Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 4 d. Komisijos žaliąją knygą "Europos mokslinių tyrimų erdvė. Naujos perspektyvos (COM(2007)0161,

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SEC(2007)0412), kuris susijęs su minėtąja Komisijos žaliąja knyga,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos (2007–2013 m.)(1),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimą 2006/973/EB(2) dėl specialios programos "Žmonės" siekiant įgyvendinti Septintąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programą,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl žinių taikymo praktikoje: įvairialypė Europos naujovių strategija(3),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A6–0005/2008),

A.   kadangi 2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonoje susitikusi Europos Vadovų Taryba pritarė tikslui sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę,

B.   kadangi 2002 m. kovo 15-16 d. Barselonoje vykusi Europos Vadovų Taryba nutarė nustatyti tikslą – iki 2010 m. bendrą išlaidų MTP sumą padidinti iki 3 proc. Sąjungos BVP (du trečdaliai iš privačiojo sektoriaus),

C.   kadangi 7-oji bendroji programa sukurta remti EMTE,

D.   kadangi kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE) kartu turėtų būti kuriamos ir Europos aukštojo mokslo erdvė ir Europos naujovių erdvė, kurios ją užbaigtų ir kurios visos kartu sudarytų vadinamąjį žinių trikampį,

E.   kadangi Europos mokslinių tyrimų erdvė apima tris pagrindinius aspektus: mokslinių tyrimų vidaus rinką, kurioje galėtų laisvai judėti mokslo darbuotojai, technologijos ir žinios; veiksmingą nacionalinės ir regioninės mokslinių tyrimų veiklos koordinavimą ES lygmeniu; programas, politiką ir iniciatyvas, kurios įgyvendinamos ir finansuojamos ES lygmeniu,

F.   kadangi reikia dėti daugiau pastangų, ypač koordinavimo, į visas ES mokslinių tyrimų sritis: žmones, infrastruktūrą, organizacijas, finansavimą, dalijimąsi žiniomis ir tarptautinį bendradarbiavimą siekiant įveikti ES mokslinių tyrimų susiskaldymą ir išnaudoti ES potencialą,

G.   kadangi darbo galimybės ir darbo sąlygos yra tokios, kad neskatina jaunų vyrų ir moterų dirbti mokslinių tyrimų srityje, o tai reiškia, kad vertingi žmogiškieji ištekliai eina perniek,

H.   kadangi MTP finansavimas ES vis dar labai atsilieka nuo Lisabonos strategijoje nustatyto 3 proc. BVP tikslo,

I.   kadangi kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE) būtinas platesnis požiūris ir visų atitinkamų suinteresuotų subjektų dalyvavimas,

J.   kadangi daugelyje mokslo ir inžinerijos sričių bei vadovaujančiose pozicijose vis dar per mažai moterų,

K.   kadangi ES privačiojo sektoriaus investicijos į MTP atsilieka, palyginti su mūsų tiesioginiais konkurentais,

Bendros mokslininkų darbo rinkos sukūrimas

1.   pritartų bendrai mokslininkų karjeros apibrėžčiai ir informacinės sistemos, skirtos mokslininkams įdarbinti ir mokslinei praktikai visoje Europoje parengti, sukūrimui, ir mano, kad tai padėtų ES pasiekti aukščiausią mokslinių tyrimų lygį;

2.   ragina valstybes nares ir regionus kurti strategijas, kurias įgyvendinant būtų plėtojami materialiniai ir žmogiškieji ištekliai mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, įskaitant, pavyzdžiui, moksliniams tyrimams skirtos infrastruktūros atnaujinimą bei kūrimą, mokslo darbuotojų judumo skatinimą teikiant didesnę finansinę paramą, iniciatyvas mokslo darbuotojams pritraukti, kurių būtų imamasi vietos lygmeniu, teisinių, administracinių ir kalbinių kliūčių šalinimą, keitimąsi darbuotojais ir prieigos užtikrinimą visiems, ypač moterims mokslininkėms ir jauniems mokslininkams;

3.   labai pritaria Europos mokslo darbuotojų chartijai ir jų priėmimo į darbą elgesio kodeksui kaip būdui EMTE padaryti patrauklesnę mokslo darbuotojams; ragina Komisiją paskelbti Chartijos įgyvendinimo valstybėse narėse laipsnį;

4.   pabrėžia poreikį sukurti ir įvesti vieną bendrą europinės karjeros kelią mokslinių tyrimų srityje ir įdiegti integruotą informavimo apie laisvas darbo vietas ir mokymus sistemą Europos mokslinių tyrimų sektoriuje ir yra įsitikinęs, kad labai svarbu mokslininkams sukurti vieną bendrą darbo rinką;

5.   pabrėžia, kad svarbu mokslininkų įdarbinimo ir skatinimo procedūras padaryti visiškai viešas ir skaidrias; ragina valstybes nares užtikrinti didesnę vyrų ir moterų pusiausvyrą įdarbinimo ir skatinimo valdybose;

6.   apgailestauja, kad grynasis transatlantinis investicijų į MTP nuotėkis vis didėja; pabrėžia, kad būtina stabdyti tolesnį kompetentingų Europos mokslininkų nuotėkį; ragina imti visų būtinų priemonių išlaikant ir pritraukiant mokslininkus į ES, ypač užtikrinant geras karjeros galimybes ir puikias darbo sąlygas tiek vyrams, tiek ir moterims;

7.   pritaria planui didinti geografinį mokslininkų judumą bei jų judumą sektoriuose (pvz., tarp universitetų ir mokslinių tyrimų organizacijų bei tarp akademinio ir verslo pasaulio), kaip būdui dalytis informacija ir perduoti technologijas; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares praturtinti antrosios pakopos universitetinių studijų ir doktorantūros programas skatinant bendrą skirtingų šalių mokslinių tyrimų priežiūrą ir apsvarstyti galimybę įvesti Europos mokslo daktarų stipendijas ir mokymo sistemas pasinaudojant ypač sėkmingos "Erasmus" programos pavyzdžiu;

8.   pabrėžia, kad gerai veikianti vidaus rinka svarbi plėtojant Europos mokslinių tyrimų erdvę, o laisvas mokslininkų judėjimas ypač svarbus; apgailestauja, kad mokslininkai vis dar susiduria su kliūtimis, trukdančiomis jiems judėti ES; ragina imtis priemonių siekiant pagerinti laisvą mokslininkų judėjimą, ypač panaikinant bet kokias laisvą darbuotojų judėjimą ribojančias priemones, ir ES mokslinių tyrimų infrastruktūrą; remia kuo skubesnį Europos technologijos instituto (toliau – ETI) įkūrimą.

9.   mano, kad mokslininkų prieigai prie ES neturėtų trukdyti nacionalinės kliūtys, pavyzdžiui kaip nepakankamas įgytų socialinių teisių pripažinimas ir perkeliamumas, mokesčių kliūtys ir sunkumai perkeliant šeimas. ragina valstybes nares taip sukurti savo nacionalinius teisės aktus dėl viešosios teisės, kad valstybių narių ir trečiųjų šalių mokslininkai turėtų panašias darbo sąlygas ir, kad jiems nebūtų trukdoma dirbti mokslinį darbą;

10.   primena, kad vienas iš būdų padidinti mokslininkų judumą galėtų būti "mokslininko talonas", kuris lydėtų mokslininkus iš kitų valstybių narių į priimančiuosius institutus ir universitetus ir taip papildomais finansiniais ištekliais prisidėtų prie faktinių mokslinių tyrimų, pritraukiančių užsienio mokslininkus; mano, kad tai ne tik padidintų mokslinių tyrimų institutų ir universitetų suinteresuotumą priimti mokslininkus iš kitų valstybių narių, bet ir prisidėtų prie kompetencijos centrų plėtros, nes patraukliausios mokslinių tyrimų programos ir institutai surinktų daugiau mokslininkų ir pagerėtų jų ekonominės sąlygos; ši parama mokslininkų judumui turėtų būti skiriama papildant esamas judumo finansavimo sistemas ir finansuojama pagal Bendradarbiavimo ir gebėjimų programas iš septintosios pagrindų programos;

11.   nurodo, kad labiausiai reikia remti jaunus mokslininkus užtikrinant, kad pakeitę darbo vietą ES jie ir toliau gautų stipendijas;

12.   įsitikinęs, kad reikia sustiprinti ES teisinę bazę, reglamentuojančią laisvą mokslininkų judėjimą EMTE, kad trečiųjų šalių piliečiams būtų lengviau išduodamos vizos ir darbo leidimai;

13.   mano, kad būtina įvesti konkrečias priemones, skirtas paskatinti didesnį moterų dalyvavimą visose mokslinių tyrimų veiklos srityse, siekiant, kad gerokai išaugtų mokslinės karjeros siekiančių moterų skaičius;

14.   įsitikinęs, kad sumažėjęs jaunosios kartos susidomėjimas mokslinėmis ir technologijų disciplinomis yra glaudžiai susijęs su nepakankamu ryšiu tarp privačios ir akademinės sferos; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją sustiprinti pastangas paskatinti šių dviejų sektorių bendradarbiavimą;

15.   ragina valstybes nares keistis patirtimi siekiant suformuoti nuoseklų požiūrį, kaip Bendrijos finansuojamuose moksliniuose tyrimuose skatinti dalyvauti neįgaliuosius ir padidinti mokslinės karjeros siekiančių neįgalių žmonių skaičių;

16.   taip pat mano, kad valdžios institucijos, mokslo įstaigos ir įmonės turėtų skatinti priemones, padedančias derinti darbinį ir asmeninį gyvenimą;

17.   ragina Komisiją ištirti, kaip visais švietimo etapais ES būtų galima pagerinti gamtos mokslų dėstymą; apgailestauja, kad problemiška yra tai, kad daugelyje valstybių narių moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai trūksta darbuotojų, nes mažėja jaunos kartos susidomėjimas mokslinėmis disciplinomis ir moksline karjera; siūlo imtis iniciatyvų, skirtų supažindinti mokinius su laboratoriniais ir praktiniais tyrimais; siūlo skatinti aktyvius ir tiriamuosius mokymo metodus, pagrįstus stebėjimu ir eksperimentavimu, kurti profesorių ir mokslininkų mainų programas ir vietos bei regioninės valdžios institucijoms remti naujoviškus mokymo metodus; mano, kad sparti mokslo pažanga gali atverti prarają tarp eilinių piliečių ir mokslinių bei technologinių tyrimų; mano, kad reikia skatinti ir remti mokslininkų ir plačiosios visuomenės dialogą ir kad mokslininkai savo tyrimų rezultatus turėtų padaryti suprantamus ir prieinamus visiems;

18.   mano, kad reikia gerinti mokslininkų socialines sąlygas – sukurti galimybes įsidarbinti jų partneriams ir padėti jiems gauti jų vaikų priežiūros ar mokymo paslaugas;

Pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūros kūrimas

19.   teigiamai vertina mokslinių tyrimų infrastruktūros kūrimo pažangą, kurios buvo pasiekta Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros strategijos forume patvirtinus gaires; tačiau mano, kad be infrastruktūrų, kurias nustatė Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros strategijos forumas, reikėtų įtraukti ir šiuo metu valstybių narių plėtojamas naujas galimybes ir infrastruktūras;

20.   primygtinai siūlo, kad nauja visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra būtų finansuojama tik jei nėra lygiavertės nacionalinės infrastruktūros, užtikrinančios panašias prieigos galimybes mokslininkams iš kitų valstybių narių;

21.   pabrėžia mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų (MTAO) vaidmenį ir svarbą Europos moksliniams tyrimams, kartu dirbančių su universitetais ir mokslinius tyrimus finansuojančiomis agentūromis; ragina Komisiją tam tikru lygiu bendradarbiauti su Europos nacionalinėmis agentūromis ir mokslinius tyrimus atliekančiomis organizacijomis prieš susitariant dėl bendros politikos ir įgyvendinimo plano;

22.   ragina Komisiją pasiūlyti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis būtų lengviau kurti ir plėtoti pagrindines bendrijos mokslinių tyrimų organizacijas ir infrastruktūrą ir mano apsvarstyti esamų Europos institucijų (pvz., Europos branduolinių tyrimų organizacijos ir Europos kosmoso agentūros) įtraukimą, nors ir reikės nepaisyti tarpvyriausybinių sutarčių, kurios paprastai reikalingos siekiant įkurti tokias organizacijas;

23.   kartu rekomenduoja, kad į visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros kūrimo procesą būtų įtrauktos šalių, kurių mokslinių tyrimų sektoriaus dinamika lėtesnė, bet kurios turi atitinkamą mokslinį potencialą, institucijos;

24.   mano, kad, siekiant užtikrinti ilgalaikę veiklą ir nuolatinį tobulinimą, didelių mokslinių tyrimų infrastruktūros patvirtinimo procesas turėtų apimti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, automatinį duomenų apdorojimą ir veiklai skirtas išlaidas;

25.   pripažįsta, kad Europos technologijos institutas (ETI) bus svarbus veiksnys stiprinant ES mokslinių tyrimų infrastruktūrą;

26.   ragina Komisiją paremti šių trijų tipų institucijas (universitetus, finansuojančias agentūras ir MTAO) , kad jos stiprėtų ir kad būtų sujungti jų ištekliai kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę; tikslas – pirmauti pasaulyje svarbiausiose mokslo srityse;

Mokslinių tyrimų infrastruktūros stiprinimas

27.   apgailestauja, kad remiantis statistika apie tai. kiek lėšų skiriama moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai, ES vidutiniškai skiria 1,84 proc. BVP, kuomet JAV skiriama 2,68 proc., o Japonijoje – 3,18 proc.; taip pat apgailestauja, kad moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai skiriamos lėšos įvairuoja nuo 0,39 proc. Rumunijoje ir 0,4 proc. Kipre iki 3,86 proc. Švedijoje; pabrėžia, kad svarbu padidinti vidutinį skiriamų lėšų kiekį ir padidinti išlaidas kai kuriose valstybėse narėse; pabrėžia, kad Sąjungoje būtina diversifikuoti mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, ypač palengvinant perėjimą prie skaitmeninės ekonomikos; tiki, kad tai yra ypač svarbu kuriant sąlygas žiniomis pagrįstai ekonomikai, kuri minima Lisabonos strategijoje;

28.   pripažįsta Europos mokslinių tyrimų erdvės regioninį aspektą ir mano, kad regioninių sambūrių plėtra yra svarbi ir naudinga priemonė, suburiant universitetus, mokslinių tyrimų institucijas ir pramonę, kuriant Europos kompetencijos centrus; mano, kad programos "Mokslinių tyrimų galimybės" ir "Žinių regionai" bei Struktūriniai fondai, pagal kuriuos skatinamas mokslinių tyrimų ir naujovių potencialas, turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį įgyvendinant Septintąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programą;

29.   pabrėžia nacionalinių ir regioninių ryšių palaikymo centrų svarbą stiprinant pagrindų programų poveikį ir ragina intensyvinti jų bendradarbiavimą;

30.   ragina Komisiją sukurti Europos forumą, kuriame dalyvautų aukšto lygio nacionaliniai atstovai, įskaitant nacionalines mokslinių tyrimų tarybas, kurioms pavesta identifikuoti, plėtoti ir remti svarbiausias visos Europos mokslinių tyrimų iniciatyvas, taip pat sukurti bendrą peržiūros moksliniu ir techniniu požiūriu sistemą, kad būtų galima geriau pasinaudoti Europos programų rezultatais; mano, kad būtų naudinga sukurti patikimą žinių ir analizės kontrolės ir sertifikavimo metodų patvirtinimo sistemą ir į vieną tinklą sujungti ES kompetencijos centrus;

31.   ragina, kad Komisija užtikrintų, jog kompetencijos ir elektroninių mokslinių tyrimų bendruomenių tinklai tik papildytų vieni kitus, nustatydama jų tikslus, veiklos taisykles ir finansavimo tvarką;

32.   ragina Komisiją toliau skatinti viešuosius pirkimus siekiant ES lygmeniu remti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą panaudojant viešąsias priemones ir išteklius nuosekliau negu anksčiau;

33.   palankiai vertina 2007 m. birželio 21-22 d. ES Tarybos pasiūlytą Intelektinės nuosavybės chartiją, tačiau su sąlyga, kad ji leis nustatyti praktiškas taisykles, kuriose būtų ypač atsižvelgiama į poreikį tobulinti ir perduoti mokslines žinias;

34.   atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį turėtų atlikti MVĮ kaip mokslinių tyrimų įstaigos; įsitikinęs, kad būtina stiprinti jų dalyvavimą MTP veikloje Europos lygmeniu, atsižvelgiant į tikslą šioms įmonėms skirti ne mažiau kaip 15 proc. Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos biudžeto;

35.   mano, kad norint, jog moksliniai tyrimai būtų stiprūs, juos reikia griežtai sieti su naujovėmis; todėl įsitikinęs, kad reikėtų numatyti konkrečias visiškai integruotos Europos mokslinių tyrimų ir naujovių erdvės kūrimo priemones;

Dalijimasis žiniomis

36.   mano, kad dėl investicijų į infrastruktūrą, funkcionalumą ir elektronines tarpusavyje susijusias iniciatyvas labai pagerėjo mokslinės informacijos sklaida ir naudojimas ir kad Berlyno deklaracija dėl laisvo žinių prieinamumo socialinių ir humanitarinių mokslų srityje yra pavyzdys, kaip internetas atvėrė galimybes eksperimentuoti su naujais modeliais; pabrėžia, kad svarbu gerbti autorių pasirinkimo laisvę ir intelektinę nuosavybę užtikrinant kokybiškų kolegiškų vertinimų tęstinumą ir patikimą saugų specialistų peržiūrėtų darbų išsaugojimą ir skatina suinteresuotus subjektus per bandomuosius projektus kartu vertinti alternatyvių modelių, pavyzdžiui, atviros prieigos kūrimą, poveikį ir įgyvendinamumą;

37.   pritaria Komisijos remiamai atvirų naujovių koncepcijai, pagal kurią viešasis ir privatusis sektoriai veikia kaip lygiaverčiai partneriai ir dalijasi žiniomis, tačiau su sąlyga, kad tarp atviros prieigos prie mokslinių rezultatų ir tų rezultatų panaudojimo privačiajame sektoriuje bus sukurta proporcinga ir teisinga sistema (sąžiningas žinių pasidalijimas); mano, kad turėtų būti oficialiai pripažinta taisyklė dėl sąžiningo ir teisingo finansinio atlygio už viešojo sektoriaus žinių panaudojimą pramonėje;

38.   tvirtai įsitikinęs, kad šiuo metu intelektinės nuosavybės teisių srityje vyraujantis teisinis neaiškumas ir didelės sąnaudos yra svarbus mokslinių tyrimų veiklos susiskaidymo Europoje veiksnys; todėl ragina Komisiją atlikti įvairių teisės aktų, kurie galėtų padėti panaikinti esamas žinių perdavimo kliūtis EMTE, poveikio vertinimą; pažymi, kad tinkamai įregistruoti išradimai gali būti svarbus žinių šaltinis ir kad teisės aktai dėl intelektinės nuosavybės apsaugos, įskaitant ES patentų teisę, negali būti kliūtis dalytis žiniomis; pabrėžia, kad svarbu nustatyti Bendrijos patentą ir aukštos kokybės, veiksmingą ir palankią naujovėms Europos patentų jurisdikcijos sistemą, kurią taikant būtų gerbiama Europos Bendrijų Teisingumo Teismo kompetencija; atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos patentų sistemos stiprinimo (COM(2007)0165); pažymi, kad sukurta teisinė sistema padėtų geriau skatinti privataus verslo įsitraukimą į mokslinius tyrimus ir tarptautiniu mastu sustiprintų EU novatorių padėtį;

39.   ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis įkurti europinį forumą, kuriame būtų koordinuojami Europos ir nacionaliniai pilietinės visuomenės įtraukimo į diskusijas apie mokslą, mokslinius tyrimus ir technologijas procesai;

40.   mano, kad kalbant apie Europos mokslinių tyrimų erdvę jungtinių tyrimų centrų vaidmuo turėtų būti apibrėžtas kaip nepriklausomos ir neutralios aukšto lygio mokslinių tyrimų ir techninės struktūros, kuri ES institucijoms suteikia bendros kompetencijos ir remia sprendimų dėl svarbiausių klausimų (gyvenimo kokybė, maisto sauga, aplinka, vartotojų apsauga ir t. t.) priėmimo procesą;

41.   mano, kad pagal naują planą remiant ir skatinant JTC veiklą ir dėmesį skiriant jo struktūros sukursimai naudai tinkamiausiai panaudoti, JTC taip pat atlieka svarbų vaidmenį skatinant tikrai europietiškas galimybes, susijusias su jaunų mokslininkų mokymu ir judumu;

Tinkamiausias mokslinių tyrimų programų ir prioritetų panaudojimas

42.   mano, kad būtina laikytis principo, pagal kurį nacionalinės programos būtų atveriamos dalyviams iš kitų valstybių narių iš abiejų pusių, nes tai priartintų prie keitimosi informacija apie esamas nacionalines programas ir paskatintų nacionalinę mokslinių tyrimų veiklą vertinti tarptautiniu požiūriu;

43.   pažymi, kad daugelis valstybių narių, ypač tos, kurios neturi gerai išvystytų MTP struktūrų, bijo protų nutekėjimo ES viduje; ragina imtis priemonių, kad nacionaliniai mokslinių tyrimų planai būtų vienas kitą papildantys, o ne konkuruojantys, ypač siekiant skatinti abipusį išteklių naudojimą ir kovojant su jų dubliavimu ir išsklaidymu;

44.   mano, kad vertėtų ištirti "kintamosios geometrijos" mechanizmo siūlomas galimybes, nes tai būtų tinkamas būdas įgyvendinant temines programas plėtoti tam tikrą lankstumą;

45.   pabrėžia poreikį didinti ES ir nacionalinio mokslinių tyrimų finansavimo papildomumą;

46.   mano, kad nacionalinių mokslinių tyrimų programas ir jų finansavimą visiems valstybių narių mokslininkams reikėtų pradėti atverti nuo fundamentalių mokslinių tyrimų ir vadinamųjų nežinomų sričių mokslinių tyrimų;

47.   atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regioninės institucijos turėtų dalyvauti kuriant moksliniams tyrimams palankų pagrindą ir turėtų labai prisidėti prie Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimo; mano, kad to būtų galima pasiekti pasitelkus į Septintąją bendrąją programą panašias Bendrijos finansavimo programas, tačiau didelės pažangos būtų galima pasiekti ir priėmus bendrą sprendimą dėl programų, kurios būtų finansuojamos iš struktūrinių fondų; mano, kad visų pirma reikia skubiai didinti mokslo požiūriu silpnesnių regionų MTP potencialą, tam panaudojant struktūrinius fondus ir Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos lėšas, taip pat nacionalines ir regionines investicijas, kad vykdant mokslinius tyrimus, kuriais atsižvelgiama į visuomenės poreikius, būtų veiksmingai tenkinami ir vietos poreikiai;

48.   pažymi, kad Lisabonos strategijos tikslų negalima pasiekti be žymaus privataus verslo dalyvavimo pagerinimo mokslinių tyrimų veikloje; ragina Komisiją imtis veikslų gerinant privataus verslo skatinimą investuoti ir dalyvauti moksliniuose tyrimuose; palaiko nuomonę, kad būtina siekti, kad Europa pirmautų su technologija susijusiose rinkose tai paremiant griežtais intelektinės nuosavybės apsaugos standartais; mano, kad dėl šios priežasties svarbu veiksmingai veikiančiose rinkose išplėsti viešąją ir privačiąją partnerystę.

49.   ragina valstybes nares užtikrinti nacionaliniu ir regionų lygmenimis atliekamų ir veiklos programose numatytų tyrimų geriausią įmanomą finansavimą ir užtikrinti, kad būtų veiksmingai keičiamasi pažangiąja patirtimi ir kad regionai bendradarbiautų; pažymi, kad pažangiosios patirties pavyzdžių, kurie yra veiksmingi viename regione, nebūtų galima pritaikyti jokiam kitam regionui, neatlikus atitinkamų pakeitimų; taigi pabrėžia, kad regioniniu lygmeniu atliekamas vertinimas yra ypatingas ir paremtas patikimais, skaidriais ir visiems priimtinais rodikliais;

50.   pabrėžia visų Europos regionų mokslinių tyrimų potencialo realizavimo svarbą, nes tai viena iš priemonių padidinti Europos mokslinių tyrimų konkurencingumą;

51.   mano, kad reikėtų imtis veiksmų siekiant atnaujinti bendradarbiavimo formas ir priemones ir jas priderinti prie Europos mokslinių tyrimų erdvės tikslų; rekomenduoja toliau plėtoti iniciatyvas, pvz., Europos bendradarbiavimą mokslinių ir techninių tyrimų srityje (angl. COST) ir Europai skirtą į rinką orientuotų pramoninių mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos tinklą (angl. EUREKA);

52.   pripažįsta kompetencijos tinklų vaidmenį kuriant EMTE per tvarią integraciją, nes jie padeda išvengti mokslinių tyrimų susiskaidymo, ir ragina Komisiją toliau remti sėkmingus tinklus, kad būtų pasiektas šis tikslas;

53.   pabrėžia, kad tikslinis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje sudarytų didelių pasaulinio masto galimybių plėsti ES vadovaujamus mokslinius tyrimus ir technologijas; taigi primygtinai siūlo prijungti nacionalines ir regionų mokslinių tyrimų sistemas prie Europoje ir už jos ribų esančių tinklų, užtikrinant nacionalinių ir regionų mokslinių tyrimų programų ir visai Europai svarbių prioritetų, pvz., Europos naujovių ir technologijos instituto kūrimo, darną; ragina Komisiją pripažinti mokslinių tyrimų ir regioninio mokslo svarbą teritorinei sanglaudai, ypač atsižvelgiant į programą "ESPON 2013"; mano, kad reikia plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant sukurti kritinę masę ir pasiruošti internacionalizacijai; taigi ragina valstybes nares panaikinti tarptautines administracines kliūtis, kurios trukdo bendradarbiauti žinių institucijoms; rekomenduoja taikyti atviro koordinavimo metodą lyginant pažangiosios patirties pavyzdžius šioje srityje.

54.   mano, kad reikalingas platesnis požiūris nustatant strateginių sprendimų dėl viešojo finansavimo prioritetus ir kad Europos technologijų platformoms ir bendroms technologijos iniciatyvoms būtų naudinga viešųjų ir privačių organizacijų, pvz., universitetų ir mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų, MVĮ, galinčių plėtoti ilgalaikes strategijas, dalyvavimas

55.   pabrėžia, kad būtina padidinti investicijas į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą skaičių ir skatinti naujoves Europoje; atsižvelgdamas į tai, pažymi Europos teritorinės darbotvarkės ir Lisabonos tikslų derinį, patvirtintą nustatant strategines sanglaudos politikos gaires, nes ir viena, ir kita yra pagrindinės sąlygos siekiant užtikrinti konkurencingumą; pabrėžia, kad būtina suderinti Europos mokslinių tyrimų erdvės principą "iš viršaus į apačią" su regioninės politikos principu "iš apačios į viršų"; pabrėžia, kad būtina pagerinti mokslinių tyrimų veiklos ir programų, pvz., Europos technologijų platformos ir programos ERA-NET koordinavimą;

56.   įsitikinęs, kad rengiant darbo programas ir kvietimus teikti paraiškas pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programą reikia atsižvelgti į mokslinių tyrimų bendruomenės parengtas toliaregiškas ir strategines darbotvarkes;

Atsivėrimas pasauliui: tarptautinis bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje

57.   mano, kad bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir plėtros srityje gali padėti pasiekti konkrečius Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir todėl įsitikinęs, kad svarbu ES bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje politiką suderinti su ES užsienio politika ir vystymosi pagalbos programomis;

58.   ragina Komisiją sustiprinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje siekiant skatinti dialogą, taiką, saugumą ir ekonominį bei socialinį vystymąsi; mano, kad dėl tokio bendradarbiavimo gerės ES galimybės nagrinėti labai svarbius klausimus, pvz., tvaraus regioninio vystymosi, sveikatos, maisto saugos ir klimato kaitos;

59.   ragina Komisiją inicijuoti, įgyvendinti ir remti priemones, skirtas pagerinti mokslininkų iš besivystančių šalių dalyvavimo tarptautiniuose bendruose mokslo ir MTP projektuose lygį ir padidinti galimybes naudotis esama intelektine nuosavybe visame pasaulyje; pabrėžia, kad svarbu į ES pritraukti mokslininkų ir iš trečiųjų šalių, ypač iš kaimyninių Europos valstybių, inter alia, kuo skubiau įgyvendinant 2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyvą 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos(4), atsižvelgiant į mokslininkų poreikius; ir taip pat remia Komisijos pasiūlymą dėl mėlynosios kortelės sistemos sukūrimo, nes būtų naudinga žmogiškiesiems ištekliams M&T srityje, kurios neapima direktyva;

60.   pageidauja, kad Europos mokslinių tyrimų erdvėje, atsižvelgiant į jos atvirumą pasauliui, ypatingą vietą užimtų atokiausi regionai ir užjūrio šalys ir teritorijos, kad būtų galima geriausiai išnaudoti šių Europos regionų ar jų partnerių įvairovės teikiamus privalumus ir turtus, nuosekliai integruojant šiuos regionus į mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo veiklą, naudojant kompetencijos tinklus;

61.   mano, kad kaimyninės ES šalys ir šalys, kurios yra labiau susiję su ES geopolitiniais tikslais (pavyzdžiui: Viduržemio jūros ir Rytų Europos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalys), turėtų būti skatinamos dalyvauti EMTE, toliau skatinant mokslinių tyrimų ir technologijų srities bendradarbiavimo susitarimų sudarymą;

62.   mano, kad šalys, kurios labiau prisiderinusios prie ES geopolitinius prioritetų, pvz., Viduržemio jūros regiono šalys, turėtų būti skatinamos dalyvauti "platesnėje Europos mokslinių tyrimų erdvėje", kurios koordinavimo sistemos, žinių pasidalijimo principai ir mokslininkų judumas palaipsniui peržengtų griežtas ES ir jos asocijuotųjų šalių sienas;

o
o   o

63.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 412, 2006 12 30, p. 1. (2) OL L 400, 2006 12 30, p. 271. Pataisyta OL L 54, 2007 2 22, p. 91. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0212. (4) OL L 289, 2005 11 3, p. 15.