Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 1997 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Komisijos pranešimo Tarybai ir Europos Parlamentui dėl demografinės padėties Europos Sąjungoje (1995 m.)(1),

–   atsižvelgdamas į 1998 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Komisijos pranešimo dėl demografijos 1997 m.(2),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato "Link Europos visų amžių žmonėms – gerovės ir solidarumo tarp kartų skatinimas"(3),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Europos atsakas į pasaulio gyventojų senėjimą. Ekonominės ir socialinės pažangos senėjančiame pasaulyje skatinimas. Europos Komisijos indėlis į Antrąją pasaulinę asamblėją dėl senėjimo" (COM(2002)0143),

–   atsižvelgdamas į Europos jaunimo paktą, priimtą 2005 m. kovo 22–23 d. Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime,

–   atsižvelgdamas į Komisijos Žaliąją knygą "Demografiniai pokyčiai skatina naują kartų vienybę" (COM(2005)0094),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl demografijos problemų ir kartų solidarumo(4),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo 6 d. rezoliuciją dėl Europos ateities socialinio modelio(5),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Europos demografijos ateitis: iššūkį paversti galimybe" (COM(2006)0571),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Skatinti kartų solidarumą" (COM(2007)0244),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę "Šeima ir demografinis vystymasis"(6) ir svarbiausią jos pasiūlymą valstybėms narėms pasirašyti Europos paktą, skirtą šeimai,

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą "Europos demografijos ateitis: faktai ir skaičiai" (SEC(2007)0638),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A6-0024/2008),

A.   kadangi demografija yra bendras įvairių veiksnių – gimstamumo, vidutinės gyvenimo trukmės ir migracijos srautų – rezultatas, o dabartiniai duomenys rodo, kad iki 2050 m. valstybėse narėse tikimasi didelių demografinių pokyčių, kurie paskatins Europos gyventojų senėjimą; jų vidutinis amžius galėtų padidėti nuo 39 metų 2004 m. iki 49 metų 2050 m.,

B.   kadangi, Komisijos vertinimu, demografiniai pokyčiai galėtų iš esmės pakeisti gyventojų struktūrą ir sandarą pagal amžių; kadangi dėl to jaunų žmonių nuo 0 iki 14 metų amžiaus skaičius nuo 100 mln. (1975 m. duomenys) sumažėtų iki 66 mln. 2050 m., darbingo amžiaus gyventojų skaičius apie 2010 m. pasiektų 331 mln. ir po to nuolatos mažėtų (apie 268 mln. 2050 m.), o vidutinė gyvenimo trukmė laikotarpiu tarp 2004 m. iki 2050 m. išaugtų 6 metais vyrams ir 5 metais moterims, o vyresnių nei 80 metų žmonių skaičius išaugtų nuo 4,1 % 2005 m. iki 11,4  % 2050 m.,

C.   kadangi senų žmonių priklausomumo vidurkis (vyresnių nei 65 metai asmenų skaičius padalintas iš asmenų, kurių amžius nuo 14 iki 65 metų, skaičiaus) Europoje nuo 2004 m. iki 2050 m. išaugs nuo 25 % iki 53 %,

D.   kadangi, nepaisant to, vertinant dėl neaktyvių gyventojų visuomenei tenkančias išlaidas, ekonominės priklausomybės vidurkis (ekonomiškai neaktyvių gyventojų, pvz., pensininkų, vaikų ir besimokančio jaunimo skaičius, padalytas iš ekonomiškai aktyvių darbingo amžiaus asmenų skaičiaus) daug svarbesnis negu vyresnių žmonių priklausomumo vidurkis,

E.   kadangi demografiniai pokyčiai daro didelį poveikį valstybės išlaidoms, kurios, remiantis prognozėmis, 2004 m.–2050 m. padidės 10 %,

F.   kadangi demografiniai pokyčiai neturėtų turėti įtakos bendram Europos gyventojų skaičiui iki 2050 m., bet jie paskatins didelius skirtumus tarp regionų, nes iš kai kurių Sąjungos regionų emigruoja daug jaunų žmonių, ypač jaunų moterų; kadangi Europos gyventojų dalis pasaulyje turėtų sumažėti nuo 15 % prieš šimtą metų iki 5 % 2050 m.; kadangi Sąjungos regionams šie pokyčiai daro labai skirtingą poveikį – regionuose, kuriuose migracija neigiama, jau dabar neproporcingai daug pagyvenusių žmonių, o į teigiamą migraciją patiriančius regionus atvyksta jaunimas ir jie visuomenės senėjimo proceso nejaučia,

G.   kadangi nevaisingumas yra viena gyventojų skaičiaus mažėjimo priežasčių ir kadangi jis turėtų būti pripažintas ir vyrams, ir moterims poveikį darančia visuomenės sveikatos ir socialine problema; primena Komisijai 2005 m. Europos Parlamento paskelbtą raginimą imtis veiksmų nevaisingumo ir demografijos srityje – Parlamentas ragino Komisiją šioje srityje pateikti rekomendacijų,

H.   kadangi legali imigracija teigiamai veikia Europos gyventojų sudėtį ir kadangi ji būtina siekiant išlaikyti demografinę pusiausvyrą; kadangi vis dėlto vien tik legalios imigracijos nepakanka norint kompensuoti vis labiau senėjančios Europos Sąjungos visuomenės padarinius ir reikia imtis vietos gyventojų gimstamumo didinimo priemonių,

I.   kadangi imigracija tik iš dalies ir neilgam išsprendžia Europos demografinių pokyčių problemą – reikia, kad valstybės narės įsipareigotų užtikrinti lyčių lygybės principo laikymąsi valstybiniame ir privačiame sektoriuose, kad būtų apsaugota motinystė, teikiama socialinė ir ekonominė parama šeimoms ir imamasi priemonių geriau suderinti vyrų ir moterų šeiminį gyvenimą ir darbą,

J.   kadangi neįgalumas labai susijęs su amžiumi ir kadangi pagyvenę žmonės dažniau turi sutrikimų arba negalią,

Bendros pastabos

1.   atsižvelgia į demografines prognozes iki 2050 m.; vis dėlto pabrėžia, kad prognozės 50 metų laikotarpiui nėra negrįžtamos, tačiau jos įspėja, kad į šias problemas reikia reaguoti jau šiandien, kad ir vėliau būtų galima išsaugoti konkurencingumą, tvarią ekonomiką, socialinę sanglaudą, kartų solidarumą ir Europos socialinį modelį; mano, kad gyventojų skaičiaus mažėjimo perspektyva iki 2050 m. gali reikšti, kad sumažės aplinkos tarša ir atsiras tvaraus vystymosi galimybių, tad reikia imtis aktyvios politikos, skirtos atitinkamai pritaikyti erdvės planavimą, būstus, transportą ir visą kitą infrastruktūrą; pripažįsta valstybių narių kompetenciją šioje srityje;

2.   iš anksto primena, kad dvi pagrindinės demografinių pokyčių priežastys, gimstamumo rodiklių mažėjimas ir gyventojų senėjimas, yra pažangos rezultatas; kad vidutinės gyvenimo trukmės ilgėjimas yra tiesioginė pažangos mokslo, higienos bei gyvenimo lygio pagerėjimo pasekmė, kad šeimos planavimas yra moterų emancipacijos rezultatas, šis procesas vyksta kartu su mergaičių švietimo lygio kilimu ir moterų dalyvavimu aktyviame gyvenime ir viešosios atsakomybės prisiėmimu; mano, kad tai turi būti laikoma neatšaukiamu žmonijos laimėjimu;

3.   pripažįsta, kad norint padidinti gimstamumą visuomenė turi ypatingai rūpintis vaikais; mano, kad būtina kurti šeimai palankią aplinką ir gerinti šeimos ir vaikų gyvenimo sąlygas, taip pat sudaryti sąlygas realių šeimos poreikių tenkinimui;

4.   pabrėžia, kad gimstamumo Sąjungoje vidurkis yra 1,5, tai yra labai žemas rodiklis ir jis priklauso ne tik nuo moterų valios bei Europos piliečių ketinimų kurti šeimą; šis nerimą keliantis gimstamumo mažėjimas taip pat galėtų būti susijęs su profesinio ir šeiminio gyvenimo derinimo sunkumais (mažų vaikų priežiūros infrastruktūros trūkumas, socialinės ir ekonominės paramos šeimoms ir moterų darbui nebuvimas), nerimą keliančia socialine aplinka (nestabilumas darbe, brangus būstas) arba ateities baime (jauni žmonės vėlai pradeda dirbti, neužtikrintas darbo vietos išsaugojimas);

5.   primena, kad alkoholį ir narkotikus vartojantis jaunimas – visuotinės svarbos rizikos grupė ir kad tai turi milžiniškus demografinius padarinius – mažėja darbo pajėgumas, sugebėjimas sukurti šeimą ir kt.; todėl rekomenduoja sukurti tikslines pagrindų programas, orientuotas į ankstyvo alkoholio ir narkotikų vartojimo prevenciją ir jaunų žmonių priklausomybės nuo narkotikų ir alkoholio mažinimą;

6.   mano, kad vidutinės gyvenimo trukmės ilgėjimas yra ir turėtų būti vertinamas teigiamai; todėl prašo, kad valstybės narės imtųsi priemonių siekdamos nuo gresiančio skurdo apsaugoti pensininkus, kurie neturi lėšų būstui, gydymuisi ir galimybės oriai baigti gyvenimą;

7.   ragina imtis išsamių nediskriminavimo užtikrinimo priemonių, nes Europos demografijos ateities klausimo negalima atskirti nuo pažeidžiamų visuomenės nuošalyje liekančių ir skurde gyvenančių grupių, kurios pačios laikomos kaltomis dėl savo blogos padėties – tai daro poveikį ne tik vaikams, bet ir būsimosioms kartoms;

8.   atkreipia dėmesį į netinkamą elgesį su pagyvenusiais asmenimis ir jų priežiūros stoką šeimose arba atitinkamose institucijose; ragina valstybes nares ir Komisiją daryti daugiau, kad netinkamo elgesio su pagyvenusiais asmenimis paplitimas Sąjungoje būtų geriau žinomas; atkreipia dėmesį į vertinimus, kuriais remiantis beveik 10 % pagyvenusių asmenų prieš mirtį kenčia dėl fizinių, finansinių arba psichologinių priežasčių; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti informacijos apie šį netinkamą elgesį skleidimo, įspėjimo sistemas ir sankcijas; džiaugiasi Komisijos ketinimu parengti komunikatą dėl blogo elgesio su pagyvenusiais asmenimis 2008 m.; prašo, kad šis komunikatas taptų proga parengti bendrą strategiją, kuria siekiama vykdyti sąmoningumo ugdymo kampanijas ir imtis veiksmų šioje srityje (paslaugų teikėjų mokymas, kokybės normų nustatymas, sankcijos už netinkamą elgesį);

9.   apgailestauja, kad iki šiol nebuvo imtasi deramų priemonių siekiant parengti Sąjungą šiam iššūkiui, kurį jau seniai buvo galima numatyti; ypač apgailestauja, kad Lisabonos strategijos tikslai ir 2002 m. kovo 15 ir 16 d. Barselonoje susitikusios Europos Vadovų Tarybos įsipareigojimai dėl vaikų priežiūros, vyresnių kaip 55 metų asmenų užimtumo, geresnio šeiminio gyvenimo ir darbo suderinimo ir moterų dalyvavimo aktyviame gyvenime daugumoje valstybių narių nebuvo įgyvendinti ir kad visa Europos Sąjunga dar nėra pasirengusi pasiekti šiuos tikslus;

10.   ragina valstybes nares patvirtinti priemones, kuriomis remiantis būtų galima numatyti kurti vaikų ir kitų globos reikalingų asmenų aukštos kokybės ir prieinamų kainų priežiūros įstaigas, pagal 2002 m. kovo 15 ir 16 d. Barselonoje susitikusios Europos Vadovų Tarybos nustatytus tikslus, pagal kuriuos valstybes narės kviečiamos iki 2010 m. sukurti struktūras, į kurias būtų galima priimti mažiausiai 90 % vaikų nuo 3 metų iki privalomo mokyklinio amžiaus ir mažiausiai 33 % jaunesnių kaip 3 metų vaikų; pabrėžia, kad tokiomis priemonėmis tėvams turėtų būti suteikiama galimybė organizuoti savo dalyvavimą darbo rinkoje atsižvelgiant į savo gyvenimo ritmą;

11.   mano, kad Europos Sąjunga turėtų siekti laikytis ne tik Barselonos tikslų dėl vaiko priežiūros pagalbos priemonių; mano, kad šios įstaigos turėtų būti laikomos visuotinėmis tarnybomis, prieinamomis visiems, kuriems jų reikia;

12.   pabrėžia tai, kad daug mažų įmonių yra prastai pasirengusios senėjančios darbo jėgos keliamoms problemoms ir šioje srityje gali prireikti valstybių narių pagalbos;

13.   džiaugiasi Komisijos iniciatyva apsvarstyti šią svarbią problemą; ragina Komisiją regioniniu ir vietos lygmenimis remti pažangiosios patirties nustatymą ir kaitimąsi ja ir išnaudoti šią naujovių sąjungoje galimybę; pritaria integruotam požiūriui į demografinę problemą ir penkioms pagrindinėms kryptims, į kurias orientuojantis siekiama kartų, lyčių ir teritorijų solidarumo; primena, kad siekdamos sėkmingai išspręsti demografijos problemas valstybės narės turi veiksmingai įgyvendinti Lisabonos strategiją ir valstybių narių lygmeniu glaudžiai derinti makroekonominę bei socialinę politiką, kad panaudojant Sąjungos ekonominės sistemos augimą, konkurencingumą ir našumą galima būtų tinkamai spręsti demografinio senėjimo problemą ir tai valstybėms narėms leistų įgyvendinti joms tenkančius įsipareigojimus kuriant naujovišką politiką viešųjų finansų, sveikatos priežiūros paslaugų, visuotinės svarbos paslaugų (VSP), imigracijos ir integracijos srityse.

Demografinio atsinaujinimo iššūkis

14.   pripažįsta, kad motinystė yra vienas iš asmeniškiausių vyrų ir moterų pasirinkimų, kuris turi būti gerbiamas; atsižvelgdamas į skirtingus gimstamumo rodiklius (nuo 1,25 iki 2,0) skirtingose valstybėse narėse, mano, kad įmanoma teigiama linkme keisti gimstamumo kreivę vykdant tinkamą viešąją politiką kuriant šeimai ir vaikams palankią materialinę bei psichologinę aplinką; pripažįsta, kad pagal Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pasiūlyme dėl Europos pakto, skirto šeimai, išdėstytus principus šios priemonės turėtų būti įgyvendinamos ilguoju laikotarpiu ir turėtų būti sukurta stabilumo bei saugumo sistema, būtina apsisprendžiant tėvystei;

15.   ragina valstybes nares vadovautis pažangiąja patirtimi sprendžiant motinystės atostogų trukmės, kuri skirtingose valstybėse narėse yra nuo 14 iki 28 savaičių, klausimą, taip pat vaiko priežiūros atostogų, priešgimdyminės priežiūros ir globos, pajamų nėštumo metu ir galimybės vėl dirbti tą patį darbą užtikrinimo klausimus; be to, norėtų, kad valstybės narės imtųsi priemonių ir numatytų sankcijas už smurtą ir netinkamą elgesį šeimoje;

16.   primena diskriminacijos atvejus, kai nukentėjo motinomis norinčios tapti moterys, nes pablogėjo jų darbo sąlygos ir darbdavio požiūris į jas; primena, kad moterų užimtumas, nepaisant jų kvalifikacijos, nėra pakankamas ir kad už vidutinį atlyginimą žemesnis jų pajamų lygis turi neigiamą poveikį jų būtinai ekonominei nepriklausomybei; ragina valstybes nares tinkamai įgyvendinti 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo(7) ir perkelti 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo(8); prašo valstybes nares vadovaujantis Direktyva 92/85/EEB imtis priemonių prieš darbdavius, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai diskriminuoja darbuotojas, norinčias tapti motinomis;

17.   ragina valstybes nares apsvarstyti galimas priemones siekiant užtikrinti ypatingą apsaugą ir teikti ypatingą paramą pagimdžiusioms moterims, visų pirma jaunoms vienišoms motinoms, atsižvelgiant į didėjantį šeimų, kuriose yra tik vienas iš tėvų, skaičių, nes 85 % tokių šeimų galvų yra moterys ir tokios šeimos labiau nei kitos šeimos patiria didelį neturto pavojų;

18.   atkreipia dėmesį į būtinybę skirti lėšų mažų vaikų priežiūrai ir daug vaikų turinčioms šeimoms, visų pirma vaiko priežiūros paslaugų teikimui ir vienišų motinų bei nepilnų šeimų, kurioms ypač gresia socialinė atskirtis, izoliacija ir skurdas, apsaugai; pabrėžia, kad šios paslaugos yra visuotinės svarbos ir prisideda prie darbo vietų kūrimo ir vietos bei regioninio vystymosi; ragina Komisiją pabrėžti pažangiosios patirties pavyzdžių kai kurių valstybių narių regionuose privalumus;

19.   taigi investuojant į vaikų priežiūros sektorių ir ikimokyklinę švietimo sistemą, rekomenduoja derinti valstybines ir privačias investicijas;

20.   pabrėžia, kad būtina užtikrinti pakankamą vaikų, pagyvenusių žmonių, neįgaliųjų ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugų prieinamumą siekiant sudaryti galimybes vyrams ir moterims be apribojimų ir vienodomis sąlygomis dalyvauti darbo rinkoje – tai turės įtakos neoficialios namų ūkiuose atliekamos priežiūros lygiui;

21.   primena, kad socialinio dialogo metu buvo susitarta dėl tėvystės atostogų ir darbo ne visą darbo dieną ir tai yra 1996 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 96/34/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų, sudaryto tarp UNICE, CEEP ir ETUC (9) ir 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvos 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė UNICE, CEEP ir ETUC (10) objektas; ragina valstybes nares ir Komisiją deramai laikantis subsidiarumo principo užtikrinti šių teisės aktų įgyvendinimą;

22.   ragina valstybes nares supaprastinti vaikų, su kuriais buvo netinkamai elgiamasi, našlaičių arba vaikų iš specializuotų institucijų priėmimo į šeimą galimybes; ragina europiniu lygmeniu apsvarstyti vaikų iš valstybių narių arba trečiųjų šalių įsivaikinimo procedūras ir pasirūpinti, kad būtų laikomasi nacionalinių ir tarptautinių taisyklių ir kad jos būtų keičiamos, jei tai būtina atsižvelgiant į vaiko poreikius; ragina būti labai budriems, kad būtų pastebėtos visos netinkamo elgesio ir prekybos žmonėmis apraiškos;

23.   pabrėžia, kad keičiasi šeimos modeliai, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares deramai atsižvelgti į šią tikrovę kuriant ir įgyvendinant savo politiką;

24.   pabrėžia, kad reikia tobulinti tėvystę reglamentuojančius Europos Sąjungos teisės aktus; ragina Komisiją pasiūlyti specialias priemones, skirtas padėti tėvams aktyviau dalyvauti šeiminiame gyvenime suteikiant jiems teisę į tėvystės atostogas; ragina Komisiją ir valstybes nares propaguoti tėvų teises auginti vaikus ir jais rūpintis (ypač faktinių ar teisinių skyrybų atveju) siekiant Europos visuomenėje plėtoti lyčių lygybę;

25.   ragina Komisiją atsižvelgti į opią nevaisingumo problemą, būdingą ir susituokusioms, ir nesusituokusioms moterims ir poroms;

26.   pabrėžia, kad Pasaulio sveikatos organizacija nevaisingumą laiko liga, kuri gali turėti rimtų pasekmių, pvz., depresija; pabrėžia, kad nevaisingumas didėja ir šiuo metu apie 15 % porų yra nevaisingos; taigi ragina valstybes nares užtikrinti poroms teisę turėti visuotinę nevaisingumo gydymo galimybę;

27.   skatina valstybes nares nustatyti pažangiąją patirtį, kuri palanki šeimoms, susijusi su vaiko pašalpų sistema ir visuotinės svarbos paramos šeimai ir jos apsaugos socialinėmis paslaugomis, ir keistis šia patirtimi; ragina valstybes nares teikti paramą jauniems tėvams, kurie mokosi ir studijuoja;

28.   ragina valstybes nares pripažinti socialinę, ekonominę ir šviečiamąją neoficialaus darbo šeimoje – rūpinimosi vaikais ir kitais priklausomais asmenimis – vertę ir kartu ištirti galimybę pripažinti šį neoficialų darbą atliekančių asmenų stažą, teises į socialinę apsaugą ir į pensiją;

29.   ragina valstybes nares imtis pozityvių tėvystei palankių veiksmų, pvz., užtikrinti papildomas teises į pensiją, sumažinti mokesčius įmonėms, steigiančioms vaikų darželius, ir keistis pažangiąja patirtimi šiuo klausimu;

Žmogiškųjų išteklių iššūkis

30.   pažymi, kad, atsižvelgdama į pusiausvyros tarp nedirbančių ir dirbančių sutrikimą, kurį paskatino demografiniai pokyčiai, Europos Sąjunga turi galimybę didinti užimtumą įdarbindama moteris, jaunimą, vyresnio amžiaus asmenis ir neįgaliuosius; mano, kad 2008 m. persvarstant Lisabonos strategiją visiškas užimtumas turi tapti tikslu, pasiekiamu trumpuoju laikotarpiu;

31.   skatina vykdyti Europos žmogiškųjų išteklių valdymo reformą, nes šiuo metu esant nepakankamam jaunų žmonių, kuriems mažiau nei 25–30 metų, ir vyresnių kaip 55 metai žmonių užimtumui, didelės gyventojų dalies aktyvaus gyvenimo trukmė siekia iki apie 30 metų; ragina skatinti apsauginius visuotinius su amžiumi susijusių klausimų valdymo būdus;

32.   sprendžiant žmogiškųjų išteklių klausimą ragina taikyti bendrą ir kokybinį požiūrį ir siūlo apibrėžti "aktyvaus gyvenimo ciklą", kuris apimtų mokymus, visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir oficialių bei neoficialių žinių, kvalifikacijos ir profesinės veiklos galimybių panaudojimą nuo aktyvaus gyvenimo pradžios iki pabaigos;

33.   pripažįsta, kad darbo rinkos susiskaidymas bei nesaugių darbo formų plitimas lemia didesnį nesaugumą vyresniame amžiuje; mano, kad valstybės narės, siekdamos stiprinti vyresnio amžiaus asmenų saugumą, turi išnagrinėti pažangiausios patirties, kai socialinio draudimo įmokos išlaikomos visą gyvenimą, atvejus ir keistis informacija šiuo klausimu;

34.   mano, kad imantis visų atsižvelgiant į demografinį vystymąsi numatytų priemonių turi būti kreipiamas dėmesys į visų aktyvių darbuotojų produktyvumo didėjimą, ir kad dėl to svarbus ne tik ekonomiškai aktyvių ir ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičiaus santykis, bet taip pat ir produktyvumo didėjimas;

35.   ragina palaikyti intensyvų dialogą su socialiniais partneriais, įmonėmis, universitetais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir žiniasklaida siekiant pasirengti šiems demografiniams pokyčiams; pabrėžia, kad našumo didėjimas ateityje visų pirma priklausys nuo investicijų į mokslinius tyrimus, plėtrą ir technologines naujoves, ir primygtinai ragina įmones, valdant užimtumą bei planuojant darbuotojų karjerą iš anksto numatyti, kokių specialistų joms reikės, o investuojant į visą gyvenimą trunkantį mokymąsi padėti darbuotojams atnaujinti įgūdžius;

36.   ragina imtis praktinių iniciatyvų, skirtų sudaryti pagyvenusiems žmonėms galimybes dirbti ilgiau, jei jie to norėtų, kad jie galėtų perduoti ypatingą savo sukauptą darbo patirtį jaunimui, kitiems darbuotojams ir darbdaviams;

37.   ragina investuoti į švietimą ir mokymus, taip pat panaudojant naujas technologijas, siekiant pakelti bendrą pagrindinio išsilavinimo lygį, nes tai yra būsimo sugebėjimo prisitaikyti ugdymo ir perkvalifikavimo galimybių mokantis visą gyvenimą sąlyga, taip pat sąlyga parengti priemones, padedančias jauniems žmonėms pradėti profesinį gyvenimą ir vyresniems žmonėms bei pažeidžiamų asmenų grupėms vėl integruotis į profesinį gyvenimą, ir priemones, kurios būtų taikomos visą profesinio gyvenimo laikotarpį;

38.   siūlo atsižvelgiant į valstybių narių tradicijas kuo greičiau pasirūpinti, kad įmonės rečiau taikytų ankstesnio išėjimo į pensiją sistemą remiantis sutartimis arba konsultacijomis su įmonių tarybomis ir ragina valstybes nares stiprinti vyresnių darbuotojų vaidmenį ir skatinti jų užimtumą; vis dėlto pripažįsta, kad vyresniems darbuotojams (tiems, kurie jau peržengė minimalaus pensinio amžiaus ribą), kuriedaugiau nepageidauja dirbti visą darbo dieną, gali būti ištirtos galimybės dirbti ne visą darbo dieną, dirbti pagal lankstų darbo grafiką, dirbti nuotolinį darbą bei dalytis darbu su kitu darbuotoju ir tai gali tapti naujoviška palaipsnio išėjimo į pensiją forma bei sumažinti su išėjimu į pensiją susijusį stresą;

39.   mano, kad atėjo laikas kovoti su "pensininko stresu", t. y. prislėgtumo, nenaudingumo ir nihilizmo jausmais, užplūstančiais darbuotojus praėjus keletui dienų nuo išėjimo į pensiją, kai jie mano, kad yra nenaudingi, apleisti, vieniši ir neturi ateities;

40.   ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti iniciatyvas, kurias taikant jaunimui būtų lengviau patekti į darbo rinką, pvz., skatinant pensinio amžiaus darbuotojus būti jaunų darbuotojų mokytojais, ir diegti kelių asmenų darbą vienoje darbo vietoje skirtingu laiku ir darbą ne visą darbo dieną, kad patirtis lengviau pereitų iš vienos kartos kitai;

41.   ragina iš esmės reformuoti vyresnio amžiaus darbuotojų karjeros valdymą, kuriems šiuo metu jau nuo 50 metų sudarytos nepalankios sąlygos, nes jie diskriminuojami įdarbinant, jiems nesuteikiama pakankamai galimybių dalyvauti mokymuose, ypač susijusiuose su naujomis technologijomis, nepripažįstama įgytos patirties nauda, jie retai paaukštinami; primena, kad galimybių dalyvauti profesiniuose mokymuose apribojimas dėl amžiaus yra diskriminuojantis ir ragina valstybes nares apie tai aiškiai informuoti darbdavius bei mokymo personalą; todėl prašo nedelsiant perkelti ir veiksmingai taikyti 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus,(11), kurioje diskriminacija dėl amžiaus mokymų ir užimtumo srityje vertinama kaip neteisėta; mano, kad be prieigos prie žinių klausimo vyresnio amžiaus darbuotojams dažnai reikalinga pagalba asmeniškesnėse su darbu susijusiose srityse, pvz., pokalbio technikos, pasitikėjimo savimi ugdymo ir gyvenimo aprašymo parengimo srityse; ragina valstybes nares numatyti informacijos apie užimtumą, skirtos specialiai vyresniems darbuotojams, skleidimą ir parengti daugiau vyriausybinių programų, skirtų vyresnių asmenų užimtumui skatinti; ragina Komisiją vykdyti priežiūrą ir imtis veiksmų prieš valstybes nares, kurių teisės aktais ir toliau diskriminuojama dėl negalios arba amžiaus;

42.   ragina Komisiją vykdyti priežiūrą ir imtis veiksmų prieš valstybes nares, kurių teisės aktais ir toliau diskriminuojama dėl amžiaus ir negalios (t. y. pažeidžiamos Sutartys ir Pagrindinių teisių chartija, kuri nuo 2009 m. sausio 1 d. bus teisiškai privaloma visoje ES), kad atitinkamos valstybės narės nedelsdamos panaikintų šiuos teisės aktus;

43.   ragina Komisiją surinkti atitinkamus statistikos duomenis apie įvairias amžiaus grupes, atsižvelgiant į skirtingas problemas, su kuriomis susiduriama, taip pat į labai įvairaus pobūdžio diskriminaciją dėl amžiaus;

44.   primena, kad pagyvenę žmonės nėra vientisa kategorija; ypač pabrėžia, kad pagyvenusios moterys ir pagyvenę etninėms mažumoms priklausantys žmonės patiria daugialypę diskriminaciją;

45.   pabrėžia, kad darbas ne visą darbo dieną yra naudingas etapas grįžtant į darbo rinką; ragina valstybes nares ypač remti mažas įmones, kad jos skatintų darbą ne visą darbo dieną ir lankstų darbo organizavimą; dar kartą pabrėžia teigiamą darbo ne visą darbo dieną vertę pagyvenusiems darbuotojams, kurie gali nebenorėti dirbti visą darbo dieną;

46.   ragina valstybes nares skatinti pagyvenusių darbuotojų vaidmenį darbo rinkoje pabrėžiant pagyvenusių darbuotojų samdymo naudą ir skatinant darbdavius diegti lanksčią darbo organizaciją, kuria pagyvenę darbuotojai būtų skatinami dalyvauti darbo rinkoje;

47.   prašo Komisiją atlikti tyrimą, paremtą pagal lytis suskirstytais duomenimis, dėl vyresnio amžiaus gyventojų įdarbinimui taikomų mokesčių lengvatų ir esamų jų įdarbinimo kliūčių;

48.   ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti galimybes mokytis visą gyvenimą;

49.   primena, kad įstatyminis amžiaus, kuris suteikia teisę išeiti į pensiją, nustatymas yra Europos socialinių modelių pasiekimas ir užtikrina, kad privalomo aktyvaus gyvenimo trukmė neperžengtų protingų ribų;

50.   primena, kad išėjimas į pensiją yra teisė, kurią turi kiekvienas darbuotojas, sulaukęs kiekvienos valstybės narės įstatymuose, parengtuose konsultuojantis su socialiniais partneriais ir tinkamai atsižvelgiant į nacionalines tradicijas, numatyto pensinio amžiaus;

51.   pabrėžia didelį skirtumą tarp vyrų ir moterų vidutinio pensijų dydžio, kurį galima paaiškinti karjeros nutraukimu norint vykdyti šeiminius įsipareigojimus vaikams arba pagyvenusiems tėvams; ragina valstybes nares imtis priemonių, kad profesinio gyvenimo nutraukimas dėl motinystės ir vaiko priežiūros atostogų daugiau neturėtų neigiamo poveikio apskaičiuojant pensijos dydį; ragina valstybes nares numatyti pensijos padidinimą atsižvelgiant į išaugintų vaikų skaičių ir pripažinti svarbų žmonių, kurie prižiūri kitus asmenis, vaidmenį visuomenėje;

52.   ragina valstybes nares imtis būtinų priemonių siekiant modernizuoti socialinės apsaugos ir gerovės sistemas, įskaitant pensijų sistemas, siekiant užtikrinti ilgalaikį jų finansinį patikimumą ir sudaryti galimybes spręsti dėl visuomenės senėjimo kylančias problemas; mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų kreipti į vyresnio amžiaus moterų padėtį, nes joms gresia didesnis izoliacijos ir skurdo pavojus;

53.   ragina Komisiją atlikti skirtingų visose valstybėse narėse taikomų moterų gaunamos pensijos ir socialinės apsaugos sistemų lyginamąjį tyrimą norint nustatyti pažangiąją patirtį, kad būtų galima vystyti moterų užimtumą bei sudaryti sąlygas derinti šeimos ir profesinį gyvenimą;

54.   ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai imtis priemonių, kurias taikant pagyvenusiems darbuotojams būtų lengviau įsidarbinti, nes daugelyje valstybių narių planuojama padidinti amžiaus, kuriam suėjus įgyjama teisė į pensiją, ribą;

55.   mano, kad pensinio amžiaus sulaukusių asmenų gyvenimo perspektyvos ir kokybė geresnės negu kada nors anksčiau, ir atsižvelgdamas į tai mano, kad valstybės narės, pasikonsultavusios su socialiniais partneriais ir tinkamai atsižvelgdamos į nacionalines tradicijas, turėtų skatinti, o ne trukdyti kurti bendras normas ir taisykles, kuriomis leidžiama savanorišku darbuotojo sprendimu profesinį gyvenimą pratęsti ir sulaukus amžiaus, kurį įstatymais nustato kiekviena valstybė narė; ragina Komisiją tęsti valstybių narių pensijų sistemų įvairovės ir numatomų reformų ekonominio bei socialinio poveikio valstybėse narėse lyginamąsias studijas;

56.   ragina valstybes nares įgyvendinti priemones, kuriomis leidžiama suderinti moterų užimtumą ir jų profesinę karjerą su įsipareigojimais šeimai, ir kovoti su diskriminavimu ir stereotipais, vis dar turinčiais joms poveikį darbo rinkoje ir švietimo sistemoje; primena lyčių lygybės principą ir nepažeidžiamą Europos socialinio modelio principą, kad už tą patį darbą toje pačioje darbo vietoje turi būti mokamas vienodas atlyginimas;

57.   taigi, siekiant panaikinti šią diskriminavimo formą, ypač moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą, ragina imtis priemonių darbo teisės srityje ir sudarant valstybės biudžetą atsižvelgti į lyčių lygybės aspektus;

58.   primena, kad palanki darbo aplinka yra svarbus našumo veiksnys; ragina valstybes nares skatinti priemones, kuriomis darbo vietoje mažinama žalos pagyvenusiems darbuotojams rizika – gerinama psichosocialinė ir fizinė aplinka, keičiamas darbo turinys ir organizavimas, gerinama bendra darbuotojų sveikata, gerovė ir sugebėjimas dirbti, taip pat kiti jų sugebėjimai ir profesinė kompetencija; ragina įmones investuoti į nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevenciją, profesinę sveikatos priežiūrą, higieną ir socialinį dialogą;

59.   pabrėžia, kad būtina padaryti darbo vietas saugias ir prieinamas pagyvenusiems ir neįgaliems darbuotojams sukuriant tinkamą infrastruktūrą ir parūpinant reikiamą individualiems tų asmenų poreikiams ir reikalavimams pritaikytą įrangą; taip pat pabrėžia, kad tokioje aplinkoje pagyvenę žmonės gali gyventi nepriklausomi, todėl sutaupomos priežiūrai specialiose įstaigose valstybės skiriamos lėšos;

60.   ragina valstybes nares įvesti teisę prašyti lankstaus darbo laiko arba galimybės dirbti ne visą darbo dieną; ši teisė turi būti taikoma ne tik tėvams, bet ir pagyvenusiems darbuotojams, kurie taip pat gali turėti pareigų šeimoje;

61.   pabrėžia mažųjų ir vidutinių įmonių, kaip pagrindinių Europos Sąjungos darbo vietų kūrėjų, vaidmenį;

62.   pažymi, kad paslaugų sektorius yra daugiausia darbo vietų moterims, imigrantams ir pagyvenusiems darbuotojams teikiantis sektorius; ragina skubiai užbaigti kurti paslaugų vidaus rinką;

Kartų ir regionų solidarumo iššūkis

63.   primena, kad kartų solidarumo principas, ypač svarbus Europos socialinių modelių principas, remiasi tuo, kad dirbantieji finansuoja alternatyvius pajamų šaltinius ir nedirbančių (vaikų, jaunuolių, nuo kitų priklausomų asmenų ir vyresnio amžiaus žmonių) apsaugos ir sveikatos išlaidas; ragina, kad solidarumo principas būtų išlaikytas nepaisant numatomo demografinės pusiausvyros sutrikimo;

64.   pabrėžia, aktyvaus valdžios institucijų įsikišimo, kad būtų teikiamos visuotinės svarbos socialinės paslaugos (VSSP) šeimoms ir mažiems vaikams ir būtų rūpinamasi bei būtų globojami vyresnio amžiaus žmonės bei visi asmenys, kurie yra priklausomi nuo kitų, svarbą; mano, kad galimybė naudotis šiomis paslaugomis yra pagrindinė teisė; ragina Komisiją visuotinės svarbos socialines paslaugas, kuriomis užtikrinama visuotinė prieiga ir solidarumo principas, teisiškai įvirtinti Bendrijos teisėje;

65.   pabrėžia, kad valstybėms narėms svarbu keistis informacija ir pažangiąja patirtimi apie tai, kaip parengti sveikatos apsaugos sistemas padidėjusiems senėjančios visuomenės poreikiams, ypač atsižvelgiant į tai, kad dėl senėjančios visuomenės labai padidės valstybės išlaidos sveikatos priežiūrai, nes neįgalumas ir ligos senyvame amžiuje labai padažnėja, ypač tarp labai senų (80 m. ir vyresnio amžiaus) žmonių, kurie būsimaisiais dešimtmečiais bus greičiausiai augantis segmentas;

66.   ragina valstybes nares aktyviau kovoti su mokesčių ir socialinio draudimo įmokų nemokėjimu, kad pensijų sistemos veiktų; mano, kad valstybės narės turi pradėti taikyti aktyvias, veiksmingas užimtumo politikos priemones ir ragina jas diegti lanksčias sistemas bei sudaryti asmenines galimybes pasirinkti, kada išeiti į pensiją (sulaukus minimalaus reikalaujamo amžiaus) – skatinti ilgiau dirbti nusprendusius darbuotojus;

67.   primena apie milžinišką vyresnio amžiaus žmonių indėlį į socialinę sanglaudą ir ekonomiką ir tai, kad jų aktyvus dalyvavimas užtikrinant šeimos bei kartų solidarumą sustiprina išteklių "šeimos grandinėje" perskirstymo svarbą; be to, mano, kad reikia palengvinti ir paskatinti šių žmonių dalyvavimą savanoriškoje veikloje; galiausiai mano, kad jų prekių bei paslaugų vartojimas, laisvalaikis, priežiūra ir gerovė yra besiplečiantis ekonomikos sektorius bei kad tai yra naujieji "pilkuoju auksu" vadinami turtai; taigi ragina valstybes nares skatinti ir plėtoti ekonominį bei socialinį vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą, ypač užtikrinant jų fizinę gerovę ir geras socialinio bei finansinio gyvenimo sąlygas;

68.   ragina valstybes nares skatinti konsultavimąsi su vyresnio amžiaus žmonėmis, kad būtų išsaugotas kartų solidarumas, ir kartu su vietos lygmens partneriais sudaryti jiems geresnes sąlygas dalyvauti savanoriškoje švietimo, kultūros veikloje arba versle;

69.   pabrėžia, koks svarbus savanoriškas darbas daugeliui žmonių grįžtant į darbo rinką; ragina vyriausybes sudaryti pagyvenusiems žmonėms geresnes galimybes imtis savanoriško darbo ir kartu gauti išmokas;

70.   primena, kad visuotinės svarbos socialinės paslaugos (toliau – VSSP), ypač apimančios priežiūrą, sveikatą ir mažų vaikų auginimą, padeda tėvams pradėti dirbti bei padeda kovoti su skurdu, ypač šeimose, kuriose yra tik vienas iš tėvų; yra tvirtai įsitikinęs, kad šios paslaugos būtinos, jeigu Europos Sąjunga nori reaguoti į demografines problemas; be to, VSSP kuriamos darbo vietos ir taip skatinamas vietos bei regioninės ekonomikos vystymasis, didinamas Europos Sąjungos konkurencingumas; į tai atsižvelgdamas, mano, kad turi būti įvardytos visuotinės ekonominės svarbos socialinės paslaugos (toliau –VESSP) ir įvertintas jų socialinis bei ekonominis poveikis; ragina sukurti kokybės rodiklius, kad būtų galima įvertinti pažangą siekiant Barselonos tikslų; pažymi, kad į vyresnio amžiaus ir priklausomus žmones orientuotoms VESSP turi būti skiriama tiek pat dėmesio ir suteikiamas toks pats statusas;

71.   pabrėžia, kad regionuose, kuriuose mažėja gyventojų skaičius, savanoriško darbo sektorius ir socialiniai tinklai labai padeda patenkinti vietos gyventojų poreikius, tačiau jų vaidmuo negali atstoti esminio visuotinės svarbos paslaugų vaidmens regionuose; mano, kad reikia pripažinti šį aktyvų pilietiškumą, o jo veikėjus būtina remti kaip partnerius vykdant regioninę politiką; pabrėžia, kad dėl to prasideda mokymosi procesai, kurie leidžia regionui įveikti demografinių pokyčių sunkumus;

72.   ragina Komisiją ir regionų valdžios institucijas tuo tikslu naudotis struktūrinių fondų lėšomis; ragina Komisiją, vykdant teritorinį bendradarbiavimą (2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo 7 straipsnio 3 dalis(12)), remti regionų, kuriuose vyresnio amžiaus žmonių ekonomika jau atlieka labai svarbų vaidmenį arba atliks ateityje, patirties mainus;

73.   ragina daug diskutuoti apie visuotinę teisę į deramą pensiją, kuri yra mokumo, orumo ir vyresnio amžiaus žmonių socialinės integracijos sąlyga; primena milžinišką pagyvenusių žmonių savanoriška ir priežiūros veikla daromą įnašą į socialinę sanglaudą;

74.   ragina valstybes nares sutartinai apsvarstyti galimas reformas, kurias įgyvendinant būtų galima užtikrinti pensijų ir socialinės apsaugos sistemos ilgalaikiškumą; taip pat vykdant tokias reformas numatyti nuostatas, kuriomis moterims būtų garantuota, kad nustatant jų teises į pensiją būtų atsižvelgiama į motinystės ir vaiko priežiūros atostogas;

75.   ragina valstybes nares, dar neatliekančias pensijų mokėjimo ir paskatų dirbti, ypač lankstų darbą, sąsajos tyrimų, juos atlikti, kad būtų galima panaikinti paskatas nedirbti;

76.   pažymi, kad Europos visuomenės senėjimo procesas skirtinguose regionuose vyksta itin nevienodai ir kad valstybių narių duomenys apie demografinius pokyčius neparodo vietos tikrovės įvairovės, o centrinėms vyriausybėms kartais ypač sunku nustatyti, kokie yra infrastruktūros poreikiai ir kiek reikia finansinių lėšų; ragina Komisiją prisidėti prie statistinių duomenų apie demografines tendencijas kokybės bei patikimumo gerinimo ir ragina Komisiją bei valstybes nares paspartinti visų darbuotojų judėjimo laisvės įgyvendinimą išsiplėtusioje Europos Sąjungoje dar iki 2014 m.;

77.   ragina valstybes nares, tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo principą, įvairiose pensijų sistemose išlaikyti biudžeto pajamų bei išlaidų pusiausvyrą ir teigiamai vertina tas valstybes nares, kurios kiekvienais metais skiria biudžeto asignavimų būsimoms pensijoms mokėti;

78.   pažymi, kad demografinių pokyčių poveikis kai kuriuose regionuose labai didelis, todėl reikalingos skirtingos reguliavimo strategijos, atsižvelgiant į tai, ar tai yra regionas, į kurį imigruojama, ar regionas, kuriame gyventojų mažėja; pabrėžia, kad regionuose, kuriuose gyventojų mažėja (tai daugiausia kaimo regionai), gyvenimo kokybė apibrėžiama kitaip negu regionuose, kuriuose gyventojų daugėja, todėl mano, kad reikalingos skirtingos paramos strategijos;

79.   ragina Komisiją ir valstybes nares, sprendžiant Europos regionų solidarumo klausimą, apsvarstyti kartų aspektą ir atsižvelgti į itin didelį įvairių Sąjungos demografinių tendencijų teritorinį poveikį; pabrėžia, kad šis poveikis svarbus būsto ir infrastruktūros požiūriu, ypač miestuose, kur veikiausiai padaugės migrantų gyventojų ir jie labiau susitelks; taip pat pabrėžia ypatingus poreikius vietos lygmeniu, kurie rasis vadinamuosiuose senėjančiuose regionuose ir kurie bus susiję su investicijomis į vietos paslaugas siekiant atsižvelgti į specialius vyresnio amžiaus žmonių poreikius ir sudaryti galimybių šiems žmonėms kuo ilgiau gyventi savarankiškai ir nepriklausomai; siūlo, kad skiriant lėšas iš Europos socialinio fondo ir pasinaudojant jo teikiamomis galimybėmis vietos socialinius išteklius skirti paslaugoms būtų atsižvelgiama į minėtųjų investicijų poreikį; prašo jas taikyti ir po 2013 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad regionai, kurių migracijos srautas neigiamas, turėtų imtis priemonių siekdami išsaugoti natūralią demografinę pusiausvyrą pasitelkdami investicijas į užimtumo skatinimą, mokymą ir prieigą prie viešųjų paslaugų;

80.   siūlo Komisijai vykdant teritorinį bendradarbiavimą remti Europos tinklus, kuriems priklausančios regionų bei vietos valdžios institucijos ir regionai bei pilietinės visuomenės įstaigos, spręsdamos dėl demografinių pokyčių kylančias problemas, gali viena iš kitos mokytis;

81.   ragina valstybes nares skatinti kartų sąveikos projektus, kuriuose vyresnio amžiaus žmonės bendradarbiauja su jaunesniais, perduoda įgūdžius ir įgyja naujų žinių; ragina Komisiją padėti keistis pažangiąja patirtimi šioje srityje;

82.   ragina valstybes nares pagelbėti regionams, iš kurių išvykstama, užtikrinant aukšto lygio VSP (pvz., švietimo, įskaitant ikimokyklinį ugdymą ir vaikų priežiūrą, socialinio aprūpinimo ir sveikatos priežiūros bei pašto), susisiekimą (pvz., galimybę naudotis viešuoju transportu, transporto infrastruktūra ir telekomunikacijų tinklais) ir išsaugoti aktyvaus ekonominio dalyvavimo galimybes ir gebėjimus (pvz., rengiant mokymus, įskaitant mokymosi visą gyvenimą metodiką, ir naudojantis naujomis technologijomis ir investuojant į jas); ragina bendrąsias sąlygas, skirtas šioms užduotims vykdyti, priderinti prie vietos poreikių ir veikėjų ir pagerinti pastarųjų prisiderinimo galimybes; atkreipia ypatingą dėmesį į salų, pasienio, kalnų regionų ir kitų nuo gyvenamųjų centrų atokiai esančių vietovių padėtį

83.   palankiai vertina pasiūlymą įkurti Europos integracijos fondą; ragina kompetentingas nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas, atsakingas už sanglaudos politikos ir kaimo plėtros politikos parengimą ir valdymą, glaudžiau bendradarbiauti, siekiant paskatinti žmones grįžti į kaimo regionus, kuriuose gyventojų skaičius mažėja, pagerinus gyvenimo ir darbo sąlygas šiuose regionuose;

84.   palankiai vertina aplinkybę, kad ketvirtojoje socialinės ir ekonominės sanglaudos ataskaitoje Komisija didėjantį demografinį disbalansą įvardijo kaip vieną iš uždavinių; susidomėjęs laukia konsultacijų su visuomene rezultatų ir to, kaip bus apibrėžtas regioninės politikos vaidmuo kovojant su neigiamais demografiniai pokyčiais artimiausiu programiniu laikotarpiu;

85.   primena valstybėms narėms, kad globėjai, ypač vyresnio amžiaus globėjai, susiduria su daugeliu problemų; teigia, kad šioms grupėms reikėtų suteikti daugiau paramos, kad jos galėtų įveikti daugybę įsidarbinant kylančių kliūčių;

86.   blogas sąlygas turinčiuose miestų rajonuose, priemiesčiuose ir kaimo vietovėse mažėja gyventojų ir tai turi lemiamą poveikį būstams ir infrastruktūrai;

87.   ragina valstybes nares, planuojant miestų plėtrą ir tvarkymą, padidinti galimybes šeimoms, visų pirma toms, kuriose yra tik vienas iš tėvų, ir vyresnio amžiaus asmenims gauti tinkamą būstą, pvz., pasitelkus skirtingų kartų projektus, kuriais siekiama į tam tikrą veiklą įtraukti skirtingų kartų žmones;

88.   pabrėžia, kad demografiniai skirtumai pasaulio mastu gali sustiprinti išsivystymo skirtumus ir paaštrinti migracijos problemą; ragina Komisiją ir valstybes nares siekiant vystomojo bendradarbiavimo šiuos aspektus įtraukti į savo imigracijos politiką;

Integruotos imigracijos iššūkis

89.   pažymi, kad imigracijos proceso galimybių išnaudojimas yra ir ateityje išliks viena iš Europos Sąjungos demografijos dalių ir ekonominiu, socialiniu bei kultūriniu požiūriu galėtų būti vertintinas kaip teigiamas procesas; todėl ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius be išankstinio nusistatymo ir apgalvotai spręsti imigracijos klausimą, kad būtų galima apriboti ksenofobiškas ir rasistines pastabas ir veiksmus bei skatinti visišką ir veiksmingą migrantų integravimą į visuomenę;

90.   vis dėlto pripažįsta, kad imigracija teikia galimybę sustabdyti neigiamą demografinių pokyčių poveikį, ypač regionuose, kuriuose migracija neigiama, ir todėl ragina valstybes nares pripažinti migrantų integraciją kaip strategiškai svarbią politikos priemonę;

91.   mano, kad, siekiant sudaryti migrantams sąlygas įsitvirtinti ES, valstybėse narėse turėtų būti stiprinama integracijos politika; todėl džiaugiasi 2007 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimu 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo(13) ir tiki, kad jis padės sudaryti sąlygas migrantų socialinei ir ekonominei integracijai ES;

92.   pabrėžia, kad valstybės narės turi patvirtinti ir koordinuoti imigracijos politikos priemones, užtikrindamos, kad imigrantai turėtų tokias pačias gyvenimo ir darbo sąlygas; ragina Komisiją apsvarstyti ekonominės imigracijos strategiją, konkrečias priemones ir kuo greičiau jas pateikti;

93.   pabrėžia, kad būtina geriau koordinuoti valstybių narių imigracijos politiką siekiant užtikrinti geresnę imigrantų integraciją į visuomenę ir oficialią darbo rinką bei jų teisinį ir socialinį saugumą, įskaitant teises į pensiją; ragina valstybes nares ryžtingai kovoti su prekyba žmonėmis ir nelegaliais tinklais bei bausti darbdavius, kurie įdarbina ir (arba) išnaudoja nelegalius darbuotojus; džiaugiasi europine iniciatyva prieš nelegalų darbą, išnaudojimą ir gėdingas nelegalių imigrantų gyvenimo sąlygas;

94.   pripažįsta ypatingą miestų vaidmenį šioje srityje, nes dauguma imigrantų apsigyvena miestuose, ir pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi atsižvelgti į imigracijos politikos poveikį miestams ir juos glaudžiai įtraukti į imigracijos politikos priemonių kūrimą ir įgyvendinimą; su susidomėjimu pažymi 2006 m. Europos Komisijos ir Europos miestų asociacijos EUROCITIES pradėtą miestų integracijos procesą ir 2007 m. lapkričio 6 d. pasirašytą Milano deklaraciją dėl integracijos siekiant užtikrinti nuolatinį dialogą dėl pagrindinių bendrųjų integracijos principų įgyvendinimo miestų lygmeniu;

95.   pabrėžia, kad legali migracija Europos Sąjungoje turėtų būti naudinga migrantams ir neturėtų tapti našta kilmės valstybėms; skatina valstybes nares plėtoti imigrantų integracijos priemones;

96.   džiaugiasi Komisijos ir valstybių narių iniciatyva atsižvelgti į pasaulinį imigracijos aspektą ir ekonominės migracijos Europos Sąjungoje poveikį kilmės šaliai; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į protų nutekėjimo migrantų kilmės šalyse pavojus; ragina Komisiją ir valstybes nares kartu su atitinkamomis trečiosiomis šalimis sukurti veiksmingas kovos su šiuo reiškiniu priemones;

97.   ragina, kad sprendžiant imigracijos problemą humaniškumo aspekto neužgožtų vien tik ekonominiai motyvai ir kad imigrantai, kurie to pageidauja, galėtų pasinaudoti šeimos susijungimo galimybe; ragina glaudžiai bendradarbiauti Europos imigracijos ir užimtumo, socialinių klausimų, švietimo ir regioninės politikos sričių atstovus;

98.   primena, kad finansinės Europoje gyvenančių imigrantų perlaidos yra labai veiksmingas būdas finansuoti vyresnio amžiaus žmonių pragyvenimą besivystančiose šalyse;

99.   pažymi, kad imigracijos politika turi būti orientuota į nediskriminavimą, ja turi būti siekiama didesnės Europoje jau gyvenančių ir joje dar tik apsigyvensiančių migrantų teisinės, socialinės ir visuomeninės lygybės;

100.   mano, kad darbuotoją migrantą lydintys šeimos nariai turėtų gauti leidimą gyventi ir, prireikus, leidimą dirbti;

101.   pabrėžia, kad moterys migrantės atlieka svarbų vaidmenį, ir ragina valstybes nares vykdant integracijos politiką suteikti joms tokią vietą, kokios jos nusipelnė, ir užtikrinti visas jų teises;

102.   ragina valstybes nares kito vadovų susitikimo darbotvarkėje numatyti keitimąsi nuomonėmis apie demografinius pokyčius ir pažangiąją patirtį aktyvaus senėjimo, jaunimo užimtumo, šeimos politikos ir migrantų integracijos srityse;

103.   džiaugiasi Komisijos įsipareigojimu bendradarbiaujant su Europos demografijos forumu kas dveji metai pateikti esamos padėties ataskaitą; pageidauja, kad šioje ataskaitoje taip pat būtų įvertintas politinių priemonių, kurias valstybės narės įgyvendina atitinkamose srityse, poveikis; remia Komisijos ketinimą kas dvejus metus vieną savo ataskaitos skyrių paskirti nevaisingumui ir į šią ataskaitą įtraukti skyrių dėl Europos Sąjungos pasirengimo demografiniams pokyčiams; ragina Komisiją sukurti demografinių pokyčių įvairiose valstybėse narėse ir Europos Sąjungoje stebėjimo bei analizės rodiklių sistemą;

104.   pažymi, kad Europos demografijos ateitis kelia naujų sunkumų dėl demokratinių priemonių ir kelių, kuriais įvairūs Europos veikėjai gali reikšti savo nuomonę ir daryti įtaką politiniams sprendimams; itin svarbus senėjančios visuomenės aspektas yra politinis nepilnamečių atstovavimas, kurie yra visų Bendrijos gyventojų ateitis (taigi ir politinė ateitis) ir kurie dar negali reikšti savo nuomonės ir daryti įtakos sprendimams; dėl įvairių priežasčių imigrantams (ir suaugusiems, ir jų vaikams) nelengva pasiekti, kad juos išgirstų; mano, kad socialinių grupių (ypač nepilnamečių) balso ir politinio atstovavimo, kurio joms šiuo metu trūksta, klausimas yra itin svarbus aspektas, apie kurį reikia nuodugniai ir plačiai diskutuoti;

105.   ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti Sąjungos piliečių žinias apie Europos demografinius iššūkius, pvz., šiuo klausimu rengti kampanijas ir bandomuosius projektus;

o
o   o

106.   paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams.

(1) OL C 115, 1997 4 14, p. 238. (2) OL C 104, 1998 4 6, p. 222. (3) OL C 232, 2001 8 17, p. 381. (4) OL C 292 E, 2006 12 1, p. 131. (5) OL C 305 E, 2006 12 14, p. 141. (6) OL C 161, 2007 7 13, p. 66. (7) OL L 204, 2006 7 26, p. 23. (8) OL L 348, 1992 11 28, p. 1 (9) OL L 145, 1996 6 19, p. 4. (10) OL L 14, 1998 1 20, p. 9. (11) OL L 303, 2000 12 2, p .16. (12) OL L 210, 2006 7 31, p. 25. (13) OL L 168, 2007 6 28, p. 18.