2008 m. sausio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, įgyvendinančio Reglamento (EB) Nr. 168/2007 nuostatas dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2007-2012 m. daugiametės programos priėmimo (COM(2007)0515 – C6-0322/2007 – 2007/0189(CNS))

P6_TA(2008)0014 A6-0514/2007

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2007)0515),

–   atsižvelgdamas į Tarybos reglamento (EB) Nr. 168/2007 5 straipsnio 1 dalį, kuria vadovaudamasi Taryba konsultavosi su Parlamentu (C6–0322/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6–0514/2007),

1.   pritaria iš dalies pakeistam Komisijos pasiūlymui;

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina keisti tekstą, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai Pakeitimas 1 1 konstatuojamoji dalis (1)  Kad Agentūra galėtų tinkamai vykdyti savo užduotis, tikslios jos veiklos teminės sritys turėtų būti nustatytos daugiametėje programoje, apimančioje penkerius metus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 168/2007 5 straipsnio 2 dalyje. (1)  Kad Agentūra galėtų tinkamai vykdyti savo užduotis ir, atsižvelgiant į Agentūros įsteigimo tikslus, tikslios jos veiklos teminės sritys turėtų būti nustatytos daugiametėje programoje, apimančioje penkerius metus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 168/2007 5 straipsnio 2 dalyje Pakeitimas 2 2 konstatuojamoji dalis (2)  Programos nustatomos Agentūros veiklos teminės sritys turėtų apimti kovą su rasizmu, ksenofobija ir susijusiu nepakantumu. (2)  Programos nustatomos Agentūros veiklos teminės sritys turėtų apimti kovą su rasizmu, ksenofobija ir susijusiu nepakantumu ir asmenų, priklausančių etninėms ir tautinėms mažumoms, teisių apsaugą. Pakeitimas 3 5 konstatuojamoji dalis (5)  Programa turėtų apimti nuostatas, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad jos veikla papildytų kitų Bendrijos ir Sąjungos organų, biurų ir agentūrų funkcijas, taip pat Europos Tarybos ir kitų tarptautinių organizacijų pagrindinių teisių srityje vykdomą veiklą. Su šia daugiamete programa labiausiai susiję Bendrijos organai ir agentūros yra Europos lyčių lygybės institutas, įsteigtas 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1922/2006, įsteigiančiu Europos lyčių lygybės institutą, ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno pareigybė, įsteigta 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo; todėl reikėtų atsižvelgti į jų tikslus. (5)  Programa turėtų apimti nuostatas, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad jos veikla papildytų kitų Bendrijos ir Sąjungos organų, biurų ir agentūrų funkcijas, taip pat Europos Tarybos ir kitų tarptautinių organizacijų pagrindinių teisių srityje vykdomą veiklą. Su šia daugiamete programa labiausiai susiję Bendrijos organai ir agentūros yra Europos lyčių lygybės institutas, įsteigtas 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1922/2006, įsteigiančiu Europos lyčių lygybės institutą, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno pareigybė, įsteigta 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo, ir Europos ombudsmenas; todėl reikėtų atsižvelgti į jų tikslus ir funkcijas. Pakeitimas 4 6 a konstatuojamoji dalis (nauja) (6a)  Pagal Reglamento (EB) Nr. 168/2007 5 straipsnio 3 dalį, Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos prašymu, Agentūra taip pat gali veikti kitose nei teminėse srityse, nustatytose pagal Daugiametę programą, jei yra pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Pakeitimas 5 7 a konstatuojamoji dalis (nauja) (7a)  Daugiametėje programoje apibrėžiamos teminės sritys, kuriose Agentūra turėtų dirbti, o Agentūros užduotys yra apibrėžtos Reglamento (EB) Nr. 168/2007 4 straipsnyje, kuriame ypač minima užduotis didinti visuomenės informuotumą apie pagrindines teises ir aktyviai platinti informaciją apie Agentūros veiklą. Pakeitimas 6 7 b konstatuojamoji dalis (nauja) (7b)  Visi žmonės gimsta lygūs, taigi žmogaus teisės yra nedalomos ir neliečiamos. Pakeitimas 7 7 c konstatuojamoji dalis (nauja) (7c)  Būtina stebėti, kad ES institucijos ir visos valstybės narės laikytųsi visų tarptautinių žmogaus teisių konvencijų, kurias pasirašė valstybės narės. Pakeitimas 8 7 d konstatuojamoji dalis (nauja) (7d)  Agentūra turėtų reguliariai teikti ataskaitas Europos Parlamentui. Pakeitimas 9 1 straipsnio 1 a dalis (nauja) 1a.  Praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo Daugiametės programos priėmimo datos, Komisija gali savo, Tarybos, Europos Parlamento arba Agentūros valdybos iniciatyva pasiūlyti persvarstyti programą pagal Reglamento (EB) Nr. 168/2007 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą. Pakeitimas 10 1 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas gali pareikalauti, kad Agentūra ištirtų tam tikrus veiksmus arba susirūpinimą keliančius klausimus. Pakeitimas 11 1 a straipsnis (naujas) 1a straipsnis Užduotys Išskirtinėmis ir pagrįstomis aplinkybėmis Agentūra gali suformuluoti ir paskelbti išvadas ir nuomones teminėse srityse, nenurodytose 2 straipsnyje. Tokiomis aplinkybėmis Komisijai, Tarybai ir Europos Parlamentui turi būti siunčiamas pranešimas apie priemones, kurių buvo imtasi. Pakeitimas 12 2 straipsnio įvadinė dalis Teminės sritys yra šios: Vykdydama savo darbą šiose teminėse srityse, Agentūra, nepažeisdama 1 straipsnio 2a dalies ir 1a straipsnio nuostatų, siekia nustatyti, kokie ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai veiksniai skatina gerbti žmogaus teises tose srityse, arba kokie veiksniai gali būti pradinės žmogaus teisių pažeidimo priežastys: Pakeitimas 13 2 straipsnio b punktas b) diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos arba dėl priklausymo mažumoms; b) diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos arba dėl priklausymo tradicinėms tautinėms arba kalbinėms mažumoms ir bet kokia diskriminacija keliais pagrindais (daugialypė diskriminacija); Pakeitimas 14 2 straipsnio j punktas j) teisė į veiksmingą ir nepriklausomą teisinę gynybą. j) teisė į veiksmingą ir nepriklausomą teisinę gynybą, susijusią su kaltinamųjų ir įtariamųjų teisėmis. Pakeitimas 15 2 straipsnio j a punktas (naujas) ja) didžiulis skurdas ir socialinė atskirtis. Pakeitimas 16 3 straipsnio 1 dalis 1.  Įgyvendindama šią programą, Agentūra užtikrina tinkamą veiklos koordinavimą su atitinkamais Bendrijos organais, biurais ir agentūromis, valstybėmis narėmis, tarptautinėmis organizacijomis ir pilietine visuomene Reglamento (EB) Nr. 168/2007 7, 8 ir 10 straipsniuose nustatytomis sąlygomis. 1.  Įgyvendindama šią programą, Agentūra užtikrina tinkamą bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą su atitinkamais Bendrijos organais, biurais ir agentūromis, valstybėmis narėmis, tarptautinėmis organizacijomis ir pilietine visuomene Reglamento (EB) Nr. 168/2007 7, 8 ir 10 straipsniuose nustatytomis sąlygomis. Pakeitimas 17 3 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Agentūra aktyviai bendradarbiauja su šalimis kandidatėmis pagrindinių teisių srityje siekdama padėti suderinti jų teisę su Bendrijos teise. Pakeitimas 18 3 straipsnio 3 dalis 3.  Agentūra nagrinėja su diskriminacija dėl lyties susijusius klausimus tik vykdydama veiklą, susijusią su bendrųjų diskriminacijos klausimų, numatytų 2 straipsnio b punkte, nagrinėjimu, ir tiek, kiek ją būtina vykdyti, atsižvelgdama į tai, kad bendrieji Europos lyčių lygybės instituto, įsteigto Reglamentu (EB) Nr. 1922/2006, tikslai yra prisidėti prie lyčių lygybės skatinimo ir ją įtvirtinti, įskaitant lyčių aspekto integravimą į visas Bendrijos politikos sritis ir pagal ją parengtas nacionalinės politikos sritis, bei kova su diskriminacija dėl lyties ir ES piliečiams pabrėžti lyčių lygybės svarbą teikiant techninę pagalbą Bendrijos institucijoms, visų pirma Komisijai, ir valstybių narių institucijoms. 3.  Agentūra nagrinėja su diskriminacija dėl lyties susijusius klausimus, ypač daugeriopos diskriminacijos atvejus, tik vykdydama veiklą, susijusią su bendrųjų diskriminacijos klausimų, numatytų 2 straipsnio b punkte, nagrinėjimu, ir tiek, kiek ją būtina vykdyti, paisydama Europos lyčių lygybės instituto, įsteigto Reglamentu (EB) Nr. 1922/2006, tikslų ir funkcijų. Agentūros ir instituto bendradarbiavimo detalės nustatomos susitarimo memorandume pagal Reglamento (EB) Nr. 168/2007 7 straipsnio nuostatas.

2008 m. sausio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, įsteigiančio Europos policijos biurą (EUROPOLĄ) (COM(2006)0817 – C6-0055/2007 – 2006/0310(CNS))

P6_TA(2008)0015 A6-0447/2007

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą (COM(2006)0817),

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 30 straipsnio 1 dalies b punktą, 30 straipsnio 2 dalį ir 34 straipsnio 2 dalies c punktą,

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 39 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0055/2007),

–   atsižvelgdamas į Protokolą dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos teisės sistemą, pagal kurį Taryba konsultavosi su Parlamentu,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 ir 51 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A6-0447/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   mano, kad pasiūlyme dėl teisės akto nurodyta finansinė orientacinė suma turi būti suderinta su naujojoje Daugiametėje finansinėje programoje (DFP) nustatyta didžiausia leistina 3a išlaidų kategorijos suma ir su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1) (TIS) 47 punkto nuostatomis;

3.   primena, kad Biudžeto komiteto pateikta nuomonė nekliudo taikyti procedūros, nustatytos pagal TIS 47 punktą, kuris taikomas Europos policijos biuro steigimui;

4.   ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį;

5.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

6.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

7.   ragina Tarybą pagal Lisabonos Sutarties projekto nuostatas dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei Tarybos sprendimas, įsteigiantis Europos policijos biurą, nebus priimtas iki 2008 m. birželio mėn.;

8.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai Pakeitimas 1 1 a nurodomoji dalis (nauja) atsižvelgdama į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento1 (Finansinį reglamentą), o ypač į jo 185 straipsnį, _____________ 1 OL L 248, 2002 9 16, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006 (OL L 390, 2006 12 30, p. 1). Pakeitimas 2 1 b nurodomoji dalis (nauja) atsižvelgdama į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo1, o ypač į jo 47 punktą, _____________ 1OL C 139, 2006 6 14, p. 1. Pakeitimas 3 4 a konstatuojamoji dalis (nauja) (4a)  Taryba dar nepriėmė pamatinio sprendimo dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teismų bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos. Norint, kad Europolas laikytųsi savo įgaliojimų, numatytų teisės sistemoje, kuria visapusiškai užtikrinama Europos piliečių duomenų apsauga, labai svarbu, kad įsigaliotų šis pamatinis sprendimas. Taigi būtina, kad Taryba šį pamatinį sprendimą priimtų kuo greičiau. Pakeitimas 4 4 b konstatuojamoji dalis (nauja) (4b)  Europos Parlamentas 1999 m. balandžio 13 d. rekomendacijoje Tarybai "Dėl Europolo: parlamentinės priežiūros stiprinimas ir galių išplėtimas"1 ragina įtraukti Europolą į institucinę Europos Sąjungos sąrangą ir Parlamentui suteikti teisę vykdyti demokratinę jo priežiūrą. ________________ 1 OL C 219, 1999 7 30, p. 101. Pakeitimas 5 4 c konstatuojamoji dalis (nauja) (4c)  Europos Parlamentas 2002 m. gegužės 30 d. rekomendacijoje Tarybai dėl būsimos Europolo plėtros ir visiško jo įsiliejimo į institucinę Europos Sąjungos sistemą1 ir 2003 m. balandžio 10 d. rekomendacijoje Tarybai dėl būsimos Europolo plėtros2 siūlo suteikti Europolui Bendrijos įstaigos statusą. ________________ 1 OL C 187 E, 2003 8 7, p. 144. 2 OL C 64 E, 2004 3 12, p. 588. Pakeitimas 6 5 konstatuojamoji dalis (5)  Įsteigus Europolą kaip iš bendrojo Europos Bendrijų biudžeto finansuojamą Europos Sąjungos agentūrą svarbesnis taps Europos Parlamento vaidmuo kontroliuojant Europolą, nes Europos Parlamentas dalyvaus priimant biudžetą. (5)  Įsteigus Europolą kaip iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto finansuojamą Europos Sąjungos agentūrą svarbesnis taps Europos Parlamento vaidmuo kontroliuojant Europolą ir sustiprės demokratinė jo priežiūra, nes Europos Parlamentas dalyvaus priimant biudžetą, įskaitant personalo planą, ir tvirtinant biudžeto įvykdymą. Pakeitimas 7 6 a konstatuojamoji dalis (nauja) (6a)  Su Europolo įsteigimu siejasi siekis priimti tarpinstitucinį susitarimą, kuriame būtų apibrėžti pagrindiniai Europos reguliavimo agentūroms taikomi reikalavimai tam, kad esamų ir būsimų agentūrų struktūra prisidėtų prie aiškumo, skaidrumo ir teisinio tikrumo. Pakeitimas 8 8 a konstatuojamoji dalis (nauja) (8a)  Išplėtus Europolo veiklos galias vis dar reikia didinti jo demokratinę atskaitomybę. Pakeitimas 9 13 konstatuojamoji dalis (13)  Būtina paskirti duomenų apsaugos pareigūną, kuris veikdamas savarankiškai turėtų užtikrinti, kad duomenys bus tvarkomi teisėtai ir kad bus laikomasi šio sprendimo nuostatų, reglamentuojančių asmens duomenų, taip pat ir Europolo darbuotojų asmens duomenų, tvarkymą; jis yra saugomas pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 24 straipsnį. (13)  Būtina paskirti duomenų apsaugos pareigūną, kuris veikdamas savarankiškai turėtų užtikrinti, kad duomenys bus tvarkomi teisėtai ir kad bus laikomasi šio sprendimo nuostatų, reglamentuojančių asmens duomenų, taip pat ir Europolo darbuotojų asmens duomenų, tvarkymą; jis yra saugomas pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 24 straipsnį. Vykdydamas savo pareigas duomenų apsaugos pareigūnas turėtų bendradarbiauti su duomenų apsaugos pareigūnais, paskirtais pagal Bendrijos teisę. Pakeitimas 10 14 konstatuojamoji dalis (14)  Turėtų būti ne tik supaprastintos esamas duomenų tvarkymo sistemas reglamentuojančios nuostatos, bet ir išplėstos Europolo galimybės kurti ir administruoti kitas duomenų tvarkymo sistemas, naudojamas jo užduotims atlikti; tokios duomenų tvarkymo priemonės turėtų būti kuriamos ir jomis turėtų būti naudojamasi pagal bendruosius duomenų apsaugos principus, taip pat pagal išsamias Tarybos nustatytas taisykles. (14)  Turėtų būti ne tik supaprastintos esamas duomenų tvarkymo sistemas reglamentuojančios nuostatos, bet ir Europolui suteiktos galimybės kurti ir administruoti kitas duomenų tvarkymo sistemas, naudojamas jo užduotims atlikti; tokios duomenų tvarkymo priemonės turėtų būti kuriamos ir jomis turėtų būti naudojamasi pagal bendruosius duomenų apsaugos principus, įteisintus Bendrijos teisėje ir 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvencijoje Nr. 108 dėl asmenų apsaugos automatizuotai tvarkant asmens duomenis, taip pat pagal išsamias Tarybos taisykles, nustatytas po konsultacijų su Europos Parlamentu. Pakeitimas 11 19 konstatuojamoji dalis (19)  Turėtų būti pagerintos galimybės Europolui bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ir institucijomis, siekiant užtikrinti atitiktį Europos Sąjungos bendrai politikai šioje srityje, taip pat patvirtinus naujas nuostatas, reglamentuojančias tokio bendradarbiavimo ateityje sąlygas. (19)  Turėtų būti pagerintos Europolo galimybės bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ir institucijomis, siekiant užtikrinti atitiktį Europos Sąjungos bendrai politikai šioje srityje ir užtikrinti, kad trečiosios šalys ir institucijos teiktų deramo lygio asmens duomenų apsaugą, pasitelkiant naujas Tarybos po konsultacijų su Europos Parlamentu patvirtintas taisykles, reglamentuojančias tokio bendradarbiavimo ateityje sąlygas. Pakeitimas 12 1 straipsnio 1 dalis 1.  Šiuo sprendimu įsteigiama Europos Sąjungos agentūra – Europos policijos biuras (toliau – Europolas). Europolo būstinė yra Hagoje, Nyderlanduose. 1.  Šiuo sprendimu įsteigiama Europos Sąjungos agentūra – Europos policijos biuras (toliau – Europolas). Ši agentūra įsteigta pagal Finansinio reglamento 185 straipsnį ir pagal Tarpinstitucinio susitarimo (TIS) 47 punktą. Europolo būstinė yra Hagoje, Nyderlanduose. Pakeitimas 13 5 straipsnio 1 dalies a punktas a) rinkti, kaupti, tvarkyti, analizuoti ir keistis informacija bei žvalgybos duomenimis, kuriuos perduoda valstybių narių valdžios institucijos, trečiosios šalys arba kiti vieši ar privatūs juridiniai asmenys; a) rinkti, kaupti, tvarkyti, analizuoti ir keistis informacija bei žvalgybos duomenimis, kuriuos perduoda valstybių narių valdžios institucijos, trečiosios šalys arba kiti vieši ar privatūs juridiniai asmenys; privačių juridinių asmenų teikiama informacija, prieš ją perduodant Europolui, turi būti teisėtai surinkta ir sutvarkyta pagal nacionalinius teisės aktus, kuriais įgyvendinama 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo1, o Europolui suteikiama teisė gauti duomenis tik kiekvienu atskiru atveju konkrečiai nurodytais tikslais ir valstybėms narėms vykdant teisminę priežiūrą; papildomas apsaugos priemones turi numatyti Europolas, pasikonsultavęs su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir Jungtine priežiūros institucija; _______________________________ 1 OL L 281, 1995 11 23, p. 31. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1). Pakeitimas 14 6 straipsnio 2 dalis 2.  Tais atvejais, kai jungtinė tyrimo grupė sudaroma euro valiutos padirbinėjimo atvejams tirti, Europolo pareigūnas gali būti paskirtas vadovauti tyrimui ir yra tiesiogiai atskaitingas grupės vadovui. Jei nesutampa taip paskirto Europolo pareigūno ir grupės vadovo nuomonės, viršenybę turi grupės vadovo nuomonė. 2.  Tais atvejais, kai jungtinė tyrimo grupė sudaroma euro valiutos padirbinėjimo atvejams tirti arba 5 straipsnio 2 dalyje išvardytoms užduotims atlikti, Europolo pareigūnas gali būti paskirtas vadovauti tyrimui ir yra tiesiogiai atskaitingas grupės vadovui. Jei nesutampa taip paskirto Europolo pareigūno ir grupės vadovo nuomonės, viršenybę turi grupės vadovo nuomonė. Pakeitimas 15 8 straipsnio 2 dalis 2.  Nacionalinis padalinys yra ryšių tarp Europolo ir kompetentingų nacionalinių institucijų palaikymo įstaiga. Tačiau valstybės narės gali leisti tiesioginį ryšį tarp paskirtųjų kompetentingų institucijų ir Europolo palaikyti atitinkamos valstybės narės nustatytomis sąlygomis, kuriose gali būti numatytas reikalavimas prieš tai susisiekti su nacionaliniu padaliniu. 2.  Nacionalinis padalinys yra vienintelė ryšių tarp Europolo ir kompetentingų nacionalinių institucijų palaikymo įstaiga. Tačiau valstybės narės gali leisti tiesioginį ryšį tarp paskirtųjų kompetentingų institucijų ir Europolo palaikyti atitinkamos valstybės narės nustatytomis sąlygomis, kuriose gali būti numatytas reikalavimas prieš tai susisiekti su nacionaliniu padaliniu. Nacionalinis padalinys tuo pat metu gauna iš Europolo visą informaciją, kuria tiesiogiai keitėsi Europolas ir paskirtosios kompetentingos institucijos. Nacionalinio padalinio ir kompetentingų institucijų santykius reguliuoja nacionalinė teisė ir ypač atitinkami konstituciniai reikalavimai. Pakeitimas 16 9 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa Toks pirmosios pastraipos d punkte numatytas dvišalis keitimasis informacija taip pat gali apimti nusikaltimus, nepriklausančius Europolo kompetencijai, jei tai leidžia nacionalinė teisė. Toks pirmosios pastraipos d punkte numatytas dvišalis keitimasis informacija taip pat gali apimti nusikaltimus, nepriklausančius Europolo kompetencijai, jei tai leidžia nacionalinė teisė. Tokiu atveju Europolas nelaikomas atsakingu už informacijos, kuria pasikeista, turinį. Pakeitimas 17 10 straipsnio 2 dalis 2.  Europolas taip pat gali tvarkyti duomenis, kad nustatytų, ar šie duomenys yra svarbūs jo užduotims ir gali būti įtraukti į vieną iš jo informacinių sistemų. 2.  Europolas taip pat gali tvarkyti duomenis, kad nustatytų, ar šie duomenys yra svarbūs jo užduotims ir gali būti įtraukti į vieną iš jo informacinių sistemų. Tokiu atveju šie duomenys tvarkomi tik tam, kad būtų nustatyta jų svarba. Pakeitimas 18 10 straipsnio 3 dalis (3)  Jei Europolas ketina kurti duomenų tvarkymo sistemą, išskyrus 11 straipsnyje nurodytą Europolo informacinę sistemą arba 14 straipsnyje nurodytas analizei skirtas darbo bylas, Taryba kvalifikuota balsų dauguma, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, nustato sąlygas, kuriomis Europolas gali tai daryti. Tinkamai atsižvelgus į 26 straipsnyje nurodytus principus, šios sąlygos visų pirma reglamentuoja prieigą prie duomenų ir jų naudojimą, taip pat duomenų laikymo ir panaikinimo terminus. 3.  Jei Europolas ketina kurti duomenų tvarkymo sistemą, išskyrus 11 straipsnyje nurodytą Europolo informacinę sistemą arba 14 straipsnyje nurodytas analizei skirtas darbo bylas, Taryba kvalifikuota balsų dauguma, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, nustato sąlygas, kuriomis Europolas gali tai daryti. Tinkamai atsižvelgus į 26 straipsnyje nurodytus principus, šios sąlygos visų pirma reglamentuoja prieigą prie duomenų ir jų naudojimą, taip pat duomenų laikymo ir panaikinimo terminus. Taryba, prieš priimdama šį sprendimą, konsultuojasi su Europolo jungtine priežiūros institucija ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu. Pakeitimas 19 10 straipsnio 5 dalis 5.  Vadovaudamasis gerąja patirtimi ir taikydamas atvirus standartus Europolas imasi visų priemonių užtikrinti, kad jo duomenų tvarkymo sistemos būtų suderinamos su valstybių narių duomenų tvarkymo sistemomis, ypač su duomenų tvarkymo sistemomis, kurias naudoja su Bendrija ir Europos Sąjunga susijusios institucijos, su kuriomis Europolas gali užmegzti santykius pagal 22 straipsnį. 5.  Vadovaudamasis gerąja patirtimi ir taikydamas atvirus standartus Europolas imasi visų priemonių užtikrinti, kad jo duomenų tvarkymo sistemos būtų suderinamos su valstybių narių duomenų tvarkymo sistemomis, ypač su duomenų tvarkymo sistemomis, kurias naudoja su Bendrija ir Europos Sąjunga susijusios institucijos, su kuriomis Europolas gali užmegzti santykius pagal 22 straipsnį. Leidimas sujungti sistemas suteikiamas, kai Taryba, iš anksto pasikonsultavusi su atsakingu už duomenų apsaugą Europolo pareigūnu ir Jungtine priežiūros institucija, priima sprendimą, kuriame nustatomos taisyklės ir sąlygos, ypač susijusios su sujungimo poreikiu ir asmens duomenų naudojimo tikslais. Pakeitimas 20 11 straipsnio 1 dalis 1.  Europolas naudoja Europolo informacinę sistemą. Europolo informacinėje sistemoje paiešką tiesiogiai gali vykdyti nacionaliniai padaliniai, ryšių palaikymo pareigūnai, direktorius, direktoriaus pavaduotojai ir tinkamai įgalioti Europolo pareigūnai. 1.  Europolas naudoja Europolo informacinę sistemą. Europolo informacinėje sistemoje paiešką tiesiogiai gali vykdyti nacionaliniai padaliniai, ryšių palaikymo pareigūnai, direktorius, direktoriaus pavaduotojai ir tinkamai įgalioti Europolo pareigūnai. Nacionaliniai padaliniai iš informacijos sistemos, susijusios su asmenimis, išvardytais 12 straipsnio 1 dalies b punkte, tiesiogiai gali gauti tik tapatybės duomenis, išvardytus 12 straipsnio 2 dalyje. Norėdami atlikti konkrečių duomenų paiešką nacionaliniai padaliniai išsamius duomenis gali gauti kreipęsi į ryšių palaikymo pareigūnus. Pakeitimas 21 12 straipsnio 1 dalies b punktas (b) asmenis, dėl kurių pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę yra svarių priežasčių manyti, kad jie padarys nusikalstamas veikas, priskiriamas Europolo kompetencijai. b) asmenis, dėl kurių pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę yra faktinės informacijos arba svarių priežasčių, leidžiančių manyti, kad jie padarys nusikalstamas veikas, priskiriamas Europolo kompetencijai. Pakeitimas 22 12 straipsnio 4 a dalis (nauja) 4a.  Tam tikro pobūdžio duomenys, susiję su rasine arba tautine kilme, politinėmis pažiūromis, religiniais arba filosofiniais įsitikinimais, naryste partijose arba profesinėse sąjungose, seksualine orientacija arba sveikata, neturi būti tvarkomi, išskyrus būtinus atvejus, kai jie tvarkomi atsižvelgiant į tai, kiek tai reikalinga konkrečiu atveju, ir laikantis specialių apsaugos nuostatų. Pakeitimas 23 19 straipsnio 1 dalis 1.  Tik valstybių narių kompetentingos institucijos perduoda arba naudoja iš bet kurių Europolo duomenų tvarkymo bylų paimtus asmens duomenis, siekdamos užkirsti kelią Europolo kompetencijai priskiriamiems nusikaltimams ir kovoti su jais bei kitais sunkiais nusikaltimais. Europolas duomenis naudoja tik savo užduotims atlikti. 1.  Tik valstybių narių kompetentingos institucijos ir tik tuo tikslu, kuriuo duomenys buvo surinkti, bei kitais su tuo suderinamais tikslais perduoda arba naudoja iš bet kurių Europolo duomenų tvarkymo bylų paimtus asmens duomenis, siekdamos užkirsti kelią Europolo kompetencijai priskiriamiems nusikaltimams ir kovoti su jais bei kitais sunkiais nusikaltimais. Europolas duomenis naudoja tik savo užduotims atlikti. Pakeitimas 24 20 straipsnio 1 dalis 1.  Duomenis duomenų bylose Europolas laiko tik tol, kol jų reikia jo užduotims atlikti. Poreikis toliau laikyti duomenis peržiūrimas ne vėliau kaip praėjus trejiems metams nuo duomenų įvedimo. Informacinėje sistemoje laikomus duomenis peržiūri ir juos panaikina juos įvedęs padalinys. Duomenis, laikomus kitose Europolo duomenų bylose, peržiūri ir panaikina Europolas. Likus trims mėnesiams iki laikomų duomenų peržiūros termino Europolas automatiškai praneša apie tai valstybėms narėms. 1.  Duomenis duomenų bylose Europolas laiko tik tol, kol jų reikia jo užduotims atlikti. Įvedus duomenis, nepaisant 10 straipsnio 3 dalies, poreikis toliau laikyti duomenis peržiūrimas ir patvirtinamas dokumentais ne rečiau kaip kas dveji metai. Informacinėje sistemoje laikomus duomenis peržiūri ir juos panaikina juos įvedęs padalinys. Duomenis, laikomus kitose Europolo duomenų bylose, peržiūri ir panaikina Europolas. Likus trims mėnesiams iki laikomų duomenų peržiūros termino Europolas automatiškai praneša apie tai valstybėms narėms. Pakeitimas 25 21 straipsnis Tais atvejais, kai Europolas turi teisę pagal Europos Sąjungos, tarptautinės ar nacionalinės teisės aktus gauti kompiuterizuotą prieigą prie duomenų kitose nacionalinio arba tarptautinio pobūdžio informacinėse sistemose, jis gali jose atlikti asmens duomenų paiešką, jei tai būtina jo užduotims atlikti. Europolo prieigą prie šių duomenų ir jų naudojimą reglamentuoja taikytinos tokių Sąjungos, tarptautinės ar nacionalinės teisės aktų nuostatos, jei jos numato griežtesnes prieigos prie duomenų ir jų naudojimo taisykles nei šis sprendimas. Europolas negali naudotis šiais duomenimis pažeisdamas šį sprendimą. Tais atvejais, kai Europolas turi teisę pagal Europos Sąjungos, tarptautinės ar nacionalinės teisės aktus gauti kompiuterizuotą prieigą prie duomenų kitose nacionalinio arba tarptautinio pobūdžio informacinėse sistemose, jis gali jose atlikti asmens duomenų, susijusių tik su pavieniais konkrečiais atvejais, paiešką, vykdomą atsižvelgiant į tai, kiek tai būtina ir proporcinga jo užduotims atlikti, ir laikantis griežtų sąlygų, kurias numatė Europolas, pasikonsultavęs su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir Jungtine priežiūros institucija. Europolo prieigą prie šių duomenų ir jų naudojimą reglamentuoja taikytinos tokių Sąjungos, tarptautinės ar nacionalinės teisės aktų nuostatos, jei jos numato griežtesnes prieigos prie duomenų ir jų naudojimo taisykles nei šis sprendimas. Europolas negali naudotis šiais duomenimis pažeisdamas šį sprendimą. Pakeitimas 26 22 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas) da) atitinkamais Tarybos generalinio sekretoriato ir Europos Sąjungos Jungtinio situacijų centro padaliniais. Pakeitimas 27 22 straipsnio 5 a dalis (nauja) 5a.  Kai asmens duomenis perduoda Bendrijos institucijos ar įstaigos, Europolas turi būti laikomas Bendrijos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 45/2001 7 straipsnyje. Pakeitimas 28 24 straipsnio 1 dalies įvadinė dalis 1.  Europolas gali šio straipsnio 4 dalyje nustatytomis sąlygomis perduoti turimus asmens duomenis 23 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms, jei: 1.  Labai išskirtinėmis aplinkybėmis ir konkrečiais pavieniais atvejais Europolas gali šio straipsnio 4 dalyje nustatytomis sąlygomis perduoti turimus asmens duomenis 23 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms, jei: Pakeitimas 58 24 straipsnio 2 dalis 2.  Nukrypdamas nuo šio straipsnio 1 dalies, šio straipsnio 4 dalyje nustatytomis sąlygomis Europolas turimus asmens duomenis gali perduoti 23 straipsnio 1 dalyje nurodytoms trečiosioms institucijoms, jei Europolo direktorius mano, kad duomenis perduoti tikrai yra būtina siekiant apsaugoti atitinkamų valstybių narių pagrindinius interesus, kai tai atitinka Europolo tikslus arba yra būtina siekiant išvengti gresiančio pavojaus, susijusio su nusikaltimais ar teroristiniais išpuoliais. Europolo direktorius bet kokiomis aplinkybėmis svarsto atitinkamai institucijai taikytiną duomenų apsaugos lygį, kad suderintų šį duomenų apsaugos lygį su tais interesais. 2.  Nukrypdamas nuo 1 dalies, 4 dalyje nustatytomis sąlygomis Europolas turimus asmens duomenis konkrečiais pavieniais atvejais gali perduoti 23 straipsnio 1 dalyje nurodytoms trečiosioms institucijoms, jei Europolo direktorius mano, kad duomenis perduoti tikrai yra būtina siekiant apsaugoti atitinkamų valstybių narių pagrindinius interesus, kai tai atitinka Europolo tikslus arba yra būtina siekiant išvengti gresiančio pavojaus, susijusio su nusikaltimais ar teroristiniais išpuoliais. Europolo direktorius bet kokiomis aplinkybėmis įvertina, ar trečiojoje šalyje, į kurią gali būti perduodami duomenys, tinkamai laikomasi žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų, įvertina duomenų naudojimo paskirtį ir atitinkamai institucijai taikytiną duomenų apsaugos lygį, kad suderintų šį duomenų apsaugos lygį su tais interesais, taip pat įvertina informacijos mainų abipusiškumą ir nuolat informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją bei duomenų apsaugos priežiūros įstaigas apie sprendimus, priimtus įgyvendinant šį straipsnį. Pakeitimas 30 25 straipsnio 2 dalis 2.  Valdyba nustato įgyvendinimo taisykles, reglamentuojančias Europolo santykius su 22 straipsnyje nurodytomis įstaigomis ir agentūromis, susijusiomis su Bendrija ir Europos Sąjunga, taip pat Europolo ir šių įstaigų bei agentūrų keitimąsi asmens duomenimis. Prieš priimdama šį sprendimą valdyba konsultuojasi su jungtine priežiūros institucija. 2.  Valdyba nustato įgyvendinimo taisykles, reglamentuojančias Europolo santykius su 22 straipsnyje nurodytomis įstaigomis ir agentūromis, susijusiomis su Bendrija ir Europos Sąjunga, taip pat Europolo ir šių įstaigų bei agentūrų keitimąsi asmens duomenimis. Prieš priimdama šį sprendimą valdyba konsultuojasi su jungtine priežiūros institucija ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu. Pakeitimas 31 26 straipsnis Nepažeisdamas konkrečių šio sprendimo nuostatų, Europolas, rinkdamas, tvarkydamas ir naudodamas asmens duomenis, taiko principus, išdėstytus Tarybos pamatiniame sprendime 2007/XX/TVR dėl asmens duomenų apsaugos juos tvarkant policijos ir teisėsaugos institucijoms bendradarbiaujant baudžiamosiose bylose. Europolas šių principų laikosi rinkdamas, tvarkydamas ir naudodamas asmens duomenis, įskaitant neautomatizuotus duomenis, laikomus duomenų bylose, t. y. bet kokius struktūruotus asmens duomenis, prieinamus pagal konkrečius kriterijus. Nepažeisdamas konkrečių šio sprendimo nuostatų ir poreikio išlaikyti Europolo konvencijoje numatytas apsaugos priemones, Europolas, rinkdamas, tvarkydamas ir naudodamas asmens duomenis, taiko principus, išdėstytus Tarybos pamatiniame sprendime 2007/XX/TVR dėl asmens duomenų apsaugos juos tvarkant policijos ir teisėsaugos institucijoms bendradarbiaujant baudžiamosiose bylose. Europolas šių principų laikosi rinkdamas, tvarkydamas ir naudodamas asmens duomenis, įskaitant neautomatizuotus duomenis, laikomus duomenų bylose, t. y. bet kokius struktūruotus asmens duomenis, prieinamus pagal konkrečius kriterijus. Pakeitimas 32 27 straipsnio 1 dalis 1.  Europolas paskiria duomenų apsaugos pareigūną, kuris yra personalo narys. Jis yra tiesiogiai pavaldus valdybai. Vykdydamas savo pareigas, jis nepriima niekieno pavedimų. 1.  Europolas paskiria nepriklausomą duomenų apsaugos pareigūną, kuris yra personalo narys. Jis arba ji yra tiesiogiai pavaldus (-i) valdybai. Vykdydamas (-a) savo pareigas, jis (ji) nepriima niekieno pavedimų. Pakeitimas 33 27 straipsnio 5 dalis 5.  Kitas įgyvendinimo taisykles, susijusias su duomenų apsaugos pareigūnu, priima valdyba. Įgyvendinimo taisyklės reglamentuoja duomenų apsaugos pareigūno atranką, atleidimą iš pareigų, užduotis, pareigas ir įgaliojimus. 5.  Kitas įgyvendinimo taisykles, susijusias su duomenų apsaugos pareigūnu, priima valdyba. Įgyvendinimo taisyklės, be kita ko, reglamentuoja duomenų apsaugos pareigūno atranką, atleidimą iš pareigų, užduotis, pareigas, įgaliojimus ir jo nepriklausomybės apsaugos priemones. Pakeitimas 34 29 straipsnio 4 dalis 4.  Leisti susipažinti su asmens duomenimis atsisakoma, jei: 4.  Leisti susipažinti su asmens duomenimis atsisakoma, tik jei toks atsisakymas būtinas siekiant: (a) susipažinus su duomenimis galėtų kilti pavojus kokiai nors Europolo veiklos sričiai; (a) suteikti galimybę Europolui tinkamai vykdyti savo veiklą; (b) susipažinus su duomenimis galėtų kilti pavojus kokiam nors nacionaliniam tyrimui, kuriam Europolas padeda; (b) užtikrinti, kad nebūtų trukdoma kokiam nors nacionaliniam tyrimui, kuriam Europolas padeda; (c) susipažinus su duomenimis galėtų kilti pavojus trečiųjų šalių teisėms ir laisvėms. (c) apsaugoti trečiųjų šalių teises ir laisves. Pakeitimas 35 29 straipsnio 5 dalis 5.  Prieš priimdamas sprendimą dėl leidimo susipažinti su duomenimis Europolas konsultuojasi su atitinkamų valstybių narių kompetentingomis teisėsaugos institucijomis. Ar leisti susipažinti su duomenimis, įvestais į analizei skirtas darbo bylas, priklauso nuo Europolo bei dalyvaujančių atliekant analizę valstybių narių sutarimo ir tiesiogiai suinteresuotos (-ų) šių duomenų perdavimu valstybės (-ių) narės (-ių) sutarimo. Jei valstybė narė prieštarauja, kad būtų leista susipažinti su asmens duomenimis, ji apie prieštaravimą ir jo priežastis praneša Europolui. 5.  Paprastai neatsisakoma leisti pasinaudoti prieigos teise. Šio principo galima nesilaikyti tik tais atvejais, kai būtina apsaugoti kitą labai svarbią teisę. Prieš priimdamas sprendimą dėl leidimo susipažinti su duomenimis Europolas konsultuojasi su atitinkamų valstybių narių kompetentingomis teisėsaugos institucijomis. Ar leisti susipažinti su duomenimis, įvestais į analizei skirtas darbo bylas, priklauso nuo Europolo bei dalyvaujančių atliekant analizę valstybių narių sutarimo ir tiesiogiai suinteresuotos (-ų) šių duomenų perdavimu valstybės (-ių) narės (-ių) sutarimo. Jei valstybė narė prieštarauja, kad būtų leista susipažinti su asmens duomenimis, ji apie prieštaravimą ir jo priežastis praneša Europolui. Pakeitimas 36 29 straipsnio 6 dalis 6.  Jei viena ar daugiau valstybių narių arba Europolas prieštarauja, kad asmeniui būtų leista susipažinti su jo duomenimis, Europolas šiam asmeniui praneša, kad jis atliko patikrinimus, nepateikdamas jokios informacijos, galinčios jam atskleisti, ar Europolas tvarko jo asmens duomenis. 6.  Jei viena ar daugiau valstybių narių arba Europolas prieštarauja, kad asmeniui būtų leista susipažinti su jo duomenimis, Europolas šiam asmeniui praneša, kad jis atliko patikrinimus, nepateikdamas jokios informacijos, galinčios jam atskleisti, ar Europolas tvarko jo asmens duomenis. Duomenų valdytojas atsisakymo suteikti prieigą priežastis privalo nurodyti tokiu būdu, kad išimties taikymą būtų galima veiksmingai kontroliuoti, atsižvelgiant į 1987 m. rugsėjo 17 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją Nr. R (87) 15, kuria siekiama reglamentuoti asmens duomenų naudojimą policijos sektoriuje. Pakeitimas 38 36 straipsnio 9 dalies 1 pastraipa 9.  Valdyba kiekvienais metais tvirtina: 9.  Valdyba kiekvienais metais, pritarus Tarybai, tvirtina: (a)  Komisijai pateikiamą biudžeto sąmatos projektą ir preliminarų biudžeto projektą, įskaitant personalo planą, ir galutinį biudžetą; (a)  Komisijai pateikiamą biudžeto sąmatos projektą, įskaitant personalo plano projektą; (aa) pritarus biudžeto valdymo institucijai, Europolo biudžetą ir personalo planą; (b)  Europolo būsimos veiklos darbo programą, atsižvelgusi į valstybių narių veiklos reikalavimus bei finansinių ir darbuotojų išteklių Europole galimybes, Komisijai pateikus savo nuomonę; (b)  Europolo būsimos veiklos darbo programą, kiek įmanoma atsižvelgusi į valstybių narių veiklos reikalavimus bei turimus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, Komisijai pateikus savo nuomonę; (c)  Europolo veiklos praėjusiais metais bendrąją ataskaitą. (c)  Europolo veiklos praėjusiais metais bendrąją ataskaitą, kurioje pasiekti rezultatai visų pirma būtų lyginami su metinėje darbo programoje nurodytais tikslais. Pakeitimas 39 36 straipsnio 9 dalies 2 pastraipa Šie dokumentai pateikiami Tarybai, kuri juos tvirtina. Taryba juos taip pat perduoda Europos Parlamentui susipažinti. Šie dokumentai pateikiami Europos Parlamentui, kuris prireikus gali juos išnagrinėti, esant reikalui bendradarbiaudamas su nacionaliniais parlamentais. Pakeitimas 59 37 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys 1.  Europolui vadovauja direktorius, kurį Taryba išrenka iš valdybos pateikto ne mažiau kaip trijų kandidato sąrašo ir kvalifikuota balsų dauguma skiria ketverių metų vieną kartą atnaujinamai kadencijai. 1.  Europolui vadovauja direktorius, kurį paskiria valdyba pagal bendradarbiavimo (derinimo) procedūrą. Direktorius skiriamas atsižvelgiant į jo asmeninius nuopelnus, patirtį Europolo kompetencijos srityje bei administravimo ir vadovavimo įgūdžius. Ši bendradarbiavimo procedūra yra tokia: (a) po to, kai Komisija, paskelbusi kvietimą teikti kandidatūras ir taikydama skaidrią atrankos procedūrą, sudaro kandidatų sąrašą, kandidatai, prieš paskiriant direktorių, paprašomi susitikti su Europos Parlamento ir Tarybos nariais bei atsakyti į klausimus; (b) tada Europos Parlamentas ir Taryba gali pateikti savo nuomones ir nurodyti pageidaujamą kandidatų pirmumo tvarką; (c) valdyba, atsižvelgdama į šias nuomones, paskiria direktorių. Direktoriaus kadencijos trukmė – ketveri metai. 2.  Direktoriui padeda direktoriaus pavaduotojai, kurie šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka skiriami ketverių metų kadencijai su galimybe ją pratęsti vieną kartą. Jų užduotis išsamiau apibrėžia direktorius. 2.  Direktoriui padeda direktoriaus pavaduotojai, skiriami ketverių metų kadencijai su galimybe ją pratęsti vieną kartą. Jų užduotis išsamiau apibrėžia direktorius. 3.  Valdyba nustato atrankos kandidatų direktoriaus arba direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti taisykles. Šias taisykles iki jų įsigaliojimo patvirtina Taryba, kuri sprendimą priima kvalifikuota balsų dauguma. 3.  Valdyba nustato kandidatų direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti atrankos taisykles. Šias taisykles iki jų įsigaliojimo patvirtina Taryba, kuri sprendimą priima kvalifikuota balsų dauguma. Pakeitimas 41 37 straipsnio 4 dalies (g a) punktas (naujas) (ga) vykdo veiksmingas Europolo tikslų įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo procedūras; Pakeitimas 42 38 straipsnio 5 a dalis (nauja) 5a.  Tvarkant duomenis, susijusius su Europolo darbuotojais, taikomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001. Pakeitimas 43 41 straipsnio 1 dalis 1.  Europolo pajamas, neatmetant kitų rūšių įplaukų, sudaro Bendrijos subsidija, įtraukta į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (Komisijos skirsnis) nuo 2010 m. sausio 1 d. 1.  Europolo pajamas, neatmetant kitų rūšių įplaukų, sudaro Bendrijos subsidija, įtraukta į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (Komisijos skirsnis) nuo 2010 m. sausio 1 d. Kaip numatyta TIS, Europolo finansavimas priklauso nuo biudžeto valdymo institucijų susitarimo. Pakeitimas 44 41 straipsnio 3 dalis 3.  Direktorius parengia kitų finansinių metų Europolo pajamų ir išlaidų sąmatos projektą ir pateikia ją valdybai kartu su preliminariu personalo planu. Personalo planą sudaro nuolatinės arba laikinos pareigybės, yra nurodomi į Europolą komandiruoti nacionaliniai ekspertai ir aptariamais finansiniais metais Europole dirbsiančių darbuotojų skaičius, laipsnis ir kategorija. 3.  Direktorius parengia kitų finansinių metų Europolo pajamų ir išlaidų sąmatos projektą ir pateikia ją valdybai kartu su personalo plano projektu. Personalo plano projektą sudaro nuolatinės arba laikinos pareigybės, yra nurodomi į Europolą komandiruoti nacionaliniai ekspertai ir aptariamais finansiniais metais Europole dirbsiančių darbuotojų skaičius, laipsnis ir kategorija. Pakeitimas 45 41 straipsnio 6 dalis 6.  Komisija sąmatą siunčia Europos Parlamentui ir Tarybai (toliau – biudžeto valdymo institucija) kartu su preliminariu Europos Sąjungos biudžeto projektu. 6.  Komisija sąmatą siunčia Europos Parlamentui, kuris, atsižvelgiant į jo kompetenciją, gali prireikus ją patikrinti, ir Tarybai (toliau – biudžeto valdymo institucija) kartu su preliminariu Europos Sąjungos biudžeto projektu. Pakeitimas 46 42 straipsnio 8 a dalis (nauja) 8a.  Europos Parlamentui pareikalavus, direktorius pateikia jam visą informaciją, reikalingą tam, kad sklandžiai vyktų sprendimo dėl atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, kaip nustatyta Finansinio reglamento 146 straipsnio 3 dalyje. Pakeitimas 47 42 straipsnio 9 dalis 9.  Europos Parlamentas, Tarybai rekomendavus, iki n + 2 metų balandžio 30 d. patvirtina, kad Europolo direktorius įvykdė n metų biudžetą. 9.  Europos Parlamentas, atsižvelgęs į Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimtą rekomendaciją, iki n + 2 metų balandžio 30 d. patvirtina, kad Europolo direktorius įvykdė n metų biudžetą. Pakeitimas 48 43 straipsnis Pasikonsultavusi su Komisija, valdyba priima Europolui taikomas finansines taisykles. Jos negali nukrypti nuo 2002 m. gruodžio 23 d. Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002, išskyrus atvejus, kai tai būtina Europolo veikimui. Tvirtinant kiekvieną taisyklę, nukrypstančią nuo Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002, prieš tai reikia gauti Komisijos sutikimą. Biudžeto valdymo institucijai pranešama apie šiuos nukrypimus. Pasikonsultavusi su Komisija, valdyba priima Europolui taikomas finansines taisykles. Jos negali nukrypti nuo 2002 m. lapkričio 19 d. Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002, išskyrus atvejus, kai tai konkrečiai reikalinga Europolo veikimui. Tvirtinant kiekvieną taisyklę, nukrypstančią nuo Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002, prieš tai reikia gauti Komisijos sutikimą. Biudžeto valdymo institucijai pranešama apie šiuos nukrypimus. Pakeitimas 49 44 straipsnio 1 dalis Direktorius sukuria stebėsenos sistemą Europole einamų pareigų veiksmingumo ir našumo rodikliams rinkti. Direktorius sukuria stebėsenos sistemą Europole atliekamos veiklos veiksmingumo ir našumo rodikliams rinkti. Direktorius kasmet pateikia valdybai šios stebėsenos rezultatų ataskaitą. Pakeitimas 50 44 straipsnio 4 a dalis (nauja) Siekiant, kad būtų užtikrintos demokratinės diskusijos su pilietine visuomene ir būtų geriau kontroliuojama Europolo veikla, valdybos pirmininkas arba Europolo direktorius pristato Europolo ateinančių metų prioritetus jungtiniam komitetui, sudarytam iš Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų narių. Pakeitimas 51 45 straipsnis Remdamasi direktoriaus pasiūlymu ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo tos dienos, kai bus pradėtas taikyti šis sprendimas, valdyba patvirtina taisykles, reglamentuojančias susipažinimo su Europolo dokumentais tvarką, atsižvelgdama į principus ir ribas, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001. Remdamasi direktoriaus pasiūlymu ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo tos dienos, kai bus pradėtas taikyti šis sprendimas, valdyba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, patvirtina taisykles, reglamentuojančias susipažinimo su Europolo dokumentais tvarką, atsižvelgdama į principus ir ribas, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001. Pakeitimas 52 47 straipsnis Valdybos pirmininkas ir direktorius gali atvykti į Europos Parlamentą, kad aptartų bendro pobūdžio su Europolu susijusius klausimus. Valdybos pirmininkas ir direktorius pareikalavus atvyksta į Europos Parlamentą, kad aptartų bet kokius su Europolu susijusius klausimus. Pakeitimas 53 56 straipsnio 1 dalis 1.  Nukrypstant nuo 38 straipsnio, visos darbo sutartys, kurias iki šio sprendimo įsigaliojimo sudarė Europolo konvencija įsteigtas Europolas, bus įvykdytos. 1.  Nukrypstant nuo 38 straipsnio, visos darbo sutartys, kurias iki šio sprendimo įsigaliojimo sudarė Europolo konvencija įsteigtas Europolas, bus įvykdytos. Į papildomas su darbuotojais susijusias išlaidas, kurių gali susidaryti dėl šios nukrypti leidžiančios nuostatos, atsižvelgiama susitarime dėl Europolo finansavimo, kuris turi būti pasiektas pagal TIS 47 punktą. Pakeitimas 54 56 straipsnio 2 dalis 2.  Visiems pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis dirbantiems darbuotojams suteikiama galimybė sudaryti sutartis pagal Reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 nustatytų kitų Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a dalį; jiems suteikiami įvairūs personalo plane nurodyti laipsniai. Šiuo tikslu leidimą sudaryti sutartis turinti institucija per dvejus metus nuo tos dienos, kai bus pradėtas taikyti šis sprendimas, parengs vidaus atrankos sistemą, skirtą Europolo darbuotojams, dirbusiems Europole iki minėtos dienos; ši sistema leis patikrinti priimamų į darbą asmenų kompetenciją, našumą ir sąžiningumą. Su sėkmingai atranką perėjusiais kandidatais pagal Reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 nustatytų kitų Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a dalį bus sudaryta sutartis. 2.  Visiems pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis dirbantiems darbuotojams suteikiama galimybė sudaryti sutartis pagal Reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 nustatytų kitų Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a dalį; jiems suteikiami įvairūs personalo plane nurodyti laipsniai. Šiuo tikslu, pasitarusi su Europos personalo atrankos tarnyba, leidimą sudaryti sutartis turinti institucija per dvejus metus nuo tos dienos, kai bus pradėtas taikyti šis sprendimas, parengs vidaus atrankos sistemą, skirtą Europolo darbuotojams, dirbusiems Europole iki minėtos dienos; ši sistema leis patikrinti priimamų į darbą asmenų kompetenciją, našumą ir sąžiningumą. Šios atrankos procesą stebi Komisija. Atrankos rezultatai skelbiami viešai. Su sėkmingai atranką perėjusiais kandidatais pagal Reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 nustatytų kitų Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a dalį bus sudaryta sutartis. Biudžeto valdymo institucijai kartu su preliminariu Europos Sąjungos biudžeto projektu perduodamame personalo plano projekte aiškiai nurodoma, kuriuos etatus užima darbuotojai, įdarbinti pagal Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, ir kuriuos etatus užima darbuotojai, įdarbinti pagal Europolo tarnybos nuostatus. Pakeitimas 55 57 straipsnio 3 dalies 2 a pastraipa (nauja) Šiame sprendime nustatyta Bendrijos subsidija Europolui jokiu būdu negali būti naudojama padengti išlaidoms, kurios susijusios su Europolo iki šio sprendimo įsigaliojimo pagal Europolo konvenciją prisiimtais įsipareigojimais. Pakeitimas 62 62 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Šis sprendimas peržiūrimas ne vėliau kaip praėjus trims mėnesiams po to, kai įsigalios Lisabonoje pasirašyta Sutartis, iš dalies keičianti Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį.

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

2008 m. sausio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl veiksmingesnės Pietų Kaukazui skirtos ES politikos: nuo pažadų prie darbų (2007/2076(INI))

P6_TA(2008)0016 A6-0516/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Pietų Kaukazo ir visų pirma į savo 2004 m. vasario 26 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl ES politikos Pietų Kaukazo regiono atžvilgiu(1),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Juodosios jūros sinergija – Nauja regioninio bendradarbiavimo iniciatyva" (COM(2007)0160),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo (COM(2006)0726),

–   atsižvelgdamas į kartu su Armėnija, Azerbaidžanu ir Gruzija priimtus Europos kaimynystės politikos (EKP) veiksmų planus,

–   atsižvelgdamas į Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP), kuri yra glaudžiai susijusi su kartu priimtų veiksmų planų, kurie pakeičia techninę paramą, iki šiol teiktą pagal TACIS ir MEDA programas, įgyvendinimu,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos "Europos energetikos politika" COM(2007)0001,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 3 d. įvykusią Komisijos surengtą konferenciją dėl Europos kaimynystės politikos,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo(2),

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos rekomendaciją Nr. 1771 (2006) ir rezoliuciją Nr. 1525 (2006) dėl Pietų Kaukazo stabilumo pakto sukūrimo,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl bendrosios Europos užsienio politikos energetikos srityje kūrimo(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl Juodosios jūros regioninės politikos(4),

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos susitikimuose, vykusiuose 2006 m. gruodžio 14–15 d. ir 2007 m. birželio 21–22 d., pirmininkavimo pateiktas išvadas ir į Europos Tarybai pirmininkavusios Vokietijos 2007 m. birželio 15 d. pažangos ataskaitą "Europos kaimynystės politikos stiprinimas",

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 19–20 d. vykusio Tarybos ir valsybių narių atstovų Taryboje posėdžio metu priimtas išvadas dėl saugumo ir vystymosi ir ES įsipareigojimą įgyvendinti JTO Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo,

–   atsižvelgdamas į su Armėnija, Azerbaidžanu ir Gruzija sudarytus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 30 d. vykusio ES ir Armėnijos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto (PBK) devintojo susitikimo galutinį pareiškimą ir rekomendacijas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 12 d. vykusio ES ir Azerbaidžano PBK aštuntojo susitikimo galutinį pareiškimą ir rekomendacijas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 26 d. vykusio ES ir Gruzijos PBK devintojo susitikimo galutinį pareiškimą ir rekomendacijas,

–   atsižvelgdamas į neseniai Armėnijoje ir Azerbaidžane vykusius rinkimus į parlamentus ir į ESBO demokratinių institucijų ir žmogaus teisių tarnybos stebėjimo ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į 2007m. spalio 15 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1781 (2007) dėl Gruzijos ir Abchazijos konflikto ir JT stebėjimo misijos Gruzijoje įgaliojimų pratęsimo,

–   atsižvelgdamas į Tarybos pirmininkavimo deklaraciją 14818/07 dėl esamos padėties Gruzijoje ir deklaraciją 14809/07 dėl Eynulla Fatullayevo nuteisimo Azerbaidžane,

–   atsižvelgdamas į Baku iniciatyvą dėl bendradarbiavimo energetikos srityje vystymo ir į 2006 m. lapkričio 7 d. Briuselyje pasirašytą ES ir Azerbaidžano susitarimo memorandumą dėl strateginės partnerystės energetikos srityje,

–   atsižvelgdamas į ES įsipareigojimą siekti JT Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir į įsipareigojimą dėl Europos konsensuso dėl vystymosi(5),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos saugumo strategiją "Saugi Europa geresniame pasaulyje",

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos stebėsenos ataskaitas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A6-0516/2007),

A.   kadangi 2001 m. vasario 26 d. Bendrosios reikalų tarybos metu ES pareiškė norą atlikti aktyvesnį politinį vaidmenį Pietų Kaukazo regione, ieškoti būdų, kaip paremti pastangas, kurios dedamos siekiant išvengti konfliktų regione ir juos išspręsti bei dalyvauti vykstant atkūrimo po jų procesui,

B.   kadangi pradėjus veikti geležinkeliui Baku–Tbilisis–Karsas ne tik bus atvertas naujas koridorius tarp Pietų Kaukazo regiono, Turkijos ir Vakarų Europos, bet ir padidės Armėnijos izoliacija, o tai prieštarauja EKP tikslams, ir kadangi vis dėlto bus vadovaujamasi Aukšto lygio grupės transporto klausimais rekomendacijomis, o transporto koridoriaus tarp Europos, Kaukazo ir Azijos (TRACECA) ašis išlieka pagrindine transnacionaline Kaukazo ašimi, jungiančia visas regiono šalis,

C.   kadangi EKP išplėtimas įtraukiant Armėniją, Azerbaidžaną ir Gruziją yra svarbus žingsnis Sąjungai prisiimant įsipareigojimus šio regiono atžvilgiu, o sudaro sąlygas ES aktyviai dalyvauti įvykiuose Pietų Kaukaze ir suteikia šio regiono šalims galimybę glaudžiau bendradarbiauti su ES; kadangi siekiant motyvuoti Armėniją, Azerbaidžaną ir Gruziją vykdyti reformas būtina sukurti daugiau paskatų,

D.   kadangi EKP grindžiama bendromis vertybėmis ir veiksmingu politinių, ekonominių ir institucinių reformų įgyvendinimu ir joje nurodytas tikslas sukurti draugiškų kaimyninių valstybių, kuriose veiktų stipri demokratinė santvarka, pagrįsta rinkos ekonomika ir teisinės valstybės principais, regioną,

E.   kadangi reikia plėtoti EKP siekiant geresnės ir veiksmingesnės ES politikos regione, taip pat siekiant sudaryti ES sąlygas išnaudoti turimas galimybes dalyvauti užtikrinant saugumą ir stabilumą; kadangi ES reikia parengti aiškias nuostatas dėl dalyvavimo regiono politikoje ir aktyviau joje dalyvauti,

F.   kadangi į EKP įtraukus Pietų Kaukazo šalis padidėjo ir šių šalių atsakomybė bei įsipareigojimai; kadangi geri kaimyninių šalių santykiai ir regioninis bendradarbiavimas yra pagrindiniai EKP elementai,

G.   kadangi taikus Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto dėl Kalnų Karabacho – konflikto, dėl kurio blogėja šių šalių santykiai, – ir Gruzijos vidaus konfliktų Abchazijoje ir Pietų Osetijoje taikus sprendimas yra būtinas siekiant užtikrinti stabilumą ES kaimynystėje, taip pat ekonominę ir socialinę Pietų Kaukazo regiono raidą,

H.   kadangi, siekiant veiksmingiau spręsti bendrų kaimyninių šalių problemas, vienas pagrindinių ES ir Rusijos santykių aspektų turi būti tolesnis neišspręstų posovietinių konfliktų problemos kėlimas tarptautiniu lygmeniu,

I.   kadangi ES domisi regionu ne tik dėl jo geografinės padėties – tai energijos tiekimo tranzito iš Centrinės Azijos į Europą rajonas – šis domėjimasis paremtas bendru visų suinteresuotųjų šalių siekiu skatinti regiono vystymąsi stiprinant demokratiją, gerovę ir teisinę valstybę ir taip Pietų Kaukazo regione sukurti perspektyvią regioninės ir tarpregioninės plėtros ir bendradarbiavimo sistemą, kuri užtikrintų įvairių Europos projektų sėkmę (pvz., transporto ir energijos srityse),

J.   kadangi regionas tapo kai kurių didelių geopolitinių veikėjų strateginių interesų konkurencijos arena; kadangi visos trys šalys kartu su NATO įgyvendina atskirus partnerystės veiksmų planus, aljansas tampa nauju veikėju regione,

K.   kadangi ES, Rusijos ir JAV dialogas ir bendradarbiavimas Pietų Kaukazo regione galėtų paskatinti demokratiją, padidinti energetinį saugumą ir sustiprinti regioninį saugumą,

L.   kadangi Gruzijoje ir Armėnijoje pastaraisiais metais vyko staigus ekonomikos augimas, o Azerbaidžano ekonomika yra viena iš greičiausiai pasaulyje augančių ekonomikų (2006 m. jos BNP padidėjo 34,5 proc. ir pagrindinė tokio augimo priežastis – jos turimi dujų ir naftos ištekliai); kadangi, nepaisant šių augimo tempų, šių trijų valstybių visuomenėse didėja skurdas ir nedarbas, galimybė naudotis pagrindinėmis socialinėmis paslaugomis yra ribota, pajamos mažos ir nevienodai paskirstomos,

M.   kadangi Pietų Kaukaze vyksta destabilizuojančios padėtį ginklavimosi varžybos, kurioms būdingas ypač spartus karinių pajėgumų didinimas;

Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija ir EKP

1.   palankiai vertina Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos įtraukimą į Europos kaimynystės politiką ir dvišalius EKP veiksmų planus, kuriuos 2006 m. lapkričio 14 d. patvirtino atitinkamos Bendradarbiavimo tarybos, ir reiškia savo paramą nuolatinėms pastangoms siekti jų įgyvendinimo, į kurio procesą turėtų būti įtrauktos visos suinteresuotos šalys,

2.   pabrėžia, kad formuojant politinį požiūrį į tris Pietų Kaukazo šalis neturėtų būti pamirštamos ypatingos visų trijų valstybių savybės, pritaria, kad būtinas diferencijavimas įgyvendinant EKP politiką minėtose šalyse, ir pabrėžia, kad ES santykius su šiomis šalimis reikia stiprinti atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos šalies nuopelnus įgyvendinant atitinkamus savo EKP veiksmų planus;

3.   pabrėžia Armėnijos, Gruzijos ir Azerbaidžano geopolitinės padėties svarbą Rusijos, Irano ir Turkijos atžvilgiu, taip pat kitų ekonominių jėgų, pavyzdžiui, Rusijos, Jungtinių Valstijų ir Kinijos didėjantį susidomėjimą šiuo regionu; taigi mano, kad itin svarbu suteikti pirmenybę bendradarbiavimui su Pietų Kaukazu, ypač klausimais, susijusiais su energetika;

4.   dar kartą patvirtina, kad svarbiausi ES tikslai regione yra siekti, kad Pietų Kaukazo šalys taptų atviros, taikios, saugios ir stabilios, galinčios prisidėti prie gerų kaimyniškų santykių regione ir regiono stabilumo, pasirengusios pripažinti Europos vertybes ir vystyti institucinę ir teisinę tarpusavio sąveiką ir sąveiką su ES; kad būtų pasiekti šie tikslai, ragina ES vystyti Pietų Kaukazui skirtą regioninę politiką, kuri būti įgyvendinama kartu su regiono šalimis ir kurią papildytų atskiros dvišalės sutartys;

5.   pabrėžia, kad EKP buvo parengta siekiant išvengti skiriamųjų linijų Europoje ir palaipsniui plėsti demokratijos, gerovės ir saugumo erdvę; taigi ragina ES ir Pietų Kaukazo šalis, dalyvaujant partnerystės (angl. twinning), komandiruočių ir kitose prieinamose pagalbos programose, pasinaudoti gausiomis žiniomis, kompetencija ir patirtimi, kurią integravimosi į ES proceso metu įgijo naujosios valstybės narės, reformuodamos savo visuomeninį gyvenimą ir ekonomiką, ypač turint mintyje sienos apsaugos ir muitinės tarnybų stiprinimą bei tarpusavio regioninio bendradarbiavimo plėtrą;

6.   pabrėžia, kad EKP persvarstymai ir lėšos turi būti naudojami skatinant institucijų kūrimą, pagarbą žmogaus teisėms, teisinės valstybės principus, demokratizaciją ir regioninį bendradarbiavimą; dar kartą patvirtina, kad ES privalo toliau tvirtai skatinti tikrą regioninį bendradarbiavimą ir integraciją; ragina Komisiją reguliariai teikti ataskaitas apie regioninio bendradarbiavimo proceso pažangą ir atitinkamai koreguoti savo politiką ir priemones; tikisi, kad ES užmegs vis dalykiškesnius ryšius su įvairiomis suinteresuotomis šalimis valstybėse partnerėse, visų pirma su pilietine visuomene, siekiant, jog EKP procesas taptų aktyvesnis ir skaidresnis;

7.   atkreipia dėmesį į tai, kad dėl didelio BNP augimo Azerbaidžanas tapo paramos teikėju, o tarptautiniai paramos teikėjai pastebimai sumažino savo veiklą šalyje; siūlo, kad ES sutelktų dėmesį į žinių ir pažangiosios patirties perdavimą pagal partnerystės, Techninės pagalbos ir informacijos mainų (angl. TAIEX) ir "Sigma" programas (pagal EKPP);

8.   mano, kad prekybos politika yra pagrindinė grandis užtikrinant politinį stabilumą ir ekonominę plėtrą, dėl kurios galima sumažinti skurdą Pietų Kaukaze, ir yra itin svarbi tolimesnei ES ir Pietų Kaukazo integracijai; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į socialinį prekybos politikos aspektą;

9.   remia Komisijos iniciatyvą parengti galimybių tyrimą siekiant įvertinti galimybes sudaryti laisvosios prekybos susitarimą su Gruzija ir Armėnija; mano, kad toks susitarimas bus naudingas visoms šalims; ragina Komisiją ir Tarybą kol kas įgyvendinti priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad Armėnija, Gruzija ir Azerbaidžanas turėtų kuo daugiau naudos iš Bendrųjų lengvatų sistemos; pabrėžia, kad, siekiant toliau gerinti dvišalius prekybos santykius, svarbu, jog Azerbaidžanas taptų PPO nariu, ragina Azerbaidžano valdžios institucijas toliau šalinti likusias stojimo į PPO kliūtis, pvz., didelius muitus, skaidrumo trūkumą, korupciją, taip pat netinkamą prekybos teisės aktų ir intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimą;

10.   pažymi, kad Gruzija dėl Rusijos ekonominio embargo patiria didelį spaudimą (embargas buvo pradėtas vykdyti prieš metus; Gruzijos prekių neleidžiama pardavinėti tradicinėse rinkose; dėl to nemažai piliečių neteko pragyvenimo šaltinio); pabrėžia, kad stiprinant ES ir Gruzijos santykius ir padedant šaliai sušvelninti Rusijos embargo padarinius ne mažiau svarbu su Gruzija nedelsiant sudaryti laisvosios prekybos susitarimą;

11.   pabrėžia, kad visos trys valstybės turi toliau stengtis mažinti skurdą ir laikytis darnaus vystymosi principo; siūlo patvirtinti veiksmingas priemones, pagal kurias būtų siekiama mažinti socialinę poliarizaciją, taip pat užtikrinti galimybę naudotis socialinės apsaugos sistemomis; ragina Komisiją ir toliau padėti šioms trims šalims didinti savo pajėgumą tobulinti ir įgyvendinti skurdo mažinimo politiką;

12.   mano, kad EKP sudaro puikias regioninio ir subregioninio bendradarbiavimo sąlygas, siekiant sukurti tikrą saugumo, demokratijos ir stabilumo erdvę Pietų Kaukaze ir Juodosios jūros regione; mano, kad trijų Pietų Kaukazo šalių atžvilgiu neįmanoma laikytis diferencijuoto dvišalio požiūrio neatsižvelgiant į visuotinį daugiašalį aspektą, dėl kurio reikia plėtoti regioninį bendradarbiavimą; taigi:

Demokratija, žmogaus teisės ir teisinė valstybė

13.   teigiamai vertina Armėnijos vykdomas vidaus politines ir institucines reformas, kurios vykdomos įgyvendinant konstitucinę reformą ir EKP veiksmų planą; ragina Armėnijos valdžios institucijas toliau žengti šiuo keliu ir stiprinti demokratines struktūras, teisinės valstybės principus ir žmogaus teisių apsaugą; ypač ragina toliau dirbti siekiant sukurti nepriklausomą teismų sistemą, skatinti policijos, valstybės tarnybos ir vietos valdžios institucijų reformas, kovoti su korupcija ir sukurti veržlią pilietinę visuomenę; atkreipia dėmesį į Tarptautinės rinkimų stebėjimo misijos pareiškimą, kad 2007 m. gegužės mėn. vykę parlamento rinkimai iš esmės atitinka tarptautinius įsipareigojimus; tikisi, kad Armėnijos valdžios institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) ir Europos Taryba, spręs likusias problemas, toliau gerins pasiektus standartus ir visiškai užtikrins laisvus ir sąžiningus prezidento rinkimus, kurie vyks 2008 m. vasario 19 d.; ragina, siekiant pliuralizmo, kuris yra pagrindinis demokratijos elementas, stiprinimo, pradėti konstruktyvų vyriausybės ir opozicijos dialogą; toliau ragina Armėnijos valdžios institucijas ištirti kaltinimus dėl smurto ir blogo elgesio areštinėse ir bausmės atlikimo vietose ir dėl korupcijos ir žodžio laisvės pažeidimų;

14.   primena, kad yra labai susirūpinęs dėl žmogaus teisių padėties ir mažėjančios žiniasklaidos laisvės Azerbaidžane; ragina Azerbaidžano valdžios institucijas užtikrinti žiniasklaidos laisvę; šiuo atžvilgiu teigiamai vertina 2007 m. gruodžio 28 d. prezidento suteiktą malonę, pagal kurią šeši žurnalistai buvo paleisti į laisvę, ir ragina Azerbaidžano valdžios institucijas nedelsiant išlaisvinti visus tebekalinčius žurnalistus, nustoti persekioti žurnalistus (ypač piktnaudžiaujant įstatymais, pagal kuriuos numatoma baudžiamoji atsakomybė už šmeižtą) ir paskelbti įstatymų, pagal kuriuos numatoma baudžiamoji atsakomybė už šmeižtą, taikymo moratoriumą norint įrodyti, kad Azerbaidžanas yra pasiryžęs siekti žodžio laisvės; tikisi, kad Azerbaidžano valdžios institucijos vadovausis Europos Tarybos Venecijos komisijos rekomendacijomis, siekdamos užtikrinti susirinkimų laisvę ir panaikinti politinių partijų veiklos apribojimus atsižvelgiant į kitais metais vyksiančius rinkimus, taip pat tikisi, kad jos užtikrins, jog būtų visiškai laikomasi ESBO standartų atsižvelgdamos į 2008 m. vyksiančius rinkimus, užtikrins susirinkimų laisvę ir panaikins politinių partijų veiklos apribojimus, taip pat ir visiškai laikysis ESBO standartų; be to, ragina Azerbaidžano valdžios institucijas neleisti policijai naudoti smurto ir ištirti visus kaltinimus dėl netinkamo elgesio kalėjimuose; pakartoja, kad ES yra pasirengusi padėti Azerbaidžanui įgyvendinti reformas, susijusias su pagarba žmogaus teisėmis ir demokratija;

15.   atkreipia dėmesį į plataus masto reformas, kurių ėmėsi Gruzijos vyriausybė po vadinamosios rožių revoliucijos; skatina siekti tolesnės pliuralistinio valdymo bei vyriausybės ir opozicijos dialogo, teisinės valstybės ir įsipareigojimų žmogaus teisių klausimais laikymosi pažangos, ypač atsižvelgiant į teismų nepriklausomybę, visišką policijos vykdomo smurto netoleravimą, baudžiamosios teisenos reformas ir įkalinimo sąlygų gerinimą; ragina Gruzijos valdžios institucijas gerbti nuosavybės teises, susirinkimų laisvę, žodžio laisvę, mažumų teises pagal Pagrindų konvenciją dėl tautinių mažumų apsaugos ir spaudos laisvę; tikisi, kad Gruzija įvykdys EKP veiksmų plano uždavinius ir Europos Tarybos rekomendacijas dėl demokratinio valdymo ilgalaikio stabilumo užtikrinimo, ypatingą dėmesį kreipiant į pagarbą pliuralizmui ir opozicijai, valdžios kontrolės ir pusiausvyros mechanizmų suderinimą bei institucinę reformą;

16.   pakartoja, kad ir toliau remia Gruzijos pastangas pradėti įgyvendinti politines ir ekonomikos reformas, taip pat stiprinti demokratines institucijas, įskaitant Rinkimų įstatymo pakeitimus, ir taip kurti taikią ir klestinčią Gruziją, kuri galėtų prisidėti prie stabilumo regione ir visoje Europoje; reiškia susirūpinimą dėl 2007 m. lapkričio mėn. politinių įvykių Gruzijoje, kurių metu policija prieš taikius demonstrantus panaudojo labai griežtas priemones, buvo uždaryti nepriklausomi žiniasklaidos kanalai ir paskelbta nepaprastoji padėtis; džiaugiasi, kad, Tarptautinės rinkimų stebėjimo misijos bendru vertinimu, 2008 m. sausio 5 d. vykę prezidento rinkimai iš esmės atitiko daugumą įsipareigojimų ESBO ir Europos Tarybai ir demokratinių rinkimų standartų; mano, kad, nepaisant to, jog buvo atskleista svarbių neatidėliotinai spręstinų problemų, šie rinkimai buvo pirmieji iš tiesų konkurencingi prezidento rinkimai, kuriuose Gruzijos gyventojai galėjo išreikšti savo politinę valią; ragina visas Gruzijos politines jėgas siekti demokratinės politinės aplinkos, kurioje būtų gerbiami politiniai priešininkai ir palaikant dalykišką dialogą būtų siekiama paremti ir sustiprinti silpnas Gruzijos demokratines institucijas; ragina Gruzijos valdžios institucijas prieš parlamento rinkimus, vyksiančius 2008 m. pavasarį, pašalinti trūkumus, į kuriuos savo išankstinėje ataskaitoje atkreipė dėmesį Tarptautinė rinkimų stebėjimo misija;

17.   džiaugiasi tuo, kad taikiai praėjo prezidento rinkimai 2008 m. sausio 5 d., ir mano, kad tai dar vienas žingsnis į priekį siekiant skatinti Gruzijos visuomenės demokratėjimą ir steigti bei stiprinti Gruzijos demokratines institucijas; tikisi, kad naujai išrinktas prezidentas imsis reikiamų veiksmų, kad vyktų konstruktyvus dialogas su opozicija; vis dėlto yra susirūpinęs dėl bendro vadovavimo rinkiminei kampanijai, vykusiai labai poliarizuotoje aplinkoje, kuriai būdinga pasitikėjimo stoka ir plačiai paskleisti kaltinimai pažeidimais, be to, ankstesnis prezidentas per rinkiminę kampaniją sąmoningai vykdė valstybinę veiklą ir dėl to rinkiminė kampanija buvo šališka; ragina Gruzijos valdžios institucijas tinkamai ir skubiai nagrinėti visus skundus dėl rinkimų eigos; ragina Gruzijos valdžios institucijas tinkamai atsižvelgti į tarptautinių stebėtojų pastabas, kad būtų išspręstos visos nurodytos problemos ir tinkamai bei kruopščiai pasiruošta artėjantiems visuotiniams rinkimams; ragina opozicijos jėgas veikti atsakingai, paisant rinkimų rezultatų, ir konstruktyviai dalyvauti Gruzijos demokratinių institucijų politinėse diskusijose;

18.   pabrėžia, kad aiškus Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos įsipareigojimas gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves yra itin svarbus būsimų santykių su ES požiūriu; tikisi, kad šios šalys įvykdys EKP veiksmų plano uždavinius ir Europos Tarybos rekomendacijas šiuo klausimu; prašo Komisijos su kiekviena iš trijų šalių derėtis dėl žmogaus teisių pakomitečių steigimo;

19.   ragina Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos valdžios institucijas per 2008 m. vyksiančius rinkimus užtikrinti žodžio, susirinkimų ir žiniasklaidos laisvę; pabrėžia, kad, jei šios šalys nori toliau gerinti santykius su ES, jos turi užtikrinti galimybę sąžiningai ir subalansuotai naudotis valstybine ir privačiąja žiniasklaida ir vykdyti rinkimus pagal tarptautinius standartus;

20.   palankiai vertina ES sprendimą artėjant 2008 m. sausio mėn. rinkimams skirti Lenkiją Gruzijos vyriausybės ir opozicijos derybų tarpininke; mano, kad labai svarbu įtraukti naująsias valstybes nares, kurių kultūriniai ir istoriniai ryšiai su šiuo regionu yra glaudūs;

21.   pabrėžia, kad skatinant demokratijos ir teisinės valstybės vystymąsi svarbu remti pilietinę visuomenę ir stiprinti jos vaidmenį, taip pat plėtoti žmonių ryšius; ragina Komisiją išnaudoti visas galimybes, kurių suteikia Europos demokratijos ir žmogaus teisių priemonė, inter alia, stebėti, kaip įgyvendinama EKP; pabrėžia, kad EKP proceso metu, ypač stebint, kaip EKP įgyvendinama, turi būti sudaryta galimybė bendradarbiauti ir konsultuotis su pilietine visuomene; ragina Komisiją parodyti pavyzdį, t. y. nustatyti konkrečią konsultavimosi su pilietine visuomene tvarką; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog lėšos būtų skirstomos sąžiningai, be politinėmis priežastimis grindžiamo valstybės įsikišimo; ragina Komisiją parengti vietos ir regionų valdžios institucijoms skirtas gaires, kuriose būtų apibrėžtas konkretus jų vaidmuo įgyvendinant EKP veiksmų planus;

22.   pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti laisvo judėjimo per ES ir jos kaimynių sienas srityje; ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad kuo greičiau pradėtų veikti ES ir Gruzijos pakomitetis teisingumo, laisvės ir saugumo srityje, taip pat imtis reikiamų veiksmų siekiant pradėti derybas dėl ES ir Gruzijos readmisijos ir vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo susitarimų sudarymo ir judumo partnerystės susitarimo su ES pasirašymo, kartu pabrėždamas, kad vilkinimas daro neigiamą įtaką Gruzijos vidaus konfliktų sprendimui, ir atkreipdamas dėmesį į sunkumus, kuriuos lėmė Rusijos valdžios institucijų sprendimas išduoti Rusijos pasus Abchazijoje ir Pietų Osetijoje gyvenantiems asmenims; pritaria tam, kad ateityje būtų pradėtos derybos dėl susitarimų su Armėnija ir Azerbaidžanu; ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti siekiant pagerinti konsulinių paslaugų Pietų Kaukazo šalyse kokybę ir greičiau įsteigti bendrus prašymų išduoti vizas centrus; pritaria minčiai įvertinti papildomas iniciatyvas, susijusias su bendro požiūrio į migraciją rytų ir pietryčių Europoje nustatymu;

23.   ragina Komisiją finansiškai remti Europos NVO buvimą Armėnijoje, Azerbaidžane ir Gruzijoje – kad jos galėtų skleisti savo žinias ir patirtį organizuotos pilietinės visuomenės kūrimo srityje;

24.   ragina Komisiją visomis išgalėmis siekti sutelkti šių trijų Pietų Kaukazo regiono šalių NVO ir pilietinės visuomenės atstovus tam, kad sklandžiau vyktų dialogas, pagerėtų savitarpio supratimas ir būtų kruopščiai sprendžiamos regiono problemos; ragina šių šalių valdžios institucijas netrukdyti įgyvendinti tokių iniciatyvų;

25.   pabrėžia, kad asmenų judėjimo palengvinimas susijęs su sienų saugumu, ir palankiai vertina Komisijos iniciatyvą skatinti regioninį bendradarbiavimą Pietų Kaukaze bendro sienų valdymo klausimais; pabrėžia, kad būtina veiksmingai supaprastinti vizų išdavimo reikalavimus vietinio eismo per sieną atveju; supranta, kad būtina išankstinė bendradarbiavimo ties visa Gruzijos ir Rusijos siena sąlyga yra abiejų šalių gera valia; pabrėžia, kad biudžeto ir pajamų skaidrumas svarbus siekiant užtikrinti, kad vyriausybė už savo išlaidas būtų atskaitinga paprastiems piliečiams;

26.   ragina visas tris šalis aktyviau kovoti su korupcija ir kurti investicijoms bei verslui palankią aplinką; pabrėžia, kad labai svarbus veiksnys yra biudžeto skaidrumas, kuris užtikrintų vyriausybės atskaitomybę dėl valstybės išlaidų; pabrėžia, kad nuosavybės teisių raida yra svarbiausias veiksnys siekiant mažų ir vidutinių įmonių plėtros, taip pat tvarios ekonomikos plėtros; ragina skatinti rinkos ekonomikos reformas, kuriomis būtų siekiama padidinti konkurencingumą ir sustiprinti privatųjį sektorių; remia liberalizavimo priemonių suderinimą ir tolesnį stiprinimą remiantis PPO principais; pabrėžia, kad labai svarbu, jog kartu su ekonomikos reformomis būtų įgyvendinamos tinkamos socialinės priemonės;

27.   ragina visų trijų šalių valdžios institucijas užtikrinti, kad kovos su korupcija priemonės nebūtų naudojamos politiniams tikslams ir kad tyrimai, baudžiamieji persekiojimai ir teismai būtų vykdomi teisingai ir skaidriai;

28.   pabrėžia, kad dėl neišspręstų posovietinių konfliktų ir jų sukelto nesaugumo padidėjo regiono valstybių karinės išlaidos – tai neigiamai veikia jų ekonominį ir socialinį vystymąsi; todėl ragina regiono valstybes nustoti didinti karines išlaidas;

Taikus konfliktų sprendimas

29.   mano, kad taikus neišspręstų posovietinių konfliktų sprendimas labai svarbus siekiant politinio stabilumo ir ekonomikos plėtros Pietų Kaukaze, taip pat didesniame regione; pabrėžia, kad ES tenka svarbus vaidmuo padedant regione kurti dialogu ir supratimu grindžiamą aplinką, taip pat užtikrinant JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 (2000) įgyvendinimą; remia tarptautines programas ir pilietinės visuomenės dialogą, kaip priemones su konfliktais susijusiems pokyčiams ir nesutariančių šalių tarpusavio pasitikėjimui skatinti; ypač palankiai vertina Komisijos pastangas teikti pagalbą Abchazijai ir Pietų Osetijai ir skleisti jose informaciją; remia ES specialiojo įgaliotinio Pietų Kaukaze Peterio Semneby iniciatyvą abiejuose regionuose įsteigti informacijos biurus; ragina Komisiją ir P. Semneby užtikrinti, kad tokia pati pagalba būtų teikiama ir informacija būtų skleidžiama, Kalnų Karabache;

30.   nepritaria jokiems užsienio jėgų bandymams, kuriais siekiama sukurti išskirtines įtakos zonas; ragina visas šalis konstruktyviai dalyvauti plėtojant bendrą kaimynystę, taip pat ragina Rusiją nesipriešinti bet kokiam ES dalyvavimui konfliktų valdymo ir taikos palaikymo operacijose Pietų Kaukaze;

31.   pabrėžia, kad apsisprendimo ir teritorinio vientisumo principų prieštaravimas vienas kitam prisideda prie to, kad neišspręsti posovietiniai konfliktai Pietų Kaukaze nenutrūksta; mano, kad ši problema gali būti išspręsta tik derybomis, vadovaujantis JTO Chartijoje ir Helsinkio baigiamajame akte nustatytais principais ir veikiant regioninės integracijos kontekste; pažymi, kad šis procesas negali vykti be tarptautinės bendruomenės paramos, ir ragina ES šiuo tikslu inicijuoti priemones; be to, mano, jog siekiant derybomis išspręsti konfliktus regione ypač svarbu, kad etniniai santykiai ir mažumų teisių padėtis būtų gerinami pagal Europos standartus ir siekiant Pietų Kaukazo valstybėse sustiprinti piliečių sanglaudą;

32.   primena, kad besąlygiškai remia Gruzijos teritorinį vientisumą ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų nepažeidžiamumą, taip pat remia nuolatines Gruzijos valdžios institucijų pastangas išspręsti savo vidaus konfliktus Abchazijoje ir Pietų Osetijoje; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad spręsdamos ginčus šalys vis dar skelbia agresyvius pareiškimus, ir pritaria Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-moono raginimui labiau stengtis vengti elgesio, dėl kurio galėtų būti atnaujinti karo veiksmai Abchazijoje; ragina šalis pasinaudoti visomis dialogo ir derybų teikiamomis galimybėmis siekiant rasti galutinį konflikto Pietų Osetijoje sprendimą; ragina faktines valdžios institucijas laikantis anksčiau minėtos JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1781 (2007) sudaryti saugias sąlygas, kurios leistų grįžti šalies viduje perkeltiems asmenims, taip pat gerbti neatimamas nuosavybės teises konfliktų zonose; pabrėžia, kad siekiant bet kokio ilgalaikio sprendimo bus itin svarbu tinkamai išspręsti su pagrindinėmis žmogaus teisėmis susijusius klausimus (pvz., šalies viduje perkeltų asmenų grįžimas, jų turto grąžinimas ir teisingas karo nusikaltimų ir dingusių asmenų bylų tyrimas, kurį atliktų visos šalys); ragina visas šalis grįžti prie derybų stalo; palankiai vertina neseniai, po ilgos pertraukos įvykusį pirmąjį Gruzijos ir Abchazijos aukšto lygio pareigūnų susitikimą;

33.   mano, kad tolesnis delsimas spręsti Kalnų Karabacho konfliktą nebus naudingas nė vienai iš konflikto šalių, taip pat sukels grėsmę regiono stabilumui ir trukdys regioninei bei ekonominei pažangai; primena, kad gerbia ir remia Azerbaidžano teritorinį vientisumą ir tarptautiniu mastu pripažintų jų sienų nepažeidžiamumą, taip pat apsisprendimo teisę pagal JT chartijos ir Helsinkio baigiamojo akto nuostatas; ragina Armėniją ir Azerbaidžaną nedelsiant pasinaudoti visomis galimybėmis siekiant taikiai išspręsti Kalnų Karabacho konfliktą; pakartoja, kad labai remia ESBO Minsko grupę, tačiau apgailestauja, kad derybose nepasiekta jokios apčiuopiamos pažangos; ragina visas šalis taikyti susijusias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, ypač tas, pagal kurias į namus leidžiama saugiai ir garbingai grįžti visiems pabėgėliams ir šalies viduje perkeltiems asmenims; įspėja neskelbti jokių karingų ir provokuojančių pareiškimų, kurie galėtų pakenkti derybų procesui;

34.   apgailestauja, kad pastangoms suartinti visas tris regiono valstybes trukdo neišspręsti posovietiniai konfliktai, kuriuos sukelia teritorinės pretenzijos ir separatizmas; pabrėžia, kad konfliktų zonos dažnai tampa saugiu prieglobsčiu organizuotiems nusikaltėliams, jose plaunami pinigai, prekiaujama narkotikais ir vykdoma ginklų kontrabanda;

35.   primena atitinkamoms valdžios institucijoms, kad pabėgėliai ir perkeltieji asmenys neturėtų būti naudojami kaip priemonės vykstant konfliktams; ragina imtis ryžtingų veiksmų siekiant pagerinti perkeltųjų asmenų gyvenimo sąlygas ir socialinę padėtį, kol jiems bus iš tikrųjų suteikta žmogaus teisė grįžti į namus;

36.   ragina Komisiją ir valstybes nares toliau finansiškai padėti Armėnijai, Azerbaidžanui ir Gruzijai spręsti su pabėgėliais ir perkeltaisiais asmenimis susijusias problemas – padėti atnaujinti pastatus ir statyti kelius, vandens ir elektros energijos tiekimo infrastruktūrą, ligonines ir mokyklas (kad šios bendruomenės būtų veiksmingiau integruotos), taip pat skatinti regionų, kuriuose jie gyvena, vystymąsi, nepamirštant vietinių gyventojų, kurie dažnai taip pat gyvena žemiau skurdo ribos; pabrėžia, kad svarbu spręsti su dideliu minų, likusių po Kalnų Karabacho konflikto, skaičiumi susijusias problemas, nes jos vis dar sužeidžia, o kartais ir užmuša žmones;

37.   ragina svarbiausius regiono veikėjus imtis konstruktyvaus vaidmens sprendžiant neišspręstus posovietinius konfliktus regione, taip pat imtis veiksmų siekiant normalizuoti savo santykius su kaimynais; dar kartą ragina Turkiją aktyviai dėti kuo daugiau pastangų sprendžiant neišspręstus ginčus su visais savo kaimynais, įskaitant nuoširdų ir atvirą praeities įvykių aptarimą, vadovaujantis JT Chartija, susijusiomis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis ir kitomis susijusiomis tarptautinėmis konvencijomis; dar kartą ragina Turkijos ir Armėnijos vyriausybes pradėti susitaikymo dabarties ir praeities klausimais procesą, taip pat ragina Komisiją remti šį procesą ir naudotis privalumais, kurių teikia regioninis bendradarbiavimas pagal EKP ir Juodosios jūros sinergijos iniciatyvą; ragina Komisiją ir Tarybą kartu su Turkijos ir Armėnijos valdžios institucijomis spręsti tų dviejų valstybių sienos atidarymo klausimą;

38.   siūlo rengti konferenciją pagal formulę "3 + 3" dėl saugumo ir bendradarbiavimo Pietų Kaukaze, kurioje dalyvautų trys Pietų Kaukazo valstybės ir ES, Jungtinės Valstijos bei Rusija, kurioje būtų svarstomi saugumo ir regioninio bendradarbiavimo Pietų Kaukaze klausimai ir siekiama sukurti tinkamas sąlygas spręsti neišspręstus posovietinius konfliktus regione;

Bendradarbiavimas energetikos ir transporto srityse

39.   laiko labai svarbiu Baku–Tbilisio–Erzurumo dujotiekio atidarymą ir Baku–Tbilisio–Džeichano naftotiekio atidarymą; pabrėžia projektų, kuriuos įgyvendinus energija būtų tiekiama Kaspijos regiono koridoriumi, svarbą, nes šis koridorius prisidėtų prie ekonomikos ir prekybos plėtros regione, padidintų energijos tiekimo bei tranzito iš Azerbaidžano ir Kaspijos jūros baseino į ES rinką sistemų saugą ir saugumą bei įvairovę; vis dėlto labai prašo dalyvaujančių šalių ir Komisijos įtraukti Armėniją į Baku–Tbilisio–Erzurumo dujotiekio projektą ir į Kaspijos regiono energijos tiekimo koridoriaus projektus, atsižvelgiant į pagal EKP remiamą regioninio bendradarbiavimo tikslą;

40.   pabrėžia, kad svarbu gerinti ES ir Azerbaidžano partnerystę energetikos srityje, kaip numatyta anksčiau minėtame 2006 m. lapkričio 7 d. susitarimo memorandume, ir palankiai vertina Azerbaidžano ir Gruzijos vyriausybių pasirengimą regione toliau aktyviai skatinti rinka pagrįstą energijos tiekimą ir tranzito įvairinimą, taip prisidedant prie Europos energetinio saugumo;

41.   palankiai vertina anksčiau minėtos aukšto lygio grupės dėl transporto pranešimą "Tinklas taikai ir vystymuisi" ir Komisijos komunikatą "Pagrindinių transeuropinių transporto magistralių pratęsimas į kaimynines šalis" (COM(2007)0032; pakartoja, kad remia naujos infrastruktūros ir perspektyvių transporto koridorių kūrimą, taip įvairinant tiekėjų ir maršrutų pasirinkimą, pvz., energijos koridorių per Kaspijos ir Juodosios jūrų regionus ir "Nabucco" dujotiekį, taip pat INOGATE ir TRACECA projektus, padėsiančius sujungti Juodosios ir Kaspijos jūrų regionus;

42.   atkreipia dėmesį į tai, kad formuojasi nauja aplinka, kurioje svarbiausios problemos yra klimato kaita ir tiekimo saugumas; pripažįsta, kad labai svarbu užtikrinti tiekimo įvairovę, kurią galima pasiekti tik glaudžiai bendradarbiaujant su kaimyninėmis valstybėmis, ypač su Pietų Kaukazo ir Centrinės Azijos regionų valstybėmis; skatina regioninį ir tarpregioninį vystymąsi; mano, kad vienas iš sustiprintos EKP prioritetų turėtų būti energijos įvairinimo projektų įgyvendinimas, ir ragina teikti didesnę paramą, skirtą gamybos ir tranzito šalių energetikos sektorių investicinei aplinkai ir reguliavimo sistemoms, kurios būtų grindžiamos Energetikos chartijos sutartimi, gerinti;

43.   pažymi, kad nustatyta, jog Azerbaidžano dujų ir naftos išteklius bus galima eksploatuoti 15–20 metų; pažymi, kad, pagal neseniai atliktus skaičiavimus, naftos telkiniuose po Kaspijos jūra yra apie 14 mlrd. barelių naftos ir nuo 850 iki 1370 mlrd. kubinių metrų dujų; pripažįsta, kad turi būti stengiamasi, jog šalis išvengtų vadinamojo prakeiksmo dėl išteklių; taigi pabrėžia tvarių alternatyvų svarbą ir ekonominiu, ir politiniu požiūriu; ragina Azerbaidžano vyriausybę imtis reikiamų veiksmų siekiant sukurti reikalingą teisinę ir veiklos sistemą, kuri padėtų kuo geriau panaudoti ES paramą atsinaujinančios energijos ir veiksmingo energijos naudojimo srityse;

44.   domisi Komisijos pasiūlymu parengti galimybių tyrimą dėl galimo "Kaimynystės energetikos susitarimo", vertina jį teigiamai ir šiuo tikslu ragina EKP valstybes partneres laikytis tarptautinės teisės ir pasaulio rinkose prisiimtų įsipareigojimų;

45.   remia Armėnijos vyriausybės pastangas kuo greičiau nutraukti esamo Medzamoro atominės elektrinės reaktoriaus eksploataciją (to reikalauja ES) ir rasti perspektyvių alternatyvių sprendimų, susijusių su energijos tiekimu; tačiau reiškia susirūpinimą dėl vyriausybės sprendimo toje pačioje elektrinėje, kuri yra seismiškai aktyvioje zonoje, statyti naują reaktorių ir ragina Armėnijos valdžios institucijas rasti alternatyvių sprendimų, susijusių su energijos tiekimu;

46.   pataria vykdant bendradarbiavimą energetikos srityje atsižvelgti į šalių vidaus energijos poreikius ir gaunamą naudą, ypač galimybės gauti energiją požiūriu; ragina Komisiją užtikrinti, kad energijos projektai, finansuojami oficialios pagalbos vystymuisi pagal EKPP lėšomis, tiesiogiai prisidėtų prie skurdo mažinimo ir teiktų naudą vietos gyventojams; ragina Komisiją didinti pagalbą šioms trims šalims kovos su klimato kaita srityje ir ištirti, kaip konkrečiai spręsti neefektyvios energijos gamybos ir naudojimo problemas – pvz., perduodant technologijas;

47.   atkreipia dėmesį į tokias regionines iniciatyvas kaip Baku–Tbilisio–Karso geležinkelio projektas; mano, kad ši iniciatyva sudaro galimybę padidinti šios pasaulio dalies ekonominę ir politinę integraciją į Europos ir tarptautinę ekonomiką ir prisidės prie ekonomikos ir prekybos plėtros regione; vis dėlto pabrėžia, kad dėl projekto apeinama esama, visiškai veikianti geležinkelio linija Armėnijoje; ragina Pietų Kaukazo respublikas ir Turkiją vykdyti veiksmingą regioninės ekonominės integracijos politiką ir neįgyvendinti trumparegiškų ir politinėmis priežastimis grindžiamų regioninių energetinių ir transporto projektų, kurie pažeistų EKP patikimo vystymosi principus;

Kitos pastabos

48.   dar kartą ragina pateikti Parlamentui ES specialiojo įgaliotinio Pietų Kaukazui rengiamas nuolatines ataskaitas, įskaitant misijos pabaigoje rengiamą išsamią galutinę ataskaitą;

49.   palankiai vertina 2007 m. gegužės 10 d. Komisijos sprendimą padidinti savo delegaciją į Jerevaną ir 2007 m. pabaigoje sudaryti delegaciją į Baku; ragina Komisiją užtikrinti, kad šios delegacijos nedelsdamos pradėtų veikti;

50.   mano, kad siekiant Pietų Kaukazo šalis ir jų gyventojus geriau informuoti apie ES politiką, labai svarbu, kad ES specialusis įgaliotinis Pietų Kaukazui būtų labiau pastebima figūra; mano, kad šiuo požiūriu labai svarbu aktyviai įtraukti pilietinę visuomenę;

51.   ragina Komisiją ir Tarybą, remiantis individualiais konkrečių šalių laimėjimais, svarstyti galimybę su atitinkamomis šalimis sudaryti naujus išsamesnius susitarimus;

52.   ragina atitinkamų šalių parlamentus padidinti parlamentų opozicijos atstovų skaičių savo parlamentinio bendradarbiavimo komitetų delegacijose ir remia padidėjusį regioninį parlamentų bendradarbiavimą, įskaitant Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo parlamentinę asamblėją ir Pietų Kaukazo parlamentinę iniciatyvą;

53.   pabrėžia poreikį siekiant Europos Sąjungos ir Pietų Kaukazo šalių sąveikos naudotis daugiašalėmis organizacijomis;

54.   dar kartą patvirtina, kad, siekiant suderinti veiksmų planus ir įsipareigojimus Europos Tarybai, ESBO, NATO ir JT, būtina koordinuoti ES institucijų ir kitų dvišalių ir daugiašalių subjektų veiklą;

55.   pabrėžia, kad Pietų Kaukazas yra svarbus Europos Sąjungai ir kad Parlamentas turėtų atidžiai stebėti, kaip įgyvendinami įvairūs EKP veiksmų planai;

o
o   o

56.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir Armėnijos, Azerbaidžano bei Gruzijos vyriausybėms ir parlamentams bei Turkijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos vyriausybėms ir JT Generaliniam Sekretoriui.

(1) OL C 98 E, 2004 4 23, p. 193. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0538. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0413. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0017. (5) OL C 46, 2006 2 24, p. 1.

2008 m. sausio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl požiūrio į Juodosios jūros regioninę politiką (2007/2101(INI))

P6_TA(2008)0017 A6-0510/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Juodosios jūros sinergija – nauja regioninio bendradarbiavimo iniciatyva" (COM(2007)0160),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Regioninis bendradarbiavimas Juodosios jūros regione. Esama padėtis, ES veiksmų, kuriais skatinamas tolesnis bendradarbiavimo plėtojimas, perspektyvos" (COM(1997)0597),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo (COM(2006)0726),

–   atsižvelgdamas į Europos kaimynystės politikos (EKP) veiksmų planus, patvirtintus kartu su Armėnija, Azerbaidžanu, Gruzija, Moldovos Respublika ir Ukraina, ir į su šiomis šalimis pasirašytus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus, kurie baigia galioti 2008 m. arba 2009 m.,

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuris įsigaliojo 1997 gruodžio 1 d. ir baigė galioti 2007 m.,

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2006 m. sausio 23 d. sprendimą 2006/35/EB dėl principų, prioritetų ir sąlygų Stojimo partnerystės su Turkija programoje(1) ("Stojimo partnerystės programa"),

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Moldovos Respublikos, Rusijos Federacijos, Turkijos, Ukrainos ir Pietų Kaukazo,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl laivų katastrofų Juodosios jūros Kerčės sąsiauryje ir vėlesnės naftos taršos(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl veiksmingesnės ES politikos Pietų Kaukazo regiono atžvilgiu: nuo kalbų prie darbų(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl Bendros užsienio politikos energetikos srityje kūrimo(5),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A6-0510/2007),

A.   kadangi Juodosios jūros regionas yra Europos, Vidurinės Azijos ir Artimųjų Rytų sankirtoje, o jam būdingi glaudūs istoriniai ir kultūriniai ryšiai bei didelis potencialas, tačiau taip pat ir dideli skirtumai; kadangi regionui priklauso ES valstybės narės Bulgarija, Graikija ir Rumunija, šalis kandidatė Turkija ir EKP partneriai Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija, Moldovos Respublika ir Ukraina, taip pat Rusijos Federacija, su kuria ES susitarė dėl strateginės partnerystės keturiose bendrose erdvėse,

B.   kadangi, Bulgarijai ir Rumunijai įstojus į ES, Juodoji jūra tam tikra prasme tapo ir ES jūra, o dėl to įgijo naują strateginės svarbos ES aspektą, taigi padaugėjo bendrų iššūkių ir uždavinių bei atsinaujino galimybės sustiprinti ES ir šio regiono šalių bendradarbiavimą, siekiant sukurti tikrą saugumo, stabilumo, demokratijos ir gerovės erdvę,

C.   kadangi reikia pasirinkti bendradarbiavimo būdus plėtojant ir valdant sinergijas Juodosios jūros regione, nes esama daugybės politikos programų, priemonių ir požiūrių į šį regioną,

D.   kadangi Komisija pasiūlė pirminę strategiją, skirtą Juodosios jūros regionui dar savo pirmiau minėtame 1997 m. komunikate dėl regioninio bendradarbiavimo Juodosios jūros zonoje,

E.   kadangi specifiniai ES politikos Pietų Kaukazo atžvilgiu aspektai aptariami pirmiau minėtoje 2008 m. sausio 17 d. rezoliucijoje šiuo klausimu,

1.   palankiai vertina Komisijos komunikatą "Juodosios jūros sinergija – nauja regioninio bendradarbiavimo iniciatyva" ir tikslą stiprinti bendradarbiavimą su Juodosios jūros regionu ir bendradarbiavimą pačiame regione papildant esamas dvišalės politikos programas nauju požiūriu į regioną; ypač pabrėžia, kad dėl stojimo derybų su Turkija, baigiančių galioti partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų ir derybų dėl jų ateities bei energetikos saugumo klausimų regioninis bendradarbiavimas Juodosios jūros regione tampa vienu iš svarbiausių ES užsienio politikos prioritetų; mano, kad tolesnei Juodosios jūros regiono raidai labai padėtų atskira Juodosios jūros regiono strategija;

2.   pabrėžia, kad reikalinga nuoseklesnė ilgalaikė strateginė Juodosios jūros regionui skirta koncepcija, kuria vadovaujantis greta Šiaurės dimensijos politikos ir ES bei Viduržemio jūros regiono šalių partnerystės būtų sukurta Juodosios jūros politika;

3.   mano, kad siekiant nustatyti darnų, į veiksmingumą ir rezultatus orientuotą požiūrį į regioninę politiką, reikia, kad paskelbus komunikatą ES imtųsi tolesnių ryžtingų veiksmų ir remtų iš tiesų šiai zonai pritaikytą regioninę strategiją; yra susirūpinęs, kad nuo 1997 m. taikomos Juodosios jūros regiono strategijos rezultatai nebuvo tinkamai įvertinti; ragina Komisiją parengti išsamią esamos ir vykdomos veiklos ataskaitą ir pristatyti rezultatus Parlamentui;

4.   palankiai vertina Komisijos ketinimą 2008 m. parengti pirminį Juodosios jūros sinergijos iniciatyvos įvertinimą ir ragina pateikti konkrečius regioninio bendradarbiavimo ir tikros partnerystės skatinimo Juodosios jūros zonoje pasiūlymus, remiantis savo įvertinimo rezultatais ir atsižvelgiant į šioje ir kitose atitinkamose Parlamento priimtose rezoliucijose pateikiamas rekomendacijas; ragina Komisiją, rengiant savo būsimus Juodosios jūros strategijos persvarstymo arba papildymo projektus, pasinaudoti patirtimi, įgyta vykdant Šiaurės dimensijos iniciatyvą;

5.   pabrėžia, kad požiūris į Juodosios jūros regioninę politiką negali būti naudojamas ES narystės alternatyvai numatyti ar ES sienoms nustatyti; tačiau mano, kad šiame dokumente pateikiami tikslai turėtų būti sudėtinė ir nuosekli platesnės ES užsienio politikos, skirtos kaimyninėms šalims ir Juodosios jūros regioninėje strategijoje dalyvaujančioms šalims, dalis;

6.   mano, kad vykdant regioninį bendradarbiavimą Juodosios jūros regione ES, EKP šalys, šalis kandidatė Turkija ir Rusija turėtų dalyvauti kaip lygiavertės partnerės; mano, kad pasinaudoti visu Europos dalyvavimo regiono procesuose potencialu bus galima tik tuomet, jei palaipsniui bus ugdomas Juodosios jūros regiono šalių bendros pareigos jausmas, susijęs su bendrais uždaviniais, įskaitant saugumo klausimus; ragina Tarybą ir Komisiją, formuojant politikos požiūrį, aktyviai įtraukti visas Juodosios jūros regiono šalis;

7.   mano, kad naujas požiūris į regioninę politiką turi būti nukreiptas į daugelį prioritetinių sričių ir Komisija turėtų pateikti išsamų joms skirtą veiksmų planą, kuriame būtų numatyti konkretūs tikslai, gairės, tolesnės priemonės, ir kuris būtų ES ir regiono santykių bei regionų bendradarbiavimo stiprinimo pagrindas; pabrėžia, kad ES turi sutelkti dėmesį į ribotą skaičių prioritetinių tikslų ir vengti jėgų švaistymo ir dubliavimo;

Svarbiausios prioritetinės bendradarbiavimo sritys
Saugumo uždaviniai

8.   pabrėžia, kad neišspręsti konfliktai Juodosios jūros regione – tai pagrindinis su regiono stabilumu ir vystymusi susijęs uždavinys ir didelė kliūtis skatinant regioninį bendradarbiavimą; ragina ES aktyviau ir visapusiškiau dalyvauti ir prisidėti prie pastangų, dedamų siekiant išspręsti konfliktus vadovaujantis tarptautine teise ir teritorinio vientisumo principais, ir labiau įsitraukti į konfliktų valdymo ir taikos palaikymo veiksmus; mano, kad ES turi prisiimti pagrindinį vaidmenį ir prisidėti kuriant supratimo kultūrą, dialogą ir pasitikėjimą regione;

9.   atsižvelgia į gausių Rusijos karinių pajėgų – Juodosios jūros laivyno, kuris dislokuotas Krymo uostamiestyje Sevastopolyje – buvimą regione; pažymi, kad 1997 m. Rusijos ir Ukrainos sutartis dėl Juodosios jūros laivyno dislokavimo baigiasi 2017 m.; pažymi, kad šis dar neišspręstas klausimas jau sukėlė nesutarimų tarp Rusijos ir Ukrainos vyriausybių; ragina ES prisidėti prie šio strategiškai svarbaus klausimo sprendimo ir glaudžiau bendradarbiauti su Rusijos ir Ukrainos vyriausybėmis;

10.   pabrėžia, kad, įgyvendindama Juodosios jūros sinergijos iniciatyvą, ES turi apibrėžti laisvės, saugumo ir teisingumo srityse nekintamus prioritetus, kurie padėtų pasiekti visų politikos sričių suderinimo ir darnos;

11.   atsižvelgia į didelius mokesčius už vizas, taikomus kai kurioms kaimyninėms šalims po 2007 m. gruodžio 21 d. Šengeno erdvės plėtros, ragina Tarybą ir Komisiją persvarstyti mokesčius už vizas ir sumažinti juos iki EKP dalyvaujančių arba strateginę partnerystę su ES sudariusių šalių paprastiems piliečiams priimtino lygio;

12.   primena, kad reikia spręsti su tarptautiniu nusikalstamumu, neteisėta prekyba ir nelegalia imigracija susijusias problemas, tuo pat metu visapusiškai laikantis negrąžinimo principo; pabrėžia, kad šioje srityje taikomos priemonės turi būti susietos su atitinkamomis judumo propagavimo priemonėmis, siekiant skatinti žmonių tarpusavio ryšius ir taip skleisti Europos vertybes, susijusias su demokratija, teisinės valstybės principais ir žmogaus teisėmis; todėl ragina Tarybą ir Komisiją sudaryti susitarimus dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos su Juodosios jūros regiono valstybėmis, su kuriomis jie dar nesudaryti, ir skatinti judumą visomis kitomis galimomis priemonėmis, įskaitant judumo partnerystės susitarimų su Europos kaimynystės politikos šalimis pasirašymą; pabrėžia, kad reikia veiksmingai supaprastinti vizų režimą vietinio pobūdžio sienos kirtimo atvejais ir tam tikroms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, studentams, verslininkams ir pilietinės visuomenės veikėjams;

13.   pabrėžia, kad svarbu toliau plėtoti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą pasienių valdymo srityje, kad būtų pasiekti su judėjimo saugumu ir sklandumu susiję tikslai; mano, kad ES pasienio pagalbos misija (ESPPM) Moldovai ir Ukrainai padeda įgyti svarbios patirties, susijusios su saugumo uždavinių sprendimu vykdant daugiašalį bendradarbiavimą, ir yra įsitikinęs, kad ją reikia toliau stiprinti ir ja remtis kaip bendradarbiavimo pasienyje pavyzdžiu;

14.   pabrėžia, kad reikia nuodugniai ištirti išskirtinę saugumo padėtį ir su tuo susijusias problemas skirtingose Juodosios jūros regiono šalyse; pritaria pasiūlymui, kad Europolui būtų skirti įgaliojimai ir lėšos analitiniam su šiuo regionu susijusiam darbui atlikti, ypač migracijos srityje;

Politinio stabilumo ir veiksmingos demokratijos rėmimas

15.   mano, kad naujas požiūris į Juodosios jūros regioninę politiką negali būti apribotas ekonominiu bendradarbiavimu, o turėtų būti skirtas sukurti erdvei, kuriai būdinga stabili demokratija, geras valdymas ir teisinės valstybės principai, ir ypač pabrėžia politinės ir teisminės reformos bei veiksmingo įsipareigojimų vykdymo svarbą; pažymi, kad pagarbos žmogaus teisėms, demokratijai ir pagrindinėms laisvėms skatinimas yra vienas iš pagrindinių ES išorės politikos ramsčių, ir pabrėžia, kad šias vertybes reikia puoselėti jomis grindžiant dvišalius santykius ir požiūrį į regioną, neatsižvelgiant į partnerių vyriausybių rodomą pasiryžimo lygį; ragina ES spręsti regioninio bendradarbiavimo šiose srityse klausimus rengiant su Juodosios jūros regiono šalimis žmogaus teisių temai skirtus dialogus ir konsultacijas bei daugiašalius forumus; ragina Komisiją, siekiant paskatinti pilietinių visuomenių regioninį bendradarbiavimą, visapusiškai pasinaudoti Europos iniciatyva demokratijai ir žmogaus teisėms remti bei Juodosios jūros sinergijos iniciatyva;

16.   palankiai vertina Juodosios jūros euroregiono sukūrimo iniciatyvą, kurios tikslas – plėtoti regioninį bendradarbiavimą skatinant regioninių ir vietos subjektų bendradarbiavimą; pabrėžia, kad vadinamojo inicijavimo iš apačios projektai ir vietos lygmens institucijų tarpvalstybinis bendradarbiavimas svarbūs kuriant tikrą demokratijos ir veiksmingo valdymo erdvę Juodosios jūros regione;

17.   pažymi, kad nepaprastai svarbu užmegzti ir plėtoti gerus kaimynystės santykius tarp Juodosios jūros regiono šalių bei tarp šių šalių ir kaimyninių šalių, pagrįstus abišale pagarba, teritoriniu vientisumu, vieno nesikišimu į kito vidaus reikalus ir draudimu naudoti jėgą ar grasinti jėga kaip pagrindiniais regioninio bendradarbiavimo skatinimo principais; pabrėžia glaudaus dialogo su pilietine visuomene ir kultūrų dialogo svarbą šioje srityje ir ragina Komisiją toliau tokį dialogą skatinti, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. paskelbti Europos kultūrų dialogo metais, siekiant sukurti abišalės tolerancijos kultūrą, pagarbą įvairovei ir regioninį dialogą bei bendradarbiavimą;

Bendradarbiavimas energetikos, transporto ir aplinkosaugos srityse

18.   pabrėžia strateginę Juodosios jūros regiono, kaip gamybos ir tiekimo zonos užtikrinant ES energijos tiekimo įvairovę ir saugumą, svarbą; ragina Tarybą ir Komisiją nedelsiant apsvarstyti galimybę teikti didesnę praktinę pagalbą, kuri būtų skirta strategiškai svarbiems infrastruktūros projektams; pakartoja, kad remia naujos infrastruktūros ir perspektyvių transporto koridorių, kurie padidins tiekėjų ir tiekimo maršrutų įvairovę, pvz., Kaspijos jūros regiono ir Juodosios jūros regiono energijos tiekimo koridoriaus ir "Nabuko", Konstancos-Triesto bei AMBO dujotiekių, kūrimą, taip pat kitus suplanuotus dujų ir naftos tranzito per Juodąją jūrą projektus ir INOGATE (Tarptautinis naftotiekio ir dujotiekio koridorius Europai) bei TRACECA (Europą bei Pietų Kaukazo šalis jungiantis tarptautinis transporto koridorius) projektus, padėsiančius sujungti Juodosios ir Kaspijos jūrų regionus; siekiant išnagrinėti šių naujų tranzito infrastruktūrų statybos poveikį ragina atlikti poveikio visuomenei ir aplinkai vertinimą;

19.   mano, kad Juodosios jūros sinergijos iniciatyva turėtų būti tinkamas pagrindas regiono rinkos reformoms skatinti, kurios padėtų sukurti konkurencingas, prognozuojamas ir skaidrias energijos rinkas;

20.   mano, kad užtikrinti darną regione labai padėtų iniciatyvos, kuriomis siekiama sustiprinti visų Juodosios jūros pakrančių valstybių fizinius ryšius; pabrėžia, kad bendradarbiavimas transporto ir aplinkosaugos srityse neturėtų apsiriboti energetikos klausimais, bet turėtų būti pagrįstas visapusišku požiūriu, atsižvelgiančiu į regiono poreikius; džiaugiasi planais įrengti greitkelį, juosiantį Juodąją jūrą; pabrėžia Juodosios jūros ir Dunojaus, kaip strateginių transporto kelių regione, svarbą;

21.   pabrėžia Dunojaus, kaip vienos iš pagrindinių transporto susisiekimo linijų ir ekonominių magistralių, jungiančių ES ir Juodosios jūros regioną, svarbą; taigi mano, kad vienas iš pagrindinių ES tikslų regione turėtų būti tvarus Dunojaus vystymas ir jo ekonominės galimybės sujungti Juodąją jūrą supančias šalis išnaudojimas; prašo Komisiją parengti tyrimą, kurį atliekant būtų nagrinėjamos galimos konkrečios su šiuo klausimu, įskaitant svarbius aplinkosaugos klausimus, susijusios iniciatyvos; primygtinai tvirtina, kad, siekiant išnaudoti visas ES prieigos prie Juodosios jūros teikiamas galimybes, labai svarbu vystyti ES uostų, esančių prie Juodosios jūros (Burgaso, Konstancos, Mangalijos ir Varnos), ir uostų, esančių prie Dunojaus upės žiočių, infrastruktūrą, kad būtų užtikrinta galimybė naudotis įvairių rūšių transportu;

22.   nepaprastai susirūpinęs dėl Juodosios jūros regiono, ypač pačios Juodosios jūros, ekologinės padėties, kuriai įtaką padarė nekontroliuojama tarša ir pablogino daugybė ekologinių katastrofų, taip pat dėl Dunojaus ir jo deltos padėties; pabrėžia, kad būtina intensyviau įgyvendinti daugiašalius aplinkosaugos susitarimus regione, ir į visus regioninius projektus įtraukti poveikio aplinkai vertinimą, ir ragina ES ir Juodosios jūros regiono šalis aktyviau bendradarbiauti siekiant spręsti daug įvairių aplinkosaugos problemų regione;

23.   ypač susirūpinęs dėl nekontroliuojamos taršos nafta ir dėl šios taršos poveikio laukinei gamtai; pabrėžia, kad būtina, jog bendradarbiavimas neapsiribotų vien Komisijos per jos Monitoringo ir informavimo centrą teikiama pagalba, ypač naftos išsiliejimo prevencijos srityje, visų pirma dėmesį kreipiant jūrų transporto, ypač tanklaivių, saugumo stiprinimui;

24.   atkreipia dėmesį į Dunojaus deltą, kuri yra unikali gamtinė augalų ir gyvūnų rūšių buveinė; pabrėžia, kad ypač reikia atlikti infrastruktūrų, kaip antai Bistrajos kanalo tarp Rumunijos ir Ukrainos, poveikio aplinkai vertinimą;

25.   ragina Komisiją aplinkosaugos problemas spręsti taikant DABLAS darbo grupės metodą (Dunojui ir Juodajai jūrai), dėmesį sutelkiant ne tik į Dunojaus, bet ir Dniestro bei Dniepro upių baseinus;

Prekybos ir ekonominis bendradarbiavimas

26.   pabrėžia, kad ekonomikos augimas visame regione nevienodas, nors ir intensyvus, bet atkreipia dėmesį į tai, kad šis augimas tvaresnis naftą ir dujas eksportuojančiose šalyse; atkreipia dėmesį į privačiojo sektoriaus trapumą daugelyje Juodosios jūros pakrantėje esančių šalių; pabrėžia, kad svarbu Juodosios jūros regione kurti ekonominių galimybių ir klestėjimo erdvę šio regiono gyventojams ir prekybos partneriams; pabrėžia, kad reikia gerinti investicijų aplinką vietos subjektams, taip pat užsienio investuotojams, visų pirma intensyvinant kovą su korupcija ir sukčiavimu, ir skatinti rinkos ekonomikos reformas, kurios padidintų konkurencingumą ir ekonominį patrauklumą, sukurdamos įvairiarūšę ekonomiką ir užtikrindamos tvarų ekonomikos augimą, taip pat socialinį teisingumą ir sanglaudą; ragina imtis derinimo ir tolesnių liberalizavimo priemonių ir remia nuostatą sukurti PPO principus atitinkančią laisvosios prekybos zoną; mano, kad ES, būdama didžiausia Juodosios jūros šalių ekonominė partnerė, turi atlikti svarbiausią vaidmenį propaguodama minėtus tikslus ir skatindama regioną imtis būtinų veiksmų;

27.   atkreipia dėmesį į tai, kokį svarbų vaidmenį atlieka pakrantės ir jūrų turizmas, kadangi tai didžiausias skatinamasis Juodosios jūros regiono vystymosi veiksnys prekybos ir ekonomikos augimo požiūriu; pabrėžia, kad būtina toliau vystyti turizmo infrastruktūrą ir skatinti turizmo produktų įvairovę, tokiu būdu apsaugant tradicinius pragyvenimo šaltinius, geriau panaudojant gamtos išteklius (pvz., geoterminius išteklius, kurie suteikia didelių galimybių verslui) ir gerinant gyvenimo kokybę regione; pabrėžia, kad vizų režimo kaimyninių šalių gyventojams supaprastinimas paskatins judumą ir prekybą bei ekonominę veiklą; mano, kad Juodosios jūros sinergijos iniciatyva turėtų būti tinkamas pagrindas turizmo vystymo Juodosios jūros regione skatinimui;

28.   atkreipia dėmesį į tarpregionines iniciatyvas, pavyzdžiui, Baku–Tbilisio–Karso geležinkelio projektą; mano, kad ši iniciatyva suteikia galimybių šiai pasaulio daliai geriau ekonomiškai ir politiškai integruotis į Europos ir tarptautinę ekonomiką ir kad tai padės paspartinti ekonominę ir prekybos plėtrą šiame regione; vis dėlto pabrėžia tai, kad į projektą neįtraukiamos esamos ir visu pajėgumu veikiančios geležinkelio linijos Armėnijoje; ragina Pietų Kaukazo respublikas ir Turkiją vykdyti veiksmingą regiono ekonominės integracijos politiką ir atsisakyti trumparegiškų bei politiškai motyvuotų regiono energetikos ir transporto projektų, kuriuos vykdant pažeidžiami EKP patikimos raidos principai;

Švietimas, mokymas ir moksliniai tyrimai

29.   pabrėžia, kad svarbu stiprinti kultūrų dialogą ir ragina Komisiją toliau jį skatinti;

30.   pabrėžia, kad svarbu stiprinti žmonių tarpusavio ryšius, skatinant bendradarbiavimą švietimo, mokymo ir mokslinių tyrimų srityse naudojantis esamomis ir prieinamomis ES programomis ("Tempus", "Erasmus Mundus", Septintąja bendrąja mokslinių tyrimų programa); ragina ES ir Juodosios jūros regiono šalis stiprinti bendradarbiavimą šiose srityse;

31.   pabrėžia, kad svarbu pritraukti mokslininkus iš Juodosios jūros šalių į ES supaprastinant leidimų dirbti išdavimo procedūras, inter alia, naudojantis mėlynosios kortelės sistema;

Instituciniai ir finansiniai aspektai

32.   palankiai vertina regionui priklausančių ES valstybių narių vadovaujamą vaidmenį skatinant bendradarbiavimą su regionu ir pačiame regione; mano, kad Rumunija, Bulgarija ir Graikija, būdamos ES valstybės narės Juodosios jūros regione, galėtų ir turėtų atlikti svarbiausią vaidmenį šioje srityje; pabrėžia, kad šios valstybės narės turi imtis ypatingo vaidmens perduodant patyrimą ir praktinę patirtį per "Dvyniai" (Twinning), TAIEX ir "Sigma" programas; mano, kad skatinant regionų bendradarbiavimą greta esančiose išorės regionuose reikėtų visapusiškai naudotis ES patirtimi, ypač vykdant Šiaurės dimensijos iniciatyvą, siekiant pasidalyti praktiniais pavyzdžiais ir tuo, kas išmokta;

33.   pabrėžia, kad siekiant skatinti regioninį bendradarbiavimą Juodosios jūros regione svarbios Rusijos ir Turkijos pozicijos; mano, kad svarbu konstruktyviai įtraukti šias šalis bei visas kitas regiono šalis į bendradarbiavimą norint, kad Juodosios jūros regioninis bendradarbiavimas būtų sėkmingas;

34.   primena, kad Juodosios jūros regione jau vykdomos kai kurios regioninio bendradarbiavimo priemonės; todėl pabrėžia, kad ES ir Juodosios jūros regiono šalys, siekdamos išvengti veiksmų dubliavimosi, turi koordinuoti savo veiklą; mano, kad stiprinant įvairias regionines organizacijas ir iniciatyvas, pvz., Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizaciją (JJEB), Juodosios jūros regiono partnerystės ir dialogo forumą, GUAM organizaciją demokratijai ir ekonomikai vystyti, ir kitas tam tikrų sektorių organizacijas, atsižvelgiant į jų savitą patirtį ir stiprinant bendradarbiavimą su jomis, galbūt panaudojant naują struktūrą, galėtų būti sudarytas tinkamas pagrindas sinergijai kurti; mano, kad reikėtų toliau plėtoti dialogo ir bendradarbiavimo su Juodosios jūros regionu ir jame politinę dimensiją;

35.   džiaugiasi tuo, kad neseniai Komisijai buvo suteiktas JJEB stebėtojos statusas ir atkreipia dėmesį į esamus Europos Parlamento ir JJEB parlamentinės asamblėjos ryšius; mano, kad svarbu ir toliau stiprinti parlamentinį Europos Parlamento ir Juodosios jūros regiono šalių parlamentų bendradarbiavimo lygmenį;

36.   pabrėžia, kad Juodosios jūros regione taip pat būtina plėtoti bendradarbiavimą nevyriausybiniu lygmeniu; todėl ragina Komisiją paremti Juodosios jūros regiono NVO platformos kūrimą siekiant sukurti pilietinių visuomenių mainų regione pagrindą, padidinti informuotumą apie bendras problemas ir padėti įgyvendinti ir stebėti ES politiką regione;

37.   ragina racionaliai panaudoti Bendrijos finansines priemones: geriau koordinuoti EKPP, taip pat regionui prieinamas struktūrinių fondų ir pasirengimo narystei lėšas; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis paramos gavėjomis, prieš paskirstant išteklius nustatyti bendrus ataskaitų teikimo reikalavimus, kad būtų galima stebėti ir vertinti šių išteklių panaudojimo tvarumą, veiksmingumą ir atitikimą bendriems ES politikos tikslams;

38.   pritaria finansinių išteklių, skirtų tarptautiniams projektams pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP) finansuoti, padvigubinimui; ragina šių finansinių išteklių panaudojimui taikyti struktūrinių fondų reglamentavimo principus, ypač partnerystės, tvarumo, veiksmingumo, nediskriminavimo ir decentralizavimo principus; ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie šių lėšų panaudojimą ir pasiektą pažangą rengiant trumpas dvimetes ataskaitas;

39.   ragina Komisiją suteikti galimybę tarptautinio bendradarbiavimo srityje tautų tarpusavio projektams panaudoti decentralizuotą finansinę priemonę – Mažų projektų fondus – ir specialiai skatinti naudotis šia priemone;

40.   pabrėžia, kad Juodosios jūros regione reikia sustiprinti vietos ir regioninių suinteresuotų subjektų gebėjimų kūrimą programavimo bei projektų parengimo ir įgyvendinimo srityje, kad būtų užtikrintas veiksmingas Bendrijos finansinių priemonių panaudojimas;

o
o   o

41.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Juodosios jūros regiono šalių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 22, 2006 1 26, p. 34. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0538. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0625. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0016. (5) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0413.

2008 m. sausio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kenijos

P6_TA(2008)0018 RC-B6-0024/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 1 d. paskelbtą preliminarų Europos Sąjungos stebėjimo misijos (angl. EUEOM) Kenijoje atstovų pareiškimą,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 11 d. pirmininkaujančios valstybės narės ES vardu paskelbtą deklaraciją dėl Afrikos Sąjungos tarpininkavimo pastangų Kenijoje,

–   atsižvelgdamas į 1981 m. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją ir 2007 m. Afrikos demokratijos, rinkimų ir reguliavimo chartiją,

–   atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos (AS) 2002 m. paskelbtą pareiškimą dėl principų, kuriais vadovaujantis rengiami demokratiniai rinkimai Afrikoje,

–   atsižvelgdamas į pareiškimą, kuriame išdėstyti tarptautinių rinkimų stebėjimo principai, ir į Tarptautinių rinkimų stebėtojų elgesio kodeksą, kuriuos 2005 m. spalio 27 d. paskelbė Jungtinės Tautos,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimą), iš dalies pakeistą 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge, ypač į jo 8 ir 9 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi 2007 m. gruodžio 27 d. Kenijoje vyko prezidento ir parlamento rinkimai, per kuriuos devynios partijos kėlė kandidatūras į prezidentus, įskaitant Nacionalinės vienybės partijos (angl. PNU) iškeltą Prezidento Mwai Kibakio kandidatūrą ir Oranžinio demokratinio judėjimo (angl. ODM) iškeltą Raila Odingos kandidatūrą,

B.   kadangi dvi pagrindinės partijos, ODJ ir NVP, iš 210 vietų nacionaliniame parlamente atitinkamai laimėjo 43 ir 99 vietas,

C.   kadangi per 2007 m. prezidento rinkimus Kenijoje nebuvo laikomasi pagrindinių demokratiniams rinkimams taikomų tarptautinių ir regioninių standartų; kadangi pasibaigus rinkimams kilo riaušės, kurių metu žuvo per 600 žmonių,

D.   kadangi, remiantis JT Humanitarinių santykių koordinavimo biuro (angl. OCHA) informacija, po rinkimų prasidėjęs politinis smurtas privertė 250 000 žmonių palikti savo gyvenamąsias vietas ir paveikė 400 000–500 000 Kenijos gyventojų, visų pirma Eldoreto, Kericho ir Kisumu miestuose,

E.   kadangi dabartinė politinė krizė visų pirma kilo dėl įtampos buvusioje Nacionalinėje vaivorykštės koalicijoje (angl. NARC), kuri 2000 m. laimėjo rinkimus; tada Mwai Kibaki ir Raila Odinga sutarė dalintis valdžia, tačiau šio susitarimo nesilaikė,

F.   kadangi nepakankamai atsižvelgta į rekomendacijas, kurias Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misija pateikė iki 2002 m., įskaitant rekomendacijas dėl parlamento rinkimų apygardų dydžio ir ribų, taip pat dėl to, kad, siekiant skatinti rinkimų institucijos nepriklausomybę ir profesionalumą, Kenijos rinkimų komisijos (toliau – KRK) narių įgaliojimai po visuotinių rinkimų turėtų būti pratęsti šešių mėnesių laikotarpiui,

G.   pažymėdamas, kad per 2007 m. rinkimų kampanija pasižymėjo dideliu M. Kibaki ir R. Odinga šalininkų susiskaldymu į priešingas stovyklas; dėl to atsirado įtampa tarp atitinkamų etninių bendruomenių,

H.   kadangi šie rinkimai nepateisino Kenijos žmonių, kurie noriai dalyvavo rinkimuose ir aktyviai, taikiai bei kantriai balsavo, vilčių ir lūkesčių,

I.   kadangi intensyvių diplomatinių pastangų, įskaitant Afrikos Sąjungos pirmininko Ganoz Prezidento John Kofi Agyekum Kufuor pastangas tarpininkaujant ir ankstesnių keturių Afrikos šalių prezidentų veiksmus, neužteko siekiant išbristi iš politinės krizės,

J.   kadangi 2008 m. sausio 8 d., prieš prasidedant tarptautiniam tarpininkavimo procesui, M. Kibaki vienašališkai paskyrė 17 savo kabineto narių ir taip iš esmės užkirto kelią trišalėms deryboms bei paskatino ODM atnaujinti masinius protestus,

K.   kadangi rinkimų kampanijos metu apskritai buvo gerbiamos susivienijimų, žodžio ir susirinkimų laisvės; kadangi, nežiūrint į tai, kampanijai būdingas etninis ir politinis susiskaldymas, lėmęs nestabilumą rinkimų metu,

L.   kadangi tarptautinė bendruomenė skyrė nepakankamai dėmesio šiai itin opiai įtampos tarp etninių grupių problemai spręsti ir todėl ateityje tarpininkaujant dabartinės krizės Kenijoje klausimais būtina atsižvelgti į šią problemą,

M.   kadangi KRK atsakinga už logistinius ir techninius rinkimų aspektus, už prieigos prie balsuotojų registracijos centrų gerinimą ir už balsavimo vietose dirbančių asmenų mokymus,

N.   kadangi KRK vis dėlto neparodė nešališkumo, skaidrumo ir konfidencialumo, be kurių neįsivaizduojami demokratiniai rinkimai, ir tai atspindi ydinga Kenijos rinkimų komisijos narių skyrimo procedūra,

O.   kadangi atitinkamų valdžios institucijų atstovai draugiškai sutiko Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijos atstovus balsavimo vietose, kuriose balsuota sklandžiai,

P.   kadangi, nepaisant to, Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijos atstovams nebuvo suteikta panaši prieiga skaičiuojant balsus, ir jie padarė išvadą, kad dėl nepakankamo skaidrumo ir netinkamų saugumo procedūrų prezidento rinkimų rezultatų patikimumas abejotinas,

Q.   kadangi kai kuriose balsavimo vietose užregistruotas didesnis negu 90 proc. rinkėjų aktyvumas; kadangi KRK nariai pareiškė abejojantys tokiu netikroviškai dideliu aktyvumo rodikliu,

R.   kadangi Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijos atstovai padarė išvadą, kad apskritai rinkimai iki rezultatų skaičiavimo vyko sklandžiai ir kad parlamento rinkimus galima laikyti labai sėkmingais,

S.   kadangi, nepaisant to, Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijos atstovai nusprendė, kad prezidento rinkimų balsai buvo skaičiuojami ne visiškai patikimai ir todėl pareiškė abejojantys rezultatų tikslumu,

T.   kadangi, remiantis Žmogaus teisių gynėjų apsaugos observatorijos duomenimis, buvo grasinama iniciatyvinės grupės "Kenijos žmonės – už taiką, tiesą ir teisingumą" (angl. KPTJ), nariams; ši grupė vienija nepriklausomas nevyriausybines organizacijas (NVO) ir buvo įsteigta po rinkimų, siekiant atskleisti rinkimų pažeidimus ir skatinti pagarbą žodžio ir susirinkimų laisvėms šalyje,

U.   kadangi, kaip numatyta Kotonu susitarime, Kenija yra įsipareigojusi gerbti pagrindines pilietines teises, teisinės valstybės principais grindžiamą demokratiją ir skaidrų bei atskaitingą valdymą,

1.   smerkia tragišką žmonių žūtį ir tai, kad susidarė sudėtinga humanitarinė padėtis, todėl primygtinai ragina susijusias valdžios institucijas ir interesų grupes daryti viską, kad Kenijos Respublikoje įsivyrautų taika ir būtų užtikrinta pagarba žmogaus teisėms ir teisinei valstybei;

2.   pritaria Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijos preliminariame pranešime pateiktoms išvadoms;

3.   apgailestauja, kad, nepaisant labai sėkmingų parlamento rinkimų, dėl daugybės pranešimų apie rinkimų pažeidimus prezidento rinkimų rezultatai negali būti laikomi patikimais;

4.   apgailestauja, kad dabartinis Prezidentas Mwai Kibaki vienašališkai paskyrė savo kabinetą ir kad tai labai trukdo veiksmingai tarpininkauti;

5.   todėl ragina dabartinį Prezidentą Mwai Kibaki gerbti savo šalies demokratinius įsipareigojimus, numatytus Kenijos konstitucijoje, Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijoje ir Afrikos demokratijos, rinkimų ir reguliavimo chartijoje, taip pat leisti atlikti nepriklausomą prezidento rinkimų eigos tyrimą; be to, ragina Kenijos valdžios atstovus užtikrinti šiam tyrimui būtinas priemones ir pasirūpinti, kad pažeidimų padarę asmenys prisiimtų atsakomybę už savo veiksmus;

6.   ragina Kenijos valdžios atstovus bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti fizinį ir psichologinį KPTJ narių ir visų šalies žmogaus teisių gynėjų neliečiamumą bei nutraukti bet kokį žmogaus teisių gynėjų persekiojimą Kenijoje;

7.   ragina abi šalis nedelsiant imtis konkrečių veiksmų ir spręsti problemas derybų būdu; šiuo požiūriu remia tolesnes buvusio JT Generalinio Sekretoriaus Kofio Annano vadovaujamų Afrikos vyresniųjų pastangas tarpininkaujant;

8.   ragina Europos Sąjungai pirmininkaujančią valstybę ir Europos Komisiją atidžiai stebėti Kofi Annan vadovaujamą tarpininkavimo misiją ir prireikus nedelsiant užtikrinti, kad šią misiją tęstų aukšto lygio Europos Sąjungos delegacija, jei įmanoma, vadovaudamasi parengta bendra ES ir AS iniciatyva; ragina Europos Komisiją siūlyti Kenijos valdžios institucijoms bet kokią techninę ir finansinę pagalbą, kuri būtina atliekant nepriklausomą prezidento rinkimų tyrimą, taip pat imantis veiksmų, kurie būtini padėčiai sureguliuoti;

9.   palankiai vertina tai, kad naujai išrinktas Kenijos parlamentas pademonstravo savo nepriklausomybę savo pirmininku išrinkdamas Kenneth Marende bei pabrėžia esminį vaidmenį, kurį tas parlamentas turės atlikti atkurdamas Kenijoje piliečių laisves;

10.   ragina imtis konkrečių priemonių ir sudaryti išties nešališką rinkimų komisiją, kuri ateityje pajėgtų geriau vadovauti laisviems ir sąžiningiems rinkimams;

11.   atkreipia dėmesį į Kenijos rinkimų komisijos vadovo Samuel Kivuitu pranešimą, kuriuo jis atsiribojo nuo žiniasklaidoje paskelbtų prezidento rinkimų rezultatų ir ragina atlikti nepriklausomą pažeidimų tyrimą;

12.   ragina rengti naujus prezidento rinkimus, jei būtų įrodyta, kad patikimas ir sąžiningas pakartotinis prezidento rinkimų balsų skaičiavimas, kurį atliktų nepriklausoma organizacija, neįmanomas;

13.   apgailestauja, kad 2007 m. prezidento rinkimų metu nepasinaudota galimybe vienyti ir toliau plėtoti rinkimų bei didesnio masto demokratinį procesą;

14.   ragina politinių partijų vadovybę prisiimti atsakomybę ir užkirsti tolesnį kelią smurtui šalyje, parodyti įsipareigojimą teisinei valstybei ir užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms;

15.   reiškia ypač didelį susirūpinimą dėl dabartinės ekonominės krizės socialinių pasekmių ir neigiamo jų poveikio šalies socialiniam ir ekonominiam vystimuisi bei ekonominių pasekmių kaimyninėms šalims, kurių gerovė labiausiai priklauso nuo Kenijos infrastruktūros ir kurių humanitarinė padėtis dėl šios krizės lieka neapibrėžta;

16.   ragina Kenijos vyriausybę ir Komisiją skubiai teikti humanitarinę pagalbą šalies viduje perkeltiesiems asmenims ir siųsti pakankamą skaičių humanitarinės pagalbos darbuotojų;

17.   ragina susijusias valdžios institucijas užtikrinti laisvą ir nepriklausomą informacijos pateikimą spaudoje ir nedelsiant atnaujinti tiesiogines transliacijas;

18.   apgailestauja dėl to, kad netrukus po rinkimų Kibaki vyriausybei buvo išmokėta Europos vystymosi fondo biudžetinė parama, nes tai gali būti klaidingai suprasta kaip politinis šališkumas, ir prašo įšaldyti visas tolesnes išmokas Kenijos vyriausybei, kol bus rastas politinis esamos krizės sprendimas;

19.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Kenijos vyriausybei, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams ir Afrikos Sąjungos Komisijos Pirmininkui ir Vykdomajai Tarybai.

2008 m. sausio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų vaidmens pramonėje (2007/2197(INI))

P6_TA(2008)0019 A6-0519/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 2 dalį, taip pat į 141 ir 157 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 12 d. pasirašytą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją(1), ypač į jos 15, 23, 27, 28 ir 31 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 5 d. Komisijos komunikatą "Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimas. Politikos nuostatos ES gamybai stiprinti siekiant labiau integruoto požiūrio į pramonės politiką" (COM(2005)0474),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 18 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Kovoti su moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumu" (COM(2007)0424),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. ataskaitą dėl pramoninių santykių Europoje,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. paskelbtą Komisijos ataskaitą dėl naujausios sektorinio socialinio dialogo raidos,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas ir rekomendacijas dėl lyčių lygybės principo taikymo darbe,

–   atsižvelgdamas į Europos lygmeniu socialinių partnerių pasirašytą veiksmų programą siekiant vyrų ir moterų lygybės,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl deramo darbo visiems skatinimo(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2002 m. rugsėjo 25 d. rezoliuciją dėl atstovavimo moterims Europos Sąjungos socialinių partnerių organizacijose(3),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato "Moterys ir mokslas. Sutelkti moteris siekiant praturtinti europinius tyrimus"(4),

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto 2007 m. birželio 5 d. organizuotą viešąjį klausymą moterų vaidmens pramonėje tema,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6-0519/2007),

A.   kadangi įvairiose Europos Sąjungos valstybėse pramonė yra strategiškai svarbi kuriant gerovę ir užimtumą ir kadangi ją būtina išsaugoti,

B.   kadangi su moterų išsilavinimu ir profesinėmis galimybėmis susiję stereotipai lemia nevienodą jų pasiskirstymą pramonėje,

C.   kadangi moterų vaidmuo pramonėje visada privalo remtis darbo užmokesčio bei karjeros perspektyvų lygybės principais, siekiant skatinti aktyvesnį moterų dalyvavimą net ir tose pramonės srityse, kurios paprastai nėra laikomos moteriškomis;

D.   kadangi moterų vaidmuo pramonėje skirtingas, nes įvairiuose sektoriuose jų skaičius nevienodas, t. y. labai daug moterų kai kuriuose sektoriuose (tekstilės, drabužių, siuvinėjimo, avalynės, kamščių pramonės, kabelių, elektros ir elektronikos įrangos, maisto) ir labai mažai aukštųjų technologijų sektoriuje, vadinasi, nustatytos problemos turi būti grupuojamos,

E.   kadangi su lytimi susijusios kliūtys vis dar trukdo moterims labiau įsitvirtinti pramonėje, tačiau šios kliūtys dabar ne tokios pastebimos kaip anksčiau,

F.   kadangi tuose sektoriuose, kuriuose moterys sudaro darbuotojų daugumą, užmokestis mažesnis ir tai rodo, kad moterys diskriminuojamos; kadangi sudarant kolektyvines sutartis nepakankamai atsižvelgiama į lyčių aspektą ir į specialiuosius moterų poreikius ir kadangi turi būti labiau stengiamasi įgyvendinti esamus teisės aktus,

G.   kadangi vidutiniškai apie 14 proc. ES dirbančių moterų dirba pramonėje, bet kai kuriose šalyse ši dalis viršija 25 proc., iš jų daugiau kaip 21 proc. dirba ne visą darbo dieną, ir kadangi moterys sudaro 50 proc. ne visą darbo dieną dirbančių pramonės sektoriaus darbuotojų,

H.   kadangi bendrovės, nesvarbu, koks jų dydis ar sektorius, kuriame jos dirba, privalo laikytis lygybės darbo vietoje principo;

I.   kadangi nestandartinį, nepastovų darbą turinčios ir ne visą darbo dieną ar laikinai dirbančios moterys labiau diskriminuojamos, ypač jei jos nori tapti motinomis, ir kadangi jos paprastai turi mažiau galimybių įgyti pagrindinį išsilavinimą, mokytis visą gyvenimą ir gauti profesinį mokymą; kadangi nepastovų darbą turinčios arba ne visą darbo dieną dirbančios moterys dažnai negali reguliariai mokėti įnašų į pensijų fondą ir todėl labiau rizikuoja neturėti pakankamai pajamų vėlesniam gyvenimui,

J.   kadangi, nors pirmiau minėtame 2005 m. spalio 5 d. Komisijos komunikate paskelbtame integruotąjame požiūryje į pramonės politiką tarp tikslų buvo paminėtas ekonominės ir socialinės sanglaudos tikslas, tačiau nebuvo pakankamai atsižvelgta į lyčių aspektą,

K.   kadangi 99 proc. perdirbimo pramonės, kurioje sutelkta 86 proc. moterų, dirbančių pramonėje, darbo jėgos, sudaro mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), kuriose dirba apie 58 proc. visos šio sektoriaus darbo jėgos,

L.   kadangi dabartinė darbo pramonėje raida veikiau pasižymi tradicinių užimtumo būdų nykimu, o ne darbo sąlygų ir karjeros, ypač moterų, galimybių gerinimu,

M.   kadangi vaikų priežiūros įstaigų stoka, nesavanoriškas darbas ne visą darbo dieną, mokymosi galimybių ir pagalbos grįžti į darbą trūkumas glaudžiai susiję ir dėl to kyla pavojus, kad moterys liks mažiau kvalifikuotose darbo vietose ir neturės pakankamų karjeros perspektyvų,

N.   kadangi trūksta pagal lytį suskirstytų statistikos duomenų apie darbo pasiskirstymą pagal įvairias profesines kategorijas ir apie susijusio užmokesčio dydį pramonės sektoriuose,

O.   kadangi vyrų ir moterų patiriamas pavojus sveikatai ir profesinės ligos gali būti skirtingos, todėl svarbu išsamiau išnagrinėti ir aptarti dabartinę padėtį ir padarinius, taip pat atsižvelgiant į konkrečias su motinyste susijusias pasekmes,

P.   kadangi tęstinis mokymas ir spartesnis mokymasis didina moterų produktyvumą ir jų darbo teikiamą naudą ekonomikai,

Q.   kadangi tik nediskriminacinėje darbo aplinkoje įmanoma pasiekti geresnių abiejų lyčių darbuotojų rezultatų ir sukurti sąlygas, kuriomis būtų paisoma kiekvieno konkretaus asmens ir pripažįstami jų tikslai,

1.   pabrėžia moterų vaidmens pramonėje svarbą ir ragina jį stiprinti šiais aspektais: vienodo darbo užmokesčio, darbo sąlygų, karjeros galimybių, profesinio mokymo, motinystės ir tėvystės kaip pagrindinių socialinių vertybių;

2.   ragina valstybes nares skatinti moterų verslumo pramonėje rėmimo programas ir finansiškai remti moterims priklausančių įmonių kūrimąsi;

3.   pabrėžia, kad reikia pramonėje dirbančias moteris skatinti nuolat įgyti naujų įgūdžių, būtinų siekiant sėkmingai dirbti;

4.   atkreipia dėmesį į tai, kad kiekviename karjeros etape esama daug priežasčių, lemiančių moterims nepalankią aplinką pramonėje, pvz., vyrauja darbuotojų paieškos ir samdos praktika, de facto sudaranti kliūtis moterims gauti darbą, moterims ir vyrams taikomi skirtingi standartai, nevienodai skiriamas geriau mokamas darbas, vyrams ir moterims mokami nevienodi atlyginimai; todėl mano, kad kiekvieną šių priežasčių reikia šalinti konkrečiomis Komisijos ir valstybių narių parengtomis politikos priemonėmis;

5.   pripažįsta, kad reikia naujos integruotos politikos, pagal kurią būtų atsižvelgiama į būtiną varomąją jėgą, t. y. konkurenciją, kartu užtikrinant socialines ir ekonomines darbuotojų teises;

6.   ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti dideles bendroves parengti ir privalomai įgyvendinti savo suderintas lygybės programas, o mažas ir vidutines įmones irgi skatinti tą daryti;

7.   teigia, kad įvairių formų padoraus darbo skatinimas yra neatskiriama Europos Sąjungos vertybių dalis, ir ragina valstybes nares imtis veiksmingų priemonių, kad būtų laikomasi socialinių normų ir įvairiuose pramonės sektoriuose užtikrinamas padorus darbas ir kartu padorios pajamos darbuotojams, ypač moterims, teisė į saugą ir sveikatą darbe, į socialinę apsaugą ir profsąjungų laisvę ir kad tai žymiai padėtų naikinti visų formų lyčių diskriminaciją darbe;

8.   ragina valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių siekiant veiksmingai kovoti su moterų išnaudojimu darbe, ypač būdingu tam tikriems sektoriams, pvz., tekstilės pramonei, taip pat užtikrinti, kad būtų laikomasi darbuotojų, ypač moterų, pagrindinių teisių ir užkertamas kelias socialiniam dempingui;

9.   mano, kad moterų vaidmuo bet kokioje pramonės srityje negali būti svarstomas neatsižvelgiant į bendrą pramonės padėtį Europos Sąjungoje, į problemas, kurios kyla ES pramonės sektoriuje, arba į poreikį rasti tinkamus sprendimus;

10.   džiaugiasi tuo, kad, remiantis naujausiais statistikos duomenimis, daugelyje sektorių eksporto į ES nepriklausančias šalis dalis bendrojoje apyvartoje išliko tokia pati, o tai rodo ES konkurencingumą tose srityse; tačiau yra susirūpinęs dėl vidaus paklausos sąstingio kai kuriose valstybėse narėse, didėjančio importo iš ES nepriklausančių šalių ir nuolat mažėjančio darbo vietų skaičiaus šiame sektoriuje ES, dėl ko dažnai nukenčia moterys;

11.   pabrėžia, kad reikia skubių visiško ir veiksmingo Direktyvos 75/117/EEB(5) įgyvendinimo priemonių siekiant kovoti su diskriminacija, susijusia su darbo užmokesčiu, visų pirma reikia aktyviau pasinaudoti profsąjungomis ir parengti sektorinius planus, suskirstytus į etapus, ir nustatyti aiškius tikslus, kurie padėtų panaikinti su darbo užmokesčiu susijusią tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją;

12.   ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta apsauga nuo seksualinio priekabiavimo ir priekabiavimo dėl lyties;

13.   mano, kad svarbu siekti sukurti metodiką, kurią taikant būtų galima tiksliai įvertinti, kokiomis priemonėmis darbe galima užtikrinti teisę į vienodą atlyginimą vyrams ir moterims;

14.   mano, kad svarbu įgyvendinti EQUAL projektus, kuriais siekiama darbui suteikti deramą statusą ir skatinti lygybę, ir pabrėžia, kad svarbu remti bandomuosius projektus, kuriais siekiama tiksliai įvertinti, kokiomis priemonėmis darbe galima užtikrinti teisę į vienodą atlyginimą vyrams ir moterims, deramai pripažinti asmenis ir profesijas;

15.   pabrėžia, kad būtina skatinti iniciatyvas, kuriomis padedama įmonėse kurti ir įgyvendinti teigiamas priemones ir žmogiškųjų išteklių politiką, kurios skatina lyčių lygybę, taip pat skatinti informavimo ir mokymo priemones, kuriomis padedama populiarinti, perduoti ir įtvirtinti organizacijose ir įmonėse pasitvirtinusią praktiką;

16.   prašo Komisiją ir valstybes nares aktyviau veikti, daugiau atkreipti dėmesį ir kontroliuoti įmones, kad jos kasdienėje veikloje laikytųsi elgesio kodeksų ir nustatytų įmonių socialinės atsakomybės kriterijų, siekiant užtikrinti geresnes darbo sąlygas ir atsižvelgti į darbo valandas, į tai, kad būtų gerbiamos motinystės ir tėvystės teisės, ypač užtikrinant galimybę grįžti į darbo vietą pasibaigus motinystės ir vaiko priežiūros atostogoms, į darbo ir šeiminio gyvenimo derinimą, ir ragina šias teises įtvirtinti teisės aktuose; pabrėžia, kad reikia sukurti sąlygas, kuriomis būtų lengviau pasiskirstyti pareigomis šeimoje;

17.   rekomenduoja darbo vietoje sudaryti didesnes pasirinkimo galimybes, kad vyrai ir moterys turėtų daugiau galimybių gerinti šeiminį gyvenimą ir karjerą; mano, kad vyrai ir moterys turėtų lengviau gauti darbą, kad būtų patenkinti kintantys jų poreikiai;

18.   ragina valstybes nares pradėti taikyti tobulesnes, lankstesnes ir perkeliamas pensinio draudimo sistemas; primena savo poziciją per pirmąjį svarstymą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisių į papildomą pensiją perkėlimo gerinimo(6);

19.   pabrėžia, kad reikia patikimų socialinių paslaugų tinklo ir lanksčios ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio ugdymo įstaigų sistemos siekiant padėti dirbančioms moterims tuo laikotarpiu, kai jos augina vaikus;

20.   pabrėžia, kad ilgas darbo laikas darbuotojams kelia didelę įtampą ir turi neigiamą poveikį jų sveikatai, gerovei ir pasitenkinimui gyvenimu;

21.   ragina valstybes nares atlyginti įmonėms, kurios imasi veiksmų lyčių lygybei užtikrinti, ir skatina derinti darbą ir šeiminį gyvenimą siekdamos šioje srityje skleisti pažangiąją patirtį;

22.   pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog dėl priimtų priemonių, susijusių su darbo, šeiminio ir asmeninio gyvenimo derinimu, nebūtų skatinami lyčių stereotipai ir nebūtų pasiskirstoma vyriškais ir moteriškais vaidmenimis, ir jog šios priemonės atitiktų Lyčių lygybės gaires (2006–2010 m.), ypač visapusiško ir lygiateisio moterų dalyvavimo darbo rinkoje ir ekonominės jų nepriklausomybės klausimu, ir ragina valstybes nares užtikrinti visapusišką galimybę gauti prieinamas socialines paslaugas, pvz., naudotis lopšeliais, darželiais, užimti vaikus laisvu nuo pamokų metu ir padėti pagyvenusiems žmonėms, t. y. paslaugas, kurias paprastai teikia moterys; ragina teikti veiksmingą techninę ir, jei įmanoma, finansinę paramą arba paskatas MVĮ darbdaviams, kad jie galėtų įgyvendinti šią strategiją ir taikyti šiuos veiklos metodus;

23.   pabrėžia derybų ir kolektyvinių derybų svarbą kovojant su moterų diskriminacija, ypač įsidarbinimo, darbo užmokesčio, darbo sąlygų, karjeros ir profesinio mokymo srityse;

24.   ragina Komisiją ir sektorių socialinius partnerius nustatyti aukštus sveikatos darbe standartus, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą, ypač apsaugą motinystės atostogų atveju, atliekant tyrimus, taikant kontrolės ir prevencines priemones; pažymi, kad ypač daug moterų dirba sektoriuose, kuriuose dėl pasikartojančių veiksmų susergama profesinėmis ligomis, pvz., raumenų ir kaulų ligomis, ir kad šioms ligoms reikėtų skirti ypatingą dėmesį;

25.   ragina Komisiją ir valstybes nares atliekant tyrimus, apklausas ir nacionalines apklausas labiau atsižvelgti į lyčių aspektą;

26.   pabrėžia, kad iš daugumos tyrimų, kuriais nagrinėjama dirbančių neturtingųjų padėtis, matyti, kad skurdas ypač būdingas namų ūkiams, kuriuose pajamas uždirba tik vienas asmuo, ypač jei tai moteris; pabrėžia, kad skurdo ir socialinės atskirties panaikinimas turi ir toliau būti Europos Sąjungos politinis prioritetas; ragina Komisiją ir valstybes nares užsibrėžti drąsų tikslą – Europoje sumažinti dirbančių neturtingųjų skaičių – ir jo siekti;

27.   ragina Komisiją, atsižvelgiant į turimą finansinę paramą vietos, nacionaliniu bei Bendrijos lygmenimis, remti moterims skirtą profesinio mokymo politiką bei programas, įskaitant kompiuterinio raštingumo įgūdžių gerinimą, siekiant padidinti jų dalyvavimą įvairiuose pramonės sektoriuose ir labiau skatinti dideles bendroves bei MVĮ imtis šių iniciatyvų;

28.   ragina Komisiją padidinti paramą pramonės MVĮ dirbančių moterų profesinio mokymo programoms finansuoti ir remti mokslinius tyrimus ir inovacijas pagal 7-ąją bendrąją programą ir Europos mažųjų įmonių chartijos nuostatas, kaip patvirtinta 2000 m. birželio 19-20 d. Santa Marijos da Feiros Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvadų III priede;

29.   ragina Komisiją remti švietimą, aukštąjį mokslą ir profesinį mokymą; pabrėžia, kad išsilavinimas moterims – būtina priemonė darbo rinkos susiskaidymui lyčių pagrindu įveikti;

30.   ragina kuo plačiau skleisti informaciją apie Europos technologijų platformos dėl tekstilės ir aprangos sektoriaus ateities strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkę ir reikalauja, kad visos suinteresuotosios šalys įdiegtų naujoviškas technologijas ir taikyti naujus verslo modelius, pagal kuriuos moterims ir vyrams būtų vienodai atstovaujama visais lygmenimis;

31.   apgailestauja, kad mažai moterų dalyvauja socialinių partnerių organizacijų veikloje ir ragina jas aktyviau šviesti derybininkus ir už kolektyvines sutartis atsakingus asmenis lyčių lygybės klausimu, taip pat didinti moterų dalyvavimą sprendimus priimančių organizacijų veikloje;

32.   ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti proporcingą vyrų ir moterų atstovavimą bendrovių valdybose, ypač įmonėse, kuriose valstybės narės turi akcijų;

33.   pabrėžia, kad reikia skatinti kurti atskirų įmonių, tos pačios pramonės srities įmonių ir skirtingų pramonės sričių įmonių darbuotojų moterų susivienijimus;

34.   apgailestauja, kad aukštųjų technologijų srityje dirba mažai moterų, ir pabrėžia mokslo ir technologijų mokymo programų svarbą užtikrinant įvairių valstybių narių moterų mokymo galimybių kokybę, įvairinimą ir mergaičių skatinimą studijuoti tiksliuosius mokslus ir technologijas;

35.   ragina valstybes nares ir Komisiją sukurti ir įgyvendinti strategijas mokslo ir technologijų srityje dirbančių moterų darbo aplinkos ir karjeros vystymo atotrūkiui mažinti;

36.   mano, kad svarbu skleisti su moterų dalyvavimu mokslinių tyrimų ir aukštųjų technologijų srityse susijusią pažangiąją patirtį; taigi pabrėžia, kad svarbu atkreipti pramonės įmonių, kuriose dirba mažai moterų, vadovų dėmesį į lyčių aspektą ir nustatyti kiekinius tikslus;

37.   ragina valstybes nares ir Komisiją vykdant visų susijusių sričių politiką atsižvelgti į ypatingą moterų padėtį pramonėje, ypač sektoriuose, kurie restruktūrizuojami ir kuriems taikomos pasaulio prekybos priemonės, užimtumo, profesinio mokymo, sveikatos ar saugos darbe klausimais;

38.   pabrėžia būtinybę iš naujo apmokyti moteris, kurios buvo nustojusios dirbti, nes tai padidintų jų galimybes įsidarbinti; ragina valstybes nares didinti galimybes mokytis visą gyvenimą;

39.   pripažįsta, kad kai kuriuose regionuose, ypač nepalankioje padėtyje esančiuose ES regionuose, didelė tekstilės ir aprangos sektoriaus, nuo kurio priklauso moterų užimtumas, koncentracija; ragina ypatingą dėmesį skirti iš trečiųjų šalių importuojamiems produktams;

40.   pabrėžia, kad reikia remti nepalankioje padėtyje esančių regionų, nuolatinių struktūrinių sunkumų turinčių vietovių, atokiausių regionų ir vietovių, patyrusių deindustrializaciją arba neseniai įvykusį pramonės restruktūrizavimą, vystymąsi siekiant, kad būtų sutvirtinta ekonominė ir socialinė sanglauda ir socialinė moterų įtrauktis šiose vietovėse ir regionuose;

41.   mano, kad gamybos perkėlimą į kitas patyrė pramonės šakos, kuriose dirba daug moterų, pvz., tekstilės, aprangos, avalynės, kabelių, keramikos, elektros ir elektronikos įrangos, taip pat su mityba susijusi pramonė ir kad ši padėtis dažniausiai susidaro ekonomiškai mažiau išsivysčiusiose šalyse, yra nedarbo priežastis ir kenkia ekonominei ir socialinei sanglaudai;

42.   pabrėžia, kad ES valstybėse narėse reikia stebėti įmonių perkėlimą ir perorientuoti Bendrijos finansavimo politiką taip, kad būtų užtikrintos darbo vietos ir regioninė plėtra;

43.   ragina neteikti Bendrijos pagalbos įmonėms, kurios, valstybėje narėje pasinaudojusios šiuo finansavimu, perkelia gamybą į kitą šalį iki galo neįvykdžiusios su atitinkama valstybe nare sudarytų sutarčių;

44.   rekomenduoja Komisijai atidžiai sekti dabartinius pramonės įmonių likvidavimo ir perkėlimo procesus ir reikalauti, kad pažeidimų atveju paramos lėšos būtų grąžintos;

45.   ragina valstybes nares ir Komisiją atsižvelgti į lyčių aspektą skirstant Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (angl. EGF) pagalbą ir tuo užtikrinti, kad ši pagalba pasiektų ir sektorius, kuriuose dirba daug moterų;

46.   pabrėžia, kad daugiausia dėmesio būtina skirti valdomiems struktūriniams tekstilės pramonės pokyčiams ir skatinti moteris įgyti papildomą išsilavinimą, kad joms būtų lengviau įsidarbinti augančiose pramonės šakose;

47.   pabrėžia, kokios svarbios Bendrijos programos, kuriomis skatinama kurti prekės ženklus, saugoti prekės gamybos vietos ženklą ir reklamuoti užsienyje, ypač specializuotose ir tarptautinėse mugėse, pramonės sektorių, kuriuose daugiausia dirba moterys, gaminius ir taip propaguoti moterų darbą ir užtikrinti jų užimtumą;

48.   mano, kad Komisijai imantis priemonių, ypač vykstant Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) deryboms, reikia atsižvelgti į kiekvieno sektoriaus sąlygas ir ypatybes, į kiekvieno sektoriaus galimybes ir uždavinius, taip pat į sunkumus, su kuriais susiduria kiekviena valstybė narė, ypač moterų užimtumo ir moterų teisių klausimais;

49.   pabrėžia, kad vykstant pramonės įmonių restruktūrizacijai būtina ginti abiejų lyčių darbuotojų teises ir visiškai užtikrinti, kad jų organizacijos, visų pirma Europos įmonių tarybos, viso restruktūrizacijos proceso metu galėtų gauti informaciją ir turėtų galimybę iš esmės įsikišti, įskaitant ir veto teisės taikymą, taip pat būtina nustatyti žalos atlyginimo abiejų lyčių darbuotojams kriterijus tuo atveju, jei įmonės nevykdytų sutartinių prievolių;

50.   mano, kad svarbu palengvinti darbuotojams galimybes sugrįžti į darbą po pertraukos;

51.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 303, 2007 12 14, p. 1. (2) Tą dieną priimti tekstai, P6_TA(2007)0206. (3) OL C 273 E, 2003 11 14, p. 169. (4) OL C 309, 2000 10 27, p. 57. (5) 1975 m. vasario 10 d. Tarybos direktyva 75/117/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo taikymui, suderinimo (OL L 45, 1975 2 19, p. 19). (6) Priimti tekstai, 2007 6 20, P6_TA(2007)0269.

2008 m. sausio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Interneto reglamentavimo antrojo forumo (Rio de Žaneiras, 2007 m. lapkričio 12 - 15 d.) rezultatų

P6_TA(2008)0020 B6-0041/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl informacinės visuomenės(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Europos informacinės visuomenės augimui ir užimtumui skatinti(2),

–   atsižvelgdamas į Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais (angl. WSIS) principų Ženevos deklaraciją ir veiksmų planą, priimtus Ženevoje 2003 m. gruodžio 12 d.,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą pavadinimu "Pasaulinės partnerystės informacinėje visuomenėje link: Ženevos principų įgyvendinimas" (COM(2004)0480),

–   atsižvelgdamas į Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais Tuniso įsipareigojimą ir informacinės visuomenės darbotvarkę, patvirtintus Tunise 2005 m. lapkričio 18 d.,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Kuriant pasaulinę partnerystę informacinėje visuomenėje: tolesni Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais (WSIS) Tuniso etapo veiksmai" (COM(2006)0181),

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2007 m. rugpjūčio 10 d. indėlį į Interneto reglamentavimo antrąjį forumą, vykusį 2007 m. lapkričio 12–15 d. Rio de Žaneire, Brazilijoje

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi Interneto reglamentavimo forumo (toliau – IRF) tikslas – iš Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacijos visuomenės klausimais perimti įgaliojimus organizuoti forumus, kuriuose vyktų demokratinis, skaidrus ir daugiašalis suinteresuotų šalių dialogas,

B.   kadangi pagrindinis IRF vaidmuo ir paskirtis – aptarti įvairius interneto valdymo klausimus ir, tam tikrais atvejais, teikti rekomendacijas tarptautinei bendruomenei,

C.   kadangi pirmasis Forumas dėl interneto valdymo vyko 2006 m. spalio 30 d.–lapkričio 2 d. Atėnuose ir jame buvo iškelti kai kurie klausimai ir pasiūlyti debatų organizavimo būdai, pvz., dinamiškos koalicijos, kurie buvo nuodugniau nagrinėti Rio de Žaneire ir bus toliau nagrinėjami būsimuose IRF,

D.   kadangi antrasis IRF vyko 2007 m. lapkričio 12–15 d. Rio de Žaneire ir jis sutraukė daugiau kaip 2000 dalyvių,

E.   kadangi renginyje dalyvavusios Parlamento ad hoc delegacijos, bendradarbiaudamos su Komisija, atliko labai svarbų vaidmenį plėtojant europines vertybes ir bendraujant su forume dalyvavusiais pilietinės visuomenės organizacijų bei nacionalinių parlamentų atstovais,

F.   kadangi informacinės ir ryšių technologijos (toliau – IRT) atlieka esminį vaidmenį siekiant Tūkstantmečio vystimosi tikslų,

G.   kadangi vienas iš pagrindinių Europos rūpesčių IRT srityje – sumažinti skaitmeninį atotrūkį tiek regioniniu, tiek pasauliniu lygmenimis,

H.   kadangi Europos Sąjungos ir Europos Tarybos pagrindiniai prioritetai antrajame Forume dėl interneto valdymo buvo vaikų, kurie naudojasi internetu, apsauga, žodžio laisvės apsauga ir skatinimas, būtinybė užtikrinti atvirumą ir prieinamumą, taip skatinant įvairovę, IP (interneto protokolo) adresai ir "daiktų internetas", susijęs su platesniu radijo dažnių atpažinimo (RDA) klausimu,

I.   kadangi šie klausimai bus vėl nagrinėjami kitame IRF, įvyksiančiame 2008 m. gruodžio 8–11 d. Naujajame Delyje,

1.   mano, kad nors forume nebus priimta oficialių išvadų, Europos Sąjungos pareiga yra remti šį procesą, kadangi jis kuria teigiamą ir konkretų interneto ateities formavimo kontekstą, pagrįstą daugelio suinteresuotų šalių dalyvavimo koncepcija;

2.   pabrėžia, kad jau dabar galima pasimokyti iš iki šiol forume vykusių produktyvių diskusijų ir imtis veiksmų, ypač elektroninių ryšių reguliavimo aspektų ir duomenų apsaugos bei privatumo srityse; pabrėžia būtinybę sukurti atvirą ir nepriklausomą internetą, pagrįstą suinteresuotų šalių iniciatyvomis ir poreikiais bei žodžio laisve;

3.   ragina atitinkamas ES institucijas leidžiant teisės aktus, pvz., peržiūrint elektroninių ryšių reguliavimo sistemą, iniciatyvą "i2010" ir būsimus pasiūlymus dėl teisės aktų IRT srityje, atsižvelgti į Tuniso darbotvarkę dėl informacinės visuomenės; atkreipia ypatingą dėmesį į būdus, kuriais internetas taptų prieinamesnis didesniam skaičiui žmonių, pvz., operatorių ir paslaugų teikėjų konkurencija, technologijų ir IRT plėtojimo neutralumas;

4.   pabrėžia Parlamento vaidmens stiprinimo interneto valdymo forumuose svarbą ir laukia, kada galės užmegzti bendradarbiavimą su Brazilijos ir Indijos parlamentais bei kitomis suinteresuotomis asamblėjomis kitame interneto valdymo forume Naujajame Delyje;

5.   ragina Tarybą ir Komisiją laikyti IRF svarbiu darbotvarkės klausimu;

6.   atkreipia dėmesį į Lietuvos pasiūlymą organizuoti interneto valdymo forumą 2010 m.;

7.   pripažįsta, kaip svarbu toliau plėtoti bendradarbiavimą su Komisija, pvz., rengiant reguliarius interneto valdymo forumo patariamosios grupės susitikimus;

8.   pabrėžia nacionalinių ir regioninių interesų įtraukimą į forumų procesą siekiant suformuoti "vietos" interneto valdymo forumus, kaip siūlo Jungtinė Karalystė;

9.   ragina surengti Europos interneto valdymo forumą iki 2009 m. vidurio ir taip sustiprinti europinę dimensiją visame interneto valdymo forumų ir WSIS procese; prašo Pirmininką sudaryti sąlygas parengiamajam renginiui į Naujojo Delio IVF kuriame dalyvaus ES valstybių narių parlamentų nariai;

10.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 133 E, 2006 6 8, p. 140. (2) OL C 291 E, 2006 11 30, p. 133.

2008 m. sausio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kinų disidento Hu Jia sulaikymo

P6_TA(2008)0021 RC-B6-0021/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje,

–   atsižvelgdamas į paskutinius du ES ir Kinijos dialogo žmogaus teisių klausimais raundus, vykusius 2007 m. spalio 17 d. Pekine ir 2007 m. gegužės 15 ir 16 d. Berlyne,

–   atsižvelgdamas į EP Žmogaus teisių pakomitečio 2007 m. lapkričio 26 d. surengtą viešą klausymą tema "Žmogaus teisės Kinijoje rengiantis 2008 metų olimpinėms žaidynėms",

–   atsižvelgdamas į olimpines paliaubas, paskelbtas 2007 m. spalio 31 d. JT Generalinės Asamblėjos posėdyje, kuriame JT valstybės narės kviečiamos 2008 m. olimpinių žaidynių Pekine metu laikytis taikos ir ją skatinti,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi žmogaus teisių gynėją Hu Jia policijos pareigūnai suėmė jo namuose Pekine 2007 m. gruodžio 27 d. apkaltinusi jį ardomosios veiklos kurstymu,

B.   kadangi Hu Jia ir jo žmona Zeng Jinyan per keletą pastarųjų metų atkreipė visuomenės dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje ir dėl savo veiklos praleido nemažai laiko namų arešto sąlygomis,

C.   kadangi Hu Jia skundžiasi prasta sveikata, jam nustatyta kepenų liga, dėl kurios jis privalo gerti vaistus,

D.   kadangi 2006 m. žurnalas "Time" įtraukė Zeng Jinyan į "pasaulio didvyrių ir pionierių" šimtuką ir jai kartu su Hu Jia 2007 m. buvo įteiktas organizacijos "Žurnalistai be sienų" specialusis Kinijos prizas, be to, ji buvo nominuota Sacharovo prizui,

E.   kadangi žmogaus teisių organizacijos vadina šį areštą dar vienu Kinijos valdžios žingsniu, kuriuo siekiama nutildyti kritiką artėjant 2008 m. olimpinėms žaidynėms,

F.   kadangi 57 Kinijos intelektualai netrukus paskelbė atvirą laišką, kuriame pareikalavo nedelsiant paleisti Hu Jia,

G.   kadangi Europos Parlamento Pirmininkas 2007 m. gruodžio 31 d. paskelbė pareiškimą, kuriame įspėjo Kinijos valdžios atstovus dėl Hu Jia arešto ir paragino juos žvelgti į 2008 m. olimpines žaidynes kaip į galimybę parodyti, kad Kinija, organizuojanti svarbiausią pasaulio sporto renginį, laikosi tarptautiniu mastu pripažintų žmogaus teisių, įskaitant žodžio laisvę, reikalavimų,

1.   griežtai smerkia Hu Jia sulaikymą ir reikalauja kuo skubiau išlaisvinti jį ir visus kitus disidentus, kurie suimti ir įkalinti už nusikaltimus, susijusius su asmens nuomone;

2.   ragina Kinijos valdžios institucijas bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti, kad Hu Jia, jo artimieji ir advokatai nepatirs fizinės ir psichologinės žalos;

3.   ragina Kiniją laikytis savo įsipareigojimų, susijusių su žmogaus teisėmis ir teisinės valstybės principais, ypač nuostatų, išdėstytų Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1998 m. gruodžio 9 d. priimtoje JT deklaracijoje dėl žmogaus teisių gynėjų, ir nutraukti Kinijos žmogaus teisių gynėjų persekiojimą, taip pademonstruojant savo pagarbą žmogaus teisėms olimpinių žaidynių Kinijoje metais;

4.   ragina Kiniją nenaudoti 2008 m. olimpinių žaidynių kaip dingsties suimti ir neteisėtai sulaikyti bei įkalinti disidentus, žurnalistus ir žmogaus teisių aktyvistus, kurie praneša apie žmogaus teisių pažeidimus arba prieš juos protestuoja;

5.   dar kartą patvirtina savo nuomonę, kad žmogaus teisių klausimams turi būti skirta daug daugiau dėmesio rengiantis 2008 m. olimpinėms žaidynėms, ir pabrėžia, kad būtina gerbti pagrindinius universaliuosius etikos principus ir skatinti taikią visuomenę, kuriai rūpėtų išsaugoti žmogiškąjį orumą, kaip nurodyta Olimpinės chartijos 1 ir 2 straipsniuose;

6.   ragina Kiniją pakeisti savo baudžiamąją teisę, suteikiant didesnę žodžio laisvę žurnalistams, rašytojams, laisvai samdomiems žurnalistams, korespondentams ir t. t., kurie informuos pasaulį apie svarbų įvykį – 2008 m. olimpines žaidynes; atlikus šiuos pakeitimus bus galima taip pat patikslinti kai kurių neaiškių teisinių nuostatų (pvz., Kinijos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio) taikymo sritį ir akivaizdžiai pademonstruoti pasauliui, kad Septynioliktasis Kinijos komunistų partijos nacionalinis suvažiavimas atvėrė galimybes didesnei skirtingų nuomonių tolerancijai;

7.   ragina Kinijos valdžios institucijas suteikti Hu Jia ir kitiems suimtiems disidentams galimybę prireikus gauti medicinos pagalbą ir atsižvelgti į tai, kad blogos įkalinimo sąlygos gali pakenkti jų sveikatai;

8.   ragina Kinijos valdžios institucijos uždaryti vadinamuosius juoduosius kalėjimus (angl. black jails) – sulaikymo vietas, kuriose prieš 2008 m. olimpines žaidynes laikomi "ramybės drumstėjai";

9.   ragina Europos Sąjungos Tarybą imtis veiksmų Kinijos valdžios institucijų atžvilgiu dėl Hu Jia suėmimo ir dėl 2007 m. rugsėjo 22 d. dingusio žymaus advokato žmogaus teisių bylose ir Hu Jia bičiulio Gao Zhishengo, kurio likimas atspindi daugelio tūkstančių šiuo metu Kinijoje įkalintų žmogaus teisių gynėjų padėtį;

10.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, Kinijos Liaudies Respublikos prezidentui ir ministrui pirmininkui ir Tarptautiniam olimpiniam komitetui.

2008 m. sausio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Demokratinėje Kongo Respublikoje ir išžaginimo kaip karo nusikaltimo

P6_TA(2008)0022 RC-B6-0022/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių pažeidimų Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 22 d. AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliuciją dėl padėties Kongo Demokratinėje Respublikoje, ypač šalies rytuose, ir jos poveikio regionui,

–   atsižvelgdamas į 1998 m. priimtą Romos statutą, pagal kurį įsteigiamas Tarptautinis baudžiamasis teismas, ir ypač į jo 7 ir 8 straipsnius, kuriuose seksualinė vergovė, prievartinė prostitucija, prievartinis nėštumas ir prievartinė sterilizacija arba bet kurios formos seksualinis smurtas apibrėžti kaip nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai bei prilyginami tam tikros formos kankinimams ir dideliems karo nusikaltimams, nesvarbu, ar tarptautinių arba vidaus konfliktų metu šie veiksmai buvo vykdomi sistemingai, ar ne,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 14 d. Generalinio Sekretoriaus pateiktą Jungtinių Tautų Asamblėjos misijos Demokratinėje Kongo Respublikoje 24-ąją ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 27 d. Jungtinių Tautų misijos Kongo Demokratinėje Respublikoje (MONUC) ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio mėn. Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos publikaciją Atsinaujinusi krizė Šiaurės Kivu (angl. Renewed Crisis in North Kivu),

–   atsižvelgdamas į Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos 2005 m. kovo mėn. publikaciją "Teisingumo paieškos. Baudžiamoji atsakomybė už seksualinį smurtą Kongo kare"(angl. "Seeking Justice. The Prosecution of Sexual Violence in the Congo War"),

–   atsižvelgdamas į žmogaus teisių organizacijos Amnesty International 2007 m. ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į JT finansuojamą 2007 m. gruodžio 11 d. paskelbtą 2008 m. Kongo Demokratinei Respublikai skirtų humanitarinių veiksmų planą,

–   atsižvelgdamas į JT Humanitarinių santykių koordinavimo biuro 2007 m. gruodžio 13 d. paskelbtą publikaciją "Humanitarinės naujienos ir tyrimai" (angl. Humanitarian News and Analysis),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi dėl karo ir neramumų KDR rytinėje dalyje seksualinis smurtas prieš moteris, kurio imasi ginkluotos sukilėlių grupuotės ir vyriausybės kariuomenė bei policijos pajėgos, labai išplito ir pasiekė nerimą keliantį mastą,

B.   kadangi KDR rytinėje dalyje moterys nuolat puolamos ir šie išpuoliai yra neregėto masto ir kadangi Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus pavaduotojo humanitariniams klausimams duomenimis seksualinis smurtas KDR yra didžiausias visame pasaulyje,

C.   kadangi žaginama ir perkeltųjų asmenų stovyklose, kuriose daug civilių gyventojų ieško prieglobsčio bėgdami nuo kovų, dėl kurių vien tik 2007 m. daugiau kaip 400 000 žmonių paliko namus ir kaimus,

D.   kadangi JT generalinio sekretoriaus specialiojo pasiuntinio KDR duomenimis žiaurumai prieš moteris yra žaginimas, grupinis žaginimas, seksualinė vergovė, žudymas ir jie turi ilgalaikių pasekmių, pvz., fizinis ir psichologinis moters sunaikinimas,

E.   kadangi 2008 m. KDR skirtų humanitarinių veiksmų plane nurodoma, jog 2007 m. buvo užregistruoti 32353 išžaginimo atvejai, o tai tikriausia tik maža dalis viso skaičiaus,

F.   kadangi JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 1325 (2000) pabrėžiama visų valstybių atsakomybė siekiant sustabdyti nebaudžiamumą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už nusikaltimus žmoniškumui ir už karo nusikaltimus, įskaitant ir susijusius su seksualiniu ir kitokiu smurtu prieš moteris ir mergaites,

G.   kadangi panašu, kad žaginimas yra naudojamas kaip būdas pažeminti moteris jų šeimų ir bendruomenių akyse, taigi ir sunaikinti šių bendruomenių vientisumą, moralę ir ryšius,

H.   kadangi žaginimų aukos moterys ir mergaitės patiria didelę socialinę diskriminaciją ir jas atstumia jų šeimos bei bendruomenės, o nusikaltėliai lieka nenubausti, o tai papildoma priežastis, dėl kurios tik dalis aukų praneša apie žaginimo atvejus,

I.   reikšdamas didelį susirūpinimą dėl to, kad dedama neužtektinai pastangų siekiant kruopščiai ištirti šiuos nusikaltimus, kad nėra liudytojų, aukų ir aukų šeimų apsaugos priemonių, kad trūksta su bylomis susijusios informacijos ir tinkamos aukų medicininės priežiūros,

J.   kadangi 2006 m. parlamento priimtas naujas teisės aktas dėl seksualinio smurto, kuriuo siekiama paspartinti baudžiamųjų žaginimo bylų nagrinėjimą ir pradėti taikyti griežtesnes bausmes, iki šiol nebuvo veiksmingas,

K.   kadangi 2007 m. gruodžio 10 d. Nairobyje buvo pasirašytas jungtinis Ruandos ir KDR pareiškimas siekiant visiškai išspręsti Kivu provincijose esančių ginkluotų grupuočių, kurios atsakingos už seksualinį smurtą ir kitus žmogaus teisių pažeidimus, problemą,

L.   kadangi dėl daug metų trunkančio ginkluoto konflikto tiesiogiai ir netiesiogiai yra 4 mln. tiesioginių ir netiesioginių aukų ir mažiausiai 1,5 mln. žmonių, daugiausia moterų ir vaikų, turėjo persikelti, taip pat buvo sunaikinta socialinė ir ekonominė KDR infrastruktūra,

1.   griežtai smerkia žaginimo kaip karo ginklo naudojimą ir primena, kad šie veiksmai priklauso Tarptautinio baudžiamojo teismo ir KDR jurisdikcijai;

2.   primygtinai ragina, kad apie seksualinio smurto prieš moteris vykdytojus būtų pranešama, kad būtų nustatyta jų tapatybė, kad jie būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn ir baudžiami pagal nacionalinę ir tarptautinę baudžiamąją teisę;

3.   ragina KDR vyriausybę sustabdyti nebaudžiamumų ir taikyti savo parlamento priimtą naują teisės aktą dėl seksualinio smurto paskelbimo už įstatymo ribų , pagal kurį būtų numatoma sugriežtinti bausmes nusikaltėliams;

4.   ragina tarptautinę bendruomenę imtis visų reikalingų veiksmų siekiant padėti kompetentingoms nacionalinės valdžios institucijoms tirti šiuos nusikaltimus ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn nusikaltėlius;

5.   ragina ES skirti daug lėšų siekiant medicininiu, teisiniu ir socialiniu aspektais paremti seksualinės prievartos aukas ir suteikti moterims ir mergaitėms daugiau galių, kad būtų užkirstas kelias tolesnei seksualinei prievartai;

6.   ragina visas KDR Rytuose vykstančiame konflikte dalyvaujančias šalis gerbti žmogaus teises ir tarptautinę humanitarinę teisę, nutraukti visus išpuolius prieš moteris ir kitus civilius gyventojus ir leisti humanitarinėms organizacijoms padėti aukoms;

7.   ragina ES ir JT oficialiai pripažinti, kad žaginimas, prievartinis nėštumas, seksualinė vergovė ir kitoks seksualinis smurtas yra nusikaltimai žmoniškumui, dideli karo nusikaltimai ir tam tikros formos kankinimai, nesvarbu, ar šie veiksmai atliekami sistemingai, ar ne;

8.   ragina visas JT valstybes nares, kurios siunčia personalą į JT taikos palaikymo misiją Konge (angl. MONUC), nagrinėti visus skundus dėl seksualinės prievartos ir išnaudojimo, ypač susijusius su nepilnamečiais, ir kuo greičiau paduoti seksualinį nusikaltimą padariusius asmenis į teismą; taigi ragina išplėsti MONUC įgaliojimus siekiant saugoti civilius nuo seksualinio smurto;

9.   ragina JT, Afrikos Sąjungą ir ES bei kitus KDR partnerius daryti viską, kas įmanoma, kad būtų pradėtas taikyti efektyvus seksualinio smurto KDR stebėjimo ir dokumentavimo mechanizmas ir kad būtų pasirūpinta veiksminga bei tinkama moterų, ypač šalies rytuose, parama ir apsauga;

10.   reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad seksualinis smurtas lemia nepaprastai didelį masinį išsikėlimą iš kaimo vietovių ir pabrėžia, kad nuolatinis seksualinis smurtas ir bendra seksualinio smurto kultūra ardo socialinius ryšius ir yra tikra grėsmė tautai;

11.   teigiamai vertina tai, kad Gomoje (Šiaurės Kivu) buvo pradėta konferencija taikos, saugumo ir vystymosi klausimais, ir tikisi, kad karo veiksmų nutraukimas konferencijos metu bus pirmasis žingsnis siekiant pasitikėjimo tarp kariaujančiųjų šalių; ragina dalyvius spręsti seksualinio smurto prieš moteris ir mergaites problemą ir įsipareigoti patraukti nusikaltėlius baudžiamojon atsakomybėn;

12.   ragina Komisiją teikti pagalbą, įskaitant finansinę, kad Kivu būtų surengta taikos konferencija siekiant, jog gyventojai galėtų dalyvauti ilgalaikių sprendimų paieškose;

13.   ragina KDR vyriausybę ir MONUC užtikrinti tinkamą humanitarinių organizacijų narių saugumo lygį;

14.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms, KDR ir Didžiųjų ežerų regiono šalių vyriausybėms, Afrikos sąjungos institucijoms ir JT Generaliniam Sekretoriui.

2008 m. sausio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Egipto

P6_TA(2008)0023 B6-0023/2008

Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystės,

-   atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl rimtų įvykių, kurie kelia pavojų krikščionių ir kitų religinių bendruomenių egzistavimui(1),

-   atsižvelgdamas į 1995 m. lapkričio mėnesio Barselonos deklaraciją,

-   atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 21 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui "ES veiksmų žmogaus teisių ir demokratijos stiprinimo srityje su Viduržemio jūros regiono partnerėmis atgaivinimas. Strateginės gairės" (COM(2003)0294),

-   atsižvelgdamas į pirmąją Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių žmogaus teisių tinklo konferenciją, kuri vyko 2006 m. sausio 26–27 d. Kaire,

-   atsižvelgdamas į 1984 m. Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą,

-   atsižvelgdamas į ES žmogaus teisių gynėjų gaires,

-   atsižvelgdamas į JT tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, ratifikuoto 1982 m. Egipte, 19 straipsnį,

-   atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl moterų visų formų diskriminacijos panaikinimo,

-   atsižvelgdamas į valstybių ir vyriausybių vadovų 2005 m. lapkričio mėnesį Barselonoje vykusio aukščiausio lygio susitikimo metu priimtą darbo programą,

-   atsižvelgdamas į 5-osios Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentų pirmininkų konferencijos išvadas, priimtas 2005 m. lapkričio 26 d. Barselonoje,

-   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 27 d. vykusios Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinės asamblėjos (angl. EMPA) metu priimtas rezoliucijas ir į asamblėjos pirmininko deklaraciją,

-   atsižvelgdamas į savo 2006 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos(2),

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi ES–Egipto veiksmų planas buvo pasirašytas 2007 m. kovo mėn. Asociacijos taryboje, įsteigtoje Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimu, įsteigiančiu asociaciją tarp Europos Bendrijų ir jų valstybių narių bei Egipto Arabų Respublikos; kadangi šis veiksmų planas išdėstyti prioritetai, svarbiausiu iš kurių turėtų būti laikomas institucijų, kurioms patikėta stiprinti demokratiją, teisinės valstybės principus ir visais aspektais skatinti žmogaus teises, darbo efektyvumo didinimas;

B.   kadangi pagarbos demokratijai, žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms skatinimas yra pagrindiniai Europos Sąjungos principai ir tikslai bei bendras Europos ir Viduržemio jūros šalių regiono plėtros pagrindas;

C.   kadangi santykiams su Egiptu Europos Parlamentas teikia daug svarbos ir mano, kad sąžiningi ir skaidrūs rinkimai yra vienintelis būdas siekti pažangos kuriant demokratiškesnę visuomenę, taip pat pabrėžia Egipto bei ES ir Egipto santykių svarbą Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių stabilumui ir plėtrai;

D.   kadangi Egipto valdžia pažadėjo atsisakyti žurnalistų kalinimo, bet iki šiol pažado neištesėjo;

E.   kadangi opozicijos kandidatas į prezidentus Ayman Nour vis dar atlieka penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri buvo skirta 2005 m. po nesąžiningo teisminio proceso už politiškai motyvuotus kaltinimus, ir kadangi jo sveikata dėl šio įkalinimo blogėja;

F.   kadangi buvo uždarytas Profsąjungų ir darbuotojų paslaugų centras bei jo padaliniai, ir tai buvo pirmas kartas, kai vykdomuoju sprendimu uždaroma teisių gynimo NVO, taip pat uždaryta Teisinės pagalbos žmogaus teisių klausimais asociacija (angl. AHRLA) ir paskelbtas nuosprendis žmogaus teisių gynėjui ir centro generaliniam koordinatoriui Kammalui Abbas už Mohammedo Mostafos šmeižtą ir "Kalam Sanya" išspausdintą esė;

G.   kadangi koptai, bahajai, šiitai, koranistai ir kitų religinių mažumų atstovai vis dar labai kenčia dėl sektų izoliacijos;

1.   pripažįsta Egipto vaidmenį Artimųjų Rytų taikos procese bei ES ir Egipto santykių svarbą visame Europos ir Viduržemio jūros regione ir kovoje su tarptautinio masto terorizmu bei fundamentalizmu, tačiau pažymi, kad pagarba žmogaus teisėms yra pagrindinė ES ir Egipto asociacijos susitarimo vertybė, ir dar kartą pabrėžia Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystės svarbą teisinės valstybės principų ir pagrindinių laisvių plėtrai;

2.   mano, kad neseniai sulaikydama NVO veikėjus ir žmogaus teisių gynėjus bei imdamasi prieš juos veiksmų Egipto vyriausybė pažeidžia prisiimtus įsipareigojimus pagrindinių teisių ir laisvių srityje bei stabdo demokratinius procesus šalyje; remia 2007 m. gegužės 13 d. 34 nevyriausybinių organizacijų kampaniją už būrimosi į organizacijas laisvę, surengtą po pirmojo bendro pranešimo dėl administracinio ir saugumo tarnybų persekiojimo;

3.   ragina Egipto vyriausybę atsisakyti visų formų persekiojimo, įskaitant teismines priemones, profesionalių žiniasklaidos atstovų ir žmogaus teisių gynėjų bei veikėjų, raginančių pradėti reformas, sulaikymą, ir gerbti žodžio laisvę laikantis JT tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto;

4.   ragina Egipto vyriausybę laikytis savo įsipareigojimo 2008 m. gegužės 31 d. atšaukti nepaprastąją padėtį; prašo Egipto valdžios institucijų pakeisti 1966 m. karo lauko teismų įstatymą Nr. 25, kuris labiausiai trukdo naudotis visomis pagrindinėmis teisėmis ir užtikrinti, kad visos kovos su terorizmu priemonės ir įstatymai visiškai atitiktų tarptautinę žmogaus teisių teisę;

5.   tvirtai remia akademinę laisvę, žiniasklaidos laisvę ir asmeninius religinius įsitikinimus padedančias užtikrinti priemones; todėl ragina panaikinti savavališkas administracines priemones, pvz., tas, kurių buvo imtasi prieš Profsąjungų ir darbuotojų paslaugų centrą ir Teisinės pagalbos žmogaus teisių klausimais asociaciją; ragina išlaisvinti Kammal Abbas ir kitus aktyvius veikėjus; prašo, kad asociacijų įstatyme nebūtų numatyta taikių pilietinės visuomenės organizacijų veiklos savavališkų apribojimų;

6.   ragina, atsižvelgiant į pranešimus apie silpstančią Aymano Nouro sveikatą, nedelsiant jį išlaisvinti ir ragina kuo greičiau pasirūpinti jo sveikata, nusiunčiant kvalifikuotus medicinos darbuotojus;

7.   pabrėžia būtinybę iki galo įgyvendinti 1969 m. Afrikos vienybės organizacijos konvenciją dėl specifinių pabėgėlių problemų Afrikoje aspektų ir 1993 m. Tarptautinę konvenciją dėl darbuotojų migrantų bei jų šeimų teisių ir apsaugos; pritaria JT komiteto darbuotojų migrantų klausimais 2007 m. gegužės mėn. išvadas, kuriomis buvo raginama iš naujo išnagrinėti 27 prieglobsčio prašytojų iš Sudano nužudymo 2005 m. gruodžio mėn. aplinkybes;

8.   reikalauja nutraukti visų formų kankinimus ir blogą elgesį bei ragina atlikti tyrimą kiekvienu atveju, kai pagrįstai galima įtarti, kad buvo įvykdytas kankinimo aktas; ir ragina Egipto vyriausybę leisti apsilankyti Jungtinių Tautų specialiajam pranešėjui kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško arba žeminančio elgesio ar bausmių klausimais;

9.   pabrėžia, kad svarbu užtikrinti ir stiprinti teisminės valdžios nepriklausomumą keičiant arba panaikinant visas teisines nuostatas, kurios pažeidžia arba nepakankamai užtikrina nepriklausomumą; pabrėžia poreikį gerbti ir ginti laisvę jungtis į asociacijas ir teisėjų žodžio laisvę, laikantis JT pagrindinių teismų nepriklausomumo principų 8 ir 9 straipsniais;

10.   palankiai vertina Egipto pastangas apsaugoti sieną su Gaza ir ragina visas susijusias šalis aktyviau kovoti su kontrabanda į Gazos ruožą vedančiais tuneliais;

11.   ragina ES žmogaus teisių padėtį, kaip labai svarbų klausimą, įtraukti į ES ir Egipto pakomitečio politikos klausimais kito posėdžio darbotvarkę; ragina Tarybą ir Komisiją pranešti apie tai Parlamentui ir glaudžiai bendradarbiauti su Parlamentu vertinimo procese;

12.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Egipto vyriausybei ir parlamentui, valstybių narių ir Barselonos deklaraciją pasirašiusių Viduržemio jūros regiono šalių vyriausybėms ir parlamentams bei Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinės asamblėjos pirmininkui ir Tarybai bei Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0542. (2) OL C 287 E, 2006 11 24, p. 312.