Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į devintąją Europos Sąjungos metinę žmogaus teisių ataskaitą – 2007 m.(1),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3, 6, 11, 13 ir 19 straipsnius ir į EB sutarties 177 ir 300 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir visus atitinkamus tarptautinius žmogaus teisių dokumentus(2),

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–   atsižvelgdamas į visas JT žmogaus teisių konvencijas ir jų fakultatyvinius protokolus,

–   atsižvelgdamas į regionines žmogaus teisių priemones, ypač į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, Afrikos moterų teisių fakultatyvinį protokolą, Amerikos žmogaus teisių konvenciją ir Arabų žmogaus teisių chartiją;

–   atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą, kuris įsigaliojo 2002 m. liepos 1 d., ir į savo rezoliucijas, susijusias su TBT(3),

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su prekyba žmonėmis ir į 2005 m. Europos Sąjungos planą dėl prekybos žmonėmis prevencijai ir kovai su ja skirtų geriausios praktikos, standartų ir procedūrų(4),

–   atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) Protokolą Nr. 13 dėl mirties bausmės panaikinimo visais atvejais,

-   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimus, kitokį žiaurų, nežmonišką arba žeminantį elgesį ar bausmes,

-   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

-   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo bei į jos fakultatyvinį protokolą,

-   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją(5),

-   atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių (EB ir AKR) partnerystės susitarimą ir peržiūrėtą susitarimą(6),

-   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1889/2006, įsteigiantį demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę(7) (Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę),

-   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių pasaulyje,

-   atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos (JTŽTT) penktosios ir septintosios sesijų, priimtas atitinkamai 2007 m. birželio 7 d.(8) ir 2008 m. vasario 21 d.(9) , ir dėl derybų dėl JTŽTT rezultatų,

-   atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir demokratijos nuostatų Europos Sąjungos susitarimuose(10),

-   atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 1 d.(11) ir 2007 m. balandžio 26 d.(12) rezoliucijas dėl visuotinio moratoriumo dėl mirties bausmės ir 2007 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 62/149 dėl mirties bausmės taikymo moratoriumo,

-   atsižvelgdamas į savo 2001 m. rugsėjo 20 d. rezoliuciją dėl moterų lytinių organų žalojimo(13), kurioje tvirtinama, kad bet koks moterų lytinių organų žalojimas yra smurtas prieš moteris ir jų žmogaus teisių pažeidimas,

-   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 6 d. rezoliuciją dėl dialogų ir konsultacijų su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais eigos(14), įskaitant moterų teises, kurios turi būti aiškiai sprendžiamos dialogų žmogaus teisių klausimais metu,

-   atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl saviraiškos laisvės internete(15),

-   atsižvelgdamas į visas savo rezoliucijas, priimtas skubiais žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejais,

–   atsižvelgdamas į ES NVO Žmogaus teisių diskusijų forumo, vykusio 2007 m. gruodžio mėn. Lisabonoje, išvadas,

-   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją dėl neįgaliųjų asmenų teisių apsaugos, kurią Europos bendrija ir dauguma jos valstybių narių pasirašė 2007 m. kovo 30 d. ir kurioje nustatoma pareiga įtraukti neįgalių asmenų interesus ir problemas į trečiųjų šalių atžvilgiu vykdomus veiksmus žmogaus teisių srityje,

-   atsižvelgdamas į Komisijos rekomendacinį pranešimą dėl negalios ir vystymosi Europos Sąjungos delegacijoms ir tarnyboms, paskelbtą 2004 m. liepos mėn.,

-   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų priimtą Žmogaus teisių gynėjų deklaraciją ir Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių gynėjų klausimais veiklą,

-   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio mėn. priimtą Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos gaires dėl skatinimo laikytis Tarptautinės humanitarinės teisės (THT)(16), dėl vaikų ginkluotuose konfliktuose ir žmogaus teisių gynėjų, taip pat dėl mirties bausmės, kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio, dėl dialogų su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais ir dėl vaiko teisių skatinimo ir apsaugos,

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį ir 112 straipsnio 2 dalį,

-   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A6–0153/2008),

A.   kadangi devintojoje 2007 m. Tarybos ir Komisijos Europos Sąjungos metinėje žmogaus teisių ataskaitoje pateikiama bendra Europos Sąjungos institucijų Europos Sąjungoje ir už jos ribų vykdomos veiklos žmogaus teisių srityje apžvalga,

B.   kadangi šioje rezoliucijoje numatyta ištirti ir įvertinti Komisijos, Tarybos ir Parlamento veiklą žmogaus teisių srityje ir reikiamais atvejais pateikti konstruktyvios kritikos,

C.   kadangi Europos Sąjungos vidaus praktika žmogaus teisių srityje neabejotinai daro tiesioginį poveikį jos reputacijai ir sugebėjimui vykdyti veiksmingą išorės politiką,

D.   kadangi žmogaus teisės ir jų apsauga yra neišvengiamai susijusios su – ir turėtų būti skatinamos kartu su – teisinės valstybės, demokratinio valdymo, valdžių padalijimo ir politinio atskaitingumo principais, taip pat su politinėmis teisėmis, kurios gali sudaryti galimybes jų turėtojams patiems ginti savo žmogaus teises,

E.   kadangi derybų dėl dvišalių arba regioninių prekybos susitarimų ir jų įgyvendinimo metu, net ir su svarbiais prekybos partneriais, turi būti stengiamasi sutelkti didesnį dėmesį į pagarbą svarbiausioms žmogaus teisėms, ypač politinėms teisėms,

F.   kadangi teisingumas, laisvė, demokratija ir teisinė valstybė, užtikrinantys pagrindines laisves ir žmogaus teises, yra ilgalaikės taikos ramsčiai ir kadangi ilgalaikė taika negali būti pasiekta sudarant susitarimus su subjektais, kurie atsakingi už sistemingus žmogaus teisių arba THT pažeidimus,

G.   kadangi žmogaus teises skatinančioms politikos kryptims įvairiuose pasaulio regionuose tebėra iškilęs pavojus, nes žmogaus teisių pažeidimai neišvengiamai susiję su pažeidėjų pastangomis sumažinti bet kurios jas skatinančios politikos krypties poveikį, ypač šalyse, kuriose žmogaus teisių pažeidimai yra itin svarbus išlaikant valdžioje nedemokratinę vyriausybę,

H.   kadangi besivystančiose šalyse 82 proc. neįgalių asmenų vis dar gyvena žemiau skurdo ribos ir toliau patiria sunkiausius žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant teisės gyventi pažeidimą ir nežmonišką arba žeminantį elgesį, ir kadangi ypatingą susirūpinimą kelia vaikų su negalia padėtis,

I.   kadangi pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) įstatus "galimybė naudotis aukščiausio pasiekiamo lygio sveikatos apsauga yra viena pagrindinių kiekvieno žmogaus teisių nepriklausomai nuo jo rasės, religijos, politinių įsitikinimų, ekonominių ir socialinių sąlygų" ir kadangi visų žmonių sveikata yra labai svarbi siekiant taikos ir saugumo,

1.   apgailestauja, kad Europos Sąjunga vis dar nevykdo nuoseklios politikos be nuolaidų, kuria būtų remiamos ir skatinamos žmogaus teisės visame pasaulyje, ir pabrėžia, kad būtina veiksmingiau vykdyti tokią politiką; mano, kad turi būti padaryta akivaizdi pažanga siekiant užtikrinti griežtą galiojančių ES nuostatų žmogaus teisių klausimais laikymąsi;

2.   mano, kad siekiant akivaizdžiai pagerinti žmogaus teisių skatinimą, turėtų būti imtasi priemonių, stiprinančių ES bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), kuriai dažnai kliudo vyraujantys valstybių narių nacionaliniai interesai, kad būtų užtikrinta, jog žmogaus teisių skatinimas būtų laikomas prioritetu, taip pat užtikrinti griežtą žmogaus teisių skatinimo, kaip BUSP tikslo, apibrėžto Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje, įgyvendinimą;

3.   ragina Tarybą ir Komisiją dėti didesnes pastangas, kad būtų pagerinti Europos Sąjungos gebėjimai greitai reaguoti į žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse ir kad visose Europos Sąjungos išorės politikos kryptyse nuolatos būtų atsižvelgiama į žmogaus teisių politiką, vykdomą trečiųjų šalių atžvilgiu, ir visų lygių politinių dialogų metu būtų sistemingai kreipiamas dėmesys į žmogaus teisių problemas;

Bendrieji principai ir pasiūlymai dėl žmogaus teisių, demokratijos, taikos ir neprievartinės kovos

4.   dar kartą pakartoja, kad žmogaus teisės, kaip apibrėžta pagrindiniuose tarptautiniuose aktuose ir konvencijose, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, – tai visuotinės ir nedalomos teisės, kurių praktinis ir veiksmingas laikymasis – tai pagrindinė tarptautinės teisės ir tvarkos įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo bei taikos, laisvės, teisingumo ir demokratijos idėjų skleidimo priemonė;

5.   mano, kad ES politikos kryptyse, visų pirma BUSP srityje, turėtų būtų įtvirtinta aiški prioritetinė nuostata dėl veiksmingos žmogaus teisių teisinės gynybos viso pasaulio vietos ir nacionaliniuose teismuose arba, jei tai neįmanoma, viršnacionaliniuose teismuose;

6.   mano, kad vienas svarbiausių Europos Sąjungos politinių tikslų turėtų būti parama visų lygių teismų institucijoms, kuri būtų pastangų siekiant užtikrinti veiksmingą žmogaus teisių laikymąsi dalis, ir ypač parama, teikiama tarptautiniams teismams;

7.   dėl to ragina Tarybą ir Komisiją imtis ypatingos svarbos priemonių, atitinkančių veiklą, susijusią su TBT įsteigimu, kurios užtikrintų paramą visiems su žmogaus teisių gynyba susijusiems teismams; mano, kad turi būti sprendžiama Europos žmogaus teisių teismo pernelyg didelės apkrovos problema skiriant papildomų finansinių išteklių ir kad daugiausia paramos turėtų būti suteikta Amerikos žmogaus teisių teismui ir Afrikos žmogaus ir tautų teisių teismui, be to, turėtų būti imtasi priemonių, kad būtų galima lengviau įsteigti Žmogaus teisių teismą, skirtą Azijos ir Ramiojo vandenyno baseino šalims;

8.   mano, kad teisė į demokratiją, t. y. kiekvieno piliečio teisė dalyvauti valstybės valdyme, deleguojant savo įgaliojimus teisėtos valstybės principu besivadovaujančioms institucijoms, – istoriškai susiformavusi visuotinė teisė, aiškiai pripažinta EŽTK konvencijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, 1993 m. Vienoje vykusios pasaulinės konferencijos dėl žmogaus teisių deklaracijoje ir Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaracijoje; mano, kad ši nuostata dėl teisės į demokratiją įpareigoja tarptautinės bendruomenės institucijas, Europos Sąjungą ir visas valstybes nares imtis priemonių kliūtims, trukdančioms įgyvendinti šią teisę visame pasaulyje, pašalinti; mano, kad siekiant šio tikslo, reikėtų imtis naujų papildomų veiksmų, o būtent pertvarkant ir stiprinant esamas organizacijas sukurti tikrą demokratijų tinklą visame pasaulyje;

9.   mano, kad neprievartinė kova – pati tinkamiausia priemonė, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės žmogaus teisės būtų visapusiškai įgyvendinamos, puoselėjamos, skatinamos ir gerbiamos; mano, kad jos skatinimas turėtų tapti ES žmogaus teisių ir demokratijos srities politikos prioritetu, ir yra nutaręs dalyvauti veikloje, susijusioje su neprievartinės kovos teorijos ir praktikos atnaujinimu ir tyrimais, kurių dalį turėtų sudaryti lyginamoji ankstesnės patirties analizė; siūlo, kad 2009 m. būtų surengta Europos konferencija dėl neprievartinės kovos, o 2010 m. paskelbti Europos neprievartinės kovos metais, turint tikslą, kad šis sumanymas taptų vienu pagrindinių politinių siekių; ragina valstybes nares siekti, kad, remiant Jungtinėms Tautoms, 2010–2020 m. būtų paskelbti Neprievartinės kovos dešimtmečiu;

2007 m. Europos Sąjungos metinė ataskaita dėl žmogaus teisių

10.   pabrėžia Europos Sąjungos metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių svarbą nagrinėjant ir vertinant Europos Sąjungos žmogaus teisių politiką ir pripažįsta, kad ataskaitoje pateikiama bendroji Europos Sąjungos stiprėjančios veiklos žmogaus teisių srityje apžvalga;

11.   mano, kad turėtų būti pateikta daugiau ir geresnės informacijos siekiant įvertinti ankstesnes politikos kryptis ir kad turėtų būti pasiūlytos kryptys ir gairės siekiant pakeisti bendrą požiūrį ir kartu suderinti politikos prioritetus atsižvelgiant į atskirų šalių specifiką, kad būtų galima priimti šalių strategijas žmogaus teisių klausimais ar bent jau į šalių strategijos dokumentus įtraukti skyrius dėl žmogaus teisių; pakartoja savo raginimą reguliariai ir periodiškai įvertinti Europos Sąjungos su žmogaus teisių sritimi susijusių politikos krypčių, priemonių ir iniciatyvų trečiosiose šalyse įgyvendinimą ir rezultatus; ragina Tarybą ir Komisiją parengti konkrečius, kiekybiškai nustatomus rodiklius ir gaires, kad būtų galima įvertinti šių politikos krypčių veiksmingumą;

12.   palankiai vertina Tarybos ir Komisijos 2007 m. ataskaitos pristatymą Parlamento 2007 m. gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje, kurios metu buvo teikiama ir metinė A. Sacharovo premija už minties laisvę Salih Mahmoud Mohamed Osman iš Sudano; tai jau tapo tradicija, o ES veikla žmogaus teisių srityje atsidūrė gruodžio mėn. plenarinių sesijų dėmesio centre;

13.   dar kartą ragina Tarybą ir Komisiją nustatyti "ypatingą susirūpinimą" keliančias šalis, kuriose ypač sudėtinga skatinti žmogaus teises, ir tuo tikslu parengti kriterijus, kuriais remiantis būtų galima įvertinti šalių rodiklius žmogaus teisių srityje, kartu sudarant sąlygas nustatyti konkrečius politikos krypčių prioritetus;

Tarybos ir Komisijos veikla tarptautiniuose forumuose žmogaus teisių klausimais

14.   mano, kad kiekybinis ir kokybinis Tarybos žmogaus teisių sekretoriato patobulinimas suteiktų Europos Sąjungai galimybę padidinti savo įtaką ir sustiprinti vaidmenį skatinant ir užtikrinant pagarbą žmogaus teisėms jos išorės politikoje; tikisi, kad bus paskirtas vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris kartu bus Komisijos pirmininko pavaduotojas, kad būtų žymiai padidinta ES veiklos šioje srityje darna ir veiksmingumas;

15.   mano, kad pažanga, padaryta kuriant Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą, yra pirmasis žingsnis atsakant į Parlamento kvietimą sukurti integruotą taisyklių ir institucijų sistemą, skirtą suteikti Pagrindinių teisių chartijai privalomą pobūdį ir užtikrinti, kad būtų laikomasi EŽTK numatytos sistemos; taip pat mano, kad reikėtų parengti visapusišką ES politinę programą dėl mažumų teisių; pabrėžia fakto, kad Agentūros įgaliojimai apima taip pat ir šalis, kurios su ES yra sudariusios Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, svarbą;

16.   mano, kad svarbu, jog Europos Sąjungos specialiųjų atstovų įgaliojimuose ateityje būtų konkrečiau minimi žmogaus teisių skatinimas ir pagarbos joms užtikrinimas;

17.   mano, kad Europos Sąjungos sugebėjimas užkirsti kelią krizėms, reaguoti į krizes, jas valdyti ir išspręsti šiuo metu nepakankamas, ir reikalauja, kad Taryba, remdamasi savo ankstesnėmis rekomendacijomis dėl Europos civilinio taikos korpuso sukūrimo, Europos saugumo ir gynybos politikos civilinės saugos priemones laipsniškai paverstų "civilinės taikos tarnybos" priemonėmis, skirtomis trumpalaikėms civilinėms krizėms valdyti ir ilgalaikei taikai kurti; laikosi nuomonės, kad remdamasi šiuo pagrindu Europos Sąjunga turėtų stiprinti pilietinės visuomenės tinklus tarptautiniu, nacionaliniu ir regionų lygmenimis, kad būtų sudarytos sąlygos pasitikėjimui didinti, pajėgumams ir stebėsenos sistemoms kurti bei piliečių informuotumui gerinti, kartu padedant įtvirtinti principus, susijusius su pilietinės visuomenės dalyvavimu regioninėse ir tarpregioninėse taikos ir saugumo struktūrose;

18.   dar kartą prašo Komisiją skatinti Europos Sąjungos valstybes nares ir trečiąsias šalis, su kuriomis vyksta derybos dėl būsimo įstojimo į ES, pasirašyti ir ratifikuoti visas pagrindines JT ir Europos Tarybos žmogaus teisių konvencijas ir fakultatyvinius jų protokolus; atkreipia Europos Sąjungos valstybių narių dėmesį į tai, kad būtina ratifikuoti 1990 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų migrantų darbuotojų ir jų šeimos narių teisių apsaugos, kurios iki šiol neratifikavo nė viena valstybė narė(17);

19.   reikalauja, kad Europos bendrija ir jos valstybės narės skubiai ratifikuotų tarptautinę Jungtinių Tautų Konvenciją dėl neįgalių asmenų teisių apsaugos; tvirtina, kad Konvencijos fakultatyvinis protokolas turėtų būtų laikomas jos neatskiriama dalimi, ir reikalauja vienu metu prisijungti prie Konvencijos ir jos protokolo;

20.   pabrėžia, kad būtina toliau stiprinti aktyvų Europos Sąjungos ir jos valstybių narių dalyvavimą sprendžiant žmogaus teisių ir demokratijos klausimus, atsižvelgiant į jų 2008 m. veiklą įvairiuose tarptautiniuose forumuose, taip pat JTŽTT, Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ministrų taryboje ir Europos Taryboje;

21.   ragina gerinti Europos Tarybos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą; palankiai vertina 2007 m. gegužės 11 d. Europos Tarybos ir Europos Sąjungos susitarimo memorandumo pasirašymą ir ragina abi šalis įgyvendinti jį praktiškai; ypač atkreipia dėmesį į šias 2006 m. balandžio 11 d. J. C. Junckerio pranešime "Europos Taryba – Europos Sąjunga: vienintelis Europos žemyno tikslas" pateiktas rekomendacijas:

22.   ragina didinti Europos Tarybos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą mažumų teisių skatinimo ir regioninių bei mažumų kalbų apsaugos srityje; ragina taikyti teisiškai privalomas Europos Tarybos konvencijas, pvz., Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją ir Europos regioninių arba mažumų kalbų chartiją, ir jų gerai veikiančius stebėsenos mechanizmus; primygtinai ragina apsvarstyti Konvencijos patariamojo komiteto nuomonę dėl priemonių, kurių ėmėsi ataskaitas pateikusios valstybės, ir Chartijos ekspertų komiteto pranešimus dėl valstybių, kurios yra Chartijos šalys, įsipareigojimų vykdymo ir atitinkamos ES institucijų veiklos, ypač šalių kandidačių, dalyvaujančių stojimo į ES procese, atžvilgiu;

23.   pažymi, kad JTŽTT turi galimybių virsti vertinga Europos Sąjungos daugiašalių žmogaus teisių srityje vykdomų veiksmų sistema; pažymi, kad per paskutinius veiklos metus naujasis organas nepateisino pasitikėjimo juo, tačiau dar kartą pabrėžia, kad JTŽTT vaidmuo visoje JT struktūroje yra labai svarbus; tikisi, kad visuotinės reguliaraus persvarstymo sistemos įgyvendinimas leis pasiekti pirmuosius konkrečius rezultatus ir patobulinimus; ragina Tarybą ir Komisiją atidžiai stebėti šį procesą, siekiant užtikrinti, kad taip būtų įgyvendinta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2006 m. kovo 15 d. rezoliucija 60/251 dėl JTŽTT, kuri yra pagrindas visuotinio reguliaraus pakartotinio svarstymo proceso, grindžiamo objektyvia ir patikima informacija apie kiekvienos valstybės pareigų ir įsipareigojimų žmogaus teisių srityje vykdymą, atliekamo tokiu būdu, kuris užtikrintų informacijos išsamumą ir vienodą visų valstybių vertinimą; ragina Tarybą konsultuotis šiuo klausimu su Parlamentu;

24.   palankiai vertina tai, kad skundo pateikimo procedūra, pagrįsta ankstesne 1503 procedūra, ir toliau suteiks galimybę asmenims ir organizacijoms teikti skundus JTŽTT dėl šiurkščių ir patikimai paliudytų žmogaus teisių pažeidimų, bei ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad nevyriausybinės organizacijos (NVO) toliau galėtų reikšti savo nuomonę JTŽTT, t. y. kad jos galėtų pasinaudoti jų konsultacinio statuso suteikiamomis išimtinėmis teisėmis teikti rašytinius pranešimus ir daryti žodinius pareiškimus;

25.   dar kartą pripažįsta specialiųjų procedūrų ir šalių įgaliojimų JTŽTT svarbą; reikalauja, kad įgaliojimų atnaujinimo procesas būtų skaidrus ir kad būtų dedamos pastangos siekiant paskirti nepriklausomus ir patyrusius kandidatus, kurie atitiktų reikalavimus dėl regioninės priklausomybės ir lyties; atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertų komisijos Darfūro klausimais įgaliojimas buvo sujungtas su specialiojo pranešėjo Sudano klausimais įgaliojimu; taip pat atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos sprendimą pritarti rezoliucijai, kurioje raginama nepratęsti žmogaus teisių ekspertų Darfūre įgaliojimų, ir JTŽTT sprendimą nepratęsti įgaliojimų dėl Baltarusijos ir Kubos;

26.   ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares ir toliau reikalauti, kad būtų nustatyti narių rinkimų į JTŽTT kriterijai, įskaitant nuolatinius kvietimus specialiosioms procedūroms; taip pat ragina stebėti, ar JT valstybių narių vyriausybės realiai vykdo rinkimų įsipareigojimus; ragina, kad ši taisyklė būtų taikoma nusprendžiant, ar ES rems šalis kandidates;

27.   dėl to ragina Europos Sąjungą oficialiai vienytis su kitų regioninių grupių demokratinėmis vyriausybėmis ir pradėti oficialų bendradarbiavimą ir konsultacijas JTŽTT, kad būtų užtikrinta iniciatyvų, kuriomis siekiama skatinti pagarbą Jungtinių Tautų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos principams, sėkmė; mano, kad Europos Sąjungos daugiašaliai veiksmai Jungtinių Tautų forumuose gali būti veiksmingi tik tada, jei derinama tarpregioninio demokratinių valstybių aljanso veikla, kaip tai parodė ir sėkmingas pirmiau minėtos Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos 62/149 dėl mirties bausmės taikymo moratoriumo priėmimas2007 m. gruodžio 18 d.;

28.   palankiai vertina tai, kad Komisija pasinaudojo savo, kaip Kimberley proceso pirmininkės 2007 m., pozicija, kad būtų sustiprintos priemonės, skirtos sustabdyti deimantų iš konflikto zonų srautą; primena, kad Kimberley procesas yra labai svarbus atsižvelgiant į prekybos deimantų iš konflikto zonų ir ilgalaikės taikos bei saugumo siekio tarpusavio ryšį; taip pat sveikina naujas 2007 m. dalyves Turkiją ir Liberiją ir Kongo Demokratinės Respublikos pakartotinį įsitraukimą į Kimberley procesą (taigi iš viso yra 48 dalyvės, įskaitant Europos bendriją, atstovaujančią 27 valstybėms narėms);

29.   palankiai vertina tai, kad 2007 m. gruodžio mėn. Vienoje visapusiškai pritariant Europos Sąjungai buvo surengta trečioji pasaulinė konferencija, kurioje buvo siekiama sudaryti tarptautinę sutartį, draudžiančią, atsižvelgiant į THT principus, kasetinių bombų gamybą, naudojimą, perdavimą arba saugojimą(18); ragina Rumuniją ir Kiprą, vieninteles ES valstybes nares, vis dar nepasirašiusias 2007 m. vasario 23 d. Oslo deklaracijos dėl kasetinių bombų, tai padaryti; visiškai pritaria Oslo proceso konferencijoms, 2008 m. vasario 18–22 d. vykusiai Velingtone ir planuojamai surengti 2008 m. gegužės 19–30 d. Dubline; tikisi, kad per 2008 m. pabaigoje planuojamą ceremoniją Osle visos Europos Sąjungos valstybės narės galės pasirašyti sutartį;

30.   ragina Tarybą ir Komisiją toliau dėti dideles pastangas skatinant visuotinį Romos statuto ratifikavimą ir su TBT susijusių įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimą, remiantis 2003 m. birželio 16 d. Tarybos bendrąja pozicija 2003/444/BUSP dėl TBT(19) ir veiksmų planu; atkreipia dėmesį į tai, kad ne visos Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės vienodai energingai siekia šio bendro tikslo; ragina visas pirmininkaujančias valstybes nares visuose aukščiausio lygio susitikimuose su trečiosiomis šalimis kelti bendradarbiavimo su TBT klausimą; reikalauja, kad šios pastangos apimtų ir Susitarimo dėl TBT privilegijų ir imunitetų, kuris yra svarbi TBT veiklos priemonė, ratifikavimą ir įgyvendinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad 2007 m. gruodžio 8 d. įsigaliojo susitarimas su Jungtine Karalyste dėl bausmių vykdymo (taip pat galioja panašus susitarimas su Austrija, sudarytas 2005 m.), ir primygtinai ragina visas valstybes nares sudaryti su TBT tokius susitarimus; pripažįsta, kad Europos Sąjungos ir TBT susitarimas dėl bendradarbiavimo ir pagalbos teikimo yra svarbi priemonė, papildanti atskirų valstybių narių įsipareigojimus;

31.   džiaugiasi, kad 2007 m. liepos mėn. Japonija ratifikavo Romos statutą ir 2007 m. gruodžio mėn. šio susitarimo šalys buvo 105 valstybės; primygtinai ragina Čekijos Respubliką, kuri yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė narė, neratifikavusi Romos statuto, tai nedelsiant padaryti; dar kartą ragina valstybes nares, kurios dar neratifikavusios Romos statuto, nedelsiant tai padaryti(20); ragina Rumuniją nutraukti su Jungtinėmis Valstijomis pasirašytą dvišalį susitarimą dėl neliečiamybės;

32.   primygtinai ragina visas valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su tarptautiniais baudžiamaisiais teisingumo organais, ypač patraukiant į teismą besislapstančius nusikaltėlius; kartu su pasitenkinimu pažymi Kongo Demokratinės Respublikos bendradarbiavimą perduodant TBT Germainą Katangą, Serbijos bendradarbiavimą sulaikant ir perduodant Tarptautiniam baudžiamajam tribunolui buvusiai Jugoslavijai (angl. International Criminal Tribunal for the former Yugoslavia, ICTY) Zdravko Tolimirą ir Serbijos bei Juodkalnijos bendradarbiavimą sulaikant ir perduodant ICTY Vlastimirą Džordževičių (Vlastimir Đjorđjević); vis dėlto susirūpinęs atkreipia dėmesį į užsitęsusį Sudano vengimą bendradarbiauti su TBT sulaikant ir perduodant Ahmadą Muhammadą Haruną ir Ali Muhammadą Ali Abd–Al–Rahmaną; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad TBT išduoti arešto orderiai keturiems Viešpaties pasipriešinimo armijos (LRA) Ugandoje nariams iki šiol neįvykdyti; be to, susirūpinęs pažymi, kad Radovanas Karadžičius (Radovan Karadžić) ir Ratko Mladičius (Ratko Mladić) tebėra laisvėje ir nebuvo perduoti ICTY; atsižvelgdamas į tai ragina Serbijos institucijas užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su ICTY, kad būtų suimti ir perduoti teisingumui visi likę kaltinamieji, siekiant sudaryti sąlygas ratifikuoti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą; be to, mano, kad Hagoje vykstantis Specialiojo teismo Siera Leonei procesas prieš buvusį Liberijos prezidentą Charlesą Taylorą yra svarbus žingsnis kovojant su nebaudžiamumu;

33.   pabrėžia būtinybę stiprinti tarptautinių baudžiamųjų teisingumo organų sistemą ir atsižvelgdamas į tai pripažįsta, kad 2007 m. lapkričio mėn. sukurtas greitojo reagavimo teisėsaugos srityje mechanizmas yra naujas tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmas, skirtas patirčiai perduoti ir pagalbai teikti tais atvejais, kai veikla, susijusi su informacijos atskleidimu, rinkimu ir išsaugojimu, galėtų pasitarnauti plataus spektro tarptautinėms ir tarpinėms teisingumo operacijoms; primygtinai ragina TBT sustiprinti jo teikiamą pagalbą, kad atliekant tyrimus bendruomenės būtų įtrauktos į konstruktyvaus bendradarbiavimo su TBT procesą, t. y. skatinti suvokti TBT įgaliojimus ir juos remti, įvertinti lūkesčius ir sudaryti šioms bendruomenėms galimybes domėtis tarptautinės baudžiamosios teisenos procesu ir jį suprasti; pabrėžia vaidmenį, kurį galėtų atlikti neteisminės struktūros sprendžiant su žmogaus teisių ir tarptautinės baudžiamosios teisės pažeidimais susijusius klausimus, jei tokia veikla būtų tinkamai organizuota ir nebūtų apsimestinė;

34.   džiaugiasi Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimta deklaracija dėl vietos tautų teisių ir didžiuojasi Taryba ir valstybėmis narėmis, palaikiusiomis šio teksto, kuriuo remdamosi valstybės galės ginti ir skatinti vietos tautų teises išvengdamos jų atskirties ir diskriminacijos, priėmimą; kartu susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad be naujų priemonių, užtikrinančių šios deklaracijos įgyvendinimą, negalima tikėtis vietos tautų, ypač gyvenančių autoritarinio režimo ar diktatūros šalyse, akivaizdaus gyvenimo pagerėjimo; todėl primygtinai ragina Komisiją atkakliai siekti minėtos deklaracijos įgyvendinimo, ypač taikant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (angl. EIDHR) ir kartu reikalauja, kad visos valstybės narės skubiai ratifikuotų Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 169 dėl vietos tautų ir gentimis gyvenančių žmonių, kuri susieta su deklaraciją remiančia teisiškai privaloma priemone;

35.   dar kartą ragina Komisiją parengti Europos pagrindų strategiją dėl romų, atsižvelgiant į ypatingą romų bendruomenių socialinę padėtį Europos Sąjungoje, šalyse kandidatėse ir Vakarų Balkanų šalyse, dalyvaujančiose stabilizacijos ir asociacijos procese;

36.   primygtinai ragina ES imtis pagrindinio vaidmens Durbano peržiūros konferencijoje, kad būtų parengtas nuoseklus dokumentas, kuriuo būtų siekiama visų pirma kovoti su rasizmu, o ne delegitimizuoti demokratines valstybes ir skatinti neapykantą, kaip tai buvo 2001 m. Durbano deklaracijos atveju;

37.   apgailestaudamas pažymi, kad nepaisant to, kad Komisija keletą kartų rekomendavo ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 169, šiuo metu, praėjus beveik dvidešimčiai metų nuo jos įsigaliojimo, ją ratifikavusios yra tik trys valstybės narės – Danija, Nyderlandai ir Ispanija; todėl remia iniciatyvas, skirtas didinti informuotumą apie šią svarbią teisinę priemonę ir sustiprinti jos veiksmingumą visame pasaulyje užtikrinant, kad ją ratifikuotų visos valstybės narės;

Europos Sąjungos gairių žmogaus teisių klausimais įgyvendinimas

38.   dar kartą prašo Komisiją ir valstybių narių ambasadas bei konsulatus užtikrinti, kad visi jų darbuotojai pakankamai gerai išmanytų gaires žmogaus teisių klausimais; mano, kad naujos Europos išorės veiklos tarnybos sukūrimas turėtų būti aktyviai pritaikytas, kad būtų suderinta valstybių narių ir Komisijos misijų veikla žmogaus teisių srityje sujungiant struktūras ir darbuotojus, siekiant sukurti tikras "Europos Sąjungos ambasadas";

39.   atkreipia dėmesį į Tarybai pirmininkavusių Vokietijos ir Portugalijos valstybių pastangas užbaigti kurti Europos Sąjungos žmogaus teisių gaires vaiko teisių srityje; tikisi, kad ateinančiais metais bus pateikti konkretūs įgyvendinimo priemonių projektai, kuriuose daugiausia dėmesio bus skirta plačiam ir visapusiškam šių gairių įgyvendinimui;

40.   ragina Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę ieškoti būdų, kad siekiant vykdyti demaršus visuotinį susirūpinimą keliančiose srityse būtų pagerintas Tarybos darbo grupių veiklos koordinavimas ir bendradarbiavimas, pvz., Žmogaus teisių darbo grupės (angl. COHOM) ir Viešosios tarptautinės teisės (angl. COJUR) darbo grupės, sprendžiančios su TBT susijusius klausimus, bendradarbiavimas dėl tarptautinės baudžiamosios teisenos ir vaikų bei karinių konfliktų;

41.   primygtinai ragina Tarybą atnaujinti gaires, kad būtų visuotinai pripažinta, jog galimybė naudotis aukščiausio pasiekiamo lygio sveikatos apsauga yra pagrindinė žmogaus teisė, ypač kalbant apie skausmo valdymą;

Mirties bausmė

42.   džiaugiasi 2007 m. gruodžio 18 d. priimta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija 62/149 dėl visuotinio mirties bausmės taikymo moratoriumo ir pripažįsta teigiamą tarpregioninį šios iniciatyvos pobūdį;

43.   primygtinai ragina Tarybą atnaujinti gaires dėl mirties bausmės, kad būtų remiama bet kokia veikla, kuria siekiama visiškai įgyvendinti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kurioje, inter alia, visos valstybės, kuriose dar taikoma mirties bausmė, raginamos laikytis tarptautinių standartų, užtikrinančių asmenų, kuriems gresia mirties bausmė, apsaugą, ypač būtiniausių standartų, nustatytų 1984 m. gegužės 25 d. Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos rezoliucijos 1984/50 priede; pažymi, kad šia rezoliucija Generaliniam Sekretoriui suteikiama informacija apie mirties bausmės ir priemonių, užtikrinančių asmenų, kuriems gresia mirties bausmė, apsaugą, taikymą bei siekiama laipsniškai apriboti mirties bausmės taikymą bei nusikaltimų, už kuriuos ji galėtų būti skiriama, skaičių; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad rezoliucija baigiama raginimu visoms Jungtinių Tautų valstybėms narėms įvesti mirties bausmės taikymo moratoriumą ir po to ją visiškai panaikinti;

44.   ragina Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę skatinti Italiją, Latviją, Lenkiją ir Ispaniją, nepasirašiusias EŽTK Protokolo Nr. 13 dėl mirties bausmės, tai padaryti(21); šiuo atžvilgiu pripažįsta, kad gaires dėl mirties bausmės būtų galima įgyvendinti nuosekliau, jeigu valstybės narės pasirašytų ir ratifikuotų tokius protokolus ir konvencijas;

45.   džiaugiasi 2007 m. gruodžio 7 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos sprendimu pritarti bendrai Europos Tarybos ir Europos Sąjungos deklaracijai, kuria nusprendžiama spalio 10 d. paskelbti Europos diena prieš mirties bausmę; palankiai vertina 2007 m. spalio 9 d. Lisabonoje surengtos Europos konferencijos, kurioje buvo pakartotinai raginama panaikinti mirties bausmę Europoje ir skatinama panaikinti mirties bausmę visame pasaulyje, veiklą;

46.   džiaugiasi mirties bausmės panaikinimu 2007 m. kovo 25 d. Albanijoje (sprendimas galioja visiems nusikaltimams); 2007 m. birželio 27 d. Kirgizstane; 2007 m. liepos 26 d. Ruandoje; 2007 m. gruodžio 13 d. Niudžersio valstijoje (Jungtinės Valstijos) ir 2008 m. sausio 1 d. Uzbekistane; išreiškia susirūpinimą, kad Gvatemaloje gali būti vėl pradėta vykdyti mirties bausmė; primygtinai ragina Gvatemalos vyriausybę pasielgti priešingai – tvirtai įsipareigoti paskelbti visuotinį mirties bausmės moratoriumą; teigiamai vertina tai, kad Kinija nusprendė, jog visas mirties bausmės bylas turi persvarstyti Aukščiausiasis Teismas, tačiau lieka susirūpinęs, nes Kinijoje vis dar įvykdoma didžioji dalis visų pasaulio mirties bausmių; smerkia mirties bausmės Baltarusijoje taikymą, kuris prieštarauja Europos vertybėms; smerkia Irano režimą už dažnėjančius mirties bausmės taikymo atvejus; yra labai susirūpinęs, kad Irano režimas vis dar skiria mirties bausmę teisiamiesiems, jaunesniems negu 18 metų;

Kankinimas ir kitoks žiaurus, nežmoniškas ar žeminantis elgesys

47.   atkreipia dėmesį į tai, kad Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvinio protokolo (angl. OPCAT) nepasirašė ir neratifikavo Graikija, Vengrija, Latvija, Lietuva ir Slovakija; pažymi, kad šį protokolą iki šiol pasirašė, bet jo dar neratifikavo Austrija, Belgija, Kipras, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija ir Rumunija; ragina visas Europos Sąjungos valstybes nares, kurios dar nėra pasirašiusios ir (arba) ratifikavusios OPCAT, nedelsiant tai padaryti;

48.   yra susirūpinęs dėl Europos Sąjungos valstybių narių, atsisakiusių pasirašyti minėtą Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo, įsipareigojimų dėl žmogaus teisių nuoširdumo; ragina visas šios konvencijos nepasirašiusias ir neratifikavusias Europos Sąjungos valstybes nares skubiai tai padaryti(22);

49.   atkreipia Tarybos ir Komisijos dėmesį į neseniai atliktą tyrimą dėl Europos Sąjungos gairių dėl kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo įgyvendinimo, kuris 2007 m. birželio 28 d. buvo pateiktas Europos Parlameno Žmogaus teisių pakomitečiui, o 2007 m. gruodžio mėn. – COHOM; ragina Tarybą ir Komisiją vadovautis tyrimo rekomendacijomis, pvz., rekomendacija parengti aiškią pasaulinę viziją, kurioje, atsižvelgiant į vietos politines, socialines, kultūrines ir teisines sąlygas, daugiausia dėmesio būtų skiriama nacionaliniams ypatumams; ragina Tarybą ir Komisiją, atlikus analizę, perduoti savo delegacijoms ir valstybių narių misijoms instrukcijas, kurios padėtų joms įgyvendinti gaires;

50.   ragina Tarybą ir Komisiją sustiprinti bendradarbiavimą su Europos Taryba siekiant sukurti visos Europos zoną, kurioje nebūtų kankinimų ir kitokių formų žiauraus elgesio; tai būtų aiškus ženklas, kad Europos šalys tvirtai įsipareigoja panaikinti tokią praktiką savo teritorijoje;

51.   laukia Europos Sąjungos gairių dėl kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško arba žeminančio elgesio ar baudimo įgyvendinimo įvertinimo, kuris rengiamas siekiant jį pateikti COHOM; atsižvelgdamas į šių gairių peržiūrą, tikisi, kad COHOM apsvarstys konkrečius veiklos, susijusios su konkrečiais atvejais, kriterijus, kad būtų pagerintas gairių įgyvendinimas; rekomenduoja priimti priemones, užtikrinančias, kad būtų visiškai laikomasi kankinimo ir kitokio nežmoniško ar žeminančio baudimo draudimo, ir priešintis bet kokiems mėginimams parengti Europos Sąjungos poziciją, kuria būtų siekiama naudoti diplomatinio pasitikėjimo principą kaip priemonę, palengvinančią asmenų perdavimą į šalį, kurioje jiems gali grėsti kankinimai ir kitoks nežmoniškas ar žeminantis elgesys;

52.   primygtinai ragina atnaujinti Europos Sąjungos gaires dėl kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško arba žeminančio elgesio ar baudimo atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Konvencijos dėl neįgalių asmenų teisių apsaugos 15 straipsnį, kuris susijęs su laisve nuo kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško arba žeminančio elgesio ar baudimo;

53.   reikalauja nuolatinio Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės arba Tarybos sekretoriato dalyvavimo atitinkamuose JT komitetuose ir tolesnio bendradarbiavimo su Europos Taryba ir jos Kankinimo prevencijos komitetu, kad būtų pasiekta svarbių ir naudingų rezultatų priimant sprendimus dėl protestų tam tikrų šalių atžvilgiu;

54.   primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją toliau taikyti protestų praktiką visų tarptautinių Europos Sąjungos partnerių atžvilgiu, kai kalbama apie tarptautinių konvencijų, kuriomis uždraudžiamas kankinimas ir netinkamas elgesys ir kuriose pateikiamos nuostatos dėl kankinimus išgyvenusių asmenų reabilitacijos, ratifikavimą ir vykdymą; ragina Europos Sąjungą laikyti kovą su kankinimu ir netinkamu elgesiu pagrindiniu žmogaus teisių politikos prioritetu – visų pirma aktyviau įgyvendinti Europos Sąjungos gaires ir kitas Europos Sąjungos priemones, pvz., EIDHR, ir užtikrinti, kad ES valstybės narės susilaikytų nuo diplomatinio pasitikėjimo suteikimo trečiosiomis šalimis, kuriose iškilęs realus žmonių kankinimų ir netinkamo elgesio su jais pavojus;

Vaikai ir ginkluoti konfliktai

55.   palankiai vertina 2007 m. rugpjūčio 13 d. paskelbtą Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus specialiojo atstovo vaikų ir karinių konfliktų klausimais ataskaitą, kurioje daroma išvada, kad Jungtinių Tautų valstybės narės nuolatiniams pažeidėjams turėtų taikyti konkrečias tikslines priemones;

56.   džiaugiasi JT Generalinio Sekretoriaus ataskaita ir rekomendacijomis dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų Birmoje; smerkia sunkius vaiko teisių pažeidimus šioje šalyje ir ragina COHOM, įgyvendinant gaires dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų, Birmai teikti prioritetą;

57.   džiaugiasi pažanga, padaryta taikant tarptautinius vaikų apsaugos standartus ir sulaikant įtariamus kaltininkus, pvz., TBT pateikiant kaltinimus Kongo Demokratinės Respublikos įvairių kovinių grupuočių vadams ir vyresniesiems Viešpaties pasipriešinimo armijos Ugandoje nariams; dideliu laimėjimu laiko Specialiojo teismo Siera Leonei sprendimą, kad jaunesnių nei 15 metų vaikų verbavimas ir naudojimas karo veiksmuose yra karo nusikaltimas pagal paprotinę tarptautinę teisę, ir jo paskutinį nuosprendį ginkluotų grupuočių vadams, apkaltintiems vaikų kareivių samdymu;

58.   džiaugiasi, kad įvairiose derybose, susitarimuose, taikos kūrimo ir palaikymo procesuose didesnis dėmesys skiriamas vaiko teisėms; tačiau pabrėžia, kad sąlygos dėl vaikų taikos susitarimuose turėtų būti konkrečios, o jų tikslai – pasiekiami;

59.   palankiai vertina tai, kad didesnis dėmesys vaikų teisėms skiriamas atsakomybės už nusikaltimus pagal tarptautinę teisę mechanizmuose (šiuo atžvilgiu pripažindamas Liberijos teisingumo ir susitaikymo komisijos pastangas siekiant šio tikslo 2007 m.), nes tai – svarbi priemonė, stiprinanti vaiko teisės dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su jo gyvenimu, veiksmingumą; tačiau pabrėžia, kad įtraukiant vaikus visada svarbiausiais turi būti laikomi vaiko interesai, įskaitant amžių atitinkančių politikos krypčių ir procedūrų įgyvendinimą ir nukentėjusių vaikų reabilitacijos ir reintegracijos skatinimą;

60.   džiaugiasi, kad patvirtinus Bendrus nusiginklavimo, demobilizacijos ir reintegracijos standartus (2006 m.), Paryžiaus principus ir gaires dėl vaikų, susijusių su ginkluotosiomis pajėgomis ir ginkluotomis grupėmis (2007 m.), formuojant politiką buvo padaryta didelė pažanga; tačiau pabrėžia, kad dabar reikalingas veiksmingas jos įgyvendinimas;

61.   palankiai vertina tai, kad prie tarptautinių įsipareigojimų nutraukti vaikų įtraukimą į ginkluotus konfliktus (vadinamųjų Paryžiaus įsipareigojimų ir principų) prisijungė dar septynios šalys – Argentina, Kroatija, Gvatemala, Laosas, Mauritanija, Marokas ir Ukraina, ir apgailestauja, kad Jungtinės Valstijos, nesutikdamos su nuostata dėl TBT, jų nepasirašė;

62.   džiaugiasi tuo, kad 11 Europos Sąjungos valstybių narių pasirašė Ženevos deklaraciją dėl ginkluoto smurto ir vystymosi, ir dabar jos šalys yra 42 valstybės; primygtinai ragina likusias 16 Europos Sąjungos valstybių narių, kurios nepasirašė Ženevos deklaracijos, tai nedelsiant padaryti;

63.   ragina visas valstybes nares, kurios nepasirašė ir neratifikavo Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinių protokolų, tai nedelsiant padaryti(23);

64.   primena, kad nėra iki galo sureguliuoti neišspręsti konfliktai šalyse, kurias vienija Europos kaimynystės politika (EKP); pabrėžia, kad dėl to susidaro situacijos, kurių metu nekreipiama dėmesio į teisinės valstybės principo ir žmogaus teisių pažeidimus, taip pat atsiranda rimtų kliūčių visų vaiko teisių užtikrinimui ir laikymuisi; ragina ES atliekant atitinkamus veiksmus prioritetą teikti ypatingai vaikų ir jų šeimų padėčiai EKP šalių neišspręstų konfliktų zonose;

65.   atkreipia dėmesį į tai, kad Tarybai pirmininkaujanti Portugalija toliau vykdė Vokietijos iniciatyvas, parengtas remiantis gairėmis, ir visoms ES diplomatinėms misijoms prioritetinėse šalyse nurodė konkrečias strategijas atskiroms šalims, kurias COHOM priėmė 2007 m. birželio 15 d., laikyti nuolat veikiančiomis instrukcijomis, kuriomis turi vadovautis misijos vadovai, vykdydami veiklą, susijusią su vaikais, įtrauktais į ginkluotus konfliktus; džiaugiasi, kad Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė vietos valdžiai taip pat perdavė pranešimus dėl konkrečių šalių, kuriuos gavo atitinkamos NVO; palankiai vertina Tarybai pirmininkaujančios Slovėnijos iniciatyvą įpareigoti atlikti tyrimą dėl ES priemonių dėl vaikų, įtrauktų į ginkluotus konfliktus, poveikio; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad gairių įgyvendinimas daro ribotą poveikį vaikams ginkluotuose konfliktuose, ypač dėl to, kad didžioji Komisijos delegacijų ir valstybių narių ambasadų dalis nebuvo informuotos, kad šių gairių taikymo požiūriu jas priimanti valstybė laikoma atsakinga valstybe;

66.   ragina Tarybą ir Komisiją vykdant savo humanitarinę ir prekybos politiką kovoti su priverstiniu vaikų darbu;

Žmogaus teisių gynėjai

67.   ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti skaidresnį ir nuoseklesnį Europos Sąjungos gairių dėl žmogaus teisių gynėjų įgyvendinimą, nes tai – svarbi ir pažangi priemonė, skirta palaikyti žmogaus teisų gynėjus ir apginti tuos, kuriems kyla pavojus;

68.   tikisi, kad pripažinus gaires dėl žmogaus teisių gynėjų svarbiausia Europos Sąjungos žmogaus teisių užsienio politikos sudedamąja dalimi, jos bus veiksmingai įtrauktos į vietines programas, susijusias su 120 šalių; atkreipia dėmesį į tai, kad faktas, jog Europos Sąjunga nevykdo demaršų dėl žmogaus teisių gynėjų tokiose šalyse kaip Kinija, Tunisas, Etiopija, Iranas ir Rusija, matyt, rodo nepakankamą Europos Sąjungos valstybių narių sutarimą, kai atskiros valstybės narės pirmenybę teikia skirtingiems užsienio politikos interesams ir dėl to bendri veiksmai pasidaro neįmanomi;

69.   mano, kad laikantis nuoseklaus požiūrio taip pat turėtų būti atsižvelgta į žmogaus teisių gynėjų, įskaitant ginančius ekonomines, socialines ir kultūrines teises, gebėjimų ugdymą ir konsultavimą, taip pat jų ir vyriausybių tarpusavio santykius, susijusius su demokratinių reformų ir žmogaus teisių skatinimo klausimais, ypač jei kyla pavojus demokratizacijos procesams;

70.   ragina Tarybą ir Komisiją aktyviau skatinti žmogaus teisių gynėjus skleisti informaciją apie nesmurtinės kovos teoriją ir praktiką ir stengtis skatinti jų žinias bei keitimąsi pažangiausia patirtimi, pagrįsta asmenine patirtimi šioje srityje;

71.   prašo Tarybą ir valstybes nares skubiai apsvarstyti vizų skubos tvarka išdavimo žmogaus teisių gynėjams klausimą įtraukiant aiškų ypatingos žmogaus teisių gynėjų padėties apibūdinimą į Bendrijos vizų kodeksą taip sukuriant tikslią ir sparčią vizų išdavimo procedūrą, kuri galėtų būti pagrįsta Airijos ir Ispanijos vyriausybių patirtimi šioje srityje; mano, kad Europos Sąjungos demaršų dėl žmogaus teisių gynėjų slaptumas kartais yra naudingas, tačiau reikalauja, kad, nepaisant tokio slaptumo, Europos Sąjungos personalas vietose visada konfidencialiai informuotų NVO apie tokių demaršų priežastis;

72.   atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant didelių ekonominių reformų, Kinijoje vis dar sistemingai pažeidinėjamos politinės ir žmogaus teisės ir nustatytos šios pažeidimų rūšys: politinis įkalinimas, teisininkų, žmogaus teisių gynėjų ir žurnalistų puldinėjimas ir bauginimas, teisinės sistemos nepriklausomumo stoka, prievartinis darbas, saviraiškos ir religijos laisvės draudimas, religinių ir etninių mažumų teisių pažeidimai, savavališkas sulaikymas, Laogai koncentracijos stovyklų sistema ir kaltinimai dėl masinio donorų organų paėmimo; yra vis dar susirūpinęs dėl žurnalistų ir žmogaus teisių aktyvistų, įskaitant Dalai Lamą bei jo pasekėjus ir Falun Gong praktikuojančius asmenis, juodųjų sąrašų sudarymo;

73.   apgailestauja, kad Baltarusijoje liko įregistruotos tik penkios žmogaus teisių organizacijos ir kad valdžios institucijos stengiasi nuolat bauginti ir kontroliuoti šias grupes, kartu nuolat atmesdamos kitų žmogaus teisių grupių paraiškas dėl jų teisinio įregistravimo; palankiai vertina tai, kad 2007 m. gegužės mėn. JT Generalinė Asamblėja priėmė sprendimą atmesti Baltarusijos paraišką dėl vietos JTŽTT, nurodydama blogą žmogaus teisių padėtį joje; pakartotinai ragina Baltarusijos valdžios institucijas nutraukti Baltarusijos žmogaus teisių gynėjų ir pilietinės visuomenės aktyvistų bauginimus, persekiojimą, kryptingus areštus ir baudžiamąjį persekiojimą politiniu pagrindu;

74.   yra labai susirūpinęs, kad 2007 m. Irano valdžios institucijos sustiprino nepriklausomų žmogaus teisių gynėjų ir teisininkų persekiojimą, stengdamosi sukliudyti jiems kelti į viešumą žmogaus teisių pažeidimus ir su jais kovoti; apgailestauja, kad Irano vyriausybė nutraukė NVO, skatinusių pilietinės visuomenės dalyvavimą ir didinusių informuotumą apie žmogaus teisių pažeidimus, taip pat teikusių teisinę ir socialinę pagalbą smurtą patyrusioms moterims, veiklą;

75.   dar kartą pabrėžia, kad įvykių vietoje dirbančius žmogaus teisių gynėjus reikia aprūpinti minėtų gairių įgyvendinimo vadovais; ragina COHOM regioniniuose skyriuose ir ambasadose bei delegacijose platinti ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų vertimus trečiosiose šalyse vartojamomis ES kalbomis ir pagrindinėmis ne ES valstybių narių kalbomis; džiaugiasi, kad iki šiol gairės jau išverstos į rusų, arabų, kinų ir persų kalbas, bet pažymi, kad daugiau vertimų turėtų būti rengiama vietose; primygtinai reikalauja, kad Europos Sąjungos valstybės narės supaprastintų vizų žmogaus teisių gynėjams, pakviestiems dalyvauti Europos Sąjungoje organizuojamuose renginiuose arba paliekantiems savo šalį dėl iškilusio pavojaus jų saugumui, išdavimo tvarką;

Gairės dėl dialogų žmogaus teisių klausimais ir pripažintos konsultacijos su trečiosiomis šalimis

76.   ragina Tarybą ir Komisiją inicijuoti gairių dėl dialogų žmogaus teisių klausimais nuoseklų vertinimą ir parengti aiškius kiekvieno dialogo poveikio rodiklius bei kriterijus, kuriais remiantis būtų pradedami, nutraukiami ir atnaujinami dialogai;

77.   pakartoja savo reikalavimą, kad dialogai žmogaus teisių klausimais būtų išplėsti įtraukiant į juos ir trečiųjų šalių, ir Europos Sąjungos padėties apsvarstymą, kad būtų padidintas minėtų dialogų patikimumas;

78.   pakartoja savo reikalavimą, kad žmogaus teisių klausimai būtų svarstomi aukščiausiu politiniu lygiu, siekiant su žmogaus teisėmis susijusioms problemoms suteikti didesnę politinę reikšmę ir sukliudyti valstybėms narėms arba trečiosioms šalims žmogaus teisių klausimus išskirti iš politinio dialogo; taigi mano, kad šis dialogas neturėtų apsiriboti ekspertų susitikimais ir dėl to kitų politinių klausimų atžvilgiu užimti antraeilę padėtį; todėl ragina Tarybą ir Komisiją imtis šių priemonių:

79.   šiuo atžvilgiu dar kartą pabrėžia anksčiau nurodytos 2007 m. rugsėjo 6 d. Parlamento rezoliucijos dėl dialogo žmogaus teisių klausimais eigos ir konsultacijų su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais pasiūlymus; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad 2008 m. sausio mėn. buvo pradėtas Tarybos, Komisijos ir Parlamento žmogaus teisių pakomitečio dialogas siekiant įgyvendinti šios rezoliucijos rekomendacijas dėl Parlamento dalyvavimo dialoguose; kartu primena, kad pagal Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį Taryba privalo konsultuotis su Parlamentu ir užtikrinti, kad būtų deramai atsižvelgiama į jo požiūrį;

80.   pabrėžia būtinybę kuo labiau intensyvinti Europos Sąjungos ir Kinijos žmogaus teisių srities dialogą ir yra susirūpinęs, kad Kinija pateikia atsakymus tik į du trečdalius klausimų, iškeltų ES atskirais susirūpinimą keliančiais atvejais, kurie yra šio dialogo dalis; išreiškia susirūpinimą dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje ir pabrėžia, kad nepaisant režimo duotų pažadų, susijusių su artėjančiomis olimpinėmis žaidynėmis, padėtis žmogaus teisių srityje iš esmės nepagerėjo; atsižvelgdamas į Olimpinę chartiją, palankiai vertina tai, kad Kinija ėmėsi įgyvendinti rekomendacijas, kurias pateikė specialusis pranešėjas kankinimo klausimais, ir neseniai nurodė teismams prisipažinimo dėl kaltės nelaikyti įrodymu; pažymi, kad nepaisant pakartotinių Kinijos vyriausybės tikinimų dėl jos pasiryžimo ratifikuoti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, ratifikavimo procesas vis dar vilkinamas; apgailestauja, kad 2007 m. lapkričio 28 d. Pekine įvykusiame Europos Sąjungos ir Kinijos aukščiausio lygio susitikime nebuvo priimta bendra Europos Sąjungos ir Kinijos deklaracija dėl žmogaus teisių, nors anksčiau buvo patvirtintas ketinimas parengti šią deklaraciją; ragina Tarybą teikti Parlamentui smulkesnę informaciją apie vykstančias diskusijas, įskaitant išsamius sąrašus demaršų, kurių konkrečiais atvejais ėmėsi Taryba ir valstybės narės; pažymi, kad šie susirūpinimą keliantys klausimai turėtų būti pabrėžiami ruošiantis Pekino olimpinėms žaidynėms, kurios gali tapti svarbia istorine galimybe pagerinti žmogaus teisių padėtį Kinijoje; šiuo atžvilgiu vis dar susirūpinęs dėl Kinijos teisinės sistemos, įskaitant valstybės paslapčių sistemą, kuri trukdo taikyti skaidrumo principą, reikalingą tinkamo valdymo ir teisinės valstybės sistemoms kurti; susirūpinęs, kad kinams ir tarptautinei žiniasklaidai ir spaudai taikomi laisvės apribojimai, įskaitant naudojimosi internetu, svetainių kūrimo ir galimybės susipažinti su informacija apribojimus; vis dar susirūpinęs dėl žurnalistų ir žmogaus teisių aktyvistų, įskaitant Dalai Lamą ir jo pasekėjus bei Falun Gong praktikuojančius asmenis, juodųjų sąrašų sudarymo; atsižvelgdamas į tai ragina nedelsiant paleisti AIDS aktyvistą Hu Jia; pabrėžia būtinybę net ir po olimpinių žaidynių atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį ir teisės aktų, susijusių su šiais klausimais, pakeitimus; ragina Europos Sąjungą užtikrinti, kad jos prekybos santykiai su Kinija priklausytų nuo žmogaus teisių srities reformų ir šiuo atžvilgiu ragina Tarybą atlikti visapusišką žmogaus teisių padėties įvertinimą dar prieš baigiant rengti naująjį partnerystės ir bendradarbiavimo pagrindų susitarimą; ragina Tarybą ir Komisiją iškelti klausimus dėl Vidinės Mongolijos autonominio regiono, Rytų Turkestano ir Tibeto autonominio regiono, aktyviai remti skaidrų Kinijos vyriausybės ir Tibeto vyriausybės tremtyje pasiuntinių dialogą ir įtraukti klausimą dėl Kinijos Afrikoje daromų žmogaus teisių pažeidimų; vis dar sunerimęs dėl nuolatinio etninių uigurų, gyvenančių Xinjiang Uighur autonominiame regione, žmogaus teisių pažeidimų;

81.   vis dar susirūpinęs, kad 2004 m. nutrūko žmogaus teisių srities dialogas su Iranu dėl nesamų teigiamų poslinkių siekiant gerinti žmogaus teisių padėtį ir dėl Irano pasirengimo bendradarbiauti stokos; ragina Irano valdžios institucijas atnaujinti šį dialogą, siekiant paremti visas suinteresuotąsias pilietinės visuomenės šalis, kurios siekia demokratijos, ir stiprinti (taikiomis ir nesmurtinėmis priemonėmis) atitinkamus dabartinius procesus, kurie galėtų paskatinti demokratines, institucines ir konstitucines reformas, užtikrintų šių reformų nuoseklų vystymąsi ir sudarytų ypač palankias sąlygas žmogaus teisių gynėjams ir pilietinės visuomenės atstovams dalyvauti priimant politinius sprendimus, t. y. sustiprintų jų vaidmenį bendrojo pobūdžio politinėje veikloje; yra giliai susirūpinęs, kad 2007 m. Irane toliau mažėjo pagarba žmogaus teisėms, ypač saviraiškos ir susirinkimų laisvėms; smerkia naują nuo 2007 m. balandžio mėn. pradžios Irano valdžios institucijų vykdomą dorovingo elgesio kampaniją, dėl kurios, siekiant "užkirsti kelią nedorovingo elgesio apraiškoms", suimta tūkstančiai vyrų ir moterų; smerkia Irano valdžią už dažnėjančius mirties bausmės taikymo atvejus;

82.   apgailestauja, kad Europos Sąjungos ir Rusijos konsultacijos žmogaus teisių klausimais dar nedavė pakankamų rezultatų, ir ragina Parlamentą dalyvauti šiame procese; pritaria Tarybos ir Komisijos pastangoms gerinti bendrąją padėtį šiuo klausimu, t. y. pritaria tam, kad konsultacijos vyksta ir Rusijoje, ir Europos Sąjungoje, jose dalyvauja ne tik Rusijos užsienio reikalų ministerija, bet ir kitos ministerijos, taip pat tam, kad Rusijos delegacija dalyvauja Rusijos ir Europos parlamentinių organų arba NVO surengtuose posėdžiuose, susijusiuose su minėtomis konsultacijomis; apgailestauja, kad Europos Sąjunga nesugebėjo pasiekti politinių pokyčių Rusijoje ypač šiais svarbiais klausimais: dėl padėties Čečėnijoje ir kitose Kaukazo respublikose, teismo organų nebaudžiamumo ir nepriklausomumo, elgesio su žmogaus teisių gynėjais ir politiniais kaliniais, įskaitant Michailą Chodorkovskį, žiniasklaidos nepriklausomumo ir saviraiškos laisvės, elgesio su tautinėmis ir religinėmis mažumomis, pagarbos teisinės valstybės principui ir žmogaus teisių apsaugos ginkluotuose pajėgose, diskriminavimo dėl seksualinės orientacijos ir kt.; mano, kad į užsitęsusias diskusijas dėl Čečėnijos turėtų būti įtraukti klausimai dėl padėties Ingušijoje ir Dagestane; ragina Rusijos valdžios organus apsaugoti Marių Respublikoje gyvenančias nacionalines mažumas ir užtikrinti, kad būtų gerbiamos žmogaus ir mažumų teisės remiantis Marių Respublikos konstitucija ir Europos standartais; smerkia nenutrūkstamą žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų, politinių kalinių ir NVO persekiojimą, pvz., naujausią išpuolį prieš "Novaja Gazeta" ir Nižnij Novgorodo tolerancijos skatinimo fondą; reiškia susirūpinimą, kadangi 2007 m. paaiškėjo, kad 2006 m. įsigalioję nauji Rusijos teisės aktai dėl NVO buvo taikomi ginčytinais būdais ir pasirinktinai, be to, jie buvo naudojami teisėtai NVO veiklai varžyti, drausti ir už ją bausti, t. y. tapo augančio NVO padėties netikrumo ir pažeidžiamumo prielaida; be to, atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio mėn. Amnesty International pranešime paskelbtus faktus, reiškia susirūpinimą, kad prokuratūra toliau nepaiso raginimų suteikti Michailui Chodorkovskiui ir jo bendradarbiui Platonui Lebedevui teisės į teisingą teismo procesą, atitinkantį tarptautinius standartus; yra ypač susirūpinęs, kad atsisakoma skirti gydymą, siekiant išgelbėti Vasilijaus Aleksaniano, buvusio Jukos pirmininko pavaduotojo, gyvybę, nors savo raginimus dėl to pakartotinai pareiškė Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos pirmininkas; ragina Rusiją imtis papildomų priemonių saviraiškos laisvei apsaugoti ir žurnalistų bei žmogaus teisių gynėjų saugumui užtikrinti; šiuo atžvilgiu mano, kad ES pirmenybę turėtų teikti Rusijos bendradarbiavimui pagal ESBO, Europos Tarybos ir JT žmogaus teisių programas, taip pat visų su žmogaus teisėmis susijusių konvencijų, ypač EŽTK Protokolo Nr. 14, pakeičiančio Konvencijos kontrolės sistemą, ratifikavimui; smerkia Rusijos nenorą iš anksto įsileisti pakankamai tarptautinių balsavimo stebėtojų, kurie galėtų tinkamai stebėti rinkimų eigą, remdamiesi ESBO standartais, kadangi tai užkerta kelią ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui (angl. ODIHR) surengti jo įgaliojimus atitinkančią rinkimų stebėjimo misiją, ir dėl to kelia klausimą dėl 2007 m. parlamento rinkimų ir 2008 m. prezidento rinkimų demokratiškumo; ragina Tarybą ir Komisiją iškelti šiuos klausimus, įskaitant ir konkrečius atvejus, Rusijos institucijoms aukščiausiu lygiu ir sudarant naująjį partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą su Rusija; ragina Komisiją kartu su nuostata dėl žmogaus teisių įtraukti aiškius įsipareigojimus ir veiksmingas stebėsenos priemones, kad šioje šalyje būtų iš tikrųjų pagerinta žmogaus teisių padėtis;

83.   ragina Tarybą ir Komisiją įsteigti žmogaus teisių pakomitečius, skirtus visoms kaimyninėms šalims; pakartotinai ragina parlamentarus įsitraukti į šių pakomitečių posėdžių parengiamąją veiklą ir būti informuotais apie jų rezultatus; mano, kad pirmuose posėdžiuose, pvz., su Tunisu, turėtų būti siekiama pakomitečių veiklos tvarumo ir skatinamas partnerių tarpusavio pasitikėjimas; šie pakomitečiai, šiuo metu ypač Marokui skirtas pakomitetis, turėtų imtis rezultatų duodančios veiklos ir parengti atitinkamas gaires ir rodiklius šios veiklos pažangai ir konkretiems atvejams įvertinti; pabrėžia, kad diskusijos žmogaus teisių klausimais turėtų vykti ne tik pakomitečių lygmeniu, be to, atkreipia dėmesį į tai, kad šiuos klausimus reikia įtraukti į aukščiausio lygmens politinius dialogus ir užtikrinti su šia sritimi susijusios ES politikos darną, kad būtų sumažinta neatitiktis, susijusi su abiejų šalių pareiškimais spaudai dėl žmogaus teisių padėties; pritaria 2007 m. spalio 16 d. Tarybos sprendimams, susijusiems su būsimu ES ir Libijos pagrindų susitarimu, kuriame, inter alia, bus sprendžiami bendradarbiavimo ir žmogaus teisių klausimai;

84.   primena blogėjančią padėtį Sirijoje, kurioje režimo valdžios institucijos atsisako suteikti teisinį statusą žmogaus teisių gynimo grupėms ir kurioje šias grupes puldinėja saugumo tarnybų darbuotojai, o jų nariai įkalinami, kadangi neturi atitinkamo teisinio statuso; smerkia disidentų ir opozicinių partijų narių suėmimą ir ragina Tarybą ir Komisiją paraginti Sirijos vyriausybę paleisti į laisvę šiuo metu įkalintus žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus bei nepriklausomus advokatus ir panaikinti paskelbtą nepaprastąją padėtį;

85.   smerkia Baltarusijos valdžios institucijų priemones, kurių buvo imtasi prieš opoziciją; atkreipia dėmesį, kad šios priemonės tampa sistemingais veiksmais, dėl kurių opozicijos atstovai patiria pažeminimą ir netinkamą elgesį; kaip pavyzdį primena dabartinį Sacharovo premijos laureato Aleksandro Milinkievičiaus suėmimą; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungai nepavyko nulemti teigiamų politikos pokyčių, susijusių su žmogaus teisių srities reforma Baltarusijoje;

86.   išreiškia gilų susirūpinimą dėl katastrofiškos humanitarinės krizės Gazos ruože; ragina visas suinteresuotąsias šalis tvirtai laikytis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos; dar kartą patvirtina tai, ką teigė savo 2008 m. vasario 21 d. rezoliucijoje dėl padėties Gazos ruože(24);

87.   pritaria Tarybos ir Komisijos pastangoms 2008 m. gegužės mėn. surengti Europos Sąjungos ir Uzbekistano žmogaus teisių srities dialogo antrąjį raundą ir gerai vertina Komisijos pastangas galbūt Taškente surengti su šiuo dialogu susijusį pilietinės visuomenės seminarą dėl žiniasklaidos priemonių; dar kartą atkreipia dėmesį, kad žmogaus teisių srities dialogas ir atitinkami ekspertų posėdžiai dėl 2005 m. Andižano skerdynių patys savaime nėra pažangos rodiklis ir negali būti naudojami kaip argumentas sankcijoms panaikinti; pažymi, kad sankcijos Uzbekistanui buvo toliau taikomos dėl to, kad nebuvo įvykdytos dvi pagrindinės sankcijų panaikinimo sąlygos, t. y. reikalavimas atlikti Andižano skerdynių tarptautinį tyrimą ir pagerinti Uzbekistano žmogaus teisių padėtį; pritaria 2007 m. spalio 15–16 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadoms, apibrėžiančioms tam tikrus reikalavimus, kurie turi būti patenkinti per šešis mėnesius, kad vizų išdavimo ribojimai tebeliktų sustabdyti; ragina Tarybą ir Komisiją visapusiškai įvertinti tam tikrų vizų išdavimo ribojimų, kaip dalies Europos Sąjungos sankcijų Uzbekistanui, sustabdymo šešiems mėnesiams poveikį ir pakartotinai apsvarstyti šios šalies žmogaus teisių padėtį; smerkia tai, kad Uzbekistanas nesugebėjo pasiekti teigiamų poslinkių bent vienoje iš šių sričių; teigiamai vertina Žmogaus teisių pakomitečio darbą, susijusį su glaudžia žmogaus teisių padėties stebėsena kas šešis mėnesius, kad Tarybai nuolat būtų galima pateikti atitinkamas parlamentines padėties įvertinimo ataskaitas ir rekomendacijas dėl šios srities ES politikos įgyvendinimo; pasibaisėjęs dėl 2007 m. gruodžio 23 d. Uzbekistane įvykusių prezidento rinkimų, kurie, anot ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro, buvo "surengti griežtai kontroliuojamomis politinėmis sąlygomis, nesuteikiant erdvės tikrai opozicijai ir apskritai neatitiko daugelio ESBO reikalavimų, susijusių su demokratiniais rinkimais"; smerkia Marko Weilo, nepriklausomo Ilkhom teatro įkūrėjo ir meno vadovo, nužudyto 2007 m. rugsėjo 9 d. Taškente, ir žurnalisto bei Uzbekijos režimo kritiko Ališero Saipovo, nužudyto 2007 m. spalio 24 d. Kirgizijos mieste Ošoje, nužudymus; dar kartą pakartoja reikalavimą nedelsiant paleisti politinius kalinius(25);

88.   pritaria Tarybos siekiui pradėti dialogą dėl žmogaus teisių su likusiomis keturiomis Centrinės Azijos šalimis; ragina susieti šiuos dialogus su rezultatų duodančia veikla, kad jie visiškai atitiktų Europos Sąjungos gaires dėl žmogaus teisių dialogų su trečiosiomis šalimis, garantuojant, kad dialoguose dalyvautų pilietinė visuomenė ir Europos Parlamentas; ragina, kad šiems dialogams vykdyti būtų skirti tinkami ištekliai Tarybos ir Komisijos sekretoriatuose;

89.   pažymi, Turkijos ir ES įsipareigojimų, susijusių su derybomis dėl Turkijos stojimo, svarbą tebevykdomoms Turkijos žmogaus teisių srities reformoms;

90.   tikisi, kad nedelsiant bus nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenys, susiję su Benazir Bhutto nužudymu; pažymi, kad Pakistano žmogaus teisių padėtis per 2007 m. pablogėjo ir ypač iškilo pavojus teismų sistemos nepriklausomumui ir žiniasklaidos laisvei; šiuo atžvilgiu smerkia prieš Iftikhar Mohammad Choudhry, buvusį Pakistano Aukščiausiojo Teismo pirmininką, nukreiptą šmeižimo kampaniją, taip pat faktą, kad jis buvo nušalintas nuo pareigų ir laikomas namų arešto sąlygomis; ragina Tarybą ir Komisiją teikti paramą demokratiniam judėjimui, prasidėjusiam teismų sistemoje ir teisininkų sluoksniuose, visų pirma toliau kviesti atvykti kai kuriuos šių sluoksnių atstovus, įskaitant I. M. Choudhry; ragina grąžinti į ankstesnes pareigas visus nušalintus teisėjus; atkreipia dėmesį į priimtą naują valstybės strateginį dokumentą, skirtą Pakistanui, ir pritaria tam, kad į šį dokumentą įtrauktos nuostatos dėl konfliktų prevencijos ir žmogaus teisių; atkreipia dėmesį į pirmą bendros Pakistano ir Europos bendrijos komisijos posėdį, įvykusį 2007 m. gegužės 24 d. Islamabade, ir pabrėžia, kad klausimas dėl žmogaus teisių turėtų būti pagrindinis visų paskesnių posėdžių darbotvarkės klausimas;

Moterų lytinių organų žalojimas ir kita žalinga tradicinė praktika

91.   pabrėžia, kad dar daugiau pastangų, jog būtų panaikintas visų rūšių moterų lytinių organų žalojimas, reikėtų dėti ir vietiniu, ir politinių sprendimų priėmimo lygmenimis, kad būtų atkreiptas dėmesys į faktą, jog šio pobūdžio žalojimas yra nuostatų dėl lyčių ir žmogaus teisės į fizinį vientisumą pažeidimas;

92.   primygtinai reikalauja, kad visuose žmogaus teisių dialoguose būtų atvirai keliami klausimai dėl moterų teisių, ypač susiję su siekiu kovoti ir panaikinti bet kokios formos diskriminaciją ir prievartą prieš moteris ir mergaites, įskaitant pirmiausia nėštumo nutraukimą dėl nepageidaujamos vaiko lyties, visų rūšių žalingą tradicinę praktiką arba papročius, pvz., moterų lytinių organų žalojimą, ankstyvas arba priverstines vedybas, visų rūšių prekybą žmonėmis, smurtą namuose ir moterų žudymą, išnaudojimą darbo vietoje ir ekonominį išnaudojimą; be to, turėtų būti griežtai atmesti bet kokie atitinkamų šalių pasiteisinimai dėl įpročių, tradicijų arba religinių dalykų, kuriais būtų bandoma pateisinti žiaurų elgesį siekiant išvengti pareigų dėl tokio elgesio ir bet kokios veiklos, dėl kurios galėtų kilti pavojus moterų gyvybei, išgyvendinimo vykdymo;

93.   ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti išlyga dėl žmogaus teisių kovai su visų rūšių moterų lytinių organų žalojimu, t. y. spręsti prioritetinį su bendradarbiavimu su ES nepriklausančiomis valstybėmis, pirmiausia valstybėmis, su kuriomis Europos Sąjunga, remdamasi Kotonu susitarimo darbotvarke (šiuo metu pagal Europos partnerystės susitarimą), yra nustačiusi lengvatinius santykius, susijusį klausimą ir daryti joms spaudimą, kad būtų priimtos reikalingos teisės, administracinės, teismų ir prevencinės priemonės, kurios galutinai panaikintų šią praktiką;

94.   primena Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir pabrėžia, kad teisė į švietimą ir sveikatos apsaugą laikomos pagrindinėmis žmogaus teisėmis; yra įsitikinęs, kad sveikatos apsaugos programos, įskaitant apimančias lytinės sveikatos apsaugą, lyčių lygybės skatinimą, moters ir vaiko teisių užtikrinimą, turėtų būti įtrauktos į ES vystymosi ir žmogaus teisių politiką, ypač suvokiant smurto prieš silpnesniąją lytį mastą ir tai, kad moterys bei vaikai rizikuoja užsikrėsti ŽIV/AIDS arba tai, kad jiems nesuteikiama galimybė gauti informacijos, naudotis prevencinėmis priemonėmis ir (arba) gydymo paslaugomis; ragina Komisiją į savo vystymosi politiką, ypač į programas, kurios susijusios su prekyba, įtraukti aspektus, susijusius su pagrindinėmis darbo teisėmis ir tinkamu darbo laiku;

95.   ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares skatinti, kad visų pirma Afrikos Sąjungos valstybės narės ratifikuotų ir įgyvendintų Afrikos Sąjungos priimtą Protokolą dėl Afrikos moterų teisių;

96.   ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares stiprinti EIDHR ir užtikrinti, kad pakankamai lėšų būtų skirta priemonėms visų rūšių moterų lytinių organų žalojimui galutinai panaikinti;

Bendras Tarybos ir Komisijos veiklos, įskaitant dviejų Tarybai pirmininkavusių valstybių narių veiklą, įvertinimas

97.   smerkia karinės chuntos tebedaromus žmogaus teisių ir demokratijos pažeidimus Birmoje ir remia Europos Sąjungos įsipareigojimą siekti apibrėžtų tikslų, t. y. kad būtų surengtos visapusiškos aiškios trišalės karinio režimo, demokratinės opozicijos (1990 m. rinkimus laimėjusios Nacionalinės demokratijos lygos) ir etninių grupių derybos, kuriose būtų siekiama nacionalinio sutaikinimo, būtinos demokratinių permainų Birmoje prielaidos, ir kad būtų sudaryta teisėta, demokratiškai išrinkta civilinė vyriausybė, kuri gerbtų savo gyventojų žmogaus teises ir atkurtų įprastus santykius su tarptautine bendruomene; pritaria 2007 m. lapkričio mėn. Tarybos priimtai bendrajai pozicijai, kurioje atnaujintos galiojančios ir įtrauktos papildomos ribojamosios priemonės Birmai, tačiau apgailestauja, kad šios priemonės neapima ypatingos svarbos priemonių, pvz., energetikos sektorių, taip pat prieš karinį režimą nukreiptų finansų ir bankininkystės sričių sankcijų; šiuo atžvilgiu mano, kad kartu su ribojamosiomis priemonėmis turėtų būti teikiama nuolatinė parama pilietinei visuomenei, kadangi Birmos atveju to iki šiol nebuvo daroma; smerkia šiurkščius Birmos valdžios institucijų veiksmus prieš budistų vienuolių ir kitas taikias demonstracijas; smerkia tebesitęsiančius demokratijos aktyvistų ir žurnalistų areštus ir jų įkalinimą ir ragina Tarybą kaip svarbiausią klausimą JTŽTT posėdžiuose toliau nušviesti žmogaus teisių padėtį Birmoje, be to, toliau daryti spaudimą, kad Tomas Ojea Quintana, JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių klausimais Birmoje, galėtų atvykti vizito į šalį ir kad jis galėtų tęsti žmogaus teisių pažeidimų vertinimą; pritaria Piero Fassino, kaip Europos Sąjungos specialaus pasiuntinio Birmai, paskyrimui ir ragina Komisiją aktyviai remti Birmos demokratinį sąjūdį pagal EIDHR programą; smerkia 2008 m. vasario 14 d. įvykdytą Padoh Mahn Sha, Karen nacionalinės sąjungos (KNU) generalinio sekretoriaus, nužudymą jo namuose Tailande; ragina, kad būtų atliktas šios žmogžudystės aplinkybių tyrimas ir kad ES išreikštų pasipiktinimą kariniu režimu ir paragintų tinkamiau apsaugoti Tailande tremtyje gyvenančius Birmos demokratinio judėjimo lyderius; yra susirūpinęs tuo, kad ypač pažeidžiami pabėgėliai iš Birmos, patekę į Malaiziją, kurioje jie gali būti Malaizijos valdžios institucijų areštuoti, įkalinti, išplakti rykštėmis ir deportuoti; ragina Tarybą reikalauti, kad Malaizijos valdžios institucijos nutrauktų brutalius veiksmus prieš pabėgėlius, taip pat paraginti Jungtinių Tautų vyriausiąjį pabėgėlių komisarą užregistruoti visus pabėgėlius tam, kad būtų sudarytos tinkamesnės sąlygos jiems apsaugoti, ir skatinti, kad daugiau šalių sutiktų, jog į jas būtų perkelti Malaizijoje esantys pabėgėliai iš Birmos;

98.   ragina Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę daugiau dėmesio skirti susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų keliančioms šalims; pirmiausia ragina Tarybą visiškai įgyvendinti Europos Sąjungos gaires dėl žmogaus teisių gynėjų ir paskirti papildomų lėšų EIDHR projektams įgyvendinti, visų pirma skirtiems demokratijai Baltarusijoje, Birmoje, Kuboje, Eritrėjoje, Laose, Šiaurės Korėjoje, Uzbekistane, Vietname ir Zimbabvėje skatinti; mano, kad šių projektų parengimas ir įgyvendinimas neturėtų būti susietas su atitinkamų režimų sutikimu arba pasiryžimu bendradarbiauti;

99.   pritaria tam, kad pirmoji paskelbta Europos Sąjungos Kovos su prekyba žmonėmis diena būtų 2007 m. spalio 18 d., kurios metu būtų atkreiptas dėmesys į prekybą žmonėmis; pabrėžia ilgalaikį Europos Sąjungos įsipareigojimą išnaikinti šį reiškinį;

100.   remia Europos Sąjungos NVO žmogaus teisių forumą, kurį 2007 m. gruodžio mėn. Lisabonoje surengė Tarybai pirmininkaujanti Portugalija ir Komisija ir kuriame buvo svarstomi ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių klausimai; pritaria forumo parengtoms rekomendacijoms, kuriose dar kartą pabrėžtas žmogaus teisių nedalumas ir visuotinumas ir kuriose sugebėta susieti Europos Sąjungos išorės ir vidaus politikos krypčių aspektus; dėl to ragina Tarybą ir Komisiją dėti daugiau pastangų dabartiniam poveikio tvariam vystymuisi vertinimui, kurį atlieka Komisijos prekybos GD, ir tinkamai susieti jį su žmogaus teisių padėties vertinimu;

101.   remia ketvirtąjį Europos Sąjungos nacionalinių ryšių centrų tinklo posėdį, kuris buvo surengtas 2007 m. gegužės 7–8 d. Hagoje ir kuriame buvo nagrinėjami klausimai, susiję su asmenimis, vykdžiusiais genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui; atkreipia dėmesį į šio posėdžio dalį, kuri buvo skirta vien problemoms Ruandoje nagrinėti ir Europos šalių atliekamiems tyrimams, susijusiems su įtariamaisiais iš Ruandos; apgailestauja dėl prarastos galimybės Portugalijos pirmininkavimo Tarybai metu surengti penktą šio tinklo posėdį; primena Tarybai įsipareigojimą surengti po vieną tokį posėdį kiekvienos valstybės narės pirmininkavimo Tarybai metu;

102.   ragina Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę atkreipti dėmesį į Europos Sąjungos veiklos Darfūre stoką; pritaria Afrikos Sąjungos ir Jungtinių Tautų mišriųjų pajėgų operacijoms Darfūre (angl. UNAMID), kurioms 2007 m. liepos 31 d. vienbalsiai pritarta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1769 (2007 m.) ir kurios turėtų tapti mažu žingsneliu reikiama kryptimi; pažymi, kad 2007 m. gruodžio 31 d. UNAMID perėmė įgaliojimus iš Afrikos Sąjungos misijos Sudane (angl. AMIS) ir gavo pirminius įgaliojimus, kurie galios iki 2008 m. liepos 31 d.; tikisi, kad 7 000 kareivių turinčios AMIS pajėgos, iki šiol buvusios atsakingos už taiką regione, įsilies į naujų pajėgų gretas ir kad bus imtasi visų priemonių, įskaitant periodinį taikdarių skaičiaus patikrinimą, kurios užtikrintų, jog UNAMID įvykdys savo užduotis; primygtinai reikalauja, kad būtų kiek įmanoma greičiau įvykdyti veiksmai pagal TBT išduotus su Darfūru susijusius arešto orderius; pažymi, kad netinkamos priemonės, skirtos kovai su humanitarine katastrofa Darfūre, buvo viena iš priežasčių, dėl kurių pablogėjo politinė ir socialinė padėtis Čade; ragina imtis neatidėliotinų priemonių didesnei paramai šiai šaliai suteikti;

103.   išreiškia susirūpinimą dėl sukilėlių puolimo 2008 m. vasario mėn. pradžioje Čado sostinėje Ndžamenoje; pabrėžia, kad svarbu, jog ES didintų diplomatinį spaudimą ir siektų ugnies nutraukimo Čade, kad būtų apsaugoti civiliai gyventojai ir skatinamos taikos derybos, kurių tikslas – nacionalinis šalies sutaikinimas; smerkia Ndžamenoje po vasario mėn. perversmo bandymo Čado vyriausybės surengtą susidorojimą su politiniais oponentais; ragina Tarybą imtis visų reikiamų priemonių Čado politinės opozicijos laisvei užtikrinti; pabrėžia pavojingumą pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų krizės, kilusios Čado rytuose, kur 400 000 pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų įkurdinti 12 stovyklų, išdėstytų išilgai rytinės Čado sienos; pritaria tam, kad buvo sudaryta Europos Sąjungos pajėgų taikos palaikymo misija Čado Respublikoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje (EUFOR TCHAD/RCA), taip pat esminei šios misijos užduočiai apginti šiame krizių regione esančius pabėgėlius, šalies viduje perkeltus asmenis ir humanitarinių misijų darbuotojus;

104.   pritaria Jungtinių Tautų pradėtam darbui, kuriuo siekiama parengti bendrą elgsenos kodeksą, skirtą visų kategorijų darbuotojams, dalyvaujantiems taikos palaikymo misijose; pažymi, kad operatyvinių grupių veiklos plane numatyta, jog į visus elgsenos kodeksus būtų įtraukti šeši pagrindiniai Agentūrų nuolatinio komiteto apibrėžti principai, įskaitant lytinių santykių su jaunesniais nei 18 metų asmenimis draudimą, nepriklausomai nuo daugumos gyventojų amžiaus arba nuo atitinkamų vietos tradicijų; pritaria tam, kad šis elgsenos kodeksas jau taikomas visiems Jungtinių Tautų taikos palaikymo ir humanitarinių misijų darbuotojams; pritaria asmens elgesio kontrolės tarnybų įsteigimui prie Jungtinių Tautų misijų Burundyje, Dramblio Kaulo Krante, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Haityje, skirtų kaltinimams tirti ir pagalbai aukoms teikti; tikisi, kad Jungtinių Tautų misijos visiškai įgyvendins elgsenos kodekso nuostatas, įskaitant atitinkamas baudžiamąsias priemones darbuotojams, jei būtų įrodyta, kad jie prievartavo arba seksualiai išnaudojo vaikus;

105.   pritaria tam, kad Taryba rengia ir nuolat atnaujina su konkrečiomis problemomis susijusių "svarbių šalių" sąrašus, dėl kurių turėtų būti imtasi papildomų suderintų priemonių siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos gaires dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų, dėl mirties bausmės ("šalių, esančių tarp dviejų padėčių") ir dėl žmogaus teisių gynėjų padėties; pažymi, kad panašios priemonės numatytos ir naujų Europos Sąjungos gairių dėl vaiko teisių gynimo ir skatinimo įgyvendinimo strategijoje; ragina Tarybą ir Komisiją plačiau taikyti šią patirtį, kuri, inter alia, sudarytų sąlygas Europos Sąjungai veiksmingais demaršais, pareiškimais ir kitokiomis priemonėmis įgyvendinti Europos Sąjungos gaires dėl kankinimų; ragina Tarybą ir Komisiją, sudarant "svarbių šalių" sąrašus, pasitelkti Jungtinių Tautų specialiąsias procedūras ir atsižvelgti į Europos Parlamento rekomendacijas ir skubias rezoliucijas;

106.   dar kartą pakartoja reikalavimą, kad visose su žmogaus teisėmis ir demokratija susijusiose diskusijose su trečiosiomis šalimis, priemonėse, dokumentuose ir pranešimuose, įskaitant metinius pranešimus dėl žmogaus teisių būtinai būtų sprendžiamos diskriminacijos problemos, įskaitant etninių, nacionalinių ir kalbinių mažumų problemas, tikėjimo laisvės problemas, tarp jų netoleranciją bet kurios religijos atžvilgiu ir diskriminuojantį elgesį religinių mažumų atžvilgiu, diskriminaciją dėl kastos, vietos tautų teisių skatinimą ir gynimą, moterų teises, vaiko teises, vietos tautų teises, o taip pat neįgalių asmenų teises, žmonių su protine negalia bei įvairios seksualinės orientacijos asmenų teises; kur įmanoma, reikėtų tiek Europos Sąjungoje, tiek ir trečiosiose šalyse į tokią veiklą įtraukti jų organizacijas;

Komisijos išorės pagalbos programos ir EIDHR

107.   išreiškia susirūpinimą dėl akivaizdaus 2007 m. gruodžio mėn. Kenijoje surengtų prezidento rinkimų rezultatų suklastojimo, dėl kurio per šalį nuvilnijo smurto banga, ir ragina užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant saviraiškos laisvę, susirinkimų ir susivienijimų laisvę, taip pat užtikrinti, kad būtų surengti laisvi ir sąžiningi rinkimai; yra susirūpinęs tuo, kad kitą dieną po 2007 m. gruodžio mėn. rinkimų Kenijai buvo išmokėta ES parama; primygtinai ragina, kad ateityje išmokos vyriausybėms nebūtų mokamos praėjus tiek nedaug laiko nuo visuotinių rinkimų, ir ypač, kad šios išmokos nebūtų mokamos, kol nesulaukta ES rinkimų stebėjimo misijos ataskaitos; pabrėžia, atsižvelgdamas į taikos derybas, kad ypač svarbu, jog ES toliau remtų dabartines priemones, susijusias su siekiu įvesti Kenijoje veiksmingą, tvirtą ir demokratinę vyriausybės ir prezidento valdžią;

108.   pritaria tam, kad buvo parengta EIDHR – finansinė išorės pagalbos priemonė, skirta demokratijai ir žmogaus teisėms remti, ir kad 2007 m. ir 2008 m. programų dokumentuose buvo atsižvelgta į Parlamento apibrėžtus prioritetus;

109.   reikalauja visiško skaidrumo dėl pinigų, skirtų pagal EIDHR, panaudojimo ir projektų atrankos bei įvertinimo; ragina skelbti internete visus pasirinktus projektus, taikant atitinkamas gavėjo duomenų apsaugos priemones;

110.   pritaria naujam kartu su EIDHR pradėtam projektui, kuris sudaro sąlygas imtis skubių veiksmų žmogaus teisių gynėjams apsaugoti; ragina Komisiją greitai ir veiksmingai įgyvendinti šį projektą;

111.   siūlo, kad nuo 2009 m. būtų padidintas EIDHR biudžetas, visų pirma siekiant skirti papildomų lėšų sudėtingos padėties šalyse vykdomiems projektams, kuriuos tiesiogiai įgyvendina Komisijos delegacijos kartu su vietos pilietinės visuomenės organizacijomis, ir taip užtikrinti, kad visos šiuos projektus įgyvendinančios šalys galėtų pasinaudoti Bendrijos fondais;

112.   ragina Komisiją numatyti tinkamą centre ir delegacijose dirbančių darbuotojų, susijusių su EIDHR įgyvendinimu, skaičių, kad būtų atsižvelgta į naujos priemonės ypatumus ir problemas, t. y. užtikrinti, kad būtų pakankamai išteklių ir specialistų, galinčių spręsti keblius projektų, kuriems ši priemonė skirta, klausimus, sudaryti sąlygas pilietinės visuomenės atstovų, įgyvendinančių šiuos projektus, apsaugai ir atkreipti dėmesį į politinę įgyvendinamų uždavinių svarbą;

113.   ragina surengti tam tikrus žmogaus teisių ir demokratijos sričių mokymus, skirtus ES delegacijų trečiosiose šalyse visų lygių darbuotojams, visų pirma atsižvelgiant į projektus, vykdomus remiantis atitinkamomis gairėmis, ir ypatingą paramos žmogaus teisių gynėjams reikšmę; be to, ragina į kas dvejus metus rengiamus delegacijų vadovų mokymus įtraukti klausimą dėl žmogaus teisių, atsižvelgiant į naujus šios srities delegacijų uždavinius;

114.   ragina Komisiją užtikrinti Europos Sąjungos politinių prioritetų ir jos remiamų projektų ir programų, visų pirma dvišalių programų su trečiosiomis šalimis, darną; be to, ragina, kad būtų užtikrinta programų ir teminių priemonių darna ir kad šios priemonės būtų stiprinamos, kadangi tik jomis remdamasi Europos Sąjunga gali įgyvendinti projektus trečiosiose šalyse be šių šalių valdžios institucijų paramos;

115.   atkreipia dėmesį, kad 2007 m. Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijoms buvo skirta 23 proc. visų EIDHR lėšų (30,1 mln. EUR) ir kad dirbo 11 tokių misijų;

116.   atkreipia dėmesį, kad didelė dalis (50 proc.) viso projektams, kuriems 2007 m. EIDHR buvo skirtos lėšos, teikiamo finansavimo atiteko dideliems projektams, suskirstytiems pagal temą, ir tik maža dalis (24 proc.) atiteko konkrečiai šaliai skirtoms paramos programoms (atitinkančioms mažus projektus); atkreipia dėmesį, kad tik nedidelė dalis lėšų teko Azijos žemynui ir siūlo pakartotinai apsvarstyti klausimą dėl geografinės pusiausvyros įvedimo;

117.   pažymi, kad reikėtų imtis atsargumo priemonių skiriant lėšas tarptautinėms organizacijoms, pvz., TBT, kurių finansavimas susietas su valstybių narių teikiamais nustatytais įnašais, kadangi šis finansavimas tolygus dotavimui šalių, įpareigotų vykdyti atitinkamų organizacijų finansavimą; dėl šios priežasties kyla pavojus kitiems nuo EIDHR lėšų priklausomiems projektams ir institucijoms, pvz., NVO projektai ir paveldėjimo programa, taip pat Specialiojo teismo Siera Leonei plataus masto veiklai;

Parama rinkimams ir rinkimų stebėjimas

118.   su pasitenkinimu pažymi, kad ES vis labiau naudoja priemones, susijusias su parama rinkimams ir rinkimų stebėsena, demokratijai trečiosiose šalyse skatinti ir kad šios veiklos kokybė ir nepriklausomumas yra plačiai pripažinti;

119.   ragina atidžiai įvertinti šalių, kuriose turėtų vykti paramos rinkimams ir (arba) rinkimų stebėsenos misijos, atrankos kriterijus, be to, užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinio lygmens metodikos ir taisyklių, visų pirma apibrėžiančių šių misijų nepriklausomumą;

120.   mano, kad šioje pakopoje, atsižvelgiant į sukauptą patirtį, parama rinkimams ir rinkimų stebėsena turėtų tapti nuolatinio proceso dalimi, t. y. apimti paramą ikirinkiminei veiklai siekiant užtikrinti demokratiją ir žmogaus teises ir svarbiausia – paramą porinkiminei veiklai, kai remiamas demokratinis procesas ir atliekamas jo vertinimas, siekiant stiprinti teisinės valstybės principą, konsoliduojant demokratines institucijas, didinant politinį pliuralizmą, teismų nepriklausomumą ir pilietinės visuomenės vaidmenį;

121.   primena, kad porinkiminės priemonės – būtina sudėtinė EIDHR teisinio pagrindo dalis;

122.   ragina įvairaus lygio politiniuose dialoguose su trečiosiomis šalimis kelti su rinkimais, įskaitant priešrinkimines ir porinkimines priemones, susijusius klausimus, tinkamai derinant ES politikos kryptis ir pakartotinai pabrėžiant milžinišką žmogaus teisių ir demokratijos svarbą;

123.   be to, primena Tarybai ir Komisijai, kad demokratijos ir žmogaus teisių strategija turėtų būti pritaikyta kiekvienai šaliai atskirai (kai kurios valstybės narės tai jau daro), nes taip būtų užtikrinta vykdomų politikos krypčių darna, įskaitant per rinkimus;

124.   ragina Užsienio reikalų komitetą kritiškai įvertinti įvairių EIDHR priemonių įgyvendinimo rezultatus dar iki šios priemonės vidurio laikotarpio vertinimo;

Žmogaus teisių ir demokratijos išlygų įtraukimas į išorės susitarimus

125.   apgailestauja, kad žmogaus teisių ir demokratijos išlyga, esminis visų bendradarbiavimo ir partnerystės susitarimų su trečiosiomis šalimis elementas, vis dar nėra į juos konkrečiai įtraukta, kadangi stokojama ją įgyvendinti padėsiančių mechanizmų;

126.   šiuo atžvilgiu dar kartą atkreipia dėmesį į pasiūlymus, pateiktus anksčiau minėtoje 2006 m. vasario 14 d. Parlamento rezoliucijoje dėl žmogaus teisių ir demokratijos išlygos Europos Sąjungos susitarimuose; visų pirma pabrėžia, kad šios išlygos turėtų būti įtrauktos į visus ES, įskaitant sektorinius, susitarimus;

127.   ragina Tarybą ir Komisiją pasinaudoti tuo, kad baigiasi Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų su keletu kaimyninių šalių ir Rusija galiojimas, t. y. pasinaudoti derybomis dėl naujų susitarimų žmogaus teisių klausimams kelti tam, kad žmogaus teisės ir su jomis susijęs veiksmingas dialogas, įskaitant nuostatų įgyvendinimo stebėsenos mechanizmą, būtų įtraukti į būsimus susitarimus;

128.  128 ragina Komisiją įgyvendinant savo ES užsienio prekybos, investicijų ir vystymosi politiką užtikrinti, kad ES privačių bendrovių ekonominė veikla trečiosiose šalyse būtų suderinama su tarptautinėmis žmogaus teisių normomis, ypač susijusiomis su gamtos išteklių naudojimu ir tarptautiniu įsipareigojimu gauti išankstinį kompetentingą susijusių vietos bendruomenių ir vietos tautų sutikimą; mano, kad Parlamentas turėtų stebėti pažangą, daromą šioje srityje, ir apie ją pranešti;

129.   dar kartą pakartoja raginimą, kad žmogaus teisių išlyga turi būti įgyvendinta remiantis skaidresne šalių konsultavimosi procedūra, kurios metu būtų išsamiai nustatomi politiniai ir teisiniai mechanizmai, naudojami, jei dvišalį bendradarbiavimą raginama sustabdyti dėl nuolatinių ir (arba) sistemingų žmogaus teisių pažeidimų, nesilaikant tarptautinės teisės nuostatų; mano, kad išlygoje taip pat turėtų būti išsamiai apibrėžtas mechanizmas, leidžiantis laikinai sustabdyti bendradarbiavimo susitarimą, taip pat atitinkamas "perspėjimo mechanizmas";

130.   atkreipia dėmesį, kad 2007 m. Europos Sąjunga nesudarė susitarimų, kuriuose būtų numatyta žmogaus teisių išlyga;

131.   pritaria tam, kad Taryba ir Komisija 2007 m. panaikino pagal bendrųjų tarifų lengvatų sistemą (GSP) Baltarusijai suteiktas prekybos lengvatas, kadangi Baltarusijos vyriausybė nesugebėjo įgyvendinti 2004 m. TDO pateiktų rekomendacijų;

132.   mano, kad siekis užtikrinti veiksmingą demokratiją ir žmogaus teisių apsaugą ties išorinėmis ES sienomis turėtų tapti svarbiausiu ES žmogaus teisių politikos prioritetu; šiuo atžvilgiu ragina Tarybą ir Komisiją toliau konsoliduoti atitinkamas Europos kaimynystės politikos (EKP), strateginės partnerystės su Rusija, santykių su Turkija ir Vakarų Balkanų šalimis programų priemones, kad būtų galima veiksmingai pasinaudoti dabartinėmis regioninio bendradarbiavimo su šiais regionais programomis; pakartotinai pabrėžia, kad reikėtų kelti klausimus dėl žmogaus teisių pažeidimų atitinkamose vidaus konfliktų tebedraskomose šalyse, kadangi tai trukdo siekiui užtikrinti teisinės valstybės principą ir demokratiją ties dabartinėmis ES išorės sienomis;

Žmogaus teisių klausimų integravimas

133.   ragina Komisiją toliau atidžiai prižiūrėti, kaip teikiami GSP+ (bendrųjų tarifų lengvatų sistemos plius) privalumai šalims, kuriose dėl rimtų pilietinių ir politinių teisių pažeidimų arba kalinių darbo naudojimo pastebėta rimtų trūkumų taikant aštuntąją TDO konvenciją, susijusių su pagrindiniais darbo standartais; ragina Komisiją sukurti kriterijus, kada dėl priežasčių, susijusių su žmogaus teisėmis, galima atšaukti GSP;

134.   primena 1986 m. gruodžio 4 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 41/128, kurioje paskelbta Vystymosi teisės deklaracija, kurioje pabrėžiama, kad teisė į vystymąsi – neatsiejama žmogaus teisių dalis ir kad valstybės narės visų pirma įpareigotos sudaryti tinkamas sąlygas šiai teisei įgyvendinti, be to, turi imtis priemonių, kad būtų parengtos šią teisę įgyvendinti skatinančios tarptautinio vystymosi politikos krypčių nuostatos; ragina imtis priemonių, kurios leistų užtikrinti, jog tarptautinio vystymosi programos, skirtos šiai teisei įgyvendinti, būtų prieinamos žmonėms su negalia ir apimtų su jais susijusius klausimus, atsižvelgiant į JT Konvencijos dėl neįgalių asmenų teisių ir orumo apsaugos, kurią Europos bendrija pasirašė 2007 m. kovo 30 d., 32 straipsnio nuostatas;

135.   primena Tarybai jos įsipareigojimą įtraukti klausimus dėl žmogaus teisių į BUSP ir kitas ES politikos kryptis, kaip apibrėžta jos dokumente, kurį 2006 m. birželio 7 d. patvirtino Politikos ir saugumo komitetas; ragina toliau siekti pažangos įgyvendinant šiame dokumente pateiktas rekomendacijas; visų pirma primena Tarybai įsipareigojimą dėl regioninių darbo grupių, kurios apibrėžtų svarbiausius su žmogaus teisėmis susijusius klausimus, bendrų programų prioritetus ir įgyvendinimo kelius, taip pat sudarytų tinkamesnes keitimosi duomenimis su tarptautinėmis NVO ir žmogaus teisių gynėjais sąlygas;

136.   primena, kad reikėtų įvertinti, ar Europos Sąjungos 2008 m. biudžete neįgaliųjų klausimams spręsti numatytos lėšos, kaip Bendrijos parama, atitinka JT Konvencijos dėl neįgalių asmenų teisių ir orumo apsaugos 32 straipsnio nuostatas; ragina, kad šios biudžeto eilutės būtų tiksliai įgyvendintos ir jų būtų atidžiai laikomasi;

137.   ragina Tarybą padaryti viską, kad būtų įgyvendinta pagrindinė teisė į sveikatos priežiūrą, pvz., skausmo gydymą opioidiniais analgetikais, kadangi Tarptautinė narkotikų kontrolės valdyba paragino tarptautinę bendruomenę skatinti nuskausminamųjų vaistų skyrimą, kurį griežtai prižiūrėtų tarptautiniai ir nacionaliniai kontrolieriai, pvz., valstybių vyriausybės ir specialios Jungtinių Tautų agentūros, ypač neturtingose šalyse, nes daugiau kaip 150 šalių pacientai nepakankamai gydomi; ragina Tarybą ir Komisiją siekti, kad visos šalys galėtų tapti PSO narėmis, kaip apibrėžta jos įstatų 3 straipsnyje, kad PSO programos taptų veiksmingesnės ir visapusiškesnės;

138.   besąlygiškai smerkia visas vaikų išnaudojimo formas – tiek seksualinį išnaudojimą, įskaitant vaikų pornografiją ir sekso turizmą, tiek ir priverstinį darbą bei visų rūšių prekybą žmonėmis; ragina Komisiją ir valstybes nares rimta socialine ir žmogaus teisių problema pripažinti tūkstančius gatvės ir elgetauti verčiamų vaikų ir imtis priemonių šiai problemai spręsti, taip pat ragina valstybes nares įvesti sankcijas asmenims, atsakingiems už vaikų žeminimą ir jų vertimą elgetauti;

139.   ragina Komisiją toliau skatinti Europos ir vietos įmonių socialinę atsakomybę; prašo Tarybą pranešti Parlamentui, kai iš JT specialiojo įgaliotinio įmonių ir žmogaus teisėms gaunama informacija, kurioje aiškiau išdėstomi tarptautinių bendrovių ir kitų verslo įmonių atsakomybės ir atskaitingumo už žmogaus teises standartai;

140.   pripažįsta, kad imigracijos politika tapo ES vidaus ir išorės politikos darbotvarkės prioritetu ir kad ES bandė susieti imigracijos ir plėtros sritis ir užtikrinti pagarbą pagrindinėms imigrantų teisėms; vis dėlto teigia, kad tikrovė prieštarauja numatytiems ketinimams; pabrėžia, kad nelegalių imigrantų readmisijos susitarimai turi būti sudaromi su trečiosiomis šalimis, turinčiomis teisinę ir institucinę bazę, skirtą jų piliečių readmisijos priežiūrai ir teisėms užtikrinti; pabrėžia, kad įgyvendinant tokius susitarimus dėl readmisijos turi būti visiškai laikomasi negrąžinimo principo ir užtikrinama galimybė pasinaudoti sąžininga prieglobsčio prašymo procedūra; ragina veiksmingai prižiūrėti, kaip elgiamasi su asmenimis, sugrąžintais pagal susitarimus dėl readmisijos, ypač esant "grandininio" grąžinimo tikimybei;

141.   ragina Tarybą užtikrinti faktinę pagarbą pagrindinėms pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir migrantų teisėms, kai plečiamas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis imigracijos ir prieglobsčio suteikimo klausimais; pabrėžia, kad žmogaus teisių srities pažangos stebėsenai visų pirma turėtų būti taikomos Europos kaimynystės politikos (EKP) priemonės; ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad įgyvendinant bendradarbiavimo politikos kryptis, susijusias su kova su nelegalia imigracija, daugiausia dėmesio būtų skirta tam, kad trečiųjų šalių policija ir teismai gerbtų žmogaus teises, be to, ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad parama nebūtų teikiama policijos ir teismo organams šalių, kurios nuolat šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises ir (arba) nepateikia ataskaitų apie atitinkamų lėšų panaudojimo būdus;

142.   ragina Tarybą ir Komisiją tarptautiniu lygmeniu įgyvendinti Europos Sąjungos kovos su persekiojimu ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės iniciatyvas, pvz., skatinti, kad Jungtinių Tautų lygmeniu būtų priimta atitinkama rezoliucija, ir teikti paramą NVO bei kitoms suinteresuotosioms šalims, propaguojančioms lygybės ir nediskriminavimo principus; smerkia tai, kad daug šalių pripažino homoseksualumą nusikaltimu, kad Iranas, Saudo Arabija, Jemenas, Mauritanija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir kai kurios Nigerijos dalys už homoseksualią veiklą baudžia mirtimi, kad 77 šalyse galioja įstatymai, suteikiantys valdžios institucijoms teisę traukti baudžiamojon atsakomybėn ir įkalinti asmenis už lytinius santykius su tos pačios lyties atstovais ir kad keliose šalyse, pvz., Pakistane, Bangladeše, Ugandoje, Kenijoje, Tanzanijoje, Zambijoje, Malavyje, Nigeryje, Burkina Fase, Siera Leonėje, Malaizijoje ir Indijoje (kurioje šiuo metu pakartotinai svarstomos baudžiamojo kodekso nuostatos), galioja įstatymai, pagal kuriuos už šią veiką gresia įkalinimas nuo 10 metų iki gyvos galvos; visiškai pritaria Yogyakartos principams dėl tarptautinių žmogaus teisių principų taikymo seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės atžvilgiais; ragina valstybes nares suteikti prieglobstį asmenims, kuriems kilmės šalyse kyla persekiojimo dėl jų seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės pavojus;

143.   ragina Tarybą ir Komisiją, atsižvelgiant į 2009 m. planuojamą surengti Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (angl. UNODC) tarnybinį posėdį, užtikrinti, kad finansuojant agentūras, susijusias su kova su nelegaliais narkotikais, parama tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų teikiama valdžios institucijoms šalių, kurios nuolat šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises arba baudžia mirtimi už veiką, susijusią su narkotikais; taip pat ragina būsimajai Jungtinių Tautų Narkotinių medžiagų komisijos sesijai parengti dokumentą, kuriame būtų plačiai ir smulkiai išdėstyta geroji patirtis, kurią Europos Sąjungos valstybės narės taiko politikos kryptims, susijusioms su žmogaus teisių ir narkotikų sritimis;

144.   dar kartą pakartoja, kaip svarbu, kad ES vidaus politikoje būtų skatinama laikytis tarptautinių žmogaus teises reglamentuojančių teisės aktų ir kad valstybių narių priimami teisės aktai, inter alia, būtų suderinti su Ženevos konvencijų ir jos papildomų protokolų , Konvencijos prieš kankinimą, Konvencijos dėl genocido ir Romos statuto reikalavimais; džiaugiasi pažanga, pasiekta kai kuriose valstybėse narėse įgyvendinant visuotinį teisingumą; siekdamas tinkamiau suderinti vidaus ir išorės politikos kryptis ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares kuriant ES bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę atsižvelgti į nuostatą dėl kovos su sunkių tarptautinių nusikaltimų nebaudžiamumu;

145.   dar kartą reiškia susirūpinimą dėl interneto turinį ribojančių priemonių (nesvarbu, ar jos taikomos siunčiamai ar gaunamai informacijai), kurias taiko atitinkamos vyriausybės ir kurios nevisiškai atitinka saviraiškos laisvės principą; šiuo atžvilgiu ragina Tarybą ir Komisiją parengti Bendrijos taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis, t. y. dėl prekybos programine, technine įranga ir panašiomis prekėmis, tarnaujančioms išimtinai tam, kad būtų galima vykdyti bendrojo pobūdžio kontrolę ir apriboti galimybes naudotis internetu būdais, neatitinkančiais saviraiškos laisvės principo, taip pat dėl šių prekių, išskyrus prekes, išimtinai skirtas vaikų apsaugai, importo ir eksporto; mano, kad tokios pat draudžiamosios taisyklės dėl prekybos kontrolės ir (arba) karinėmis technologijomis turėtų būti taikomos ir šalims, kurios sistemingai pažeidžia žmogaus teises; taip pat ragina parengti konkrečias priemones, kad Europos bendrovės negalėtų pateikti šioms šalims asmens duomenų, kurie galėtų būti panaudoti žmogaus teisėms, ypač saviraiškos laisvei, pažeisti;

Europos Parlamento vaidmens žmogaus teisių srityje veiksmingumas

146.   ragina Tarybą dalyvauti diskusijose dėl rezoliucijų skubiais atvejais, kai pažeidžiama žmogaus teisės, demokratijos ir teisinės valstybės principai, ir reikalauja, kad Žmogaus teisių pakomitetis imtųsi konstruktyvesnio vaidmens kuriant darnius ir skaidrius neatidėliotinų klausimų atrankos kriterijus;

147.   rekomenduoja išversti rezoliucijas ir kitus pagrindinius dokumentus dėl žmogaus teisių į atitinkamų šalių kalbas, ypač į tas, kurių vartojimo nepripažįsta valdžios institucijos, kaltos dėl žmogaus teisių pažeidimo;

148.   labai apgailestauja dėl Birmos ir Kubos valdžios institucijų neigiamo atsakymo į Parlamento prašymą duoti sutikimą nusiųsti delegaciją aplankyti ankstesnių A. Sacharovo premijos laureatų; mano, kad Parlamentas turėtų palengvinti A. Sacharovo premijos laureatų tinklo sukūrimą, taip pat rengti su jais reguliarius susitikimus Parlamente;

149.   griežtai smerkia sistemingą smurtą ir pasikartojančius puldinėjimus, kuriuos patiria Sacharovo premijos laureatės Damas de Blanco (Moterys baltais drabužiais), kai dalyvauja taikiose demonstracijose ir reikalauja paleisti jų gimines, įkalintus Kuboje daugiau nei penkerius metus; ragina Parlamento pirmininką dar kartą pakartoti Kubos valdžios institucijoms savo prašymą, kad 2002 m. A. Sacharovo premijos laureatui Oswaldo Payá, atsižvelgiant į jam pratęstą Europos institucijų kvietimo galiojimo laiką, būtų leista atvykti į institucijas asmeniškai ir paaiškinti dabartinę politinę padėtį Kuboje; toliau ragina Parlamento pirmininką išreikšti Kubos valdžios institucijoms tvirtą Parlamento norą ir pasiryžimą ateinančiomis savaitėmis sutikti Damas de Blanco vienoje iš Parlamento darbo vietų, kad būtų galima joms oficialiai įteikti 2005 m. A. Sacharovo premiją;

150.   primena Parlamento delegacijoms, kad jos vizitų į trečiąsias šalis darbotvarkėje visuomet numatytų tarpparlamentines diskusijas dėl žmogaus teisių padėties;

151.   pritaria savo Laikinojo komiteto tariamam CŽV vykdytam kalinių gabenimui ir neteisėtam kalinimui Europos šalyse tirti veiklai ir Komiteto pranešimui, pagal kurį 2007 m. vasario 14 d. Parlamentas priėmė atitinkamą rezoliuciją(26); ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares kartu dirbti visais lygmenimis, kad dabar ir ateityje būtų išaiškinta ir pasmerkta asmenų ypatingojo perdavimo praktika; atsižvelgdamas į tai ragina (kaip nuspręsta 2007 m. rugsėjo mėn. plenariniame posėdyje) Komisiją pateikti Parlamentui pranešimą dėl atsakymų, gautų į jo 2007 m. liepos 23 d. laišką Lenkijos ir Rumunijos vyriausybėms, kuriame buvo prašoma pateikti išsamią informaciją apie šiose šalyse atliktų atitinkamų tyrimų išvadas, taip pat dėl visoms ES valstybėms narėms išsiųstos klausimų anketos, susijusios su teisės aktų dėl kovos su terorizmu rengimu, rezultatų;

o
o   o

152.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinėms Tautoms, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir šioje rezoliucijoje minėtų šalių ir teritorijų vyriausybėms.

(1) Tarybos dokumentas 13288/1/07. (2) Nuorodas į visus susijusius pagrindinius tekstus rasite Užsienio reikalų komiteto pranešimo A6-0128/2007 III priedo lentelėje. (3) OL C 379, 1998 12 7, p. 265; OL C 262, 2001 9 18, p. 262; OL C 293 E, 2002 11 28, p. 88; OL C 271 E, 2003 11 12, p. 576. (4) OL C 311, 2005 12 9, p. 1. (5) OL C 303, 2007 12 14, p. 1. (6) OL L 317, 2000 12 15, p. 3; OL L 209, 2005 8 11, p. 27. (7) OL L 386, 2006 12 29, p. 1. (8) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0235. (9) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0065. (10) OL C 290 E, 2006 11 29, p. 107. (11) OL C 250 E, 2007 10 25, p. 91. (12) OL C 74 E, 2008 3 20, p. 775. (13) OL C 77 E, 2002 3 28, p. 126. (14) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0381. (15) OL C 303 E, 2006 12 13, p. 879. (16) OL C 327, 2005 12 23, p. 4. (17) 2007 m. birželio mėn. duomenys. (18) Dalyvavo daugiau nei 140 pilietinės visuomenės atstovų ir 138 šalys (iš kurių 94 pasirašė Oslo deklaraciją arba pritarė Oslo procesui). (19) OL L 150, 2003 6 18, p. 67. (20) 2008 m. kovo 13 d. duomenimis 87 valstybės dar nebuvo ratifikavusios Romos statuto: Alžyras, Angola, Armėnija, Azerbaidžanas, Bahamos, Bahreinas, Bangladešas, Baltarusija, Butanas, Brunėjus, Kamerūnas, Žaliasis Kyšulys, Čilė, Kinija, Dramblio Kaulo Krantas, Kuba, Čekijos Respublika, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika, Egiptas, Salvadoras, Pusiaujo Gvinėja, Eritrėja, Etiopija, Grenada, Gvatemala, Bisau Gvinėja, Haitis, Indija, Indonezija, Iranas, Irakas, Izraelis, Jamaika, Kazachstanas, Kiribatis, Kuveitas, Kirgizstanas, Laosas, Libanas, Libija, Madagaskaras, Malaizija, Maldyvai, Mauritanija, Mikronezijos Federacinės Valstijos, Moldova, Monakas, Marokas, Mozambikas, Mianmaras/Birma, Nepalas, Nikaragva, Omanas, Pakistanas, Palau, Papua Naujoji Gvinėja, Filipinai, Kataras, Rusijos Federacija, Ruanda, Sent Lusija, San Tomė ir Prinsipė, Saudo Arabija, Seišeliai, Singapūras, Saliamono Salos, Somalis, Šri Lanka, Sudanas, Surinamas, Svazilandas, Sirija, Tailandas, Togas, Tonga, Tunisas, Turkija, Turkmėnistanas, Tuvalu, Ukraina, Jungtiniai Arabų Emyratai, Jungtinės Amerikos Valstijos, Uzbekistanas, Vanuatu, Vietnamas, Jemenas, Zimbabvė. (21) 2008 m. sausio 10 d. duomenimis, Protokolą Nr. 13 pasirašė, bet jo neratifikavo Italija, Latvija, Lenkija ir Ispanija. (22) Pasirašiusios šalys (2007 m. gruodžio mėn. duomenimis): Austrija, Belgija, Kipras, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Italija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Portugalija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija. Konvenciją ratifikavo tik dvi šalys – Albanija ir Argentina, o kad Konvencija įsigaliotų, ją turi ratifikuoti 20 šalių). (23) Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinio protokolo dėl prekybos vaikais, vaikų prostitucijos ir pornografijos (2007 m. lapkričio mėn. duomenimis) neratifikavo šios šalys: Čekijos Respublika, Suomija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Liuksemburgas, Malta, Jungtinė Karalystė.Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinio protokolo dėl vaikų ginkluotuose konfliktuose (2007 m. spalio mėn. duomenimis) neratifikavo šios šalys: Estija, Graikija, Vengrija, Nyderlandai; Kipras šio protokolo ir nepasirašė, ir neratifikavo. (24) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0064. (25) Visų pirma Mutabar Tadžibajevą, smurto naudojimo nepripažįstančios žmogaus teisių organizacijos "Plammenoje Serdtse" pirmininkę, ir 9 žmogaus teisių gynėjus: Nosimą Isakovą, Norboi Choldžigitovą, Abdusattorą Irzajevą, Habibullą Okpulatovą, Azamą Farmonovą, Ališerą Karamatovą, Mamaradžabą Nazarovą, Dilmuradą Muchitdinovą ir Rasulą Chudainazarovą. (26) OL C 287 E, 2007 11 29, p. 309.