Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo tarp EB ir Izraelio protokolas siekiant atsižvelgti į Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą į ES ***
190k
31k
2008 m. vasario 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės protokolo sudarymo siekiant atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą (15061/2007 – COM(2007)0464 – C6-0445/2007 – 2007/0165(AVC))
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2007)0464),
– atsižvelgdamas į Tarybos dokumento tekstą (15061/2007),
– atsižvelgdamas į Tarybos pateiktą prašymą duoti pritarimą pagal EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą kartu su 310 straipsniu ir 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antru sakiniu (C6-0445/2007),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnį, 83 straipsnio 7 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A6-0025/2008),
1. duoda pritarimą protokolo sudarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, taip pat valstybių narių ir Izraelio Valstybės vyriausybėms bei parlamentams.
Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo tarp EB ir Egipto protokolas siekiant atsižvelgti į Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą į ES ***
190k
32k
2008 m. vasario 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Egipto Arabų Respublikos protokolo sudarymo siekiant atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą (13199/2007 – COM(2007)0487 – C6-0438/2007 – 2007/0180(AVC))
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2007)0487),
– atsižvelgdamas į Tarybos dokumento tekstą (13199/2007),
– atsižvelgdamas į Tarybos pateiktą prašymą duoti pritarimą pagal EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą kartu su 310 straipsniu ir 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antru sakiniu (C6-0438/2007),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnį, 83 straipsnio 7 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A6-0026/2008),
1. duoda pritarimą protokolo sudarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, taip pat valstybių narių ir Egipto Arabų Respublikos vyriausybėms bei parlamentams.
2008 m. vasario 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2004/40/EB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams (aštuonioliktoji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (COM(2007)0669 – C6-0394/2007 – 2007/0230(COD))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0669),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 137 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0394/2007),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 43 straipsnio 1 dalį,
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A6-0012/2008),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
Ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių apšvietimo ir šviesos signalų įtaisų sumontavimas (kodifikuota redakcija) ***I
194k
34k
2008 m. vasario 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, susijusios su ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių apšvietimu ir šviesos signalų įtaisų sumontavimu (kodifikuota redakcija) (COM(2007)0192 – C6-0108/2007 – 2007/0066(COD))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0192),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0108/2007),
– atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0022/2008),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui, suderintam su konsultacinės darbo grupės, kurią sudaro atitinkamų Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų atstovai, rekomendacijomis;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų identifikavimo lentelės ir įrašai (kodifikuota redakcija) ***I
194k
31k
2008 m. vasario 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų identifikavimo lentelių, įrašų, tų lentelių tvirtinimo vietos ir būdų (kodifikuota redakcija) (COM(2007)0344 – C6-0193/2007 – 2007/0119(COD))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0344),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į EB sutarties 95 straipsnį, pagal kurį Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0193/2007),
– atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0016/2008),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui, suderintam su konsultacinės darbo grupės, kurią sudaro atitinkamų Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų atstovai, rekomendacijomis;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų galinio registracinio numerio ženklo žibintai (kodifikuota redakcija) ***I
193k
31k
2008 m. vasario 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų galinio registracinio numerio ženklo žibintų (kodifikuota redakcija) (COM(2007)0451 – C6-0252/2007 – 2007/0162(COD))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0451),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0252/2007),
– atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0017/2008),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui, suderintam su konsultacinės darbo grupės, kurią sudaro atitinkamų Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų atstovai, rekomendacijomis;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
Žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių keliamų radijo trukdžių slopinimas (kodifikuota redakcija) ***I
194k
31k
2008 m. vasario 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių keliamų radijo trukdžių slopinimo (elektromagnetinio suderinamumo) (kodifikuota redakcija) (COM(2007)0462 – C6-0256/2007 – 2007/0166(COD))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0462),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į EB sutarties 95 straipsnį, pagal kurį Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0256/2007),
– atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0018/2008),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui, suderintam su konsultacinės darbo grupės, kurią sudaro atitinkamų Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų atstovai, rekomendacijomis;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
Ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių keliamo triukšmo lygis (kodifikuota redakcija) ***I
195k
31k
2008 m. vasario 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių vairuotoją veikiančio triukšmo lygio (kodifikuota versija) (COM(2007)0588 – C6-0344/2007 – 2007/0205(COD))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0588),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į EB sutarties 95 straipsnį, pagal kurį Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0344/2007),
– atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0019/2008),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui, suderintam su konsultacinės darbo grupės, kurią sudaro atitinkamų Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų atstovai, rekomendacijomis;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
Europos aplinkos agentūra bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklas (kodifikuota redakcija) ***I
194k
31k
2008 m. vasario 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo įkūrimo (kodifikuota redakcija) (COM(2007)0667 – C6-0397/2007 – 2007/0235(COD))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0667),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir į EB sutarties 175 straipsnį, pagal kurį Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0397/2007),
– atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0020/2008),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui, suderintam su konsultacinės darbo grupės, kurią sudaro atitinkamų Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų atstovai, rekomendacijomis;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
2008 m. vasario 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų (kodifikuota redakcija) (COM(2007)0587 – C6-0392/2007 – 2007/0206(CNS))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2007)0587),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 93 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0392/2007),
– atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0021/2008),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui, suderintam su konsultacinės darbo grupės, kurią sudaro atitinkamų Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų atstovai, rekomendacijomis;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
EB ir Šveicarijos susitarimas dėl Bendrijos programos MEDIA 2007 *
194k
31k
2008 m. vasario 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo vaizdo ir garso srityje, nustatančio Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimo Bendrijos programoje MEDIA 2007 sąlygas ir reikalavimus, ir baigiamojo akto pasirašymo (COM(2007)0477 – C6-0328/2007 – 2007/0171(CNS))
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2007)0477),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 150 straipsnio 4 dalį ir 157 straipsnio 3 dalį bei 300 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,
– atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0328/2007),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A6-0512/2007),
1. pritaria susitarimo sudarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms ir Šveicarijos Konfederacijai.
Prašymas ginti Claudio Favos imunitetą
257k
32k
2008 m. vasario 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl prašymo ginti Claudio Favos imunitetą ir privilegijas (2007/2155(IMM))
– atsižvelgdamas į Claudio Favos prašymą ginti jo imunitetą Marsalos teisme C. Favai pareikšto civilinio ieškinio atveju, pateiktą 2007 m. gegužės 29 d. ir paskelbtą per 2007 m. birželio 6 d. plenarinį posėdį,
– susipažinęs su Claudio Favos paaiškinimais, pateiktais pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 9 bei 10 straipsnius ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų, remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, 6 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d. ir 1986 m. liepos 10 d. sprendimus(1),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0007/2008),
1. nusprendžia ginti Claudio Favos imunitetą ir privilegijas;
2. paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą susijusioms Italijos Respublikos institucijoms.
– atsižvelgdamas į Witoldo Tomczako prašymą ginti jo imunitetą Lenkijos Ostrów Wielkopolski rajono teisme vykstančiame baudžiamajame procese, pateiktą 2007 m. gegužės 21 d. ir paskelbtą per 2007 m. gegužės 24 d. plenarinį posėdį,
– 2007 m. spalio 4 d. susipažinęs su Witoldo Tomczako paaiškinimais, pateiktais pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 8, 9 bei 10 straipsnius ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų, remiantis tiesiogine visuotine balsavimo teise, 6 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d. ir 1986 m. liepos 10 d. sprendimus(1),
– atsižvelgdamas į Lenkijos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0008/2008),
A. kadangi Witold Tomczak į Seimo (Lenkijos Parlamento žemieji rūmai) narius išrinktas 1997 m. rugsėjo 21 d. ir 2001 m. rugsėjo 23 d.; kadangi 2003 m. balandžio 16 d. pasirašius Stojimo sutartį jis tapo stebėtoju; kadangi jis buvo Europos Parlamento narys nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. liepos 19 d.; kadangi jis buvo išrinktas į Europos Parlamentą 2004 m. birželio 13 d., o jo Seimo nario kadencija baigėsi 2004 m. birželio 16 d.;
B. kadangi Witold Tomczak kaltinamas tuo, kad 1999 m. birželio 26 d. Ostrów Wielkopolski mieste įžeidė du tarnybines pareigas einančius policijos pareigūnus ir todėl pažeidė Lenkijos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalį; kadangi po to, kai Witold Tomczak keletą kartų neatvyko į teismo posėdžius, Ostrów Wielkopolski rajono teismas, remdamasis Lenkijos baudžiamojo proceso kodekso 377 straipsnio 3 dalimi, 2005 m. sausio 10 d. nusprendė nagrinėti bylą kaltinamajam nedalyvaujant;
C. kadangi pagal 2004 m. sausio 23 d. Europos Parlamento rinkimų įstatymo 9 straipsnį "Teisę kandidatuoti į Lenkijos Respublikoje renkamus Europos Parlamento narius, turi asmuo, [...] kuris nebuvo pripažintas kaltu dėl tyčinės nusikalstamos veikos padarymo ir kurio atžvilgiu nebuvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas pateikus oficialius kaltinimus..."; kadangi šio įstatymo 142 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad "Europos Parlamento nario mandatas prarandamas, jei netenkama teisės kandidatuoti"; kadangi tokios nuostatos nenumatytos 2001 m. balandžio 12 d. Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato rinkimų įstatyme;
D. kadangi Witold Tomczak anksčiau (2005 m. balandžio 29 d.) prašė Europos Parlamento ginti jo imunitetą vykstant šiam baudžiamajam procesui; kadangi Europos Parlamentas 2006 m. balandžio 4 d. sesijos metu nusprendė neginti Witoldo Tomczako imuniteto, neatsižvelgdamas į Witoldo Tomczako prieš plenarinį posėdį išsiųstą laišką, kuriame jis išreiškė norą, kad jo imunitetas nebebūtų ginamas;
E. kadangi Witold Tomczak teigia, kad šią bylą nagrinėjantis teisėjas neobjektyvus ir kad dėl galimybės nagrinėti bylą jam, kaip kaltinamajam, nedalyvaujant pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas;
F. kadangi Witold Tomczak skundžiasi, kad rajono teismas neleidžia jam susipažinti su bylos medžiaga ir kad jam iškeltos baudžiamosios bylos nagrinėjimas vyksta šališkai, nes jis apskundė vietos policijos ir prokuratūros veiksmų teisėtumą;
G. kadangi, remiantis gauta informacija, Witoldui Tomczakui Parlamento nario imunitetas netaikomas, kai kalbama apie kaltinimus, dėl kurių buvo kreiptasi į Europos Parlamento pirmininką.
1. nusprendžia neginti Witoldo Tomczako imuniteto ir privilegijų.
Byla 101/63, Wagner prieš Fohrmann ir Krier, 1964 m. Rink. p. 383 ir byla 149/85, Wybot prieš Faure ir kiti, 1986 m. Rink. p. 2391.
Bendrijos muitinės kodeksas ***II
263k
33k
2008 m. vasario 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (Modernizuotas muitinės kodeksas) (11272/6/2007 – C6-0354/2007 – 2005/0246(COD))
– atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (11272/6/2007 – C6-0354/2007)(1),
– atsižvelgdamas į savo poziciją dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2005)0608) per pirmąjį svarstymą(2),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A6-0011/2008),
1. pritaria bendrajai pozicijai;
2. pažymi, kad aktas priimtas remiantis bendrąja pozicija;
3. paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal EB sutarties 254 straipsnio 1 dalį;
4. paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
2008 m. vasario 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (COM(2006)0866 – C6-0033/2007 – 2006/0290 (COD))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM (2006)0866),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 135 bei 280 straipsnius, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0033/2007),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą bei į Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę (A6-0488/2007),
1. pritaria iš dalies pakeistam Komisijos pasiūlymui;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. vasario 19 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2008, iš dalies keičiantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. .../2008.)
Skaidrumas finansų srityje
320k
98k
2008 m. vasario 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl skaidrumo finansų srityje (2007/2141(INI))
– atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą dėl Europos skaidrumo iniciatyvos (COM(2006)0194),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl tolesnių veiksmų dėl žaliosios knygos "Europos skaidrumo iniciatyva" (COM(2007)0127),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 255 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto ataskaitą (A6-0010/2008),
A. kadangi dėl skaidrumo piliečiai gali artimiau dalyvauti sprendimų priėmimo procese ir kadangi skaidrumu užtikrinama, kad ES institucijų veikla būtų labiau teisėta ir veiksmingesnė bei šios institucijos demokratinėje sistemoje būtų labiau atskaitingos savo piliečiams,
B. kadangi skaidrumas padeda stiprinti demokratijos principus ir pagarbą pagrindinėms teisėms, kaip nurodyta ES sutarties 6 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,
C. kadangi dėl didesnio skaidrumo ES institucijose didėtų visuomenės supratimas apie tai, kaip iš naudojami ES fondai, taip pat gerėtų galimybės įvertinti ES išlaidų efektyvumą,
Informacijos apie lėšų iš ES fondų gavėjus atskleidimas (praktinis įgyvendinimas)
1. primena, kad 2006 m. gruodžio 13 d. iš dalies pakeisto Finansinio reglamento(1) 30 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje skaidrumo principo išlaidų kategorijoje numatoma, kad:"
Komisija tinkamu būdu pateikia informaciją apie lėšų iš jos valdomo biudžeto gavėjus, kai biudžetas vykdomas centralizuotu būdu ir tiesiogiai jos departamentų, bei informaciją apie lėšų, kurias suteikia subjektai, kuriems biudžeto vykdymo užduotys pavestos taikant kitus valdymo būdus, gavėjus
"
2. mano, kad skaidrumas labai priklauso nuo to, ar apie gavėjus pateikiama informacija lengvai prieinama, patikima ir tinkama siekiant atlikti tolesnį tyrimą, lyginimą ir vertinimą, dėl to taip pat mano, kad vykdant Finansiniame reglamente minimą sąlygą "tinkamu būdu", reikėtų tinkamai atsižvelgti į šiuos poreikius;
Centralizuotu būdu valdomi ES fondai
3. primena, kad informaciją apie 20 proc. ES lėšų, kurias tiesiogiai ir centralizuotu būdu valdo Komisija, įskaitant informaciją apie gavėjus (dotacijos ir viešieji pirkimai), galima patikrinti dviejuose tinklalapiuose:
4. prašo Komisijos visuose su ES biudžetu susijusiuose dokumentuose ir (arba) projektuose ir programose, už kurias atsakinga Komisija, aiškiai nurodyti dviejų tinklaviečių, kuriose pateikiama informacija apie tiesiogiai ir centralizuotu būdu Komisijos valdomų ES fondų lėšų gavėjus, adresus;
Bendrai, decentralizuotai ar jungtiniu būdu valdomi ES fondai
5. pažymi, kad pagal Finansinio reglamento 53 straipsnio b dalį, pagal kurią Komisija bendrai įgyvendina biudžetą, valstybės narės pagal to paties 2 straipsnio d dalį:"
taikydamos atitinkamas konkretiems sektoriams taikomas taisykles ir laikydamosi 30 straipsnio 3 dalies, užtikrina tinkamą metinį informacijos apie lėšų iš biudžeto gavėjus ex post paskelbimą
"
6. atitinkamai nurodo, kad pagal 53 straipsnio c ir d dalis trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos, kurioms suteikiamos vykdymo užduotys, "laikydamosi 30 straipsnio 3 dalies užtikrina tinkamą informacijos apie lėšų iš biudžeto gavėjus ex post paskelbimą";
7. primena, kad Komisijos deklaracijos dėl skaidrumo projekte, kuris pridėtas prie taikinimo procedūros, susijusios su iš naujo apsvarstytu Finansiniu reglamentu, rezultatų:"
Komisija įsipareigoja atskiriems sektoriams skirtais įgyvendinančiais reglamentais užtikrinti, kad informacijos apie lėšų iš žemės ūkio fondų (angl. FEADER(2) ir FEAGA(3)) gavėjus atskleidimas būtų panašus į atskiriems sektoriams skirtuose struktūrinių fondų įgyvendinančiuose reglamentuose numatytą informacijos atskleidimą. Ypač užtikrinamas tinkamas ex post iš šių fondų kiekvieno gavėjo gautų sumų skelbimas, sumas suskirstant į pagrindines išlaidų kategorijas.
"
8. atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos tinklavietėje http://ec.europa.eu/agriculture/funding/index_en.htm šiuo metu yra nuorodos į 14 valstybių narių duomenų bazes, kuriose pateikiama informacija apie BŽŪP išmokų pagal bendrą valdymo būdą gavėjus; tačiau apgailestauja, kad informacija yra tokia įvairi, padrika ir nevienodos kokybės, jog ją vargu ar galima rasti; ragina Komisiją pasimokyti, apsilankius labai lengvai prieinamoje tinklavietėje http://www.farmsubsidy.org/, kuri veikia labai gerai ir yra sukurta be viešojo finansavimo;
9. pažymi Komisijos išlygą, kad, kadangi šio tinklalapio nuorodos pagrįstos valstybių narių suteikta informacija, kuri gali būti labai įvairi (tai priklauso nuo apimties ir detalių), Komisija negali užtikrinti duomenų ar informacijos tikslumo ar išbaigtumo ir taip pat neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šių duomenų ar informacijos naudojimo;
10. primygtinai reikalauja, kad Komisija prisiimtų atsakomybę dėl išsamių ir patikimų duomenų užtikrinimo ir imtųsi būtinų veiksmų valstybių narių valdžios institucijų atžvilgiu, kad užtikrintų, jog tokie duomenys būtų pateikti;
Bendros pastabos dėl gavėjų atskleidimo
11. mano, kad pagal bendrą principą Komisijos interneto puslapiai, kuriuose atskleidžiama bet kokios rūšies informacija (sutartis, dotacijas, žemės ūkio ar struktūrinių fondų išlaidos) apie ES finansavimo gavėjus, turėtų būti suskirstyta taip, kad būtų įmanoma ne tik gauti informacijos apie atskirus gavėjus, bet ir atlikti paiešką pagal tam tikrus kriterijus, kad būtų galima susidaryti bendrą nuomonę apie įvairias biudžeto eilutes ir kad šiuos duomenis būtų galima vėliau sutikrinti su Komisijos pateikiamais duomenimis apie įgyvendinimą;
12. ragina Komisiją prisiimti politinę atsakomybę už informacijos apie ES lėšų, skiriamų pagal visus valdymo būdus, gavėjus skelbimą;
13. pabrėžia, kad nepakanka tiesiog paskelbti neapdorotą informaciją, o šią informaciją reikėtų racionaliai sisteminti, klasifikuoti ir pateikti siekiant, kad ji turėtų praktinės vertės;
14. pažymi, kad atskiri gavėjai gali gauti lėšų iš ES fondų pagal kelias ES veiklos programas arba sektorius; todėl mano, kad būtų naudinga galėti išsiaiškinti visas visuose sektoriuose atskiriems gavėjams išmokėtas lėšas; prašo Komisijos ištirti, ar būtų įmanoma sukurti bendrą paieškos sistemą, kurią naudojant būtų galima gauti duomenų apie atskirus gavėjus visose ES veiklos srityse, įskaitant sutartis, dotacijas, subsidijas, mokslinių tyrimų programas, žemės ūkio arba struktūrinius fondus, centralizuotą ir decentralizuotą valdymą ir t. t.;
15. ragina Komisiją atsižvelgti į šioje rezoliucijoje pateiktas pastabas ir iki kitų Europos rinkimų 2009 m. platesnei visuomenei pristatyti visu pajėgumu veikiančią informacijos apie visus ES subsidijų gavėjus ir neapmokėtus grąžinimus sistemą;
ES institucijose dirbančių politinius įgaliojimus turinčių asmenų finansinių interesų deklaracija
16. pažymi, kad šiuo metu ES institucijos skirtingai vertina savo narių finansinių interesų deklaravimą: kai kurios turi viešąjį registrą (Europos Parlamentas), o kai kurios nereikalauja deklaracijų;
17. mano, kad visos institucijos turėtų įvertinti, ar dabartiniai principai ir taisyklės yra pakankami, ir pažymi, kad gali prireikti persvarstyti Europos Parlamento taisykles, siekiant finansinių interesų viešą atskleidimą internete padaryti privalomą;
18. pažymi, kad Komisija pavedė atlikti su Europos skaidrumo iniciatyva susijusį 27 ES valstybių narių, Kanados, Jungtinių Amerikos valstijų ES institucijose, nacionaliniuose parlamentuose, nacionalinėse vyriausybėse, konstituciniuose teismuose (aukščiausiuose teismuose), Audito Rūmuose, centriniuose ir nacionaliniuose bankuose dirbančių politinius įgaliojimus turinčių asmenų profesinės etikos taisyklių ir standartų tyrimą; šio tyrimo metu turėtų būti išnagrinėtos ir palygintos ES institucijų profesinės etikos taisyklės ir standartai Europos Komisijoje, Europos Parlamente, Europos Audito Rūmuose, Europos Bendrijų Teisingumo Teisme, Europos centriniame banke ir Europos investicijų banke;
19. žino Komisijos norą sukurti visų ES institucijų "bendrą etikos erdvę";
20. primena, kad, remdamasi nepriklausomų ekspertų komiteto 1999 m. rugsėjo 10 d. antrajame pranešime pateiktomis rekomendacijomis ir Komisijos baltąja knyga dėl administravimo 2000 m. kovo 1 d. reformos, Komisija pateikė pasiūlymą sudaryti visuomeninio gyvenimo standartų klausimų patariamąją grupę(4), kurios viena iš užduočių būtų iš anksto politinius įgaliojimus turintiems asmenims pateikti gaires, kad būtų padėta išvengti interesų konfliktų;
21. mano, kad atsižvelgiant į ypatingą Europos Parlamento narių, kuriuos tiesiogiai renka, ES piliečiai, padėtį, būtų netikslinga kurti vieną patariamąjį organą visiems pareigas ES institucijose užimanties asmenims;
22. tačiau tiki, kad kiekviena institucija turėtų patvirtinti narių profesinės etikos taisykles, atitinkančias institucijos ypatybes ir pagrįstas nusistovėjusia šios institucijos praktika, susijusia su visais svarbiais finansiniais interesais;
23. rekomenduoja, kad kiekvienos institucijos profesinės etikos taisyklėse taip pat būtų paminėta narių bendra politinė, finansinė ir teisinė atsakomybė;
24. primena, kad, reaguodamas į ankstesnes rezoliucijas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, Teisingumo Teismas neseniai patvirtino savo Teisėjų elgesio kodeksą(5); pažymi, kad Europos Audito Rūmai, atsižvelgdami į palyginamąjį vertinimą dėl vaidmens ateityje, taip pat nagrinėja panašius klausimus;
25. sutinka su Europos ombudsmenu (skundas 3269/2005/TN), kad būtina atskleisti atskirų lobistų, rengiančių posėdžius su Komisijos nariais, pavardes;
Grąžinimai ir atsisakymai sugrąžinti lėšas
26. pažymi, kad sąvoka "grąžinimai" apima keturias skirtingas procedūras:
–
sumų, valstybių narių neteisingai sumokėtų struktūrinėje veikloje dalyvaujančioms žemės ūkio organizacijoms ar įstaigoms dėl aplaidžių arba kartais sąmoningo pobūdžio klaidų, susigrąžinimas,
–
organizacijoms arba valstybėms narėms Komisijos skirtų baudų išieškojimas,
–
nuosavų išteklių surinkimas iš valstybių narių vadovaujantis įprastine mokėtinų sumų surinkimo procedūra,
–
sumų išieškojimas iš Bendrijos finansavimo gavėjų tais atvejais, kai buvo nesilaikyta sutarties arba subsidijavimo susitarimo;
27. pakartoja, kad apgailestauja, kaip pažymima 2006 m. spalio 24 d. rezoliucijos dėl Bendrijos lėšų susigrąžinimo 36 dalyje(6), kad Europos skaidrumo iniciatyva neapima informacijos apie Bendrijos lėšų susigrąžinimą; ragina Komisiją suteikti biudžeto valdymo institucijai, taip pat ir visuomenei, galimybę sužinoti susigrąžintinų ar susigrąžintų į ES biudžetą lėšų sumas ir pavadinimus subjektų, kurie jas turi sugrąžinti ar sugrąžino, taip pat galutinį šių lėšų panaudojimą;
28. pažymi, kad, pagal Europos Audito Rūmų 2006 m. metinę ataskaitą dėl 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo(7) (2.24 dalis), [Komisijos] [...] 2006 m. metinėse veiklos ataskaitose pateikta informacija apie išieškojimus ir finansinių klaidų taisymą nėra pakankamai paaiškinta; todėl prašo Komisijos pateikti patikimos ir išsamios informacijos apie klaidų taisymą ir įrodymų, ką ji taisė;
29. pažymi, kad Komisija turi reguliariai teikti Europos Parlamentui ir pagal galimybes skelbti savo tinklalapyje dar nesusigrąžintų sumų suvestinę, kuri būtų suskirstyta pagal kiekvieną generalinį direktoratą ir pagal tai, nuo kada šios sumos negrąžinamos;
30. palankiai vertina tai, kad 2006 m. turimų nesusigrąžintų sumų, kurias susigrąžinti buvo atsisakyta, suvestinė buvo paskelbta kaip Komisijos komunikato "Komisijos 2006 m. pasiekimų valdymo srityje apibendrinimas" (COM(2007)0274) priedas; pažymi, kad bendra atsisakymų sugrąžinti lėšas suma (didesnė kaip 100 000 eurų) buvo 23 038 784 eurai iš EB biudžeto ir 6 549 996 eurai iš Europos plėtros fondo biudžeto;
31. pažymi, kad Komisijos tarnybos per metus parengia 10 000 prašymų grąžinti lėšas ir kad Biudžeto generalinis direktoratas kas ketvirtį apskaičiuoja neišmokėtų sumų likučius, kurie išsiunčiami atitinkamiems generaliniams direktoratams, kad būtų galima susigrąžinti skolą;
32. vertina tai, kad 2006 m. preliminarios finansinės ataskaitos (1 tomas, 67–71 psl.) ekonominių rezultatų ataskaitos pastabose buvo paskelbtas lėšų susigrąžinimo skyrius; pažymi, kad 2006 m. bendra susigrąžinimo lėšų suma buvo 634 000 000 eurų; tikisi, kad ateityje Komisija toliau sieks padidinti skaidrumą;
Komisijai patariančių ekspertų grupių sudėtis
33. pažymi, kad Komisija parengė ekspertų grupių (http://ec.europa.eu/transparency/regexpert/), kurios apibrėžiamos kaip oficialūs ir neoficialūs patariamieji organai, registrą; šios grupės sudarytos arba Komisijos sprendimu, arba neoficialiai Komisijos tarnybų, kad padėtų Komisijai ir jos tarnyboms rengti teisėkūros pasiūlymus ir politikos iniciatyvas;
34. palankiai vertina įsipareigojimus, kuriuos Komisijos pirmininko pavaduotojas S. Kallas davė Biudžeto kontrolės komiteto prašymu ir kuriais remiantis nuo 2008 m.:
–
visų oficialių ir neoficialių grupių narių pavardės bus skelbiamos Komisijos ekspertų grupių registre,
–
visų ekspertų, pakaitinių narių ir stebėtojų, kurių dalyvavimas turi įtakos biudžetui, pavardės, profesija, lytis, šalis ir prireikus jų atstovaujamas organas bus atskleidžiama, nebent bus pateikti teisėti įtikinami argumentai to nedaryti (jie bus viešai skelbiami ekspertų grupių registre),
–
šiuo pagrindu neatskleisti asmens duomenys gali būti perduodami Europos Parlamentui atsižvelgiant į kiekvieną atskirą atvejį ir nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 45/2001(8) pagal atitinkamas pamatinio susitarimo I priedo nuostatas,
–
bus pradėtas naudoti pažangesnis paieškos mechanizmas, kuriuo naudojantis visuose metaduomenyse bus galima ieškoti pagal raktinius žodžius ir, pvz., pagal vyrų ir moterų ekspertų skaičių, šalį ar sudėtį;
35. pažymi, kad ekspertų grupės registras neapima:
–
nepriklausomų ekspertų, kurių užduotis – padėti Komisijai įgyvendinti su moksliniais tyrimais ir plėtra susijusias pagrindų programas,
–
sektorių ir skirtingų pramonės šakų socialinio dialogo komitetų (jų 2005 m. veikė apie 70),
–
komitologijos komitetų, kurie padeda Komisijai politikos srityse, kuriose Komisijai suteikti įgaliojimai įgyvendinti teisės aktus (tokių komitetų 2004 m. buvo 250),
–
bendrų organų, kurie buvo sudaryti pagal tarptautinius susitarimus (jų 2004 m. veikė 170);
36. nepritaria tam, kad šios grupės apskritai neįtraukiamos į registrą, ir tikisi, kad Komisija imsis veiksmų siekdama užtikrinti, jog į registrą būtų įtraukta informacija apie visas ekspertų grupes, įskaitant komitologijos komitetų narius, atskirus ekspertus, bendrus organus ir socialinio dialogo komitetus, taip užtikrinant, kad narystei šiose ekspertų grupėse būtų taikomas tas pats skaidrumo kriterijus, išskyrus jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenurodoma teisėtų įtikinamų priežasčių informacijos neatskleisti;
37. ragina Komisiją kruopščiai persvarstyti savo ekspertų grupių sudėtį iki 2008 m. pabaigos ir imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad ekspertų grupės būtų sudarytos proporcingai iš suinteresuotųjų grupių atstovų;
38. primygtinai reikalauja, kad Komisija iki 2008 m. pabaigos parengtų atvirą, visa apimantį naujų ekspertų grupių rinkimo būdą ir informuotų Parlamentą apie naujuosius atrankos kriterijus ne vėliau kaip iki 2009 m. vasario mėn.;
Institucijų vidaus valdymas ir jų metinės veiklos ataskaitos
39. pripažįsta, kad svarbus gero įmonių ar ES institucijų valdymo elementas yra tai, jog suinteresuotieji subjektai ir visuomenė gali gauti informacijos apie finansinį valdymą tokia forma, kad vidutinis skaitytojas galėtų ją lengvai suprasti;
40. pripažįsta, kad po to, kai 2003 m. įsigaliojo iš naujo apsvarstytas finansinis reglamentas, padėtis pasikeitė, nes atsirado pareiga rengti metines veiklos ataskaitas, iš kurių daugiau sužinoma apie institucijų vidaus darbą;
41. džiaugiasi, kad Komisija savo tinklavietėje http://ec.europa.eu/atwork/synthesis/aar/index_en.htm paskelbė generalinių direktorių ir kitų tarnybų 2004, 2005 ir 2006 m. veiklos ataskaitas bei Komisijos suvestinę ataskaitą "Politikos pasiekimai 2006 m." (COM(2007)0067);
42. pažymi, kad, anot Komisijos, suvestinė ataskaita ir metinės veiklos ataskaitos yra Komisijos atskaitomybės struktūros viršūnė ir ramsčiai (COM(2006)0277), ir, kadangi generaliniai direktoriai bei Komisija kaip kolegiali institucija šiose ataskaitose prisiima politinę atsakomybę už valdymą, primygtinai ragina Komisiją imtis rimtų priemonių, siekiant pateikti išsamią informaciją apie tai, kaip panaudojama 80 proc. ES lėšų (bendras valdymas), nes priešingu atveju jos pačios atskaitomybė bus laikoma nepakankama.
43. todėl ragina Komisiją pritarti, jog valstybės narės teiktų nacionalinius patikinimo pareiškimus, nes tai leistų Komisijai prisiimti visišką politinę atsakomybę už visą ES finansų valdymą; taip pat ragina Komisiją daugiau remtis nacionalinių audito biurų darbu ir išorės auditais;
44. palankiai vertina tai, kad visos institucijos – Europos Teisingumo Teismas, Europos Audito Rūmai, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetas, Regionų komitetas ir Europos ombudsmenas – teikia metines veiklos ataskaitas biudžeto įvykdymą patvirtinančiai institucijai;
45. mano, kad kitų institucijų, įskaitant Tarybą ir Europos Parlamentą, siekiant didesnio skaidrumo turėtų skelbti metines veiklos ataskaitas viešose interneto svetainėse;
Klastotojų įtraukimas į juodąjį sąrašą
46. primena, kad vienas iš klausimų, kurį Komisija ištyrinėjo rengdama su skaidrumu susijusį dokumentą (SEC(2005)1300 galutinis), buvo tai, ar įmanoma užkirsti kelią sukčiavimui skaidriau pateikiant tyrimų rezultatus ir ar Komisija turėtų parengti ir paskelbti patvirtintų sukčiavimo atvejų juodąjį sąrašą siekiant atskleisti nusikaltusiųjų pavardes ir juos sugėdinti;
47. pažymi, kad, nors klastotojų įtraukimas į juoduosius sąrašus plačiai nagrinėjamas Komisijos tarnybų darbo dokumente (SEC(2005)1300 galutinis), apie tai nebuvo kalbama nei Žaliojoje knygoje dėl Europos skaidrumo iniciatyvos, nei vėlesniuose komunikatuose;
48. prašo Komisijos pasvarstyti, kaip būtų galima parengti viešą patvirtintų sukčiavimo atvejų ir sukčiavusių subjektų juodąjį sąrašą, siekiant šiuos subjektus įvardyti ir sugėdinti, taip pat informuoti visuomenę apie Bendrijos pastangų kovojant su sukčiavimu rezultatus;
49. pažymi, kad 1997 m. siekdama apginti ES finansinius interesus Komisija Europos Parlamento prašymu pradėjo taikyti penkių pakopų išankstinio perspėjimo sistemą, kad būtų galima pagelbėti Komisijos tarnyboms atpažinti subjektus, dėl kurių kyla finansinė ar kitokia grėsmė; pažymi, kad ši sistema apima centralizuotą valdymą (sutartis ir dotacijas, kurias tiesiogiai valdo Komisijos tarnybos) ir decentralizuotą valdymą (už jį atsakingos trečiosios šalys); tačiau išankstinio perspėjimo sistemos neapima ES fondų, valdomų bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis (vadinamojo bendro valdymo, kuriam dažniausiai priskiriama bendra žemės ūkio politika ir struktūriniai fondai), ir tarptautinėms organizacijoms pavestų fondų (jungtinio valdymo);
50. pažymi, kad pagal Europos Audito Rūmų 2006 m. metinės ataskaitos pagrindines išvadas svarbiausia priežastis, lėmusi pažeidimus struktūrinės politikos srityje, buvo reikalavimų laikymosi klaidos (pvz., nebuvo konkurso procedūros arba ji buvo nepriimtina), ir, kadangi ES finansinių interesų apsauga yra svarbiausias tikslas, prašo Komisijos ir Europos Audito Rūmų biudžeto įvykdymą patvirtinančiai institucijai teikti ataskaitas, kuriose būtų nurodytos dažniausiai konkursų metu pasitaikančių pažeidimų ar sukčiavimo rūšys ir jų priežastys;
51. pažymi, kad siekiant apsaugoti duomenis ir apginti atitinkamų subjektų teisėtus interesus ir dėl to, kad Finansiniame reglamente nėra nuostatų dėl paskelbimo, išankstinio perspėjimo sistemos įrašai yra griežtai konfidencialūs;
52. primena, kad pagal Finansinio reglamento 95 straipsnį turėtų būti sukurta centrinė duomenų bazė, kurioje būtų skelbiama informacija apie kandidatus ir konkurso dalyvius, kuriems, atsižvelgiant į Bendrijos taisykles, susijusias su asmens duomenų apsauga, neleidžiama dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje; ši duomenų bazė būtų bendrai valdoma visų institucijų ir agentūrų ir turėtų pradėti veikti nuo 2009 m. sausio 1 d.;
53. dar kartą primena, kad skubiai reikalingas Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) etikos kodeksas, siekiant garantuoti nekaltumo prezumpciją tuo atveju, jeigu gavėjams buvo taikoma ilga ir žalinga tyrimo procedūra ir jie buvo teismų pripažinti nekaltais, bet negavo kompensacijų už žalą jų reputacijai ar patirtus nuostolius;
54. pažymi, kad valstybių narių prašoma kompetentingam leidimus duodančiam pareigūnui perduoti informaciją apie kandidatus ir konkurso dalyvius, kuriems neleidžiama dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje; taip pat pažymi, kad prie duomenų bazės nebus galima prieiti viešai, teisę turės tik ES institucijos, vykdomosios agentūros ir reguliavimo agentūros (Finansinio reglamento 95 straipsnio 1 dalis);
o o o
55. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir kitoms institucijoms.
2006 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 390, 2006 12 30, p. 1).
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos, Teisingumo Teismo, Audito Rūmų, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto susitarimo dėl visuomeninio gyvenimo standartų klausimų patariamosios grupės (SEC(2000)2077).
Taikoma 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
Bendrijų finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2005 ir 2006 m. metinės ataskaitos
416k
115k
2008 m. vasario 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos – kovos su sukčiavimu – 2005 ir 2006 m. metinių ataskaitų (2006/2268(INI))
– atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl ankstesnių Komisijos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) metinių ataskaitų,
– atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 12 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai pavadinimu "Bendrijų finansinių interesų apsauga – Kova su sukčiavimu – 2005 m. metinė ataskaita" (COM(2006)0378), įskaitant jos priedus (SEC(2006)0911 ir SEC(2006)0912),
– atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 6 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai pavadinimu "Bendrijų finansinių interesų apsauga – Kova su sukčiavimu – 2006 m. metinė ataskaita" (COM(2007)0390), įskaitant jos priedus (SEC(2007)0930 ir SEC(2007)0938),
– atsižvelgdamas į OLAF 2005 m. metinę veiklos ataskaitą(1),
– atsižvelgdamas į OLAF 2006 m. metinę veiklos ataskaitą(2),
– atsižvelgdamas į OLAF Priežiūros komiteto 2005 m. gruodžio mėn. – 2007 m. gegužės mėn. veiklos ataskaitą(3),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2005 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą(4),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2006 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą(5),
– atsižvelgdamas į EB sutarties 276 straipsnio 3 dalį ir 280 straipsnio 5 dalį,
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6),
– atsižvelgdamas į 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų(7)
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A6-0009/2008),
A. atsižvelgdamas į EB sutarties 280 straipsnio 1 ir 2 dalių esmę,
B. kadangi 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(8) (Finansinio reglamento) 53b straipsnio 2 dalyje teigiama:"
2. Nepažeisdamos papildomų nuostatų, numatytų atitinkamose konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse, ir siekdamos užtikrinti, kad pasidalijamojo valdymo atveju lėšos būtų naudojamos pagal taikomas taisykles ir principus, valstybės narės imasi visų teisinių, reguliavimo ir administracinių ar kitų Bendrijų finansinių interesų apsaugai būtinų priemonių. Šiuo tikslu valstybės narės visų pirma:
a)
įsitikina, jog iš biudžeto finansuojami veiksmai iš tikrųjų vykdomi, ir užtikrinta, kad jie įgyvendinami tinkamai;
b)
užkerta kelią pažeidimams ir sukčiavimui bei su tuo kovoja;
c)
susigrąžina netinkamai išmokėtas arba neteisingai panaudotas lėšas arba dėl pažeidimų ar klaidų prarastas lėšas;
d)
taikydamos atitinkamas konkretiems sektoriams taikomas taisykles ir laikydamosi 30 straipsnio 3 dalies, užtikrina tinkamą metinį informacijos apie lėšų iš biudžeto gavėjus ex post paskelbimą.
Šiuo tikslu valstybės narės atlieka patikrinimus ir įdiegia veiksmingą ir efektyvią vidaus kontrolės sistemą, [...]
"
Praneštų pažeidimų mastas
1. džiaugiasi, kad metinės ataskaitos dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos, ypač 2006 m. finansinių metų ataskaita, tapo labiau analitinės; vis dėlto pastebi, kad statistika yra pagrįsta labai nevienodomis nacionalinėmis struktūromis, kurioms būdingos skirtingos administracinės, teisminės, priežiūros ir tikrinimo sistemos;
2. reikalauja, kad metinės ataskaitos dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos, taip pat šių ataskaitų pagrindu Europos Parlamento parengti pranešimai būtų įtraukiami į Tarybos darbotvarkę ir kad po to Taryba pateiktų savo pastabas Parlamentui ir Komisijai;
3. konstatuoja, kad valstybių narių nuosavų išteklių, išlaidų žemės ūkiui ir struktūrinės veiklos srityje praneštų pažeidimų 2006 m. bendra suma pasiekė apie 1 milijardą 143 milijonus EUR (2005 finansiniais metais – 1 milijardas 24 milijonai EUR; 2004 finansiniai metais – 982,3 milijono EUR; 2003 finansiniais metais – 922 milijonai EUR; 2002 finansiniais metais – 1 milijardas 150 milijonų EUR); Komisijai 2006 m. valstybių narių pateiktos sumos gali būti išskaidytos šitaip:
–
nuosavi ištekliai: 353 milijonai EUR (2005 finansiniais metais – 328,4 milijono EUR; 2004 finansiniais metais – 212,4 milijono EUR; 2003 finansiniais metais – 269,9 milijono EUR; 2002 finansiniais metais – 367 milijonai EUR),
–
garantijos pagal Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondą: 87 milijonai EUR (2005 finansiniais metais – 102 milijonai EUR; 2004 finansiniais metais – 82,1 milijono EUR; 2003 finansiniais metais – 169,7 milijono EUR; 2002 finansiniais metais – 198,1 milijono EUR),
–
struktūriniai veiksmai: 703 milijonai EUR (2005 finansiniais metais – 601 milijonas EUR; 2004 finansiniais metais – 694,5 milijono EUR; 2003 finansiniais metais – 482,2 milijono EUR; 2002 finansiniais metais – 614,1 milijono EUR),
taip pat konstatuoja, kad pasirengimo narystei fondø srities 2006 m. nustatytø paþeidimø bendra suma pasiekë 12,32 milijono EUR (2005 finansiniais metais – 17,6 milijono EUR);
4. pabrėžia, kad kasmetinius pažeidimų finansinio poveikio skirtumus gali lemti daugelis veiksnių;
5. pabrėžia, kad didžiulis Komisijai praneštų pažeidimų skaičius nebūtinai reiškia aukštą sukčiavimo lygį; tai taip pat gali rodyti veiksmingą kontrolės institucijų darbą bei glaudų valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą; džiaugiasi, kad Komisija savo 2006 m. metinėje ataskaitoje pabrėžė tokio bendradarbiavimo svarbą;
Bendroji analizë
6. konstatuoja, kad nuosavų išteklių srityje pažeidimų suma padidėjo (+7 proc.): nuo 328 milijonų EUR (2005 m.) iki 353 milijonų EUR (2006 m.); labiausiai su pažeidimais susiję sektoriai buvo televizorių (2005 m. – 69 milijonai EUR, 2006 m. – 62,3 milijono EUR) ir cigarečių (2005 m. – 30,9 milijono EUR, 2006 m. – 27,6 milijono EUR); tokių pažeidimų atvejų gerokai padaugėjo Italijoje (+ 122 proc.) ir Olandijoje (+ 81 proc.); 113,4 milijono EUR (32 proc.) 2006 m. buvo grąžinta;
7. pastebi, kad iðlaidø þemës ûkiui srityje paþeidimø suma sumaþëjo nuo 105 milijonø EUR 2005 m. iki 87 milijonø EUR 2006 m.; Ispanija, Prancûzija ir Italija atsakingos uþ 57,2 proc. paþeidimø, sudaranèiø 64,9 milijono EUR, o labiausiai paliesti sektoriai yra kaimo plëtros, jautienos ir verðienos, taip pat vaisiø ir darþoviø sektoriai;
8. pritaria 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimo(9), kuriuo siekiama sukurti paprastesnę ir veiksmingesnę neteisėtų išmokų grąžinimo valstybėms narėms teisinę sistemą, įgyvendinimui; ragina Komisiją įvertinti to teisės akto taikymą ir šiuo klausimu pateikti Parlamentui ataskaitą;
9. džiaugiasi, kad gerai veikia integruota administravimo ir kontrolės sistema, kuri leido nustatyti didelę dalį konstatuotų pažeidimų ir kurios pagalba vykdoma 68 proc. operacijų;
10. susirûpinæs atkreipia dëmesá á tai, kad vis dar maþai ir nevienodai skirtingose valstybëse narëse išieškoma neteisëtai iðmokëtø lëðø, ir ragina Komisijà labiau stengtis didinti neteisëtø iðmokø iðieðkojimo lygá, kadangi iðieðkojimo tikimybë ilgainiui maþëja;
11. mano, kad tais atvejais, kai tam tikra valstybė narė nuolat išieško mažai lėšų, Komisija turėtų taikyti korekcines priemones;
12. užtikrina Komisijai visapusišką paramą dėl griežto teisės aktų dėl išmokų nutraukimo taikymo ir ragina, kad BŽŪP lėšoms būtų taikoma tokia pati procedūra, kaip ir jau priimtoms priemonėms(10), kad lėšos nebūtų pervedamos tuo atveju, kai Komisija nėra visiškai užtikrinta dėl valstybės narės, kuri turėtų gauti šias lėšas, valdymo ir kontrolės sistemų patikimumo;
13. ragina Komisiją įvertinti su išmokomis ūkininkams susijusios kontrolės ir priežiūros sistemos veiksmingumą ir skaidrumą, atsižvelgiant į Komisijos teikiamą metinę Bendrijų finansinių interesų apsaugos ataskaitą;
14. džiaugiasi Lėšų išieškojimo darbo grupės (angl. Task Force Recovery)(11) darbu, leidusiu panaikinti nemaža ankstesnių metų pažeidimų (1971–2006 m. – 3 milijardai 61 milijonas EUR); dėl to valstybės narės grąžino 898 milijonus EUR, o 1 milijardas 200 milijonų EUR galėjo būti sumokėti, pasinaudojant sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo procedūra; vis dėlto pabrėžia, kad valstybės narės turėtų būti atidesnės, kad išvengtų pažeidimų ir lėšų grąžinimo atvejų;
15. atkreipia dėmesį į Komisijos priimtą antrąją juodojo sąrašo sistemos įgyvendinimo trūkumų ataskaitą (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1469/95(12)) ir ragina išplėsti ES institucijose vykstančias diskusijas dėl tolesnių veiksmų, iš kurių akivaizdžiausias – reikšmingai sugriežtinti sankcijas prieš valstybes nares, kurios neįvykdo savo įsipareigojimų išieškoti neteisėtai išmokėtas lėšas;
16. atkreipia dëmesá á tai, kad struktûriniø veiksmø srityje paþeidimø suma padidëjo 17 proc.: nuo 601 milijono EUR 2005 m. iki 703 milijonø EUR 2006 m. (struktûriniai fondai – 517 milijonø EUR, Sanglaudos fondas – 186 milijonai EUR); paþeidimø daugiausia (75 proc.) uþfiksuota Europos regioninës plëtros fondo (ERPF) ir Europos socialinio fondo (ESF) srityje; Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Jungtinëje Karalystëje buvo nustatyta apie 85 proc. visø paþeidimø (438,1 milijono EUR), konstatuotø struktûriniø fondø srityje 2006 m.; daþnai paramos gavëjai apmokëdavo iðlaidas, kuriø negalima apmokëti ið paramos lëðø; ðie veiksmai buvo atskleisti tikrinant dokumentus;
17. apgailestauja, kad dabartiniu programavimo laikotarpiu iš 95 projektų, kurie finansuojami struktūrinių fondų lėšomis ir kurių auditas buvo atliktas, 60 projektų išlaidų deklaracijose buvo nustatyta esminių klaidų, o tai rodo, jog, lyginant su praėjusiais metais, padidėjo pažeidimų skaičius; mano, kad būtina atlikti daugelio projektų auditą ir pagal gautus rezultatus parengti aiškias rekomendacijas, kaip pagerinti finansų valdymą;
18. konstatuoja, kad už 2006 m. 266,5 milijono iš 703 milijonų EUR dar negrąžinta, o už ankstesnius metus dar reikia susigrąžinti 762 milijonus EUR; ragina Komisiją du kartus per metus pranešti kompetentingiems Parlamento komitetams apie padarytą pažangą ir specialias priemones, kurių buvo imtasi siekiant greičiau grąžinti dar negrąžintas sumas;
19. pastebi, kad pasirengimo narystei fondų srityje finansinis poveikis sumažėjo: nuo 26,5 milijono EUR 2005 m. iki 12,3 milijono EUR 2006 m.; dažniausiai pasitaikančios klaidos buvo sąskaitų, kurių negalima apmokėti iš paramos lėšų, apmokėjimas bei sutarties sąlygų arba taisyklių nesilaikymas; nuo fondų veiklos pradžios buvo sugrąžinta 11 milijonų EUR; tačiau dar lieka nesusigrąžinta 14 milijonų EUR;
20. ir toliau mano, kad valstybės narės ir ES institucijos, įskaitant Audito Rūmus (EAR), turėtų pasiekti politinio supratimo "toleruotinos paklaidos normos" klausimu, jei turėtų būti pasiekta teigiamo patikinimo pareiškimo;
Trûkumai
21. ragina Komisiją į 2008 m. metinę Bendrijų finansinių interesų apsaugos ataskaitą įtraukti valstybių narių institucijų, įgaliotų kovoti su pažeidimais, analizę; tam, kad Parlamentas galėtų susidaryti aiškesnį kovos su sukčiavimu tinklo teisėkūros struktūros vaizdą, toje analizėje, be kitų klausimų, turėtų būti atsakyta ir į šiuos:
–
kokios valstybės narės nacionalinės institucijos yra susijusios su šia funkcija,
–
kaip jos bendradarbiauja tarpusavyje,
–
kokias tikrinimo teises turi atitinkamos nacionalinës institucijos,
–
ar ðios nacionalinës institucijos veikia metinio programavimo pagrindu,
–
ar jos ápareigotos parengti pranešimà apie stebësenos metu siektinus tikslus,
–
ar atitinkamos nacionalinės institucijos privalo pateikti ataskaitą apie Europos fondų lėšų panaudojimą,
–
kaip jos bendradarbiauja su OLAF ir kaip apie jų išvadas pranešama Komisijai,
–
kokiomis Europos duomenų bazėmis jos gali naudotis tiesiogiai,
–
kokiomis nacionalinėmis duomenų bazėmis gali naudotis Komisija,
–
kokios numatomos kontrolës iðlaidos,
–
koks yra pranešimo apie pažeidimus mechanizmas,
–
kaip įgyvendinamas Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96;
22. ragina Komisiją nuosavų išteklių atžvilgiu nurodyti, kokių tolesnių veiksmų ji imsis siekdama kovoti su neteisėtu televizorių, cigarečių importu ir apskritai kontrabanda; šiuo požiūriu su pasitenkinimu pastebi, kad OLAF pavyko įsteigti savo padalinį Kinijoje; ragina Komisiją stiprinti kovą su kontrabanda; ragina Komisiją, atsižvelgiant į 2007 m. Bendrijų finansinių interesų apsaugos ataskaitą, kuri bus paskelbta 2008 m. liepos mėn., pranešti kompetentingiems Parlamento komitetams apie iniciatyvas ir veiksmus, kurių buvo imtasi pagal 2007 m. spalio 11 d. Parlamento rezoliuciją dėl Bendrijos, valstybių narių ir koncerno "Philip Morris" susitarimo dėl kovos su cigarečių kontrabanda poveikio ir tolesnio tyrimo komiteto rekomendacijų dėl Bendrijos tranzito sistemos svarstymo(13);
23. mano, kad visiškai nepriimtina tai, jog Vokietija ir Ispanija daugelį metų nepateikia Komisijai informacijos apie pažeidimus, susijusius su išlaidomis žemės ūkiui, elektronine forma; pastebi, kad šios dvi šalys yra atsakingos už 38 proc. (33,2 milijono EUR) pažeidimų, o Vokietija, nepaisant įpareigojimo tai daryti, taip pat nepateikia duomenų apie su pažeidimais susijusius asmenis ir įmones; todėl ragina Komisiją pradėti pažeidimų procedūras prieš šias dvi šalis ir iki procedūrų užbaigimo sustabdyti 10 proc. žemės ūkio išmokų mokėjimą; ragina Biudžeto kontrolės komiteto pirmininką nusiųsti laišką atitinkamoms nuolatinėms atstovybėms, kuriuo būtų reikalaujama paaiškinimo;
24. laikosi nuomonės, kad 39 mėnesių terminas, trunkantis nuo pažeidimo padarymo momento iki pranešimo apie jį Komisijai, yra netoleruotinas, kadangi toks delsimas apsunkina lėšų susigrąžinimą; klausia Komisijos, kokių priemonių ji ėmėsi, kad priverstų valstybes nares laikytis tvarkos; konstatuoja, kad valstybių narių veiksmai rodo atidumo stoką;
25. klausia, kokiø priemoniø ëmësi Komisija, kad sumaþintø paþeidimø skaièiø kaimo plëtros, jautienos ir verðienos, taip pat vaisiø ir darþoviø sektoriuose;
26. reikalauja, kad Komisija elgtųsi principingai, jei Graikija nesilaikys IAKS įvedimo veiksmų plano(14); norėtų, kad jam būtų pranešta bendra išmokų ir (arba) pagalbos suma, sumokėta Graikijai iš Bendrijos biudžeto, taip pat kad būtų pranešta apie iki šiol sukurtas IAKS ir apie tai, ar šią sumą galima susigrąžinti, jei sistema visapusiškai neveiks iki 2008 m. rugsėjo mėn.;
27. atkreipia dėmesį į tai, kad struktūrinių veiksmų srityje Italijoje (2006 m. – 228,2 milijono EUR), Ispanijoje (2006 m. – 85,7 milijono EUR), Jungtinėje Karalystėje (2006 m. – 59,8 milijono EUR), Portugalijoje (2006 m. – 37,2 milijono EUR) ir Vokietijoje (2006 m. – 27,2 milijono EUR) užregistruota 84 proc. visų pažeidimų; be to, konstatuoja, kad nei Vokietija, nei Ispanija nesinaudoja kovos su sukčiavimu informacinės sistemos elektroniniu moduliu, o Vokietija neatsiunčia duomenų apie su pažeidimais susijusius asmenis ir įmones; ragina Biudžeto kontrolės komiteto pirmininką nusiųsti laišką atitinkamoms nuolatinėms atstovybėms, kuriuo būtų reikalaujama paaiškinimo;
28. mano, kad 2000–2006 m. programavimo laikotarpis parodė, jog pernelyg sudėtingos taisyklės ir neveiksmingos kontrolės ir stebėjimo sistemos prisideda prie pažeidimų atsiradimo; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad gavėjai paramą dažnai gauna pavėluotai; todėl pritaria 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo(15) patobulinimams; pageidauja, kad apskritai regioninės ir vietos valdžios institucijos būtų labiau įtrauktos į fondų programavimą ir jų veiklos vykdymą;
29. primena, kad Parlamentas savo 2006 m. birželio 15 d. rezoliucijos dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu – 2005 m. metinės ataskaitos(16) 11 punkte pasisakė, kad: "[...] 2005 m. ataskaitiniu laikotarpiu ypatingą dėmesį reikėtų skirti pažeidimams struktūrinių veiksmų srityje"; tačiau turi konstatuoti, kad padėtis, atrodo, tik pablogėjo;
30. mano, kad Komisija turëtø skirti ypatingà dëmesá nusikaltëliø tinklams, uþsiimantiems Europos fondø grobstymu;
31. ragina Komisijà pateikti Parlamento Biudþeto kontrolës komitetui iðsamià sistemos ar sistemø, kuriomis naudojasi organizuoti nusikaltëliai (tiek veikiantys kaip mafija, tiek ir ne) siekdami pakenkti Bendrijos finansiniams interesams, analizæ;
32. reiškia ypatingą susirūpinimą dėl EAR pirmininko išsakytų žodžių, kad "valstybių narių kontrolės ir stebėjimo sistemos apskritai buvo neveiksmingos arba vidutiniškai veiksmingos, o Komisijos atliekama jų veikimo stebėsena buvo tik vidutiniškai veiksminga."(17);
33. todël reikalauja, kad valstybës narës uþtikrintø savo kontrolës ir stebësenos sistemø kokybæ, reikiamu politiniu lygmeniu priimdamos nacionalinæ valdymo deklaracijà dël visø bendrai valdomø Bendrijos asignavimø; ragina Komisijà aktyviai ginti ðá sumanymà bei praneðti apie padarytà paþangà metinëje ataskaitoje dël Bendrijø finansiniø interesø apsaugos;
34. ragina Komisiją imtis tinkamų priemonių, gal net įskaitant pažeidimų procedūras, prieš valstybes nares, kurios nepadeda Komisijos tarnyboms atlikti patikrinimų vietose, kaip numatyta pagal Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) 2185/96;
35. šiame kontekste taip pat ragina Komisiją įvertinti galimybę į būsimus EB teisės aktus dėl bendro valdymo įtraukti privalomas ir sustabdymo nuostatas bendro valdymo srityje, siekiant, kad netinkami mokėjimai galėtų būti atgauti grąžinimo procedūra, pavyzdžiui, valstybė narė įsipareigotų Bendrijoms, kad Europos fondus gavėjai naudos tinkamai;
36. primena, kad struktûriniø veiksmø srityje dar nesugràþinta 1 milijardas EUR už 2006 ir ankstesnius metus;
37. pabrëþia tiesioginæ valstybiø nariø atsakomybæ atgauti lëðas uþ mokëjimus, kuriuos vykdant buvo padaryta paþeidimø; dar kartà ragina Komisijà sustabdyti tarpinius mokëjimus valstybëms narëms, jei yra nustatyta rimtø paþeidimø; pripaþásta bûtinybæ tinkamai reaguoti, jei yra nepakankamos valstybiø nariø valdymo ir kontrolës sistemos, bei primena, kad sukèiavimas ir paþeidimai kenkia Europos Sàjungos darbui ir ypaè struktûrinës veiklos projektams;
38. dþiaugiasi, kad, ágyvendinant Europos skaidrumo iniciatyvà, informacija apie struktûriniø fondø lëðø gavëjus turës bûti paskelbta vieðai, ir primygtinai ragina reikalauti, kad valstybës narës skelbtø informacijà apie projektus ir lëðas, gautas ið Bendrijos fondø, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas;
39. ragina valstybes nares kasmet pateikti Komisijai informaciją apie patirtus nebeatlyginamus finansinius nuostolius, kuri įtrauks šias sumas į metinę ataskaitą;
40. taip pat ragina valstybiø nariø atsakingàsias institucijas vienà kartà per metus informuoti Komisijà, áskaitant OLAF, apie teismø priimtus sprendimus dël neteisëto struktûriniø fondø lëðø panaudojimo;
41. ragina Komisijà pateikti savo pozicijà dël neigiamo jos darbo ávertinimo, kurá pateikë EAR, ir taip pat paaiškinti, kokiø priemoniø ji ëmësi siekdama valstybëse narëse pagerinti padëtá, kelianèià grësmæ Bendrijø finansiniø interesø apsaugai;
42. tuo pat metu ragina Komisiją dažniau pranešti valstybėms narėms, kaip buvo panaudota pateikta informacija, taip pat kokių tolesnių veiksmų imtasi sužinojus apie pažeidimus;
43. konstatuoja, kad pasirengimo narystei fondų panaudojimo srityje Bulgarija (2006 m. – 1,7 milijono EUR), Lenkija (2006 m. – 2,4 milijono EUR), Rumunija (2006 m. – 5,5 milijono EUR) ir Slovakija (2006 m. – 1,9 milijono EUR) atsakingos už 94 proc. visų pažeidimų; pastebi, kad Komisija šiuo klausimu pabrėžė būtinybę pasiekti, kad gairės ir darbo dokumentai būtų aiškinami ir naudojami vienodai; taigi ragina Komisiją nurodyti Parlamentui, kokių priemonių ji ėmėsi šioje srityje;
44. ragina Komisijà skatinti valstybes nares dar aiðkiau ir nuo pat pradþiø nustatyti átariamus paþeidimø atvejus, kurie gali reikðti neteisëtà lëðø pasisavinimà, kadangi valstybës narës vis dar turi sunkumø tiksliai nustatant, kas sudaro paþeidimà ar sukèiavimo atvejá ir apie kà reikia praneðti Komisijai (OLAF), nors jos ir laikosi reikalavimø rengti ketvirtinius praneðimus;
45. ragina Komisijà padëti valstybëms narëms naudotis OLAF Kovos su sukèiavimu informacine sistema / CIGinfo (informacijos, susijusios su cigarečių konfiskavimu, perdavimo priemonė); mano, kad sukûrus bendrà pradiná administraciná tinklalapá, pagerëtø keitimasis duomenimis (ypaè apie paþeidimus) tarp OLAF ir valstybiø nariø, iš karto po to, kai nacionalinës ir Europos sistemos bus suderinamos;
46. džiaugiasi, kad Biudžeto kontrolės komitetas jau du kartus susitiko su savo kolegomis iš nacionalinių parlamentų; mano, kad nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento biudžeto kontrolės komitetų susitikimai galėtų labai padėti tobulinti valstybių narių kontrolės ir stebėsenos sistemas bei padėti gauti nacionalinius duomenis apie valdymą;
47. tikisi kuo glaudesnio EAR ir nacionaliniø bei regioniniø audito ástaigø bendradarbiavimo siekiant daþniau naudoti pastarøjø praneðimus ir stebëti ES lëðø panaudojimà valstybëse narëse;
OLAF veiklos ataskaitos
48. konstatuoja, kad 2006 m. OLAF buvo restruktūrizuota, atsižvelgiant į EAR specialiąją ataskaitą Nr. 1/2005; mano, kad Parlamentas turėtų įvertinti OLAF veiklą persvarstant OLAF reglamentą;
49. ragina Komisiją užtikrinti, kad duomenų bazė, nurodyta Finansinio reglamento 95 straipsnyje, visiškai veiktų nuo 2009 m. sausio 1 d.;
50. konstatuoja, kad OLAF 2005 m. gavo 802, o 2006 m. – 826 naujus pranešimus; džiaugiasi tuo, kad įvertinimo sistema leido sumažinti nebaigtų tyrimų skaičių iki 254; be to, daugeliu atvejų baigtų tyrimų statistika rodo esant administracinę, drausminę, finansinę, teisminę ir įstatyminę stebėseną; pabrėžia, kad tebevykdomų ir baigtų projektų suma 2005 m. pabaigoje siekė 6 milijardus 600 milijonų EUR, o 2006 m. pabaigoje – 7 milijardus 400 milijonų EUR ir kad labiausiai paliesti sektoriai buvo struktūrinių fondų (2006 m. – 1 milijardas 606,7 milijono EUR), cigarečių (2006 m. – 1 milijardas 320,1 milijonų EUR), muitinės (2006 m. – 989,8 milijono EUR) ir PVM (2006 m. – 727,8 milijono EUR);
51. ragina Komisiją parengti tinkamą teisinį pagrindą skelbti Bendriją apgaudinėjusių bendrovių pavadinimus ir asmenų pavardes;
52. dþiaugiasi tuo, kaip OLAF informavo Parlamentà apie uþbaigtø tyrimø stebësenà; vis dëlto pastebi, kad tam tikros prokuratûros atsisakë kelti bylas 20 atvejø (ið 134 atvejø, kur buvo reikalaujama iðkelti baudþiamàjà bylà) dël suëjusio senaties termino arba dël árodymø nepakankamumo;
53. vis dėlto apgailestauja, kad OLAF neatnaujino dialogo dėl rašytinės informacijos, kurią kompetentingas Parlamento komitetas nuolat gauna, kaip to buvo reikalaujama pirmiau minėtoje 2006 m. birželio 15 d. Parlamento rezoliucijoje;
54. konstatuoja, kad kaip ir ankstesniais metais, daugiausia atvejø buvo uþfiksuota Belgijoje, Vokietijoje ir Italijoje;
55. atkreipia dėmesį į pirmiau minėtą 2007 m. spalio 11 d. Parlamento rezoliuciją;
56. konstatuoja, kad atlikus OLAF tyrimà 2006 m. daugiau kaip 450 milijonø EUR suma buvo uþfiksuota kaip gràþintina suma; ði suma susidaro ið 2006 m. baigtø atvejø (apie 114 milijonø EUR) ir dar tebevykdomø stebësenos priemoniø (apie 336 milijonai EUR, daugiausia þemës ûkio sektoriaus – 134,6 milijono EUR ir struktûriniø fondø – 146,3 milijono EUR);
57. sveikina OLAF, Europolo, Eurojusto ir tam tikrø tarptautiniø organizacijø bendradarbiavimà, nes vienas iš ðio bendradarbiavimo tikslø yra kova su organizuotu nusikalstamumu; taip pat pabrëþia, kad toks bendradarbiavimas turëtø bûti skaidrus ir nepaþeisti OLAF nepriklausomumo;
58. supranta, kad Komisija nori sumažinti savo ataskaitų kalbų skaičių taupymo sumetimais; vis dėlto reikalauja, kad Bendrijų finansinių interesų apsaugos metinių ataskaitų 2 priedas bei veiklos ataskaitos būtų išverstos bent jau į anglų, prancūzų ir vokiečių kalbas;
OLAF reglamento perþiûra
59. primena Komisijai, kad Parlamentas savo pirmiau minėtos 2006 m. birželio 15 d. rezoliucijos 30 punkte nurodė, jog "[...] visi OLAF tyrimų įgaliojimai būtų numatyti viename reglamente"; tuo pat metu pabrėžia, kad Tarybos darbo grupė kovos su sukčiavimu klausimais, atrodo, taip pat, pritaria esamo teisinio pagrindo supaprastinimui(18); taigi ragina OLAF nedelsiant pateikti skirtingų teisinių pagrindų, pagal kuriuos OLAF suteikiami tyrimo įgaliojimai, sąveikumo analizę, atsižvelgiant į OLAF 2007 m. metinę veiklos ataskaitą ir siekiant, jei bus galima, įtraukti šios analizės išvadas į būsimą OLAF reglamento persvarstymą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Lisabonos sutartimi(19) taip pat iš dalies pakeičiamas ES sutarties 280 straipsnis, susijęs su kova su sukčiavimu;
60. atkreipia dėmesį į tai, kad Europos žmogaus teisių teismas 2007 m. lapkričio 27 d. peticijos Nr. 20477/05 Tillack prieš Belgiją klausimu nusprendė, kad Belgijos valstybė pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnį (žodžio laisvė) atlikdama kratą žurnalisto patalpose; tačiau pabrėžia, kad minėtasis sprendimas neapėmė nei OLAF, nei Komisijos ankstesnių administracinių tyrimų; atsižvelgdamas į tai, mano, kad apskritai reikėtų imtis visų tinkamų priemonių siekiant apsaugoti asmenų, kurių atžvilgiu vykdomas tyrimas, teises;
Kova su sukčiavimu PVM srityje
61. yra labai susirûpinæs finansiniais nuostoliais, kuriuos sukelia "karuselës" tipo sandoriai; konstatuoja, kad, pavyzdþiui, Vokietijos ekonominiø tyrimø instituto vertinimu, 2003–2005 metais ðalis prarado 17–18 milijardø EUR pajamø ið PVM kasmet; kad paprastai valstybës narës vertina, jog jos praranda maþdaug 10 proc. pajamø ið PVM kasmet; kad vienà treèdalá ðiø nuostoliø lemia tarpvalstybiniai "karuselës" tipo sandoriai;
62. be to, atkreipia dėmesį į tai, kad Lordų Rūmų vertinimu, 2005–2006 m. Jungtinė Karalystė prarado tarp 3 milijardų 500 milijonų ir 4 milijardų 750 milijonų svarų sterlingų pajamų iš PVM, arba ne mažiau kaip 9,6 milijono svarų sterlingų per dieną; cituoja ataskaitą, kurioje teigiama: "šiuo metu taikomas PVM susigrąžinimo Bendrijos viduje mechanizmas yra netinkamas"(20);
63. primena, kad tik realioms pajamoms gali būti taikomas PVM susigrąžinimas;
64. yra labai susirûpinæs dël to, kad daugelis valstybiø nariø ir toliau laikosi neryþtingos pozicijos kompetentingø nacionaliniø tarnybø bei Komisijos, áskaitant OLAF, ir nacionaliniø tarnybø bendradarbiavimo klausimu;
65. džiaugiasi, kad Komisija priėmė komunikatą Tarybai (COM(2007)0758) dėl kai kurių pagrindinių aspektų nustatant ES kovos su sukčiavimu PVM srityje strategiją; atitinkamai ragina savo kompetentingą komitetą imtis veiksmingų priemonių, kad būtų stebimas šio komunikato nuostatų įgyvendinimas;
66. apgailestauja, kad Taryba iki šiol nepateikė savo pozicijos dėl Europos Parlamento per pirmąjį svarstymą 2005 m. birželio 23 d.(21) svarstyto pasiūlymo dėl reglamento dėl tarpusavio administracinės pagalbos siekiant apsaugoti Bendrijos finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitokios neteisėtos veiklos(22); ragina Parlamento Pirmininką susisiekti su Tarybai pirmininkaujančia šalimi ir paspartinti klausimo sprendimą;
67. mano, kad geresnei kovai su tarpvalstybiniu "karuselės" tipo sukčiavimu būtinas geresnis atsakingų tarnybų bendradarbiavimas ir jų bendradarbiavimas su Komisija (OLAF); mano, kad šiame kontekste keitimosi informacija apie PVM sistema ir bendradarbiavimas duomenų analizės srityje, padedant Komisijai (OLAF), turėtų būti sustiprinta;
o o o
68. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Europos Audito Rūmams, OLAF Priežiūros komitetui ir OLAF.
Komisijos narė Danuta Hübner, atsakydama raštu į Biudžeto kontrolės komiteto klausimą, pareiškė: "2006 m. Ispanija nevykdė mokėjimų iš ERPF lėšų, kol laukė korekcinių priemonių audito rezultatų. Kiti pavyzdžiai: 2005 m. buvo sustabdyti ESF mokėjimai visoms programoms Didžiojoje Britanijoje, pagal 3 tikslą vykdomoms programoms ir kai kurioms Prancūzijos regioninėms programoms, taip pat Italijos Kalabrijos ir Sicilijos regionų programoms, o 2006 m. – EQUAL programai Ispanijoje ir Italijoje."
Lėšų išieškojimo darbo grupė (LIDG) buvo įkurta apie tai pranešus Komisijos komunikate "Bendrijos gautinų sumų, atsiradusių dėl tiesioginio ar dalinio Bendrijos išlaidų valdymo, susigražinimo gerinimas" (COM(2002)0671/galutinis). LIDG yra bendra OLAF/AGRI iniciatyva, kuriai pirmininkauja OLAF.
1995 m. birželio 22 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1469/95 dėl priemonių, kurių turi būti imtasi, atsižvelgiant į tam tikrus EŽŪOGF Garantijų skyriaus finansuojamų operacijų gavėjus (OL L 145, 1995 6 29, p. 1.).
Europos Audito Rūmų metinė ataskaita dėl 2006 finansinių metų: "5.11. Penktus metus iš eilės generalinio direktoriaus deklaracijoje pareiškiama išlyga, susijusi su nepakankamu IAKS įgyvendinimu Graikijoje. Audito Rūmai patvirtino, kad 2006 m. vis dar nesisekė įgyvendinti pagrindinių kontrolės priemonių, kaip antai paraiškų tvarkymo, patikrų procedūrų, gyvulių duomenų bazės vientisumo ir žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos."
Lordų Rūmų Europos Sąjungos komiteto ataskaitos "Sustabdykime karuselę: sukčiavimas ES prekybos srityje" 52 punktas, HL 101 dokumentas, 2007 m. gegužės 25 d.
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Globalioji Europa: glaudesnė partnerystė siekiant užtikrinti Europos eksportuotojų patekimą į rinkas" (COM(2007)0183),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis" (COM(2006)0567),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Globalioji Europa: Europos prekybos apsaugos priemonės besikeičiančioje pasaulio ekonomikoje. Žalioji knyga viešosioms konsultacijoms" (COM(2006)0763),
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Indijos ekonominių ir prekybinių ryšių(1),
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl metinės Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui dėl trečiųjų šalių Bendrijos atžvilgiu taikomų antidempingo, antisubsidijų ir apsaugos priemonių (2004 m.)(2),
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po PPO ministrų konferencijos Honkonge(3),
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 12 d. rezoliuciją dėl ekonominių ir prekybinių ES ir Mercosur santykių, siekiant sudaryti tarpregioninį asociacijos susitarimą(4),
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų transatlantinių ekonominių santykių(5),
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos prekybos santykių perspektyvų(6),
– atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, paskelbtą kartu su Komisijos komunikatu "Ekonomikos reformos ir konkurencingumas: pagrindiniai 2006 m. Europos konkurencingumo ataskaitos aspektai" (SEC(2006)1467),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimas. Politikos nuostatos ES gamybai stiprinti siekiant labiau integruoto požiūrio į pramonės politiką" (COM(2005)0474),
– atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 23–24 d. Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvadas,
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl indėlio į 2006 m. pavasarį vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kiek tai susiję su Lisabonos strategija(7),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "ES ir Kinija: artimesnės partnerės, didesnė atsakomybė" (COM(2006)0631) ir darbo dokumentą, pateikiamą su dokumentu "Artimesni partnerių ryšiai, didesnė atsakomybė. Politikos dokumentas. ES ir Kinijos prekyba ir investicijos: konkurencija ir partnerystė" (COM(2006)0632),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Įgyvendinant bendrijos Lisabonos programą. Augimą ir užimtumą skatinanti šiuolaikiška MVĮ politika" (COM(2005)0551),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6-0002/2008),
A. kadangi Europos Sąjunga yra viena iš pagrindinių veikėjų tarptautinėje prekyboje, ir ji turėtų toliau pirmauti pasaulinėje ekonomikos sistemoje, kad galėtų padaryti ją sąžiningesnę ir kad šioje sistemoje būtų labiau atsižvelgiama į su ekologija susijusias ir socialines teises,
B. kadangi Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulio eksportuotoja ir didžiausia paslaugų teikėja, todėl yra labai suinteresuota užtikrinti, kad būtų atvertos naujos prekių, paslaugų ir investicijų rinkos,
C. kadangi Europos Sąjunga turi įgyvendinti ambicingesnes ir labiau į ateitį orientuotas strategijas, kad galėtų išspręsti globalizacijos problemas ir sugebėtų įveikti didesnę pagrindinių kylančios ekonomikos šalių konkurenciją, kartu išsaugant Europos ekonominį, regioninį ir socialinį modelį bei gerbiant žmogaus teises ir socialinius bei aplinkosaugos standartus,
D. kadangi ekonominis atvirumas šalies viduje ir užsienyje gyvybiškai svarbus darbo vietoms kurti, ekonomikos augimui užtikrinti ir tarptautiniam konkurencingumui išsaugoti; kadangi dėl to Europos Sąjunga, remdamasi patekimo į rinkas strategija, turėtų toliau stengtis atverti ES rinkas ir skatinti savo prekybos partnerius šalinti kliūtis ir labiau atverti savo rinkas,
E. kadangi tinkama prieiga prie trečiųjų šalių rinkų leis ES vidaus gamintojams pirmauti didelės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų srityje ir savo produktus padaryti naujoviškesnius, skatinti kūrybingumą, saugoti intelektinės nuosavybės teises ir pasiekti didelio masto ekonomijos,
F. kadangi dėl tarptautinės prekybos plėtros prieiga prie trečiųjų šalių rinkų tampa tokia pat svarbi kaip ir ES rinkų apsauga nuo nesąžiningos prekybos,
G. kadangi prekybos liberalizavimas ir vis didėjantis jos mastas skatina tarptautinę konkurenciją, tačiau ir didina riziką, kad eksportui bus taikomos prekybos kliūtys, kurios turės žalingą poveikį tarptautiniam ES įmonių konkurencingumui,
H. kadangi negalima leisti, kad Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėmis nepagrįstas protekcionizmas darytų poveikį ES konkurencingumui Bendrijos viduje arba už jos ribų,
I. kadangi prekybos kliūčių panaikinimas, be jokios abejonės, padidins Europos prekių ir paslaugų eksportą ir užtikrins nuolatinį ES ekonomikos augimą,
J. kadangi, atsižvelgiant į tai, kad visame pasaulyje Europos Sąjungos prekybos partneriai neveiksmingai saugo intelektinę ir pramoninę nuosavybę, įskaitant geografines ir kilmės vietos nuorodas,
K. kadangi ypač svarbu atskirti a priori nepagrįstas prekybos kliūtis, atsirandančias dėl to, kad nenuosekliai įgyvendinamos nustatytos dvišalės ir daugiašalės prekybos taisyklės, ir prekybos kliūtis, atsirandančias dėl teisėtos teisinės ir administracinės valstybės institucijų veiklos, pradedamos ne prekybos srityje, tačiau turinčios neplanuotų padarinių prekybai,
L. kadangi pagal esamas PPO taisykles nepateisinamos ir veiklą apsunkinančios muitinės procedūros, taikomos importui, eksportui ir tranzitui, sanitariniai ir fitosanitariniai apribojimai, nesąžiningas prekybos apsaugos priemonių naudojimas, prasta intelektinės nuosavybės teisių apsauga akivaizdžiai yra a priori nepateisinamos prekybos kliūtys, kurias reikia šalinti norint ES įmonėms pagerinti patekimo į rinką sąlygas,
M. kadangi, nors ir labai sudėtinga tiksliai įvertinti ES prekybai užsienio rinkose trukdančių apribojimų mastą, visiškai aišku, kad prekybos kliūtys daro didžiulę įtaką bendram ES eksportui,
N. kadangi ES įmonės apskritai labiau įsitvirtinusios išsivysčiusiose pramonės šalyse, kuriose paklausa vienoda, ir daug mažiau – greitai augančiuose regionuose ir augančiose rinkose, pvz., Kinijoje ir Indijoje,
O. kadangi Europos Sąjunga apskritai laikoma labai atvira ir skaidria rinka, rimtai kovojančia su konkurenciją slopinančiais veiksmais ir užtikrinančia sąžiningas sąlygas visiems importuojamiems produktams, nepaisant jų kilmės,
P. kadangi dideli tarifai vis dar yra rimta prekybos kliūtis, ypač pagrindinių kylančios ekonomikos šalių atžvilgiu,
Q. kadangi PPO yra vienintelė veiksminga patekimo į rinkas ir sąžiningos ir teisingos pasaulinės prekybos užtikrinimo priemonė; kadangi Europos valdymo modelio įdiegimas turėtų prisidėti prie tolimesnio tinkamų ir teisingų taisyklių kūrimo ir užtikrinti stabilesnę ir visapusiškesnę pasaulio prekybos reguliavimo sistemą,
R. kadangi Komisija apskritai suinteresuota užtikrinti, kad jos partnerių priimami prekybos teisės aktai ir vykdoma politika kuo labiau atitiktų PPO ir kitas tarptautines taisykles,
S. kadangi prekybos kliūtys ir kitoje sienos pusėje atsiradusios kliūtys ne tik kenkia prekybai prekėmis, bet ir daro didelį poveikį prekybai paslaugomis ir viešiesiems pirkimams,
T. kadangi spręsdama problemas ir veiksmingiau gindama teisėtus pramonės sektoriaus interesus ir lūkesčius ES taptų pastebimesnė ir patikimesnė,
U. kadangi norint įgyvendinti persvarstytos Lisabonos darbotvarkės tikslus reikia, kad Europos Sąjungos pramonės sektorius plėstų ir išlaikytų turimas stabilias konkurencingas pozicijas pasaulio rinkose,
V. kadangi šis konkurencingumas, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) konkurencingumas, vis daugiau priklauso nuo mokslinių tyrimų, technologijų plėtros, naujovių ir intelektinės nuosavybės,
W. kadangi, norint užtikrinti šį konkurencingumą, reikia, kad būtų įvykdytos tokios dvi sąlygos: užtikrintas patikimas ir saugus energijos tiekimas ir nevaržomos ES įmonių galimybės naudotis pažangiausiomis informacijos ir ryšių technologijomis,
Bendra apžvalga
1. pabrėžia, kad sėkmingai įgyvendinus persvarstytą ir ambicingesnę patekimo į rinkas strategiją, kuri sukurta siekiant atverti naujas pasaulines rinkas ES produktams ir paslaugoms, bus ne tik išplėstas ES vaidmuo visame pasaulyje, bet ir išsaugotos esamos Europos darbo vietos ir sukurtos naujos, padidintas Europos Sąjungos konkurencingumas ir taip svariai prisidėta prie Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimo;
2. primena, kad remiantis Europos Sąjungos strategija, parengta siekiant užtikrinti patekimą į rinkas, visų pirma siekiama spręsti su išsivysčiusiomis ir kylančios ekonomikos šalimis susijusius klausimus;
3. pabrėžia, kad Europos Sąjungos eksportui į besivystančios ir kylančios ekonomikos šalis dažnai trukdo tai, kad yra nepakankama tarpusavio sąveika patekimo į rinkas sąlygų srityje, nepakankamai laikomasi tarptautinių prekybos taisyklių ir daugėja nesąžiningos prekybos atvejų;
4. ragina Komisiją užtikrinti, kad teisėti Europos Sąjungos prekybos interesai būtų apsaugoti nuo piktnaudžiavimu pagrįstos ar nesąžiningos trečiųjų šalių prekybos; mano, kad trečiosioms šalims nepagrįstai apribojus ES įmonių patekimą į savo rinkas Europos Sąjunga turėtų imtis skubių ir ryžtingų veiksmų;
5. pažymi, kad tarptautinės prekybos reguliavimo problemos tampa vis svarbesnėmis; ragina siekti didesnio Europos Sąjungos ir jos pagrindinių prekybos partnerių taisyklių ir veiklos nuoseklumo; pabrėžia, kad taisyklių ir nuostatų derinimas turėtų ne silpninti Europos sveikatos, saugos, aplinkosaugos ir socialinės srities teisės aktus, o paskatinti pagrindinius Europos Sąjungos prekybos partnerius perimti geresnes taisykles;
6. ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti ilgalaikius metodus, kurie padėtų šalinti struktūrinius iškraipymus, nes jie, atsižvelgiant į pobūdį, ir toliau liks arba jų atsiras net ir po to, kai Komisija imsis veiksmų; ragina Komisiją neignoruoti atvejų, kai manoma, kad kliūtys nebus panaikintos greitai, nes jas panaikinti bet kokiu atveju būtina siekiant atkurti vienodas veiklos sąlygas pagrindinėse užsienio rinkose;
7. ragina Komisiją apsvarstyti rimtus ir nuolatinius PPO susitarimų ir taisyklių bei kitų tarptautinės prekybos teisės aktų pažeidimus, nes siekiant juos pašalinti reikia skubiai imtis priemonių, ir užtikrinti, kad tokių taisyklių laikymuisi neturėtų įtakos jokie kiti politiniai ar ekonominiai aspektai, išskyrus tuos, kurie tiesiogiai susiję su tam tikru atveju;
8. ragina trečiąsias šalis panaikinti užsienio subjektų nuosavybės teisių apribojimus Europos įmonėms ir diskriminuojančias taisykles;
9. pritaria Komisijos siūlomam patekimo į rinką prioritetų nustatymo metodui, tačiau ragina apsvarstyti ir kitus kriterijus, kuriais remiantis bus užtikrinama, kad ši nauja iniciatyva padės kuo didesniam skaičiui Europos Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojų, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurių išlikimas neišvengiamai priklauso nuo to, ar bus aiškiai apibrėžtos ir veiksmingai įgyvendinamos nuosavybės teisės ir konkrečiai apribotos monopolinių subjektų pajamos;
10. pabrėžia, kad sėkmingai kovojant su prekybos kliūtimis Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje bus skatinamos investicijos, gamyba ir prekyba, o patekimo į rinką sąlygos taps, inter alia, skaidresnės, lengviau prognozuojamos ir konkurencingesnės, taip pat bus kuriami arba stiprinami Europos Sąjungos ir tarptautinių rinkų ryšiai;
11. mano, kad laisvosios prekybos susitarimai su Europos Sąjungos tikslinėmis šalimis neturės prasmės, jeigu jais remiantis nebus užtikrinama pakankamų teisių patekti į rinką ir tikros pažangos mažinant ir galiausiai panaikinant netarifines kliūtis, kurios, dera priminti, dažnai dar labiau iškreipia prekybą nei tarifinės kliūtys;
Komisijos komunikatas
12. pritaria Komisijos iniciatyvai sukurti glaudesnę partnerystę, siekiant užtikrinti Europos eksportuotojų patekimą į rinkas, ypač siekiant konkrečių rezultatų Europos įmonėms – gerinant patekimą į kylančios ekonomikos šalių rinkas, kuriose Europos įmonės susiduria su naujomis sudėtingomis prekybos ir investicijų kliūtimis; pritaria Komisijos iniciatyvai koordinuoti ES prekybos politikos ir patekimo į rinkas strategijos tikslus ir priemones taip, kad būtų veiksmingai naudojamasi ES galimybėmis, susijusiomis su tarptautine prekyba ir konkurencingumu pasaulyje;
13. ypač džiaugiasi, kad Komisija siūlo sukurti glaudesnę Komisijos, valstybių narių ir ES verslo partnerystę, siekiant tiesiogiai ir verslo tikrovę atitinkančiu būdu bei per verslo tikrovę atitinkantį laiko tarpą paremti ekonominės veiklos vykdytojus, kurie turi konkrečių sunkumų patenkant į trečiųjų šalių rinkas;
14. mano, kad įgyvendinant naują patekimo į rinką strategiją Komisija gali imtis svaraus vaidmens užtikrindama tinkamą nacionalinių ir Bendrijos veiksmų suderinimo lygį, panaudodama išteklius, kurie kitu atveju liktų išsklaidyti, ir užtikrindama veiksmingesnę Europos eksportuotojų teisių ir interesų apsaugą;
15. mano, kad Europos Sąjunga, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, atsižvelgdama į subsidiarumo principą ir esamų kompetencijos sričių pusiausvyrą, turi atlikti nepakeičiamą vaidmenį užtikrinant vienodas tarptautinės prekybos konkurencijos sąlygas;
16. pabrėžia, kad svarbu kokybiniu ir kiekybiniu požiūriais reguliariai įvertinti patekimo į rinkas strategijos rezultatus ir jos veiksmingumą; ragina Europos Komisiją parengti deramą patekimo į rinkas veiksmų planą ir pateikti Europos Parlamentui metinę patekimo į rinkas ataskaitą panašiu būdu, kaip tai jau padaryta prekybos apsaugos priemonių srityje;
17. ragina Europos įmones, teisėtai konkuruojančias tarpusavyje Europos Sąjungos viduje ir už jos ribų, į naująją patekimo į rinkas strategiją žvelgti bendradarbiaujančiu žvilgsniu, nepamirštant, kad užsienio rinkų atvėrimas ir laisvos bei sąžiningos prekybos užtikrinimas yra jų bendras interesas, todėl reikia imtis bendrų koordinuotų veiksmų;
18. apgailestauja, kad minėtame komunikate "Globalioji Europa: glaudesnė partnerystė siekiant užtikrinti Europos eksportuotojų patekimą į rinkas" neatsižvelgta į keletą pagrįstų ir patirtimi grindžiamų verslo bendruomenės, profesinių sąjungų, vartotojų organizacijų ir pilietinės visuomenės rekomendacijų; ragina Komisiją įgyvendinant tą komunikatą į tas rekomendacijas atsižvelgti;
Patekimo į rinkas iniciatyvos Europos Sąjungoje
19. pabrėžia tolesnio Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo dalijantis informacija ir pažangiosios patirties pavyzdžiais poreikį; ragina valstybes nares kurti nacionalinių ir, jei reikia, regioninių pagalbos tarnybų, kurios centralizuotai tvarkytų informaciją ir skundus, tinklus, ypač atsižvelgiant į MVĮ interesus ir poreikius;
20. mano, kad tokie tinklai būtų daug veiksmingesni, jei prie jų kūrimo proceso prisidėtų nacionalinės ir vietinės pramonės asociacijos, prekybos rūmai, MVĮ asociacijos ir prekybos skatinimo organizacijos;
21. ragina Komisiją ir valstybes nares išplėsti Patekimo į rinkas patariamojo komiteto vaidmenį ir užtikrinti nuolatinį ryšį su 133 straipsnio komitetu (pavadinimas pagal atitinkamą EB sutarties straipsnį), pagal Prekybos kliūčių reglamentą įkurtu komitetu ir kitais svarbiais komitetais;
22. ragina Komisiją sukurti nuolatinio dialogo sistemą, kuri leistų valstybėms narėms ir, jei reikia, regionams ir kitoms Europos lygmens suinteresuotoms šalims keistis informacija ir nustatyti strategijas ir prioritetus;
23. ragina Komisiją įgyvendinant savo patekimo į rinkas strategiją apsvarstyti šiuos aspektus:
–
su patekimo į rinkas problemomis dirbančio skyriaus personalo Briuselyje padidinimą;
–
veiksmingai tvarkomo nusiskundimų registro sukūrimą Prekybos generaliniame direktorate;
–
struktūriškai apibrėžtų gairių visų kategorijų netarifinių kliūčių klausimais sukūrimą;
–
pagalbos tarnybos, skirtos valstybėms narėms ir įmonėms, sukūrimą Prekybos generaliniame direktorate (sukuriant MVĮ skirtą padalinį);
–
su Komisijos teikiamomis patekimo į rinkas paslaugomis susijusios komunikacijos politikos sustiprinimą ir persvarstymą, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ;
–
potencialių vartotojų skaičiaus padidinimą, teikiant pagrindinę informaciją (pvz., leidžiant brošiūras ir lankstinukus) visomis Europos Sąjungos oficialiosiomis kalbomis;
–
patekimo į rinkas duomenų bazės patobulinimą, kad ji geriau atitiktų verslo interesus ir ja būtų galima lengviau naudotis;
–
patekimo į rinkas klausimus sprendžiančių Komisijos tarnybų tarpusavio bendradarbiavimo, ryšių ir komunikacijos pagerinimą;
–
verslo bendruomenės atstovų dalyvavimo Patekimo į rinkas patariamajame komitete užtikrinimą;
–
prioritetams (įskaitant klausimus, kokioms rinkoms, sektoriams ir kliūtims skirti daugiausia dėmesio) skirtų struktūriškai apibrėžtų gairių sukūrimą;
–
savo padėties tarptautinėse norminimo organizacijose, pvz., Tarptautinėje standartizacijos organizacijoje (ISO), stiprinimą;
Patekimo į rinkas iniciatyvos trečiosiose šalyse
24. ragina labiau struktūrizuoti Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą trečiosiose šalyse, nes tai leistų veiksmingiau panaudoti diplomatinius ir vyriausybinius išteklius sprendžiant patekimo į rinkas klausimus;
25. pabrėžia, kad būtina trečiosiose šalyse esančioms Komisijos delegacijoms ir sukurtoms naujoms patekimo į rinkas grupėms suteikti aiškius ir plataus masto įgaliojimus; primena, kad patekimo į rinkas strategija bus sėkminga tik tuomet, jeigu valstybės narės pagal savo galimybes, interesus ir tikslus bus pasirengusios skirti nuosavų žmogiškųjų ir finansinių išteklių;
26. ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti bendradarbiavimą su Europoje esančiais prekybos rūmais, prekybos asociacijomis ir valstybių narių prekybą skatinančiomis agentūromis, kurios įsteigtos trečiosiose šalyse, ir užtikrinti tinkamus delegacijų, valstybių narių ambasadų, kitų vyriausybinių užsienio prekybos įstaigų ir suinteresuotųjų Europos įmonių asociacijų informacijos mainus;
27. ragina Komisiją naujai įvertinti žmogiškųjų išteklių panaudojimo Komisijos delegacijose prioritetus ir, jei reikia, padidinti esamus išteklius siekiant, kad būtų priimta daugiau darbuotojų, kurie galėtų sėkmingai pradėti patekimo į rinkas grupių veiklą ir užtikrinti jos tęstinumą, ypač svarbiausiose delegacijose, pvz., inter alia, Pekine, Naujajame Delyje, Maskvoje ir Brazilijoje;
Sektorių klausimai
28. remia patekimo į rinkas strategijoje numatytų iniciatyvų kūrimą, visų pirma skirtą padėti panaikinti kliūtis paslaugų, viešųjų pirkimų, investavimo, intelektinės nuosavybės teisių, muitinės procedūrų, valstybės pagalbos ir kitų subsidijų srityse ir nustatyti konkurencijos taisykles bei deramą jų įgyvendinimą trečiosiose šalyse;
29. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad patekimo į naujas rinkas iniciatyvos nuolat teiktų naudos MVĮ; ragina Komisiją apibrėžti ad hoc veiksmus, kuriais padėtų MVĮ produktams įsitvirtinti trečiųjų šalių rinkose ir apginti teisėtus MVĮ interesus šališkų trečiųjų šalių veiksmų atveju;
30. ragina Komisiją savo užsienio prekybos politikoje ypatingą dėmesį skirti visų Interneto ir informacinės visuomenės paslaugų, kurias teikia Europos įmonės trečiosiose šalyse, teikimo apribojimo atvejų nagrinėjimui ir visus nereikalingus tokių paslaugų teikimo apribojimus laikyti prekybos kliūtimis;
Daugiašalis požiūris
31. pabrėžia, kad būtina stiprinti sąveiką su pagrindiniais Europos Sąjungos prekybos partneriais (pvz., Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Kanada ir Japonija), siekiant apibrėžti bendrą patekimo į rinkas strategiją ir pasiruošti ypač reikalingam daugiašaliam patekimo į rinkas susitarimui;
32. primena, kad reikia toliau skatinti glaudesnį tarptautinį bendradarbiavimą ir derinimą teisės aktų srityje, siekiant išvengti nereikalingo dubliavimosi, ir sumažinti vartotojų, pramonės sektoriaus ir vyriausybių išlaidas; ragina Komisiją skatinti pažangų Europos Sąjungos ir jos prekybos partnerių standartų ir taisyklių derinimą daugiašaliu ir dvišaliu lygmenimis;
33. ragina Komisiją skatinti taikyti numatytas PPO priemones, kurios padėtų greičiau apsvarstyti ir išspręsti naujų ir atsirandančių netarifinių kliūčių klausimus; šiuo aspektu Komisija turėtų skatinti kitus prekybos partnerius daugiau taikyti susitarimuose dėl techninių prekybos kliūčių numatytas pranešimo procedūras;
34. primygtinai prašo ir toliau daug dėmesio skirti teisės aktų įgyvendinimui ir stengtis užtikrinti, kad trečiosios šalys laikytųsi PPO pagrindu prisiimtų įsipareigojimų, o šią nuostatą įgyvendinti naudojantis PPO ginčų sprendimo sistema;
Žvilgsnis į ateitį
35. mano, kad Europos Sąjunga turėtų dėti kuo daugiau pastangų, siekdama iš savo prekybos partnerių gauti jų išsivystymo lygį atitinkančių lengvatų, išskyrus atvejus, kai tai nepagrįsta dėl su vystymusi susijusių aspektų;
36. ragina Komisiją į naujuosius laisvosios prekybos susitarimus ir kitus įtakos prekybai turinčius susitarimus įtraukti aiškias su vykdymu ir ginčų sprendimu susijusias nuostatas, kurios visų pirma būtų skirtos spręsti klausimus dėl kitoje sienos pusėje iškilusių kliūčių;
37. ragina Europos Sąjungos prekybos partnerius palaipsniui sumažinti ar panaikinti kliūtis, ribojančias patekimą į prekių ir paslaugų rinką, ir, užuot jas kūrus, kuo geriau pasinaudoti abipusėmis prekybos galimybėmis, įskaitant pakankamą rinkos atvėrimo priemonių, nustatytų vykdant dvišales, regionines ir daugiašales derybas, įgyvendinimą;
38. ragina Komisiją kasmet pranešti Parlamentui apie patekimo į rinkas strategijos įgyvendinimo pažangą ir jos rezultatus, ypatingą dėmesį skiriant nustatytiems prioritetams;
o o o
39. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
Galimas Europos Sąjungoje veikiančių stambių prekybos centrų piktnaudžiavimas savo galiomis
217k
62k
Europos Parlamento pareiškimas dėl tyrimo dėl Europos Sąjungoje veikiančių stambių prekybos centrų piktnaudžiavimo savo galiomis ir teisinių apsaugos nuo tokio piktnaudžiavimo priemonių
- atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 116 straipsnį,
A. kadangi visoje ES mažmeninės prekybos srityje vis labiau dominuoja nedidelis skaičius prekybos centrų tinklų,
B. kadangi šie mažmeninės prekybos tinklai tampa "durininkais", kontroliuojančiais vienintelę realią ūkininkų ir kitų tiekėjų galimybę pateikti savo prekes vartotojams Europos Sąjungoje,
C. kadangi remiantis visos ES mastu gautais duomenimis daroma išvada, kad dideli prekybos centrai piktnaudžiauja savo perkamosiomis galiomis priverstinai sumažindami tiekėjams (tiek esantiems ES tiek ir už jos ribų) mokamas sumas iki nepakeliamo dydžio bei taiko jiems nesąžiningas sąlygas,
D. kadangi toks tiekėjams taikomas spaudimas turi neigiamo poveikio užimtumo kokybei ir aplinkos apsaugai,
E. kadangi vartotojai nukenčia nuo produktų įvairovės, kultūrinio paveldo ir mažmeninės prekybos realizavimo rinkų netekties,
F. kadangi kai kurios valstybės narės pradėjo taikyti teisės aktus, kuriais bandoma riboti tokį piktnaudžiavimą, stambūs prekybos centrai vis aktyviau veikia peržengiant vienos valstybės ribas ir dėl to vis labiau būtinu tampa ES teisės aktų suderinimas,
1. ragina Konkurencijos generalinį direktoratą ištirti poveikį, kurį ES prekybos centrų sektoriaus koncentracija turi smulkiam verslui, tiekėjams, darbuotojams ir vartotojams, o ypač įvertinti bet kokį piktnaudžiavimą perkamąją galia, kuris gali kilti dėl tokios koncentracijos;
2. prašo Komisijos pasiūlyti atitinkamas priemones, įskaitant reglamentavimą, kuriomis vartotojai darbuotojai ir gamintojai būtų apsaugomi nuo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi arba kito vykdant šį tyrimą nustatyto neigiamo poveikio;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų pavardžių sąrašu Komisijai, Tarybai ir valstybių narių parlamentams.
Pasirašiusieji asmenys
Adamos Adamou, Vittorio Agnoletto, Vincenzo Aita, Gabriele Albertini, Jim Allister, Roberta Alma Anastase, Georgs Andrejevs, Alfonso Andria, Laima Liucija Andrikienė, Emmanouil Angelakas, Roberta Angelilli, Alfredo Antoniozzi, Kader Arif, Stavros Arnaoutakis, Richard James Ashworth, Francisco Assis, John Attard-Montalto, Elspeth Attwooll, Marie-Hélène Aubert, Jean-Pierre Audy, Margrete Auken, Inés Ayala Sender, Liam Aylward, Pilar Ayuso, Peter Baco, Mariela Velichkova Baeva, Enrique Barón Crespo, Etelka Barsi-Pataky, Alessandro Battilocchio, Katerina Batzeli, Edit Bauer, Jean Marie Beaupuy, Zsolt László Becsey, Angelika Beer, Ivo Belet, Irena Belohorská, Jean-Luc Bennahmias, Monika Beňová, Pervenche Berès, Sergio Berlato, Giovanni Berlinguer, Thijs Berman, Šarūnas Birutis, Jana Bobošíková, Sebastian Valentin Bodu, Jens-Peter Bonde, Guy Bono, Mario Borghezio, Josep Borrell Fontelles, Umberto Bossi, Costas Botopoulos, Bernadette Bourzai, Sharon Bowles, Iles Braghetto, Frieda Brepoels, Hiltrud Breyer, André Brie, Danutė Budreikaitė, Paul van Buitenen, Kathalijne Maria Buitenweg, Ieke van den Burg, Colm Burke, Niels Busk, Cristian Silviu Buşoi, Philippe Busquin, Joan Calabuig Rull, Mogens Camre, Luis Manuel Capoulas Santos, Marco Cappato, Marie-Arlette Carlotti, Carlos Carnero González, Giorgio Carollo, Paulo Casaca, Françoise Castex, Giuseppe Castiglione, Giusto Catania, Alejandro Cercas, Giulietto Chiesa, Sylwester Chruszcz, Luigi Cocilovo, Carlos Coelho, Richard Corbett, Dorette Corbey, Giovanna Corda, Titus Corlăţean, Jean Louis Cottigny, Michael Cramer, Corina Creţu, Gabriela Creţu, Brian Crowley, Magor Imre Csibi, Marek Aleksander Czarnecki, Ryszard Czarnecki, Daniel Dăianu, Joseph Daul, Dragoş Florin David, Chris Davies, Antonio De Blasio, Bairbre de Brún, Arūnas Degutis, Véronique De Keyser, Gérard Deprez, Proinsias De Rossa, Harlem Désir, Nirj Deva, Mia De Vits, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Jolanta Dičkutė, Gintaras Didžiokas, Alexandra Dobolyi, Brigitte Douay, Mojca Drčar Murko, Bárbara Dührkop Dührkop, Árpád Duka-Zólyomi, Constantin Dumitriu, Michl Ebner, Saïd El Khadraoui, Maria da Assunção Esteves, Edite Estrela, Harald Ettl, Jill Evans, Robert Evans, Richard Falbr, Claudio Fava, Szabolcs Fazakas, Emanuel Jardim Fernandes, Francesco Ferrari, Anne Ferreira, Elisa Ferreira, Ilda Figueiredo, Petru Filip, Věra Flasarová, Hélène Flautre, Alessandro Foglietta, Hanna Foltyn-Kubicka, Nicole Fontaine, Glyn Ford, Armando França, Monica Frassoni, Duarte Freitas, Sorin Frunzăverde, Kinga Gál, Vicente Miguel Garcés Ramón, José Manuel García-Margallo y Marfil, Iratxe García Pérez, Giuseppe Gargani, Jas Gawronski, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Claire Gibault, Adam Gierek, Maciej Marian Giertych, Neena Gill, Ioannis Gklavakis, Béla Glattfelder, Gian Paolo Gobbo, Bogdan Golik, Bruno Gollnisch, Ana Maria Gomes, Donata Gottardi, Genowefa Grabowska, Dariusz Maciej Grabowski, Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf, Luis de Grandes Pascual, Louis Grech, Elly de Groen-Kouwenhoven, Lilli Gruber, Ambroise Guellec, Pedro Guerreiro, Umberto Guidoni, Zita Gurmai, Catherine Guy-Quint, András Gyürk, Fiona Hall, David Hammerstein, Benoît Hamon, Małgorzata Handzlik, Gábor Harangozó, Marian Harkin, Rebecca Harms, Satu Hassi, Adeline Hazan, Anna Hedh, Gyula Hegyi, Erna Hennicot-Schoepges, Edit Herczog, Esther Herranz García, Jim Higgins, Mary Honeyball, Milan Horáček, Richard Howitt, Ján Hudacký, Ian Hudghton, Stephen Hughes, Alain Hutchinson, Jana Hybášková, Filiz Hakaeva Hyusmenova, Monica Maria Iacob-Ridzi, Mikel Irujo Amezaga, Marie Anne Isler Béguin, Carlos José Iturgaiz Angulo, Lily Jacobs, Mieczysław Edmund Janowski, Lívia Járóka, Elisabeth Jeggle, Pierre Jonckheer, Ona Juknevičienė, Jelko Kacin, Gisela Kallenbach, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Metin Kazak, Tunne Kelam, Wolf Klinz, Jaromír Kohlíček, Maria Eleni Koppa, Magda Kósáné Kovács, Miloš Koterec, Sergej Kozlík, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Ģirts Valdis Kristovskis, Urszula Krupa, Wiesław Stefan Kuc, Sepp Kusstatscher, Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk, Joost Lagendijk, André Laignel, Jean Lambert, Stavros Lambrinidis, Romano Maria La Russa, Vincenzo Lavarra, Johannes Lebech, Stéphane Le Foll, Roselyne Lefrançois, Bernard Lehideux, Lasse Lehtinen, Jörg Leichtfried, Jo Leinen, Katalin Lévai, Bogusław Liberadzki, Marcin Libicki, Eva Lichtenberger, Kartika Tamara Liotard, Alain Lipietz, Pia Elda Locatelli, Andrea Losco, Caroline Lucas, Elizabeth Lynne, Linda McAvan, Arlene McCarthy, Mary Lou McDonald, Mairead McGuinness, Edward McMillan-Scott, Jamila Madeira, Ramona Nicole Mănescu, Mario Mantovani, Marian-Jean Marinescu, Helmuth Markov, David Martin, Hans-Peter Martin, Jean-Claude Martinez, Miguel Angel Martínez Martínez, Jan Tadeusz Masiel, Antonio Masip Hidalgo, Jiří Maštálka, Ana Mato Adrover, Mario Mauro, Erik Meijer, Íñigo Méndez de Vigo, Emilio Menéndez del Valle, Willy Meyer Pleite, Rosa Miguélez Ramos, Marianne Mikko, Miroslav Mikolášik, Francisco José Millán Mon, Claude Moraes, Eluned Morgan, Luisa Morgantini, Philippe Morillon, Jan Mulder, Roberto Musacchio, Cristiana Muscardini, Joseph Muscat, Francesco Musotto, Sebastiano (Nello) Musumeci, Riitta Myller, Pasqualina Napoletano, Robert Navarro, Cătălin-Ioan Nechifor, Catherine Neris, Rareş-Lucian Niculescu, Ljudmila Novak, Vural Öger, Cem Özdemir, Péter Olajos, Jan Olbrycht, Seán Ó Neachtain, Gérard Onesta, Dumitru Oprea, Josu Ortuondo Larrea, Csaba Őry, Siiri Oviir, Reino Paasilinna, Justas Vincas Paleckis, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Vladko Todorov Panayotov, Marco Pannella, Pier Antonio Panzeri, Dimitrios Papadimoulis, Atanas Paparizov, Neil Parish, Ioan Mircea Paşcu, Bogdan Pęk, Maria Petre, Tobias Pflüger, Rihards Pīks, João de Deus Pinheiro, Józef Pinior, Mirosław Mariusz Piotrowski, Francisca Pleguezuelos Aguilar, Zita Pleštinská, Rovana Plumb, Anni Podimata, Zdzisław Zbigniew Podkański, Bernard Poignant, Adriana Poli Bortone, José Javier Pomés Ruiz, Mihaela Popa, Nicolae Vlad Popa, Christa Prets, Pierre Pribetich, Vittorio Prodi, Miloslav Ransdorf, Karin Resetarits, José Ribeiro e Castro, Teresa Riera Madurell, Giovanni Rivera, Marco Rizzo, Michel Rocard, Bogusław Rogalski, Zuzana Roithová, Luca Romagnoli, Raül Romeva i Rueda, Wojciech Roszkowski, Mechtild Rothe, Libor Rouček, Martine Roure, Christian Rovsing, Luisa Fernanda Rudi Ubeda, Heide Rühle, Eoin Ryan, Guido Sacconi, Aloyzas Sakalas, Katrin Saks, María Isabel Salinas García, Antolín Sánchez Presedo, Manuel António dos Santos, Daciana Octavia Sârbu, Amalia Sartori, Gilles Savary, Luciana Sbarbati, Pierre Schapira, Karin Scheele, Carl Schlyter, Frithjof Schmidt, Pál Schmitt, György Schöpflin, Adrian Severin, Czesław Adam Siekierski, Brian Simpson, Kathy Sinnott, Marek Siwiec, Alyn Smith, Csaba Sógor, Bogusław Sonik, María Sornosa Martínez, Bart Staes, Grażyna Staniszewska, Petya Stavreva, Struan Stevenson, Catherine Stihler, Theodor Dumitru Stolojan, Dimitar Stoyanov, Daniel Strož, Robert Sturdy, Margie Sudre, László Surján, Gianluca Susta, József Szájer, Konrad Szymański, Csaba Sándor Tabajdi, Antonio Tajani, Andres Tarand, Salvatore Tatarella, Marianne Thyssen, Silvia-Adriana Ţicău, Gary Titley, Patrizia Toia, László Tőkés, Ewa Tomaszewska, Witold Tomczak, Antonios Trakatellis, Catherine Trautmann, Kyriacos Triantaphyllides, Helga Trüpel, Claude Turmes, Feleknas Uca, Inese Vaidere, Johan Van Hecke, Anne Van Lancker, Geoffrey Van Orden, Daniel Varela Suanzes-Carpegna, Yannick Vaugrenard, Armando Veneto, Riccardo Ventre, Donato Tommaso Veraldi, Bernadette Vergnaud, Marcello Vernola, Oldřich Vlasák, Johannes Voggenhuber, Sahra Wagenknecht, Diana Wallis, Henri Weber, Renate Weber, Anders Wijkman, Glenis Willmott, Janusz Wojciechowski, Francis Wurtz, Luis Yañez-Barnuevo García, Zbigniew Zaleski, Mauro Zani, Andrzej Tomasz Zapałowski, Stefano Zappalà, Tomáš Zatloukal, Tatjana Ždanoka, Dushana Zdravkova, Vladimír Železný, Roberts Zīle, Gabriele Zimmer, Marian Zlotea, Tadeusz Zwiefka