2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES strategijos Centrinės Azijos atžvilgiu (2007/2102(INI))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Centrinės Azijos, ypač į 2006 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl Uzbekistano(1), 2006 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl Kazachstano(2) ir 2005 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl padėties Kirgizstane ir Centrinėje Azijoje(3),
– atsižvelgdamas į partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus (PBS), kuriuos ES sudarė su Uzbekistanu, Kirgizstanas ir Kazachstanu (visi šie susitarimai galioja nuo 1999 m.), į 2004 m. spalio 11 d. pasirašytą laikinąjį susitarimą tarp Europos bendrijos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Tadžikistano Respublikos dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų(4), į dar neratifikuotą ES ir Tadžikistano PBS ir Komisijos pasiūlymą dėl ES ir Turkmėnistano laikinojo susitarimo dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų,
– atsižvelgdamas į šiuose susitarimuose nustatytas išlygas dėl žmogaus teisių,
– atsižvelgdamas į ES įsipareigojimą siekti JT Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) ir į įsipareigojimą dėl Europos konsensuso dėl vystymosi(5),
– atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 21–22 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą ES naujos partnerystės su Centrine Azija strategiją,
– atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 8-9 d. patvirtintą Europos Vadovų Tarybos veiksmų planą (2007 m. - 2013 m.) dėl Europos energetikos politikos ir ES, prie Juodosios ir Kaspijos jūrų esančių valstybių ir jų kaimynių šalių bendradarbiavimą energetikos srityje,
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl Bendros užsienio politikos energetikos srityje kūrimo(6),
– atsižvelgdamas į Baku iniciatyvą gerinti ES ir Juodosios jūros bei Kaspijos jūros regiono bendradarbiavimą energetikos ir transporto srityje;
– atsižvelgdamas į susitarimo memorandumus, sudarytus su Azerbaidžianu ir Kazachstanu, kuriant užsienio politiką, atitinkančią Europos interesus energetikos srityje;
– atsižvelgdamas į atitinkamas Tarybos išvadas, įskaitant 2005 m. gegužės 23-24 d., birželio 13 d., liepos 18 d ir spalio 3 d., taip pat 2006 m. lapkričio 13 d., 2007 m. kovo 5 d., gegužės 14-15 d. ir spalio 15-16 d. išvadas dėl Uzbekistano ir 2007 m. balandžio 23-24 d. išvadas dėl Centrinės Azijos,
– atsižvelgdamas į ES sankcijas Uzbekistanui, kurios buvo nustatytos po žudynių Andižane 2005 m. lapkričio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1859/2005, nustatančiu tam tikras ribojančias priemones Uzbekistanui(7), ir po to pratęstos(8), ir į 2007 m. gegužės ir spalio mėn. nustatytą vizų išdavimo sankcijų dalinį panaikinimą bei sąlyginį nutraukimą šešiems mėnesiams,
– atsižvelgdamas į 2003 m. patvirtintą Europos iniciatyvą demokratijai ir žmogaus teisėms remti, kuria siekiama skatinti žmogaus teises ir remti baudžiamosios teisės reformą, demokratiją, gerą valdymą, žiniasklaidos laisvę, teisinės valstybės principus, saugumo struktūras (policiją ir kariuomenę) ir konfliktų prevenciją,
– atsižvelgdamas į vystomojo bendradarbiavimo priemonę (VBP)(9),
– atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 30 d. Berlyne vykusį ES trejeto užsienio reikalų ministrų susitikimą su Centrinės Azijos valstybių atstovais, kuriame dalyvavo ES specialusis įgaliotinis Pierre Morel ir Portugalijos ministras pirmininkas Jose Socrates Carvalho Pinto de Sousa,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto bei Tarptautinės prekybos komiteto nuomones (A6-0503/2007),
A. kadangi penkios šalys, kartu vadinamos Centrine Azija (Kazachstanas, Kirgizstanas, Tadžikistanas, Turkmėnistanas ir Uzbekistanas) yra tarp Europos ir Azijos ir kadangi istoriškai ir tradiciškai jos yra svarbi šių žemynų sandūros ir tranzito tarp jų vieta,
B. kadangi ES pabrėžia būtinybę ir yra aiškiai suinteresuota, kad visoje Centrinėje Azijoje būtų daroma pažanga stabilumo, ekonominio, demokratinio bei visuomenės vystymosi ir saugumo požiūriu ir kadangi ES privalo visada laikytis įsipareigojimo įtraukti žmogaus teises į visus susitarimus su trečiosiomis šalimis ir skatinti demokratiją suderintos politikos ir kitomis šių tikslų siekimui labiausiai tinkamomis priemonėmis; kadangi taip ji išsaugos savo patikimumą ir tai galų gale padės jai tapti vis veiksmingesne veikėja regione ir už jo ribų,
C. kadangi yra visuotinis suinteresuotumas stabilumu Centrinėje Azijoje, nes didelis ir užsitęsęs nestabilumas vienoje iš penkių šalių galėtų turėti pražūtingų pasekmių visam regionui ir taip pat turėti įvairiausios įtakos ES ir jos valstybėms narėms,
D. atsižvelgdamas į riziką, kylančią dėl priklausomybės nuo importo iš nestabilių regionų ir tiekėjų, bei į būtinybę sukurti patikimus, prieinamus ir gyvybingus energijos kanalus,
E. kadangi ES yra suinteresuota Centrinės Azijos valstybių saugumu ir stabilumu, taip pat pagarba žmogaus teisėms ir teisės viršenybės principui, nes strateginiai, politiniai ir ekonominiai įvykiai ir daugėjantys tarpregioniniai sunkumai Centrinėje Azijoje taip pat turi tiesioginį arba netiesioginį poveikį Europos Sąjungos interesams; kadangi Centrinės Azijos valstybės savo svarbiais energijos ištekliais ir pastangomis įvairinti prekybos partnerius ir tiekimo maršrutus gali padėti patenkinti Europos Sąjungos energijos saugumo ir energijos tiekimo poreikį,
F. kadangi yra rimtas pagrindas šio regiono šalių bendradarbiavimui, tačiau tokioms idėjoms ir pastangoms labai priešinamasi, ypač Centrinės Azijos centre esančio ir daugiausia gyventojų turinčio Uzbekistano valstybės vyriausybė,
G. kadangi izoliacionizmo priežastis dažnai yra siekis išlaikyti vidaus kontrolę (kraštutiniai to pavyzdžiai – Turkmėnistanas ir Uzbekistanas) ir kadangi toks siekis yra užprogramuotas režimuose, kurie savo valdymui nesiekia visuotinio pritarimo,
H. kadangi penkios Centrinės Azijos respublikos yra oficialios vystymosi pagalbos gavėjos, o tai reiškia, kad ES pagalba šioms šalims laikoma pagalba vystymuisi,
I. kadangi dėl ES saugumo ir kitų interesų, taip pat dėl jos vertybių ir paramos TVT didžiausias dėmesys ES požiūryje į Centrinę Aziją turi būti skiriamas sunkumams ir galimybių trūkumui, kuriuos patiria daugelis žmonių šiame regione, kurio kai kuriose dalyse vyrauja skurdas, taip pat grėsmėms visuomenės saugumui, kuris iš dalies susijęs su kaimyninių šalių, pvz., Afganistano, saugumo problemomis, ir nestabilumo bei konfliktų pavojams,
J. kadangi pirminis ES vystomojo bendradarbiavimo tikslas – skurdo šalinimas tvaraus vystymosi kontekste, įskaitant TVT siekimą,
K. kadangi ES pagalba regionui dažnai buvo teikiama kaip techninė pagalba pasitelkiant TACIS programą ir kadangi TACIS veiksmingumo vertinimai buvo įvairūs,
L. kadangi pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnį teisė į sveikatą yra žmogaus teisė ir kadangi norint pasiekti TVT būtinas visuotinis sveikatos priežiūros prieinamumas; kadangi žlugus Sovietų Sąjungai sveikatos sąlygos suprastėjo visose Centrinės Azijos respublikose, o sveikatos sistemos yra kritinėje padėtyje; kadangi dėl galimo epidemijų (pvz., ŽIV (AIDS) ir vaistams atsparios tuberkuliozės) poveikio ES gali kilti ilgalaikė grėsmė; kadangi paukščių gripo krizė parodė, kad užkrečiamos ligos gali greitai išplisti visoje Europoje; kadangi dėl sveikatos apsaugos krizės socialinių pasekmių įvairiose šalyse gali kilti grėsmė jų bendram stabilumui ir plėtros perspektyvoms, ir kadangi jos daro įtaką Europos saugumui,
M. kadangi energija ir vanduo yra labai svarbūs visuomenės saugumui ir regiono valstybių tarpusavio santykiams, ypač tarp Kirgizstano, Tadžikistano ir Uzbekistano, ir kadangi siekiant sumažinti socialinį nestabilumą ypač svarbu mažinti skurdą,
N. kadangi ES yra suinteresuota iš Centrinės Azijos importuoti daugiau naftos ir dujų, teikiant pirmenybę naujiems transportavimo maršrutams, ir sukurti aiškią ir skaidrią energijos gamybos ir transportavimo sistemą ir kadangi su tuo susijusios šalys yra Kazachstanas ir Turkmėnistanas,
O. kadangi Centrinės Azijos šalyse (skirtingose šalyse nevienodais kiekiais) yra naftos, dujų, mineralinių ir hidroenergijos išteklių; kadangi naudojant šiuos išteklius turėtų labai palengvėti ekonominė ir socialinė plėtra; kadangi esant netinkamoms sąlygoms gali atsirasti nepageidaujamas pašalinis poveikis, pvz., aplinkos būklės pablogėjimas, sumažėjęs kitų ekonomikos sektorių konkurencingumas, didelė turtinė nelygybė ir padidėjusi politinė bei socialinė įtampa, ir šis poveikis net gali atsverti teigiamą poveikį (vadinamasis gamtos išteklių gausybės paradoksas),
P. kadangi 2007 m. spalio 10 d. Ukrainos, Lenkijos, Azerbaidžano ir Gruzijos atstovai susitiko Lietuvoje siekdami aptarti naują naftos tiekimo tinklą, skirtą naftos žaliavai tiekti iš Kaspijos jūros į Lenkijos uostą Gdanską per Baku ir Odesą,
Q. kadangi Rusija ir Kinija mėgino padidinti savo įtakos sferą Centrinėje Azijoje, 1996 m. įsteigdamos Šanchajaus penketą, kuris sutelkė Kiniją, Rusiją, Kirgiziją, Kazachstaną ir Tadžikistaną spręsti tarpvalstybinius klausimus forume ir kuris 2001 m. tapo Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija, kuri šiuo metu yra didžiausia Centrinės Azijos regioninė organizacija ir kurioje visateisiu nariu dalyvauja Uzbekistanas, o Pakistanas, Indija, Iranas ir Mongolija dalyvauja stebėtojų teisėmis,
R. kadangi skirtingos šalys anksčiau ir dabartiniais laikais turėjo savų interesų regione; kadangi ne visos valstybės narės regione turi ambasadas ir kadangi dažnai trūksta suderinto valstybių narių požiūrio į regioną,
S. kadangi po 2005 m. lapkričio 21 d. Jungtinių Valstijų personalo išvykimo ir įrangos išgabenimo iš Karši Chanabado (K2) oro bazės Uzbekistane Jungtinių Valstijų karinės pajėgos turi tik vieną būstinę Centrinėje Azijoje, t. y. Manase, netoli Kirgizstano sostinės Biškeko,
T. kadangi Centrinės Azijos valstybių politinės, ekonominės, socialinės ir kitos sąlygos labai skiriasi (kartais skiriasi ir valstybių viduje) ir kadangi dėl to neabejotinai būtina, kad ES atitinkamai pritaikytų savo politiką,
U. kadangi Centrinės Azijos šalys yra naujos valstybės ir kadangi jų valstybės kūrimo, taip pat pereinamųjų politinių ir ekonomikos procesų metu jos pasuko skirtingais keliais ir nevienodai nutolo nuo ankstesnės sovietinės sistemos; kadangi kai kurių valstybių stabilumo ir saugumo požiūriu ir visų valstybių politinio, socialinio ir ekonominio vystymosi požiūriu ypač svarbu spręsti valdymo problemas,
V. kadangi, be kita ko, ES siekia sustabdyti narkotikų gabenimą iš Centrinės Azijos ar per ją, kovoti su organizuotu nusikalstamumu, įskaitant prekybą žmonėmis, ir užkirsti kelią terorizmo plitimui; kadangi kai kuriais atvejais "kova su terorizmu" yra naudojamasi kaip priedanga vykdant represijas prieš valdžios kritikus, žmogaus teisių gynėjus, religinius judėjimus ir eilinius verslininkus; kadangi yra priežasčių manyti, kad šie asmenys buvo persekiojami Uzbekistano saugumo struktūroms bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis; kadangi pripažinta, kad esant vaikų darbo migracijai reikia naujų tarptautinės ir socialinės partnerystės, kurioje dalyvautų visos šalys, suinteresuotos išsamiu problemos sprendimu, formų,
W. kadangi žmogaus teisių padėtis įvairiose Centrinėse Azijos respublikose yra skirtinga ir apskritai neatitinka Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) nustatytų standartų ir kadangi, ypač Uzbekistane ir Turkmėnistane, nuolat pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir trūksta demokratinės bei pliuralistinės pažangos,
X. kadangi Centrinės Azijos respublikose dar nebuvo rinkimų (prezidento ar parlamento), kuriuos ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras būtų paskelbęs visiškai laisvais ir sąžiningais,
Y. kadangi visos penkios Centrinės Azijos valstybės yra ESBO valstybės narės ir pagal šios organizacijos nuostatas prisiėmė išplėstinius įsipareigojimus dėl pagrindinių laisvių, demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų laikymosi; kadangi valstybės skirtingai vykdo šiuos įsipareigojimus,
Z. kadangi Kazachstane, palyginus su dauguma kitų regiono valstybių, vyksta daugiau teigiamų procesų; kadangi 2007 m. rugpjūčio 18 d. įvykę parlamento rinkimai parodė, kad, nepaisant tam tikro pagerėjimo, Kazachstanas vis dar visiškai nesilaiko savo įsipareigojimų ar ESBO ir kitų tarptautinių demokratinių rinkimų standartų,
Aa. kadangi pilietinė visuomenė daugelyje Centrinės Azijos šalių veikia visų pirma pasitelkusi vietos nevyriausybinių organizacijų ir asociacijų, kurios turi būti ginamos ir vertinamos kaip piliečių noro dalyvauti savo šalių demokratizacijos ir socialiniame procese išraiška, tinklą,
Ab. kadangi politinis, ekonominis ir socialinis pagerėjimas gali būti veiksmingai pasiektas regione įsteigiant tikrai nepriklausomą teismų sistemą ir iš tiesų kovojant su plačiai paplitusia korupcija,
Ac. kadangi principai, kurie yra ES pagrindas, apima pagrindinių teisių ir laisvių, įskaitant nuomonės laisvę ir žmogaus teisių aktyvistų apsaugą, gynimą,
Ad. kadangi dėl masinių represijų, korupcijos ir išnaudojimo, pagrindinių žmogaus teisių ir galimybių pagerinti savo gyvenimus neigimo, taip pat priimtinų būdų reikšti nepasitenkinimą ir dalyvauti politiniame procese nebuvimo didėja ekstremizmo ir terorizmo pavojus,
Ae. kadangi daugelyje Centrinės Azijos šalių pažeidžiamos žmogaus teisės, nėra tinkamos teismų sistemos, opozicijos partijoms ir nepriklausomoms pilietinės visuomenės organizacijoms taikomi apribojimai, o taip pat nėra žiniasklaidos laisvės,
Af. kadangi po Andižano žudynių 2005 m. gegužės mėn. ES skyrė Uzbekistanui sankcijas, bet Uzbekistano vyriausybė toliau blokuoja nepriklausomą tarptautinį įvykių tyrimą ir toliau vykdo savo represinę politiką, įskaitant žmogaus teisių gynėjų persekiojimą; kadangi 2007 m. spalio mėn. Taryba vis tiek nusprendė šešiems mėnesiams sustabdyti draudimą išduoti vizas aštuoniems žmonėms, kurie tiesiogiai atsakingi už beatodairišką jėgos panaudojimą Andižane; kadangi Taryba šiuo sustabdymu siekia paskatinti Uzbekistano valdžios institucijas pakeisti savo politiką ir kadangi draudimas bus savaime vėl taikomas 2008 m. balandžio / gegužės mėn., nebent bus įvykdyti Tarybos sprendime nustatyti kriterijai,
Ag. kadangi regione labai domimasi bendradarbiavimu su ES mokslo, sveikatos priežiūros ir švietimo srityse ir kadangi toks bendradarbiavimas gali padėti stiprinti pilietinės visuomenės ryšius ir skleisti Europos demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių vertybes,
Ah. kadangi tiek Mongolija, tiek Afganistanas turi tam tikrų panašumų su penkiomis pagrindinėmis Centrinės Azijos valstybėmis, bet jos nėra įtrauktos į Tarybos strategijos dokumentą, tačiau įtrauktos į įvairius ES dokumentus,
Ai. kadangi regionas yra netoli Afganistano, todėl tam tikros šalys tapo vertingomis partnerėmis kovojant su terorizmu; kadangi ES valstybės narės taip pat naudojosi regiono oro uostais ar oro erdve; kadangi ES veiksmai, skirti žmogaus teisėms Centrinėje Azijoje apskritai ir tam tikrose šalyse konkrečiai skatinti, nuvylė, nes buvo pernelyg silpni,
Aj. kadangi per Centrinę Aziją tranzitu gabenama 30 proc. Afganistano heroino, daugiausiai tiekiamo Rusijos rinkai, ir dėl to atsiranda su narkotikų prekyba susijęs organizuotas nusikalstamumas ir korupcija, taip pat narkomanija ir susijusios sveikatos bei socialinės problemos, kurios daro labai didelę įtaką regiono stabilumui,
Ak. kadangi Mongolijos padėtis panaši į Centrinės Azijos respublikų padėtį, ir ES strategijoje Centrinės Azijos atžvilgiu turi būti nuosekliai atsižvelgiama į istorinius, kultūrinius ir ekonominius aspektus bei aplinkos ir energetikos politiką,
1. džiaugiasi, kad ES skiria daugiau dėmesio Centrinei Azijai – tą aiškiai parodo priimta strategija, skirta Centrinei Azijai; vis dėlto pažymi, kad penkiose regiono šalyse projektai įgyvendinami lėtai;
2. yra įsitikinęs, kad, nors ES propaguojamos vertybės visada yra tos pačios, ES interesai ir sąlygos bei galimybės penkiose regiono šalyse yra labai skirtingos;
3. ragina nustatyti tikslius ES santykių su kiekviena iš šių penkių šalių tikslus ir prioritetus, parengiant bendrąją regiono analizę ir bendrąjį ES politikos tikslų, nustatytų priimtoje ES strategijoje, rinkinį;
4. pabrėžia, jog svarbu, kad ES skatintų sąžiningą ir tvarią ekonomikos plėtrą regione ir remtų vietos ekonomikos vystymo iniciatyvas bei verslo reguliavimo sistemos reformas ir padėtų šalinti skurdą siekiant tvaraus vystymosi; pabrėžia, kad sprendžiant terorizmo problemą svarbu stiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje, taigi bet koks požiūris, kai kovojant su radikalizmu ir ekstremizmu neišlaikoma saugumo poreikių ir žmogaus teisių bei tinkamo valdymo pusiausvyra, yra pasmerktas žlugti; teigiamai vertina politinio dialogo su Centrinės Azijos šalimis stiprinimą; ragina Tarybą ir Komisiją toliau skatinti tinkamą valdymą, žmogaus teises, demokratiją ir švietimą, įskaitant susitarimo su visomis religinėmis bendruomenėmis apsvarstymą; ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad ES požiūris į žmogaus teises nebūtų kitoks nei jos tvirtas požiūris į energetiką, saugumą ir prekybą;
5. yra įsitikinęs, kad kai kuriuos klausimus galima veiksmingai spręsti regioniniu lygmeniu ir siekti regioninio lygmens sprendimų (pvz., kovos su terorizmu, kovos su prekyba žmonėmis ir narkotikais, vandens valdymo klausimus), o tam reikalingas sustiprintas regioninis bendradarbiavimas; taigi ragina ES institucijas prireikus teikti techninę pagalbą, ypač dalytis praktine patirtimi ir tarpininkauti skatinant dialogą tarp Centrinės Azijos šalių; vis dėlto pabrėžia, kad Centrinės Azijos šalių išsivystymo lygis skirtingas, ir atkreipia dėmesį į jų kultūrinius, politinius ir ekonominius skirtumus; todėl džiaugiasi, kad Komisija ir Taryba, planuodamos būsimą partnerystę ir bendradarbiavimą siekia taikyti tiek su atskiromis šalimis susijusį požiūrį, tiek regioninį požiūrį;
6. ragina regiono šalių atžvilgiu vykdomą politiką diferencijuoti ir grįsti žmogaus teisių padėtimi kiekvienoje šalyje, tuo, kaip šių šalių vyriausybės laikosi įsipareigojimų ESBO, šių šalių vystymosi poreikiais ir jų vyriausybių pasiryžimu siekti piliečių gerovės, esama ir galima jų kaip prekybos partnerių svarba ES, bendradarbiavimu energetikos ir kitose srityse, dialogu tarptautiniais klausimais ir ES veiksmų, įskaitant įvairias pagalbos formas, sėkmės perspektyvomis;
7. pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti tarpvalstybiniu lygmeniu, ypač suprantant, kad dėl to bendros pastangos kovojant su prekyba žmonėmis ir narkotikais bus veiksmingesnės; taigi ragina ES institucijas prireikus teikti techninę pagalbą, ypač dalytis praktine patirtimi ir tarpininkauti skatinant dialogą tarp Centrinės Azijos šalių;
8. pabrėžia, kad Centrinėje Azijoje ES vykdoma politika turi būti nuosekli, todėl primena, kad ES strategija, skirta Centrinei Azijai, turi būti suderinta su Europos konsensusu dėl vystymosi; taip pat pabrėžia tai, kad visa pagalba, skiriama pagal VBP, turi atitikti pagrindinius tikslus, t. y. kovos su skurdu ir TVT įgyvendinimo;
9. atkreipia dėmesį į tai, kad strategijos priede nurodoma, jog teikiant Europos Bendrijos dvišalę pagalbą 2007–2013 m. laikotarpiu svarbiausiu prioritetu laikoma kova su skurdu; ragina Komisiją nuolat išsamiai informuoti Parlamentą apie tai, kaip dvišalė ir regioninė pagalba bus siejama su atskirais TVT ir kokį poveikį ji turės planuojamam sveikatos ir pagrindinio švietimo sektorių biudžetui;
10. pabrėžia, kad siekiant užtikrinti ilgalaikį Centrinės Azijos šalių stabilumą, saugumą ir klestėjimą labai svarbu vykdyti socialinių sektorių reformas, užtikrinti sveikatos apsaugą, maisto saugą, kovoti su korupcija ir daug dėmesio skirti tvariai ir sąžiningai ekonomikos plėtrai; taigi mano, kad vertinant poreikius nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis atsiranda akivaizdi proga atkreipti dėmesį į ES ir įgyti pasitikėjimo atviru dialogu su visomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant pilietinę visuomenę, parlamentus ir vietos valdžios institucijas;
11. mano, kad narystė Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) yra svarbus laimėjimas siekiant ekonominio stabilumo regione, bet šį tikslą galima pasiekti tik laikantis tarptautinių užsienio investavimo standartų ir sukuriant nepriklausomą teismų sistemą;
12. ragina Komisiją ir Tarybą imtis visų reikalingų priemonių, siekiant paskatinti Centrinę Aziją dar labiau integruotis į pasaulinę prekybos ir ekonomikos sistemą, visų pirma raginant keturias į PPO dar neįstojusias regiono šalis tapti šios organizacijos narėmis;
13. yra tvirtai įsitikinęs, kad be esminės bankų ir draudimo sistemų reformos neįmanomas ekonominis regiono šalių vystymasis, kad būtina sukurti veiksmingą mikrokreditų sistemą, geriau reglamentuoti ir prižiūrėti bankų veiklą, privatizuoti valstybinius bankus, taip pat sukurti nacionalines tikrai konkurencingas ir užsienio bankams atviras finansų rinkas;
14. ragina Tarybą suteikti Europos investicijų bankui (EIB) įgaliojimus, bendradarbiaujant su regione jau veikiančiu Europos plėtros ir rekonstrukcijos banku (EPRB), teikti Centrinės Azijos šalims lengvatinius kreditus;
15. ragina Komisiją nuosekliai telkti visas turimas priemones, pradedant politiniais dialogais ir įvairių sričių, visų pirma prekybos, vystymosi, konkurencijos, mokslinių tyrimų ir aplinkos, Bendrijos politika ir baigiant subsidijomis bei paskolomis, įskaitant Europos investicijų banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ir kitų tarptautinių finansinių institucijų suteiktas paskolas, siekiant greičiau baigti šiuos projektus;
16. ragina regiono valstybes suteikti geresnę apsaugą tiesioginėms užsienio investicijoms;
17. prašo Komisiją ir Tarybą imtis visų įmanomų veiksmų, kurie paskatintų Centrinės Azijos šalis geriau naudotis ES Bendrųjų tarifų lengvatų sistema (BLS), taip pat prisidėtų skatinant regionų prekybos plėtrą;
18. prašo Komisiją ir Tarybą suteikti regiono valstybėms kvalifikuotą techninę pagalbą ekonomikos ir administracijos srityse siekiant sustiprinti vietos valstybines institucijas, sukurti veiksmingesnį ir įvairesnį ekonominių ryšių tinklą, taip pat sudaryti didesnes galimybes vietos produktams patekti į užsienio rinkas ir į ES rinką;
19. mano, kad strategija yra nepakankama dvišalio bendradarbiavimo žmogaus teisių, teisinės valstybės, gero valdymo ir demokratizavimo srityse požiūriu;
20. mano, kad vertindama žmogaus teisių padėtį ES turėtų skirti ypatingą dėmesį tam, ar atitinkamos vyriausybės yra patikimai įsipareigojusios šią padėtį gerinti ir daugiausiai dėmesio skirti įrodomai pažangai, žmogaus teisių gynėjų padėčiai, bendradarbiavimo su JT specialiaisiais pranešėjais ir kitais svarbiais tarptautiniais veikėjais lygmeniui ir mechanizmams;
21. šiuo požiūriu ragina Tarybą ir Komisiją išlaikyti nuoseklią ir vieningą nuomonę žmogaus teisių klausimais ir siekiant į strategiją, skirtą Centrinei Azijai, įtraukti demokratijos, gero valdymo, teisinės valstybės ir žmogaus teisių klausimus, tariantis su Centrinės Azijos šalimis partnerėmis šiose srityse nustatyti aiškius palyginamus vertinimo kriterijus, rodiklius ir tikslus, kaip buvo padaryta kitose bendradarbiavimo srityse; ragina Tarybą ir Komisiją ypač didelį dėmesį skirti politinių kalinių išlaisvinimui ir nepriklausomai žiniasklaidai;
22. smerkia žmogaus teisių gynėjų persekiojimą Uzbekistane ir Turkmėnistane; ragina Tarybą ir Komisiją kuo labiau stengtis apsaugoti jų veiklą ir sveikatą bei gyvybę ir ragina atitinkamas vyriausybes nedelsiant išlaisvinti visus kalinamus ar priverstinai laikomus psichiatrinėse ligoninėse žmogaus teisių gynėjus ir (arba) dėl politinių priežasčių persekiojamus asmenis;
23. pabrėžia, kad ES kontaktai su saugumo struktūromis ar ES parama bendradarbiavimui saugumo srityje, kuriame dalyvauja represinės valstybės, turėtų būti sumažinti iki minimumo ir kad bet kokie tokie kontaktai turėtų būti skaidrūs;
24. ragina Komisiją ir valstybes nares teikti specialią pagalbą, skirtą regiono teisminei sistemai pertvarkyti ir pagerinti, kad teismai įgytų daugiau nepriklausomumo ir taptų veiksmingesni, taip pat teikti pagalbą, skirtą kovai su korupcija;
25. ragina Tarybą ir Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su Centrinės Azijos šalimis įgyvendinant švietimo reformas ir padedant pertvarkyti registracijos sistemą (dedant gyvenamosios vietos registravimo spaudą piliečio pase) atskirti pilietines ir socialines teises nuo nuosavybės teisių;
26. mano, kad tikros pilietinės visuomenės vystymas ir pagalba jai yra būtina bet kokios pažangos sąlyga; apgailestauja dėl sunkios NVO padėties kai kuriose Centrinės Azijos valstybėse – jų veiklą vyriausybės nuolat varžo; pabrėžia, kad ES privalo toliau remti pilietinę visuomenę teikiant finansinę paramą ir užtikrinant matomumą (rengiant forumus ir konsultacijas), o tai padėtų kurti dalyvaujamąją demokratiją; mano, kad ES pilietinę visuomenę turėtų laikyti partnere, kuri prisidėtų prie darnios visuomenės, socialinio stabilumo ir ES vertybių bei standartų skatinimo;
27. pažymi, kad ES Centrinės Azijos politika turėtų būti paremta nuodugniomis diskusijomis ir keitimusi nuomonėmis su visomis suinteresuotomis šalimis; taigi ragina ES įsitraukti į visapusį politinį dialogą, kuris į strategijos ir programų įgyvendinimą ir stebėseną įtrauktų parlamentus, pilietinę visuomenę ir vietos valdžios atstovus;
28. atkreipia dėmesį į daugelyje Centrinės Azijos regionų plačiai paplitusį moterų išnaudojimą (pvz., priverstinės vedybos, nelegali prekyba seksualinio išnaudojimo tikslais, išprievartavimai) ir ragina Centrinės Azijos šalių vyriausybes įgyvendinti esamus įstatymus, kad būtų apsaugotos moterų teisės, taip pat ragina Komisiją į pagalbos programas įtraukti atitinkamus veiksmus;
29. ragina Centrinės Azijos vyriausybes sugriežtinti dabartinius įstatymus dėl moterų teisių ir geriau įgyvendinti šiuos įstatymus; ragina Komisiją ir toliau remti žmogaus teisių ir demokratijos projektus, susijusius su specifiniu moterų vaidmeniu; ragina ES remti visišką Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo įgyvendinimą ir vadovautis ja siekiant glaudžiau bendradarbiauti; pabrėžia, kad moterų ir moterų teisių padėtis daugelyje Centrinės Azijos dalių prastėja dėl nevienodų galimybių gauti išsilavinimą, sveikatos paslaugas ir darbą ir kad trečiasis TVT skatinti lyčių lygybę ir suteikti daugiau galių moterims turėtų tapti ES veiklos prioritetu ir orientyru;
30. palankiai vertina tai, kad remiamas Tarptautinės darbo organizacijos normų ir konvencijų, susijusių su tinkamomis darbo sąlygomis, įgyvendinimas, ir pabrėžia, kad šie standartai yra sudedamoji ekonominio bendradarbiavimo, investicijų ir prekybos santykių vystymo dalis; pažymi, kad vaikų darbas vis dar kelia rimtą susirūpinimą, ypač Tadžikistane ir Uzbekistane, ir pabrėžia, kad reikia remti JT vaiko teisių apsaugos konvencijos įgyvendinimą;
31. atkreipia dėmesį į paplitusį vaikų darbą kai kuriose Centrinės Azijos valstybėse, ypač medvilnės rinkimo, tabako auginimo, angliakasybos ir amatų srityse ir ragina atitinkamas vyriausybes veiksmingiau įgyvendinti esamas kovos su vaikų darbu priemones, parengti nuoseklią nacionalinę vaikų darbo politiką ir visapusiškai remti tarptautinių organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų rengiamus vaikų darbo panaikinimo projektus bei juose dalyvauti; ragina Komisiją parengti specialią programą pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę šiuo klausimu;
32. ragina Komisiją sukurti aktyvų bendradarbiavimą migracijos tema, kuriuo būtų skatinamas tikras ir aktyvus dialogas, kurio metu būtų šalinamos pagrindinės migracijos priežastys, pvz., ekonominių perspektyvų trūkumas kaimo vietovėse, skurdo miestuose padidėjimo pasekmės, įgyvendinant specialias vietos ekonominės plėtros programas;
33. ragina Tarybą ir Komisiją visapusiškai panaudoti savo patirtį ir pažangiąją praktiką skatinant migrantų, ypač prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių, žmogaus teisių apsaugą; smerkia Centrinės Azijos šalių vyriausybių vykdomą prievartinį prieglobsčio prašytojų, ypač Uzbekijos pabėgėlių, išdavimą ir ragina Tarybą bei Komisiją bendradarbiauti su Jungtinių Tautų žmogaus teisių vyriausiojo komisaro (JTPVK) biuru ginant ir remiant politinius pabėgėlius;
34. atkreipia dėmesį į tai, kad daug uigurų pabėgėlių Kinijos prašymu iš Centrinės Azijos buvo perduoti Kinijai (tai atspindi didėjantį Kinijos spaudimą šio regiono vyriausybėms), ir pažymi, kad kyla pavojus, jog pabėgėlių žmogaus teisės gali būti rimtai pažeistos;
35. mano, kad itin padaugėjus užkrečiamųjų ligų, pvz., ŽIV, regione, sveikatos ir visuomenės sveikatos sektoriaus reforma turėtų būti visos donorų bendrijos, įskaitant Komisiją, prioritetas;
36. itin skatina ES remti švietimą ir mokymus bei suteikti daugiau galimybių Centrinės Azijos studentams studijuoti ES, taip pat remti keitimąsi studentais iš ES universitetų;
37. pabrėžia Centrinės Azijos geopolitinės padėties svarbą, taip pat kitų ekonominių ir politinių jėgų, pavyzdžiui, Rusijos, Jungtinių Valstijų, Kinijos ir Turkijos didėjantį susidomėjimą šiuo regionu; taigi mano, kad labai svarbu glaudžiai bendradarbiauti su šiomis šalimis sprendžiant su Centrine Azija susijusius klausimus tose srityse, kuriose interesai sutampa nekonfliktuodami su žmogaus teisių problemomis; ragina Tarybą ir Komisiją rasti būdų pagerinti ES valstybių narių individualių veiksmų ir politikos regione koordinavimą, taip pat ES ir kitų suinteresuotų valstybių veiksmų ir politikos regione koordinavimą; šiuo požiūriu pabrėžia Turkijos, kaip šalies kandidatės į ES nares, vaidmenį Centrinėje Azijoje ir ragina Tarybą ir Komisiją kuo geriau pasinaudoti istoriniais, ekonominiais ir kultūriniais Turkijos ryšiais su kai kuriomis šio regiono šalimis, šią šalį kandidatę į ES visiškai įtraukiant į strategijos rengimą ir įgyvendinimą;
38. pabrėžia, kad taip pat svarbu toliau plėtoti tarpregioninį bendradarbiavimą, ypač su Juodosios jūros regiono šalimis;
39. apgailestauja, kad Tarybos strategijoje, skirtoje Centrinei Azijai, Mongolija nėra minima tarp šalių, kurios bendrai vadinamos Centrine Azija (Kazachstanas, Kirgizstanas, Tadžikistanas, Turkmėnistanas ir Uzbekistanas), ypač atsižvelgiant į tai, kad Mongolija padarė didelę pažangą kurdama valstybę, kurioje laikomasi demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų; ragina Tarybą ir Komisiją siekti priimti sprendimą ES lygmeniu ir parengti pareiškimą apie Mongolijos vystymąsi;
40. ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad į politinį dialogą ir partnerystę su ES būtų įtrauktos visos kiekvienos šalies visuomenės grupės ir kad jos politikoje dalyvautų daugiau veikėjų, ypač parlamentai ir pilietinė visuomenė;
41. džiaugiasi, kad paskirtas ES specialusis įgaliotinis Centrinei Azijai Pierre Morel, ir ragina Tarybą suteikti jam daugiau įgaliojimų bei geriau juos apibrėžti, labiau derinant valstybių narių politiką regione;
42. ragina Komisiją, kai tai įmanoma, Centrinės Azijos šalyse toliau steigti visos sudėties delegacijas, nes buvimas vietoje yra būtina ES veiksmų sėkmės sąlyga; atkreipia dėmesį į planus 2008 m. Biškeke ir Dušanbėje įsteigti visos sudėties delegaciją, kuri Kirgizstane ir Tadžikistane atkreiptų dėmesį į ES ir paskatintų bendradarbiavimą;
43. džiaugiasi Tarybos sprendimu 2008 m. birželio mėn. ir rečiausiai kas dvejus metus po to įvertinti įgyvendinant šią strategiją pasiektą pažangą; mano, kad šis įvertinimas bus gera proga Centrinei Azijai skirtą strategiją glaudžiau susieti su Europos kaimynystės politika;
Kazachstanas
44. pažymi, kad Kazachstanas yra pagrindinis sąjungininkas ir strateginis partneris kovojant su tarptautiniu terorizmu, prekyba narkotikais ir religiniu ekstremizmu; pripažįsta Kazachstano tradiciją puoselėti rasinę ir religinę darną šalyje, kurioje gyvena daugiau kaip 100 skirtingų etninių grupių ir praktikuojamos 45 skirtingos religijos; ragina Tarybą ir Komisiją teikti pirmenybę paramai Kazachstano vyriausybei ir pilietinei visuomenei siekiant įtvirtinti teisinę valstybę ir skatinti ateityje rengti demokratinius rinkimus;
45. pabrėžia Kazachstano kaip pagrindinio prekybos partnerio Centrinėje Azijoje svarbą ES prekybai energetikos srityje; primena, kad pasirašytas susitarimo memorandumas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama bendradarbiavimo su ES skatinimui siekiant vystyti bendradarbiavimą saugios energijos ir pramonės srityse; primindamas, kad Kazachstanas yra trečioji šalis pasaulyje pagal urano išteklius, pažymi, kad šį memorandumą papildė susitarimas dėl bendradarbiavimo energetikos srityje ir Euratomo ir Kazachstano Respublikos vyriausybės deklaracija dėl taikaus branduolinės energijos naudojimo;
46. džiaugiasi Kazachstano susidomėjimu stiprinti bendradarbiavimą su Europos Sąjunga ir pripažįsta abipusę glaudesnių ES ir Kazachstano politinių bei ekonominių santykių svarbą; mano, kad ES turėtų ir toliau vykdyti palankią politiką Kazachstano atžvilgiu, bet pabrėžia, kad ES ir Kazachstano ryšiai turi būti kuriami atsižvelgiant į Kazachstano pastangas laikytis tarptautinių ir ESBO įsipareigojimų žmogaus teisių, pagrindinių laisvių ir demokratijos srityje;
47. pabrėžia, kad 2007 m. rugpjūčio 18 d. vykę paskutiniai parlamento rinkimai, nepaisant nedidelės pažangos, neatitiko ESBO ir kitų tarptautinių standartų; reiškia savo susirūpinimą, kad visas parlamento vietas užėmė valdančioji, prezidentą palaikanti partija, ir dėl to valdžią gali monopolizuoti Prezidentas Nursultan Nazarbajev ir jo rėmėjai; ragina Kazachstano vyriausybę panaikinti neproporcingus naujų politinių partijų registravimo apribojimus, pvz., reikalavimą turėti nerealų narių skaičių (50 000) norint įsteigti partiją;
48. pritaria sprendimui leisti Kazachstanui 2010 m. pirmininkauti ESBO, nes Kazachstanas įsipareigojo remti dabartinius ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro įgaliojimus bei demokratizuoti ir liberalizuoti savo politinę sistemą; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį, kad Kazachstanas įsipareigojo supaprastinti politinių partijų bei žiniasklaidos priemonių registracijos reikalavimus ir iš dalies pakeisti Rinkimų įstatymą – visa tai turi būti įgyvendinta 2008 m. – bei, atsižvelgiant į ESBO rekomendacijas, iš dalies pakeisti Žiniasklaidos įstatymą ir sumažinti baudžiamąją atsakomybę už garbės ir orumo įžeidimą; teigiamai vertina tai, kad pats Kazachstanas glaudžiai sieja šiuos klausimus su savo būsimu pirmininkavimu ESBO, ir laukia, kad būtų laiku imtasi konkrečių ir įtikinamų priemonių reformoms įgyvendinti; stipriai ragina Kazachstaną pasinaudoti šia proga ir žengti lemiamą žingsnį visapusiškai demokratiškos sistemos link, taip pasirengiant tikrai sėkmingam pirmininkavimui ESBO;
49. ragina vyriausybę ryžtingiau kurti demokratinę institucijų sistemą ir primena pažangą, kuri buvo padaryta nuo 1991 m., kai Kazachstanas paskelbė savo nepriklausomybę;
50. pabrėžia, kad nėra tikros spaudos laisvės, ir išreiškia susirūpinimą dėl prezidentinės svarbiausių žiniasklaidos priemonių kontrolės bei opozicijos žurnalistų persekiojimo; taip pat reiškia susirūpinimą dėl naujo įstatymo dėl žiniasklaidos projekto, kuriame numatoma didesnė žurnalistų atsakomybė už neigiamos informacijos skleidimą, kuriuo padidinamas baudžiamumas už šmeižtą ir orumo įžeidimą ir pagal kurį galima kelti bylą dėl to, kad žurnalistas paskelbė informaciją apie privatų valstybės ir visuomenės veikėjo gyvenimą; pažymi, kad dabartiniuose įstatymuose numatyta pakankama apsauga nuo neetiškų žurnalistų veiksmų;
51. džiaugiasi, kad Kazachstanas pasirašė JT konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (JT konvencija prieš kankinimą) fakultatyvų protokolą ir ragina skubiai jį ratifikuoti ir įgyvendinti;
Kirgizstanas
52. mano, kad turi būti dedamos visos pastangos siekiant sustiprinti ir remti trapias demokratijos institucijas Kirgizstane; mano, kad ši šalis turi galimybę tapti pavyzdžiu visoms kitoms Centrinės Azijos valstybėms demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės srityse; ragina Tarybą ir Komisiją padidinti paramą šiai šaliai, siekiant užtikrinti, kad ji imsis ir sėkmingai įgyvendins žadėtas reformas;
53. labai remia Kirgizstano pažangą siekiant spaudos ir žiniasklaidos laisvės, taip pat politikų ir visuomenės pastangas vykdyti konstitucinę reformą; ragina Kirgizstano vyriausybę užtikrinti šalies žurnalistų saugumą, baigti žadėtąsias žiniasklaidos ir kovos su korupcija reformas bei padaryti didesnę pažangą politinio ir biudžeto decentralizavimo srityje;
54. išreiškia savo susirūpinimą, kad priėmus naująjį Konstitucijos projektą, dėl kurio buvo balsuota 2007 m. spalio 21 d., gali labai pakisti valdžios pusiausvyra; išreiškia susirūpinimą, kad Kirgizstano valdžios institucijos nesurengė plačių viešų diskusijų šiuo jautriu klausimu įtraukiant visas Kirgizstano visuomenės grupes; ragina Kirgizstano valdžios institucijas išsaugoti tinkamą valdžios padalijimą;
55. apgailestauja dėl to, kad 2007 m. gruodžio 16 d. vykusiuose pirmalaikiuose parlamento rinkimuose nebuvo laikomasi daugelio ESBO nustatytų įsipareigojimų; pabrėžia, kad, pasak ESBO, apskritai šie rinkimai, lyginant su 2005 m. rinkimais, rodo neišnaudotą galimybę bei žingsnį atgal, ir nepateisino visuomenės lūkesčių dėl tolesnio rinkimų proceso konsolidavimo; yra ypač susirūpinęs dėl "dvigubo slenksčio" sistemos, dėl kurios į naująjį parlamentą negalėjo patekti stipriausia opozicijos partija, o Prezidento Bakijevo partija surinko didžiąją daugumą balsų; ragina Kirgizstano valdžios institucijas imtis reikiamų priemonių šiuo klausimu, kad būtų grąžintas visapusiškas politinis pliuralizmas; apgailestauja dėl to, kad policija ėmėsi griežtų priemonių ir suėmė taikiai prieš rinkimų proceso trūkumus protestavusius NVO ir žmogaus teisių aktyvistus;
Tadžikistanas
56. džiaugdamasis teigiamais pokyčiais vystant daugpartinę sistemą ir siekiant valdžių atskyrimo 1997 m., pasibaigus pilietiniam karui, pažymi, kad nuo tada Tadžikistane stabilumas nėra užtikrintas, kadangi prezidentas, nors ir akivaizdžiai remiamas gyventojų, sistemingai persekiojo visą opoziciją ir nustatė griežtą spausdintos ir transliuojamos žiniasklaidos kontrolę; apgailestauja dėl to, kad šioje šalyje nėra tikros pilietinės visuomenės, nes tai kliudo tolesniam demokratijos vystymuisi, ir pabrėžia tolesnių didelių reformų ir pagarbos žmogaus teisėms poreikį; šioje srityje ragina priimti visas reikalingas priemones, kuriomis būtų siekiama laikytis JT konvencijos prieš kankinimą, visų pirma patraukti baudžiamojon atsakomybėn pareigūnus, kurie atsakingi už pažeminimą ar blogą elgesį, ir taip pat ragina panaikinti mirties bausmę;
57. išreiškia susirūpinimą dėl naujo įstatymo dėl religijos projekto, kuriuo remiantis (jei jis bus priimtas) būtų apribotas teisinis religinių bendruomenių statusas, ypač apribotos ne musulmonų bendruomenių galimybės įgyti teisinį statusą; pažymi, kad kelios šio įstatymo nuostatos pažeidžia Tadžikistano Konstituciją ir Tadžikistano pasirašytas tarptautines normas; taip pat išreiškia susirūpinimą, kad bus tikrinami Tadžikistano mečetės vadovų religiniai įsitikinimai, ir ragina Tadžikistano vyriausybę gerbti religinių mažumų įsitikinimus ir buvimą;
58. pabrėžia, kad Tadžikistanas, kuriame yra mažai gamtinių išteklių, pvz., naftos ir dujų, yra viena iš 20 neturtingiausių valstybių pasaulyje ir kad yra rimtų problemų dėl moterų ir vaikų išnaudojimo, kaip ir Uzbekistane, susijusiame su medvilnės monokultūra;
59. ragina tas valstybes nares, kurios dar neratifikavo su Tadžikistanu sudaromų PBS, kuo greičiau tai padaryti, kadangi nereikalingas vėlavimas Tadžikistane gali būti palaikytas paramos nebuvimu ir nepadėti bendradarbiavimui; Europos Parlamentas pats planuoja artimiausiu metu patvirtinti PBS;
60. atkreipia dėmesį į tai, kad Tadžikistane yra nesprogusių kasetinių bombų, ragina labiau finansuoti jų nukenksminimą ir pabrėžia, kad būtina kasetines bombas draudžianti tarptautinė sutartis; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pasienyje su Afganistanu ir Uzbekistanu yra minų laukų; ragina Uzbekistano valdžios institucijas visapusiškai bendradarbiauti nustatant šiuos minų laukus, o Komisiją – remti reikiamas išminavimo programas;
61. kadangi per Tadžikistaną iš kaimyninio Afganistano pervežami narkotikai, ragina ES toliau stiprinti su tuo susijusią paramą Tadžikistanui, nepakenkiant tarpvalstybinei prekybai, kuri yra gyvybiškai svarbi pasienio regionų ekonominiam vystymuisi;
Turkmėnistanas
62. pažymi, kad Turkmėnistane yra teigiamų, nors labai ribotų pokyčių – naujasis prezidentas Gurbanguly Berdymukhammedov pasiryžęs vykdyti esminę švietimo sistemos reformą; mano, kad ES elgiasi teisingai, reaguodama į Turkmėnistano norą šioje srityje bendradarbiauti;
63. teigiamai vertina Prezidento Gurbanguly Berdymukhammedovo sprendimą suteikti amnestiją vienuolikai politinių kalinių, kurie buvo nuteisti ilgalaikiam kalinimui dėl to, kad prieštaravo buvusio Prezidento Saparmurato Niyazovo politikai; skatina imtis tolesnių priemonių siekiant išlaisvinti visus politinius kalinius šalyje;
64. pabrėžia, kad Turkmėnistanas turi padaryti pažangą pagrindinėse srityse, kad ES galėtų pasistūmėti į priekį sudarant laikinąjį susitarimą, inter alia, Turkmėnistanas turėtų leisti Tarptautiniam Raudonojo kryžiaus komitetui laisvai ir nevaržomai vykdyti savo veiklą šalyje, besąlygiškai išlaisvinti visus politinius kalinius ir sąžinės kalinius, panaikinti kliūtis keliauti ir leisti visoms nevyriausybinėms organizacijoms ir žmogaus teisių įstaigoms laisvai veikti šalyje;
65. atkreipia dėmesį į tai, kad būtina nedelsiant pagerinti labai blogą padėtį žmogaus teisių srityje, ypač turint mintyje itin blogą mažų, neregistruotų religinių bendruomenių bei jų lyderių ir kitų mažumų padėtį, ir ragina, kad bet koks ES ir Turkmėnistano santykių vystymasis, įskaitant galimą laikinojo susitarimo dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų sudarymą, taip pat galimai vėliau įvyksiantį visaverčio PBS sudarymą, turi būti glaudžiai susietas su aiškiais įrodymais, kad šioje srityje vyksta dideli teigiami pokyčiai, taip pat patikimais ženklais, kad jie vyks toliau;
66. reiškia savo didelį susirūpinimą dėl pastarojo į gripą panašios ligos, kuri, labai tikėtina, gali būti susijusi su medvilnės auginimu ir rinkimu, protrūkio Turkmėnistane; ragina Komisiją pasitelkus vystomojo bendradarbiavimo priemonę suteikti pagalbą Turkmėnistano sveikatos ministerijai, kad būtų ištirtas ligos pobūdis ir jos priežastys bei rastos veiksmingiausios žalos atitaisymo priemonės; ragina Komisiją padėti Centrinės Azijos šalims sumažinti pesticidų naudojimą auginant medvilnę ir sukurti aplinkai nekenksmingus metodus;
Uzbekistanas
67. patvirtina savo paramą Uzbekistanui taikomoms sankcijoms, kurias ES nustatė po žudynių Andižane; apgailestauja, kad nustatytų padėties žmogaus teisių srityje vertinimo kriterijų požiūriu padaryta labai mažai pažangos; pažymi 2007 m. spalio 15 d. Tarybos sprendimą pratęsti ginklų embargą dar 12 mėnesių ir sąlyginai panaikinti vizos išdavimo apribojimus pradiniam 6 mėnesių laikotarpiui (Bendroji pozicija 2007/734/BUSP); skubiai ragina Uzbekistano valdžios institucijas pasinaudoti šia proga ir imtis konkrečių priemonių siekiant pagerinti žmogaus teisių situaciją, gerbti savo tarptautinius įsipareigojimus šioje srityje ir įgyvendinti ES nustatytas sąlygas;
68. remia ES ir Uzbekistano dialogo žmogaus teisių srityje užmezgimą; atkreipia dėmesį į su juo susijusius didelius sunkumus ir pabrėžia, kad viltys turi būti realios; atmeta bet kokį ketinimą pasinaudoti vien šio dialogo buvimo faktu, kaip priemone atšaukti sankcijas ir bandyti pavaizduoti, kad žmogaus teisių klausimai šiuo metu sprendžiami tinkamai; dar kartą patvirtina, kad galima atsižvelgti tik į rezultatus ir pabrėžia, kad Uzbekistano įsipareigojimas užtikrinti teisingumą ir atsakomybę už žudynes Andižane yra svarbi tolesnio bendradarbiavimo su ES dalis;
69. ragina Komisiją kartu su nuostata dėl žmogaus teisių ir ES sankcijomis numatyti aiškius įsipareigojimus ir sukurti veiksmingesnes stebėsenos priemones, kad Uzbekistane būtų iš tikrųjų pagerinta žmogaus teisių padėtis;
70. džiaugiasi, kad Uzbekistano parlamentas, patvirtindamas įstatymus dėl mirties bausmės panaikinimo ir teismų leidimų išduodant suėmimo orderius, padarė teigiamą žingsnį reformuojant Uzbekistano baudžiamosios teisenos sistemą; ragina išsamiai sutvarkyti baudžiamosios teisenos sistemą veiksmingai paskatinant įgyvendinti šias reformas;
71. apgailestauja dėl to, kad 2007 m. gruodžio 23 d. vykusiuose prezidento rinkimuose nebuvo laikomasi daugelio demokratiniams rinkimams ESBO nustatytų įsipareigojimų ir kad, remiantis ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro duomenimis, balsavimas vyko griežtai kontroliuojamoje politinėje aplinkoje, kurioje tikra opozicija buvo neįmanoma; pažymi, kad 2008 m. sausio 2 d. prezidentas paskelbė amnestiją, pagal kurią daugiau nei 500 nuteistųjų buvo atleisti nuo bausmės, o dar 900 kalinių bausmė buvo sumažinta, ir apgailestauja dėl to, kad amnestija buvo pritaikyta tik labai nedaugeliui politinių kalinių;
Valstybių silpnumo problemos sprendimas
72. ragina ES laikytis savo įsipareigojimo geriau spręsti sudėtingos partnerystės ir silpnų valstybių problemas bei remti valstybių silpnumo prevenciją įgyvendinant valdymo reformas, teisinės valstybės principus, kovos su korupcija priemones ir kuriant patikimas valstybės institucijas, kad padėtų šioms valstybėms vykdyti įvairias pagrindines funkcijas ir tenkinti savo piliečių poreikius, t. y. teikti švietimo, sveikatos apsaugos ir visas kitas pagrindines paslaugas;
73. pažymi, kad ES įsipareigojo remti nelaimių prevenciją ir pasirengimą joms šalyse, kurios lengvai pažeidžiamos gamtos nelaimių, klimato pokyčių, gamtos nuniokojimo ir išorės ekonomikos sukrėtimų; taigi, atsižvelgdamas į dabartinę Centrinės Azijos šalių padėtį, pabrėžia, kad į šiuos įsipareigojimus reikia visapusiškai atsižvelgti rengiant ES strategiją;
Aplinkos apsauga
74. pažymi, kad didelėje dalyje šio regiono teritorijų yra daug gamtinių išteklių, kuriuos pramonė dešimtmečius eksploatavo, dėl to labai užteršta aplinka, pablogėjo žemės kokybė ir ypač nuseko upės ir ežerai, pvz., Aralo jūra; džiaugiasi tuo, kad Kazachstanas 1990 m., paskelbęs nepriklausomybę, uždraudė savo teritorijoje vykdyti branduolinius bandymus, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad būtini bendri veiksmai sprendžiant šiame regione esančių blogai prižiūrimų radioaktyvių atliekų saugyklų problemą;
75. pažymi, kad didelė regiono dalis, taikydama nesudėtingus metodus, daugelį vandens šaltinių naudoja drėkinimui žemės ūkyje; dėl to kyla didžiulės problemos upėms, ežerams (pvz., Aralo jūrai), nevyksta tolesnė plėtra (ne tik žemės ūkio sektoriuje); taigi pataria įgyvendinti naujus būdus ir metodus, kad būtų pagerintas vandens valdymas žemės ūkio sektoriuje, pvz., geresnis drėkinimo kanalų užtvenkimas;
76. džiaugiasi įspūdingomis Kirgizstano pastangomis aplinkos apsaugos srityje, ypač daugeliu dvišalio bendradarbiavimo projektų, kuriuose ji dalyvauja ir kurie Kirgizstanui pastebimai naudingi;
77. pritaria pasiūlymui Biškeke įsteigti vadinamąją Vandens ir energijos akademiją, skirtą visoms Centrinės Azijos šalims, siekiant tinkamai ir tvariai naudoti vandenį bei gaminti hidroenergiją, pagerinti perdavimo technologijas, apsaugoti biologinę įvairovę ir pagerinti žemės ūkio ir drėkinimo metodus;
78. pažymi, kad vienintelė žaliava, kurios Tadžikistane yra daug, yra vanduo ir, kadangi ekologiškų hidroelektrinių projektams reikalingos didelės kapitalo investicijos, didesnės užsienio investicijos padėtų Tadžikistanui įvairinti ekonomiką, sumažinti priklausomybę nuo medvilnės monokultūros ir su ja susijusių aplinkos, sveikatos ir vaikų darbo sąnaudų bei pasiekti didesnės naudos ekonomikos, gerovės ir aplinkos apsaugos požiūriu; ragina Tadžikistano vyriausybę siekti stiprinti savo teisinę ir fiskalinę sistemą bei viešąjį administravimą, spręsti pagrindinės infrastruktūros trūkumo problemą, taip pat mažinti paplitusią korupciją, kad būtų paskatintos investicijos šalyje;
79. skatina atvirą ir veiksmingą dialogą su Centrinės Azijos šalimis aplinkos apsaugos ir veiksmingo išteklių naudojimo srityse ir ragina praktiškai tai įgyventi ;
Energija
80. mano, kad ES privalo laikytis bendros pozicijos dėl energetikos politikos, atsižvelgiant į tai, kad regione įgyvendinami projektai, kurie labai svarbūs Europai energijos tiekimo požiūriu;
81. mano, kad, atsižvelgiant į ES strategiją, skirtą Centrinei Azijai, labai svarbu bendradarbiauti ES išorės energetikos politikos srityje; todėl remia Europos Sąjungos pastangas didinti dujų ir naftos importą iš Kazachstano ir Turkmėnistano ir įvairinti tranzito maršrutus; ragina ES aktyviai bendradarbiauti energetikos srityje su regionu, ypač su Kirgizstano, Tadžikistanu ir, jei įmanoma, Uzbekistanu siekiant spręsti energetikos problemas, kurios labai svarbios tenkinant didelius visuomenės ir ekonomikos vystymosi poreikius ir sprendžiant sudėtingus tarpvalstybinių santykių ir rizikingus tiekimo saugumo klausimus;
82. mano, kad siekiant minėtų ES tikslų svarbu toliau stiprinti Centrinės Azijos ir Juodosios jūros regiono bendradarbiavimą energetikos ir transporto srityse; mano, kad šis bendradarbiavimas turėtų apimti investicijas į alternatyvių energijos šaltinių vystymą, energijos tiekimo veiksmingumą ir energijos taupymą bei naują infrastruktūrą energetikos sektoriuje ir esamos infrastruktūros modernizavimą; pripažįsta svarbų Kazachstano, kaip stipraus ekonomikos veikėjo Centrinėje Azijoje, kurios svarbiausia prekybos partnerė yra ES, vaidmenį, Kazachstanui vykdant pažangaus socialinio, ekonominio ir politinio modernizavimo strategiją;
83. mano, kad ES turėtų skatinti atsakingai ir tvariai naudoti regiono gamtinius išteklius, taip pat skatinti pajamų skaidrumą, prireikus remti valstybės ir nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą įgyvendinant gavybos pramonės įmonių skaidrumo iniciatyvą (angl. EITI);
84. prašo ypatingą dėmesį skirti projektams, kuriais siekiama sujungti Centrinės Azijos naftos ir dujų telkinius ir paskirstymo sistemą su vamzdynais, kurie sujungtų su Europos Sąjunga, įskaitant būsimus projektus, pvz., projektą "Nabucco";
o o o
85. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui Centrinei Azijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, ESBO ir Kazachstano, Kirgizstano, Tadžikistano, Turkmėnistano bei Uzbekistano prezidentams, vyriausybėms ir parlamentams.
Bendras Tarybos, Taryboje Posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos pareiškimas dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos: "Europos konsensusas" (OL C 46, 2006 2 24, p. 1).
OL L 299, 2005 11 16, p. 23, su pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1). Taip pat žr. 2005 m. lapkričio 14 d. Tarybos bendrąją poziciją 2005/792/BUSP dėl ribojančių priemonių Uzbekistanui (OL L 299, 2005 11 16, p. 72).
2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, nustatantis vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (OL L 378, 2006 12 27, p. 41).