Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą dėl Europos skaidrumo iniciatyvos (COM(2006)0194),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl tolesnių veiksmų dėl žaliosios knygos "Europos skaidrumo iniciatyva" (COM(2007)0127),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 255 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto ataskaitą (A6-0010/2008),

A.   kadangi dėl skaidrumo piliečiai gali artimiau dalyvauti sprendimų priėmimo procese ir kadangi skaidrumu užtikrinama, kad ES institucijų veikla būtų labiau teisėta ir veiksmingesnė bei šios institucijos demokratinėje sistemoje būtų labiau atskaitingos savo piliečiams,

B.   kadangi skaidrumas padeda stiprinti demokratijos principus ir pagarbą pagrindinėms teisėms, kaip nurodyta ES sutarties 6 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,

C.   kadangi dėl didesnio skaidrumo ES institucijose didėtų visuomenės supratimas apie tai, kaip iš naudojami ES fondai, taip pat gerėtų galimybės įvertinti ES išlaidų efektyvumą,

Informacijos apie lėšų iš ES fondų gavėjus atskleidimas (praktinis įgyvendinimas)

1.   primena, kad 2006 m. gruodžio 13 d. iš dalies pakeisto Finansinio reglamento(1) 30 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje skaidrumo principo išlaidų kategorijoje numatoma, kad:"

Komisija tinkamu būdu pateikia informaciją apie lėšų iš jos valdomo biudžeto gavėjus, kai biudžetas vykdomas centralizuotu būdu ir tiesiogiai jos departamentų, bei informaciją apie lėšų, kurias suteikia subjektai, kuriems biudžeto vykdymo užduotys pavestos taikant kitus valdymo būdus, gavėjus

2.   mano, kad skaidrumas labai priklauso nuo to, ar apie gavėjus pateikiama informacija lengvai prieinama, patikima ir tinkama siekiant atlikti tolesnį tyrimą, lyginimą ir vertinimą, dėl to taip pat mano, kad vykdant Finansiniame reglamente minimą sąlygą "tinkamu būdu", reikėtų tinkamai atsižvelgti į šiuos poreikius;

Centralizuotu būdu valdomi ES fondai

3.   primena, kad informaciją apie 20 proc. ES lėšų, kurias tiesiogiai ir centralizuotu būdu valdo Komisija, įskaitant informaciją apie gavėjus (dotacijos ir viešieji pirkimai), galima patikrinti dviejuose tinklalapiuose:

4.   prašo Komisijos visuose su ES biudžetu susijusiuose dokumentuose ir (arba) projektuose ir programose, už kurias atsakinga Komisija, aiškiai nurodyti dviejų tinklaviečių, kuriose pateikiama informacija apie tiesiogiai ir centralizuotu būdu Komisijos valdomų ES fondų lėšų gavėjus, adresus;

Bendrai, decentralizuotai ar jungtiniu būdu valdomi ES fondai

5.   pažymi, kad pagal Finansinio reglamento 53 straipsnio b dalį, pagal kurią Komisija bendrai įgyvendina biudžetą, valstybės narės pagal to paties 2 straipsnio d dalį:"

taikydamos atitinkamas konkretiems sektoriams taikomas taisykles ir laikydamosi 30 straipsnio 3 dalies, užtikrina tinkamą metinį informacijos apie lėšų iš biudžeto gavėjus ex post paskelbimą

6.   atitinkamai nurodo, kad pagal 53 straipsnio c ir d dalis trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos, kurioms suteikiamos vykdymo užduotys, "laikydamosi 30 straipsnio 3 dalies užtikrina tinkamą informacijos apie lėšų iš biudžeto gavėjus ex post paskelbimą";

7.   primena, kad Komisijos deklaracijos dėl skaidrumo projekte, kuris pridėtas prie taikinimo procedūros, susijusios su iš naujo apsvarstytu Finansiniu reglamentu, rezultatų:"

Komisija įsipareigoja atskiriems sektoriams skirtais įgyvendinančiais reglamentais užtikrinti, kad informacijos apie lėšų iš žemės ūkio fondų (angl. FEADER(2) ir FEAGA(3)) gavėjus atskleidimas būtų panašus į atskiriems sektoriams skirtuose struktūrinių fondų įgyvendinančiuose reglamentuose numatytą informacijos atskleidimą. Ypač užtikrinamas tinkamas ex post iš šių fondų kiekvieno gavėjo gautų sumų skelbimas, sumas suskirstant į pagrindines išlaidų kategorijas.

8.   atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos tinklavietėje http://ec.europa.eu/agriculture/funding/index_en.htm šiuo metu yra nuorodos į 14 valstybių narių duomenų bazes, kuriose pateikiama informacija apie BŽŪP išmokų pagal bendrą valdymo būdą gavėjus; tačiau apgailestauja, kad informacija yra tokia įvairi, padrika ir nevienodos kokybės, jog ją vargu ar galima rasti; ragina Komisiją pasimokyti, apsilankius labai lengvai prieinamoje tinklavietėje http://www.farmsubsidy.org/, kuri veikia labai gerai ir yra sukurta be viešojo finansavimo;

9.   pažymi Komisijos išlygą, kad, kadangi šio tinklalapio nuorodos pagrįstos valstybių narių suteikta informacija, kuri gali būti labai įvairi (tai priklauso nuo apimties ir detalių), Komisija negali užtikrinti duomenų ar informacijos tikslumo ar išbaigtumo ir taip pat neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šių duomenų ar informacijos naudojimo;

10.   primygtinai reikalauja, kad Komisija prisiimtų atsakomybę dėl išsamių ir patikimų duomenų užtikrinimo ir imtųsi būtinų veiksmų valstybių narių valdžios institucijų atžvilgiu, kad užtikrintų, jog tokie duomenys būtų pateikti;

Bendros pastabos dėl gavėjų atskleidimo

11.   mano, kad pagal bendrą principą Komisijos interneto puslapiai, kuriuose atskleidžiama bet kokios rūšies informacija (sutartis, dotacijas, žemės ūkio ar struktūrinių fondų išlaidos) apie ES finansavimo gavėjus, turėtų būti suskirstyta taip, kad būtų įmanoma ne tik gauti informacijos apie atskirus gavėjus, bet ir atlikti paiešką pagal tam tikrus kriterijus, kad būtų galima susidaryti bendrą nuomonę apie įvairias biudžeto eilutes ir kad šiuos duomenis būtų galima vėliau sutikrinti su Komisijos pateikiamais duomenimis apie įgyvendinimą;

12.   ragina Komisiją prisiimti politinę atsakomybę už informacijos apie ES lėšų, skiriamų pagal visus valdymo būdus, gavėjus skelbimą;

13.   pabrėžia, kad nepakanka tiesiog paskelbti neapdorotą informaciją, o šią informaciją reikėtų racionaliai sisteminti, klasifikuoti ir pateikti siekiant, kad ji turėtų praktinės vertės;

14.   pažymi, kad atskiri gavėjai gali gauti lėšų iš ES fondų pagal kelias ES veiklos programas arba sektorius; todėl mano, kad būtų naudinga galėti išsiaiškinti visas visuose sektoriuose atskiriems gavėjams išmokėtas lėšas; prašo Komisijos ištirti, ar būtų įmanoma sukurti bendrą paieškos sistemą, kurią naudojant būtų galima gauti duomenų apie atskirus gavėjus visose ES veiklos srityse, įskaitant sutartis, dotacijas, subsidijas, mokslinių tyrimų programas, žemės ūkio arba struktūrinius fondus, centralizuotą ir decentralizuotą valdymą ir t. t.;

15.   ragina Komisiją atsižvelgti į šioje rezoliucijoje pateiktas pastabas ir iki kitų Europos rinkimų 2009 m. platesnei visuomenei pristatyti visu pajėgumu veikiančią informacijos apie visus ES subsidijų gavėjus ir neapmokėtus grąžinimus sistemą;

ES institucijose dirbančių politinius įgaliojimus turinčių asmenų finansinių interesų deklaracija

16.   pažymi, kad šiuo metu ES institucijos skirtingai vertina savo narių finansinių interesų deklaravimą: kai kurios turi viešąjį registrą (Europos Parlamentas), o kai kurios nereikalauja deklaracijų;

17.   mano, kad visos institucijos turėtų įvertinti, ar dabartiniai principai ir taisyklės yra pakankami, ir pažymi, kad gali prireikti persvarstyti Europos Parlamento taisykles, siekiant finansinių interesų viešą atskleidimą internete padaryti privalomą;

18.   pažymi, kad Komisija pavedė atlikti su Europos skaidrumo iniciatyva susijusį 27 ES valstybių narių, Kanados, Jungtinių Amerikos valstijų ES institucijose, nacionaliniuose parlamentuose, nacionalinėse vyriausybėse, konstituciniuose teismuose (aukščiausiuose teismuose), Audito Rūmuose, centriniuose ir nacionaliniuose bankuose dirbančių politinius įgaliojimus turinčių asmenų profesinės etikos taisyklių ir standartų tyrimą; šio tyrimo metu turėtų būti išnagrinėtos ir palygintos ES institucijų profesinės etikos taisyklės ir standartai Europos Komisijoje, Europos Parlamente, Europos Audito Rūmuose, Europos Bendrijų Teisingumo Teisme, Europos centriniame banke ir Europos investicijų banke;

19.   žino Komisijos norą sukurti visų ES institucijų "bendrą etikos erdvę";

20.   primena, kad, remdamasi nepriklausomų ekspertų komiteto 1999 m. rugsėjo 10 d. antrajame pranešime pateiktomis rekomendacijomis ir Komisijos baltąja knyga dėl administravimo 2000 m. kovo 1 d. reformos, Komisija pateikė pasiūlymą sudaryti visuomeninio gyvenimo standartų klausimų patariamąją grupę(4), kurios viena iš užduočių būtų iš anksto politinius įgaliojimus turintiems asmenims pateikti gaires, kad būtų padėta išvengti interesų konfliktų;

21.   mano, kad atsižvelgiant į ypatingą Europos Parlamento narių, kuriuos tiesiogiai renka, ES piliečiai, padėtį, būtų netikslinga kurti vieną patariamąjį organą visiems pareigas ES institucijose užimanties asmenims;

22.   tačiau tiki, kad kiekviena institucija turėtų patvirtinti narių profesinės etikos taisykles, atitinkančias institucijos ypatybes ir pagrįstas nusistovėjusia šios institucijos praktika, susijusia su visais svarbiais finansiniais interesais;

23.   rekomenduoja, kad kiekvienos institucijos profesinės etikos taisyklėse taip pat būtų paminėta narių bendra politinė, finansinė ir teisinė atsakomybė;

24.   primena, kad, reaguodamas į ankstesnes rezoliucijas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, Teisingumo Teismas neseniai patvirtino savo Teisėjų elgesio kodeksą(5); pažymi, kad Europos Audito Rūmai, atsižvelgdami į palyginamąjį vertinimą dėl vaidmens ateityje, taip pat nagrinėja panašius klausimus;

25.   sutinka su Europos ombudsmenu (skundas 3269/2005/TN), kad būtina atskleisti atskirų lobistų, rengiančių posėdžius su Komisijos nariais, pavardes;

Grąžinimai ir atsisakymai sugrąžinti lėšas

26.   pažymi, kad sąvoka "grąžinimai" apima keturias skirtingas procedūras:

27.   pakartoja, kad apgailestauja, kaip pažymima 2006 m. spalio 24 d. rezoliucijos dėl Bendrijos lėšų susigrąžinimo 36 dalyje(6), kad Europos skaidrumo iniciatyva neapima informacijos apie Bendrijos lėšų susigrąžinimą; ragina Komisiją suteikti biudžeto valdymo institucijai, taip pat ir visuomenei, galimybę sužinoti susigrąžintinų ar susigrąžintų į ES biudžetą lėšų sumas ir pavadinimus subjektų, kurie jas turi sugrąžinti ar sugrąžino, taip pat galutinį šių lėšų panaudojimą;

28.   pažymi, kad, pagal Europos Audito Rūmų 2006 m. metinę ataskaitą dėl 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo(7) (2.24 dalis), [Komisijos] [...] 2006 m. metinėse veiklos ataskaitose pateikta informacija apie išieškojimus ir finansinių klaidų taisymą nėra pakankamai paaiškinta; todėl prašo Komisijos pateikti patikimos ir išsamios informacijos apie klaidų taisymą ir įrodymų, ką ji taisė;

29.   pažymi, kad Komisija turi reguliariai teikti Europos Parlamentui ir pagal galimybes skelbti savo tinklalapyje dar nesusigrąžintų sumų suvestinę, kuri būtų suskirstyta pagal kiekvieną generalinį direktoratą ir pagal tai, nuo kada šios sumos negrąžinamos;

30.   palankiai vertina tai, kad 2006 m. turimų nesusigrąžintų sumų, kurias susigrąžinti buvo atsisakyta, suvestinė buvo paskelbta kaip Komisijos komunikato "Komisijos 2006 m. pasiekimų valdymo srityje apibendrinimas" (COM(2007)0274) priedas; pažymi, kad bendra atsisakymų sugrąžinti lėšas suma (didesnė kaip 100 000 eurų) buvo 23 038 784 eurai iš EB biudžeto ir 6 549 996 eurai iš Europos plėtros fondo biudžeto;

31.   pažymi, kad Komisijos tarnybos per metus parengia 10 000 prašymų grąžinti lėšas ir kad Biudžeto generalinis direktoratas kas ketvirtį apskaičiuoja neišmokėtų sumų likučius, kurie išsiunčiami atitinkamiems generaliniams direktoratams, kad būtų galima susigrąžinti skolą;

32.   vertina tai, kad 2006 m. preliminarios finansinės ataskaitos (1 tomas, 67–71 psl.) ekonominių rezultatų ataskaitos pastabose buvo paskelbtas lėšų susigrąžinimo skyrius; pažymi, kad 2006 m. bendra susigrąžinimo lėšų suma buvo 634 000 000 eurų; tikisi, kad ateityje Komisija toliau sieks padidinti skaidrumą;

Komisijai patariančių ekspertų grupių sudėtis

33.   pažymi, kad Komisija parengė ekspertų grupių (http://ec.europa.eu/transparency/regexpert/), kurios apibrėžiamos kaip oficialūs ir neoficialūs patariamieji organai, registrą; šios grupės sudarytos arba Komisijos sprendimu, arba neoficialiai Komisijos tarnybų, kad padėtų Komisijai ir jos tarnyboms rengti teisėkūros pasiūlymus ir politikos iniciatyvas;

34.   palankiai vertina įsipareigojimus, kuriuos Komisijos pirmininko pavaduotojas S. Kallas davė Biudžeto kontrolės komiteto prašymu ir kuriais remiantis nuo 2008 m.:

35.   pažymi, kad ekspertų grupės registras neapima:

36.   nepritaria tam, kad šios grupės apskritai neįtraukiamos į registrą, ir tikisi, kad Komisija imsis veiksmų siekdama užtikrinti, jog į registrą būtų įtraukta informacija apie visas ekspertų grupes, įskaitant komitologijos komitetų narius, atskirus ekspertus, bendrus organus ir socialinio dialogo komitetus, taip užtikrinant, kad narystei šiose ekspertų grupėse būtų taikomas tas pats skaidrumo kriterijus, išskyrus jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenurodoma teisėtų įtikinamų priežasčių informacijos neatskleisti;

37.   ragina Komisiją kruopščiai persvarstyti savo ekspertų grupių sudėtį iki 2008 m. pabaigos ir imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad ekspertų grupės būtų sudarytos proporcingai iš suinteresuotųjų grupių atstovų;

38.   primygtinai reikalauja, kad Komisija iki 2008 m. pabaigos parengtų atvirą, visa apimantį naujų ekspertų grupių rinkimo būdą ir informuotų Parlamentą apie naujuosius atrankos kriterijus ne vėliau kaip iki 2009 m. vasario mėn.;

Institucijų vidaus valdymas ir jų metinės veiklos ataskaitos

39.   pripažįsta, kad svarbus gero įmonių ar ES institucijų valdymo elementas yra tai, jog suinteresuotieji subjektai ir visuomenė gali gauti informacijos apie finansinį valdymą tokia forma, kad vidutinis skaitytojas galėtų ją lengvai suprasti;

40.   pripažįsta, kad po to, kai 2003 m. įsigaliojo iš naujo apsvarstytas finansinis reglamentas, padėtis pasikeitė, nes atsirado pareiga rengti metines veiklos ataskaitas, iš kurių daugiau sužinoma apie institucijų vidaus darbą;

41.   džiaugiasi, kad Komisija savo tinklavietėje http://ec.europa.eu/atwork/synthesis/aar/index_en.htm paskelbė generalinių direktorių ir kitų tarnybų 2004, 2005 ir 2006 m. veiklos ataskaitas bei Komisijos suvestinę ataskaitą "Politikos pasiekimai 2006 m." (COM(2007)0067);

42.   pažymi, kad, anot Komisijos, suvestinė ataskaita ir metinės veiklos ataskaitos yra Komisijos atskaitomybės struktūros viršūnė ir ramsčiai (COM(2006)0277), ir, kadangi generaliniai direktoriai bei Komisija kaip kolegiali institucija šiose ataskaitose prisiima politinę atsakomybę už valdymą, primygtinai ragina Komisiją imtis rimtų priemonių, siekiant pateikti išsamią informaciją apie tai, kaip panaudojama 80 proc. ES lėšų (bendras valdymas), nes priešingu atveju jos pačios atskaitomybė bus laikoma nepakankama.

43.   todėl ragina Komisiją pritarti, jog valstybės narės teiktų nacionalinius patikinimo pareiškimus, nes tai leistų Komisijai prisiimti visišką politinę atsakomybę už visą ES finansų valdymą; taip pat ragina Komisiją daugiau remtis nacionalinių audito biurų darbu ir išorės auditais;

44.   palankiai vertina tai, kad visos institucijos – Europos Teisingumo Teismas, Europos Audito Rūmai, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetas, Regionų komitetas ir Europos ombudsmenas – teikia metines veiklos ataskaitas biudžeto įvykdymą patvirtinančiai institucijai;

45.   mano, kad kitų institucijų, įskaitant Tarybą ir Europos Parlamentą, siekiant didesnio skaidrumo turėtų skelbti metines veiklos ataskaitas viešose interneto svetainėse;

Klastotojų įtraukimas į juodąjį sąrašą

46.   primena, kad vienas iš klausimų, kurį Komisija ištyrinėjo rengdama su skaidrumu susijusį dokumentą (SEC(2005)1300 galutinis), buvo tai, ar įmanoma užkirsti kelią sukčiavimui skaidriau pateikiant tyrimų rezultatus ir ar Komisija turėtų parengti ir paskelbti patvirtintų sukčiavimo atvejų juodąjį sąrašą siekiant atskleisti nusikaltusiųjų pavardes ir juos sugėdinti;

47.   pažymi, kad, nors klastotojų įtraukimas į juoduosius sąrašus plačiai nagrinėjamas Komisijos tarnybų darbo dokumente (SEC(2005)1300 galutinis), apie tai nebuvo kalbama nei Žaliojoje knygoje dėl Europos skaidrumo iniciatyvos, nei vėlesniuose komunikatuose;

48.   prašo Komisijos pasvarstyti, kaip būtų galima parengti viešą patvirtintų sukčiavimo atvejų ir sukčiavusių subjektų juodąjį sąrašą, siekiant šiuos subjektus įvardyti ir sugėdinti, taip pat informuoti visuomenę apie Bendrijos pastangų kovojant su sukčiavimu rezultatus;

49.   pažymi, kad 1997 m. siekdama apginti ES finansinius interesus Komisija Europos Parlamento prašymu pradėjo taikyti penkių pakopų išankstinio perspėjimo sistemą, kad būtų galima pagelbėti Komisijos tarnyboms atpažinti subjektus, dėl kurių kyla finansinė ar kitokia grėsmė; pažymi, kad ši sistema apima centralizuotą valdymą (sutartis ir dotacijas, kurias tiesiogiai valdo Komisijos tarnybos) ir decentralizuotą valdymą (už jį atsakingos trečiosios šalys); tačiau išankstinio perspėjimo sistemos neapima ES fondų, valdomų bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis (vadinamojo bendro valdymo, kuriam dažniausiai priskiriama bendra žemės ūkio politika ir struktūriniai fondai), ir tarptautinėms organizacijoms pavestų fondų (jungtinio valdymo);

50.   pažymi, kad pagal Europos Audito Rūmų 2006 m. metinės ataskaitos pagrindines išvadas svarbiausia priežastis, lėmusi pažeidimus struktūrinės politikos srityje, buvo reikalavimų laikymosi klaidos (pvz., nebuvo konkurso procedūros arba ji buvo nepriimtina), ir, kadangi ES finansinių interesų apsauga yra svarbiausias tikslas, prašo Komisijos ir Europos Audito Rūmų biudžeto įvykdymą patvirtinančiai institucijai teikti ataskaitas, kuriose būtų nurodytos dažniausiai konkursų metu pasitaikančių pažeidimų ar sukčiavimo rūšys ir jų priežastys;

51.   pažymi, kad siekiant apsaugoti duomenis ir apginti atitinkamų subjektų teisėtus interesus ir dėl to, kad Finansiniame reglamente nėra nuostatų dėl paskelbimo, išankstinio perspėjimo sistemos įrašai yra griežtai konfidencialūs;

52.   primena, kad pagal Finansinio reglamento 95 straipsnį turėtų būti sukurta centrinė duomenų bazė, kurioje būtų skelbiama informacija apie kandidatus ir konkurso dalyvius, kuriems, atsižvelgiant į Bendrijos taisykles, susijusias su asmens duomenų apsauga, neleidžiama dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje; ši duomenų bazė būtų bendrai valdoma visų institucijų ir agentūrų ir turėtų pradėti veikti nuo 2009 m. sausio 1 d.;

53.   dar kartą primena, kad skubiai reikalingas Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) etikos kodeksas, siekiant garantuoti nekaltumo prezumpciją tuo atveju, jeigu gavėjams buvo taikoma ilga ir žalinga tyrimo procedūra ir jie buvo teismų pripažinti nekaltais, bet negavo kompensacijų už žalą jų reputacijai ar patirtus nuostolius;

54.   pažymi, kad valstybių narių prašoma kompetentingam leidimus duodančiam pareigūnui perduoti informaciją apie kandidatus ir konkurso dalyvius, kuriems neleidžiama dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje; taip pat pažymi, kad prie duomenų bazės nebus galima prieiti viešai, teisę turės tik ES institucijos, vykdomosios agentūros ir reguliavimo agentūros (Finansinio reglamento 95 straipsnio 1 dalis);

o
o   o

55.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir kitoms institucijoms.

(1) 2006 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 390, 2006 12 30, p. 1). (2) Europos žemės ūkio kaimo plėtros fondas. (3) Europos žemės ūkio garantijų fondas. (4) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos, Teisingumo Teismo, Audito Rūmų, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto susitarimo dėl visuomeninio gyvenimo standartų klausimų patariamosios grupės (SEC(2000)2077). (5) OL C 223, 2007 9 22, p. 1. (6) OL C 313 E, 2006 12 20, p. 125. (7) OL C 273, 2007 11 15, p. 1. (8) Taikoma 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).