Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2116(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0033/2008

Pateikti tekstai :

A6-0033/2008

Debatai :

PV 12/03/2008 - 19
CRE 12/03/2008 - 19

Balsavimas :

PV 13/03/2008 - 4.7
CRE 13/03/2008 - 4.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0102

Priimti tekstai
PDF 304kWORD 88k
Ketvirtadienis, 2008 m. kovo 13 d. - Strasbūras
Kalinamų moterų padėtis ir tėvų kalinimo poveikis socialiniam ir šeiminiam gyvenimui
P6_TA(2008)0102A6-0033/2008

2008 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kalinamų moterų padėties ir tėvų kalinimo poveikio socialiniam ir šeiminiam gyvenimui (2007/2116(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 6 ir 7 straipsnius bei į Europos Sąjungos naujosios pagrindinių teisių chartijos, pasirašytos 2007 m. gruodžio 12 d.(1), 4 straipsnį, susijusius su žmogaus teisių apsauga,

–   atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją (ypač į jos 5 straipsnį), Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (ypač į jo 7 straipsnį), 1987 m. Europos konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (pranc. CPT) ir jos neprivalomą protokolą dėl kalinimo vietų, kurias įrengė nepriklausomos tarptautinės ir nacionalinės institucijos, reguliaraus lankymo sistemos sukūrimo;

–   atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, jos protokolus ir Europos žmogaus teisių teismo praktiką,

–   atsižvelgdamas į anksčiau minėtąją 1987 m. Europos konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų ir nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (pranc. CPT), pagal kurią buvo įkurtas Europos Tarybos Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų ir nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, taip pat į šio komiteto pranešimus,

–   atsižvelgdamas į 1957 m. Jungtinių Tautų minimaliųjų kalinių priežiūros taisyklių visumą ir į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos šia tema priimtas deklaracijas ir principus,

–   atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos Ministrų komiteto priimtas rezoliucijas ir rekomendacijas, visų pirma į Rezoliuciją Nr. (73)5 dėl minimalių elgesio su kaliniais taisyklių, Rekomendaciją Nr. R(87)3 dėl Europos kalinimo įstaigų taisyklių ir į Rekomendaciją Nr. R(2006)2 dėl Europos kalinimo įstaigų taisyklių,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos priimtas rekomendacijas, ypač į Rekomendaciją Nr. R(2006)1747 dėl Europos kalinimo įstaigų chartijos sukūrimo ir į Rekomendaciją Nr. R(2000)1469 dėl motinų ir kūdikių kalėjimuose,

–   atsižvelgdamas į savo 1989 m. gegužės 26 d. Rezoliuciją dėl motinų ir vaikų kalėjimuose(2), savo 1996 m. sausio 18 d. Rezoliuciją dėl blogų sąlygų Europos Sąjungos kalinimo įstaigose(3), savo 1998 m. gruodžio 17 d. Rezoliuciją dėl sąlygų Europos Sąjungos kalinimo įstaigose: dėl pagerinimų ir alternatyvių sankcijų(4) bei savo 2004 m. kovo 9 d. Rekomendaciją Tarybai dėl kalinių teisių Europos Sąjungoje(5),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto (A6-0033/2008) pranešimą,

A.   kadangi pagal tarptautines ir Europos konvencijas(6) su visais įkalintais asmenimis turi būti elgiamasi atsižvelgiant į žmogaus teises ir kadangi kalinimo sąlygos turi atitikti žmogiškojo orumo, nediskriminavimo ir pagarbos asmeniniam bei šeiminiam gyvenimui principus, taip pat kalinimo sąlygas turi reguliariai vertinti nepriklausomos institucijos,

B.   kadangi valstybių narių teismo sprendimuose ir baudžiamosios teisės aktuose, taip pat kalinimo įstaigose reikia atsižvelgti į ypatingą įkalintų moterų padėtį ir jų specifinius poreikius,

C.   kadangi reikia imtis konkrečių ir prie specifinių moterų poreikių pritaikytų priemonių, ypač taikyti alternatyvias bausmes,

D.   kadangi kalinamoms nėščioms moterims turi būti suteikiama parama, informacija ir kiti svarbūs dalykai, būtini sklandžiai nėštumo ir motinystės eigai, ypač užtikrinama tinkama mityba, sanitarinės sąlygos, grynas oras, mankšta ir prieš gimdymą bei po jo teikiama priežiūra;

E.   mano, kad visiems kaliniams – tiek vyrams, tiek moterims, turi būti suteikiamos vienodos galimybės naudotis sveikatos paslaugomis, tačiau vykdant kalinimo politiką reikia ypatingą dėmesį skirti specifinių moterų sveikatos problemų prevencijai, stebėjimui ir gydymui tiek fiziniu, tiek psichiniu požiūriu,

F.   kadangi motinos psichinė ir fizinė sveikata susijusi vaiko sveikata,

G.   kadangi daug įkalintų moterų kenčia ar kentėjo dėl priklausomybės nuo svaigalų ar kitokių medžiagų, dėl kurios jos gali turėti psichinių ar elgesio sutrikimų, kuriems pašalinti reikalingas ir medicininis gydymas, ir tinkama socialinė bei psichologinė parama atsižvelgiant į bendrą baudžiamąją politiką sveikatos požiūriu,

H.   kadangi šiandien žinoma, jog didelė moterų kalinių dalis yra smurto, seksualinės prievartos ar blogo elgesio jų šeimoje ar poroje aukos ir kad daugelis jų yra ekonominiu ir psichologiniu požiūriu priklausomos; kadangi visi šie dalykai tiesiogiai susiję su jų nusikalstama praeitimi ir su fizinėmis bei psichologinėmis pasekmėmis, pvz., potrauminiu stresu,

I.   kadangi kalinimo įstaigų darbuotojai turi būti pakankamai parengti ir žinoti, kad reikia atsižvelgti į moterų ir vyrų lygybės aspektą ir į ypatingą įkalintų moterų padėtį, ir jų specifinius poreikius; kadangi ypatingą dėmesį reikia skirti labiausiai pažeidžiamoms kalinėms, t. y. nepilnametėms ir neįgaliosioms,

J.   kadangi šeiminių santykių palaikymas yra pagrindinė recidyvo prevencijos ir socialinės reintegracijos priemonė, taip pat visų kalinių, jų vaikų ir kitų šeimos narių teisė, taip pat kadangi moterims dažnai ypač sunku pasinaudoti šia teise dėl galimo reto ir geografiniu požiūriu tolimo moterų kalinimo centrų išdėstymo,

K.   kadangi, priimant sprendimus dėl vaiko atskyrimo nuo įkalinto tėvo ar motinos arba dėl vaiko palikimo su jais, visada reikia atsižvelgti į pagrindinius vaiko interesus, atsižvelgiant į tai, kad visais atvejais reikia užtikrinti, kad kitas vaiko tėvas galėtų vykdyti tėvų valią, ir sukurti tinkamas procedūras, pagal kurias būtų išsaugomi emociniai santykiai su pradine šeimine aplinka (broliais ir seserimis, seneliais ir kitais šeimos nariais),

L.   kadangi pasirašydamos minėtąją Vaiko teisių konvenciją (taip pat kitus tarptautinius dokumentus)valstybės, kurios yra šios konvencijos šalys, įsipareigojo, niekaip nediskriminuodamos ir neatsižvelgdamos į vaikų tėvų teisinį statusą, visiems vaikams užtikrinti galimybes naudotis visomis šioje konvencijoje numatytomis teisėmis, ypač teise gauti tinkamą sveikatos priežiūrą, teise į laisvalaikį, teise mokytis; šis įsipareigojimas taip pat taikomas vaikų, kurie gyvena su savo įkalintu tėvu ar motina, atžvilgiu,

M.   kadangi kalinimo įstaigų tikslas turėtų būti ne tik bausti už neteisėtus veiksmus, bet ir skatinti socialinę ir profesinę reintegraciją, atsižvelgiant į tai, kad daugelio kalinių, ir vyrų, ir moterų, praeičiai dažnai būdinga socialinė atskirtis ir skurdas,

N.   kadangi daug kalinių moterų jų įkalinimo metu dalyvauja neužbaigtose teisinėse procedūrose (nepilnamečių globos atsisakymo, laikinos globos ar įvaikinimo, skyrybų, dalinės ištuokos ar iškeldinimo iš namų procedūros ir t. t.), dėl to jų padėtis darosi pažeidžiama, nuolat išgyvena nežinią ir patiria stresą,

O.   kadangi kalinami asmenys dažnai nežino apie esamus socialinės pagalbos šaltinius ir kadangi daugeliu atveju dėl to, kad jie neturi administracinių su jų padėtimi susijusių dokumentų (tapatybės kortelės, socialinio draudimo pažymėjimo, šeimos knygos ir t. t.), todėl, kad tie asmenys juos pametė ar kadangi tų dokumentų galiojimo laikas pasibaigęs, jie praktiškai negali pasinaudoti savo teisėmis, kurios suteikiamos kiekvienos valstybės narės piliečiams,

P.   kadangi siekiant įkalintųjų asmenų psichologinės pusiausvyros ir jų integracijos į visuomenę bei į darbo rinką kalinimo laikotarpiu labai svarbu užtikrinti visų kalinių – ir vyrų, ir moterų, lygias galimybes dirbti, gauti profesinį mokymą ir turėti laisvalaikį,

Q.   kadangi nepakanka tik suteikti kaliniams, tiek vyrams, tiek moterims, galimybę gauti pasiūlymų, kad ir kokie įvairūs jie būtų, dėl švietimo, mokymo, darbo, laisvalaikio ir asmeninių konsultacijų ir kadangi būtina atnaujinti paramos programas, kurios padėtų palengvinti pasiruošimą jų integracijos procesui ir jo eigą,

R.   kadangi įkalintoms moterims turi būti suteikiama galimybė niekaip nediskriminuojamoms gauti darbą ir dalyvauti savanoriškoje veikloje bei naudotis įvairiomis, padėsiančioms joms geriau integruotis atlikus bausmę ir prie darbo rinkos reikalavimų pritaikytomis profesinio ir pilietinio mokymo priemonėmis,

S.   kadangi kalinių, tiek vyrų, tiek moterų, socialinės integracijos ir recidyvo prevencijos sėkmė priklauso nuo kalinimo įstaigos sąlygų, ypač nuo partnerystės su įmonėmis ir su socialinės paramos institucijomis, taip pat nuo socialinės ir profesinės paramos ir stebėsenos atlikus bausmę,

T.   kadangi esama aiškaus duomenų ir surūšiuotos bendros, aiškios ir atnaujintos statistikos poreikio,

Kalinimo sąlygos

1.   skatina valstybes nares investuoti pakankamai lėšų siekiant modernizuoti ir pritaikyti savo įkalinimo įstaigas, taip pat, siekiant užtikrinti tokias kalinimo sąlygas, kurios užtikrintų pagalrbą žmogiškąjam orumui ir pagrindinėms žmogaus teisėms, ypač susijusioms su apgyvendinimu, sveikata, higiena, mityba, vėdinimu ir šviesa, įgyvendinti minėtąją Europos Tarybos Rekomendaciją Nr. R(2006)2;

2.   pakartoja savo prašymą Komisijai ir Tarybai remiantis ES sutarties 6 straipsniu priimti pamatinį sprendimą dėl įkalintųjų asmenų teisių apsaugos minimaliųjų standartų (kaip tai taip pat rekomenduoja Europos Taryba savo minėtoje Rekomendacijoje Nr. R(2006)2) ir ragina Tarybą skleisti Europos Tarybos kalinimo įstaigų taisykles ir skatinti jų laikytis siekiant labiau suderinti kalinimo sąlygas Europoje, ypač atsižvelgiant į moterims būdingus poreikius, ir aiškiai apibrėžti kalinių, tiek vyrų, tiek moterų, teises ir pareigas;

3.   skatina Komisiją į savo metinę žmogaus teisių ataskaitą įtraukti pagarbos pagrindinėms kalinių, tiek vyrų, tiek moterų, teisėms vertinimą ir specialias moterims taikomas kalinimo sąlygas;

4.   ragina valstybes nares ir šalis kandidates ratifikuoti neprivalomą Europos konvencijos dėl kankinimų uždraudimo protokolą, pagal kurį būtų sukuriama nepriklausoma kalinimo įstaigų kontrolės sistema, ir ragina Tarybą ir Komisiją vykdant Europos Sąjungos išorės politiką skatinti pasirašyti šią konvenciją ir jos protokolą;

5.   primena, kad kompetentingos valdžios institucijos reguliariai atlikdamos patikrinimus turėtų užtikrinti, kad įkalinimo įstaigos atitiktų nacionalinės ir tarptautinės teisės normas;

6.   skatina valstybes nares imtis reikalingų priemonių, skirtų užtikrinti tinkamą tvarką kalinimo įstaigose ir darbuotojų bei visų kalinių saugumą, kovojant su smurto ir prievartos atvejais, kuriems ypač jautrios moterys ir etninėms bei socialinėms mažumoms priklausantys asmenys;

7.   ragina kiekvieną valstybę narę palengvinti moterų kalinių galimybes dalyvauti visai visuomenei skiriamose prevencinėse kampanijose, susijusiose su ankstyvu krūties ir gimdos kaklelio vėžio nustatymu, bei užtikrinti, kad joms būtų suteikiamos tokios pačios galimybės dalyvauti nacionalinėse programose, susijusiose su šeimos planavimu;

8.   pabrėžia, kad moterų kalėjimai yra specifiniai ir ragina įsteigti gerai apgalvotas moterų apsaugos ir reintegracijos sistemas; be to, primena, kad moterims, kurios patyrė prievartą, buvo išnaudojamos ir atstumtos, svarbūs apgyvendinimo palaikančioje aplinkoje, kuri atitiktų jų individualius poreikius, planai;

9.   skatina valstybes nares į savo kalinimo centrų politiką ir kalinimo centrus įtraukti moterų ir vyrų lygybės aspektą ir kiek galima labiau atsižvelgti į su lytimi susijusias ypatybes ir dažnai skaudžią įkalintų moterų praeitį, ypač informuoti darbuotojus ir tinkamai juos rengti bei perauklėti moteris atsižvelgiant į pagrindines vertybes:

   a) kai įmanoma, įtraukiant lyties aspektą į visų sričių duomenų rinkimo procesą, siekiant pabrėžti moterų problemas ir poreikius;
   b) kiekvienoje valstybėje narėje sukuriant tyrimų komitetą ir nuolatinio tarpininkavimo sistemas, skirtas veiksmingai stebėti kalinimo sąlygas, siekiant išaiškinti ir pašalinti moterų diskriminacijos kalinimo įstaigų sistemoje veiksnius;
   c) keliant moterų kalinių poreikių klausimą vietos, regioninio ir nacionalinio lygmens diskusijose ir siekiant paskatinti imtis pozityvių priemonių, susijusių su socialiniais ištekliais, apgyvendinimo sąlygomis, mokymu ir t. t.;
   d) pasirūpinant, kad ten, kur kalinamos moterys, kalėjimų ir medicinos darbuotojų didžiąją dalį sudarytų moterys;

10.   skatina valstybes nares, siekiant užkirsti kelią moterims būdingoms ligoms ir jas veiksmingai gydyti, nediskriminuojant užtikrinti lygias galimybes moterims naudotis visomis sveikatos priežiūros paslaugomis, kurių kokybė turi būti tokia pati kaip ir tų, kurios teikiamos kitiems gyventojams;

11.   primena, kad būtina imtis priemonių, kurios padėtų geriau atsižvelgti į kitokius įkalintų moterų higienos poreikius rengiant įkalinimo infrastruktūras ir tiekiant būtinas higienos priemones;

12.   skatina valstybes nares vykdyti bendro pobūdžio kalinimo įstaigų sveikatos politiką, kuri padėtų nuo pat kalinimo pradžios nustatyti ir gydyti fizinius ir psichikos sutrikimus bei teikti medicinos ir psichologinę pagalbą visiems nuo priklausomybės kenčiantiems kaliniams, moterims ir vyrams, vis dėlto atsižvelgiant į moterims būdingas ypatybes;

13.   skatina valstybes nares imtis visų reikalingų priemonių siekiant teikti visoms moterims kalinėms, ypač toms, kurios patyrė smurtą ar su kuriomis buvo blogai elgiamasi, vienišoms motinoms ir nepilnametėms nusikaltėlėms psichologinę paramą, kurios tikslas – geriau jas apsaugoti ir gerinti jų šeiminius ir socialinius santykius, taigi ir geriau užtikrinti reintegracijos galimybes; rekomenduoja mokyti kalinimo įstaigų darbuotojus ir informuoti juos apie šių moterų kalinių pažeidžiamumą;

14.   rekomenduoja nėščias moteris ir savo mažamečius vaikus prižiūrinčias motinas įkalinti tik kraštutiniais atvejais ir šiais kraštutiniais atvejais joms suteikti erdvesnę ir, jei įmanoma, individualią kamerą bei skirti ypatingą dėmesį, ypač mitybos ir higienos požiūriu; be to, mano, kad nėščioms moterims reikėtų teikti priežiūrą prieš gimdymą ir po gimdymo, ši priežiūra turėtų būti tokios pat kokybės, kaip ir toji, kuri užtikrinama laisvėje;

15.   pabrėžia, kad gimdymui kalėjime įvykus sklandžiai, paprastai vaikas nuo motinos atskiriamas praėjus 24–72 valandoms nuo gimimo, ir ragina Komisiją ir valstybes nares rasti kitokių sprendimų;

16.   pabrėžia, kad būtina, jog teisinė sistema padėtų užtikrinti vaiko teises, kai sprendžiami su motinos kalinimu susiję klausimai;

17.   prašo valstybių narių absoliučiai gerbti įvairias seksualines orientacijas ir skirtingų formų šeiminį gyvenimą, kai tik tai neprieštarauja įstatymams

18.   pabrėžia, kad reikia nustoti suaugusiųjų kalėjimuose kalinti 18 metų ir jaunesnes mergaites bei berniukus;

Šeiminių ir socialinių santykių palaikymas

19.   rekomenduoja dažniau taikyti kalinimui alternatyvias bausmes, pavyzdžiui, visuomenėje įsitvirtinusias alternatyvias bausmes, ypač motinoms, tada, kai atliekama bausmė ir pavojus visuomenės saugumui nedideli, kai kalinimas gali labai sutrikdyti šeimos gyvenimą, ypač kai jos yra vienišos motinos ar kai jų vaikai mažamečiai, ar kai jos globoja priklausomus ar neįgaliuosius asmenis; primena, kad teisėsaugos institucijos, skirdamos bausmę, turėtų atsižvelgti į šiuos dalykus, ypač į svarbiausius vaiko, kurio teisiamas tėvas ar motina, interesus; taip pat rekomenduoja apsvarstyti galimybę nepilnamečių vaikų ar kitokių šeiminių pareigų turintiems kaliniams vyrams taikyti panašias priemones kaip ir motinoms;

20.   pabrėžia, kad padariniai nėščių moterų kalinių sveikatai, susiję su jų vienatve ir sielvartu, gali taip pat pakenkti vaikui, į šiuos padarinius reikia labai rimtai atsižvelgti priimant sprendimą dėl įkalinimo;

21.   taip pat pabrėžia, kad būtina, jog teisinė administracija, prieš priimdama sprendimą dėl prevencinio įkalinimo ar priimdama nuosprendį, sužinotų, ar esama vaikų ir užtikrintų, kad būtų imamasi priemonių, skirtų jų teisėms apsaugoti;

22.   skatina valstybes nares užtikrinti moterų kalinimo įstaigų steigimą ir geriau jas paskirstyti po savo teritoriją, siekiant palengvinti kalinamų moterų ryšių su šeimomis palaikymą ir suteikti joms galimybę dalyvauti religinėse apeigose;

23.   rekomenduoja valstybėms narėms skatinti kalinimo įstaigas nustatyti lanksčias šeimos nariams, draugams ir tretiesiems asmenims leidžiamų lankymo sąlygų, dažnumo, trukmės ir valandų taisykles;

24.   ragina valstybes nares, kuriant priėmimo institucijas kurių aplinka skiriasi nuo kalinimo įstaigos aplinkos, ir sudarant galimybes užsiimti bendra veikla bei turėti tinkamų emocinių santykių, palengvinti šeimos suartėjimą ir ypač įkalintų tėvų santykius su savo vaikais, išskyrus tuos atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams,

25.   ragina valstybes nares laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų ir užtikrinti vaikų, kurie gyvena su įkalintu tėvu ar motina, teisių ir elgesio su jais lygybę bei sukurti prie jų poreikių pritaikytas gyvenimo sąlygas visiškai nepriklausomuose ir kuo labiau nuo įprastos kalėjimo aplinkos nutolusiuose skyriuose, sudarant jiems galimybes integruotis į įprastos priežiūros sistemas ar į mokymo įstaigas, taip pat numatant plačią ir lanksčią susitikimų kartu su šeimos nariais ar vaikų apsaugos asociacijų darbuotojais tvarką sudarant jiems galimybes gerai fiziškai, psichiškai, moraliai ir socialiai vystytis bei kuriant nuo kalėjimo atskirtus motinų ir vaikų skyrius su pritaikyta infrastruktūra ir kvalifikuotais darbuotojais, kurie galėtų padėti motinoms kalinėms atlikti ugdymo pareigas ir rūpintis vaikais; taip pat rekomenduoja tais atvejais, kai kalėjime esama nepilnamečių vaikų, sudaryti palankias sąlygas kitam vaiko tėvui vykdyti tėvų valią;

26.   apgailestaudamas konstatuoja, kad didelis skaičius moterų kalinių yra vienišos motinos ir kad jos kartais visam laikui praranda ryšį su savo vaikais; prašo Komisijos ir valstybių narių parengti ir įgyvendinti alternatyvią politiką, siekiant išvengti visiško išskyrimo;

27.   primygtinai ragina valstybes nares visiems kaliniams teikti nemokamą teisinę pagalbą, kreipiant pagrindinį dėmesį į kalinimo klausimus, ši pagalba, kalbant apie kalines, būtų specializuota šeimos teisės srityje, siekiant atsakyti į klausimus dėl priėmimo, įvaikinimo, išsiskyrimo, su lytimi susijusio smurto ir t. t.;

28.   rekomenduoja rengti informacijos ir orientavimo kampanijas, susijusias su bendruomenės teikiamomis socialinėmis paslaugomis ir administracinių dokumentų, susijusių su jų asmenine, šeimine ir socialine padėtimi, atnaujinimo procedūromis, siekiant, kad kalinės galėtų visiškai naudotis savo piliečių teisėmis;

29.   skatina valstybes nares taikyti psichologinės ir socialinės paramos priemones, siekiant kuo geriau parengti motinos kalinės ir jos vaiko išsiskyrimą, taip pat sumažinti jo neigiamą poveikį;

Socialinis ir profesinis integravimas

30.   rekomenduoja valstybėms narėms imtis reikalingų priemonių, siekiant visiems įkalintiems vyrams ir moterims, nediskriminuojant nei lyties, nei jokiu kitu pagrindu, sudaryti galimybes gauti tinkamai mokamą ir įvairų darbą, kuris padėtų jiems asmeniškai atsiskleisti, taip pat siekiant šio tikslo pradėti bendradarbiauti su įmonėmis;

31.   skatina valstybes nares investuoti daugiau išteklių, be kita ko, naudojant su užimtumu ir socialine integracija susijusias Bendrijos finansines priemones, pvz., Socialinį fondą ir programą PROGRESS, raštingumo, mokymosi visą gyvenimą ir profesinio mokymo programoms, pritaikytoms prie darbo rinkos reikalavimų, kurias baigus būtų įteikiamas diplomas, kalinimo įstaigose rengti;

32.   pabrėžia, kad į šias programas reikėtų įtraukti kalbų pamokas, taip pat užsieniečiams kaliniams, vyrams ir moterims, skiriamas nacionalinės kalbos (arba bent vienos iš nacionalinių kalbų) pamokas, informatikos bei socialinio ir profesionalaus elgesio pamokas;

33.   pabrėžia, kad kalinių, ypač kalinių moterų, socialinei ir profesinei reintegracijai itin svarbus nevyriausybinių organizacijų vaidmuo, taigi ragina valstybes nares skatinti šių organizacijų veiklos kalinimo įstaigose plėtrą, ypač skiriant joms daugiau lėšų, sudarant lankstesnes sąlygas jų nariams pakliūti į kalinimo įstaigas ir geriau informuojant kalinimo įstaigų darbuotojus apie būtinybę veiksmingai bendradarbiauti su šiais veikėjais

34.   mano, kad, išskyrus tuos atvejus, kai esama didelio pavojaus visuomenės saugumui ar kai skirta sunki bausmė, dalinio laisvės apribojimo tvarka, kuri suteiktų įkalintiems asmenims, vyrams ir moterims, galimybę dirbti ar gauti profesinį mokymą ne kalinimo įstaigose, galėtų jiems padėti integruotis į socialinį ir profesinį gyvenimą;

35.   pabrėžia, kad kalinių, vyrų ir moterų, ypač nėščių ar neseniai pagimdžiusių moterų, darbo sąlygos turi atitikti nacionalinės ir Bendrijos teisės reikalavimus, jas reguliariai tikrinti turi kompetentingos valdžios institucijos;

36.   pabrėžia, kad būtina skatinti kalinius, vyrus ir moteris, integruotis profesiniu ir socialiniu požiūriu, ypač parengiant jų asmeninės padėties apžvalgą ir užtikrinant metinį šios integracijos vertinimą;

37.   mano, kad kiekviename kalinimo centre reikėtų teikti pirmenybę individualaus mokymo ir paramos programoms, kurios savanoriškai būtų prieinamos visiems kaliniams, vyrams ir moterims, siekiant parengti, vykdyti ir įgyvendinti jų asmeninio vystymosi ir socialinės įtraukties projektus, kurie turėtų tęstis joms išėjus į laisvę;

38.   pabrėžia, kad, siekiant išvengti socialinės atskirties ir pakartotinai vykdomų nusikaltimų, kalinimo laikotarpiu ir po jo būtina imtis socialinės pagalbos priemonių, kurių tikslas – parengti įkalintą asmenį ir jam padėti vėl integruotis, ypač ieškant būsto ir darbo;

39.   pabrėžia, kad svarbu palaikyti ir skatinti kalinių, moterų ir vyrų, ryšius su išoriniu pasauliu, ypač suteikiant jiems prieigą prie spaudos ir žiniasklaidos, bei jų bendravimą su socialinės paramos įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) ir kultūros, meno ar kitomis įkalinimo įstaigų vadovybės pripažintomis asociacijomis;

40.   primena, kad labai svarbu, jog kaliniams būtų sudaromos galimybės užsiimti sportu ir rekreacine veikla, taip pat galimybės gauti meninį ir kultūrinį ugdymą, nes tai padeda palaikyti jų psichologinę pusiausvyrą ir suteikia jiems daugiau galimybių integruotis į visuomenę;

41.   skatina Komisiją atkreipti ypatingą dėmesį į kalinius vykdant jos kovos su socialine atskirtimi veiksmų programą;

42.   rekomenduoja valstybėms narėms ypatingą dėmesį skirti užsieniečiams kaliniams, vyrams ir moterims, ypač atsižvelgiant į jų kalbinius ir kultūrinius skirtumus, padėti jiems palaikyti ryšius su jų artimaisiais bei sudaryti galimybes užmegzti ryšius su jų konsulatais ir suteikti prieigą prie kalinimo įstaigų išteklių ir programų, taip pat prie informacijos, kurią jos gali suprasti; taip pat rekomenduoja planuojant kalinimo įstaigų veiklą atsižvelgti į ypatingą užsieniečių moterų padėtį, rengti darbuotojus darbui daugiakultūrėje aplinkoje tiek kalinimo įstaigose, tiek išorėje bei tiek kalinimo įstaigose, tiek išorėje įrengti tarpininkavimo tarnybas;

43.   skatina valstybes nares, siekiant palengvinti socialinę ir profesinę reintegraciją, imtis visų būtinų priemonių, padėsiančių į jų nacionalinius teisės aktus įtraukti teisines normas, kurios skatintų buvusių kalinių, ypač vienišų moterų ir nepilnamečių nusikaltėlių, įdarbinimą ir viešojoje, ir privačioje darbo rinkoje;

44.   skatina valstybes nares keistis informacija ir pažangiąja patirtimi, susijusia su kalinimo sąlygomis, ypač moterų, ir su veiksmingomis profesinio mokymo ir socialinės integracijos priemonėmis; mano, kad, atsižvelgiant į tai ir siekiant motyvuoti ir skatinti teigiamą energiją, svarbu skatinti ir finansuoti valdžios institucijų ir tiesioginių veikėjų dalyvavimą rengiant naujoviškas programas ir pažangiąją patirtį, taip pat kongresus ir nacionalines bei tarptautines diskusijas;

45.   skatina Komisiją, derinant su valstybėmis narėmis, skatinti kalėjimų aplinkos tyrimus, kuriuos atliekant pagrindinis dėmesys būtų skiriamas lyčių aspektui, ir finansuoti nusikalstamumo priežasčių, nusikalstamo elgesio konteksto bei nacionalinių baudžiamosios teisės sistemų veiksmingumo tyrimus, siekiant pagerinti kalinių, vyrų ir moterų, galimybes dalyvauti socialiniame, šeiminiame ir profesiniame gyvenime;

o
o   o

46.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių, stojančiųjų šalių ir šalių kandidačių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL C 303, 2007 12 14, p. 1.
(2) OL C 158, 1989 6 26, p. 511.
(3) OL C 32, 1996 2 5, p. 102.
(4) OL C 98, 1999 4 9, p. 299.
(5) OL C 102 E, 2004 4 28, p. 154.
(6) Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 1, 3, 5 ir 12 straipsniai ir 1990 m. gruodžio 14 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 45/111 priede nustatytų pagrindinių elgesio su kaliniais principų 1 straipsnis.

Teisinė informacija - Privatumo politika