Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į keturių Lotynų Amerikos bei Karibų jūros šalių ir Europos Sąjungos valstybių bei vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimų, iki šiol vykusių Rio de Žaneire (1999 m. birželio 28 ir 29 d.), Madride (2002 m. gegužės 17 ir 18 d.), Gvadalacharoje (2004 m. gegužės 28 ir 29 d.) ir Vienoje (2006 m. gegužės 12 ir 13 d.), metu priimtas deklaracijas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 20 d. Santo Dominge (Dominikos Respublika) vykusio tryliktojo Rio de Žaneiro grupės ir ES valstybių ministrų susitikimo metu parengtą bendrą komunikatą,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 19 d. Santo Dominge (Dominikos Respublika) vykusio ES trejeto ir Centrinės Amerikos šalių ministrų susitikimo (San Chosė dialogas) metu parengtą bendrą komunikatą,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 14 –16 d. Limoje vykusios septynioliktosios ES ir Lotynų Amerikos valstybių parlamentų konferencijos baigiamąjį aktą,

–   atsižvelgdamas į savo 2001 m. lapkričio 15 d. rezoliucijas dėl globalinės partnerystės ir dėl bendrosios Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos valstybių santykių strategijos(1), taip pat į savo 2006 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos tvirtesnės partnerystės(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją dėl prekybos ir klimato kaitos(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 11 d. rezoliuciją dėl moterų žudymo Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje(4) ir Europos Sąjungos vaidmens kovojant su šiuo reiškiniu,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 20 d. Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinės asamblėjos rezoliucijas,

–   atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.   kadangi, kaip buvo skelbiama keturių ankstesnių Lotynų Amerikos bei Karibų jūros šalių ir Europos Sąjungos valstybių bei vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimų metu, dabar svarbiau negu bet kada toliau vystyti dviejų regionų strateginę partnerystę,

B.   kadangi, nors imtasi svarbių veiksmų, lieka daugybė neatliktų darbų, susijusių su strateginės partnerystės politiniais, saugumo, socialiniais, komerciniais ir biudžeto aspektais,

C.   kadangi vystant strateginę partnerystę turėtų būti skatinami glaudesni susijusių bendruomenių ryšiai ir šių bendruomenių socialinė plėtra bei siekiama kuo labiau prisidėti mažinant skurdą ir socialinę nelygybę Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros valstybėse; kadangi siekiant išvardytų tikslų būtų galima pasinaudoti ekonomine pažanga, kurią regionas padarė per pastaruosius metus, ir įvairiais mainais, pagalba bei specialiomis žiniomis socialinės sanglaudos srityje, kurias galėtų perduoti ES,

1.   patvirtina savo įsipareigojimą remti ES ir Lotynų Amerikos Karibų jūros šalių regionų integracijos institucijų veiklą ir dėti visas pastangas, kad Limos aukščiausiojo lygio susitikimo, vyksiančio 2008 m. gegužės 16 ir 17 dienomis, metu būtų pabrėžtas pažangios strateginės partnerystės siekis; dėkoja aukščiausiojo lygio susitikimui pirmininkavusioms Peru ir Slovėnijai, Europos Sąjungai pirmininkaujančiai Slovėnijai, Komisijai ir ES Tarybai už jų ryžtingas pastangas siekiant minėtojo tikslo;

Strateginės dviejų regionų partnerystės principai ir prioritetai

2.   dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą vadovautis dviejų regionų principu ir teikti pirmenybę strateginei dviejų regionų partnerystei, kadangi tai geriausias būdas užtikrinti bendrus abipus Atlanto esančių partnerių principus, vertybes ir interesus;

3.   pakartoja, kad vis dar aktualūs Madrido (2002 m.) aukščiausiojo lygio susitikime priimta 2002 m. gegužės 17 d. politinė deklaracija dėl abiem regionams bendrų vertybių ir pozicijų (Madrido kompromisas) ir bendras sprendimas siekti daugiašališkumo, regioninės integracijos ir socialinės sanglaudos, ir tai dar kartą patvirtinta Gvadalacharos (2004 m.) ir Vienos (2006 m.) aukščiausiojo lygio susitikimų metu;

4.   siūlo bendrą strateginę partnerystės viziją, kuri neapsiribotų pavieniais siūlymais ar veiksmais, o būtų siekiama pagrindinio tikslo maždaug 2012 m. įkurti pasaulinę Europos ir Lotynų Amerikos tarpregioninės partnerystės erdvę, kad visavertė strateginė partnerystė būtų neatskiriama politikos, ekonomikos, socialinės srities, kultūros ir bendro tvarios plėtros siekio dalis;

5.   rekomenduoja plėtojant strateginę partnerystę politikos ir saugumo srityse remtis nuolatiniu, sektorių veikla grindžiamu ir veiksmingu politiniu dialogu bei Europos ir Lotynų Amerikos taikos ir saugumo chartija, pagal kurią, kaip ir pagal Jungtinių Tautų chartiją, sudaromos galimybės rengti bendrus pasiūlymus politikos, strategijos ir saugumo srityse;

6.   pabrėžia, kad, siekiant plėtoti naudingus abiejų pusių prekybos ir ekonomikos ryšius, būtina:

7.   pritaria siūlomai Limos aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkei ir tam, kad joje daugiausia dėmesio skiriama dviem temoms, t. y. skurdo, nelygybės ir įtraukties klausimams bei tvariai plėtrai ir su ja susijusioms aplinkosaugos, klimato kaitos ir energetikos problemoms;

8.   pažymi, kad po paskutinio Vienos aukščiausiojo lygio susitikimo sparčiai įsteigus Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinę asamblėją (angl. EuroLat) – strateginės partnerystės parlamentinę instituciją labai sustiprintas partnerystės ir jos institucinės struktūros demokratinis teisėtumas, kadangi numatoma diskutuoti asamblėjos kompetencijos sričiai priklausančiais strateginės partnerystės klausimais, stebėti, kaip jie sprendžiami, ir kontroliuoti jų sprendimo procedūrą;

9.   rekomenduoja Limos aukščiausiojo lygio susitikimo metu pakartoti ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros šalių įsipareigojimą gerbti pliuralistinės atstovaujamosios demokratijos principus ir vertybes, žodžio ir spaudos laisves, žmogaus teises ir pasmerkti visų rūšių diktatūrą bei autoritarizmą;

Bendri veiksmai siekiant veiksmingo daugiašališkumo

10.   pabrėžia, kad bendras daugiašališkumo siekis galėtų būti naudingas Europos ir Lotynų Amerikos šalims partnerėms, kuriose iš viso gyvena per milijardą gyventojų; jos sudaro trečdalį JTO priklausančių valstybių ir daugiau kaip ketvirtadalį pasaulio prekybos;

11.   strateginė partnerystė turėtų būti grindžiama realiais tikslais ir bendromis programomis, kurios rengiamos vadovaujantis daugiašališkumo principu (Kioto protokolas, Tarptautinis baudžiamasis teismas, kova su mirties bausme, JTO pagrindinio vaidmens pripažinimas ir pan.);

12.   rekomenduoja imtis bendrų veiksmų visose srityse ir forumuose, kuriuose aiškiai sutampa principai, vertybės ir interesai, įskaitant JTO visuotinės taikos procesą ir saugumo politikos sistemą, žmogaus teisių apsaugą, aplinkosaugos politiką, vystymąsi, pilietinės visuomenės dalyvavimą pasaulio valdyme ir tarptautinės finansų ir verslo sistemos bei jos tarptautinių institucijų (Pasaulio banko grupės, Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio prekybos organizacijos (PPO)) reformą;

13.   pabrėžia, kad daugiašalis požiūris tinkamiausias siekiant bendrų tikslų ir sprendžiant bendras problemas, kurių Europos ir Lotynų Amerikos šalims partnerėms kyla, pvz., kovojant su terorizmu, prekyba narkotikais, organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu, prekyba žmonėmis (įskaitant nusikalstamas grupuotes, užsiimančias neteisėta imigracija ir gaunančias iš to pelno), klimato kaitą, arba sprendžiant problemas, susijusias su energetiniu saugumu;

14.   pabrėžia, jog yra įsitikinęs, kad kovoti su terorizmu galima tik visapusiškai laikantis žmogaus teisių, pilietinių laisvių ir teisinės valstybės principų; reikalauja nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus Kolumbijoje pagrobtus asmenis, ypač ligonius; mano, kad minėtųjų asmenų išlaisvinimas turėtų vykti vienašaliu Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (isp. FARC) ar bet kurios kitos už pagrobimą atsakingos organizacijos sprendimu, o jeigu tokio sprendimo nebūtų priimta – nedelsiant sudarius humanitarinių mainų susitarimą;

15.   pritaria ne sykį minėtoms JTO, Lotynų Amerikos bei Karibų jūros šalių ir ES aukščiausiojo lygio susitikime parengtoms, taip pat Parlamento rezoliucijoms, kuriose smerkiamos tokios prievartinės priemonės, kaip ekstrateritorialūs įstatymai, kurie dėl savo vienašališkumo neatitinka tarptautinės teisės, iškreipia Europos ir Lotynų Amerikos šalių partnerių konkurenciją ir kelia grėsmę bendram daugiašališkumo įsipareigojimui;

Svarbus postūmis skatinti regioninę integraciją ir sudaryti partnerystės susitarimus

16.   mano, kad tarptautinėje aplinkoje, kurioje didėja tarpusavio priklausomybė ir kurią charakterizuoja ekonominis augimas, naujų ekonominių galių atsiradimas bei vis didesnės pasaulinės problemos, taip pat tai, kad kyla sudėtingų ir gilių ekonominių krizių, kurias regioninė integracija padėtų reikšmingai sušvelninti arba išspręsti, strategiškai tikslinga sudaryti ir veiksmingai įgyvendinti visaverčius, ambicingus ir suderintus ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros šalių partnerystės susitarimus, kuriuose būtų numatoma gerbti žmogaus, ekonomines ir socialines teises, skatinti dvišalę tvarią plėtrą ir mažinti socialinę nelygybę bei prisidėti prie PPO daugiašališkumo principo skatinimo;

17.   todėl kuriant pasaulinę Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos tarpregioninės partnerystės erdvę ekonomikos ir prekybos srityje siūlo remtis modeliu, kuris būtų derinamas su PPO ir regioninės integracijos nuostatomis, ir taikyti jį dviem etapais, t. y.:

18.   siūlo, kad Limos aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviai įpareigotų atlikti pasaulinės tarpregioninės partnerystės susitarimo įgyvendinamumo ir aplinkosauginio bei socialinio tvarumo analizę, siekiant sukurti pasaulinę Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos tarpregioninės partnerystės erdvę;

Skurdo, nelygybės ir atskirties mažinimo klausimai, įtraukti į aukščiausiojo lygio susitikimo Limoje darbotvarkę

19.   ragina Limos aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvius į šio susitikimo darbotvarkę įtraukti tam tikrą skaičių aiškių, konkrečių ir apčiuopiamų įsipareigojimų visais klausimais, kurie galėtų paskatinti naujus strateginės partnerystės pokyčius ir iš esmės pagerinti savo piliečių abipus Atlanto gyvenimo lygį; rekomenduoja ypatingą dėmesį atkreipti į socialinės nelygybės mažinimą ir grupių, kurių atskirtis visuomenėje didžiausia ir kurios turi mažai galimybių, visų pirma vietos bendruomenių, integraciją;

20.   ragina Lotynų Amerikos bei Karibų jūros šalių ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvius į abiejų regionų susitarimus įtraukti 2007 rugsėjo 13 d. JT Generalinės Asamblėjos patvirtintą JT deklaraciją dėl vietos gyventojų teisių;

21.   mano, kad labai svarbu, jog abu regionai visam laikui, aiškiai ir praktiškai įtrauktų socialinės sanglaudos tikslą į visas bendras iniciatyvas ir programas; tvirtina, kad Europos ir Lotynų Amerikos partneriai vykdo bendrą projektą, pagal kurį rinkos ekonomika ir socialinė sanglauda turėtų būti ne priešiškos viena kitai, o viena kitą papildančios;

22.   rekomenduoja, kad į susitikimo Limoje darbotvarkės punktą dėl skurdo, nelygybės ir atskirties mažinimo būtų įtrauktos konkrečios priemonės, pavyzdžiui:

23.   ragina partnerius patvirtinti patikimą ir veiksmingą politiką demokratinio valdymo, socialiniais, viešųjų finansų ir mokesčių klausimais, siekiant skatinti socialinę sanglaudą ir mažinti skurdą, nelygybę ir atskirtį;

24.   mano, kad švietimas ir investicijos į žmogiškąjį kapitalą yra socialinės sanglaudos, ekonominio ir socialinio vystymosi ir socialinio judumo pagrindas; dar kartą patvirtina, kad ryžtingai remia bendros ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono šalių aukštojo mokslo erdvės sukūrimą; pabrėžia, kad Lotynų Amerikoje bei Karibų jūros regione ir Europos Sąjungoje valstybė turi užtikrinti švietimo galimybes ir prieigą prie kitų viešųjų paslaugų (sveikatos, vandens, saugumo);

25.   mano, kad būtina suteikti naują postūmį Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalių atžvilgiu vykdomai ES vystomojo bendradarbiavimo politikai, kurios pagrindinis tikslas turėtų likti kova su skurdu ir socialine nelygybe ir kuri turėtų būti įgyvendinama taikant diferencijuotą požiūrį, pagal kurį atsižvelgiama į įvairią Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalių ekonominę ir socialinę padėtį ir išsivystymo lygį.

26.   mano, kad dėl tos pačios priežasties būtina vengti vien tik į vystomąjį bendradarbiavimą su Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalimis nukreipto požiūrio ir pirmenybę labiau teikti bendradarbiavimui technologijų, aukštojo mokslo ir naujovių srityse naudojant turimus išteklius pagal Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą(7);

Naujų bendradarbiavimo migracijos srityje priemonių kūrimas

27.   siūlo aukščiausiojo lygio susitikimo metu pradėti nuolatinį dviejų regionų dialogą migracijos klausimais, siekiant užtikrinti žmogaus teises migruojantiems darbuotojams ir imigrantams, nesvarbu, kokia jų padėtis, ir laisvo asmenų judėjimo srityje stiprinti bei gilinti bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito Lotynų Amerikos šalimis, taikant pasaulinius ir subalansuotus kriterijus, kurie jau taikomi Afrikos bei Viduržemio jūros šalims ir Europos Sąjungos rytinėms bei pietrytinėms kaimyninėms šalims;

28.   ragina, kad šio dialogo (ypač su nelegalių imigrantų kilmės ir (arba) tranzito šalimis) metu būtų skiriamas ypatingas dėmesys klausimams, susijusiems su nelegalia imigracija ir su legalios migracijos galimybėmis;

29.   siūlo iki 2012 m. apsvarstyti bendro pobūdžio nuostatas ir taisykles siekiant palengvinti ne tik laisvą prekių, paslaugų ir kapitalo, bet ir asmenų judėjimą, laipsniškai kuriant kiek galima platesnio pobūdžio visiems partneriams naudingą partnerytę ir taikant JTO propaguojamą požiūrį į migracijos klausimus;

30.   pakartoja, kad būtina mažinti per dideles migrantų darbuotojų piniginių perlaidų išlaidas ir remti norinčius grįžti darbuotojus, įgyvendinant programas, pagal kurias apsaugomos visos jų teisės ir žmogiškasis orumas bei vertė;

31.   ragina Komisiją pateikti komunikatą, pagal kurį visuotinio požiūrio į migraciją prioritetai, priemonės ir prognozės, nustatyti 2005 m. gruodžio 15–16 d. Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios šalies išvadose ir papildyti 2006 m. gruodžio 14– 15 d. Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios šalies išvadose, būtų išplėsti taip, kad apimtų Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalis;

Limos darbotvarkės klausimas, susijęs su tvaria plėtra ir ypač su aplinka, klimato kaita ir energetika
32. rekomenduoja rengiant ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros šalių politinę darbotvarkę pirmenybę teikti bendradarbiavimui kovos su klimato kaita klausimu ir toms politikos sritims, kurių tikslas – užkirsti kelią pasauliniam klimato atšilimui; nurodo, kad skurdžiausi gyventojai, ypač vietos gyventojai, bus pirmosios klimato kaitos ir suprastėjusios aplinkos aukos;
33. primena, kad ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros šalių partnerystė itin svarbi atsižvelgiant į abiejų partnerių interesą skatinti tvarią plėtrą ir darnią aplinką, ir rekomenduoja tarptautiniu lygmeniu remti vieniems kitų iniciatyvas aplinkos srityje;

34.   ragina Lotynų Amerikos partnerius, esant nuomonių dėl kovos su klimato kaita priemonių detalių (pvz., oro transporto srityje) skirtumų, laikytis konstruktyvaus požiūrio ir jokiu būdu visiškai neužblokuoti iniciatyvų;

35.   rekomenduoja Europos ir Lotynų Amerikos partneriams dirbti išvien siekiant, kad prie Kioto protokolo prisijungtų valstybės, kuriose išmetama daug teršalų ir kurios dar nėra šio protokolo šalimis, stiprinti ir koordinuoti savo poziciją derantis dėl tarptautinių priemonių klimato atšilimo srityje ir energingai skatinti šių dviejų regionų prekybą išlakų kvotomis;

36.   mano, kad būtina susieti ekonomikos vystymąsi ir tvarią plėtrą; atsižvelgdamas į tai, remia labiausiai nuskriaustas valstybes, kurios deda dvigubai daugiau pastangų mažinant išmetamųjų teršalų kiekį ir didinant pažangą bei socialinę gerovę;

37.   ragina kurti bendras priemones ir bendradarbiauti su tarptautinėmis Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalių organizacijomis, pvz., Amazonės regiono bendradarbiavimo sutarties organizacija, siekiant priimti sprendimus didelių Lotynų Amerikos šalyse esančių pasaulio gamtinių draustinių, pvz., Amazonės regiono, apsaugos ir tvarios plėtros klausimais ir finansuoti minėtųjų klausimų sprendimą;

38.   ragina Komisiją skatinti įgyvendinti aplinkos politiką Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalyse; mano, kad reikėtų stiprinti bendradarbiavimą šioje srityje ir gerinti keitimąsi gerąja patirtimi, taip pat skiriant ES lėšų ir vykdant atitinkamą paramos vystymuisi politiką;

39.   ragina, kad aukščiausiojo lygio susitikimo Limoje metu būtų parengtos bendros iniciatyvos klimato kaitos, dykumėjimo, energetikos (ypač atsinaujinančių organinių energijos šaltinių ir agrokuro), vandens, biologinės įvairovės, miškų ir cheminių medžiagų valdymo srityse, remiantis 2007 m. gruodžio 15 d. Balyje vykusioje tryliktojoje JTO klimato kaitos konferencijoje priimtomis gairėmis;

40.   ragina aukščiausiojo lygio susitikimo metu Limoje kelti pasaulinės maisto krizės klausimą, jį nagrinėti ir numatyti galimus šio klausimo sprendimus;

Institucinių skatinimo ir prognozavimo priemonių stiprinimas

41.   taip pat rekomenduoja:

42.   mano, kad būtina stiprinti strateginės partnerystės parlamentinį aspektą ir pritaria Lotynų Amerikos prašymui, kuriame nurodoma, kad, siekiant palengvinti neseniai sudaryto Mercosur parlamento įtrauktį, reikėtų 150 Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinės asamblėjos narių;

o
o   o

43.   paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją 5-ojo Lotynų Amerikos bei Karibų jūros šalių ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininkui, ES Tarybai, Europos Komisijai, taip pat Europos Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinei asamblėjai, Lotynų Amerikos parlamentui, Centrinės Amerikos parlamentui, Andų parlamentui ir Pietų Amerikos bendrosios rinkos (MERCOSUR) parlamentui.

(1) OL C 140 E, 2002 6 13, p. 569. (2) OL C 296, 2006 12 6, p. 123. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0576. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0431. (5) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, nustatantis vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (OL L 378, 2006 12 27, p. 41). (6) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1889/2006, įsteigiantis demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę (OL L 386, 2006 12 29, p. 1). (7) OL L 412, 2006 12 30, p. 1.