Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui "Nepageidaujamos priegaudos sumažinimo ir jos išmetimo į jūrą panaikinimo Europos žvejyboje politika" (COM(2007)0136),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2002 m. gruodžio 20 d. reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką(1), visų pirma į jo 2 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Bendrijos veiksmų plano, skirto žuvų išmetimui į jūrą sumažinti (COM(2002)0656) ir į Europos Parlamento 2003 m. birželio 19 d. rezoliuciją(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl ekologiškesnių žvejybos būdų(3),

–   atsižvelgdamas į 1995 m. susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su dviejų ar kelių valstybių vandenyse aptinkamų žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos direktyva) (COM(2005)0505), ir į Europos Parlamento 2006 m. lapkričio 14 d. poziciją(4),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0495/2007),

A.   kadangi išmetimas yra pasaulinio masto problema: nustatyta, kad per metus išmetama nuo 7 iki 27 milijonų tonų žuvų, o tai sudaro ketvirtadalį visų pagaunamų žuvų ir kitų gyvūnų rūšių; kadangi duomenų apie padėtį visoje ES nėra, apytikriais Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiavimais Šiaurės jūroje išmetama nuo 500 000 iki 880 000 tonų žuvų,

B.   kadangi išmetant tokį didelį kiekį žuvų žalojama aplinka, trukdoma atkurti išeikvotus išteklius, o žuvininkystės pramonė patiria laiko ir energijos nuostolių,

C.   kadangi Komisijos narys Joe Borg tokio kiekio išmetimą pavadino neetišku,

D.   kadangi visų žuvininkystės politika suinteresuotų šalių, visų pirma žuvininkystės pramonės atstovų, dalyvavimas yra pagrindinė sąlyga numatant priemones, kurios galėtų padėti tvariai valdyti jūros išteklius,

E.   kadangi išmetimas yra ne tik su tam tikros rūšies žvejybos įrankiais susijęs reiškinys, bet vyksta naudojant daugumą įrankių, nors naudojant tam tikro tipo įrankius, pvz., tralus, išmetama daugiau nei tuomet, kai naudojami kitokie įrankiai, tačiau išmetimui įtaką daro ir atitinkamas ir Europos žuvininkystėje taikomas žvejybos pobūdis, kai beveik visada gaudomos daugelio rūšių žuvys, ir dėl to išmetimo pavojus yra didesnis; kadangi tam tikra smulki žvejyba gali pasižymėti mažesniu išmetamų žuvų kiekiu, nes smulkūs žvejai geriau panaudoja sugautą žuvį ir naudojasi savo žiniomis apie žvejybos rajonus siekdami išvengti nepageidaujamų sugavimų,

F.   kadangi dėl žvejybos būdų, kai išmetama ypač daug žuvų, gali padidėti visuomenės susirūpinimas dėl žvejybos poveikio aplinkai ir sumažėti visuomenės pasitikėjimas dėl rinkoje parduodamų žuvų ir tai gali turėti neigiamos įtakos prekybai,

G.   kadangi žuvys išmetamos dėl daugybės veiksnių, įskaitant pernelyg intensyvią žvejybą, paplitusį požiūrį į bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį (angl. TAC) ir kvotas, kurių laikantis tenka išmesti žuvis, kurių kvotų nenustatyta, įvairiems žvejybos įrankiams taikomų reikalavimų ir mažiausio iškraunamų žuvų dydžio neatitikimą, geriausių rūšių atranką ir kitas komercines priemones; kadangi naudojant daugumą naujoviškų žvejybos įrankių ir taikant naujovišką žvejybos praktiką tradiciškai siekiama sugauti daugiau žuvų, o ne žvejoti laikantis selektyvesnio ir aplinkai ne tokio žalingo principo,

H.   kadangi be kitų pasirašytų tarptautinio lygio dokumentų, į kuriuos įtrauktos specifinės deklaracijos dėl būtinybės sumažinti išmetimus ir priegaudas, ES pritarė ir FAO parengtam atsakingos žuvininkystės elgsenos kodeksui bei tarptautiniams ryklių ir jūros paukščių apsaugos veiksmų planams, Jungtinių Tautų parengtos "Darbotvarkės 21" 17 skyriui, Romos susitarimui dėl žuvininkystės pasaulyje, Kioto deklaracijai dėl tvaraus žuvininkystės indėlio užtikrinant maisto saugumą, Niujorko susitarimui dėl Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų įgyvendinimo ir Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1994 m. rezoliucijai Nr. 49/118 ir 1995 m. rezoliucijai Nr. 50/25, taip pat 1996 m. nuo balandžio 15 iki balandžio 20 d. Turkijoje Stambule vykusios 95-osios Tarpparlamentinės konferencijos rezoliucijai, Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijai (CITES) ir Biologinės įvairovės konvencijai (CBD),

I.   kadangi ES prisiėmė įvairių įsipareigojimų, susijusių su Regioninėmis žuvininkystės organizacijomis ir su įvairiais dvišaliais ir daugiašaliais susitarimais, kurių šalis ji yra;

1.   palankiai vertina naujas Komisijos pastangas skatinti diskusijas šiuo rimtu klausimu siekiant galutinai suformuluoti svarbiausią vykdomos bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslą, kad įsigalėjusi žuvų išmetimo praktika būtų visiškai panaikinta;

2.   džiaugiasi Komisijos pasiūlymu kaip pirmuoju bandymu pažvelgti į priegaudos problemos esmę, tačiau pabrėžia, kad būtina skubiai parengti reglamentuojamuosius aktus siekiant panaikinti šią ekologiniu požiūriu netvarią ir neetišką praktiką, dėl kurios priegauda kraštutiniais atvejais gali siekti 90 proc. viso sugauto žuvų kiekio;

3.   primena, kad išmetimo poveikis smulkiajai žvejybai yra minimalus, taigi prašo daugiau Bendrijos paramos, kad būtų galima skatinti ir vystyti smulkiąją priekrančių ir amatininkišką žvejybą;

4.   taip pat teigiamai vertina naująją išmetimo apibrėžtį, į kurią įtraukta nekomercinių rūšių žuvys ir kiti gyvūnai turint mintyje tai, kad būtina sumažinti ir kitų gyvūnų rūšių išmetimus;

5.   pabrėžia, kad vykdant ES politiką turi būti sprendžiamos su visų tipų priegauda (įskaitant bestuburius gyvūnus, koralus, jūros žinduolius, paukščius, vėžlius ir ne tik juos) susijusios problemos ir skatinami aplinką tausojantys žvejybos būdai, kurie nekelia pavojaus jūrų biologinei įvairovei ir be reikalo nežaloja kitų gyvųjų organizmų;

6.   vis dėlto, susirūpinęs pastebi, kad pasiekta labai nedidelė pažanga rengiant Bendrijos veiksmų planus siekiant apsaugoti ryklius ir jūros paukščius, nors Komisija įsipareigojo tai padaryti dar 1999 m., ir primygtinai ragina Komisiją abu planus kuo skubiau baigti;

7.   ragina Komisiją atsižvelgti į turimą mokslinę nuomonę dėl albatrosų, kurių, ypač žvejojant ilgosiomis ūdomis, dabar žūsta toks kiekis, kad kyla pavojus, jog jie išnyks;

8.   mano, kad veiksmingai mažinti nepageidaujamą priegaudą ir išmetamą žuvų kiekį būtų galima mažinant bendrą žvejybos mastą, kadangi didžiausią sekinamų žuvų išteklių dalį sudaro verslinio dydžio reikalavimų neatitinkančios žuvys, ir kartu gerinant priemonių atranką; pripažįsta, kad sumažinti žvejybos mastą būtų labai naudinga pramonei, kadangi atkūrus išeikvotus išteklius jie taptų gausesni, taip pat būtų sutaupyta laiko ir jėgų, kurie švaistomi rūšiuojant pagautą žuvį;

9.   mano, kad priegauda ir išmetimas yra didelė ekologinė ir ekonominė problema, kadangi, viena vertus, tai trikdo kai kurių ekosistemų pusiausvyrą, ir, kita vertus, nustatyta, kad jie yra pagrindinė išteklių, kartais turinčių didelę komercinę vertę, pvz., menkių, išeikvojimo priežastis;

10.   mano, kad išmetant mažiau žuvų, pagerėtų aplinkos būklė, kaip reikalaujama Jūrų strategijos direktyvoje;

11.   mano, kad išmetimų mažinimo programos turi būti visiškai integruotos į bendrą Bendrijos tvaraus žuvininkystės valdymo politiką;

12.   mano, kad žuvų išmetama dėl įvairių priežasčių: tai priklauso ir nuo žvejybos būdo, ir nuo detalaus žvejybos metodo, ir nuo atitinkamo žvejybos pobūdžio, todėl sprendimai turėtų būti priimami į tai atsižvelgus;

13.   nors apskritai veiksmus, susijusius su žuvų išmetimu, vertina kaip nepateisinamus, tačiau pripažįsta, kad išgyvena daug paleistų kai kurių rūšių gyvūnų, ir kad galėtų būti taikomos draudimo žvejoti šių rūšių, taip pat ir nykstančių bei saugomų rūšių gyvūnus išimtys, jeigu būtų pateiktas tinkamas mokslinis jų išgyvenimo galimybių pagrindimas;

14.   pabrėžia, kad naujo reglamentuojamojo akto veiksmingumas priklausys nuo to, ar bus tinkamai panaudoti Europos Sąjungos žvejybos plotų mokslinių tyrimų rezultatai, ir nuo to, ar bus atsižvelgta į pavienių žvejybos plotų ypatybes, kurios priklauso nuo jų padėties, jūros organizmų rūšių įvairovės juose ir nuo įprastų žvejybos būdų;

15.   sveikina pramonės veikėjus, kurie neseniai pradėjo įgyvendinti programas, susijusias su selektyvesnių žvejybos įrankių ir technologijų, kurias taikant būtų išmetama mažiau žuvų, kūrimu ir skatinančius kitus dalyvauti šiame procese ir, panaudojant neginčijamą žvejybos įrankių srityje įgytą patirtį, atrasti dar pažangesnių metodų; nepritaria kai kuriuose Komisijai pateiktuose pasiūlymuose išsakytam požiūriui, kad priemonės, kuriomis siekiama sumažinti išmetamų žuvų kiekį, yra "neparankios";

16.   pabrėžia savanoriškai sumažintų žvejybos pastangų kai kuriuose žvejybos rajonuose svarbą ir ragina numatyti priemones, pagal kurias žvejams būtų finansiškai atlyginama už tai;

17.   palankiai vertina neseniai Škotijos vyriausybės bendradarbiaujant su Škotijos žuvininkystės pramone numatytą skubų savanorišką žvejybos rajonų uždarymą, pagal kurį žvejybos rajonai bus uždaromi trijų savaičių laikotarpiui, kapitonams šiuose rajonuose nustačius didelius neverslinio dydžio menkių guotus; mano, kad iniciatyvos, panašios į šią pirmąją Europoje iniciatyvą, visiškai bendradarbiaujant su žuvininkystės pramone, gali padėti mažinti išmetamą kiekį;

18.   pritaria Komisijai dėl to, kad klasikinis BŽP numatomas nepageidaujamos priegaudos mažinimo būdas, kai Taryboje susitariama dėl dar detalesnių techninių priemonių naudojimo siekiant sustabdyti žuvų jauniklių išmetimą, tačiau mažai įtraukiant žvejus į šį procesą, turi trūkumų ir turi būti papildomas programomis, pagal kurias žvejai būtų skatinami mažinti priegaudą ir išmesti mažiau žuvų, kartu turėtų būti atsižvelgiama į kiekvieno žvejybos būdo ypatybes, kadangi tai padėtų žvejams palankiau priimti siūlomas priemones; vis dėlto mano, kad nepageidaujama priegauda sumažės tik įgyvendinus techninius žvejybos įrankių pakeitimus ir pakeitus įsigaliojusią praktiką;

19.   pažymi, kad galimybė, kurią Komisija laiko veiksmingiausia – draudimo išmesti žuvis paskelbimas, nors uždraudus išmesti žuvis kiltų tam tikrų problemų dėl šio draudimo vykdymo ir gali tekti didinti finansinius, logistinius ir žmogiškuosius išteklius;

20.   mano, kad turėtų būti uždrausta geriausių rūšių atranka, geros ir teisėtai sugautos žuvies išmetimas, pasiliekant kitų rūšių žuvis, kurių kaina rinkoje galėtų būti didesnė, net jei būtų sunku užtikrinti tokio draudimo laikymąsi; mano, kad siekiant užtikrinti draudimo laikymąsi reikėtų pabandyti kai kuriuose laivuose įrengti uždaros televizijos sistemas (CCTV);

21.   atkreipia dėmesį į tai, kad norint, jog žvejai ir kitos suinteresuotos šalys prisiimtų atsakomybę ir imtųsi iniciatyvos vykdant išmetimo panaikinimo politiką, būtina užtikrinti, kad jų vaidmuo atliekant stebėseną ir kontrolę būtų pagrindinis, kadangi bendradarbiavimas su jais ir jų įsitraukimas yra labai svarbus siekiant sėkmingai įgyvendinti numatytas priemones; pabrėžia, kad randama bendradarbiavimo ir kito pavaldumo rajonuose pavyzdžių ir kad tokius pavyzdžius reikėtų išnagrinėti, pvz., Kanados ir Naujosios Zelandijos žvejybos laivuose, gavus žvejų sutikimą, buvo išbandomos uždaros televizijos sistemos (CCTV) ir pranešama, kad ši vaizdo kontrolės priemonė labai sėkmingai padėjo panaikinti žuvų išmetimą;

22.   ragina Komisiją, valstybes nares ir kitas suinteresuotąsias šalis apsvarstyti, kokias paskatas galima būtų taikyti pramonei siekiant tobulinti žvejybos būdus; mano, kad esama tokiais skatinimo būdais galėtų būti:

23.   pabrėžia, kad 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 41/2007, nustatantis 2007 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas, taikomas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti sugavimo apribojimus(5) jau yra įtrauktas vienas pavyzdys, kai selektyvius žvejybos įrankius naudojantiems laivams leidžiama lengvatine tvarka patekti į žvejybos rajonus, t. y. norveginius omarus gaudantiems traleriams, naudojantiems rūšiuojamuosius tinklelius, jūroje leidžiama praleisti daugiau laiko ir pritaria tam, kad būtų apsvarstytos panašios papildomos paskatos;

24.   yra įsitikinęs, kad pramonės veikėjai reaguotų palankiau ir veiksmingiau, jei būtų derinamos teigiamos ir neigiamos paskatos, kurias taikant būtų sudaryta galimybė siekti rezultatų; taip pat mano, kad draudimas išmesti žuvis turėtų būti įgyvendinamas tik išbandžius kitas neigiamas paskatas, įskaitant reikalavimą nustatytu metu naudoti stambesnius tinklus, kai kurių žvejybos rajonų uždarymą ir kt.;

25.   pabrėžia veiksmingos kontrolės sistemos svarbą pradėjus taikyti išmetimo draudimą; pabrėžia, kad, neturint užtektinai žinių apie išmetamų žuvų kiekį, neteisingai apskaičiuojamas jų išteklių dydis ir žuvų mirtingumas bei sunkiau įvertinti priemones, kurias taikant siekiama, kad nebūtų gaudomos dydžio reikalavimų neatitinkančios žuvys; ragina Komisiją ir toliau plėtoti naujus kontrolės būdus ir atkreipia dėmesį į galimybes, kurių randasi naudojant elektroninius laivo žurnalus ir CCTV;

26.   primygtinai reikalauja, kad geriausių rūšių atranka, kuri yra viena iš pagrindinių išmetimo priežasčių, turėtų būti laikoma nelegalia, o įrankiai, kurie naudojami atliekant šią atranką, pvz., rūšiuojamieji tinkleliai žvejojant pelagines žuvis, turėtų būti uždrausti;

27.   pritaria tam, kad racionaliausiai tęsti darbus įmanoma parinkus keletą bandomųjų žvejybos būdų atsižvelgiant į išmestų žuvų kiekį arba į konkrečių rūšių apsaugos padėtį; pabrėžia, kad svarbu bandomuosius projektus parinkti keliuose rajonuose, kad būtų reprezentuojama Bendrijos žvejybos geografinė įvairovė; mano, kad norint atsižvelgti į žvejybos būdų įvairovę ir užtikrinti gerą pasikeitimą informacija su kitais žvejybos sektoriais į kiekvieną bandomąjį projektą turėtų būti įtrauktas pakankamas laivų skaičius; siūlo išbandyti du galimus žvejybos metodus, t. y. žvejyboje būdus, kai naudojami įvairūs plačiažiočiai tinklai ir žvejybos būdą, kai gaudomos ir išmetamos menkės; rekomenduoja, kad vykdant šiuos bandomuosius projektus kiti žvejybos būdai turėtų būti vertinami pagal jų išmetimo kiekius;

28.   siūlo pirmiausia spręsti su išmetimu susijusias problemas, kylančias dėl to, kad nesilaikoma techninių taisyklių dėl mažiausio iškraunamų žuvų dydžio ir tinklų akučių dydžio, nes jas galima pakankamai lengvai išspręsti;

29.   ragina Komisiją atsižvelgti į turimą mokslininkų pateiktą nuomonę apie Baltijos jūros menkių išteklius, kadangi didelė čia sugautų žuvų procentinė dalis nurodyta kaip priegauda;

30.   siūlo tokią veiksmų seką kiekvienam atitinkamam žvejybos būdui tirti:

31.   ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį paieškoms būdų, kaip minėtosios priemonės galėtų būti pritaikytos ES laivams, žvejojantiems trečiųjų šalių vandenyse, ir prašo, kad selektyvių žvejybos įrankių naudojimas būtų laikomas būtina išankstine sąlyga sudarant partnerystės žvejybos srityje susitarimus.

32.   atkreipia dėmesį į tai, kokia įvairi ir svarbi kelių rūšių žvejyba ES, ir mano, kad turi būti atsižvelgiama į šią įvairovę nustatant išmetimo mažinimo tikslus, kad visiems žvejybos būdams nebūtų taikomas toks pats reikalavimas tuo pat metu vienodai sumažinti išmetimo kiekį, kadangi pradinis išmetimo jų kiekis gali skirtis;

33.   pabrėžia, kad, jeigu išmesti žuvis bus draudžiama tik žvejojant tam tikrais būdais, tai, siekiant išvengti neigiamų paskatų, pvz., smulkių žuvų rinkos arba be kvotų sugautos žuvies rinkos sukūrimo, tokia žuvimi neturėtų būti leidžiama tiesiogiai prekiauti jokiomis aplinkybėmis; mano, kad žvejybos laivams galima būtų kompensuoti išlaidas, patirtas atgabenant į krantą tai, ką jie būtų turėję išmesti; mano, kad nepageidaujama priegauda, pavyzdžiui, galėtų būti naudojama žuvų miltams arba žuvų aliejui gaminti, o šia galimybe besinaudojančios įmonės prisidėtų prie regioniniu lygmeniu įsteigto kompensacijų fondo;

34.   pabrėžia, kad Europos žuvininkystės fondas (EŽF) patvirtino nuostatas dėl bandomųjų projektų finansavimo siekiant selektyvesnių žvejybos būdų bei dviejų žvejybos įrankių pakeitimo ir ragina valstybes nares pasinaudoti šia galimybe; ragina siekti daugiau administracinio lankstumo naudojant EŽF lėšas, kad būtų galima greitai įgyvendinti perspektyvius bandomuosius projektus;

35.   atkreipia dėmesį į tai, kad viena iš pagrindinių žuvų išmetimo priežasčių yra bendro leidžiamo sužvejoti kiekio reguliavimo sistemos (TAC) nuostatos ir kad būtina patvirtinti priemones siekiant sustabdyti priverstinį neišvengiamai pakliuvusių leidžiamo dydžio tam tikrų rūšių žuvų išmetimą, kadangi trūksta šių rūšių kvotų;

36.   rekomenduoja, kad priegaudos kvotos būtų įtrauktos į bendrą leistiną sugauti kiekį (angl. TAC) ir kad visa iškrauta priegauda būtų įskaičiuota į kvotas; jeigu tam tikrame žvejybos plote būtų viršyta priegaudos kvota, šis rajonas galėtų būti uždarytas, o jeigu būtų sugaunamas per didelis žuvų jauniklių kiekis, tai galėtų būti priežastis nedelsiant uždaryti žvejybos rajoną; šios kvotos galėtų būti palaipsniui mažinamos siekiant ir toliau skatinti gerinti žvejybos priemonių atranką;

37.   atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 1998 m. kovo 30 d. Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti(6) valstybės narės turi teisę taikyti griežtesnes technines priemones su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams, kai šie žvejoja ES vandenyse; mano, kad valstybėms narėms turėtų būti sudaryta galimybė bandyti lanksčiai taikyti naujus sprendimus, kurių veiksmingumą po to įvertintų Komisija ir kad tam tikromis aplinkybėmis joms turėtų būti sudarytos galimybės taikyti selektyvesnes technines priemones 12 mylių atstumu nuo jų pakrantės žvejojantiems žvejybos laivams;

38.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, regioninėms patariamosioms taryboms, Žuvininkystės ir akvakultūros patariamajam komitetui ir regioninėms žvejybos valdymo organizacijoms, kurioms priklauso ES.

(1) OL L 358, 2002 12 31, p. 59. (2) OL C 69 E, 2004 3 19, p. 149. (3) OL C 291 E, 2006 11 30, p. 319. (4) OL C 314 E, 2006 12 21, p. 86. (5) OL L 15, 2007 1 20, p. 1. (6) OL L 125, 1998 4 27, p. 1.