Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2008 m. sausio 31 d. - Briuselis
Parlamento Pirmininko funkcijos (Darbo tvarkos taisyklių 19 straipsnio aiškinimas)
 Supaprastintas asmenų kontrolės prie išorės sienų režimas, grindžiamas vienašališku Bulgarijos, Čekijos Respublikos, Kipro, Vengrijos, Latvijos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos tam tikrų dokumentų pripažinimu lygiaverčiais jų išduodamoms nacionalinėms vizoms ***I
 Supaprastintas asmenų kontrolės prie Europos Sąjungos išorės sienų režimas (Šveicarija ir Lichtenšteinas) ***I
 Akvakultūros statistika ***I
 Valstybių narių specialiųjų intervencijos padalinių bendradarbiavimas *
 Europos mokslinių tyrimų erdvė. Naujos perspektyvos
 Bendrijos pašto paslaugos ***II
 Padėtis Irane
 Balio konferencijos dėl klimato kaitos rezultatai
 Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą
 Nepageidaujamos priegaudos sumažinimas ir jos išmetimo į jūrą panaikinimas Europos žvejyboje
 Europos strategija romų klausimais

Parlamento Pirmininko funkcijos (Darbo tvarkos taisyklių 19 straipsnio aiškinimas)
PDF 182kWORD 31k
2008 m. sausio 31 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Darbo tvarkos taisyklių 19 straipsnio dėl Parlamento Pirmininko funkcijų išaiškinimo

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 24 d. Konstitucinių reikalų komiteto pirmininko laišką,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklų 201 straipsnį,

1.   patvirtina tokį 19 straipsnio išaiškinimą:"

19 straipsnio 1 dalis gal būti aiškinama kaip reiškianti, kad pagal šį straipsnį suteikiami įgaliojimai apima teisę pareikalauti liautis teikti nereikalingus pasiūlymus, pvz., pasiūlymus dėl darbo tvarkos, dėl procedūros, paaiškinimus dėl balsavimo ir prašymus dėl atskiro balsavimo, balsavimo dalimis ar vardinio balsavimo, kai, Pirmininko įsitikinimu, šiais prašymais ir pasiūlymais akivaizdžiai siekiama ilgą laiką labai trukdyti Parlamento darbui arba pažeisti kitų Parlamento narių teises, ir dėl tų prašymų bei pasiūlymų taip atsitiktų.

"

2.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai susipažinti.


Supaprastintas asmenų kontrolės prie išorės sienų režimas, grindžiamas vienašališku Bulgarijos, Čekijos Respublikos, Kipro, Vengrijos, Latvijos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos tam tikrų dokumentų pripažinimu lygiaverčiais jų išduodamoms nacionalinėms vizoms ***I
PDF 274kWORD 39k
Rezoliucija
Tekstas
2008 m. sausio 31 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, nustatančio supaprastintą asmenų kontrolės prie išorės sienų režimą, grindžiamą vienašališku Bulgarijos, Čekijos Respublikos, Kipro, Vengrijos, Latvijos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos tam tikrų dokumentų pripažinimu lygiaverčiais jų išduodamoms nacionalinėms vizoms tranzito per jų teritoriją tikslu (COM(2007)0508 – C6-0279/2007 – 2007/0185(COD))
P6_TA(2008)0025A6-0511/2007

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0508),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 62 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0279/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6-0511/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. sausio 31 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2008/EB, nustatantį supaprastintą asmenų kontrolės prie išorės sienų režimą, grindžiamą vienašališku Bulgarijos, Kipro ir Rumunijos tam tikrų dokumentų pripažinimu lygiaverčiais jų išduodamoms nacionalinėms vizoms tranzito per jų teritoriją tikslu

P6_TC1-COD(2007)0185


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 582/2008/EB.)


Supaprastintas asmenų kontrolės prie Europos Sąjungos išorės sienų režimas (Šveicarija ir Lichtenšteinas) ***I
PDF 273kWORD 35k
Rezoliucija
Tekstas
2008 m. sausio 31 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, iš dalies keičiančio Sprendimą Nr. 896/2006/EB, nustatantį supaprastintą asmenų kontrolės prie išorės sienų režimą, grindžiamą vienašališku valstybių narių tam tikrų Šveicarijos ir Lichtenšteino išduotų leidimų gyventi pripažinimu tranzito per jų teritoriją tikslu (COM(2007)0508 – C6-0280/2007 – 2007/0186(COD)
P6_TA(2008)0026A6-0509/2007

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0508),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į 62 straipsnio 2 dalies a punktą, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0280/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6-0509/2007),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. sausio 31 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2008/EB, iš dalies keičiantį Sprendimą Nr. 896/2006/EB, nustatantį supaprastintą asmenų kontrolės prie išorės sienų režimą, grindžiamą vienašališku valstybių narių tam tikrų Šveicarijos ir Lichtenšteino išduotų leidimų gyventi pripažinimu tranzito per jų teritoriją tikslu

P6_TC1-COD(2007)0186


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 586/2008/EB.)


Akvakultūros statistika ***I
PDF 268kWORD 85k
Rezoliucija
Tekstas
2008 m. sausio 31 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl valstybių narių akvakultūros statistikos pateikimo (COM(2006)0864 – C6-0005/2007 – 2006/0286(COD))
P6_TA(2008)0027A6-0001/2008

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0864),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 285 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0005/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A6-0001/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. sausio 31 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2008 dėl valstybių narių akvakultūros statistikos pateikimo ir panaikinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 788/96

P6_TC1-COD(2006)0286


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. .../2008.)


Valstybių narių specialiųjų intervencijos padalinių bendradarbiavimas *
PDF 382kWORD 73k
2008 m. sausio 31 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Austrijos Respublikos iniciatyvos siekiant priimti Tarybos sprendimą dėl Europos Sąjungos valstybių narių specialiųjų intervencijos padalinių bendradarbiavimo krizinėse situacijose gerinimo (15437/2006 – C6-0058/2007 – 2007/0803(CNS))
P6_TA(2008)0028A6-0507/2007

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Austrijos Respublikos iniciatyvą (15437/2006),

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 30, 32 straipsnius ir 34 straipsnio 2 dalies c punktą,

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 39 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0058/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 ir 51 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6-0507/2007),

1.   pritaria Austrijos Respublikos iniciatyvai su pakeitimais;

2.   ragina Tarybą atitinkamai pakeisti dokumento tekstą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Austrijos Respublikos iniciatyvą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei Austrijos Respublikos vyriausybei.

Austrijos Respublikos siūlomas tekstas   Parlamento pakeitimai
Pakeitimas 1
4 konstatuojamoji dalis
(4)  Nė viena valstybė narė negali pagrįstai teigti turinti visas priemones, išteklius ir kompetenciją, kad galėtų efektyviai išspręsti visas įmanomo didelio masto krizines situacijas, kurių metu reikalinga speciali intervencija. Todėl ypač svarbu, kad kiekviena valstybė narė galėtų prašyti kitos valstybės narės pagalbos.
(4)  Nė viena valstybė narė negali pagrįstai teigti turinti visas priemones, išteklius ir kompetenciją, kad galėtų efektyviai išspręsti visas įmanomas ypatingas arba didelio masto krizines situacijas, kurių metu reikalinga speciali intervencija. Todėl ypač svarbu, kad kiekviena valstybė narė galėtų prašyti kitos valstybės narės pagalbos.
Pakeitimas 2
5 konstatuojamoji dalis
(5)  Šiame sprendime išdėstomos kai kurios bendrosios taisyklės dėl atsakomybės, įskaitant taisykles dėl baudžiamosios atsakomybės, siekiant nustatyti teisinį pagrindą tokiems atvejams, kai atitinkamos valstybės narės sutinka prašyti pagalbos ir ją teikti. Nustačius šį teisinį pagrindą ir pateikus deklaraciją apie kompetentingas institucijas, valstybės narės krizinių situacijų atveju galės greitai reaguoti ir laimėti laiko,
(5)  Tarybos sprendime 2007/…/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje (vadinamame Priumo sprendime), ypač jo 18 straipsnyje reglamentuojamas valstybių narių viena kitai teikiamos policijos pagalbos, kai vyksta masiniai susibūrimai ir panašūs didelio masto renginiai, katastrofos bei didelės nelaimės, pobūdis. Šis sprendimas netaikomas Priumo sprendimo 18 straipsnyje aptariamiems masiniams susibūrimams, gaivalinėms nelaimėms ir didelėms nelaimėms, tačiau papildo Priumo sprendimo nuostatas, kuriose numatytos valstybių narių viena kitai teikiamos policijos pagalbos, pasitelkiant specialiuosius intervencijos padalinius, pobūdis kitais atvejais, pvz., kai žmonės sukelia krizinę padėtį arba teroristinio pobūdžio situacijose, keliančiose rimtą tiesioginę fizinę grėsmę asmenims, nuosavybei, infrastruktūrai arba institucijoms, visų pirma, kai imami įkaitai, vykdomi užgrobimai ir vyksta panašūs įvykiai. Atsižvelgiant į tai, kiekviena valstybė narė turėtų nurodyti kompetentingas nacionalinės valdžios institucijas, kurių pagalbos ar įsikišimo gali prašyti kitos valstybės narės.
Pakeitimas 3
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)  Kai bus nustatytas šis teisinis pagrindas ir parengtas vadovas, kuriame bus išvardijamos kompetentingos institucijos, valstybės narės tokios krizinės ar teroristinės situacijos atveju galės greitai ir negaišdamos laiko reaguoti. Be to, siekiant padidinti valstybių narių gebėjimą užkirsti kelią tam, kad nesusidarytų tokia krizinė padėtis ir ypač kad nevyktų teroro aktai, ir į tokias situacijas reaguoti, būtina, kad specialieji intervencijos padaliniai, siekdami naudotis bendra patirtimi, reguliariai rengtų susitikimus ir organizuotų bendrus mokymus.
Pakeitimas 4
1 straipsnis
Šiuo sprendimu nustatomos bendrosios taisyklės ir sąlygos, pagal kurias vienos valstybės narės specialieji intervencijos padaliniai galėtų teikti pagalbą ir (arba) veikti kitos valstybės narės teritorijoje (toliau – prašančioji valstybė narė) tais atvejais, kai juos pakviečia pastaroji valstybė narė ir kai jie sutinka tai daryti, kad būtų išspręsta krizinė situacija.
Šiuo sprendimu nustatomos bendrosios taisyklės ir sąlygos, pagal kurias vienos valstybės narės (toliau – prašymą gavusi valstybė narė) specialieji intervencijos padaliniai galėtų teikti pagalbą ir (arba) veikti kitos valstybės narės teritorijoje (toliau – prašančioji valstybė narė) tais atvejais, kai juos pakviečia pastaroji valstybė narė ir kai jie sutinka tai daryti, kad būtų išspręsta krizinė situacija. Dėl praktinių klausimų ir susitarimu dėl šio sprendimo įgyvendinimo tiesiogiai susitaria prašančioji valstybė narė ir prašymą gavusi valstybė narė.
Pakeitimas 6
2 straipsnio 2 punktas
2) "krizinė situacija" – bet kuri žmonių sukelta situacija valstybėje narėje, kelianti rimtą tiesioginę fizinę grėsmę asmenims ar institucijoms toje valstybėje narėje, visų pirma – įkaitų ėmimas, užgrobimas ir panašūs incidentai.
2) "krizinė situacija" – bet kuri žmonių sukelta situacija valstybėje narėje, kuriai susidarius atsiranda daugiau pagrįstų priežasčių manyti, kad įvykdyta, vykdoma ar bus įvykdyta nusikalstama veika, kelianti rimtą tiesioginę fizinę grėsmę asmenims, nuosavybei, infrastruktūrai ar institucijoms toje valstybėje narėje, visų pirma, tai situacijos, kurios nurodytos 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR dėl kovos su teorizmu1 1 straipsnio 1 dalyje.
____________________
¹ OL L 164, 2002 6 22, p. 3.
Pakeitimas 7
2 straipsnio 2 a punktas (naujas)
2a) "kompetentinga valdžios institucija" – nacionalinė valdžios institucija, kuri gali pateikti prašymus ir suteikti leidimą panaudoti specialiuosius intervencijos padalinius.
Pakeitimas 8
3 straipsnio 1 dalis
1.  Siekiant išspręsti krizinę situaciją, valstybė narė gal prašyti, kad jai padėtų kitos valstybės narės specialusis intervencijos padalinys. Valstybė narė gali priimti ar atmesti tokį prašymą arba pasiūlyti suteikti kitokią pagalbą.
1.  Siekiant išspręsti krizinę situaciją, valstybė narė, pateikdama prašymą per kompetentingas institucijas, jame nurodydama prašomos pagalbos pobūdį ir pagrįsdama jos teikimo būtinybę, gali prašyti, kad jai padėtų kitos valstybės narės specialusis intervencijos padalinys. Prašymą gavusios valstybės narės kompetentingos institucijos gali priimti ar atmesti tokį prašymą arba pasiūlyti suteikti kitokią pagalbą.
Pakeitimas 9
4 straipsnis
Bendrosios taisyklės dėl atsakomybės
Civilinė ir baudžiamoji atsakomybė
1.  Jeigu pagal šį sprendimą valstybės narės pareigūnai veikia kitos valstybės narės teritorijoje, pastaroji valstybė narė atsako už jų operacijų metu jų padarytą bet kurią žalą.
Jei valstybės narės pareigūnai veikia kitos valstybės narės teritorijoje ir (arba) pagal šį sprendimą naudojama įranga, taikomos civilinės ir baudžiamosios atsakomybės nuostatos, numatytos Priumo sprendimo 21 ir 22 straipsniuose.
2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, jeigu žala patiriama dėl veiksmų, kurie prieštaravo prašančiosios valstybės narės duotiems nurodymams arba viršijo atitinkamų pareigūnų įgaliojimus pagal jų nacionalinę teisę, taikomos šios taisyklės:
(a) valstybė narė, kurios teritorijoje buvo padaryta žala, ją atlygina tokiomis pačiomis sąlygomis, kuriomis atlygintų savo pareigūnų padarytą žalą;
(b) valstybė narė, kurios pareigūnai kitos valstybės narės teritorijoje padarė žalą bet kuriam asmeniui, atlygina pastarajai visą sumą, jos sumokėtą nukentėjusiems ar asmenims, turintiems teisę ją gauti jų vardu;
(c) nepažeisdama naudojimosi savo teisėmis trečiųjų šalių atžvilgiu ir išskyrus b punkte nurodytą atvejį, šioje dalyje nurodytomis aplinkybėmis nė viena valstybė narė nereikalauja atlyginti kitos valstybės narės padarytų nuostolių.
Pakeitimas 10
5 straipsnis
5 straipsnis
Išbraukta.
Baudžiamoji atsakomybė
3 straipsnyje nurodytų operacijų metu kitos valstybės narės teritorijoje veikiantys pareigūnai prieš juos nukreiptų ar jų pačių padarytų nusikalstamų veikų atveju laikomi tos valstybės narės pareigūnais.
Pakeitimas 11
6 straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad jų atitinkamos institucijos prireikus rengtų susitikimus ir organizuotų bendrus mokymus bei pratybas tam, kad būtų keičiamasi patirtimi, kompetencija ir bendra, praktine bei technine informacija apie pagalbos teikimą krizinių situacijų metu.
Visos dalyvaujančios valstybės narės užtikrina, kad jų specialieji intervencijos padaliniai rengtų susitikimus ir reguliariai organizuotų bendrus mokymo kursus bei pratybas tam, kad būtų keičiamasi patirtimi, kompetencija ir bendra, praktine bei technine informacija apie pagalbos teikimą krizinių situacijų metu. Šie susitikimai, mokymo kursai ir pratybos gali būti finansuojami pagal tam tikras Sąjungos programas ir jiems gali būti skirtos lėšos iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto. Be to, ES pirmininkaujanti valstybė narė stengiasi užtikrinti, kad vyktų šie susitikimai, mokymo kursai ir pratybos.
Pakeitimas 12
7 straipsnis
Kiekviena valstybė narė padengia savo išlaidas, išskyrus atvejus, kai atitinkamos valstybės narės susitaria kitaip.
Prašančioji valstybė narė padengia prašymą gavusios valstybės specialiųjų intervencijos padalinių veiklos išlaidas, kurių kilo vykdant veiklą pagal 3 straipsnio nuostatas, įskaitant transporto ir apgyvendinimo išlaidas, išskyrus atvejus, kai atitinkamos valstybės narės susitaria kitaip.
Pakeitimas 13
8 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Šiame sprendime neturi būti nė vienos nuostatos, pagal kurią šiomis valstybių narių teisėsaugos agentūrų bendradarbiavimo taisyklėmis būtų leidžiama vadovautis palaikant santykius su atitinkamomis trečiųjų šalių agentūromis, apeinant galiojančias nacionalinių teisinių sistemų taisykles, taikomas tarptautiniam policijos bendradarbiavimui.

Europos mokslinių tyrimų erdvė. Naujos perspektyvos
PDF 321kWORD 96k
2008 m. sausio 31 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės. Naujos perspektyvos (2007/2187(INI))
P6_TA(2008)0029A6-0005/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 4 d. Komisijos žaliąją knygą "Europos mokslinių tyrimų erdvė. Naujos perspektyvos (COM(2007)0161,

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SEC(2007)0412), kuris susijęs su minėtąja Komisijos žaliąja knyga,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos (2007–2013 m.)(1),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimą 2006/973/EB(2) dėl specialios programos "Žmonės" siekiant įgyvendinti Septintąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programą,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl žinių taikymo praktikoje: įvairialypė Europos naujovių strategija(3),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A6–0005/2008),

A.   kadangi 2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonoje susitikusi Europos Vadovų Taryba pritarė tikslui sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę,

B.   kadangi 2002 m. kovo 15-16 d. Barselonoje vykusi Europos Vadovų Taryba nutarė nustatyti tikslą – iki 2010 m. bendrą išlaidų MTP sumą padidinti iki 3 proc. Sąjungos BVP (du trečdaliai iš privačiojo sektoriaus),

C.   kadangi 7-oji bendroji programa sukurta remti EMTE,

D.   kadangi kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE) kartu turėtų būti kuriamos ir Europos aukštojo mokslo erdvė ir Europos naujovių erdvė, kurios ją užbaigtų ir kurios visos kartu sudarytų vadinamąjį žinių trikampį,

E.   kadangi Europos mokslinių tyrimų erdvė apima tris pagrindinius aspektus: mokslinių tyrimų vidaus rinką, kurioje galėtų laisvai judėti mokslo darbuotojai, technologijos ir žinios; veiksmingą nacionalinės ir regioninės mokslinių tyrimų veiklos koordinavimą ES lygmeniu; programas, politiką ir iniciatyvas, kurios įgyvendinamos ir finansuojamos ES lygmeniu,

F.   kadangi reikia dėti daugiau pastangų, ypač koordinavimo, į visas ES mokslinių tyrimų sritis: žmones, infrastruktūrą, organizacijas, finansavimą, dalijimąsi žiniomis ir tarptautinį bendradarbiavimą siekiant įveikti ES mokslinių tyrimų susiskaldymą ir išnaudoti ES potencialą,

G.   kadangi darbo galimybės ir darbo sąlygos yra tokios, kad neskatina jaunų vyrų ir moterų dirbti mokslinių tyrimų srityje, o tai reiškia, kad vertingi žmogiškieji ištekliai eina perniek,

H.   kadangi MTP finansavimas ES vis dar labai atsilieka nuo Lisabonos strategijoje nustatyto 3 proc. BVP tikslo,

I.   kadangi kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE) būtinas platesnis požiūris ir visų atitinkamų suinteresuotų subjektų dalyvavimas,

J.   kadangi daugelyje mokslo ir inžinerijos sričių bei vadovaujančiose pozicijose vis dar per mažai moterų,

K.   kadangi ES privačiojo sektoriaus investicijos į MTP atsilieka, palyginti su mūsų tiesioginiais konkurentais,

Bendros mokslininkų darbo rinkos sukūrimas

1.   pritartų bendrai mokslininkų karjeros apibrėžčiai ir informacinės sistemos, skirtos mokslininkams įdarbinti ir mokslinei praktikai visoje Europoje parengti, sukūrimui, ir mano, kad tai padėtų ES pasiekti aukščiausią mokslinių tyrimų lygį;

2.   ragina valstybes nares ir regionus kurti strategijas, kurias įgyvendinant būtų plėtojami materialiniai ir žmogiškieji ištekliai mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, įskaitant, pavyzdžiui, moksliniams tyrimams skirtos infrastruktūros atnaujinimą bei kūrimą, mokslo darbuotojų judumo skatinimą teikiant didesnę finansinę paramą, iniciatyvas mokslo darbuotojams pritraukti, kurių būtų imamasi vietos lygmeniu, teisinių, administracinių ir kalbinių kliūčių šalinimą, keitimąsi darbuotojais ir prieigos užtikrinimą visiems, ypač moterims mokslininkėms ir jauniems mokslininkams;

3.   labai pritaria Europos mokslo darbuotojų chartijai ir jų priėmimo į darbą elgesio kodeksui kaip būdui EMTE padaryti patrauklesnę mokslo darbuotojams; ragina Komisiją paskelbti Chartijos įgyvendinimo valstybėse narėse laipsnį;

4.   pabrėžia poreikį sukurti ir įvesti vieną bendrą europinės karjeros kelią mokslinių tyrimų srityje ir įdiegti integruotą informavimo apie laisvas darbo vietas ir mokymus sistemą Europos mokslinių tyrimų sektoriuje ir yra įsitikinęs, kad labai svarbu mokslininkams sukurti vieną bendrą darbo rinką;

5.   pabrėžia, kad svarbu mokslininkų įdarbinimo ir skatinimo procedūras padaryti visiškai viešas ir skaidrias; ragina valstybes nares užtikrinti didesnę vyrų ir moterų pusiausvyrą įdarbinimo ir skatinimo valdybose;

6.   apgailestauja, kad grynasis transatlantinis investicijų į MTP nuotėkis vis didėja; pabrėžia, kad būtina stabdyti tolesnį kompetentingų Europos mokslininkų nuotėkį; ragina imti visų būtinų priemonių išlaikant ir pritraukiant mokslininkus į ES, ypač užtikrinant geras karjeros galimybes ir puikias darbo sąlygas tiek vyrams, tiek ir moterims;

7.   pritaria planui didinti geografinį mokslininkų judumą bei jų judumą sektoriuose (pvz., tarp universitetų ir mokslinių tyrimų organizacijų bei tarp akademinio ir verslo pasaulio), kaip būdui dalytis informacija ir perduoti technologijas; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares praturtinti antrosios pakopos universitetinių studijų ir doktorantūros programas skatinant bendrą skirtingų šalių mokslinių tyrimų priežiūrą ir apsvarstyti galimybę įvesti Europos mokslo daktarų stipendijas ir mokymo sistemas pasinaudojant ypač sėkmingos "Erasmus" programos pavyzdžiu;

8.   pabrėžia, kad gerai veikianti vidaus rinka svarbi plėtojant Europos mokslinių tyrimų erdvę, o laisvas mokslininkų judėjimas ypač svarbus; apgailestauja, kad mokslininkai vis dar susiduria su kliūtimis, trukdančiomis jiems judėti ES; ragina imtis priemonių siekiant pagerinti laisvą mokslininkų judėjimą, ypač panaikinant bet kokias laisvą darbuotojų judėjimą ribojančias priemones, ir ES mokslinių tyrimų infrastruktūrą; remia kuo skubesnį Europos technologijos instituto (toliau – ETI) įkūrimą.

9.   mano, kad mokslininkų prieigai prie ES neturėtų trukdyti nacionalinės kliūtys, pavyzdžiui kaip nepakankamas įgytų socialinių teisių pripažinimas ir perkeliamumas, mokesčių kliūtys ir sunkumai perkeliant šeimas. ragina valstybes nares taip sukurti savo nacionalinius teisės aktus dėl viešosios teisės, kad valstybių narių ir trečiųjų šalių mokslininkai turėtų panašias darbo sąlygas ir, kad jiems nebūtų trukdoma dirbti mokslinį darbą;

10.   primena, kad vienas iš būdų padidinti mokslininkų judumą galėtų būti "mokslininko talonas", kuris lydėtų mokslininkus iš kitų valstybių narių į priimančiuosius institutus ir universitetus ir taip papildomais finansiniais ištekliais prisidėtų prie faktinių mokslinių tyrimų, pritraukiančių užsienio mokslininkus; mano, kad tai ne tik padidintų mokslinių tyrimų institutų ir universitetų suinteresuotumą priimti mokslininkus iš kitų valstybių narių, bet ir prisidėtų prie kompetencijos centrų plėtros, nes patraukliausios mokslinių tyrimų programos ir institutai surinktų daugiau mokslininkų ir pagerėtų jų ekonominės sąlygos; ši parama mokslininkų judumui turėtų būti skiriama papildant esamas judumo finansavimo sistemas ir finansuojama pagal Bendradarbiavimo ir gebėjimų programas iš septintosios pagrindų programos;

11.   nurodo, kad labiausiai reikia remti jaunus mokslininkus užtikrinant, kad pakeitę darbo vietą ES jie ir toliau gautų stipendijas;

12.   įsitikinęs, kad reikia sustiprinti ES teisinę bazę, reglamentuojančią laisvą mokslininkų judėjimą EMTE, kad trečiųjų šalių piliečiams būtų lengviau išduodamos vizos ir darbo leidimai;

13.   mano, kad būtina įvesti konkrečias priemones, skirtas paskatinti didesnį moterų dalyvavimą visose mokslinių tyrimų veiklos srityse, siekiant, kad gerokai išaugtų mokslinės karjeros siekiančių moterų skaičius;

14.   įsitikinęs, kad sumažėjęs jaunosios kartos susidomėjimas mokslinėmis ir technologijų disciplinomis yra glaudžiai susijęs su nepakankamu ryšiu tarp privačios ir akademinės sferos; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją sustiprinti pastangas paskatinti šių dviejų sektorių bendradarbiavimą;

15.   ragina valstybes nares keistis patirtimi siekiant suformuoti nuoseklų požiūrį, kaip Bendrijos finansuojamuose moksliniuose tyrimuose skatinti dalyvauti neįgaliuosius ir padidinti mokslinės karjeros siekiančių neįgalių žmonių skaičių;

16.   taip pat mano, kad valdžios institucijos, mokslo įstaigos ir įmonės turėtų skatinti priemones, padedančias derinti darbinį ir asmeninį gyvenimą;

17.   ragina Komisiją ištirti, kaip visais švietimo etapais ES būtų galima pagerinti gamtos mokslų dėstymą; apgailestauja, kad problemiška yra tai, kad daugelyje valstybių narių moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai trūksta darbuotojų, nes mažėja jaunos kartos susidomėjimas mokslinėmis disciplinomis ir moksline karjera; siūlo imtis iniciatyvų, skirtų supažindinti mokinius su laboratoriniais ir praktiniais tyrimais; siūlo skatinti aktyvius ir tiriamuosius mokymo metodus, pagrįstus stebėjimu ir eksperimentavimu, kurti profesorių ir mokslininkų mainų programas ir vietos bei regioninės valdžios institucijoms remti naujoviškus mokymo metodus; mano, kad sparti mokslo pažanga gali atverti prarają tarp eilinių piliečių ir mokslinių bei technologinių tyrimų; mano, kad reikia skatinti ir remti mokslininkų ir plačiosios visuomenės dialogą ir kad mokslininkai savo tyrimų rezultatus turėtų padaryti suprantamus ir prieinamus visiems;

18.   mano, kad reikia gerinti mokslininkų socialines sąlygas – sukurti galimybes įsidarbinti jų partneriams ir padėti jiems gauti jų vaikų priežiūros ar mokymo paslaugas;

Pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūros kūrimas

19.   teigiamai vertina mokslinių tyrimų infrastruktūros kūrimo pažangą, kurios buvo pasiekta Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros strategijos forume patvirtinus gaires; tačiau mano, kad be infrastruktūrų, kurias nustatė Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros strategijos forumas, reikėtų įtraukti ir šiuo metu valstybių narių plėtojamas naujas galimybes ir infrastruktūras;

20.   primygtinai siūlo, kad nauja visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra būtų finansuojama tik jei nėra lygiavertės nacionalinės infrastruktūros, užtikrinančios panašias prieigos galimybes mokslininkams iš kitų valstybių narių;

21.   pabrėžia mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų (MTAO) vaidmenį ir svarbą Europos moksliniams tyrimams, kartu dirbančių su universitetais ir mokslinius tyrimus finansuojančiomis agentūromis; ragina Komisiją tam tikru lygiu bendradarbiauti su Europos nacionalinėmis agentūromis ir mokslinius tyrimus atliekančiomis organizacijomis prieš susitariant dėl bendros politikos ir įgyvendinimo plano;

22.   ragina Komisiją pasiūlyti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis būtų lengviau kurti ir plėtoti pagrindines bendrijos mokslinių tyrimų organizacijas ir infrastruktūrą ir mano apsvarstyti esamų Europos institucijų (pvz., Europos branduolinių tyrimų organizacijos ir Europos kosmoso agentūros) įtraukimą, nors ir reikės nepaisyti tarpvyriausybinių sutarčių, kurios paprastai reikalingos siekiant įkurti tokias organizacijas;

23.   kartu rekomenduoja, kad į visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros kūrimo procesą būtų įtrauktos šalių, kurių mokslinių tyrimų sektoriaus dinamika lėtesnė, bet kurios turi atitinkamą mokslinį potencialą, institucijos;

24.   mano, kad, siekiant užtikrinti ilgalaikę veiklą ir nuolatinį tobulinimą, didelių mokslinių tyrimų infrastruktūros patvirtinimo procesas turėtų apimti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, automatinį duomenų apdorojimą ir veiklai skirtas išlaidas;

25.   pripažįsta, kad Europos technologijos institutas (ETI) bus svarbus veiksnys stiprinant ES mokslinių tyrimų infrastruktūrą;

26.   ragina Komisiją paremti šių trijų tipų institucijas (universitetus, finansuojančias agentūras ir MTAO) , kad jos stiprėtų ir kad būtų sujungti jų ištekliai kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę; tikslas – pirmauti pasaulyje svarbiausiose mokslo srityse;

Mokslinių tyrimų infrastruktūros stiprinimas

27.   apgailestauja, kad remiantis statistika apie tai. kiek lėšų skiriama moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai, ES vidutiniškai skiria 1,84 proc. BVP, kuomet JAV skiriama 2,68 proc., o Japonijoje – 3,18 proc.; taip pat apgailestauja, kad moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai skiriamos lėšos įvairuoja nuo 0,39 proc. Rumunijoje ir 0,4 proc. Kipre iki 3,86 proc. Švedijoje; pabrėžia, kad svarbu padidinti vidutinį skiriamų lėšų kiekį ir padidinti išlaidas kai kuriose valstybėse narėse; pabrėžia, kad Sąjungoje būtina diversifikuoti mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, ypač palengvinant perėjimą prie skaitmeninės ekonomikos; tiki, kad tai yra ypač svarbu kuriant sąlygas žiniomis pagrįstai ekonomikai, kuri minima Lisabonos strategijoje;

28.   pripažįsta Europos mokslinių tyrimų erdvės regioninį aspektą ir mano, kad regioninių sambūrių plėtra yra svarbi ir naudinga priemonė, suburiant universitetus, mokslinių tyrimų institucijas ir pramonę, kuriant Europos kompetencijos centrus; mano, kad programos "Mokslinių tyrimų galimybės" ir "Žinių regionai" bei Struktūriniai fondai, pagal kuriuos skatinamas mokslinių tyrimų ir naujovių potencialas, turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį įgyvendinant Septintąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programą;

29.   pabrėžia nacionalinių ir regioninių ryšių palaikymo centrų svarbą stiprinant pagrindų programų poveikį ir ragina intensyvinti jų bendradarbiavimą;

30.   ragina Komisiją sukurti Europos forumą, kuriame dalyvautų aukšto lygio nacionaliniai atstovai, įskaitant nacionalines mokslinių tyrimų tarybas, kurioms pavesta identifikuoti, plėtoti ir remti svarbiausias visos Europos mokslinių tyrimų iniciatyvas, taip pat sukurti bendrą peržiūros moksliniu ir techniniu požiūriu sistemą, kad būtų galima geriau pasinaudoti Europos programų rezultatais; mano, kad būtų naudinga sukurti patikimą žinių ir analizės kontrolės ir sertifikavimo metodų patvirtinimo sistemą ir į vieną tinklą sujungti ES kompetencijos centrus;

31.   ragina, kad Komisija užtikrintų, jog kompetencijos ir elektroninių mokslinių tyrimų bendruomenių tinklai tik papildytų vieni kitus, nustatydama jų tikslus, veiklos taisykles ir finansavimo tvarką;

32.   ragina Komisiją toliau skatinti viešuosius pirkimus siekiant ES lygmeniu remti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą panaudojant viešąsias priemones ir išteklius nuosekliau negu anksčiau;

33.   palankiai vertina 2007 m. birželio 21-22 d. ES Tarybos pasiūlytą Intelektinės nuosavybės chartiją, tačiau su sąlyga, kad ji leis nustatyti praktiškas taisykles, kuriose būtų ypač atsižvelgiama į poreikį tobulinti ir perduoti mokslines žinias;

34.   atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį turėtų atlikti MVĮ kaip mokslinių tyrimų įstaigos; įsitikinęs, kad būtina stiprinti jų dalyvavimą MTP veikloje Europos lygmeniu, atsižvelgiant į tikslą šioms įmonėms skirti ne mažiau kaip 15 proc. Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos biudžeto;

35.   mano, kad norint, jog moksliniai tyrimai būtų stiprūs, juos reikia griežtai sieti su naujovėmis; todėl įsitikinęs, kad reikėtų numatyti konkrečias visiškai integruotos Europos mokslinių tyrimų ir naujovių erdvės kūrimo priemones;

Dalijimasis žiniomis

36.   mano, kad dėl investicijų į infrastruktūrą, funkcionalumą ir elektronines tarpusavyje susijusias iniciatyvas labai pagerėjo mokslinės informacijos sklaida ir naudojimas ir kad Berlyno deklaracija dėl laisvo žinių prieinamumo socialinių ir humanitarinių mokslų srityje yra pavyzdys, kaip internetas atvėrė galimybes eksperimentuoti su naujais modeliais; pabrėžia, kad svarbu gerbti autorių pasirinkimo laisvę ir intelektinę nuosavybę užtikrinant kokybiškų kolegiškų vertinimų tęstinumą ir patikimą saugų specialistų peržiūrėtų darbų išsaugojimą ir skatina suinteresuotus subjektus per bandomuosius projektus kartu vertinti alternatyvių modelių, pavyzdžiui, atviros prieigos kūrimą, poveikį ir įgyvendinamumą;

37.   pritaria Komisijos remiamai atvirų naujovių koncepcijai, pagal kurią viešasis ir privatusis sektoriai veikia kaip lygiaverčiai partneriai ir dalijasi žiniomis, tačiau su sąlyga, kad tarp atviros prieigos prie mokslinių rezultatų ir tų rezultatų panaudojimo privačiajame sektoriuje bus sukurta proporcinga ir teisinga sistema (sąžiningas žinių pasidalijimas); mano, kad turėtų būti oficialiai pripažinta taisyklė dėl sąžiningo ir teisingo finansinio atlygio už viešojo sektoriaus žinių panaudojimą pramonėje;

38.   tvirtai įsitikinęs, kad šiuo metu intelektinės nuosavybės teisių srityje vyraujantis teisinis neaiškumas ir didelės sąnaudos yra svarbus mokslinių tyrimų veiklos susiskaidymo Europoje veiksnys; todėl ragina Komisiją atlikti įvairių teisės aktų, kurie galėtų padėti panaikinti esamas žinių perdavimo kliūtis EMTE, poveikio vertinimą; pažymi, kad tinkamai įregistruoti išradimai gali būti svarbus žinių šaltinis ir kad teisės aktai dėl intelektinės nuosavybės apsaugos, įskaitant ES patentų teisę, negali būti kliūtis dalytis žiniomis; pabrėžia, kad svarbu nustatyti Bendrijos patentą ir aukštos kokybės, veiksmingą ir palankią naujovėms Europos patentų jurisdikcijos sistemą, kurią taikant būtų gerbiama Europos Bendrijų Teisingumo Teismo kompetencija; atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos patentų sistemos stiprinimo (COM(2007)0165); pažymi, kad sukurta teisinė sistema padėtų geriau skatinti privataus verslo įsitraukimą į mokslinius tyrimus ir tarptautiniu mastu sustiprintų EU novatorių padėtį;

39.   ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis įkurti europinį forumą, kuriame būtų koordinuojami Europos ir nacionaliniai pilietinės visuomenės įtraukimo į diskusijas apie mokslą, mokslinius tyrimus ir technologijas procesai;

40.   mano, kad kalbant apie Europos mokslinių tyrimų erdvę jungtinių tyrimų centrų vaidmuo turėtų būti apibrėžtas kaip nepriklausomos ir neutralios aukšto lygio mokslinių tyrimų ir techninės struktūros, kuri ES institucijoms suteikia bendros kompetencijos ir remia sprendimų dėl svarbiausių klausimų (gyvenimo kokybė, maisto sauga, aplinka, vartotojų apsauga ir t. t.) priėmimo procesą;

41.   mano, kad pagal naują planą remiant ir skatinant JTC veiklą ir dėmesį skiriant jo struktūros sukursimai naudai tinkamiausiai panaudoti, JTC taip pat atlieka svarbų vaidmenį skatinant tikrai europietiškas galimybes, susijusias su jaunų mokslininkų mokymu ir judumu;

Tinkamiausias mokslinių tyrimų programų ir prioritetų panaudojimas

42.   mano, kad būtina laikytis principo, pagal kurį nacionalinės programos būtų atveriamos dalyviams iš kitų valstybių narių iš abiejų pusių, nes tai priartintų prie keitimosi informacija apie esamas nacionalines programas ir paskatintų nacionalinę mokslinių tyrimų veiklą vertinti tarptautiniu požiūriu;

43.   pažymi, kad daugelis valstybių narių, ypač tos, kurios neturi gerai išvystytų MTP struktūrų, bijo protų nutekėjimo ES viduje; ragina imtis priemonių, kad nacionaliniai mokslinių tyrimų planai būtų vienas kitą papildantys, o ne konkuruojantys, ypač siekiant skatinti abipusį išteklių naudojimą ir kovojant su jų dubliavimu ir išsklaidymu;

44.   mano, kad vertėtų ištirti "kintamosios geometrijos" mechanizmo siūlomas galimybes, nes tai būtų tinkamas būdas įgyvendinant temines programas plėtoti tam tikrą lankstumą;

45.   pabrėžia poreikį didinti ES ir nacionalinio mokslinių tyrimų finansavimo papildomumą;

46.   mano, kad nacionalinių mokslinių tyrimų programas ir jų finansavimą visiems valstybių narių mokslininkams reikėtų pradėti atverti nuo fundamentalių mokslinių tyrimų ir vadinamųjų nežinomų sričių mokslinių tyrimų;

47.   atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regioninės institucijos turėtų dalyvauti kuriant moksliniams tyrimams palankų pagrindą ir turėtų labai prisidėti prie Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimo; mano, kad to būtų galima pasiekti pasitelkus į Septintąją bendrąją programą panašias Bendrijos finansavimo programas, tačiau didelės pažangos būtų galima pasiekti ir priėmus bendrą sprendimą dėl programų, kurios būtų finansuojamos iš struktūrinių fondų; mano, kad visų pirma reikia skubiai didinti mokslo požiūriu silpnesnių regionų MTP potencialą, tam panaudojant struktūrinius fondus ir Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos lėšas, taip pat nacionalines ir regionines investicijas, kad vykdant mokslinius tyrimus, kuriais atsižvelgiama į visuomenės poreikius, būtų veiksmingai tenkinami ir vietos poreikiai;

48.   pažymi, kad Lisabonos strategijos tikslų negalima pasiekti be žymaus privataus verslo dalyvavimo pagerinimo mokslinių tyrimų veikloje; ragina Komisiją imtis veikslų gerinant privataus verslo skatinimą investuoti ir dalyvauti moksliniuose tyrimuose; palaiko nuomonę, kad būtina siekti, kad Europa pirmautų su technologija susijusiose rinkose tai paremiant griežtais intelektinės nuosavybės apsaugos standartais; mano, kad dėl šios priežasties svarbu veiksmingai veikiančiose rinkose išplėsti viešąją ir privačiąją partnerystę.

49.   ragina valstybes nares užtikrinti nacionaliniu ir regionų lygmenimis atliekamų ir veiklos programose numatytų tyrimų geriausią įmanomą finansavimą ir užtikrinti, kad būtų veiksmingai keičiamasi pažangiąja patirtimi ir kad regionai bendradarbiautų; pažymi, kad pažangiosios patirties pavyzdžių, kurie yra veiksmingi viename regione, nebūtų galima pritaikyti jokiam kitam regionui, neatlikus atitinkamų pakeitimų; taigi pabrėžia, kad regioniniu lygmeniu atliekamas vertinimas yra ypatingas ir paremtas patikimais, skaidriais ir visiems priimtinais rodikliais;

50.   pabrėžia visų Europos regionų mokslinių tyrimų potencialo realizavimo svarbą, nes tai viena iš priemonių padidinti Europos mokslinių tyrimų konkurencingumą;

51.   mano, kad reikėtų imtis veiksmų siekiant atnaujinti bendradarbiavimo formas ir priemones ir jas priderinti prie Europos mokslinių tyrimų erdvės tikslų; rekomenduoja toliau plėtoti iniciatyvas, pvz., Europos bendradarbiavimą mokslinių ir techninių tyrimų srityje (angl. COST) ir Europai skirtą į rinką orientuotų pramoninių mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos tinklą (angl. EUREKA);

52.   pripažįsta kompetencijos tinklų vaidmenį kuriant EMTE per tvarią integraciją, nes jie padeda išvengti mokslinių tyrimų susiskaidymo, ir ragina Komisiją toliau remti sėkmingus tinklus, kad būtų pasiektas šis tikslas;

53.   pabrėžia, kad tikslinis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje sudarytų didelių pasaulinio masto galimybių plėsti ES vadovaujamus mokslinius tyrimus ir technologijas; taigi primygtinai siūlo prijungti nacionalines ir regionų mokslinių tyrimų sistemas prie Europoje ir už jos ribų esančių tinklų, užtikrinant nacionalinių ir regionų mokslinių tyrimų programų ir visai Europai svarbių prioritetų, pvz., Europos naujovių ir technologijos instituto kūrimo, darną; ragina Komisiją pripažinti mokslinių tyrimų ir regioninio mokslo svarbą teritorinei sanglaudai, ypač atsižvelgiant į programą "ESPON 2013"; mano, kad reikia plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant sukurti kritinę masę ir pasiruošti internacionalizacijai; taigi ragina valstybes nares panaikinti tarptautines administracines kliūtis, kurios trukdo bendradarbiauti žinių institucijoms; rekomenduoja taikyti atviro koordinavimo metodą lyginant pažangiosios patirties pavyzdžius šioje srityje.

54.   mano, kad reikalingas platesnis požiūris nustatant strateginių sprendimų dėl viešojo finansavimo prioritetus ir kad Europos technologijų platformoms ir bendroms technologijos iniciatyvoms būtų naudinga viešųjų ir privačių organizacijų, pvz., universitetų ir mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų, MVĮ, galinčių plėtoti ilgalaikes strategijas, dalyvavimas

55.   pabrėžia, kad būtina padidinti investicijas į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą skaičių ir skatinti naujoves Europoje; atsižvelgdamas į tai, pažymi Europos teritorinės darbotvarkės ir Lisabonos tikslų derinį, patvirtintą nustatant strategines sanglaudos politikos gaires, nes ir viena, ir kita yra pagrindinės sąlygos siekiant užtikrinti konkurencingumą; pabrėžia, kad būtina suderinti Europos mokslinių tyrimų erdvės principą "iš viršaus į apačią" su regioninės politikos principu "iš apačios į viršų"; pabrėžia, kad būtina pagerinti mokslinių tyrimų veiklos ir programų, pvz., Europos technologijų platformos ir programos ERA-NET koordinavimą;

56.   įsitikinęs, kad rengiant darbo programas ir kvietimus teikti paraiškas pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programą reikia atsižvelgti į mokslinių tyrimų bendruomenės parengtas toliaregiškas ir strategines darbotvarkes;

Atsivėrimas pasauliui: tarptautinis bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje

57.   mano, kad bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir plėtros srityje gali padėti pasiekti konkrečius Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir todėl įsitikinęs, kad svarbu ES bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje politiką suderinti su ES užsienio politika ir vystymosi pagalbos programomis;

58.   ragina Komisiją sustiprinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje siekiant skatinti dialogą, taiką, saugumą ir ekonominį bei socialinį vystymąsi; mano, kad dėl tokio bendradarbiavimo gerės ES galimybės nagrinėti labai svarbius klausimus, pvz., tvaraus regioninio vystymosi, sveikatos, maisto saugos ir klimato kaitos;

59.   ragina Komisiją inicijuoti, įgyvendinti ir remti priemones, skirtas pagerinti mokslininkų iš besivystančių šalių dalyvavimo tarptautiniuose bendruose mokslo ir MTP projektuose lygį ir padidinti galimybes naudotis esama intelektine nuosavybe visame pasaulyje; pabrėžia, kad svarbu į ES pritraukti mokslininkų ir iš trečiųjų šalių, ypač iš kaimyninių Europos valstybių, inter alia, kuo skubiau įgyvendinant 2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyvą 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos(4), atsižvelgiant į mokslininkų poreikius; ir taip pat remia Komisijos pasiūlymą dėl mėlynosios kortelės sistemos sukūrimo, nes būtų naudinga žmogiškiesiems ištekliams M&T srityje, kurios neapima direktyva;

60.   pageidauja, kad Europos mokslinių tyrimų erdvėje, atsižvelgiant į jos atvirumą pasauliui, ypatingą vietą užimtų atokiausi regionai ir užjūrio šalys ir teritorijos, kad būtų galima geriausiai išnaudoti šių Europos regionų ar jų partnerių įvairovės teikiamus privalumus ir turtus, nuosekliai integruojant šiuos regionus į mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo veiklą, naudojant kompetencijos tinklus;

61.   mano, kad kaimyninės ES šalys ir šalys, kurios yra labiau susiję su ES geopolitiniais tikslais (pavyzdžiui: Viduržemio jūros ir Rytų Europos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalys), turėtų būti skatinamos dalyvauti EMTE, toliau skatinant mokslinių tyrimų ir technologijų srities bendradarbiavimo susitarimų sudarymą;

62.   mano, kad šalys, kurios labiau prisiderinusios prie ES geopolitinius prioritetų, pvz., Viduržemio jūros regiono šalys, turėtų būti skatinamos dalyvauti "platesnėje Europos mokslinių tyrimų erdvėje", kurios koordinavimo sistemos, žinių pasidalijimo principai ir mokslininkų judumas palaipsniui peržengtų griežtas ES ir jos asocijuotųjų šalių sienas;

o
o   o

63.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 412, 2006 12 30, p. 1.
(2) OL L 400, 2006 12 30, p. 271. Pataisyta OL L 54, 2007 2 22, p. 91.
(3) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0212.
(4) OL L 289, 2005 11 3, p. 15.


Bendrijos pašto paslaugos ***II
PDF 265kWORD 32k
2008 m. sausio 31 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 97/67/EB dėl visiško Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos suformavimo (13593/6/2007 – C6-0410/2007 – 2006/0196(COD))
P6_TA(2008)0030A6-0505/2007
KLAIDŲ IŠTAISYMAI

(Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (13593/6/2007 – C6-0410/2007)(1),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0594) per pirmąjį svarstymą(2),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A6-0505/2007),

1.   pritaria bendrajai pozicijai;

2.   pažymi, kad aktas priimtas remiantis bendrąja pozicija;

3.   paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos Pirmininku pagal EB sutarties 254 straipsnio 1 dalį;

4.   paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 307 E, 2007 12 18, p. 22.
(2) Priimti tekstai, 2007 07 11, P6_TA(2007)0336.


Padėtis Irane
PDF 294kWORD 80k
2008 m. sausio 31 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Irano
P6_TA(2008)0031RC-B6-0046/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irano, visų pirma susijusias su branduolinių technologijų ir žmogaus teisių klausimais, ypač į rezoliucijas, priimtas 2005 m. spalio 13 d.(1) ir 2005 m. lapkričio 17 d.(2), į 2006 m. vasario 15 d.(3) rezoliuciją dėl priešpriešos tarp Irano ir tarptautinės bendruomenės ir į 2007 m. spalio 25 d.(4) rezoliuciją dėl Irano,

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos, ypač į jos 2007 m. gruodžio 14 d. posėdžio, išvadas dėl Irano,

–   atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas 1696 (2006), 1737/ (2006) ir 1747/ (2007) dėl Irano branduolinių ginklų programos,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. rugpjūčio 21 d. TATENA ir Irano darbo planą, dėl kurio susitarė Iranas ir Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ir kuriuo siekiama išspręsti klausimus, susijusius su Irano branduoline programa (įtrauktas į 2007 m. rugpjūčio 30 d. IAEA valdybos ataskaitos "Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties (angl. NPT) saugos garantijų susitarimo įgyvendinimas Irano Islamo Respublikoje" (GOV/2007/48) priedą INFCIRC/711),

–   atsižvelgdamas į TATENA valdybos ataskaitas, ir ypač į Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties saugos garantijų susitarimo ir atitinkamų Saugumo Tarybos rezoliucijų 1737 (2006) ir 1747 (2007) nuostatų įgyvendinimo Irano Islamo Respublikoje 2007 m. lapkričio 15 d. ataskaitą (GOV/2007/58),

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Valstijų nacionalinės žvalgybos atlikto Irano ketinimų ir pajėgumų branduolinių technologijų srityje vertinimo ataskaitą, paskelbtą 2007 m. gruodžio 3 d., ir į TATENA generalinio direktoriaus Mohamed ElBaradei pareiškimą šiuo klausimu (pranešimas spaudai 2007/22),

–   atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 2006 m. gruodžio 19 d. rezoliuciją 61/176 ir ypač į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 62/168 dėl žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje, priimtą 2007 m. gruodžio 18 d.,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 18 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 62/149 dėl mirties bausmės moratoriumo,

–   atsižvelgdamas į antrąjį Europos Parlamento ir Irano Islamo Respublikos Majlis tarpparlamentinį posėdį, vykusį Teherane 2007 m. gruodžio 8–9 d.,

–   atsižvelgdamas į pirmininkaujančios valstybės narės 2008 m. sausio 25 d. Europos Sąjungos vardu pateiktą pareiškimą dėl mirties bausmės Irane,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį straipsnį,

A.   kadangi Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties IV straipsnyje teigiama, kad nei vieno tos sutarties teiginio negalima aiškinti kaip turinčio įtakos neatimamai visų sutarties šalių teisei plėtoti mokslinius tyrimus, gaminti ir naudoti atominę energiją taikiais tikslais be diskriminacijos ir laikantis tos sutarties I ir II straipsnių nuostatų,

B.   kadangi Iranas dar nesustabdė visos urano sodrinimo ir perdirbimo veiklos ir neratifikavo Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties papildomų protokolų, kaip buvo reikalaujama padaryti pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijas 1696 (2006), 1737 (2006) ir 1747 (2007), kad būtų atkurtas pasitikėjimas, jog Irano branduolinė programa yra visiškai taikaus pobūdžio,

C.   kadangi Mohamedas El Baradėjus anksčiau minėtoje 2007 m. lapkričio15 d. ataskaitoje atkreipė dėmesį į tai, kad padaryta pažanga įgyvendinat TATENA saugos garantijas Irane ir kad Iranas pateikė daugiau informacijos apie savo branduolinės programos ankstesnius aspektus; kadangi, nepaisant to, jis pabrėžė, kad reikia didesnio bendradarbiavimo siekiant paaiškinti dabartinę veiklą, įskaitant labai prisodrinto urano pėdsakus, kuriuos inspektoriai rado branduoliniuose objektuose, ir paragino Iraną kuo greičiau įgyvendinti papildomą protokolą,

D.   kadangi 2008 m. sausio 12 d. Teherane vykusiose derybose su Mohamedu El Baradėjumi Irano vadovai sutiko per keturias savaites atsakyti į visus likusius klausimus apie savo šalies anksčiau vykdytą branduolinę veiklą,

E.   kadangi JAV nacionalinės žvalgybos vertinimo ataskaitoje nustatyta, kad Iranas, sustabdęs savo branduolinės ginkluotės programą 2003 m., 2007 m. viduryje jos nebuvo atnaujinęs, nepaisant susirūpinimo, susijusio su urano sodrinimu ir galimo šio urano naudojimo branduolinei ginkluotei ateityje; kadangi paskelbus šį nacionalinės žvalgybos vertinimą iki prezidento G. Bušo kadencijos pabaigos atmetama galimybė taikyti prevencinius karinius veiksmus prieš Iraną,

F.   kadangi G8 lyderiai savo metiniame susitikime, vykusiame 2007 m. birželio 6–8 d. Heiligendamm, pabrėžė, kad svarbu parengti ir įgyvendinti daugiašalius branduolinio kuro ciklo sprendimus, kurie galėtų būti nacionalinės sodrinimo ir perdirbimo veiklos alternatyva,

Dėl žmogaus teisių

G.   kadangi pilietinių teisių ir politinių laisvių įgyvendinimo padėtis Irano Islamo Respublikoje per pastaruosius dvejus metus, ypač po 2005 m. birželio mėn. įvykusių prezidento rinkimų, pablogėjo, nepaisant to, kad Iranas pagal įvairius tarptautinius dokumentus įsipareigojo skatinti ir ginti žmogaus teises ir pagrindines laisves,

H.   kadangi egzekucijų skaičius Irane, įskaitant nepilnamečių egzekucijas, kurios dažnai vykdomos viešai pakariant, labai išaugo pastaraisiais metais ir ypač per pastaruosius keletą mėnesių,

I.   kadangi būta patvirtintų mirties bausmės, dažnai įvykdytos viešai pakariant ar užmėtant akmenimis, kalinių kankinimo ir netinkamo elgesio su jais, nuolatinio ir savavališko ilgai trunkančio kalinimo vienutėje, slapto sulaikymo, žiauraus, nežmoniško ir žeminamo elgesio ar taikomų bausmių, įskaitant plakimą ir galūnių nupjovimą, ir nebaudžiamumo už žmogaus teisių pažeidimus atvejų,

J.   kadangi padažnėjo prievartinės politinių oponentų, žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų, internetinių dienoraščių autorių, mokytojų, intelektualų, moterų, studentų, profesinių sąjungų atstovų ir asmenų, priklausančių religinėms, etninėms, kalbinėms arba kitoms mažumoms, represijos,

K.   kadangi mažumos, pvz., azerai, sufijai ir sunitai, vis labiau diskriminuojami ir persekiojami dėl religinių įsitikinimų ar priklausymo tautinei grupei ir nuolat patiria savo kultūrinių ir pilietinių teisių pažeidimus; kadangi kai kurių mažumų, kaip antai ahvazų, kurdų, beludžių ar bahajų atstovai, patiria net kankinimus ir jiems vykdomos mirties bausmės,

L.   kadangi bahajų religinės bendruomenės nariai negali praktikuoti savo tikėjimo, yra smarkiai persekiojami ir jiems neleidžiama naudotis beveik jokiomis pilietinėmis teisėmis (pvz., nuosavybės teisėmis, galimybėmis gauti aukštąjį išsilavinimą), o jų religinės vietos niekinamos vandalų,

M.   kadangi keletas moterų teisių judėjimui priklausiančių aktyvistų yra ar buvo patrauktos baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad dalyvavo vieno milijono parašų rinkimo kampanijoje, kuria buvo siekiama, kad būtų panaikinti moteris diskriminuojantys įstatymai, ir planuojama šį milijoną parašų pateikti nacionaliniam parlamentui (medžlisui); kadangi Iranas vis dar nepasirašė Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo,

N.   kadangi šimtai mokytojų remiantis kaltinimu, kad jie pernelyg pasaulietiški, atleisti iš darbo ir kadangi po protestų suimta daugybė studentų, pavyzdžiui, dalyvavusių 2007 m. gruodžio 7 d. nacionalinės universitetų studentų dienos demonstracijoje,

O.   kadangi kandidatų, norinčių dalyvauti 2008 m. kovo mėn. vyksiančiuose Irano parlamento (medžliso) rinkimuose, registracijos laikotarpis baigėsi 2008 m. sausio 10 d., Vidaus reikalų ministerija skelbs sprendimus nuo 2008 m. sausio 22 d., o Sergėtojų taryba, kuri pagal konstituciją vykdo rinkimų teisėtumo stebėseną, turi teisę diskvalifikuoti kandidatus,

Dėl ES ir Irano santykių

P.   kadangi išsamų ES ir Irano dialogą Iranas sustabdė 2003 m. gruodžio mėn. ir nuo 2004 m. birželio mėn. nebuvo susitikimų pagal ES ir Irano dialogo žmogaus teisių klausimais programą,

Q.   kadangi pastarųjų metų ES ir Irano santykiai buvo pagrįsti trimis procesais, t. y. derybomis dėl prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo, politiniu dialogu ir dialogu žmogaus teisių klausimais, ir kadangi šių trijų santykių aspektų negalima nagrinėti atskirai,

Dėl branduolinių technologijų

1.   dar kartą patvirtina, kad Irano branduolinės programos plėtimo pavojus vis dar išlieka didelis ES ir tarptautinės bendruomenės rūpestis, kaip tai labai aiškiai išdėstyta JT Saugumo Tarybos rezoliucijose 1696 (2006), 1737 (2006) ir 1747 (2007); taigi apgailestauja, kad Iranas vis dar nesilaiko savo tarptautinių įsipareigojimų sustabdyti visą su sodrinimu ir perdirbimu susijusią veiklą;

2.   pritaria ES pastangoms dvišalių derybų būdu rasti ilgalaikį branduolinių technologijų naudojimo Irane problemos sprendimą ir pabrėžia TATENA vaidmens, kurį ši organizacija turėtų atlikti sprendžiant šią problemą, svarbą;

3.   atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą įgyvendinant TATENA ir Irano darbo planą, ir pakartoja savo raginimą Iranui atkurti branduolinės programos skaidrumą ir pateikti išsamius, aiškius ir įtikinamus atsakymus TATENA, išspręsti visus su šia programa susijusius klausimus ir reikalus, įskaitant tuos, kurie galėtų turėti karinį aspektą, visiškai įgyvendinti Susitarimo dėl visapusiškų saugos garantijų nuostatas, įskaitant šio susitarimo papildomas priemones, ir ratifikuoti bei įgyvendinti Papildomą protokolą;

4.   dar kartą patvirtina, kad visiškai pritaria JT Saugumo Tarybos rezoliucijoms, priimtoms pagal JT Chartijos VII skyriaus 41 straipsnį; pritaria anksčiau minėtoms 2007 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadoms; džiaugiasi susitarimu, pasiektu JT Saugumo Tarybos nuolatinių narių užsienio reikalų ministrų susitikime su Vokietija ir Europos Sąjungos Bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) vyriausiuoju įgaliotiniu, vykusiame 2008 m. sausio 22 d. Berlyne, ir naujosios rezoliucijos dėl Irano projektu, kuriame numatomos tolesnės priemonės, taip pat faktu, kad tarptautinė bendruomenė laikosi bendro požiūrio šiuo klausimu;

5.   kartą pakartoja savo poziciją, kad galima rasti šiuo metu eskaluojamos branduolinės veiklos klausimo sprendimą ir kad nereikėtų svarstyti karinių veiksmų pasitelkimo; išreiškia pritarimą Mohamedo El-Baradėjaus pastangoms išspręsti su Iranu visus neišspręstus klausimus iki 2008 m. kovo mėn.; ragina Jungtinių Valstijų administraciją ir kitas suinteresuotas šalis atsisakyti retorikos, susijusios su kariniais veiksmais prieš Iraną ar Irano režimo pakeitimo politikos;

6.   atkreipia dėmesį į JAV nacionalinės žvalgybos atlikto Irano karinės ir civilinės branduolinių programų vertinimo metu nustatytus faktus; mano, kad šie faktai patvirtina ES dvišalių susitarimų politiką, skirtą įtikinti Iraną diplomatiniais metodais visiškai laikytis TATENA reikalavimų atsisakyti galimo civilinės programos sąsąjų su naudojimu kariniais tikslais patikimu ir kontroliuojamu būdu;

7.   taigi ragina Iraną nedelsiant pradėti naują derybų dėl Irano branduolinės programos krypčių ratą ir sustabdyti visą su urano sodrinimu susijusią veiklą; ragina Jungtines Valstijas, atsižvelgdamas į JAV diplomatinę sėkmę derybose su Šiaurės Korėja, tiesiogiai dalyvauti derybose su Iranu kartu su ES, nes Jungtinės Valstijos gali pasiūlyti papildomų saugumo garantijų, ypač pagal Vienos daugiašalę programą, kurią remia TATENA;

8.   ragina imtis patikimų daugiašalio branduolinio nusiginklavimo veiksmų stiprinant branduolinių ginklų neplatinimo sutartį ir ragina ES imtis vadovauti ir rasti išeitį iš aklavietės, kurioje šiuo metu užstrigę derybos dėl branduolinio nusiginklavimo;

9.   pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis, Rusija, Kinija ir neprisijungusiomis šalimis, kad būtų apsvarstytos papildomos sampratos ir pasiekta išsamaus susitarimo su Iranu dėl jo branduolinių objektų ir šių objektų naudojimo, atsižvelgiant į Irano susirūpinimą dėl saugumo;

10.   mano, kad šis išsamus susitarimas turėtų padėti nustatyti tvarią regiono saugumo sistemą, apimančią Indiją, Pakistaną ir kitas branduolines valstybes, ir mano, kad Iranas turėtų prisiimti atsakomybę kaip regiono subjektas;

11.   ragina tarptautinę bendruomenę rimtai apsvarstyti naujos daugiašalės branduolinės energijos naudojimo programos klausimą, garantuojant branduolinio kuro tiekimą ir kartu iki minimumo sumažinant branduolinių ginklų platinimo riziką, kaip siūlo TATENA, bei nedelsiant imtis atitinkamų veiksmų;

Dėl žmogaus teisių

12.   išreiškia didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties pablogėjimo Irane per pastaruosius metus; kreipiasi į Irano valdžios institucijas prašydamas laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinius žmogaus teisių standartus ir Irano ratifikuotus dokumentus remiant visuotines vertybes ir suteikiant visiems asmenims teisę naudotis savo pilietinėmis teisėmis ir politinėmis laisvėmis ir primena savo anksčiau minėtą 2007 m. spalio 25 d. priimtą rezoliuciją šiuo klausimu;

13.   labai smerkia tai, kad Irane skiriama ir vykdoma mirties bausmė, ypač tai, kad ji skiriama arba vykdoma nepilnamečiams teisės pažeidėjams, ir ragina Irano valdžios institucijas laikytis tarptautiniu mastu pripažintų teisinių saugumo priemonių nepilnamečių atžvilgiu, pvz., JT vaiko teisių konvencijos;

14.   labai susirūpinęs dėl pastaraisiais metais Irane itin paadidėjusių pilietinės visuomenės judėjimų atžvilgiu; ragina Irano valdžios institucijas baigti negailestingas represijas prieš moterų teisių gynėjus, vieno milijono parašų rinkimo kampanijos aktyvistus, studentų judėjimus, mažumų teisių gynėjus, intelektualus, mokytojus, žurnalistus, internetinių dienoraščių autorius ir profesinių sąjungų atstovus, o būtent prieš Mansour Osanloo ir Mahmoud Salehi, ir ragina paleisti visus, kurie buvo įkalinti už tai, kad taikiai reiškė savo įsitikinimus;

15.   griežtai smerkia tai, kad 2008 m. sausio 30 d. 4 val. ryto vietos laiku buvo įvykdyta mirties bausmė ahvazų aktyvistui Zamel Bawi (jau 19 mirties bausmė, įvykdyta avhazų aktyvistui per pastaruosius 12 mėnesių), ir ragina Irano vyriausybę atsisakyti mirties bausmės vykdymo Nyderlandų piliečiui ir žmogaus teisių aktyvistui Faleh Abdulah al-Mansouri ir JTVPK užregistruotiems pabėgėliams Rasoul Ali Mazrea ir Said Saki, dėl kurių perkėlimo į Norvegiją yra susitarta, o taip pat leisti jiems vykti į šalis, kurių piliečiai jie yra ar kuriose jiems yra suteiktas pabėgėlio statusas; taip pat ragina paleisti nuteistus mirti kurdų žurnalistus Abdolvahedą "Hiwa" Butimarą ir Adnaną Hassanpourą;

16.   ragina Irano valdžios institucijas teisiškai ir praktiškai pašalinti visų rūšių kankinimus, įskaitant ypatingai žiaurius mirties bausmių vykdymus ir kitokį žiaurų, nežmonišką arba žeminamą elgesį ir taikomas bausmes siekiant užtikrinti tinkamą teisminių procesų vykdymą ir sustabdyti nebaudžiamumą už žmogaus teisių pažeidimus; ragina Irano valdžios institucijas nedelsiant pakeisti baudžiamąjį kodeksą siekiant paversti minėtąjį moratoriumą tvirtu ir galutiniu mirties bausmės draudimu;

17.   džiaugiasi anksčiau minėta JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija 62/149 dėl mirties bausmės moratoriumo ir ragina, kad visuotinis moratoriumas taptų žingsniu link mirties bausmės panaikinimo; ragina Iraną taikyti neseniai priimtą rezoliuciją dėl mirties bausmės vykdymo moratoriumo;

18.   ragina Irano valdžios institucijas laikytis tarptautiniu mastu pripažintų teisinės apsaugos priemonių religinėms, tautinėms, kalbinėms ar kitoms pripažįstamoms ar nepripažįstamoms mažumoms priklausančių asmenų atžvilgiu; smerkia tai, kad šiuo metu negerbiamos mažumų teisės, ir ragina užtikrinti, kad mažumų atstovai galėtų naudotis visomis teisėmis, kurios numatytos Irano konstitucijoje ir tarptautinėje teisėje; ragina Irano valdžios institucijas veikti pagal konstituciją teisiškai ir praktiškai panaikinti visų rūšių diskriminaciją ir kitus žmogaus teisių pažeidimus asmenų, priklausančių religinėms, tautinėms, kalbinėms ir kitoms mažumoms, įskaitant inter alia arabus, azerus, beludžius, kurdus, bahajus, krikščionis, žydus, sufijus ir musulmonus sunitus, atžvilgiu; ypač ragina panaikinti de facto draudimą praktikuoti bahajų tikėjimą;

19.   griežtai smerkia politinių oponentų, žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų, internetinių dienoraščių autorių, mokytojų, intelektualų, moterų, studentų, profesinių sąjungų atstovų ir asmenų, priklausančių religinėms, etninėms, kalbinėms arba kitoms mažumoms, represijas; ragina Irano valdžios institucijas sustabdyti priekabiavimą prie šių piliečių ir jų bauginimus bei persekiojimą ir besąlygiškai paleisti visus sąžinės kalinius;

20.   ragina Tarybą ir Komisiją toliau nagrinėti žmogaus teisių padėtį Irane ir per pirmą 2008 m. pusmetį pateikti Parlamentui išsamią šio klausimo ataskaitą, įskaitant pasiūlymus dėl projektų, kurie galėtų būti finansuojami pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę;

21.   išreiškia pritarimą visoms demokratinėms politinėms jėgoms ir pilietinei visuomenei, ypač moterų ir studentų organizacijoms, kurios vykdo nesmurtinę demokratijos ir žmogaus teisių kampaniją Irane, nepaisant didėjančių represijų;

22.   tikisi, kad Irano valdžios institucijos taip vykdys savo pareigas, susijusias su būsimų nacionalinių rinkimų kandidatų atrankos procedūra, kad būtų garantuojami laisvi ir sąžiningi rinkimai;

Dėl ES ir Irano santykių

23.   pabrėžia, kad galimas būsimas ES ir Irano bendradarbiavimo ir prekybos susitarimo pasirašymas priklauso nuo esminio žmogaus teisių padėties pagerėjimo Irane ir nuo Irano visapusiško bendradarbiavimo su TATENA, taip pat nuo objektyvių garantijų, susijusių su taikiu Irano branduolinės programos pobūdžiu, pateikimu;

24.   atkreipia dėmesį į Britų uždraustų organizacijų apeliacinės komisijos 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą, kuriame Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministras raginamas nedelsiant išbraukti Irano liaudies modžahedų organizaciją (angl. PMOI) iš uždraustų organizacijų sąrašo;

25.   atkreipia dėmesį į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos bendrijų pirmosios instancijos teismo sprendimą(5);

26.   ragina Komisiją pateikti komunikatą dėl ES ir Irano santykių padėties ir perspektyvų, taip pat apsvarstyti galimybę vėl pradėti dialogą žmogaus teisių klausimas kartu su derybomis dėl bendradarbiavimo ir prekybos susitarimo, kuris gali būti sudarytas, jei Iranas padarys esminę pažangą žmogaus teisių srityje ir branduoliniu klausimu;

27.   ragina Komisiją įsteigti delegaciją Irane, kad būtų galima skatinti dialogą su valdžios institucijomis ir pilietine visuomene bei stiprinti ryšius, susijusius ypač su pagalba pabėgėliams ir kova su neteisėta narkotikų prekyba;

o
o   o

28.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Vyriausiajam įgaliotiniui BUSP, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Žmogaus teisių tarybai, TATENA generaliniam direktoriui, Irano Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Irano Islamo Respublikos vyriausybei bei parlamentui.

(1) OL C 233 E, 2006 9 28, p. 111.
(2) OL C 280 E, 2006 11 18, p. 468.
(3) OL C 290 E, 2006 11 29, p. 145.
(4) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0488.
(5) Byla T-228/02, Rec. 2006, p. II-4665.


Balio konferencijos dėl klimato kaitos rezultatai
PDF 221kWORD 69k
2008 m. sausio 31 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Balio konferencijos dėl klimato kaitos rezultatų (13-oji konvencijos šalių konferencija ir 3-asis Kioto protokolo šalių susitikimas)
P6_TA(2008)0032B6-0059/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į tryliktąją Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferenciją (angl. COP 13) ir trečiąjį Kioto protokolo šalių susitikimą (angl. COP/MOP 3), kurie vyko Balyje (Indonezija) 2007 m. gruodžio 3–15 d.,

–   atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės komisijos, sprendžiančios klimato kaitos klausimus (angl. IPCC), 4-osios vertinimo ataskaitos (angl. AR4) išvadas, paskelbtas 2007 m. lapkričio 17 d. Valensijoje,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl klimato kaitos, ypač 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl pasaulio klimato kaitos apribojimo iki 2 laipsnių Celsijaus. Pasirengimas Balyje vyksiančiai konferencijai klimato kaitos klausimais ir tolesniems veiksmams (13-oji Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija ir 3-ioji konferencijos šalių sesija, kurios metu susitinka Kioto protokolo šalys (COP 13 ir COP/MOP3))(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi Tarpvyriausybinės komisijos, sprendžiančios klimato kaitos klausimus, 4-ojoje vertinimo ataskaitoje patvirtinama, kad klimato kaita vyksta vis greičiau dėl žmogaus veiklos ir kad dėl jos pasaulio mastu jau atsiranda skaudžių padarinių,

B.   kadangi Balio veiksmų plane pritariama Tarpvyriausybinės komisijos, sprendžiančios klimato kaitos klausimus, 4-osios vertinimo ataskaitos išvadoms ir kadangi dėl delsimo sumažinti emisijas labai apribojamos galimybės pasiekti žemesnius stabilizavimosi lygmenis ir padidėja pavojus, kad klimato kaitos poveikis bus dar didesnis,

C.   kadangi daugelyje pasaulio regionų jau matomi neigiami padariniai, kurie atsirado dėl pakilusios vidutinės pasaulio temperatūros, ir kadangi naujausios mokslo žinios rodo, kad ES sutartas ilgalaikis tikslas apriboti atšilimą 2 Celsijaus laipsniais, palyginti su ikiindustriniu lygiu, gali būti nepakankamas norint išvengti rimtų neigiamų klimato kaitos padarinių,

D.   kadangi klimato kaita yra ilgalaikė problema ir kadangi siekiant klimatui padaryti teigiamą poveikį nepakanka imtis tik trumpalaikių priemonių; kadangi klimato sistemos atžvilgiu itin svarbu užtikrinti, kad emisijos pasaulio mastu didžiausią lygmenį pasieks per artimiausius 10–15 metų,

E.   kadangi pramoninėms šalims tenka didžiausia atsakomybė už išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kaupimąsi atmosferoje; kadangi skurdžiausios šalys ir gyventojai smarkiausiai nukentės nuo vis nepastovesnio klimato,

F.   kadangi būtina sudaryti bendrąjį tarptautinį susitarimą dėl ilgalaikių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų, kad būtų užtikrintos investicijos į mažai ŠESD išmetančias bei energijos vartojimo veiksmingumą didinančias technologijas ir tvarią miškininkystę ir kad nebūtų investuojama į energetikos infrastruktūrą, kuri yra nesuderinama su išmetamųjų teršalų tikslais,

1.   pritaria Balio konferencijos šalių sprendimui remiantis JTBKKK pradėti oficialų derybų dėl susitarimo laikotarpiui po 2012 m. procesą, norint pasiekti susitarimą ir priimti sprendimą per 15-ąją šalių konferenciją, kuri bus surengta Kopenhagoje 2009 m.;

2.   yra patenkintas tuo, kad Balio veiksmų plane nurodomas aiškus tvarkaraštis, 2009 m. kaip galutinis terminas susitarimui pasiekti ir nurodomi svarbiausi klausimai, kurie bus nagrinėjami per derybas, ir mano, kad dėl to šis planas yra geras derybų proceso pagrindas;

3.   dar kartą pabrėžia, kad toks susitarimas turėtų būti pagrįstas pagrindiniais JTBKKK ir Kioto protokolo principais ir mechanizmais, atsižvelgiant į bendrus, bet diferencijuotus įsipareigojimus, ir kad turėtų būti grindžiamas elementais, nurodytais anksčiau minėtos 2007 m. lapkričio 15 d. priimtos rezoliucijos 2 dalyje;

4.   mano, kad griežto I priedo šalių ir prie jo neprisijungusių šalių atskyrimo panaikinimas yra vienas svarbiausių Balio veiksmų plano pasiekimų;

5.   pabrėžia, kad ES Balio konferencijoje vaidino konstruktyvų ir vadovaujamą vaidmenį ir tai labai padėjo pasiekti persilaužimą derybose; pritaria tam, kad artėjančiose derybose toliau būtų vaidinamas toks aktyvus vaidmuo, ir reikalauja, kad Parlamentas labai glaudžiai dalyvautų šiose derybose;

6.   džiaugiasi, kad Šalys pripažino, kad JTBKK AR4 yra išsamiausias ir autoritetingiausias klimato kaitos įvertinimas iki šiol, kuriame pateikiamas integruotas susijusių problemų vertinimas moksliniu, techniniu ir socialiniu požiūriu, o taip pat skatinama naudotis šia informacija plėtojant klimato kaitai skirtą nacionalinę politiką;

7.   apgailestauja, kad į Balio veiksmų planą nebuvo įmanoma įtraukti neginčytinų mokslinių duomenų apie būtiną išmetamų ŠESD sumažinimą; tačiau džiaugiasi, kad Kioto protokolo šalys pripažino, jog pramoninės šalys, kaip grupė, išmetamųjų ŠESD kiekį iki 2020 m. turi sumažinti 25-40 proc., palyginti su 1990 m.;

8.   primena, kad pramoninės šalys, įskaitant ir Kioto protokolo dar nepasirašiusias šalis, turi atlikti pagrindinį vaidmenį pasaulyje kovojant su klimato kaita ir įsipareigoti sumažinti savo išmetamas ŠESD iki 2020 m. mažiausiai 30 proc. ir iki 2050 m. mažiausiai 60–80 proc., palyginti su 1990 m.;

9.   džiaugiasi konstruktyviu daugumos besivystančių šalių požiūriu į derybas ir jų įsipareigojimu imtis nacionaliniu lygmeniu tinkamų švelninimo veiksmų, susijusių su tvaria plėtra, kuriuos įgyvendinti padėtų ir įgalintų technologijos, finansavimas ir pajėgumų didinimas ir kurių rezultatus būtų galima išmatuoti, pranešti ir patikrinti;

10.   pabrėžia, kad tvarus ekonominis vystymasis yra visų besivystančių šalių teisė; pabrėžia, kad Europos Sąjunga ir kitos pramoninės valstybės turi padėti besivystančioms šalims kurti tausias technologijas;

11.   primena, kad pasaulinių pastangų patikimumo ir veiksmingumo neįmanoma pasiekti be gilesnių visų susijusių šalių įsipareigojimų, kuriuos būtų galima išmatuoti, pranešti ir patikrinti;

12.   mano, kad siekiant klimato kaitos politikos sėkmės tarptautiniu mastu, būtina rasti tinkamą sprendimą;

13.   mano, kad naujovė, palyginti su Kioto protokolu, būtų tai, kad skirtinga besivystančių šalių padėtis turėtų atsispindėti prisiimtuose įsipareigojimuose ir kad kylančios ekonomikos šalys turėtų prisiimti savo išmetamų teršalų apribojimus pagal jų išsivystymo etapą, ūkio sektorių sudėtį, išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo potencialą ir savo techninius ir finansinius pajėgumus;

14.   mano, kad, atsižvelgiant į esamus Kioto protokolo mechanizmus, įmanomos naujovės, susijusios su besivystančių ir kylančios ekonomikos šalių įsipareigojimais ir joms nustatytais tikslais, siekiant, kad šie įsipareigojimai būtų suderinami su kiekvienos šalies poreikiais ir pajėgumais, jei juos galima išmatuoti, pranešti ir patikrinti;

15.   džiaugiasi sprendimu pradėti vykdyti programą, skirtą darbui metodologiniais klausimais, susijusiais su įvairiais politikos požiūriais ir teigiamomis skatinimo priemonėmis, kuriomis siekiama sumažinti dėl miškų kirtimo ir jų nykimo besivystančiose šalyje išmetamų dujų kiekį, atsižvelgiant į balansuojantį miškų daugelio funkcijų ir naudos poveikį biologinės įvairovės rodikliams, ekosistemų veikimui ir vietinių žmonių pragyvenimui; taip pat pritaria raginimui, kad Šalys remtų pajėgumų didinimą, suteiktų techninę pagalbą ir imtųsi veiksmų, įskaitant bandomuosius projektus, siekiant panaikinti miškų kirtimą skatinančius veiksnius ir remti tvarų gamtinių išteklių naudojimą;

16.   pritaria sprendimui dėl Adaptavimosi fondo veiksmingo ir skaidraus valdymo, kuriuo užtikrinama, kad fondas pradės savo veiklą ankstyvu pirmojo Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpio etapu;

17.   pritaria sprendimui pradėti strateginę programą siekiant padidinti investicijų į švelninimo ir adaptavimosi technologijų kūrimo, perkėlimo ir įdiegimo besivystančiose šalyse lygmenį ir tam, kad Technologijų perdavimo ekspertų grupei buvo skirta užduotis įvertinti finansinių išteklių panaudojimo ir galimybių juos gauti trūkumus ir kliūtis;

18.   laikosi nuomonės, kad efektyvesnių ir mažiau brangių energijos technologijų moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir demonstravimui turėtų būti teikiama ypatinga pirmenybė; ragina vyriausybes, pramonės, mokslinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės atstovus glaudžiai bendradarbiauti;

19.   mano, kad per Poznanėje vyksiančią konvencijos šalių konferenciją/susitikimą didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas besivystančioms šalims, todėl reikalauja, kad didelės pastangos turėtų būti dedamos siekiant tikros pažangos, susijusios su skatinimu, įskaitant rinkos priemones, vengti miškų kirtimo ir skatinti tvarią miškininkystę, prisitaikymo finansavimo ir pažangesnio švarių technologijų perdavimo ir įdiegimo besivystančiose šalyse;

20.   ragina ES politikos sričių pagrindu sukurti didelės apimties ir aiškaus panaudojimo finansines priemones, siekiant besivystančioms šalims padėti prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio ir sumažinti išmetamų ŠESD kiekį, o tai pat miškų kirtimą ir jų nykimą; primena, kad reikia įdėmiau ir kritiškai stebėti realų esamų ir būsimų su klimatu susijusių finansinių priemonių poveikį besivystančioms šalims; mano, kad švarios plėtros mechanizmus (angl. CDM) reikėtų reformuoti, norint pasiekti jų visą potencialą 2008-2012 m. įsipareigojimų laikotarpiu;

21.   pabrėžia, kad būtina skubiai siekti "žalesnės" ES vystymosi politikos ir pagalbos ir kad tai turėtų būti įgyvendinama nepažeidžiant ES aplinkos ir klimato kaitos politikos nuostatų; apgailestauja, kad pažanga šioje srityje labai lėta, ir ragina ES vadovus padaryti klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos svarbiais ES vystomojo bendradarbiavimo politikos prioritetais;

22.   pabrėžia, kad siekiant išlaikyti Balio veiksmų plano patikimumą, pramoninės šalys turi skubiai pradėti partnerystę klimato klausimais su didelėmis augančios ekonomikos šalimis, pvz., Kinija ir Indija, siekiant skatinti glaudų bendradarbiavimą energetikos politikos reformos, pajėgumų didinimo, paramos investicijoms į efektyvesnį energijos naudojimą ir technologijas, kurias plėtojant išmetama mažai anglies dioksido, klausimais;

23.   apgailestauja, kad nebuvo įmanoma aiškiai nurodyti, kad būtina sutarti dėl privalomų išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo aviacijos ir jūrų transporto sektoriuose; pažymi, kad pagal Balyje suteiktus įgaliojimus neatmetama galimybė nustatyti privalomas priemones aviacijai ir jūrų transportui; kartoja savo raginimą, kad aviacijos ir jūrų transporto išmetami teršalai būtų įtraukti į tarptautinius išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo įsipareigojimus laikotarpiu po 2012 m., remiant JTBKKK, kadangi Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (angl. ICAO) ir Tarptautinė jūrų organizacija (TJO) šią problemą sprendė neveiksmingai;

24.   pabrėžia, kad svarbu, jog visi pagrindiniai sektoriai, vykdantys tarptautinę prekybą, būtų įtraukti į visus pasaulinius klimato įsipareigojimus ir gaires siekiant užtikrinti, kad būtų pasiektas pasaulinis klimato kaitai keliamas tikslas, ir užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui pasaulio mastu;

25.   ragina skubiai persvarstyti ES biokuro politiką ir ypač pabrėžti kiekvienos rūšies biokuro naudojimo tvarumą atsižvelgiant į išmetamų ŠESD kiekio sumažinimo tikslą; pabrėžia, kad kuriant ir įgyvendinant biokuro, kaip galimo energijos šaltinio, strategijas, reikėtų visokeriopai atsižvelgti į bet kokį susijusį neigiamą gamtinį, socialinį ir ekonominį poveikį ir apsisaugoti nuo jo; todėl ragina Komisiją pasiūlyti griežtus biokuro gamybos standartus ir aiškius jam taikomus kriterijus;

26.   pabrėžia, kad Europos Parlamentas laukia Komisijos ir Vyriausiojo Bendrosios užsienio ir saugumo politikos įgaliotinio ataskaitos apie klimato kaitos padarinius tarptautiniam saugumui, kaip prašyta 2007 m. birželio 21-22 d. Briuselyje vykusios Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvadose; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį būtina skirti svarbioms sritims, pvz., klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos, klimato kaitos klausimo įtraukimui į visas politikos sritis, kadangi klimato kaita galėtų būti svarbi neturtingiausių šalių destabilizavimo priežastis;

27.   suvokdamas artėjančių derybų laukiančio iššūkio dydį, reikalauja, kad klimato kaita taptų visų ES išorės santykių su trečiosiomis šalimis, regioninėmis konvencijomis ir ekonominėmis organizacijomis svarbiu prioritetu ir sudedamąja dalimi; taip pat ragina keturias pirmininkaujančias šalis (Slovėniją, Prancūziją, Čekijos Respubliką ir Švediją) 2008 m. ir 2009 m. pranešti Parlamentui apie savo tikslus, susijusius su klimato politika, ir kartu su Komisija nuolat pranešti apie derybose pasiektą pažangą;

28.   primygtinai ragina Komisiją, kol nesudarytos vienodos sąlygos, išnagrinėti galimybes pramonei padidinti savo ekonomines galimybes ir sukurti naujovėmis pagrįstą klimatą tausojančią pramonę; todėl ragina, kad PPO apsvarstytų galimybę pradėti taikyti laikinas priemones, kuriomis būtų skatinama klimatą tausojančių produktų gamyba ir eksportas bei inovacinės technologijos;

29.   ragina savo visus susijusius nuolatinius ir laikinuosius komitetus bei delegacijas glaudžiai bendradarbiauti klimato kaitos klausimu, siekiant užtikrinti visų savo politikos sričių, ypač prekybos ir investicijų politikos, taip pat kitų su klimato kaitos uždaviniais susijusių iniciatyvų nuoseklumą ir koordinavimą; ragina su klimato kaita susijusius klausimus nuolat kelti tarpparlamentinių delegacijų lygmeniu ir vykdant Transatlantinį teisėkūros dialogą;

30.   pripažįsta, kad ES derybų patikimumas priklauso nuo Europos vidinių pastangų sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį sėkmės ir nuo technologijų, kurias plėtojant išmetama mažai anglies dvideginio, kūrimo ir perdavimo kitoms šalims sėkmės; todėl ragina visais lygmenimis – vietos, nacionaliniu ir Europos – vykdyti politiką ir imtis priemonių, kurios užtikrintų, kad ES pasieks, jog jos viduje išmetamų ŠESD kiekis iki 2020 m. sumažės bent 30 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, jei kitos pramoninės valstybės įsipareigos panašiu mastu sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį ir jei labiau ekonomiškai išsivysčiusios besivystančios valstybės prisidės jų įsipareigojimus ir atitinkamus pajėgumus atitinkančiu mastu; pripažįsta, kad ES prisiėmė įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti išmetamų ŠESD kiekį bent 20 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, nepriklausomai nuo to, ar bus sudarytas pasaulinis susitarimas po 2012 m.; ragina vykdyti politiką ir nustatyti priemones, kuriomis bus remiama tai, kad nacionaliniu ir ES lygmeniu būtų skiriama daugiau lėšų moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai bei naujovių kūrimui, siekiant sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį;

31.   ragina ES panaudoti savo, kaip svarbios veikėjos tarptautinėje arenoje ir besivystančių šalių partnerės, galią ir įtaką siekiant nustatyti nuoseklius su klimato kaita susijusius tikslus tarptautiniu lygmeniu;

32.   pabrėžia daugiausia pramoninių šalių, kaip pagrindinių išmetamų ŠESD gamintojų, istorinę atsakomybę ir dėl šios priežasties ragina jas prisiimti didesnius įsipareigojimus siekiant išvengti stichinių nelaimių ir socialinių neramumų, kurie kiltų neapribojus globalinio atšilimo, ir apriboti jų poveikį;

33.   atkreipia dėmesį į JAV valdžios iniciatyvą surengti dar penkis daugiausiai teršalų pasaulyje išmetančių šalių susitikimus; ragina Komisiją ir atitinkamas valstybes nares sutikti dalyvauti tik tuomet, jei rengėjai pateiks konkrečių išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo trumpuoju laikotarpiu tikslų pasiūlymų, kurie atitiktų JTBKKK siekius ir tikslus; ragina didžiausius pasaulio teršėjus koordinuoti savo veiksmus su JTBKKK;

34.   pažymi, kad anksčiau minėta Šalių konferencija/susitikimas Poznanėje vyks tuo pat metu, kaip Europos Vadovų Tarybos susitikimas; ragina Tarybą nustatyti kitą Europos Vadovų Tarybos susitikimo datą, kad valstybių ir vyriausybių vadovai galėtų dalyvauti COP/MOP ir siekiant užtikrinti, kad COP/MOP bus skirtas visas vyriausybių dėmesys;

35.   yra įsitikinęs, kad norint pasiekti minėtuosius tikslus būtina, kad dalyvautų žiniasklaida, kurios vaidmuo bus itin svarbus užtikrinant būtiną visuomenės supratimą apie trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu atsirasiančius klimato pokyčius;

36.   mano, kad, atsižvelgiant į tai, kas buvo aptarta Balio konferencijoje su parlamentų atstovais iš viso pasaulio, Parlamentas gali ir turėtų vaidinti svarbų vaidmenį kaip nuolatinio tarpparlamentinio forumo apie klimato kaitą koordinatorius; todėl atitinkamus savo organus ragina apsvarstyti šią galimybę;

37.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir JTBKKK sekretoriatui su prašymu, kad ji būtų išplatinta visoms ES nepriklausančioms JTBKKK šalims ir su ja susijusiems stebėtojams.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0537.


Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą
PDF 390kWORD 108k
2008 m. sausio 31 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano: išnaudoti potencialą (2007/2106(INI))
P6_TA(2008)0033A6-0003/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Efektyvus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą" (COM(2006)0545),

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SEC(2006)1173), pridėtą prie pirmiau minėto Komisijos komunikato,

–   atsižvelgdamas į veiksmų plano poveikio vertinimą (SEC(2006)1174) ir į ataskaitos santrauką (SEC(2006)1175),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Europos energetikos politika" (COM(2007)0001),

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės 2007 m. kovo 8 ir 9 d. išvadas, kuriose pažymima, kad Taryba priėmė Europos Tarybos veiksmų planą (2007–2009) "Europos energetikos politika" (7224/07),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 1992 m. rugsėjo 22 d. direktyvą 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę informaciją apie gaminį(1),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. gruodžio 16 d. direktyvą 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo(2),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. vasario 11 d. direktyvą 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje(3),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos 2005 m. liepos 6 d. direktyvą 2005/32/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą(4),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. balandžio 5 d. direktyvą 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų(5),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendimą 2006/1005/EB dėl Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ir Europos bendrijos susitarimo dėl raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programų suderinimo sudarymo(6) ir į pirmiau minėto susitarimo tekstą(7),

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Bendrijos raštinės įrangos energijos naudojimo efektyvumo ženklinimo programos (COM(2006)0576),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013)(8) ir ypač į jo II antraštinės dalies III skyrių dėl "Pažangios energetikos Europai" programos,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos (2007–2013)(9),

–   atsižvelgdamas į Europos parlamento ir Tarybos 2001 m. kovo 19 d. reglamentą (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS)(10),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl energijos vartojimo efektyvumo, arba kaip mažesnėmis sąnaudomis sutaupyti daugiau energijos (Žalioji knyga)(11),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategijos (Žalioji knyga)(12),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A6-0003/2008),

A.   kadangi, jei temperatūra pasaulyje pakils daugiau nei dviem laipsniais pagal Celsijų didesnė, nei buvo ikiindustriniu laikotarpiu, įvyks chaotiška klimato kaita kas, inter alia, buvo patvirtinta 2007 m. gegužės mėnesio Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos pranešimu; kadangi, jei norima, kad temperatūra nepadidėtų daugiau, nei dviem laipsniais pagal Celsijų, iki 2015 m. būtina labai sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį; kadangi greičiausia ir rentabiliausia priemonė sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį yra efektyvesnis energijos vartojimas;

B.   kadangi energijos vartojimo efektyvumas yra labai svarbus mažinant Europos Sąjungos priklausomybę nuo energijos importo, sprendžiant energijos šaltinių trūkumo ateityje problemą ir ribojant energijos kainų šuolių poveikį;

C.   kadangi su efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planu susijusiame poveikio vertinime teigiama, kad Komisijai visuose politikos formavimo lygmenyse trūksta vykdymo pajėgumų ir nustatyta, kad, norint sėkmingai įgyvendinti veiksmų planą, papildomai reikia 20 darbuotojų;

D.   kadangi Direktyvą 2002/91/EB tinkamai perkėlė tik penkios valstybės narės;

E.   kadangi Direktyvoje 2006/32/EB reikalaujama, kad valstybės narės iki 2007 m. birželio 30 d. Komisijai pateiktų nacionalinius energijos efektyvumo veiksmų planus (NEEVP); kadangi iki 2007 m. rugsėjo 1 d. Komisijai gavo tik devynis, iki 2008 m. sausio 10 d. tik septyniolika NEEVP;

F.   kadangi Direktyva 2004/8/EB yra pavėluota ir toli gražu netobula tarptautinės rinkos požiūriu;

G.   kadangi Europos Sąjunga yra vienas turtingiausių ir labiausiai technologiškai pažengusių regionų pasaulyje; kadangi Europos Sąjunga nuo1990 m. savo ekonomikos išeigą padidino beveik 40 proc., o vidutines vienam gyventojui tenkančias pajamas vienu trečdaliu; kadangi per tą patį laikotarpį energijos ir jos šaltinių paklausa padidėjo tik 11 proc.;

H.   kadangi informacinės ir ryšių technologijos vykdant tinkamą politiką galėtų sukurti papildomos naudos viršijant ES tikslą daugiau nei 20 proc.; kadangi tam tikros technologijos, kaip pvz. pažangios energetinės sistemos technologija, sumanaus valdymo sistemos bei įvairios kompiuterinės technologijos dėl šios priežasties turėtų būti paminėtos teikiant rekomendacijas dėl veiksmingo politikos įgyvendinimo;

1.   džiaugiasi pirmiau minėtu 2006 m. efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planu ir jo tikslais bei taikymo sritimi;

2.   mano, kad tikslas iki 2020 m. pagerinti energijos vartojimo efektyvumą daugiau, nei 20 proc. (atsižvelgiant į nepriklausomus struktūrinius ar kainų poveikius), yra visiškai techniniu ir ekonominiu požiūriais pasiekiamas ir ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad šis tikslas, taip pat ir kovos su klimato kaita tikslai, būtų pasiekti;

3.   labai susirūpinęs pažymi, kad valstybės narės nevisiškai ir pavėluotai įgyvendina galiojančius teisės aktus dėl energijos vartojimo efektyvumo;

4.   pabrėžia, kad efektyvaus energijos vartojimo politiką būtina vykdyti visais valdžios lygmenimis;

5.   pažymi, kad valstybės narės nepakankamai įgyvendina Direktyvą 2004/8/EB ir stipriai atsilieka nuo įgyvendinimo tvarkaraščio;

6.   smerkia tai, kad nesugebėta paskirti Komisijos darbuotojų, kurie būtini siekiant visiškai ir tinkamai įgyvendinti veiksmų planą ir juo paremtus teisės aktus dėl energijos vartojimo efektyvumo;

7.   apgailestauja dėl to, kad iš 21 Komisijos veiksmo, kurie pagal veiksmų planą turi būti atlikti 2007 m., iki 2007 m. rugsėjo mėn. 1 d. įgyvendinti tik trys, pažymi, kad, 2007 m. spalio 30 d. Komisijos teigimu, 16 iš 21 veiksmo buvo vykdomi "pagal grafiką", apgailestauja dėl didelio atsilikimo nustatant minimalius svarbiausių produktų grupių energetinio naudingumo standartus ;

8.   smerkia daugelį valstybių narių vyriausybių dėl to, kad jos neteikė reikšmės visiško teisės aktų dėl energijos naudingumo perkėlimui į nacionalinius teisės aktus ir jų laikymuisi – nepaisant kalbų apie kovą su klimato kaita ir energijos importo į ES mažinimą;

9.   ragina Komisiją greičiau rengti supratimo memorandumą dėl bendradarbiavimo su Europos energetikos reguliuotojų taryba (EERT), kuriame būtų nustatytos gairės ir bendras elgesio kodeksas, skirti galutinio energijos vartojimo visuose sektoriuose efektyvumui padidinti;

10.   ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant ir atvirai įvertinti savo pajėgumų trūkumus ir kitas kliūtis, dėl kurių teisės aktai dėl energijos vartojimo efektyvumo yra netinkamai įgyvendinami, ir tai, kaip šiuos trūkumus ir kliūtis pašalinti;

11.   ypač pabrėžia, kad dažnai trūksta paprastos ir skubiai teikiamos informacijos ir organizacinės paramos energijos vartojimo efektyvumui skubiais atvejais (pvz., kai sugenda įranga gyvenamosiose patalpose ar kita įranga), arba ypatingais atvejais (pvz., įsikeliant į naujas gyvenamąsias patalpas); mano, kad dėl dėmesio praktiniams piliečių poreikiams stygiaus neveikia daugelis energijos vartojimo efektyvumo schemų, todėl pabrėžia praktinės pagalbos ir išankstinio finansavimo svarbą;

12.   pažymi, kad būtina skatinti informacines ir ryšių technologijas (IRT), nes jos turi ypatingos svarbos skatinant energijos taupymą įvairiuose sektoriuose – transporto, statybų, energijos ir gamybos; šiuo požiūriu pritaria Komisijos tyrimui, kuriuo siekiama įvertinti potencialų įvairių moderniausių technologijų, pagrįstą IRT, įnašą didinant Europos Sąjungos ekonomikos energijos vartojimo efektyvumą bei mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą iki 2020 m.; primygtinai ragina Komisiją į šio tyrimo nagrinėjamas sritis įtraukti pažangias valdymo sistemas apskritai, ir ypač "protingas" elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistemas bei įmontuotąsias sistemas;

Įranga ir prietaisai

13.   pritaria minimalių energetinio naudingumo standartų priėmimo procesui ir ragina Komisiją iki 2008 m. juos nustatyti ir taikyti oro kondicionavimo sistemoms ir visų tipų televizorių išoriniams dekoderiams (angl. set top boxes); primygtinai ragina tai padaryti ir kartu nedelsiant pakeisti ženklinimo sistemą ir pažymi, kad ženklinimas ženklu CE gali skatinti taikyti minimalius energetinio naudingumo standartus; ragina valstybes nares skirti daugiau išteklių rinkos stebėjimui vykdyti;

14.   pritaria, jog namų apšvietimo sritis būtų įtraukta į prioritetinių gaminių grupių sąrašą, ir pabrėžia kaip svarbu Komisijai laikytis pasiūlyto grafiko, pagal kurį, atsižvelgiant į 2007 m. kovo mėn. Europos Tarybos išvadas, iš rinkos būtų pašalintos pačios neefektyviausios elektros lemputės;

15.   pažymi pastaruoju metu pasiektą pažangą, susijusią su šviesos diodų pagrindu veikiančiomis elektros lemputėmis; ragina Komisiją tirti būdus kaip būtų galima sustiprinti tyrimus šviesos diodų pagrindu veikiančių elektros lempučių srityje bei didinti jų vartojimą;

16.   primygtinai ragina Komisiją nustatyti grafikus visos neefektyviausios įrangos, prietaisų ir kitų energiją naudojančių produktų, pvz. vidaus kiemo šildytuvų, pašalinimui iš rinkos;

17.   pritaria, kad daugiau dėmesio būtų skiriama nuostolių, atsirandančių dėl budėjimo režimo naudojimo, mažinimui ir produktų bei technologijų, kuriomis būtų užtikrinta, kad energiją naudojantys gaminiai ir prietaisai ją naudotų tik tada kai tai iš tiesų reikalinga, naudojimo skatinimui; ragina Komisiją parengti reikalavimą dėl "vieno vato" budėjimo režimo ir pateikti energijos taupymo galimybių, susijusių su budėjimo režimo sumažinimu ir nebūtino, ypač pasyvaus, budėjimo rėžimo atsisakymu, analizę;

18.   pritaria su Jungtinėmis Valstijomis pasirašytam įrangos ženklinimo ženklu "Energy star" susitarimui, kuriame nustatomi bendri raštinės įrangos energijos efektyvumo standartai, ypač tam, kad į jį įtraukta nuostata dėl privalomo viešojo pirkimo; ragina Komisiją tęsti derybas dėl ES ir JAV ženklinimo ženklu "Energy star" susitarimo taikymo srities išplėtimo įtraukiant kitus gaminius, vadovaujantis 2007 m. balandžio 30 d. ES ir JAV viršūnių susitikime prisiimtais įsipareigojimais;

19.   pritaria pasiūlymui iki 2010 m. įvesti minimalius energetinio naudingumo standartus visiems kitiems daug energijos vartojantiems prietaisams ir įrangai; ragina Komisiją visų pirma išnagrinėti rinkoje esančių nenašiai energiją eikvojančių gaminių klausimą;

20.   remia Komisijos pastangas suformuluoti šildymo ir aušinimo technologijų ekologinio ženklinimo kriterijus, kurie visų pirma apimtų pirminės energijos naudojimą, siekiant užtikrinti, kad vartotojams būtų pateikiama patikima informacija apie rinkoje siūlomos efektyviausiai vartojančios energiją ir aplinkai nekenkiančios pastatų šildymo ir aušinimo įrangos galimybes;

21.   ragina kruopščiai įgyvendinti 2006 m. reikalavimus dėl patobulintų skaitiklių montavimo, siekiant pakelti vartotojų sąmoningumo lygį elektros energijos vartojimo srityje, padėti tiekėjams efektyviau tenkinti paklausą ir padėti gerinti statistinius duomenis apie efektyvų energijos vartojimą;

22.   ragina suformuoti patobulintų skaitiklių, kurie būtų naudojami centrinio šildymo sistemose bei toliau esančiuose šilumos tinkluose standartus, siekiant paskatinti galutinius vartotojus elgtis atsakingiau ir atsikratyti fiksuoto dydžio mokesčio sistemų už suvartojamą energiją, kurios turi priešingą poveikį;

23.   mano, kad pramoninės technologijos privalo užtikrinti, kad gamybos procese būtų suvartojama mažiau energijos; mano, kad daug energijos būtų galima sutaupyti mažinant kelių transporto priemonių bei kitų transporto priemonių svorį;

Pastatų naudingumo reikalavimai

24.   primygtinai ragina Komisiją paspartinti pažeidimų nagrinėjimo procedūras tose valstybėse narėse, kurios netinkamai perkėlė arba nevisiškai įgyvendino Direktyvą 2002/91/EB;

25.   atsižvelgdamas į pastatų eksploatavimo ilgaamžiškumą pabrėžia, jog ypatingai svarbu užtikrinti, kad naujos statybos pastatai atitiktų kiek įmanoma aukštesnius energetinio efektyvumo standartus ir kad ankstesnės statybos pastatai patenkintų galiojančius standartus; mano, kad mažo energetinio naudingumo pastatų griovimas, kartu statant naujus didelio energetinio efektyvumo pastatus, kartais galėtų būti vykdomas vietoj atnaujinimo;

26.   ragina Komisiją pakartotinai apsvarstyti Pastatų direktyvą 2002/91/EB, kad nuo 2009 m. jos 6 straipsnio nuostatos būtų taikomos visiems pastatams (nepriklausomai nuo jų dydžio), kuriems reikia šildymo arba aušinimo;

27.   ragina Komisiją persvarstant garo katilų eksploatacines savybes atsižvelgti į faktą, kad bendrosios energijos gamybos (tuo pat metu gaminantys šilumą ir elektros energiją) katilai yra patys efektyviausi bei atitinkamai nustatyti minimalius reikalavimus jų techninėms charakteristikoms;

28.   pritaria pasiūlymui nustatyti energetinio naudingumo reikalavimus naujiems ir renovuotiems pastatams ir pastatų dalims, pvz., langams ir langų plėvelėms;

29.   ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl privalomo reikalavimo visiems naujos statybos pastatams, kuriems reikia šildymo arba aušinimo, kad nuo 2011 m. šildymo ir (arba) aušinimo sistemos būtų projektuojamos pagal pasyviesiems namams arba lygiaverčiams negyvenamiems pastatams taikomus standartus, o nuo 2008 m. būtų įvestas reikalavimas naudoti pasyvaus šildymo ir aušinimo technologinius sprendimus;

30.   ragina Komisiją apsvarstyti palaipsnio centrinio šildymo ir aušinimo sistemų įdiegimo visuose pastatuose galimybę, siekiant mažinti iškastinio kuro naudojimą šildant bei aušinant ir panaudojant kurą, kuris transformuojant energiją tampa nuostoliais;

31.   ragina Komisiją, svarstant apmokestinimą ir kitas priemones, skirtas efektyviam energijos vartojimui skatinti, atsižvelgti į architektūrinius sprendimus įrengiant pasyvų šildymą ir aušinimą, pvz., statybos struktūrą, jos šilumines savybes;

32.   ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti centrinį aušinimą iš atsinaujinančių energijos šaltinių kaip veiksmingą alternatyvą siekiant patenkinti augančią aušinimo buityje paklausą;

33.   ragina Komisiją sukurti Europos Sąjungos piliečiams prieinamą ir aiškius duomenis pateikiančią duomenų bazę apie regioninio bei vietinio masto priemones, kuriomis skatinamas pastatų energinis naudingumas, ypač finansavimo priemones, siekiant Europos Sąjungoje keistis gerąja patirtimi bei informuoti visuomenę ir skatinti jos sąmoningumą;

Energijos gamyba ir skirstymas

34.   ragina valstybes nares į jų NEEVP įtraukti nuostatas dėl aukšto našumo termofikacijos technologijų naudojimo didinimo, perėjimo prie visa apimančio elektros, šildymo ir aušinimo energijos tiekimo planavimo bei plėtros ir dažniau naudoti priemones, kurios skatintų mažos apimties ir kombinuotą šilumos ir elektros energijos naudojimą bei panaikintų administracines kliūtis jai gaminti; ragina Komisiją nepritarti tiems NEEVP planams, į kuriuos šios nuostatos neįtrauktos;

35.   atkreipia dėmesį į tai, kad energijos nuostoliai ir tiekimo sutrikimai, be kita ko, susiję su transportavimu ir skirstymu, ir pabrėžia nedidelio masto ir decentralizuotos bei įvairiarūšės energijos gamybos galimą teigiamą poveikį užtikrinant tiekimo saugumą ir mažinant nuostolius; mano, kad turėtų būti nustatytos skatinamosios priemonės, kuriomis būtų siekiama tobulinti infrastruktūrą ir taip mažinti su perdavimu ir skirstymu susijusius nuostolius;

36.   ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti šilumos rinkai, nes šilumai tenka didžiausia sunaudojamos energijos dalis bei priemonėms (miestų projektavimui, šilumos žemėlapiams ir investicinėms iniciatyvoms), kurios leistų regeneruoti perteklinę šilumą iš atsinaujinančių šaltinių plėtojant centrinio šildymo ir aušinimo infrastruktūras;

37.   ragina Komisiją atidžiai stebėti kaip įgyvendinama Direktyva 2004/8/EB ir įvertinti ar paramos sistemos yra pakankamos siekiant panaudoti nacionalinio masto potencialą didelio efektyvumo bendrosios energijos gamybos srityje;

38.   atkreipia Komisijos dėmesį į vietinių aušinimo tinklų poreikį, kurie taptų veiksmingu alternatyviu atsakymu į didėjantį buitinio aušinimo poreikį, o taip pat ir į būtinybę stipriai sumažinti su tuo susijusį išmetamo CO2 kiekį;

39.   ragina Komisiją išplėsti esamų finansinių lengvatų taikymą veiklai, kuria siekiama sukurti galimybes iš atsinaujinančių šaltinių gaunamą energiją skirstyti esamais tinklais, sukurtais iš iškastinio kuro gaunamai energijai; mano, kad esamų tinklų tobulinimas greičiau ir pigiau reikšmingai padidintų energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių efektyvumą, o taip pat laiku atlikus tokius patobulinimus padėtų padidinti tiekimo saugumą;

Transportas

40.   ragina Komisiją nustatyti minimalius energetinio naudingumo standartus visų rūšių transportui, įskaitant viešąjį transportą; pabrėžia efektyvaus energijos naudojimo transporto politikos poreikį, miestuose teikiant pirmenybę viešajam transportui, dviračiams ir vaikščiojimui pėsčiomis; džiaugiasi Žaliąja knyga dėl miesto transporto ir ragina Komisiją pradėti iniciatyvą skirtą miesto transportui ir į tvaraus mobilumo politiką, skirtą dideliems ir mažesniems miestams, įtraukti klausimus, susijusius su klimato apsaugos, energijos taupymo ir visuomenės sveikatos problemomis; ragina ES miestų valdžios institucijas apsvarstyti galimybę pradėti naudoti priemones, kuriomis būtų siekiama sumažinti transporto priemonių ir lengvųjų automobilių išmetamo CO2 kiekį, pavyzdžiui, spūsčių mokesčius; primena, kad privalomi metiniai automobilių taršos kiekio apribojimai, taikomi visiems naujiems lengviesiems automobiliams, parduotiems ES, padeda siekti privalomų išmetamo CO2 kiekio mažinimo rezultatų;

41.   ragina iš dalies pakeisti 1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/94/EB dėl vartotojų galimybės gauti informaciją apie degalų taupymą ir išmetamųjų CO2 dujų kiekį parduodant naujus keleivinius automobilius(13), sudaryti galimybę įvesti aiškią daug klasių apimančią automobilių ženklinimo sistemą, panašią į prietaisų ženklinimo sistemą (šiuo metu naudojama septynių klasių, nuo A iki G, skalė); siūlo, kad bent 20 proc. automobilių reklamai ir rinkodarai numatytos erdvės būtų skirta informacijai apie degalų taupymą ir išmetamųjų dujų kiekį;

42.   taip pat apgailestauja, kad Taryba dar nepritarė pasiūlymui dėl direktyvos dėl lengvųjų automobilių apmokestinimo, kuria būtų siekiama sumažinti išmetamų CO2 dujų kiekį, vadovaujantis ES įsipareigojimais pagal Kioto protokolą, ir ragina šią direktyvą kuo greičiau įgyvendinti;

43.   ragina Komisiją sukurti sisteminę strategiją, kuri padėtų diegti esminius miestų ir priemiesčių viešojo transporto veiklos patobulinimus. Šia strategija iš miestų ir priemiesčių transporto sistemas valdančių asmenų reikalaujama atlikti tyrimus ir galimybių studijas, pagrindinį dėmesį skiriantsu sistema susijusiems efektyvumo bei paslaugų klausimams. Ši strategija būtų skirta horizontaliųjų paramos schemų steigimo derinimui, kurių tikslas – vystyti visuomeninio transporto sistemas taip, kad šios schemos atitiktų griežtesnius efektyvumo ir nuoseklumo reikalavimus;

44.   džiaugiasi dėl "Švaraus dangaus" bendrosios įmonės įsteigimo, kurios tikslas – gaminti ekologiškesnį, aplinkai mažiau kenkiantį ir efektyviai energiją panaudojantį oro transportą;

Finansinės priemonės ir regioninė politika

45.   pabrėžia energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiklos struktūrinio finansavimo, kuriame dalyvautų Europos investicijų bankas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, taip pat privatūs bankai, galimybės svarbą;

46.   ragina Komisiją nuo 3 proc. iki bent 5 proc. padidinti struktūrinių ir sanglaudos fondų lėšų dalį, turėtų būti skirta energijos vartojimo efektyvumo ankstesnės statybos pastatuose didinimui, taip pat reikalauti valstybių narių visiškai pasinaudoti šia galimybe;

47.   apgailestauja dėl daugelio ES finansavimo priemonių, skirtų energijos vartojimo efektyvumo didinimo sričiai, sudėtingumo nepaisant to, jog yra parengta jungtinė iniciatyva JEREMIE (Jungtiniai Europos ištekliai mažoms ir vidutinėms įmonėms); pabrėžia, kad paprastų prieinamų finansavimo priemonių nebuvimas yra didžiausia kliūtis mažoms ir vidutinėms įmonėms, neturinčioms tinkamų galimybių pasinaudoti sudėtingomis programomis;

48.   pažymi ypač didelę mokslinių tyrimų ir plėtros bei inovacijų efektyvaus energijos vatojimo srityje svarbą; primygtinai ragina valstybes nares, regionines institucijas, vietos institucijas bei NVO pasinaudoti finansavimo privalumais, iš 7-osios bendrosios programos , struktūrinių fondų, Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programos Pažangi energetika Europai, kurios skirtos skatinti tyrimus efektyvaus energijos vartojimo srityje bei skatinti atsinaujinančios energijos technologijas, taip pat vystyti naujas energiją vartojančio transporto rūšis bei naujus energijos kaupimo metodus, kurie padėtų mažinti prarastos energijos kiekį; primygtinai ragina Komisiją teigiamai atsakyti į prašymus finansuoti energijos naudingumo tyrimus; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad pirmenybė bus teikiama efektyvaus energijos panaudojimo klausimams, siekiant kiek galima daugiau išnaudoti ES tvarių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programas;

49.   ragina, kad mažos įmonės būtų laikomos namų ūkiais ir galėtų pasinaudoti labai paprastomis finansavimo priemonėmis, skirtomis energijos vartojimo efektyvumo didinimo sričiai, pvz., iš anksto žinomo dydžio dotacijomis;

50.   ragina Komisiją remti tokias valstybinės paramos suteikimo taisykles, kurios yra palankesnės energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėms (pvz. ekologinės inovacijos bei gamybiniai patobulinimai); mano, kad tokios taisyklės turėtų būti paprastos, praktiškos ir suprantamos, jomis būtų pašalinamos kliūtys veiksmingam energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimui;

51.   ragina Komisiją kiek galima greičiau pasiūlyti specialias priemones, kuriomis būtų siekiama efektyviau vartoti energiją atokiausiuose regionuose ir kurios būtų parengtos atsižvelgiant į ypatumus, atsiradusius dėl nuolat ribotų galimybių šiuose regionuose;

52.   pabrėžia vietos ir regioninių energijos agentūrų vaidmenį efektyviai įgyvendinant efektyvaus energijos vartojimo priemones; ragina į efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planų formulavimo ir įgyvendinimo procesus įtraukti visas (Europos, nacionalines ir vietos) agentūras;

Mokesčiai

53.   ragina Tarybą skatinti valstybes nares taikyti sumažintą pridėtinės vertės mokestį darbo jėgai, medžiagoms ir dalims gerinančioms energijos vartojimo efektyvumą pastatuose; ragina Tarybą užtikrinti bendrą mokesčių sistemą, siekiant taupesnio energijos vartojimo pastatuose;

54.   ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti galimybe renovacijos darbams ir privačių būstų remontui, atliekamam taupesnio energijos vartojimo tikslais, taikyti mažesnį PVM tarifą; džiaugiasi Komisijos sprendimu įvertinti mokesčių kredito, kaip priemonės vartotojų skatinimo pirkti energiją taupančius prietaisus ir įmonių skatinimo šiuos prietaisus gaminti bei tiekti rinkai priemonės, veiksmingumą;

55.   pabrėžia, kad mokesčių sistema priklauso valstybių narių kompetencijai; pabrėžia, kad valstybės narės gali įtraukti į savo NEEVP planus pasirinktas mokesčių srities priemones;

56.   ragina visas valstybes nares įvesti konkrečias mokesčių nuolaidas, kurios skatintų namų ūkius, mažas įmones ir privačios žemės valdytojus vartoti energijos vartojimo efektyvumą gerinančias priemones bei pirkti energiją efektyviai vartojančius gaminius;

57.   mano, kad tam tikromis aplinkybėmis, griaunant neefektyviai energiją vartojančius pastatus ir jų vietoje statant naujus efektyviai energiją vartojančius pastatus, būtų galima taikyti mokesčių lengvatas;

Elgsenos keitimas

58.   atkreipia dėmesį į tai, kad valstybinis sektorius turi vaidinti pagrindinį vaidmenį skatinant efektyvaus energijos vartojimo sprendimus;

59.   pritaria, jog pagrindinis vaidmuo turėtų tekti energijos vartojimo efektyvumo švietimo ir apmokymo programoms, ypač skirtomis mažoms ir vidutinėms įmonėms; pažymi, kad švietimą energijos klausimu reikėtų pradėti labai ankstyvame amžiuje, visoje Europos Sąjungoj atitinkamus kursus įtraukiant į mokyklų švietimo programas; pažymi, kad pažangių statybų ir energijos tvarkymo sričių technologijų vystymui prireiks daug atitinkamos kvalifikacijos kadrinių darbuotojų; susirūpinęs, kad valstybės narės iki šiol neparengė tinkamų apmokymų programų, skirtų energijos vartojimo efektyvumo sričiai; ragina laikyti reikalavimus dėl atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų pagrindine NEEVP planų sudedamąja dalimi;

60.   ragina regionines ir vietos valdžios institucijas plėtoti glaudžius partnerystės santykius su regioninėmis energetikos agentūromis siekiant gerinti energetikos techninių specialistų ir susijusiose srityse dirbančių specialistų mokymo galimybes; pabrėžia, kad būtina kurti darnesnius vietos veikėjų tinklus siekiant užtikrinti pažangiosios efektyvaus energijos vartojimo patirties sklaidą silpniau išsivysčiusiuose regionuose;

61.   pabrėžia galimą viešųjų pirkimų ir tokių paslaugų, kaip energetinio audito, svarbą mažinant energijos eikvojimą ir skatinant geriau naudoti kiekvieno pastato energetines galimybes; ragina valstybes nares ir regioninės, vietos ir kitas valdžios intitucijas tai atlikti administraciniuose ir kituose viešosios paskirties pastatuose, pvz., mokyklose, universitetuose bei ligoninėse ir vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityse, ir parodyti teigiamą pavyzdį;

62.   ragina Komisiją sustiprinti mokslinius tyrimus elgesio ekonomikos bei sprendimų priėmimo srityje, siekiant padėti pritaikyti informacines efektyvaus energijos vartojimo kampanijas ateityje (pvz., "Tvari energetika Europai") ir kartu maksimalizuoti jomis gaunamą naudą;

63.   pritaria, jog pirmiausia energijos vartojimo efektyvumą reikėtų pradėti gerinti namų ūkiuose; ragina Komisiją, Tarybą ir Europos Parlamento departamentus imtis iniciatyvos ir reikalauti visuose ES institucijų pastatuose laikytis pavyzdinių energijos vartojimo standartų, susietų su platesnio pobūdžio institucijų energijos vartojimo efektyvumo auditu, kuris turėtų apimti darbo ir kelionių programas, atitinkamas paskatas, gyvenamąsias vietas, taip pat įrangą ir pirkimą;

64.   ragina Komisiją ir valstybes nares kas metai organizuoti Europos energijos vartojimo efektyvumo dieną;

65.   pažymi, kad pažangiųjų technologijų sektorius gali vaidinti esminį vaidmenį skatinant vartotojų sąmoningumą bei didinant jų pasiryžimą prisidėti stiprinant energijos vartojimo efektyvumą, siūlydamas patobulintų standartų ir efektyviau energiją vartojančius gaminius;

66.   mano, kad dvišaliai susitarimai tarp energijos tiekėjų ir vartotojų yra veiksmingas būdas stiprinti šildymo ir aušinimo sistemų energijos vartojimo efektyvumą; ragina Komisiją pašalinti administracines ir teisines kliūtis tokių susitarimų sudarymui;

Miestai

67.   pripažįsta keitimosi geriausia miestų praktika didinant energijos vartojimo efektyvumą ir jos skatinimo svarbą; mano, kad tai įgyvendinant veiksminga priemonė galėtų būti dabartinis forumas "Eurocities";

68.   primygtinai ragina Komisiją ir kitas ES institucijas dirbti kartu su dideliais Europos Sąjungos miestais; pritaria miestų partnerystės bei keitimosi gerąja praktika tarp didžiųjų miestų idėjai skirti daugiau lėšų;

69.   džiaugiasi iniciatyva, suburti merų konferenciją, kurioje nuolat dalyvaus 20–30 didžiausių ir pirmaujančiųjų Europos miestų merų, ir ragina pateikti išsamesnę informaciją apie jos organizavimą; tačiau pabrėžia, kad merų konferencija turi papildyti jau veikiančių panašių tinklų veiklą;

Pasaulinis aspektas

70.   pritaria Komisijos pasiūlymui įsteigti Tarptautinio bendradarbiavimo efektyvaus energijos vartojimo srityje forumą; ragina valstybes nares ir Komisiją stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą efektyvaus energijos vartojimo srityje siekiant užtikrinti, kad nauji nuostatai ir standartai neskaldytų pasaulinės rinkos; ragina, kad šiuose tarptautiniuose, dvišaliuose ir daugiašaliuose, susitarimuose būtų numatytas ne tik bendras įsipareigojimas dėl minimalių energetinio naudingumo standartų, bet ir bendras energijos vartojimo efektyvumo technologijas; pabrėžia strateginę technologijų sklaidos, atitinkančios visuotinės svarbos interesus ir gerbiančios intelektinės nuosavybės teises, reikšmę;

71.   pripažįsta techninį darbą dėl bendrų energijos vartojimo efektyvumo standartų, ypač su Kinija, parengimo; susirūpinęs, kad šiam darbui kenkia nepakankamas valstybių narių veiklos koordinavimas, dėl kurio kyla painiava trečiosiose šalyse, ragina taikyti integruotą požiūrį į standartus;

72.   pabrėžia išaugusį susirūpinimą, kad Rusija nepajėgs patenkinti savo vidaus dujų paklausos ir vykdyti sutartinių reikalavimų, ir ragina Komisiją energetinio saugumo sumetimais numatyti didesnes lėšas ES ir Rusijos dialogui dėl energijos vartojimo efektyvumo, skiriant ypatingą dėmesį Rusijos apskričių šildymo tinklų atnaujinimui ir šiuo metu naftos gavybos verslovėse deginamų dujų panaudojimui;

73.   pritaria Tarybos iniciatyvai dėl Afrikos ir ES partnerystės energetikos srityje ir ragina, kad ši partnerystė prioritetą teiktų energijos vartojimo efektyvumui ir darniam Afrikos vystymuisi;

o
o   o

74.   įpareigoja Pirmininką perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL L 297, 1992 10 13, p. 16. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
(2) OL L 1, 2003 1 4, p. 65.
(3) OL L 52, 2004 2 21, p. 50.
(4) OL L 191, 2005 7 22, p. 29.
(5) OL L 114, 2006 4 27, p. 64.
(6) OL L 381, 2006 12 28, p. 24.
(7) OL L 381, 2006 12 28, p. 26.
(8) OL L 310, 2006 11 9, p. 15.
(9) OL L 412, 2006 12 30, p. 1.
(10) OL L 114, 2001 4 24, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).
(11) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 273.
(12) OL C 317 E, 2006 12 23, p. 876.
(13) OL L 12, 2000 1 18, p. 16.


Nepageidaujamos priegaudos sumažinimas ir jos išmetimo į jūrą panaikinimas Europos žvejyboje
PDF 241kWORD 82k
2008 m. sausio 31 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nepageidaujamos priegaudos sumažinimo ir jos išmetimo į jūrą panaikinimo Europos žvejyboje politikos (2007/2112(INI))
P6_TA(2008)0034A6-0495/2007

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui "Nepageidaujamos priegaudos sumažinimo ir jos išmetimo į jūrą panaikinimo Europos žvejyboje politika" (COM(2007)0136),

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2002 m. gruodžio 20 d. reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką(1), visų pirma į jo 2 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Bendrijos veiksmų plano, skirto žuvų išmetimui į jūrą sumažinti (COM(2002)0656) ir į Europos Parlamento 2003 m. birželio 19 d. rezoliuciją(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl ekologiškesnių žvejybos būdų(3),

–   atsižvelgdamas į 1995 m. susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su dviejų ar kelių valstybių vandenyse aptinkamų žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos direktyva) (COM(2005)0505), ir į Europos Parlamento 2006 m. lapkričio 14 d. poziciją(4),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A6-0495/2007),

A.   kadangi išmetimas yra pasaulinio masto problema: nustatyta, kad per metus išmetama nuo 7 iki 27 milijonų tonų žuvų, o tai sudaro ketvirtadalį visų pagaunamų žuvų ir kitų gyvūnų rūšių; kadangi duomenų apie padėtį visoje ES nėra, apytikriais Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiavimais Šiaurės jūroje išmetama nuo 500 000 iki 880 000 tonų žuvų,

B.   kadangi išmetant tokį didelį kiekį žuvų žalojama aplinka, trukdoma atkurti išeikvotus išteklius, o žuvininkystės pramonė patiria laiko ir energijos nuostolių,

C.   kadangi Komisijos narys Joe Borg tokio kiekio išmetimą pavadino neetišku,

D.   kadangi visų žuvininkystės politika suinteresuotų šalių, visų pirma žuvininkystės pramonės atstovų, dalyvavimas yra pagrindinė sąlyga numatant priemones, kurios galėtų padėti tvariai valdyti jūros išteklius,

E.   kadangi išmetimas yra ne tik su tam tikros rūšies žvejybos įrankiais susijęs reiškinys, bet vyksta naudojant daugumą įrankių, nors naudojant tam tikro tipo įrankius, pvz., tralus, išmetama daugiau nei tuomet, kai naudojami kitokie įrankiai, tačiau išmetimui įtaką daro ir atitinkamas ir Europos žuvininkystėje taikomas žvejybos pobūdis, kai beveik visada gaudomos daugelio rūšių žuvys, ir dėl to išmetimo pavojus yra didesnis; kadangi tam tikra smulki žvejyba gali pasižymėti mažesniu išmetamų žuvų kiekiu, nes smulkūs žvejai geriau panaudoja sugautą žuvį ir naudojasi savo žiniomis apie žvejybos rajonus siekdami išvengti nepageidaujamų sugavimų,

F.   kadangi dėl žvejybos būdų, kai išmetama ypač daug žuvų, gali padidėti visuomenės susirūpinimas dėl žvejybos poveikio aplinkai ir sumažėti visuomenės pasitikėjimas dėl rinkoje parduodamų žuvų ir tai gali turėti neigiamos įtakos prekybai,

G.   kadangi žuvys išmetamos dėl daugybės veiksnių, įskaitant pernelyg intensyvią žvejybą, paplitusį požiūrį į bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį (angl. TAC) ir kvotas, kurių laikantis tenka išmesti žuvis, kurių kvotų nenustatyta, įvairiems žvejybos įrankiams taikomų reikalavimų ir mažiausio iškraunamų žuvų dydžio neatitikimą, geriausių rūšių atranką ir kitas komercines priemones; kadangi naudojant daugumą naujoviškų žvejybos įrankių ir taikant naujovišką žvejybos praktiką tradiciškai siekiama sugauti daugiau žuvų, o ne žvejoti laikantis selektyvesnio ir aplinkai ne tokio žalingo principo,

H.   kadangi be kitų pasirašytų tarptautinio lygio dokumentų, į kuriuos įtrauktos specifinės deklaracijos dėl būtinybės sumažinti išmetimus ir priegaudas, ES pritarė ir FAO parengtam atsakingos žuvininkystės elgsenos kodeksui bei tarptautiniams ryklių ir jūros paukščių apsaugos veiksmų planams, Jungtinių Tautų parengtos "Darbotvarkės 21" 17 skyriui, Romos susitarimui dėl žuvininkystės pasaulyje, Kioto deklaracijai dėl tvaraus žuvininkystės indėlio užtikrinant maisto saugumą, Niujorko susitarimui dėl Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų įgyvendinimo ir Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1994 m. rezoliucijai Nr. 49/118 ir 1995 m. rezoliucijai Nr. 50/25, taip pat 1996 m. nuo balandžio 15 iki balandžio 20 d. Turkijoje Stambule vykusios 95-osios Tarpparlamentinės konferencijos rezoliucijai, Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijai (CITES) ir Biologinės įvairovės konvencijai (CBD),

I.   kadangi ES prisiėmė įvairių įsipareigojimų, susijusių su Regioninėmis žuvininkystės organizacijomis ir su įvairiais dvišaliais ir daugiašaliais susitarimais, kurių šalis ji yra;

1.   palankiai vertina naujas Komisijos pastangas skatinti diskusijas šiuo rimtu klausimu siekiant galutinai suformuluoti svarbiausią vykdomos bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslą, kad įsigalėjusi žuvų išmetimo praktika būtų visiškai panaikinta;

2.   džiaugiasi Komisijos pasiūlymu kaip pirmuoju bandymu pažvelgti į priegaudos problemos esmę, tačiau pabrėžia, kad būtina skubiai parengti reglamentuojamuosius aktus siekiant panaikinti šią ekologiniu požiūriu netvarią ir neetišką praktiką, dėl kurios priegauda kraštutiniais atvejais gali siekti 90 proc. viso sugauto žuvų kiekio;

3.   primena, kad išmetimo poveikis smulkiajai žvejybai yra minimalus, taigi prašo daugiau Bendrijos paramos, kad būtų galima skatinti ir vystyti smulkiąją priekrančių ir amatininkišką žvejybą;

4.   taip pat teigiamai vertina naująją išmetimo apibrėžtį, į kurią įtraukta nekomercinių rūšių žuvys ir kiti gyvūnai turint mintyje tai, kad būtina sumažinti ir kitų gyvūnų rūšių išmetimus;

5.   pabrėžia, kad vykdant ES politiką turi būti sprendžiamos su visų tipų priegauda (įskaitant bestuburius gyvūnus, koralus, jūros žinduolius, paukščius, vėžlius ir ne tik juos) susijusios problemos ir skatinami aplinką tausojantys žvejybos būdai, kurie nekelia pavojaus jūrų biologinei įvairovei ir be reikalo nežaloja kitų gyvųjų organizmų;

6.   vis dėlto, susirūpinęs pastebi, kad pasiekta labai nedidelė pažanga rengiant Bendrijos veiksmų planus siekiant apsaugoti ryklius ir jūros paukščius, nors Komisija įsipareigojo tai padaryti dar 1999 m., ir primygtinai ragina Komisiją abu planus kuo skubiau baigti;

7.   ragina Komisiją atsižvelgti į turimą mokslinę nuomonę dėl albatrosų, kurių, ypač žvejojant ilgosiomis ūdomis, dabar žūsta toks kiekis, kad kyla pavojus, jog jie išnyks;

8.   mano, kad veiksmingai mažinti nepageidaujamą priegaudą ir išmetamą žuvų kiekį būtų galima mažinant bendrą žvejybos mastą, kadangi didžiausią sekinamų žuvų išteklių dalį sudaro verslinio dydžio reikalavimų neatitinkančios žuvys, ir kartu gerinant priemonių atranką; pripažįsta, kad sumažinti žvejybos mastą būtų labai naudinga pramonei, kadangi atkūrus išeikvotus išteklius jie taptų gausesni, taip pat būtų sutaupyta laiko ir jėgų, kurie švaistomi rūšiuojant pagautą žuvį;

9.   mano, kad priegauda ir išmetimas yra didelė ekologinė ir ekonominė problema, kadangi, viena vertus, tai trikdo kai kurių ekosistemų pusiausvyrą, ir, kita vertus, nustatyta, kad jie yra pagrindinė išteklių, kartais turinčių didelę komercinę vertę, pvz., menkių, išeikvojimo priežastis;

10.   mano, kad išmetant mažiau žuvų, pagerėtų aplinkos būklė, kaip reikalaujama Jūrų strategijos direktyvoje;

11.   mano, kad išmetimų mažinimo programos turi būti visiškai integruotos į bendrą Bendrijos tvaraus žuvininkystės valdymo politiką;

12.   mano, kad žuvų išmetama dėl įvairių priežasčių: tai priklauso ir nuo žvejybos būdo, ir nuo detalaus žvejybos metodo, ir nuo atitinkamo žvejybos pobūdžio, todėl sprendimai turėtų būti priimami į tai atsižvelgus;

13.   nors apskritai veiksmus, susijusius su žuvų išmetimu, vertina kaip nepateisinamus, tačiau pripažįsta, kad išgyvena daug paleistų kai kurių rūšių gyvūnų, ir kad galėtų būti taikomos draudimo žvejoti šių rūšių, taip pat ir nykstančių bei saugomų rūšių gyvūnus išimtys, jeigu būtų pateiktas tinkamas mokslinis jų išgyvenimo galimybių pagrindimas;

14.   pabrėžia, kad naujo reglamentuojamojo akto veiksmingumas priklausys nuo to, ar bus tinkamai panaudoti Europos Sąjungos žvejybos plotų mokslinių tyrimų rezultatai, ir nuo to, ar bus atsižvelgta į pavienių žvejybos plotų ypatybes, kurios priklauso nuo jų padėties, jūros organizmų rūšių įvairovės juose ir nuo įprastų žvejybos būdų;

15.   sveikina pramonės veikėjus, kurie neseniai pradėjo įgyvendinti programas, susijusias su selektyvesnių žvejybos įrankių ir technologijų, kurias taikant būtų išmetama mažiau žuvų, kūrimu ir skatinančius kitus dalyvauti šiame procese ir, panaudojant neginčijamą žvejybos įrankių srityje įgytą patirtį, atrasti dar pažangesnių metodų; nepritaria kai kuriuose Komisijai pateiktuose pasiūlymuose išsakytam požiūriui, kad priemonės, kuriomis siekiama sumažinti išmetamų žuvų kiekį, yra "neparankios";

16.   pabrėžia savanoriškai sumažintų žvejybos pastangų kai kuriuose žvejybos rajonuose svarbą ir ragina numatyti priemones, pagal kurias žvejams būtų finansiškai atlyginama už tai;

17.   palankiai vertina neseniai Škotijos vyriausybės bendradarbiaujant su Škotijos žuvininkystės pramone numatytą skubų savanorišką žvejybos rajonų uždarymą, pagal kurį žvejybos rajonai bus uždaromi trijų savaičių laikotarpiui, kapitonams šiuose rajonuose nustačius didelius neverslinio dydžio menkių guotus; mano, kad iniciatyvos, panašios į šią pirmąją Europoje iniciatyvą, visiškai bendradarbiaujant su žuvininkystės pramone, gali padėti mažinti išmetamą kiekį;

18.   pritaria Komisijai dėl to, kad klasikinis BŽP numatomas nepageidaujamos priegaudos mažinimo būdas, kai Taryboje susitariama dėl dar detalesnių techninių priemonių naudojimo siekiant sustabdyti žuvų jauniklių išmetimą, tačiau mažai įtraukiant žvejus į šį procesą, turi trūkumų ir turi būti papildomas programomis, pagal kurias žvejai būtų skatinami mažinti priegaudą ir išmesti mažiau žuvų, kartu turėtų būti atsižvelgiama į kiekvieno žvejybos būdo ypatybes, kadangi tai padėtų žvejams palankiau priimti siūlomas priemones; vis dėlto mano, kad nepageidaujama priegauda sumažės tik įgyvendinus techninius žvejybos įrankių pakeitimus ir pakeitus įsigaliojusią praktiką;

19.   pažymi, kad galimybė, kurią Komisija laiko veiksmingiausia – draudimo išmesti žuvis paskelbimas, nors uždraudus išmesti žuvis kiltų tam tikrų problemų dėl šio draudimo vykdymo ir gali tekti didinti finansinius, logistinius ir žmogiškuosius išteklius;

20.   mano, kad turėtų būti uždrausta geriausių rūšių atranka, geros ir teisėtai sugautos žuvies išmetimas, pasiliekant kitų rūšių žuvis, kurių kaina rinkoje galėtų būti didesnė, net jei būtų sunku užtikrinti tokio draudimo laikymąsi; mano, kad siekiant užtikrinti draudimo laikymąsi reikėtų pabandyti kai kuriuose laivuose įrengti uždaros televizijos sistemas (CCTV);

21.   atkreipia dėmesį į tai, kad norint, jog žvejai ir kitos suinteresuotos šalys prisiimtų atsakomybę ir imtųsi iniciatyvos vykdant išmetimo panaikinimo politiką, būtina užtikrinti, kad jų vaidmuo atliekant stebėseną ir kontrolę būtų pagrindinis, kadangi bendradarbiavimas su jais ir jų įsitraukimas yra labai svarbus siekiant sėkmingai įgyvendinti numatytas priemones; pabrėžia, kad randama bendradarbiavimo ir kito pavaldumo rajonuose pavyzdžių ir kad tokius pavyzdžius reikėtų išnagrinėti, pvz., Kanados ir Naujosios Zelandijos žvejybos laivuose, gavus žvejų sutikimą, buvo išbandomos uždaros televizijos sistemos (CCTV) ir pranešama, kad ši vaizdo kontrolės priemonė labai sėkmingai padėjo panaikinti žuvų išmetimą;

22.   ragina Komisiją, valstybes nares ir kitas suinteresuotąsias šalis apsvarstyti, kokias paskatas galima būtų taikyti pramonei siekiant tobulinti žvejybos būdus; mano, kad esama tokiais skatinimo būdais galėtų būti:

   - selektyvesnius žvejybos įrankius naudojantiems laivams leisti jūroje praleisti daugiau dienų arba padidinti leistiną žvejybos laiką,
   - selektyvius žvejybos įrankius naudojančius laivus lengvatine tvarka įleisti į žvejybos rajonus, į kuriuos neįleidžiami selektyvių žvejybos įrankių nenaudojantys laivai;
   - selektyvesnius žvejybos įrankius naudojantiems laivams leisti žvejoti tuo metu, kai tai draudžiama kitiems;

23.   pabrėžia, kad 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 41/2007, nustatantis 2007 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas, taikomas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti sugavimo apribojimus(5) jau yra įtrauktas vienas pavyzdys, kai selektyvius žvejybos įrankius naudojantiems laivams leidžiama lengvatine tvarka patekti į žvejybos rajonus, t. y. norveginius omarus gaudantiems traleriams, naudojantiems rūšiuojamuosius tinklelius, jūroje leidžiama praleisti daugiau laiko ir pritaria tam, kad būtų apsvarstytos panašios papildomos paskatos;

24.   yra įsitikinęs, kad pramonės veikėjai reaguotų palankiau ir veiksmingiau, jei būtų derinamos teigiamos ir neigiamos paskatos, kurias taikant būtų sudaryta galimybė siekti rezultatų; taip pat mano, kad draudimas išmesti žuvis turėtų būti įgyvendinamas tik išbandžius kitas neigiamas paskatas, įskaitant reikalavimą nustatytu metu naudoti stambesnius tinklus, kai kurių žvejybos rajonų uždarymą ir kt.;

25.   pabrėžia veiksmingos kontrolės sistemos svarbą pradėjus taikyti išmetimo draudimą; pabrėžia, kad, neturint užtektinai žinių apie išmetamų žuvų kiekį, neteisingai apskaičiuojamas jų išteklių dydis ir žuvų mirtingumas bei sunkiau įvertinti priemones, kurias taikant siekiama, kad nebūtų gaudomos dydžio reikalavimų neatitinkančios žuvys; ragina Komisiją ir toliau plėtoti naujus kontrolės būdus ir atkreipia dėmesį į galimybes, kurių randasi naudojant elektroninius laivo žurnalus ir CCTV;

26.   primygtinai reikalauja, kad geriausių rūšių atranka, kuri yra viena iš pagrindinių išmetimo priežasčių, turėtų būti laikoma nelegalia, o įrankiai, kurie naudojami atliekant šią atranką, pvz., rūšiuojamieji tinkleliai žvejojant pelagines žuvis, turėtų būti uždrausti;

27.   pritaria tam, kad racionaliausiai tęsti darbus įmanoma parinkus keletą bandomųjų žvejybos būdų atsižvelgiant į išmestų žuvų kiekį arba į konkrečių rūšių apsaugos padėtį; pabrėžia, kad svarbu bandomuosius projektus parinkti keliuose rajonuose, kad būtų reprezentuojama Bendrijos žvejybos geografinė įvairovė; mano, kad norint atsižvelgti į žvejybos būdų įvairovę ir užtikrinti gerą pasikeitimą informacija su kitais žvejybos sektoriais į kiekvieną bandomąjį projektą turėtų būti įtrauktas pakankamas laivų skaičius; siūlo išbandyti du galimus žvejybos metodus, t. y. žvejyboje būdus, kai naudojami įvairūs plačiažiočiai tinklai ir žvejybos būdą, kai gaudomos ir išmetamos menkės; rekomenduoja, kad vykdant šiuos bandomuosius projektus kiti žvejybos būdai turėtų būti vertinami pagal jų išmetimo kiekius;

28.   siūlo pirmiausia spręsti su išmetimu susijusias problemas, kylančias dėl to, kad nesilaikoma techninių taisyklių dėl mažiausio iškraunamų žuvų dydžio ir tinklų akučių dydžio, nes jas galima pakankamai lengvai išspręsti;

29.   ragina Komisiją atsižvelgti į turimą mokslininkų pateiktą nuomonę apie Baltijos jūros menkių išteklius, kadangi didelė čia sugautų žuvų procentinė dalis nurodyta kaip priegauda;

30.   siūlo tokią veiksmų seką kiekvienam atitinkamam žvejybos būdui tirti:

   i) parengti tikslų kiekvienu žvejybos etapu išmetamų žuvų ir kitų gyvūnų rūšių kiekio ir rūšių sudėties įvertinimą; šiuos duomenis žvejai, mokslininkai ir visos kitos suinteresuotosios šalys turėtų pripažinti patikimais ir objektyviais;
   ii) įsteigti atitinkamą grupę siekiant užtikrinti konsultacijas su visomis suinteresuotomis šalimis, visišką jų įsitraukimą ir bendradarbiavimą prieš nustatant kiekybinius priegaudos mažinimo per tam tikrą laiką tikslus (pvz., per dvejus metus priegaudą sumažinti 50 proc.); jos veikloje dalyvautų regioninės patariamosios tarybos (angl. RAC), žvejai, mokslininkai, nacionalinės vyriausybės, Komisija ir su aplinkos apsauga susijusios NVO; jie turėtų nagrinėti visus pasiūlymus siekiant panaikinti išmetimą, įskaitant priegaudos iškrovimą, technines priemones, laikinus draudimus žvejoti, draudimus žvejoti tam tikruose žvejybos rajonuose ir kt., taip pat siūlyti paskatas žvejams, išbandantiems įvairius žvejybos būdus;
   iii) baigiantis suplanuotam įgyvendinimo laikotarpiui, apžvelgti rezultatus ir įvertinti tai, ar tikslai pasiekti; sėkmingi būdai būtų įtraukti į BŽP nuostatas; jei išmetimo mažinimo tikslai nebus pasiekti, kartu su kitomis proporcingomis priemonėmis bus taikomos atitinkamos nuobaudos;
   iv) nuolat persvarstyti kiekybinius išmetimo mažinimo tikslus, siekiant visiškai panaikinti išmetimą;
   v) tik tuomet, jei visos kitos priemonės, kurių buvo imtasi, nepadėjo sumažinti išmetamų žuvų kiekio penkerius metus po to, kai šios priemonės buvo pradėtos taikyti visiems žvejybos būdams, skelbti draudimą išmesti žuvis;

31.   ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį paieškoms būdų, kaip minėtosios priemonės galėtų būti pritaikytos ES laivams, žvejojantiems trečiųjų šalių vandenyse, ir prašo, kad selektyvių žvejybos įrankių naudojimas būtų laikomas būtina išankstine sąlyga sudarant partnerystės žvejybos srityje susitarimus.

32.   atkreipia dėmesį į tai, kokia įvairi ir svarbi kelių rūšių žvejyba ES, ir mano, kad turi būti atsižvelgiama į šią įvairovę nustatant išmetimo mažinimo tikslus, kad visiems žvejybos būdams nebūtų taikomas toks pats reikalavimas tuo pat metu vienodai sumažinti išmetimo kiekį, kadangi pradinis išmetimo jų kiekis gali skirtis;

33.   pabrėžia, kad, jeigu išmesti žuvis bus draudžiama tik žvejojant tam tikrais būdais, tai, siekiant išvengti neigiamų paskatų, pvz., smulkių žuvų rinkos arba be kvotų sugautos žuvies rinkos sukūrimo, tokia žuvimi neturėtų būti leidžiama tiesiogiai prekiauti jokiomis aplinkybėmis; mano, kad žvejybos laivams galima būtų kompensuoti išlaidas, patirtas atgabenant į krantą tai, ką jie būtų turėję išmesti; mano, kad nepageidaujama priegauda, pavyzdžiui, galėtų būti naudojama žuvų miltams arba žuvų aliejui gaminti, o šia galimybe besinaudojančios įmonės prisidėtų prie regioniniu lygmeniu įsteigto kompensacijų fondo;

34.   pabrėžia, kad Europos žuvininkystės fondas (EŽF) patvirtino nuostatas dėl bandomųjų projektų finansavimo siekiant selektyvesnių žvejybos būdų bei dviejų žvejybos įrankių pakeitimo ir ragina valstybes nares pasinaudoti šia galimybe; ragina siekti daugiau administracinio lankstumo naudojant EŽF lėšas, kad būtų galima greitai įgyvendinti perspektyvius bandomuosius projektus;

35.   atkreipia dėmesį į tai, kad viena iš pagrindinių žuvų išmetimo priežasčių yra bendro leidžiamo sužvejoti kiekio reguliavimo sistemos (TAC) nuostatos ir kad būtina patvirtinti priemones siekiant sustabdyti priverstinį neišvengiamai pakliuvusių leidžiamo dydžio tam tikrų rūšių žuvų išmetimą, kadangi trūksta šių rūšių kvotų;

36.   rekomenduoja, kad priegaudos kvotos būtų įtrauktos į bendrą leistiną sugauti kiekį (angl. TAC) ir kad visa iškrauta priegauda būtų įskaičiuota į kvotas; jeigu tam tikrame žvejybos plote būtų viršyta priegaudos kvota, šis rajonas galėtų būti uždarytas, o jeigu būtų sugaunamas per didelis žuvų jauniklių kiekis, tai galėtų būti priežastis nedelsiant uždaryti žvejybos rajoną; šios kvotos galėtų būti palaipsniui mažinamos siekiant ir toliau skatinti gerinti žvejybos priemonių atranką;

37.   atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 1998 m. kovo 30 d. Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti(6) valstybės narės turi teisę taikyti griežtesnes technines priemones su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams, kai šie žvejoja ES vandenyse; mano, kad valstybėms narėms turėtų būti sudaryta galimybė bandyti lanksčiai taikyti naujus sprendimus, kurių veiksmingumą po to įvertintų Komisija ir kad tam tikromis aplinkybėmis joms turėtų būti sudarytos galimybės taikyti selektyvesnes technines priemones 12 mylių atstumu nuo jų pakrantės žvejojantiems žvejybos laivams;

38.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, regioninėms patariamosioms taryboms, Žuvininkystės ir akvakultūros patariamajam komitetui ir regioninėms žvejybos valdymo organizacijoms, kurioms priklauso ES.

(1) OL L 358, 2002 12 31, p. 59.
(2) OL C 69 E, 2004 3 19, p. 149.
(3) OL C 291 E, 2006 11 30, p. 319.
(4) OL C 314 E, 2006 12 21, p. 86.
(5) OL L 15, 2007 1 20, p. 1.
(6) OL L 125, 1998 4 27, p. 1.


Europos strategija romų klausimais
PDF 214kWORD 64k
2008 m. sausio 31 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos strategijos romų klausimais
P6_TA(2008)0035RC-B6-0050/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 3, 6, 29 ir 149 straipsnius, kuriais valstybės narės įpareigojamos užtikrinti lygias galimybes visiems piliečiams,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 13 straipsnį, pagal kurį Europos bendrija gali imtis atitinkamų veiksmų, siekdama kovoti su diskriminacija dėl rasinės arba etninės kilmės,

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl romų padėties Europos Sąjungoje(1), į 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl romų moterų padėties Europos Sąjungoje(2) ir į 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 2004/38/EB dėl ES piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taikymo(3),

–   atsižvelgdamas į Direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, ir į Direktyvą 2000/78/EB, pagal kurią nustatomi vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendrieji pagrindai, ir taip pat atsižvelgdamas į pamatinį sprendimą dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija,

–   atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros paskelbtą pranešimą dėl rasizmo ir ksenofobijos ES valstybėse narėse 2007 m.,

–   atsižvelgdamas į tai, kad 2005 m. keletas ES narių, šalių kandidačių ir kitų šalių, kuriose Europos Sąjunga vykdo svarbią veiklą, įsteigė romų įtraukties dešimtmečio programą ir Romų švietimo fondą,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 4 straipsnį ir į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

–   atsižvelgdamas į išsamų veiksmų planą, kurį patvirtino ESBO veikloje dalyvaujančios valstybės, įskaitant ir ES valstybes nares ir šalis kandidates, pagal kurį siekiama pagerinti romų ir sinti padėtį ESBO teritorijoje ir kuriame valstybės, inter alia, įsipareigojo dėti daugiau pastangų siekdamos užtikrinti, kad romai ir sinti galėtų visavertiškai ir lygiomis teisėmis dalyvauti visuomenės gyvenime ir kad būtų panaikinta jų diskriminacija,

–   atsižvelgdamas į Europos pagrindinių teisių chartiją ir į Pagrindinių teisių agentūros statutą,

–   atsižvelgdamas į aukšto lygio ekspertų patariamosios grupės etninių mažumų socialinės integracijos ir jų visapusiško dalyvavimo darbo rinkoje klausimams spręsti ataskaitą "Etninės mažumos darbo rinkoje. Skubus raginimas gerinti socialinę integraciją", kurią 2007 m. paskelbė Europos Komisija,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį straipsnį,

A.   kadangi Europoje gyvenantys 12–15 mln. romų, iš kurių 10 mln. gyvena Europos Sąjungoje, patiria rasinę diskriminaciją ir dažnai didelę struktūrinę diskriminaciją, skurdą ir socialinę atskirtį, taip pat įvairią diskriminaciją dėl lyties, amžiaus, negalios ir seksualinės orientacijos, kadangi dauguma Europos romų tapo ES piliečiais po 2004 m. ir 2007 m. vykusios plėtros, ir galėjo pasinaudoti ES piliečių ir jų šeimų teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje,

B.   kadangi Europos romų, kurie istoriškai yra daugelio Europos šalių visuomenių dalis ir padėjo kurtis šioms visuomenėms, padėtis skiriasi nuo kitų Europos tautinių mažumų padėties, todėl esama pagrindo imtis ypatingų priemonių Europos lygmeniu,

C.   kadangi apgailestaujama dėl to, kad romų tautybės ES piliečiai, įgyvendindami savo pagrindines ES piliečių teises laisvai judėti ir apsigyventi, dažnai susiduria su rasine diskriminacija,

D.   kadangi daugelis romų ir romų bendruomenių, nusprendusių įsikurti kitoje ES valstybėje narėje, nei ta, kurios pilietybę jie turi, yra ypač pažeidžiami,

E.   kadangi pasiekta nedaug pažangos kovojant su romų rasine diskriminacija ir ginant jų teises į švietimą, darbą, sveikatos priežiūrą ir būstą valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse,

F.   kadangi valstybėse narėse ir toliau toleruojama segregacija švietimo srityje; kadangi ši diskriminacija, kuria ribojamos galimybės gauti gerą išsilavinimą, nuolat daro neigiamą įtaką romų tautybės vaikų galimybėms vystytis ir naudotis savo teisėmis į lavinimąsi,

G.   kadangi švietimas – tai pagrindinė kovos su socialine atskirtimi, išnaudojimu ir nusikalstamumu priemonė,

H.   kadangi dažnai gyvenimo sąlygos blogesnės už standartines, antisanitarinės ir yra daug įrodymų apie apgyvendinimą getuose, o romai nuolat kenčia nuo priverstinio iškeldinimo arba jiems nuolat trukdoma persikelti iš tokių vietovių,

I.   kadangi paprastai romų bendruomenėse nedarbo lygis nepriimtinai aukštas, todėl reikia specialių priemonių siekiant palengvinti prieigą prie darbo pabrėždamas, kad Europos darbo rinka ir visa Europos visuomenė gautų daug naudos, jeigu į jas būtų įtraukti romai,

J.   kadangi ES yra daug mechanizmų ir priemonių, kuriomis galima pasinaudoti siekiant padidinti romų galimybes gauti gerą išsilavinimą, darbą, būstą ir naudotis sveikatos priežiūra, ypač pasinaudojant socialinės įtraukties, regionine ir užimtumo politika,

K.   kadangi romų bendruomenių socialinės įtraukties tikslas vis dar neįgyvendintas ir kad, siekiant veiksmingų ir akivaizdžių pokyčių šioje srityje, reikia naudoti ES priemones,

L.   kadangi būtina užtikrinti veiksmingą romų dalyvavimą politiniame gyvenime, ypač priimant romų bendruomenių gyvenimui ir gerovei įtakos turinčius sprendimus,

M.   kadangi priešiškas nusiteikimas čigonų ir romų atžvilgiu yra Europoje vis dar plačiai paplitęs ir skatinamas bei panaudojamas ekstremistų, kas baigiasi rasistiniais išpuoliais, neapykantą kurstančiais pasisakymais, fizinės jėgos panaudojimu, neteisėtais iškraustymais arba policijos persekiojimu,

N.   kadangi dauguma romų moterų susiduria su dviguba diskriminacija, būdamos romų tautybės ir moterys,

O.   kadangi būtina visapusiškai pripažinti romų holokausto vykdymo faktą, kuris tolygus nacių nusikaltimams, skirtiems fiziškai Europoje išnaikinti romus bei žydus ir kitas tikslines grupes;

1.   kategoriškai ir be išlygų smerkia visų formų rasizmą ir diskriminaciją, su kuria susiduria romai ir kiti asmenys, laikomi "čigonais";

2.   teigiamai vertina 2007 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininkaujančios valstybės narės išvadas, kuriose teigiama, kad "Europos Vadovų Taryba, suvokdama, kokia labai specifinė yra romų padėtis visoje Sąjungoje, prašo valstybių narių ir Sąjungos pasinaudoti visomis priemonėmis, kad būtų pagerinta jų įtrauktį" ir "prašo Komisijos išnagrinėti esamą politiką bei priemones ir iki 2008 m. birželio mėn. pabaigos pranešti Tarybai apie padarytą pažangą";

3.   mano, kad ES ir valstybėms narėms tenka bendra atsakomybė už romų įtraukties skatinimą ir jų, kaip Europos piliečių, pagrindinių teisių apsaugą ir kad jos turi skubiai padidinti pastangas siekdamos akivaizdžių rezultatų šioje srityje; ragina valstybes nares ir ES institucijas patvirtinti priemones, kurių būtina imtis siekiant sukurti tinkamą socialinę ir politinę aplinką romų įtraukčiai vykdyti;

4.   ragina naująją ES pagrindinių teisių agentūrą priskirti kovos su čigonų diskriminacija klausimus svarbiausiems savo darbo programos prioritetams;

5.   dar kartą pabrėžia svarbų ES vaidmenį kovojant su romų diskriminacija, kuri dažnai būna struktūrinė ir todėl reikia išsamaus požiūrio, ypač dėl bendrųjų krypčių vystymo, Europos lygmeniu, ir kartu pripažįsta, kad valstybės narės pirmiausiai yra atsakingos už tai, kad būtų skirta politinės valios, laiko ir išteklių politikos kryptims, skirtoms romams ginti, juos remti ir gerinti jų padėtį, įgyvendinti;

6.   ragina Komisiją parengti Europos romų integracijos pagrindų strategiją, kurios tikslas – užtikrinti romų socialinės įtraukties politikos nuoseklumą ES lygmeniu ir ragina Komisiją parengti visapusišką Bendrijos romų integracijos veiksmų planą, siekiant suteikti finansinę paramą Europos romų integracijos pagrindų strategijos tikslų įgyvendinimui;

7.   ragina Komisiją tinkamai parengti Bendrijos romų įtraukties veiksmų planą, atkreipiant dėmesį į tai, kad šį planą turi rengti ir įgyvendinti grupė Komisijos narių, atsakingų už ES piliečių socialinę įtrauktį pagal savo kompetenciją užimtumo, socialinių reikalų, lygių galimybių, teisingumo, laisvės, švietimo, kultūros ir regioninės politikos srityse;

8.   ragina Komisiją paskirti vieną iš jos narių atsakingu už romų politikos koordinavimą;

9.   ragina Komisiją pradėti taikyti darbo "romai – romams" metodą kaip veiksmingą priemonę sprendžiant romų klausimus ir skatinti įdarbinti romų tautybės darbuotojus savo tarnybose;

10.   ragina Komisiją įsteigti romų padalinį, kuris koordinuotų Europos romų integracijos pagrindų strategijos įgyvendinimą, sudarytų sąlygas valstybių narių bendradarbiavimui, koordinuotų bendrus valstybių narių veiksmus ir užtikrintų romų klausimų įtraukimą visose susijusiose institucijose;

11.   ragina Komisiją paversti individualias investicijas į lygias galimybes svarbiu ir apskaičiuojamu Europos Sąjungos aspektu, į kurį atsižvelgiant galėtų būti suteikiamas finansavimas, ir nustatyti, kad asmenys ir (arba) juridiniai asmenys, teikiantys paraiškas dalyvauti ES finansuojamuose projektuose, privalo atlikti lygių galimybių analizę ir parengti su jomis susijusį veiksmų planą bei jį įgyvendinti;

12.   pritaria Komisijos paskelbtoms iniciatyvoms, įskaitant komunikato apie persvarstytą kovos su diskriminacija strategiją paskelbimą, būsimą žaliąją knygą apie mokinių, kurie kilę iš migrantų šeimų arba priklauso nuskriaustųjų mažumai, švietimą, ir siekiui imtis papildomų priemonių Direktyvos 2000/43/EB įgyvendinimui užtikrinti; ypač pritaria pasiūlymui įsteigti aukšto lygio forumą romų klausimu, kuris būtų darinys, skirtas veiksmingai plėtoti politikai romų problemoms spręsti;

13.   primygtinai ragina Komisiją parengti visos Europos krizių žemėlapį, kuriame būtų pažymėtos išmatuotos ir ištirtos ES teritorijos, kuriose romų bendruomenių skurdas ir socialinė atskirtis ypač dideli;

14.   ragina Komisiją išnagrinėti galimus būdus teisės aktams, skirtiems kovai su diskriminacija švietimo srityje, stiprinti, didžiausią dėmesį kreipiant į segregacijos panaikinimą, ir per vienerius metus nuo šios rezoliucijos priėmimo dienos pranešti apie savo išvadas Parlamentui; dar kartą pabrėžia, kad lygios galimybės gauti kokybišką išsilavinimą turėtų būti vienas iš Europos strategijos romų klausimu prioritetų; primygtinai ragina Komisiją dėti daugiau pastangų finansuojant ir remiant valstybėse narėse veiksmus, kurie vykdomi siekiant romų tautybės vaikus nuo pat mažumės integruoti į bendrą švietimo sistemą; ragina Komisiją palaikyti programas, kuriomis remiama teigiamus veiksmus romų atžvilgiu vidurinio ir auštojo mokslo srityse, įskaitant profesinio mokymo, suaugusiųjų švietimo, visą gyvenimą trunkančio mokymosi ir universitetinio išsilavinimo sritis; ragina Komisiją remti kitas programas, kurias vykdant vystomi teigiami ir sėkmingi segregacijos panaikinimo modeliai;

15.   ragina valstybes nares ir Komisiją kovoti su romų vaikų išnaudojimu, priverstiniu elgetavimu ir mokyklos nelankymu ir netinkamu elgesiu su romų moterimis;

16.   ragina Komisiją remti romų integraciją į darbo rinką pasitelkiant priemones, pagal kurias numatyta finansinė parama mokymui ir perkvalifikavimui, taip pat priemones, kuriomis būtų skatinami teigiami veiksmai darbo rinkoje ir griežtas kovai su diskriminacija skirtų teisės aktų vykdymas užimtumo srityje, bei priemones, kuriomis skatinamas savarankiškas romų darbas ir smulkus romų verslas;

17.   ragina Komisiją apsvarstyti galimybę taikyti mikrokreditų sistemą, kaip numatyta pirmiau minėtoje aukšto lygio ekspertų patariamosios grupės ataskaitoje, siekiant skatinti steigti mažąsias įmones ir sustabdyti lupikavimą, dėl kurio kenčia daugelis nepalankioje padėtyje esančių bendruomenių;

18.   ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares remti sistemines nacionalines programas, kuriomis siekiama gerinti sveikatos padėtį romų bendruomenėse ir ypač numatyti tinkamą vaikų vakcinacijos programą; ragina visas valstybes nares nedelsiant panaikinti nuolatines kliūtis kai kurioms romų bendruomenėms, įskaitant bendruomenes izoliuotose geografinėse vietovėse (tačiau ne tik jose), naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir taip pat panaikinti išskirtinius žmogaus teisių pažeidimus (jei jų pasitaikė arba pasitaiko) sveikatos priežiūros įstaigose, įskaitant rasinę segregaciją teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir prievartinę romų tautybės moterų sterilizaciją, bei tinkamai atlyginti žalą;

19.   ragina Komisiją pasinaudoti esamais teigiamais modeliais, pagal kuriuos siekiama remti programas, kurių tikslas – išspręsti romų apgyvendintų lūšnynų problemą, kuri su ja susiduriančiose valstybėse narėse kelia didelę grėsmę socialinei padėčiai, aplinkai ir sveikatai, taip pat remti kitas programas, kurias vykdant vystomi teigiami ir sėkmingi romų, įskaitant romų migrantus, apgyvendinimo modeliai;

20.   ragina valstybes nares spręsti stovyklų, kurios visiškai neatitinka higienos ir saugumo standartų ir kuriose didelis skaičius romų vaikų žūva dėl buitinių nelaimingų atsitikimų, ypač dėl tinkamų saugumo standartų stokos, ir gaisrų, problemą;

21.   ragina Komisiją ir Tarybą suderinti ES politiką romų klausimais su iniciatyva "Romų integracijos dešimtmetis" ir pasitelkti esančias iniciatyvas, pvz., Romų švietimo fondą, ESBO veiksmų planą dėl romų ir Europos Tarybos rekomendacijas, siekiant padidinti jų veiksmų efektyvumą šioje srityje;

22.   pabrėžia, kad svarbu, jog vietos valdžios institucijos dalyvautų siekiant užtikrinti, kad pastangos romų įtraukčiai skatinti ir kovoti su diskriminacija būtų veiksmingai įgyvendinamos;

23.   siekiant suteikti romams galimybes pasinaudoti visomis ES teikiamomis skatinamosiomis priemonėmis, skirtomis iniciatyvoms, pagal kurias skatinama pagarba jų teisėms ir jų bendruomenių įtrauktis, nesvarbu, ar jos būtų švietimo, užimtumo ar pilietinio dalyvavimo priemonės, ragina valstybes nares į savo veiklą įtraukti vietos lygmens romų bendruomenę, nes sėkmingai integracijai būtinas veikimas "iš apačios į viršų" ir dalinimasis atsakomybe; pabrėžia, kad svarbu plėtoti romų žmogiškuosius išteklius ir profesinius gebėjimus, siekiant skatinti romų dalyvavimą viešojo administravimo veikloje visais lygmenimis, įskaitant ES institucijas;

24.   primena, kad šalys kandidatės per derybų ir stojimo procesą įsipareigojo pagerinti romų bendruomenių integraciją ir skatinti jų teises į švietimą, darbą, sveikatos priežiūrą ir būstą; prašo Komisijos įvertinti, kaip įgyvendinami šie įsipareigojimai ir kokia romų padėtis visose valstybėse narėse;

25.   ragina Komisiją bei valdžios institucijas imtis visų reikiamų priemonių, kad iš buvusios koncentracijos stovyklos teritorijos Lety vietovėje (Čekijos Respublika) būtų iškeldinta kiaulių auginimo pramonė ir sukurtas tinkamas memorialas;

26.   mano, kad jis turėtų įdėmiau išnagrinėti skirtingus Europos politikos problemų, susijusių su romų įtrauktimi, aspektus;

27.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms bei parlamentams, Europos Tarybai ir ESBO.

(1) OL C 45 E, 2006 2 23, p. 129.
(2) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 283.
(3) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0534.

Teisinė informacija - Privatumo politika