąrašus įtrauktų įmonių, bet ir mažų ir vidutinių įmonių pradinio kapitalo, kapitalo augimo ir restruktūrizavimo šaltinis; tačiau žino atvejų, kai dėl didėjančių įsiskolinimų kilo rimtas pavojus įmonėms ir jose dirbantiems asmenims, kadangi valdantysis personalas nepajėgė vykdyti skolos grąžinimo įsipareigojimų;

45.   pabrėžia, kad labai svarbu, jog investuotojai ir priežiūros institucijos būtų tikri dėl mokesčių ir papildomų lėšų skaidrumo, ypač kai tai turi įtakos privatizuotų įmonių finansinei būklei ir jų valdymo kriterijams, pvz., restruktūrizuojant stambias įmones;

46.   yra įsitikinęs, kad labai svarbu reguliuoti informacijos apie sandorio šalis atskleidimą ir nustatyti aiškius investuotojų tinkamumo kriterijus, kad būtų ribojamas informacijos apie mažmeninius investuotojus atskleidimas privataus akcinio kapitalo fondams;

47.   pripažįsta, kad visuomenei dažnai svarbus poveikio užimtumui klausimas; atkreipia dėmesį į tai, kad turimi privataus akcinio kapitalo fondų poveikio užimtumo lygiui duomenys prieštaringi; ragina Komisiją atlikti išsamesnę analizę;

48.   yra įsitikinęs, kad, siekiant geriau suvokti alternatyvių investicijų fondų, pvz., rizikos draudimo fondų ir privataus akcinio kapitalo fondų, poveikį finansinio stabilumo, įmonių valdymo, vartotojų pasirinkimo ir apsaugos bei užimtumo aspektais, būtina išsamesnė analizė; laukia šio poveikio vertinimo, kuris turėtų būti įtrauktas į numatomas parlamentines ataskaitas pamatinių ir privataus akcinio kapitalo fondų klausimais ir kuris turėtų būti grindžiamas 2007 m. rugpjūčio mėn. inicijuotais tyrimais, ir, be kita ko, siūlo į minėtąsias ataskaitas įtraukti šiuos vertinimus:

–   ar šiai pramonės sričiai parengto elgesio kodekso pakanka, kad būtų galima užtikrinti didesnį finansų stabilumą ir geresnę investuotojų apsaugą, ar teisėkūros ir priežiūros institucijos turi imtis aktyvesnių veiksmų, siekdamos tobulinti informacijos atskleidimo reikalavimus, grindžiamus minimaliais atskaitomybės standartais ir susijusių pramonės veikėjų reguliavimo nuostatomis;

–   ar domimasi Europos alternatyvių investicijų priemonių žymena, ar tokia žymena apskritai reikalinga, ir, jeigu taip, tai pagal kokius kriterijus būtų galima klasifikuoti įvairių turtą, kuris būtų reglamentuojamas remiantis tokios ES sistemos nuostatomis;

–   kokiomis sąlygomis galėtų būti leidžiama mažmeniniams investuotojams naudotis šioms klasėms priskirtu turtu;

o
o   o

49.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 41, 2002 2 13, p. 20.
(2) OL L 41, 2002 2 13, p. 35.
(3) OL L 375, 1985 12 31, p. 3. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/1/EB (OL L 79, 2005 3 24, p. 9).
(4) OL L 145, 2004 4 30, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/44/EB (OL L 247, 2007 9 21, p. 1).
(5) OL L 235, 2003 9 23, p. 10.
(6) OL L 9, 2003 1 15, p. 3.
(7) OL L 345, 2002 12 19, p. 1.
(8) OL C 92 E, 2004 4 16, p. 407.
(9) OL C 296 E, 2006 12 6, p. 257.
(10) OL L 241, 2006 9 2, p. 26.
(11) OL L 345, 2003 12 31, p. 64.
(12) OL L 225, 1990 8 20, p. 1. Direktyva paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/98/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 129).
(13) OL L 310, 2005 11 25, p. 1.


Tekstilės gaminių importas
PDF 285kWORD 59k
2007 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tekstilės gaminių sektoriaus ateities po 2007 m.
P6_TA(2007)0628RC-B6-0495/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. birželio mėn. sudarytą Europos Komisijos ir Kinijos Liaudies Respublikos Prekybos ministerijos susitarimo memorandumą dėl tam tikrų kinietiškų tekstilės ir aprangos gaminių eksporto į Europos Sąjungą, kuris nustos galioti 2005 m. birželio 10 d.,

–   atsižvelgdamas į Komisijos ir Kinijos vyriausybės 2007 m. spalio mėn. priimtą sprendimą dėl bendros importo priežiūros sistemos,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas šiuo klausimu, ypač į 2005 m. rugsėjo 6 d. rezoliuciją dėl tekstilės ir drabužių sektoriaus būklės po 2005 m.(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį straipsnį,

A.   kadangi panaikinus tekstilės ir aprangos sektoriaus kvotas atsirado sunkių socialinių padarinių, visų pirma tuose regionuose, kuriuose susitelkusi dauguma šia veikla besiverčiančių įmonių ir darbuotojų, kurių dauguma – moterys, ir kuriuose darbo užmokestis išlieka mažas,

B.   kadangi Kinija yra didžiausia pasaulio gamintoja ir didžiausia tekstilės gaminių ir aprangos eksportuotoja į Europos Sąjungą,

C.   kadangi, 2005 m. sausio 1 d. nustojus galioti daugiašaliam susitarimui, Komisija ir Kinija sudarė anksčiau minėtą susitarimo memorandumą, pagal kurį pereinamuoju laikotarpiu, pasibaigsiančiu 2008 m. sausio 1 d., nustatomi apribojimai, taikomi iš Kinijos importuojamiems tam tikrų kategorijų tekstilės gaminiams,

D.   kadangi Europos Sąjunga ir Kinijos vyriausybė susitarė dėl bendros importo priežiūros sistemos 2008 m.,

E.   kadangi 70 proc. visų suklastotų prekių, patenkančių į Europos rinką, yra iš Kinijos, o pusė Europos muitinės kovos su klastojimu procedūrų susijusios su tekstilės gaminiais ir apranga,

F.   kadangi, Kinijai įstojus į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), PPO narėms buvo leista iki 2008 m. taikyti specialias apsaugos priemones (kiekybinius Kinijos eksporto apribojimus), jei kiltų rinkos sutrikimo pavojus,

G.   kadangi Europos Sąjunga yra antroji stambiausia tekstilės gaminių ir aprangos eksportuotoja pasaulyje,

H.   kadangi Europos Sąjungoje didžiąją tekstilės gaminių ir aprangos sektoriaus dalį sudaro mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) ir kadangi sektoriaus dalys sutelktos regionuose, kuriuos labai paveikė ekonomikos restruktūrizavimas,

1.   supranta, kad kvotų sistemos panaikinimas yra teisiškai privalomo susitarimo, sudaryto Kinijai prisijungus prie PPO sistemos, dalis, tačiau primena, kad pagal protokolą dėl Kinijos prisijungimo prie PPO visoms PPO narėms, įskaitant Europos bendriją, leidžiama iki 2008 m. pabaigos taikyti apsaugos priemones, susijusias su iš Kinijos importuojamais gaminiais, jei to reikėtų;

2.   pabrėžia, kad dvigubos kontrolės mechanizmas turės prasmę tik tada, jeigu bus užtikrinta, kad 2005 m. susidariusi padėtis, kai labai išaugo importas į ES, nepasikartos; taip pat pabrėžia, kad reikia taikyti naujas apsaugos priemones, ypač nurodytas valstybių narių, kad būtų galima išlaikyti ir skatinti kurti darbo vietas bei šio sektoriaus veiklą ES;

ES tekstilės sektoriaus išorės konkurencingumas

3.   išreiškia susirūpinimą dėl daugelyje trečiųjų šalių esančių didelių tarifinių ir netarifinių kliūčių; pabrėžia, kad Komisija pagal daugiašales, regionines ir dvišales prekybos sutartis su trečiosiomis šalimis turėtų garantuoti geresnes patekimo į šių šalių rinką sąlygas, kadangi tai gyvybiškai svarbu, kalbant apie ES tekstilės ir aprangos pramonės ateitį, ypač mažas ir vidutines įmones;

4.   prašo Komisijos pasinaudoti galimybe, kurią suteikia derybos dėl prekybos susitarimų, siekiant skatinti ir stiprinti aplinkos ir socialinių standartų laikymąsi (pvz., tinkamo darbo standartų) trečiosiose šalyse, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją;

5.   ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai padėti modernizuoti ES įsikūrusią tekstilės pramonę, remiant technologines naujoves, tyrimus ir taikomąją veiklą pagal Septintąją bendrąją programą, taip pat remiant profesinį mokymą, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse; šiuo požiūriu ragina Komisiją atlikti šio svarbaus dalyko visapusišką ir pasaulinį tyrimą;

6.   mano, kad iš trečiųjų šalių importuojamiems tekstilės gaminiams turėtų būti taikomos privalomos kilmės žymėjimo taisyklės, ir, atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą priimti kol kas nepriimtą pasiūlymą dėl reglamento dėl pagaminimo vietos nurodymo; pažymi, kad šis reglamentas padėtų užtikrinti geresnę vartotojų apsaugą ir paremtų tyrimais, naujovėmis ir kokybe grindžiamą Europos pramonę;

ES tekstilės pramonė ir darbuotojai

7.   ragina Komisiją užtikrinti, kad pagrindinė Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų dalis būtų naudojama tekstilės sektoriui restruktūrizuoti ir perkvalifikavimui šiame sektoriuje atlikti, visų pirma turint mintyje MVĮ, kurias labai paveiks rinkos liberalizavimas;

8.   patvirtina savo pasiūlymą - paremtą atitinkamomis priemonėmis - sukurti Bendrijos programą, skirtą tekstilės ir aprangos sektoriui, ypač itin nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose, priklausančiuose nuo šio sektoriaus, skatinant tyrimus, naujovių diegimą, profesinį mokymą, remiant mažąsias bei vidutines įmones (MVĮ), taip pat sukurti Bendrijos programą, padedančią kurti naujas rinkas ir skatinančią išorės paramą sektoriaus gaminiams, pvz., tarptautinėse mugėse;

9.   ragina Komisiją ir valstybes nares padėti tekstilės ir aprangos sektoriaus darbuotojams vykdant socialines priemones ir planus įmonėse, kurios bus restruktūrizuojamos;

Nesąžininga prekyba ir klastojimas

10.   primena, kad prekybos apsaugos priemonės (antidempingo, antisubsidinės ir apsaugos priemonės) yra esminis reguliavimo būdas ir teisėtas įrankis veiksmingai spręsti legalaus ir nelegalaus importo iš trečiųjų šalių klausimą, ypač turint mintyje tekstilės ir aprangos sektorių, kurio rinka dabar yra atvira ir kuriame netaikoma su kvotomis susijusi apsauga;

11.   ragina Komisiją paskatinti Kinijos valdžios institucijas suderinti savo valiutos keitimo kursą ir dar kartą įvertinti pusiausvyrą, susijusią su savo valiutos keitimo kursu euro ir dolerio atžvilgiais, nes tai šiuo metu skatina didžiulį iš Kinijos importuojamų tekstilės gaminių ir aprangos srautą;

12.   išreiškia savo susirūpinimą dėl nuolatinių intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų; ragina Komisiją kovoti su šiais pažeidimais, ypač su klastojimu, įskaitant bet kokios formos nesąžiningą prekybą, daugiašaliu, regioniniu ir dvišaliu lygmenimis;

Importo priežiūra

13.   pritaria bendros importo priežiūros sistemai, pagal kurią bus atliekama dviguba aštuonių kategorijų tekstilės ir aprangos gaminių, eksportuojamų iš Kinijos į Europos Sąjungą, patikra; tačiau išreiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kaip ši sistema bus diegiama; ragina Komisiją užtikrinti, kad ši dviguba patikra būtų tinkamai atliekama, ir įvertinti jos veiksmingumą, siekiant garantuoti, kad būtų sklandžiai pereita prie laisvos prekybos tekstilės gaminiais;

14.   pabrėžia, kad dvigubos patikros sistema negali būti taikoma tik 2008 m., o veiksmingą priežiūros sistemą reikėtų užtikrinti ilgesnį laikotarpį;

15.   mano, kad Aukšto lygio grupė turėtų užtikrinti į Europą importuojamų tekstilės gaminių ir aprangos priežiūros sistemos kontrolę;

16.   ragina Komisiją ir JAV konsultuotis tekstilės gaminių importo iš Kinijos klausimu;

17.   ragina Komisiją įdiegti stebėsenos sistemą ir įvertinti rezultatus iki pirmojo 2008 m. ketvirčio pabaigos, siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai ir greitai atsižvelgiama į išaugsiančio tekstilės gaminių importo neigiamą poveikį, ir prašo Komisiją pateikti Parlamentui ataskaitą dėl savo išvadų;

Saugumas ir vartotojų apsauga

18.   ragina Komisiją pasinaudoti savo įgaliojimais ir ES rinkoje, įskaitant tekstilės ir aprangos sektorių, uždrausti nesaugius gaminius;

19.   ragina Komisiją užtikrinti, kad į ES rinką patekantiems importuojamiems tekstilės gaminiams, ypač iš Kinijos, būtų taikomi tokie patys saugumo ir vartotojų apsaugos reikalavimai, kaip ir ES pagamintiems tekstilės gaminiams;

20.   prašo Komisijos tinkamai įvertinti ir išnagrinėti teiginius, esą kainų sumažėjimas neduos naudos ES vartotojams;

Besivystančios šalys ir Viduržemio jūros regionui priklausančios ES šalys partnerės

21.   ragina Komisiją pritarti Europos ir Viduržemio jūros šalių gamybos zonos tekstilės srityje sukūrimui pasinaudojant Viduržemio jūros šalių partnerių ir Europos rinkų geografiniu artumu bei siekiant sukurti tarptautiniu mastu konkurencingą erdvę, kuria būtų galima užtikrinti dabartinio pramonės gamybos ir užimtumo lygio palaikymą;

22.   pabrėžia, kad, nustojus galioti tekstilės importo apribojimams, ne tik radikaliai pasikeis importo į ES rinką tendencijos, bet ir atsiras rizika, kad tai gali paveikti besivystančių šalių, įskaitant ES šalių partnerių, priklausančių Viduržemio jūros regionui, tekstilės ir aprangos sektorių;

23.   ragina Komisiją įvertinti visiško tekstilės ir aprangos sektoriaus liberalizavimo poveikį mažiausiai išsivysčiusioms šalims (MIŠ); yra ypač susirūpinęs dėl to, kad kai kurios MIŠ nepaiso socialinių ir darbuotojų teisių, siekdamos išlikti konkurencingos; ragina Komisiją nustatyti, kaip prekybos pagalbos ir panašios programos gali padėti MIŠ taikyti socialiniu ir aplinkos požiūriais darnias tam tikrų sektorių programas;

24.   ragina Komisiją įvertinti pasiūlos valdymo aprangos sektoriuje priemonių veiksmingumą, siekiant suvienodinti visuotinės konkurencijos sąlygas ir išvengti žemiausiu bendru vardikliu pagrįsto požiūrio į socialinius ir aplinkos standartus;

Europos Parlamento informavimas

25.   prašo Komisijos pateikti Parlamentui išsamią informaciją apie visus svarbius pokyčius, susijusius su tarptautine prekyba tekstilės gaminiais;

o
o   o

26.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 193 E, 2006 8 17, p. 110.


Ekonominiai ir prekybiniai santykiai su Korėja
PDF 310kWORD 73k
2007 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl prekybos ir ekonominių santykių su Korėja (2007/2186(INI))
P6_TA(2007)0629A6-0463/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos pagrindų susitarimą dėl prekybos ir bendradarbiavimo(1),

–   atsižvelgdamas į bendrovės "Copenhagen Economics" ir profesoriaus J. F. Francois tyrimą "Galimo Europos Sąjungos ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimo ekonominis poveikis",

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis" COM(2006)0567,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos prekybos santykių perspektyvų(2) ir į 2006 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl ES ir Indijos ekonominių ir prekybinių ryšių(3),

–   atsižvelgdamas į Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) rekomendacijas dėl tarptautinio verslo įmonių ir į Taptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) trišalę deklaraciją dėl principų, susijusių su tarptautinio verslo įmonėmis ir socialine politika,

–   atsižvelgdamas į EBPO pateiktus 2007 m. užimtumo statistikos duomenis,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 4 d. Korėjos Respublikos (toliau - Korėjos) ir Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (toliau - Šiaurės Korėjos) priimtą deklaraciją dėl Pietų ir Šiaurės Korėjos pažangos santykių, taikos ir klestėjimo klausimais,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6-0463/2007),

A.   kadangi per Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) įtvirtinta taisyklėmis pagrįsta daugiašalės prekybos sistema, nustatydama atitinkamas taisykles ir užtikrindama, kad jų būtų laikomasi, ir toliau yra tinkamiausia sąžiningos ir lygiateisės prekybos reguliavimo ir skatinimo sistema;

B.   kadangi ES ir toliau turėtų pirmiausia stengtis siekti Dohos plėtros darbotvarkės (DPD), kuri padėtų besivystančioms šalims visapusiškai dalyvauti tarptautinės prekybos sistemoje, subalansuotos baigties,

C.   kadangi, nepaisant to, dvišaliai ir tarpregioniniai prekybos susitarimai gali papildyti PPO taisyklių sąvadą reglamentuodami tokius klausimus kaip socialiniai ir aplinkosauginiai standartai, dėl kurių šiuo metu sunku priimti daugiašalį susitarimą,

D.   kadangi susitarime su Korėja taip pat gali būti reglamentuojamos investicijos ir prekyba paslaugomis, tačiau taip, kad rinkos atvėrimas nepažeistų Europos ar Korėjos taisyklių dėl viešųjų paslaugų ir kultūrų įvairovės apsaugos ir nepakenktų viešųjų paslaugų teikimui su ES tokius susitarimus sudariusiose šalyse partnerėse arba politinės erdvės, kurios reikia siekiant vienašališkai formuoti tvarią socialinę, ekonominę ir aplinkosaugos politiką ES ir Korėjoje,

E.   kadangi Korėja yra viena iš svarbiausių pasaulio ekonomikos šalių, kur vienam gyventojui tenkančios pajamos siekia vidutinės ES valstybės narės lygį,

F.   kadangi skurdas vis dar neišspręsta ir gilėjanti problema Korėjoje, kuri, EBPO statistikos duomenimis, yra viena iš trijų EBPO narių, kurioje didžiausias ir sparčiausiai didėjantis pajamų atotrūkis; kadangi Korėja, socialinei saugai skirianti mažiau kaip 5 proc. mokesčių pajamų (EBPO vidurkis yra 43 proc.), užima paskutinę vietą tarp EBPO šalių,

G.   kadangi Korėja yra ketvirta pagal dydį ES prekybos partnerė neskaitant Europos šalių, o ES 2006 m. buvo Korėjos didžiausia užsienio investuotoja,

H.   kadangi Korėja yra pasirašiusi laisvosios prekybos susitarimus (LPS) su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir keliais kitais pagrindiniais prekybos partneriais ir veda derybas dėl naujų susitarimų,

I.   kadangi patekti į rinką vis labiau trukdo įvairios netarifinės kliūtys (NTK), įskaitant tai, kad nėra tarptautinių normų ir standartų, o tai iš dalies lemia ES struktūrinį deficitą dvišaliuose prekybos santykiuose,

J.   kadangi tyrimai rodo, kad ES ir Korėjos susitarimas galėtų duoti didelės ekonominės naudos abiem šalims, tačiau taip pat rodo, kad, nesvarbu, koks scenarijus būtų pasirinktas, Korėjai atitektų du trečdaliai šios naudos,

Bendro pobūdžio klausimai

1.   mano, kad sėkminga DPD baigtis vis dar yra ES prekybos prioritetas, ir susirūpintų, jei dvišalės derybos su Korėja ar kitais partneriais trukdytų siekti šio tikslo;

2.   įsitikinęs, kad dvišalės derybos su pagrindiniais prekybos partneriais ar regionais galėtų naudingai papildyti daugiašalių taisyklių sąvadą, jei tik jos baigtųsi didelius tikslus keliančiais kokybiškais susitarimais, numatančiais daug daugiau nei tik tarifų sumažinimas;

3.   mano, kad dėl savo ekonomikos dydžio ir spartaus augimo Korėja yra tinkama kandidatė tokiam susitarimui, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad, norint pasiekti patenkinamą susitarimą, reikės išspręsti dideles problemas, įskaitant dideles NTK;

4.   mano, kad susitarimas, kuriuo vien siekiama sumažinti tarifus, duotų trumpalaikės naudos ir todėl reikalauja panaikinti netarifines kliūtis bei atverti Korėjos paslaugų sektorių;

5.   mano, kad sudarant LPS ir su Korėja reikėtų atsižvelgti į vadinamuosius keturis Singapūro klausimus (užsienio investicijos, konkurencija, viešųjų pirkimų skaidrumas ir prekybos lengvatos);

6.   daro išvadą, kad abipusiškai naudingas susitarimo turinys yra daug svarbesnis už skubų tvarkaraštį, todėl susirūpintų, jei dėl neapgalvotai nustatytų terminų būtų sudarytas siauros apimties, didelių tikslų nekeliantis ir nesuderintas susitarimas.

Tvarus vystymasis

7.   mano, kad aplinkai nekenkiančių produktų tarifai turėtų būti mažinami sparčiau ir labiau nei kitų prekių; ragina Komisiją ir Korėjos derybininkus parengti aiškią tokių produktų apibrėžtį; griežtai rekomenduoja rengiant šią apibrėžtį deramai atsižvelgti į prekių gamybos aplinkos sąlygas;

8.   apgailestauja, kad atsižvelgiant į numatytą derybų tvarkaraštį poveikio tvarumui vertinimas nebuvo atliktas anksčiau; mano, kad nepaprastai svarbu poveikio tvarumui vertinimo rezultatus viešai paskelbti gerokai prieš pasirašant susitarimą ir kad labai svarbu suteikti užtektinai laiko išsamioms konsultacijoms su visuomene, siekiant, kad poveikio tvarumui vertinimo rezultatai turėtų įtakos deryboms; ragina Komisiją konsultuotis su Parlamentu, Taryba ir pilietine visuomene, jei poveikio tvarumui vertinimo tyrime siūloma švelninti reikalavimus, ir atitinkamai derėtis dėl galutinio laisvosios prekybos susitarimo;

9.   įsitikinęs, kad Komisijos siekiamas tikslas gerinti patekimą į rinką turėtų būti atsvertas ne mažiau svarbaus tikslo užtikrinti tvarų vystymąsi; taip pat reikalauja netaikyti jokių išimčių taisyklei, pagal kurią į Europos vidaus rinką galima patekti tik laikantis visų aplinkos apsaugos standartų;

10.   palankiai vertina tai, kad neseniai sudarytame JAV ir Korėjos laisvosios prekybos susitarime spaudžiant JAV Kongresui įtvirtintos griežtesnės socialinės ir aplinkosauginės nuostatos;

11.   mano, kad ES derybininkai turi laikyti tai išeities tašku, nuo kurio galima toliau daryti pažangą, ypač ratifikuojant pagrindinius TDO standartus, įtraukiant Korėją į kovą su klimato kaita pagal po 2012 m. galiosiančią tvarką ir pripažįstant esamus ES aplinkos apsaugos standartus ir teisės aktus;

12.   ragina į kiekvieną susitarimą su Korėja įtraukti privalomą straipsnį dėl socialinės ir aplinkos apsaugos;

13.   ragina valstybes nares ir Komisiją vedant dvišales derybas su Korėja remti ir skatinti pagrindinius EBPO principus, susijusius su įmonių socialine atsakomybe, kurie taikomi tiek Europoje veikiančioms Korėjos įmonėms, tiek Korėjoje įsisteigusioms Europos įmonėms;

14.   mano, kad didelius tikslus keliantis skyrius apie tvarų vystymąsi turi būti esminė bet kokio susitarimo dalis, tačiau primena, kad galutinis tikslas yra užtikrinti, kad būtų laikomasi sutartų standartų; mano, kad tam reikia minėtam skyriui taikyti tipinę ginčų sprendimo tvarką;

15.   įsitikinęs, kad Prekybos ir tvaraus vystymosi forumas, sudarytas iš darbuotojų ir darbdavių organizacijų ir NVO atstovų, galėtų atlikti naudingą vaidmenį užtikrinant, kad plačiau atveriant rinkas būtų keliami ir aplinkosauginiai, ir socialiniai standartai;

16.   siūlo nustatyti tvarką, pagal kurią pripažintos ES arba Korėjos darbuotojų ir darbdavių organizacijos galėtų pateikti prašymus dėl tam tikrų priemonių ir šie prašymai būtų išnagrinėti per tam tikrą nustatytą laiką ir būtų stebima, kaip vykdomi priimti sprendimai, kad darbuotojų teisių pažeidėjai nuolat jaustų spaudimą;

Sektorių klausimai

17.   ragina sudaryti su Korėja LPS, kuris apimtų prekybą prekėmis ir paslaugomis, padarytų mokslinį ir techninį bendradarbiavimą bei intelektinės nuosavybės klausimus pagrindiniu dvišalių susitarimų elementu, skatintų bendradarbiavimą energijos vartojimo efektyvumo srityje, kovą su klimato kaita ir apimtų kitus išorinius energetikos politikos aspektus, branduolinės bei atsinaujinančios energijos šaltinius ir programą GALILEO;

18.   mano, kad tai, jog Korėja nesilaiko tarptautinių normų ir ženklinimo reikalavimų, yra didžiausia netarifinė kliūtis, kelianti ypatingų sunkumų automobilių, farmacijos, kosmetikos ir elektronikos pramonei; ragina Korėjos vyriausybę pateikti patenkinamus paaiškinimus, kodėl nesilaikoma minėtųjų normų ir reikalavimų, arba, jei paaiškinimai nebus pateikti, LPS derybų metu įsipareigoti pašalinti trūkumus;

19.   remia Komisijos tikslą, pasitelkus didesnį Korėjos sveikatos apsaugos sistemos skaidrumo užtikrinimą, padėti ES vaistinių preparatų ir medicinos prietaisų eksportuotojams, tačiau primygtinai reikalauja, kad susitarimu nebūtų sukuriama teisinių ar praktinių kliūčių Korėjos įmonėms, kurios naudojasi lankstumo priemonėmis, nustatytomis 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje PPO ministrų konferencijoje priimtos deklaracijos dėl TRIP susitarimo ir visuomenės sveikatos 4 ir 5 dalyse, kad būtų skatinama galimybė gauti medikamentų besivystančiose šalyse;

20.   pabrėžia, kad į Europos Sąjungos ir Korėjos susitarimą turėtų būti įtrauktas abipusio pripažinimo susitarimas (APS), siekiant toliau šalinti prekybos kliūtis, atsiradusias dėl nereikalingų dvigubų procedūrų, kurias atlieka Korėja ir kurios sudaro kliūčių įvairioms ES pramonės sričių bendrovėms, norinčioms pardavinėti savo produktus Korėjoje;

21.   apgailestauja, kad dėl to, jog Korėja nesilaiko tarptautinių normų, su gyvūnais atliekami nereikalingi pasikartojantys bandymai; mano, kad sutartimi turėtų būti siekiama užtikrinti, jog moksliškai pagrįstos bandymų su gyvūnais alternatyvos, kurias pripažino viena šalis, turėtų būti laikomos priimtinomis ir kitai šaliai;

22.   yra susirūpinęs, kad ES ir Korėjos LPS gali turėti didelį neigiamą poveikį Europos automobilių pramonei; taigi, reikalauja, kad Komisija apsvarstytų strategiją, pagal kurią ES importo tarifai ir saugikliai būtų palaipsniui panaikinami; rekomenduoja, kad tai būtų susiję su didžiausių netarifinių kliūčių pašalinimu Korėjoje;

23.   kalbėdamas apie automobilių pramonę, pažymi, kad Korėja pasirašė ir ratifikavo Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JTEEK) susitarimą dėl pasaulinių techninių taisyklių dėl ratinių transporto priemonių, įrangos ir dalių, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, patvirtinimo ir taip įsipareigojo įdiegti šias tipines taisykles; ragina Komisiją reikalauti, kad jos būtų sparčiai diegiamos; kartu ragina Komisiją primygtinai reikalauti, kad ES automobiliai, atitinkantys JTEEK standartus, galėtų būti importuojami į Korėja be bandymų ar patvirtinimo; prieštarauja nuostatoms, pagal kurias Korėjos automobiliams išimties tvarka nebūtų taikomi išmetalų standartai, nustatyti siekiant mažinti taršą;

24.   mano, kad remiantis skaudžia ES patirtimi, susijusia su laivų statybos pramone, ypatingas dėmesys derybose turi būti skiriamas šiam sektoriui;

25.   mano, kad derybų metu Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į Korėjos ir ES žemės ūkio sektorių interesus, ypač susijusius su galimu neigiamu LPS poveikiu rūpimiems jautriems produktams;

26.   mano, kad maksimalių tarifų ir pernelyg griežtų ženklinimo reikalavimų, kurie kelia sunkumų distiliuoto spirito pramonei, klausimams derybose turi būti teikiama pirmenybė; ragina nedelsiant imtis priemonių ir pašalinti netarifines kliūtis, darančias neigiamą poveikį vaisių ir daržovių auginimui, ir pernelyg didelius tarifus, taikomus konservuotiems vaisiams; mano, kad ypač svarbu pasiekti patenkinamų rezultatų geografinių nuorodų klausimu;

27.   susirūpinęs dėl sunkumų, kuriuos patiria užsienio bendrovės, norinčios patekti į Korėjos paslaugų rinką, įskaitant bankų, draudimo ir teisinių konsultacijų rinkas;

28.   didelį prioritetą teikia veiksmingam intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimui įvairiomis priemonėmis, įskaitant gana griežtų bausmių už klastojimą ir piratavimą įvedimą; mano, kad būtina įtraukti specialias greito ir veiksmingo ginčų reguliavimo priemones naudojantis esamomis PPO taisyklėmis, kad galima būtų tinkamai spręsti šios ir kitų nesąžiningų prekybos konkurencijos praktikų problemas; teigia, kad dabartinės derybos su Korėja dėl intelektinės nuosavybės (INT) apsaugos neturėtų trukdyti siekti teisėtų politikos tikslų, pvz., galimybė gauti medikamentų, peržengdamos TRIP sutarties įsipareigojimų ribas, o kaip tik jose turėtų būti skatinama naudotis TRIP lankstumu;

29.   ragina Pietų Korėją pradėti taikyti kūrinių atlikimo teisių nuostatas garso įrašų gamintojams pagal 1961 m. Tartautinę konvenciją dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančių organizacijų apsaugos (Romos konvencija), 1996 m. Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) atlikimų ir fonogramų sutartį (angl. WPPT) ir 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/115/EB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje(4);

30.   ragina Pietų Korėją visiškai laikytis PINO sutarčių, susijusių su internetu (1996 m. PINO autorių teisių sutartis), įskaitant: visišką teisinę paramą technologinėms apsaugos priemonėms, kurias naudoja autorinių teisių savininkai, įskaitant draudimus, susijusius su taisyklių apėjimu; išskirtinių teisių platinti internetu visais pavidalais suteikimą garso įrašų gamintojams; veiksmingos įspėjimo ir pašalinimo iš rinkos tvarkos nustatymą; laikinųjų kopijų apsaugos pripažinimą ir kopijavimo asmeniniam naudojimui išimties skaitmeninėje realybėje susiaurinimą;

31.   ragina Pietų Korėją sustiprinti kovą prieš internetinį piratavimą, pasitelkus: tinklo tiekėjų bendradarbiavimo kovoje prieš piratavimą paskatų tobulinimą; ragina Autorinių teisių apsaugos centrą nuosekliai versti vykdyti įstatymą prieš užsienio teisių turėtojų darbų internetinį piratavimą; tyrimą ir baudimą subjektų, susijusių su nelegaliomis internetinėmis tinklavietėmis, serveriais, saugojimo ir keitimosi rinkmenomis paslaugomis;

32.   pabrėžia, kad bet kokiame LPS su Korėja turi būti apimami šie punktai:

   - Bedrijos taikomų kilmės taisyklių tobulinimas ir supaprastinimas,
   - užuot diegus naujus standartus išplėsti jau esamų tarptautinių normų ir standartų derinimą,
   - griežtinti duomenų teikimo reikalavimus ir remti geriausią reguliavimo srities praktiką,
   - valstybės paramos priemonių skaidrumas ir esamų netarifinių prekybos kliūčių panaikinimas,

Šiaurės Korėja ir Kesongas

33.   džiaugiasi Kesongo pramonės komplekso atliekamu vaidmeniu prisidedant prie regioninės taikos ir saugumo; nepaisant to, mano, kad prekių iš Kesongo pramonės komplekso (KPK) įtraukimas į LPS kelia rimtų teisinių ir techninių problemų.

34.   rekomenduoja, kad Komisija rimtai išnagrinėtų mastą, kuriuo Šiaurės ir Pietų Korėjų prekybiniai santykiai galėtų būti remiami su ES sudarytos LPS pagalba;

35.   pabrėžia, kad bet kuriuo susitarimu turėtų būti įsipareigota nežeminti darbo standartų lygio siekiant pritraukti užsienio investicijas; šis įsipareigojimas turėtų būti taikomas visai susitarimo šalių teritorijai, įskaitant produktų perdirbimo eksportui zonas;

Kiti klausimai

36.   įsitikinęs, kad, norėdama parodyti nuolatinį įsipareigojimą tęsti daugiašales derybas, Korėja, sekdama ES iniciatyvos "Viskas, išskyrus ginklus" pavyzdžiu ir visapusiškai laikydamasi atitinkamų darbo ir aplinkosaugos standartų, turėtų būti pasirengusi be muitų ir kvotų įsileisti mažiausiai išsivysčiusias šalis;

Parlamento vaidmuo

37.   mano, kad tam, jog susitarimas būtų teisėtas ir palankiai priimtas visuomenės, būtinas aktyvus Parlamento dalyvavimas kiekviename derybų etape ir kad Parlamentui būtų suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę dėl derybų metu suderinto teksto priimtinumo; tikisi, kad Komisija ir Taryba sieks pristatyti susitarimą tokiu pavidalu, kad jam reikėtų Parlamento pritarimo pagal ES Sutarties 300 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą;

o
o   o

38.  38 paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valtybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Korėjos Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL L 90, 2001 3 30, p. 46.
(2) OL C 233 E, 2006 9 28, p. 103.
(3) OL C 306 E, 2006 12 15, p. 400.
(4) OJ L 376, 27.12.2006, p. 28.


Rytų Čadas
PDF 264kWORD 59k
2007 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Rytų Čado
P6_TA(2007)0630RC-B6-0527/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių Čade,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl ESGP įgyvendinimo Čade ir Centrinės Afrikos Respublikoje(1),

–   atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2007 m. rugsėjo 25 d. rezoliuciją Nr. 1778 (2007), pagal kurią numatyta Čado rytuose ir Centrinės Afrikos Respublikos (CAR) šiaurės rytuose dislokuoti tarptautines pajėgas, į kurias įeitų ir pagal ESGP vykdoma misija EUFOR TCHAD/RCA,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 15 d. Tarybos priimtus bendruosius veiksmus 2007/677/BUSP dėl Europos Sąjungos karinės operacijos Čado Respublikoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje(2) (EUFOR TCHAD/RCA),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 31 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1769(2007), pagal kurią pradiniam 12 mėnesių laikotarpiui įsteigiama jungtinė Afrikos Sąjungos ir Jungtinių Tautų (AS/JT) operacija Darfūre (UNAMID),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 31 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnį,

A.   kadangi 2007 m. lapkričio 26 d. Čado kariuomenė prie šalies rytinės sienos nužudė šimtus Čado sukilėlių, o 2007 m. gruodžio 3 d. Čado kariuomenė pradėjo naują Čado sukilėlių pajėgų puolimą,

B.   kadangi ginkluota Čado kariuomenės ir Demokratijos ir plėtros pajėgų sąjungos (angl. UFDD) bei Susivienijimo už pokyčius pajėgų (angl. RFC) sukilėlių kova po trapios taikos atsinaujino ir tai atsiskleidė 2007 m. lapkričio mėn. pabaigoje, kadangi sukilėlių grupuotės, vyriausybės pareigūnai ir užsienio stebėtojai patvirtina, kad nuo 2007 m. lapkričio 26 d. vykstančios kovos yra aršiausios Čade nuo pat prezidento Idriss  Deby Itno atėjimo į valdžią 1990 m. gruodžio mėn.,

C.   kadangi dvylikoje pabėgėlių stovyklų, kurios išdėstytos palei Čado rytinę sieną su Sudanu, suteiktas prieglobstis apie 238 tūkst. pabėgėlių iš Sudano, 44,6 tūkst. pabėgėlių iš CAR ir 170 tūkst. šalies viduje perkeltų asmenų,

D.   kadangi 2007 m. gruodžio 4 d. Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (UNHCR) paskelbė įspėjimą, kad kovų Rytų Čade tarp vyriausybės ir sukilėlių banga per pastarąsias dešimt dienų apribojo JT patekimą į stovyklas, kuriose gyvena šimtai tūkstančių pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų ir todėl regione išaugo įtampa,

E.   kadangi kovos kliudo Pasaulio maisto programos (PMP) darbuotojų veiklai Čado rytuose, nes neįmanoma patekti į kai kurias pabėgėlių stovyklas ir vėluoja maisto pristatymas į kitas; kadangi kovos prie Farchanos vietovės, kurioje įsikūrusios trys pabėgėlių stovyklos, itin apsunkino humanitarinių operacijų vykdymą; kadangi mažiausiai vienu atveju PMP įgyvendinti išnuomotą sunkvežimį, kuriame buvo pagal PMP dalijamas maistas, užpuolė ginkluoti plėšikai,

F.   kadangi daugiausia kovų vyksta Farchanos, Iribos, Biltinės and Gueredos vietovėse, esančiose į šiaurę ir į rytus nuo Abeché miesto – pagrindinės mažiausiai dvylikos pabėgėlių stovyklų veiksmų bazės; kadangi netoli pabėgėlių stovyklų esančios vietovės į pietus nuo Abeché miesto, pvz., Goz Beida taip pat tapo mažiau saugios,

G.   kadangi, anot Tarptautinio Raudonojo kryžiaus komiteto (ICRC), humanitarinės pagalbos veiklai didžiausias pavojus kyla dėl ginkluotų plėšikų ir banditų grupuočių veiklos regione, karinių puolimų ir dažnėjančio nusikalstamumo; kadangi dažnėjantys plėšikavimo Čado rytuose atvejai verčia humanitarines agentūras sumažinti darbuotojų skaičių ir veiklą pagrindiniuose miestuose, taip dar labiau apribojant jų sugebėjimus teikti būtiną humanitarinę pagalbą,

H.   kadangi Čado Prezidentas neseniai atleido Jungtinio pasikeitimų fronto vadovą Mahamatą Nour Abdelkerimą iš gynybos ministro pareigų, o tai reiškia, kad vyriausybės lygmeniu esama įtampos ir netikėtumų,

I.   kadangi 2007 m. spalio 15 d. Taryba priėmė minėtus bendruosius veiksmus dėl operacijos EUFOR TCHAD/RCA, kuriais siekiama prisidėti apsaugant pavojuje atsidūrusius civilius, ypač pabėgėlius ir šalies viduje perkeltus asmenis, palengvinti humanitarinės pagalbos teikimą ir laisvą humanitarinių darbuotojų judėjimą padedant jiems užtikrinti saugumą veiklos regione ir prisidėti apsaugant JT darbuotojus, infrastruktūrą, įrangą ir priemones bei užtikrinant savo darbuotojų ir JT darbuotojų saugumą ir laisvą judėjimą,

J.   kadangi EUFOR TCHAD/RCA pajėgų, kurios turėjo pradėti veikti prieš 2007 m. lapkričio pabaigą, dislokavimo terminas laipsniškai nukėlinėjamas; kadangi daroma prielaida, kad 2007 m. spalio pabaigoje nurimus lietui sezonui sukilėlių grupuotės vėl taps mobilesnės ir aktyvesnės regione; kadangi Čado žvalgybos vadovas apkaltino Sudaną ginkluojant sukilėlius,

K.   kadangi bet kokie Čado vidaus neramumai, kartu su nestabilumu Rytų Čado pasienio regione, Darfūre ir CAR, neigiamai paveiks EUFOR TCHAD/RCA pajėgų veiklą, kai tik jos bus dislokuotos,

L.   kadangi tarptautinis susirūpinimas konfliktu išaugo po to, kai UFDD pagrasino pulsianti Prancūzijos arba bet kurias kitas užsienio pajėgas, kurios bus dislokuojamos kaip EUFOR TCHAD/RCA misijos dalis,

M.   kadangi pabėgėlių stovyklose ir kitur konfliktų draskomame regione klesti karo nusikaltimu laikomas seksualinis smurtas, įskaitant prievartavimą, kuris naudojamas kaip karo įrankis, o moterims ir mergaitėms kyla didžiausia užpuolimo grėsmė,

1.   pabrėžia, kad neseni smurto protrūkiai ir neramumai Čade parodo, kad būtina skubiai dislokuoti EUFOR TCHAD/RCA daugiau neatidėliojant termino; pabrėžia, kad ES valstybės narės ir JT privalo regione prisiimti "atsakomybę apsaugoti" pabėgėlius ir šalies viduje perkeltus asmenis; pabrėžia, kad šioms pajėgoms reikia suteikti visas būtinas priemones ir jos turi jas naudoti, laikydamosi tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės normų, siekdamos apginti pavojuje atsidūrusius civilius;

2.   vis dėlto, apgailestauja dėl to, kad šiai misijai nesuteikta visa įranga, kuri būtina siekiant kariams sudaryti galimybę vykdyti savo pareigas, pvz., trūksta sraigtasparnių ir medicinos priemonių;

3.   ragina ES institucijos ir jos valstybes nares gerbti priimtą politinį sprendimą ir kuo greičiau misijai užtikrinti daugiau karių bei tinkamą finansinę, logistinę ir aviacinę paramą, įskaitant būtiną sraigtasparnių skaičių; pabrėžia, kad ES, kaip pasaulio veikėjos, ir jos užsienio politikos patikimumui gali kilti pavojus, jeigu ji negalės suburti pakankamo karių skaičiaus ir sutelkti reikiamos įrangos siekdama užtikrinti, kad ši misija būtų įgyvendinama;

4.   ragina Tarybą ir Komisiją informuoti jį apie esamas iniciatyvas (pvz., Europos gynybos agentūros iniciatyvas) siekiant išspręsti pajėgumų trūkumo esminėse srityse problemą, ypač sraigtasparnių ir medicinos priemonių problemą, ir teikti bendrus pasiūlymus dėl trumpalaikių ir ilgalaikių sprendimų, kaip humanitariniais ir ESGP įgyvendinimo tikslais užtikrinti šiuos pajėgumus;

5.   pabrėžia regioninį Darfūro krizės matmenį ir skubų poreikį panaikinti jos destabilizuojantį krizės poveikį humanitarinei ir saugumo padėčiai kaimyninėse šalyse ir kartoja, kad yra pasiryžęs įgyvendinti šią ES karinę perėjimą užtikrinančią operaciją, skirtą tokiam įvairių sričių JT pajėgų dislokavimui remti;

6.   primena savo minėtą 2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją, kuria pritariama vienus metus truksiančiai ESGP operacijai rytinėje Čado dalyje ir šiaurinėje CAR dalyje ir ragina Tarybą ir Komisiją pagreitinti sprendimų priėmimo procesą siekiant pradėti operaciją ir užtikrinti, kad pirmasis karių dislokavimas prasidėtų dar iki 2007 m. pabaigos, o iki 2008 m. vasario mėn. arba kovo mėn. pradžios būtų užtikrintas visiškas misijos pajėgumas;

7.   teigiamai vertina tai, kad Komisija misijai skyrė daugiau kaip 50 mln. EUR, įskaitant 10 mln. EUR, kurie skirti iš stabilumo priemonės taikos palaikymo operacijos JT policijos mokymams rengti; pastebi, kad tai įrodo nuoseklų tarpinstitucinį ES požiūrį į Europos saugumo ir gynybos politiką;

8.   apgailestauja, kad Sudano prezidentas atkakliai laikosi nuomonės, jog UNAMID pajėgos, kurias turėtų paremti EUFOR TCHAD/RCA pajėgos, turėtų būti sudarytos išimtinai iš Afrikos karių, nors tai prieštarauja atitinkamai JT Saugumo Tarybos rezoliucijai; pabrėžia, kad būtina pagreitinti JT ir Afrikos Sąjungos taikos palaikymo pajėgų dislokavimą Darfūre; ragina Sudano vyriausybę bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu (TBT) ir siūlo į jungtinių pajėgų įgaliojimus įtraukti teisę ieškoti asmenų, kurių arešto orderius išdavė TBT, ir juos suimti;

9.   atkreipia dėmesį į tyčinių ir suplanuotų išpuolių prieš civilius gyventojus, kuriuos vykdo iš Sudano atvykstantys džandžavidų sukilėliai ir vietinės Čado arabų bei ne arabų grupuotės, dažnėjimą; atkreipia dėmesį į lytinį smurtą, persekiojimą, bauginimus ir prievartavimus, kurie šiame regione vykdomi visiškai nebaudžiamai; ragina Čado valdžios institucijas nagrinėti pranešimus dėl prievartavimo ir kitų sunkių žmogaus teisių pažeidimų bei piktnaudžiavimo ir patraukti kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn;

10.   pabrėžia šiame konfliktų draskomame regione ypatingai svarbų lytinio išnaudojimo klausimą ir akcentuoja, kad svarbu, jog UNAMID ir EUFOR TCHAD/RCA misijose dalyvaujančios valstybių narių pajėgos būtų informuotos apie tokius pažeidimus bei visais lytinio smurto problemos konflikto regione sprendimo etapais atsižvelgtų į lyčių aspektus, įskaitant specialius mokymus, kaip patenkinti ypatingus aukų poreikius; pabrėžia, kad šalys, siunčiančios savo karius ir policijos pajėgas į taikos palaikymo operacijas, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi griežtų elgesio taisyklių bei rengiami tinkami mokymai ir užtikrinama atsakomybė už lytinį smurtą; pabrėžia, kad vis dažnėjantis moterų siuntimas į taikos palaikymo operacijas ne tik padėjo pagerinti santykius su vietos bendruomenėmis, bet ir užtikrinti geresnį taikos palaikymo pajėgose tarnaujančių karių elgesį;

11.   labai nerimauja dėl pagalbos darbuotojų pranešimų, kad sukilėliai ir vyriausybė lankėsi pabėgėlių stovyklose ir bandė į savo pajėgas užverbuoti vaikų;

12.   ragina ES daryti spaudimą dėl visa apimančio taikos proceso, pasitelkti spaudimą ir paskatas siekiant paskatinti visas šalis grįžti prie derybų stalo ir surengti derybas, kuriose būtų nagrinėjami visi Čade vykstančio konflikto aspektai, įskaitant vyriausybės ir sukilėlių nesutarimus bei etninį konfliktą;

13.   ragina Čadą bendradarbiauti su Sudanu ir Libija ir sukurti ilgalaikiam politiniam sprendimui būtinas sąlygas įgyvendinant Sirte taikos susitarimą ir ragina Sudano ir Čado vyriausybes įgyvendinti savo įsipareigojimus, kuriuos jie prisiėmė pagal Tripolio ir Sirte taikos susitarimus;

14.   nerimauja dėl to, kad padaugėjo neteisėtos ginklų prekybos ir kontrabandos atvejų, ypač neteisėtų rankinių šaunamųjų ir lengvųjų ginklų;

15.   primena, kad be tikro politinio sutaikinimo proceso negali pavykti jokia taikos palaikymo misija rytinėje Čado dalyje ir šiaurinėje Centrinės Afrikos Respublikos dalyje;

16.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Afrikos Sąjungai, JT Generaliniam Sekretoriui, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams ir Čado, Centrinės Afrikos Respublikos bei Sudano prezidentams, vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0419.
(2) OL L 279, 2007 10 23, p. 21.


Moterų teisės Saudo Arabijoje
PDF 203kWORD 45k
2007 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų teisių Saudo Arabijoje
P6_TA(2007)0631RC-B6-0526/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į tai, kad 2000 m. rugsėjo 7 d. Saudo Arabija ratifikavo Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, kuri Saudo Arabija ratifikavo 1997 m. rugsėjo 23 d.

–   atsižvelgdamas į tai, kad 1996 m. sausio 26 d. Saudo Arabija pasirašė Vaiko teisių konvenciją;

–   atsižvelgdamas į tai, kad 2007 m. gegužės mėn. Saudo Arabija buvo išrinkta į JT Žmogaus teisių tarybą,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes 1996 m. sausio 18 d.(1) ir 2005 m. kovo 10 d.(2) rezoliucijas Saudo Arabijos klausimu,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi Saudo Arabijoje moterys ir toliau patiria įvairių formų diskriminaciją asmeniniame ir viešajame gyvenime ir dažnai tampa lytinės prievartos aukomis bei susiduria su dideliais sunkumais baudžiamojo teisingumo sistemoje,

B.   kadangi 2006 m. spalio mėn. 19 metų moteris, žinoma kaip "Qatifo mergaitė", buvo nuteista ir jai paskirta 90 rimbo kirčių dėl to, kad tuo metu, kai buvo užpulta ir išžaginta grupiniu būdu, ji viena automobilyje kalbėjosi su vyru, kuris nebuvo jos artimas giminaitis,

C.   labai susirūpinęs dėl to, kad Qatifo bendrasis teismas Saudo Arabijoje 2007 m. lapkritį iš naujo svarstė nuosprendį ir nuteisė ją kalėti šešis mėnesius ir skyrė 200 rimbo kirčių,

D.   kadangi Qatifo bendrojo teismo pareigūnas pareiškė, kad teismas nusprendė sugriežtinti moters bausmę gavęs nurodymus iš Aukščiausios teisėjų tarybos, nes ji bandė apsunkinti teisėjų darbą ir daryti jiems įtaką naudodamasi žiniasklaida,

E.   kadangi nukentėjusiosios advokatui Abdului Rahmanui Al-Lahemui buvo uždrausta įeiti į teismo salę ir toliau atstovauti savo klientei po to, kai jis bandė imtis teisinių veiksmų prieš Teisingumo ministeriją, atsisakiusią jam duoti jo klientės teismo sprendimo kopiją, kurios reikia kad būtų galima apskųsti teismo sprendimą; kadangi Abdul Al-Lahem iškviestas į drausminį svarstymą Teisingumo ministerijoje ir jam gali būti paskirtos sankcijos, įskaitant trejų metų nušalinimą nuo pareigų ir teisės verstis advokato praktika atėmimą,

F.   kadangi Abdul Al-Lahem taip pat buvo advokatas du vaikus turinčios Fatima ir Mansour Al-Timani poros, kuri 2007 m. liepos mėn. buvo prievarta išskirta žmonos broliui pareikalavus ir argumentuojant, kad Fatima genties linija yra geresnė nei jos vyro, byloje; kadangi nesutikusi išsiskirti pora kelis mėnesius buvo įkalinta kartu su savo vaikais ir kadangi nuo to laiko Fatima turi gyventi prieglaudoje, nes nesutinka grįžti į savo šeimą,

G.   ypač susirūpinęs, kad dėl bet kokio glaudaus nesusituokusių skirtingos lyties asmenų ryšio kriminalizavimo Saudo Arabijoje išžaginimo aukoms labai sudėtinga siekti teisingumo ir kad teismas gali traktuoti moters kaltinimą išžaginimu kaip sutikimą nesantuokiniams lytiniams santykiams, nebent ji gali pateikti tikslius įrodymus, kad ji šiems santykiams priešinosi,

H.   kadangi maždaug 2 mln. moterų, darbuotojų migrančių, Saudo Arabijoje įdarbintos namų darbininkėmis ir valstybinės institucijos bei privatūs darbdaviai su jomis elgiasi šiurkščiai, įskaitant fiziškai ir psichologiškai žiaurų elgesį bei atsisakymą mokėti algas, sulaikymą nepateikus kaltinimų ir be teismo ir netgi mirties bausmę po neteisingo teismo proceso,

I.   ypač atkreipia dėmesį į namų darbininkės iš Šri Lankos Rizanos Nafeek, kuriai 2007 m. birželio mėn. buvo paskirta mirties bausmė už jos prižiūrimo vaiko mirtį, nors jai tuomet buvo tik 17 metų, atvejį, taip pat į namų darbininkių iš Indonezijos Siti Tarwiyah Slamet ir Susmiyati Abdul Fulan, kurias 2007 m. rugpjūčio mėn. mirtinai sumušė šeimos, kurioje dirbo, nariai, atvejį, taip pat, kad kitos dvi darbininkės tuo pat metu buvo stipriai sužeistos,

J.   pažymi, kad tarptautines žmogaus teisių konvencijas, pvz., Konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo, pasirašiusios valstybės privalo užtikrinti lygias vyrų ir moterų teises,

1.   primygtinai reikalauja, kad Saudo Arabijos vyriausybė imtųsi tolesnių priemonių siekdama panaikinti apribojimus, susijusius su moterų teisėmis, įskaitant jų laisvą judėjimą, draudimu vairuoti, įsidarbinimo galimybėmis, juridinio asmens teisėmis ir atstovavimu joms teismo procese, panaikinti visų formų moterų diskriminaciją asmeniniame ir viešajame gyvenime ir skatinti jų dalyvavimą ekonominėje, socialinėje ir politinėje veikloje;

2.   smerkia pirmiau minėtą Qatifo bendrojo teismo sprendimą nubausti išžaginimo auką; ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas panaikinti nuosprendį ir atsisakyti visų kaltinimų išžaginimo aukai;

3.   pažymi, kad 2007 m. spalio 3 d. karalius Abdullah paskelbė teismo reformą, pažadėdamas įsteigti naujus specializuotus teismus ir pradėti patobulintą teisėjų bei advokatų mokymą; primena, kad 2007 m. gegužės mėnesį buvo pranešta, kad karalius Abdullah įsakė įsteigti naują teismą, kuriame būtų tiriamos smurto šeimoje bylos;

4.   mano, kad sąmoningumą apie moterų smurtą, ypač apie smurtą šeimoje, Saudo Arabijoje skatinanti kampanija būtų labai gera iniciatyva ir jos reikia imtis nedelsiant;

5.   ragina valdžios institucijas peržiūrėti ir įgyvendinti nacionalinę darbo teisę siekiant suteikti namų darbininkėms tokią pačią apsaugą, kuri teikiama kitų sričių darbuotojams, ir užtikrinti, kad atsakingi darbdaviai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už seksualinę ir fizinę prievartą ir už darbo teisės pažeidimus, kurie nesuderinami su galiojančiais nacionaliniais teisės aktais;

6.   ragina Saudo Arabijos vyriausybę peržiūrėti nepilnamečių nusikaltėlių, kuriems buvo skirtos mirties bausmės, atvejus, atidėti jų mirties bausmes vykdymą ir surengti moratoriumą mirties bausmės klausimu;

7.   prašo Tarybą ir Komisiją iškelti šiuos klausimus kitame Jungtinės tarybos posėdyje ir ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos ministrų susitikime;

8.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Saudo Arabijos vyriausybei, Islamo konferencijos organizacijos generaliniam sekretoriui ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos generaliniam sekretoriui.

(1) OL C 32, 1996 2 5, p. 98.
(2) OL C 320 E, 2005 12 15, p. 281.


Teisingumas "paguodos moterims" (sekso vergėms Azijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu)
PDF 203kWORD 46k
2007 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teisingumo "paguodos moterims" (sekso vergėms Azijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu)
P6_TA(2007)0632RC-B6-0525/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. minimas 200-ąsias prekybos vergais panaikinimo metines,

–   atsižvelgdamas į Japonijos pasirašytą Prekybos moterimis ir vaikais panaikinimo konvenciją (1921),

–   atsižvelgdamas į Japonijos ratifikuotą 1930 m. TDO Konvenciją Nr. 29 dėl priverstinio darbo panaikinimo,

–   atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo,

–   atsižvelgdamas į JT Specialiosios pranešėjos dėl sistemingo prievartavimo, seksualinės vergijos ir į vergiją panašių veiksmų ginkluoto konflikto metu klausimais Gay McDougall pranešimą (1998 m. birželio 22 d.),

–   atsižvelgdamas į JT Kovos su kankinimu komiteto 38-osios sesijos išvadas ir rekomendacijas (2007 m. gegužės 9 ir 10 d.),

–   atsižvelgdamas į Pranešimą dėl Olandijos vyriausybės dokumentų dėl priverstinės Olandijos moterų prostitucijos Olandijos Vest Indijoje japonų okupacijos laikotarpiu studijos (Haga, 2004),

–   atsižvelgdamas į JAV Kongreso 2007 m. liepos 30 d. ir Kanados parlamento 2007 m. lapkričio 29 d. rezoliucijas dėl moterų, įtrauktų į prostituciją,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi Japonijos vyriausybė per savo kolonijinę ir karinę Azijos bei Ramiojo vandenyno salų okupaciją nuo 1930-ųjų iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos oficialiai užsakė jaunų moterų, kurios tapo žinomos ianfu arba "paguodos moterų" vardu ir kurios buvo naudojamas vieninteliu – seksualinių patarnavimų imperijos ginkluotosioms pajėgoms – tikslu,

B.   kadangi "paguodos moterų" sistema reiškė grupinius išprievartavimus, priverstinius abortus, pažeminimą ir lytinį smurtą, kurie baigdavosi sužalojimais, mirtimi arba savižudybėmis ir tai buvo vienas iš didžiausių 20-ojo amžiaus prekybos žmonėmis atvejų,

C.   kadangi dešimtys "paguodos moterų" bylų, kurios buvo iškeltos Japonijos teismuose, baigėsi nukentėjusiųjų ieškinių dėl kompensacijos atmetimu, nors teismo sprendimais pripažįstamas tiesioginis ir netiesioginis imperijos ginkluotųjų pajėgų dalyvavimas ir valstybės atsakomybė,

D.   kadangi dauguma "paguodos moterų" sistemos aukų mirė, o išgyvenusiųjų amžius siekia 80 ir daugiau metų,

E.   kadangi per pastaruosius metus daugybė aukštas pareigas einančių Japonijos vyriausybės narių ir pareigūnų pareiškė atsiprašantys dėl "paguodos moterų" sistemos, o kai kurie Japonijos pareigūnai neseniai išreiškė apgailestauti verčiantį norą sumenkinti arba panaikinti šiuos atsiprašymus,

F.   kadangi Japonijos vyriausybė niekada iki galo neatskleidė visos seksualinės vergijos sistemos apimties ir kadangi kai kuriuose naujuose Japonijos mokyklose privalomuose skaitiniuose bandoma sumenkinti "paguodos moterų" ir kitų Japonijos per Antrąjį pasaulinį karą padarytų karo nusikaltimų tragediją,

G.   kadangi 2007 m. kovo 31 d. nustojo veikti vyriausybės inicijuotas privatus Azijos moterų fondas, kurio tikslas buvo įgyvendinti programas ir projektus, skirtus atlyginti už "paguodos moterų" patirtą skriaudą ir kančias,

1.   džiaugiasi puikiais Europos Sąjungos ir Japonijos santykiais, grindžiamais abiems šalims bendromis vertybėmis, įskaitant daugiapartinę demokratinę sistemą, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms principus;

2.   solidarizuojasi su moterimis, kurios II pasaulinio karo metais tapo "paguodos moterų" išnaudojimo sistemos aukomis;

3.   teigiamai vertina Japonijos žemutinių parlamento rūmų pirmininko Yohei Kono 1993 m. pareiškimus ir to meto Ministro Pirmininko Tomiichi Murayama 1994 m. pareiškimus "paguodos moterų" klausimu, taip pat 1995 m. ir 2005 m. paskelbtas Japonijos Parlamento rezoliucijas, kuriose atsiprašoma karo meto aukų, įskaitant "paguodos moterų" išnaudojimo sistemos aukas;

4.   teigiamai vertina Japonijos Vyriausybės iniciatyvą, pagal kurią 1995 m. įsteigtas daugiausia vyriausybės finansuotas privatus Azijos moterų fondas (dabar jo veikla nutraukta), kuriam veikiant išmokėtos piniginės kompensacijos keletui šimtų "paguodos moterų", tačiau mano, kad šios humanitarinės iniciatyvos nepakanka norint patenkinti aukų reikalavimą teisiškai pripažinti prieš jas vykdytus nusikaltimus ir skirti joms kompensacijas už karo metu patirtą žalą pagal viešosios tarptautinės teisės nuostatas, kaip pirmiau minėtame 1998 m. pranešime teigia JT Specialioji pranešėja Gay McDougal;

5.   ragina Japonijos Vyriausybę oficialiai pripažinti, kad nuo 1930 m. iki II pasaulinio karo pabaigos, t. y. kolonijinės Azijos šalių ir Ramiojo vandenyno salų okupacijos ir karo metais imperijos ginkluotųjų pajėgų kariai vertė jaunas moteris dirbti sekso vergėmis, kurios visame pasaulyje vadinamos "paguodos moterimis", atsiprašyti už šiuos nusikaltimus ir tvirtai ir aiškiai prisiimti istorinę ir teisinę atsakomybę;

6.   ragina Japonijos Vyriausybę taikyti veiksmingas administracines priemones, pagal kurias visoms išgyvenusioms "paguodos moterų" išnaudojimo sistemos aukoms ir žuvusių aukų šeimoms būtų sumokėtos kompensacijos už karo metu patirtą žalą;

7.   ragina Japonijos Nacionalinę Asamblėją (parlamentą) imtis teisinių priemonių ir pašalinti esamas kliūtis kompensacijoms teismo būdu Japonijoje gauti; nacionalinėje teisėje turėtų būti aiškiai pripažinta asmens teisė reikalauti kompensacijos iš vyriausybės už karo metu patirtą žalą ir prioritetas turėtų būti teikiamas išgyvenusioms sekso vergovės, t. y. nusikaltimo, už kurį baudžiama pagal tarptautinės teisės nuostatas, aukoms, atsižvelgiant į jų amžių;

8.   ragina Japonijos Vyriausybę viešai paneigti bet kokius pareiškimus, kad "paguodos moterys" niekada nebuvo verčiamos vergauti ir nepatyrė prievartos;

9.   ragina Japonijos žmones ir vyriausybę imtis tolesnių veiksmų, siekiant pripažinti savo tautos istorinę tiesą, nes tai yra visų tautų moralinė pareiga, ir skatinti informavimą apie Japonijos ketvirtajame ir penktajame dešimtmetyje vykdytus veiksmus, taip pat ir nusikaltimus prieš "paguodos moteris"; ragina Japonijos vyriausybę dabarties ir ateities kartoms skleisti informaciją apie minėtuosius įvykius;

10.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Japonijos Vyriausybei ir Parlamentui, JT Žmogaus teisių tarybai, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos valstybėms, Korėjos Demokratinei Liaudies Respublikos, Korėjos Respublikos, Kinijos Liaudies Respublikos, Taivano ir Rytų Timoro vyriausybėms.

Teisinė informacija - Privatumo politika