Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką(1),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Bendrosios žuvininkystės politikos reformos plano (COM(2002)0181),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl teisėmis pagrįsto žvejybos valdymo įrankių (COM(2007)0073),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A6-0060/2008),

A.   kadangi savo žaliojoje knygoje dėl bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) reformos Komisija išreiškė nuomonę, kad alternatyvios valdymo priemonės – svarbios papildomos Bendrijos žvejybos valdymo priemonės,

B.   kadangi Komisija pradėjo diskusijas dėl teisėmis pagrįsto žvejybos valdymo (TPŽV),

C.   kadangi daugelis suinteresuotų veikėjų jau įnešė savo indėlį į šias diskusijas,

D.   kadangi anksčiau jau buvo atlikta nemažai teisėmis pagrįsto žvejybos valdymo tyrimų, tačiau nė vienas iš jų neapėmė visų jūrinių ES valstybių narių,

E.   kadangi daugelio tyrimų metu vis dėlto tirta, kaip veikia sistemos, pagal kurias žvejybos teisės perleidžiamos už ekonominį atlygį, ir koks jų poveikis ir ES, ir už jos ribų;

F.   kadangi Komisija dabar paskelbė konkursą tyrimui atlikti,

G.   kadangi Komisija paskelbė, kad ji šiuo metu neplanuoja keisti esamų valdymo sistemų, bet ji taip pat paskelbė, kad ketina keisti tai, kaip įgyvendinama BŽP, ir todėl ieško įgyvendinamų alternatyvų,

H.   kadangi dabartinės Europos Sąjungos žvejybos valdymo sistemos, ypač bendro leidžiamo sužvejoti kiekio (BLSK) ir kvotų sistema, nėra veiksmingos ieškant sektoriaus problemų sprendimo ir kadangi būtina ir labai svarbu rengti išsamias diskusijas šiuo klausimu, kurių metu būtų nagrinėjami teigiami ir neigiami galimo naujų valdymo sistemų sukūrimo aspektai,

I.   kadangi dėl to svarbu svarstyti būdus, kaip būtų galima pagerinti BŽP įgyvendinimą, ypač tobulinant žvejybos valdymo politiką, kurios dabartiniai trūkumai yra akivaizdūs,

J.   kadangi jokie pakeitimai nepagerins padėties, jei nebus užtikrinama, kad ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų sudarytos tvarios ekonominės, aplinkosaugos ir socialinės sąlygos,

1.   palankiai vertina tai, kad Komisija pradėjo diskusijas dėl TPŽV ir numato, kad reikės keisti dabartinę valdymo politiką;

2.   laikosi nuomonės, kad jūriniai biologiniai ištekliai yra bendros viešosios gėrybės;

3.   mano, kad minėtosios teisės turėtų būti laikomos ne nuosavybės teisėmis, o savotišku uzufruktu arba teise naudotis daikto teikiama nauda laikantis atitinkamų apribojimų;

4.   vis dėlto pripažįsta, kad egzistuoja atskiros TPŽV sistemos, remiantis skirtingu tam tikrų aspektų suvokimu, t. y.:

5.   palankiai vertina tai, kad Komisija paskelbė konkursą visa apimančiam įvairių valdymo sistemų tyrimui atlikti;

6.   mano, kad diskusijoms skirtas laikotarpis yra per trumpas ir ragina pratęsti šį laikotarpį siekiant užtikrinti, kad įvairios esamos galimybės bei jų padariniai būtų tinkamai ištirti ir išnagrinėti;

7.   vis dėlto pripažįsta, jog net ir neatlikus minėtojo tyrimo akivaizdu, kad taikomos labai įvairios sistemos ir kad žiūrint plačiąja prasme daugelyje šių sistemų, jei ne visose, naudojamas tam tikros formos TPŽV; taip pat pripažįsta, kad valstybių narių, kurios taikė tokias sistemas, vykdyti valdymo, pagrįsto žvejybos teisių principais, eksperimentai davė daugeliu aspektų labai teigiamų, rezultatų, pvz., buvo sumažinti pajėgumai;

8.   mano, kad taip pat akivaizdu yra tai, kad Bendrijos lygmeniu ir bent jau kai kuriose valstybėse narėse taikomos mišrios TPŽV formos, atsižvelgiant tiek į teisių paskirstymą ir galimybę jas perduoti ir (arba) parduoti, tiek į šių teisių apimties apibrėžimą;

9.   atkreipia dėmesį į šio klausimo sudėtingumą ir dėl to atsirandančias kliūtis siekiant pereiti prie bendros sistemos, neatsižvelgiant į tai, ar šio tikslo būtų siekiama derinant valstybių narių praktiką, ar organizuojant valdymą Bendrijos lygmeniu;

10.   vis dėlto laikosi nuomonės, kad, kaip rodo duomenys, TPŽV forma taikoma daugelyje šalių ir regionų, kurie turi daugiausia žuvininkystės interesų pasaulyje, šie sunkumai nėra neįveikiami ir kad mažų mažiausiai reikėtų apsvarstyti galimybes įtraukti šią sistemą į BŽP, atsižvelgiant į tai, kad ją taikant būtų galima pasiekti labai teigiamų rezultatų tam tikrų Bendrijos laivynų valdymo srityje;

11.   mano, kad būtina, nustatyti pakeitimų, visų pirma visos Bendrijos mastu nustatytos individualios perleidžiamos kvotos ir kitų teisėmis pagrįstų leidimų, poveikį, ypač kalbant apie šiuos aspektus:

12.   mano, kad prieš pradedant taikyti bendrą sistemą reikia spręsti šiuos susirūpinimą keliančius klausimus, pvz., svarstyti galimybę, vadovaujantis esamais precedentais, nustatyti leidžiamų sukaupti žvejybos teisių ribą;

13.   mano, kad reikėtų pabrėžti teigiamus TPŽV, kuris sulaukė pakankamai didelio pritarimo, aspektus:

14.   kelia klausimą, ar bendra TPŽV sistema visais atvejais būtų tinkama įvairiems žvejybos būdams;

15.   turėdamas mintyje šias aplinkybes atkreipia dėmesį į tai, kad skiriasi vienos rūšies ir daugelio rūšių žuvis žvejojančių žvejybos įmonių poreikiai; ir taip pat atkreipia dėmesį į ypatingą priekrantės žvejybą vykdančių laivų padėtį;

16.   turėdamas mintyje priekrantės žvejybą vykdančius laivus, laikosi nuomonės, kad jiems turėtų būti taikomos atskiros nuostatos arba naudojant geografiniu atstumu iki kranto pagrįstus kriterijus, arba dalį kvotos skiriant tik šiems laivams;

17.   atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina faktą, kad Komisija šiuo metu neketina kištis į dabartines valdymo sistemas;

18.   vis dėlto mano, kad reikėtų atidžiau apsvarstyti įvairių TPŽV sistemų privalumus ir trūkumus;

19.   mano, kad būtina užkirsti kelią ekonominiams iškraipymams žvejybos pramonėje, kurie daro žalą nedidelių laivų savininkams, ypač tiems, kurie verčiasi priekrantės žvejyba;

20.   pripažįsta, kad tinkamai sukurtos minėtosios sistemos gali skatinti ekonominį našumą; pabrėžia, kad toks našumas yra vienas iš ekonomikos politikos tikslų, o vienas iš BŽP tikslų – užtikrinti, kad žvejybos pramonė būtų pelninga ir kuo mažiau priklausoma nuo viešojo finansavimo;

21.   mano, kad, atsižvelgiant į tai, kad žvejyba – bendros politikos sritis, žvejybos teisių valdymo priemonės turėtų būti tvirtinamos Bendrijos lygmeniu, nes tai sudarytų sąlygas gerinti žuvininkystės išteklių valdymą;

22.   įsitikinęs, kad ekonominis našumas naudingas tiek, kiek jis padeda siekti BŽP tikslų;

23.   atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją užtikrinti, kad atliekant bet kokius jos inicijuojamus tyrimus TPŽV klausimu turėtų būti siekiama šių tikslų:

24.   ragina Komisiją nustatyti ilgesnį diskusijoms šiuo klausimu skirtą laikotarpį;

25.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, regioninėms patariamosioms taryboms ir Žuvininkystės ir akvakultūros patariamajam komitetui.

(1) OL L 358, 2002 12 31, p. 59. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 865/2007 (OL L 192, 2007 7 24, p. 1).