Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Suaugusiųjų mokymasis: mokytis niekada nevėlu" (COM(2006)0614),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1720/2006/EB, nustatantį veiksmų programą mokymosi visą gyvenimą srityje(1),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl demografijos problemų ir kartų solidarumo(3),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 23 ir 24 d. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvadas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 149 ir 150 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo mėn. 25 d. poziciją per pirmąjį svarstymą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl švietimo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi statistikos rengimo ir plėtotės(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio mėn. 24 d. poziciją per pirmąjį svarstymą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl Europos kvalifikacijų sąrangos mokymuisi visą gyvenimą kūrimo(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo mėn. 27 d. rezoliuciją dėl Europos švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumo ir teisingumo(6),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės gairių 2006-2010 m.(7) ir 2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2007 m.)(8),

–   atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6-0502/2007),

A.   kadangi suaugusiųjų mokymasis tampa politiniu prioritetu, kuriam būtinos atitinkamos konkrečios programos, matomumas, prieinamumas, ištekliai ir vertinimo metodai,

B.   kadangi švietimas ir mokymasis yra lemiami veiksniai siekiant Lisabonos strategijos tikslų didinti ekonomikos augimą, konkurencingumą ir socialinę įtrauktį,

C.   kadangi dar 4 milijonai suaugusiųjų turėtų įsitraukti į visą gyvenimą trunkantį mokymąsi tam, kad būtų pasiektas toks dalyvavimo apimties rodiklis, kokį nustatė valstybės narės "Švietimo ir mokymo 2010 m." programoje,

D.   kadangi veiksminga suaugusiųjų mokymo sistema, kurios prioritetai aiškūs ir įgyvendinimas kontroliuojamas, integruota į visą gyvenimą trunkančio mokymosi strategijas, gali paremti atskirtų grupių, pvz., imigrantų ir romų, kurių dauguma taip pat dažnai anksti nustoja mokytis, kalbinę, socialinę ir kultūrinę integraciją,

E.   kadangi investicijos į suaugusiųjų mokymąsi didina socialinę ir kultūrinę grąžą asmens gerovės didinimo ir pasitenkinimo ir aktyvaus pilietiškumo požiūriu,

F.   kadangi pagrindinis suaugusiųjų mokymosi indėlis įgyjant pagrindinius gebėjimus yra itin svarbus gebėjimui įsidarbinti ir darbo rinkos mobilumo ir socialinės įtraukties požiūriu,

G.   kadangi tam, kad būtų galima stebėti, lyginti ir vertinti suaugusiųjų mokymosi įvairovę, siekiant kurti politikos priemones, reikalingi patikimi duomenys,

H.   kadangi informacija apie suaugusiųjų mokymosi sistemas ir galimybės jomis naudotis kiekvienoje valstybėje narėje labai skiriasi,

I.   kadangi formalaus, neformalaus ir savaiminio mokymosi pripažinimas ir įvertinimas yra visą gyvenimą trunkančio mokymosi strategijos kertinis akmuo,

J.   kadangi suaugusiųjų mokymąsi būtina skubiai susieti su Europos kvalifikacijų sistema ir didinti jos potencialą bendrųjų gebėjimų ir socialinių bei asmeninių gebėjimų požiūriu,

1.   džiaugiasi Komisijos pasiūlymu dėl Suaugusiųjų mokymosi veiksmų plano;

2.   pripažįsta, kad būtina imtis priemonių įvairiais lygiais, kurias vykdant kartu su valstybėmis narėmis turi dalyvauti ir Europos Sąjunga, siekiant skatinti, stiprinti ir užtikrinti mokymo, ypač suaugusiųjų mokymosi, kultūrą;

3.   ragina valstybes nares sukurti visą gyvenimą trunkančio mokymo kultūrą, daugiausia dėmesio skiriant suaugusiųjų mokymuisi ir švietimui, įgyvendinant politikos priemones ir veiksmus, skatinančius mokytis, didinant jų patrauklumą ir prieinamumą, ir nuolat siekiant tolesnio išsilavinimo;

4.   pabrėžia lyčių lygybės programų, susijusių su visą gyvenimą trunkančiu mokymusi, svarbą, nes dėl šios lygybės vyrai ir moterys gali tokiu pat mastu naudotis galimybėmis, kurias teikia minėtasis mokymasis; ragina Komisiją bendradarbiaujant su Europos lyčių lygybės institutu pasinaudoti visomis prieinamomis priemonėmis, skirtomis delikačioms lyčių lygybės politikos kryptims kontroliuoti, rengiant suaugusiųjų mokymąsi;

Suaugusiųjų mokymosi motyvacijos didinimas

5.   ragina labiau skatinti suaugusiųjų mokymąsi, siekiant, kad daugiau žmonių turėtų motyvaciją jame dalyvauti; mano, kad suaugusiųjų mokymuisi įvairiose politikos priemonėse turėtų būti skiriamas pagrindinis vaidmuo, siekiant skatinti bendrąją mokymosi kultūrą per žiniasklaidos priemonių kampanijas, informaciją, orientavimą ir konsultacijas ir ypač teikiant nepalankioje padėtyje esančioms grupėms teikiamas informacijos, orientavimo ir konsultavimo paslaugas; mano, kad siekiant, jog ši paskata būtų veiksminga, ją būtina susieti su valstybių narių aktyviai vykdomomis politinėmis priemonėmis, kurios padėtų suderinti mokymąsi su šeimyniniu ir profesiniu gyvenimu;

6.   pritaria tam, kad specialios telefono linijos ir tinklalapiai yra labai tinkamos priemonės skatinti suaugusiųjų mokymąsi;

7.   mano, kad bendrajame ir profesiniame lavinime pagrindinis vaidmuo tenka raštingumo ugdymui žiniasklaidos priemonių srityje, siekiant informacinių technologijų srityje įveikti atskirtį tarp kartų;

Statistiniai duomenys

8.   laikosi nuomonės, kad palyginamieji statistiniai duomenys yra reikalingi siekiant kurti ir stebėti politikos priemones suaugusiųjų mokymosi srityje ir nustatyti kompleksinius Mokymosi visą gyvenimą programos rodiklius ir orientyrus;

9.   mano, kad būtina remti Europos suaugusiųjų švietimo apklausą, kaip palyginamosios informacijos apie suaugusiųjų mokymąsi rinkimo ir bendrųjų sąvokų pristatymo priemonę;

10.   ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares skatinti keistis tarpusavyje geriausia patirtimi;

Darbo ir šeimos gyvenimo bei visą gyvenimą trunkančio mokymosi derinimas ir veiksmingas jo įgyvendinimas

11.   primena 2002 m. kovo 15–16 d. Europos Vadovų Tarybos tikslus ir pabrėžia valstybių narių pažangos siekiant tikslo aprūpinti vietomis vaikų lopšelyje ir darželyje ir teikti ikimokyklinį švietimą, taip pat nustatant Vaikų ir kitų priklausomų asmenų priežiūros dieną, svarbą; kartu pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės dar gerokai atsilieka nuo Barselonos tikslų pasiekimo grafiko;

12.   nurodo, kad šeimos, darbo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi derinimas reikalauja ne tik didesnio lankstumo, organizuojant laiką ir vietą, bet taip pat ir socialinių, ekonominių ir mokesčių lengvatų, siekiant skatinti galimybes naudotis suaugusiųjų mokymosi ir švietimo programomis;

13.   pabrėžia geresnio naujųjų technologijų naudojimo poreikį ir daro išvadą, kad šiuo požiūriu interneto bei programų plėtra turėtų paskatinti įtrauktį informacinių technologijų srityje, kad būtų nugalėta atskirtis informacinių technologijų srityje, ir tokius naujus žinių šaltinius ir mokymosi būdus, kaip nuotolinis mokymasis, ir mokymosi vietų kūrimą ir turėtų visiems sudaryti galimybes jais naudotis;

14.   pabrėžia, kad reikia išplėsti moterų galimybes naudotis naujosiomis technologijomis, įskaitant moteris, gyvenančias kaimo ir atokiuose rajonuose, ir vyresnio amžiaus moteris, suteikiant joms vienodą galimybę konkuruoti darbo rinkoje; dar kartą pabrėžia, kad reikia remti veiksmus, kuriais siekiama mažinti atotrūkį tarp vyrų ir moterų techninės ir mokslinės kvalifikacijos požiūriais;

15.   atkreipia dėmesį į tai, kad būtina plėsti valstybinių ir privačių vaikų priežiūros įstaigų pasiūlą ir skatinti darbdavius, kurie galėtų sukurti minėtąją pasiūlą, sudarydami sąlygas tėvams, ypač motinoms, grįžti į darbą, kartu sudarydami sąlygas šiems grįžtantiems į darbą tėvams tuo pat metu ir darbo valandomis tęsti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi; taip pat pabrėžia, kad būtina pagerinti valstybinių paslaugų nuolatinės priežiūros reikalaujančių ir vyresnio amžiaus asmenų priežiūros srityje pasiūlą;

Solidarumas tarp kartų (prieš "ghetto des ages"- pranc. amžių getas) ir kultūrų solidarumas

16.   primena, kad demografiniai pokyčiai valstybėms narėms kelia daugybę sudėtingų tarpusavyje susijusių iššūkių, o visuomenė turės sukurti naujas kultūrų ir kartų solidarumo formas;

17.   todėl siūlo geresnį suaugusiųjų, ypač žinių, įgūdžių ir patirties perdavimą tarp kartų ir keitimąsi jomis, naudojant įvairias programas, kuriose jie perduotų patirtį, vykdant įvairią verslo ir amatų veiklą; taip pat mano, kad visi šie mokytojai ir auklėtojai turėtų priklausyti vienam tinklui, kuris leistų jiems bendrai naudoti ir keistis informacija;

18.   pabrėžia "šeimos mokymosi požiūrio" svarbą, kai tėvai yra motyvuoti grįžti mokytis, kadangi norėtų padėti savo vaikams geriau mokytis mokykloje;

19.   remia savanoriškų programų plėtrą vaidmens, kuris joms tenka solidarumo tarp kartų ir patirties ir kvalifikacijų pripažinimo srityse, požiūriu;

20.   pabrėžia poreikį mobilumo ir socialinės sanglaudos sąlygomis sudaryti, ypač imigrantams, lanksčias švietimo ir mokymo programų galimybes ir tinkamas sąlygas joms realizuoti;

Kalbų mokymo svarba ir specifiniai "rizikos grupių" poreikiai

21.   mano, kad paramos imigrantams nacionalinių ir vietos centrų steigimas yra pagrindinė priemonė, kuri leistų teikti naudingą informaciją ir atsakyti į klausimus, susijusius su visiška migrantų integracija į visuomenę;

22.   dar kartą pabrėžia didesnės paramos kalbų kursams, ypač tiems, kurie skirti emigrantams, svarbą, taip pat būtinybę skatinti visus gyventojus mokytis užsienio kalbų;

23.   remia imigrantų, žemos kvalifikacijos ir neįgalių asmenų įgūdžių egzaminų (angl. skills audit) organizavimą; mano, kad šie įgūdžių egzaminai be ekonominės naudos taip pat prisidėtų prie rasizmo, ksenofobijos, diskriminacijos ir atskirties mažinimo;

Galimybė siekti aukštojo mokslo

24.   mano, kad sąlygos gauti aukštąjį mokslą turėtų būti sudarytos didesnei visuomenės daliai, tarp jų suaugusiems žmonėms su darbo patirtimi ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir kad šiuo tikslu turėtų būti pritaikomos ir kuriamos lankstesnės mokymo sistemos, ir kad būtina remti atitinkamas infrastruktūros priemones ir darbo jėgos išteklius;

25.   nurodo, kad būtinas vidurinių mokyklų sistemos modernizavimas tam, kad sistema būtų konkurencingesnė, lankstesnė, prieinamesnė ir veiksmingesnė;

Kokybės, pedagogikos ir nuostatų įvairovės tobulinimas

26.   pabrėžia aukštos kvalifikacijos darbuotojų, dirbančių suaugusiųjų švietimo srityje, poreikį; tiki, kad turėtų būti numatyta parama specifinėms suaugusiųjų švietimo programoms, ir skatina rengti universitetinio išsilavinimo programas, kurias baigus išduodami suaugusiųjų mokymo specialisto diplomai;

27.   remia veiksmus, skirtus gerinti gebėjimų perdavimą ir mobilumą suaugusiųjų mokymosi srityje, kaip antai:

Užimtumo perspektyvos

28.   pritaria nuomonei, kad visą gyvenimą trunkantis mokymasis labai svarbus visų pirma skatinant socialinę integraciją ir gebėjimą įsidarbinti, taip pat ugdant asmenines savybes ir įveikiant neatitikties darbo rinkai problemas bei įgyvendinant Lisabonos strategijos tikslą padidinti vyresnių nei 50 metų asmenų užimtumo rodiklį ir konkurencingumą;

29.   pabrėžia suaugusiųjų švietimo ir mokymo svarbą siekiant sukurti geresnių darbo vietų Europoje ir gerinti gyvenimo kokybę bei skatinti asmeninį tobulėjimą, asmens saviraišką ir aktyvų pilietiškumą; atkreipia dėmesį, kad svarbu, jog įmonės rengtų prognozes, susijusias su naujais gebėjimais ir darbo rinkos reikalavimais siekiant, kad suaugusiųjų mokymas būtų teikiamas pagal įgūdžių poreikį; pabrėžia, kad mokymo turinys turi būti pritaikytas prie profesinių ir praktinių reikalavimų; šiuo klausimu pabrėžia socialinės partnerystės svarbą;

30.   atkreipia dėmesį į tai, kad visą gyvenimą trunkantis mokymasis ne tik skatina darbuotojų gebėjimą įsidarbinti, bet ir didina gebėjimą prisitaikyti, taip pat geografinį ir profesinį judumą, svarbų vidaus rinkos veikimui; atkreipia dėmesį į antrosios (ir trečiosios) kalbos mokymosi skatinimo reikšmę sudarant palankias sąlygas darbuotojų judumui;

31.   pabrėžia, kad žemas kvalifikacijos lygis, kuris šiuo metu būdingas trečdaliui Europos darbo jėgos (72 milijonai darbuotojų), siejamas su nedarbo rizika, o kvalifikacijos kėlimas padeda išlaikyti ar įgyti įsidarbinti reikalingą kompetenciją ir gerinti asmens darbo kokybę; pabrėžia, kad svarbu pripažinti ir oficialiai patvirtinti įgūdžius, kurie įgyjami neformalaus ir savaiminio mokymosi, sudarančio visą gyvenimą trunkančio mokymosi plėtros pagrindą ir nacionalinių profesinių kvalifikacijų sistemose, ir Europos kvalifikacijų sistemoje, metu;

32.   pažymi, kad svarbu užtikrinti visų piliečių lygias galimybes dalyvauti visą gyvenimą trunkančio mokymosi programose; todėl apgailestauja, kad visose šalyse asmenys, turintys žemiausią pirminį išsilavinimą, moterys, imigrantai, pagyvenę žmonės, kaime gyvenantys žmonės bei neįgalieji visuomeninėje veikloje dalyvauja mažiausiai; ir mano, kad jiems turi būti pasiūlyta kitokių, tinkamų programų bei metodų; todėl mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti darbininkų ir bedarbių švietimui bei mokymui naujų technologijų klausimais ir ragina valstybes nares remti naujų informacijos ir ryšių technologijų naudojimą švietimo tikslais, kadangi šios technologijos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant vienodas galimybes ir sudarant palankias sąlygas dalyvauti visą gyvenimą trunkančio mokymosi procese, o žemiausią išsilavinimą turintiems žmonėms gauti tam tikrą paaukštinimą ir finansavimą;

33.   pabrėžia visą gyvenimą trunkančio mokymosi svarbą, įskaitant kalbų mokymąsi ir profesinių įgūdžių ugdymą, siekiant integruoti migrantus, didinti jų gebėjimą įsidarbinti bei gerinti jų dalyvavimą darbo rinkoje, taip pat skatinti jų socialinę integraciją;

34.   pažymi, kad svarbu į procesą aktyviai įtraukti socialinius partnerius ir kitas suinteresuotas šalis, įskaitant socialines NVO, nes tik esant veiksmingai socialinei partnerystei darbdaviai ir darbuotojai gali veikti išvien; mano, kad valstybėse narėse, kuriose nėra sukurta socialinės partnerystės struktūros, turėtų būti remiamas jos sukūrimas;

35.   pabrėžia Europos socialinio fondo (ESF) ir kitų struktūrinių fondų svarbą įgyvendinant visą gyvenimą trunkančio mokymosi visiems tikslą ir ragina vykdyti struktūrinių fondų stebėseną, siekiant užtikrinti, kad daugiau lėšų būtų skiriama tiems, kuriems visą gyvenimą trunkančio mokymosi labiausiai reikia; apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse skiriama nepakankamai dėmesio ir lėšų sudarant palankesnes sąlygas naudotis suaugusiųjų mokymosi galimybėmis, visų pirma pagyvenusiems ir žemesnę kvalifikaciją turintiems žmonėms; ragina valstybes nares aktyviau naudoti struktūrinių fondų, o ypač ESF lėšas; ragina Komisiją sustiprinti konkrečias šios srities programas;

36.   pažymi, kad siekiant padidinti dalyvavimą būtina gerinti suaugusiųjų mokymo kokybę, informacijos teikimą ir sudaryti palankesnes sąlygas derinti darbą ir šeiminį gyvenimą – tai, kartu su kitomis iniciatyvomis, yra skatinamosios priemonės; nurodo, kad veiksmingo mokymo skatinimo priemonės apima mokymosi vietų prieinamumą, palankesnes sąlygas mokytis darbo vietoje, pritaikant darbo valandas, vietines vaikų priežiūros įstaigas, nuotolinio mokymosi paslaugas neįgaliesiems ir pažeidžiamiems atokiose vietovėse gyvenantiems asmenims, informaciją ir patarimus apie visą gyvenimą trunkančio mokymosi priemones bei darbo galimybes, specializuotas programas ir lanksčią mokymo tvarką; pabrėžia, kad tokios priemonės taip pat turi būti visuotinai pripažintos siekiant sudaryti sąlygas profesiniam tobulėjimui;

37.   ragina valstybes nares imtis reikiamų priemonių siekiant išspręsti vyresnio amžiaus darbuotojų mažo užimtumo lygio problemas, ypač atsižvelgiant į tuos žmones, kurių karjeros profilis netipinis arba kuriems trūksta informacijos ir ryšių technologijų įgūdžių, ir sudaryti tinkamas sąlygas kiekvienu lygmeniu teikti visą gyvenimą trunkančio mokymosi paslaugas siekiant palengvinti įsidarbinimą asmenų, kurie pradeda dirbti pirmą kartą, grįžta į darbą po pertraukos arba nori tęsti darbinę veiklą; mano, kad ne mažiau svarbu skatinti įmones ir sukurti tam skirtas skatinimo priemones, kad vyresnio amžiaus darbuotojai būtų priimami į darbą arba skiriami į pareigas ilgesniam laikui, kadangi paprastai jie būna labai kompetentingi, patyrę, patikimi ir aukštos kvalifikacijos;

38.   ragina valstybes nares užtikrinti, kad darbuotojai, kurie priversti pakeisti darbą po nelaimingo įvykio darbe arba ligos, galėtų dalyvauti tęstinio mokymo procese ir pagerinti savo karjeros perspektyvas;

39.   ragina valstybes nares teikti ekonomines ir kitas paskatas, kurios užtikrintų darbuotojams ilgesnį darbinį gyvenimą, o darbdavius skatintų samdyti ir išlaikyti vyresnio amžiaus darbuotojus, suteikiant galimybę mokytis visą gyvenimą, gerinant darbo sąlygas ir darbo kokybę;

40.   prašo Komisiją užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė imtųsi atitinkamų teisinių ir finansinių priemonių, kurių reikia, kad visą gyvenimą trunkantis mokymasis taptų prieinamas visiems darbuotojams ir darbo ieškantiems žmonėms;

Finansavimas

41.   ragina investuotojus atkreipti dėmesį į rengimą programų, ugdymą įgūdžių ir teikimą kvalifikacijos, kurie leistų moterims įgyti valdymo ir verslumo mokėjimų ir pakelti savo kvalifikaciją siekiant paaukštinimo į vadovų pareigas;

42.   ragina plačiai taikyti ir mokesčių nuolaidomis remti darbdavių finansuojamą ir organizuojamą darbuotojų mokymą, kadangi pagrindinis inovacijų, našumo ir konkurencingumo aspektas yra darbuotojų kvalifikacija ir įgūdžiai;

43.   mano, kad visuose sektoriuose suaugusiųjų mokymosi srityje turėtų būti pasiektas aukštas kvalifikacijos lygis, ypač taikant mokymo ir kultūros priemones bei aukštos kokybės mokymo modelius, užtikrinančius, kad žmonių žinios ir gebėjimai atitiktų kintančius reikalavimus profesiniams įgūdžiams, darbo organizavimą ir darbo metodus;

44.   ragina remti suaugusiųjų mokyme dalyvaujančių įstaigų ir susivienijimų tarpinstitucinių sistemų, tinklų ir partnerysčių bei teisinių priemonių tarpusavio koordinavimą, bendradarbiavimą, veiksmingumą ir skaidrumą, naudojant vietos, regioninius, nacionalinius, europinius (visuomeninius arba privačius) finansinius išteklius;

45.   mano, kad itin svarbu numatyti finansines lengvatas, leidžiančias žmonėms laisvai siekti mokslo ir su tuo susijusios naudos; nurodo, kad tokios finansinės lengvatos galėtų būti teikiamos mokesčių nuolaidų, išmokų, dotacijų, bendro finansavimo arba mažesnių mokesčių forma arba mažinant socialinės apsaugos išlaidas darbdaviams, sudarantiems darbo sąlygas, tinkamas suaugusiųjų mokymuisi;

46.   pripažįsta įmonėse vykdomo mokymo svarbą ir pažymi, kad pirmenybė turi būti teikiama mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat mažiausioms įmonėms ir naujoms įmonėms, nes jos turi mažiausias finansines galimybes mokyti savo darbuotojus;

47.   ragina darbdavius, atsižvelgiant į įmonių socialinę atsakomybę, finansuoti profesinio mokymo programas, skatinančias visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, ypač skirtas darbuotojoms moterims, siekiant pailginti jų aktyvų darbinį gyvenimą ir padidinti moterų galimybes dalyvauti darbo rinkoje ir tobulėti profesijos srityje;

o
o   o

48.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 327, 2006 11 24, p. 45. (2) OL L 394, 2006 12 30, p. 10. (3) OL C 292 E, 2006 12 1, p. 131. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0400. (5) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0463. (6) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0417. (7) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0063. (8) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0423.