Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/0300(CNS)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0172/2008

Pateikti tekstai :

A6-0172/2008

Debatai :

PV 20/05/2008 - 5
CRE 20/05/2008 - 5

Balsavimas :

PV 20/05/2008 - 8.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0207

Priimti tekstai
PDF 476kWORD 214k
Antradienis, 2008 m. gegužės 20 d. - Strasbūras
Valstybių narių užimtumo politikos gairės *
P6_TA(2008)0207A6-0172/2008

2008 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2007)0803 V DALIS – C6-0031/2008 – 2007/0300(CNS))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2007)0803, V DALIS),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 128 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0031/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetų nuomonę (A6-0172/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl sprendimo
2 konstatuojamoji dalis
(2)  Komisijos metinės pažangos ataskaitoje ir Bendrosios užimtumo ataskaitos projekte atlikta valstybių narių nacionalinių reformų programų analizė rodo, kad valstybės narės turėtų toliau dėti visas pastangas šiose prioritetinėse srityse, siekdamos:
(2)  Komisijos metinės pažangos ataskaitoje ir Bendrosios užimtumo ataskaitos projekte atlikta valstybių narių nacionalinių reformų programų analizė rodo, kad valstybės narės turėtų toliau dėti visas pastangas siekdamos, kad būtų užtikrintas visapusiškas užimtumas, darbo kokybė ir socialinė sanglauda bei ypač daug dėmesio skiriama prioritetinių sričių klausimams, kuriuos sprendžiant būtina:
– pritraukti ir išlaikyti daugiau žmonių darbo vietose, didinti darbo jėgos pasiūlą ir modernizuoti socialinės apsaugos sistemas,
sukurti daugiau patrauklių darbo vietų, pritraukti ir išlaikyti jose daugiau žmonių, didinti darbo jėgos pasiūlą ir modernizuoti socialinės apsaugos sistemas bei užtikrinti integruotų darbo rinkų veiklą,
– gerinti darbuotojų ir įmonių gebėjimą prisitaikyti, ir
– gerinti darbuotojų ir įmonių gebėjimą prisitaikyti bei saugumą, siekiant, kad būtų užtikrinta lanksti darbo rinka ir, suteikiant galimybę mokytis visą gyvenimą ir pripažįstant įgytus įgūdžius, skatinamas darbuotojų užimtumas,
– didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą tobulinant bendrąjį švietimą ir įgūdžius.
– didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą tobulinant bendrąjį švietimą ir įgūdžius bei užtikrinant daugiau galimybių mokytis visą gyvenimą, ir
skatinti darbuotojų judumą Europos darbo rinkoje.
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 konstatuojamoji dalis
(3)  Atsižvelgiant į Komisijos atliktą nacionalinių reformų programų analizę ir Europos Vadovų Tarybos išvadas, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama veiksmingam įgyvendinimui laiku, ypač daug dėmesio skiriant sutartiems kiekybiniams tikslams ir standartams, bei laikantis Europos Vadovų Tarybos išvadų.
(3)  Atsižvelgiant į Komisijos atliktą nacionalinių reformų programų analizę ir Europos Vadovų Tarybos išvadas, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama Užimtumo gairių socialinės srities stiprinimui ir jų veiksmingam įgyvendinimui laiku, ypač daug dėmesio skiriant sutartiems kokybiniams ir kiekybiniams tikslams ir standartams, bei laikantis Europos Vadovų Tarybos išvadų.
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 konstatuojamoji dalis
(5)  Valstybės narės turėtų atsižvelgti į Užimtumo gaires vykdydamos suprogramuotą Bendrijos, visų pirma Europos socialinio fondo, finansavimą.
(5)  Valstybės narės turėtų atsižvelgti į Užimtumo gaires vykdydamos suprogramuotą Bendrijos, visų pirma, Europos socialinio fondo, Europos regioninės plėtros fondo ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos fondo, finansavimą.
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl sprendimo
6 konstatuojamoji dalis
(6)  Atsižvelgiant į kompleksinį gairių paketo pobūdį, valstybės narės turėtų visiškai įgyvendinti bendrąsias ekonominės politikos gaires,
(6)  Atsižvelgdamos į kompleksinį gairių paketo pobūdį, valstybės narės turėtų visapusiškai vadovautis užimtumo gairėmis įgyvendindamos bendrąsias ekonominės politikos gaires,
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl sprendimo
2 a straipsnis (naujas)
2a straipsnis
1.  Įgyvendindamos prieduose išdėstytas gaires valstybės narės:
– vadovaujasi reikalavimais, kurie siejami su aukšto lygio užimtumo skatinimu, su pakankamai veiksmingos socialinės apsaugos užtikrinimu, su socialinės atskirties mažinimu, su aukšto lygio švietimu, lavinimu ir su žmonių sveikatos apsauga, bei
– siekia kovoti su diskriminacija lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos pagrindais.
2.  Valstybės narės užtikrina stipresnį gairių ir atviro koordinavimo metodo, taikomo socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties atžvilgiu, ryšį.
3.  Valstybės narės, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais ir vadovaudamosi kiekvienos valstybės narės nacionaline praktika, vertina ir savo nacionaliniuose reformų planuose nurodo, kaip turėtų būti siekiama geriau vadovautis Europos socialinės srities teisės aktuose, socialinių parnerių susitarimuose nustatytais principais ir taisyklėmis, taip pat svarbiausiais lygių galimybių ir nediskriminavimo principais bei juos įgyvendinti.
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo įžanginės dalies -1 dalis (nauja)
Užimtumo gairės sudaro dalį 2008–2010 m. integruotųjų gairių, kurios grindžiamos trijų ramsčių, t. y. makroekonomikos politikos, mikroekonomikos reformų ir užimtumo politikos, principais. Šie ramsčiai kartu prisideda prie siekio užtikrinti daugiau galimybių įsidarbinti ir skatinti užimtumą bei stiprinti socialinę sanglaudą.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo įžanginės dalies 1 dalis
Valstybės narės, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, vykdo savo politiką siekdamos įgyvendinti toliau nurodytus tikslus ir veiksmų prioritetus, kad būtų daugiau ir geresnių darbo vietų, skatinančių integraciją į darbo rinką. Pagal Lisabonos strategiją ir atsižvelgiant į bendruosius socialinius tikslus, valstybių narių politika proporcingai skatinamas:
Valstybės narės, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais ir kitomis suinteresuotomis šalimis bei atsižvelgdamos į nacionalinę praktiką, vykdo savo politiką siekdamos įgyvendinti toliau nurodytus tikslus ir veiksmų prioritetus, kad būtų daugiau ir geresnių darbo vietų ir geriau parengtų bei labiau specializuotų darbuotojų, skatinančių integraciją į darbo rinką. Pagal Lisabonos strategiją ir atsižvelgiant į bendruosius socialinius tikslus, valstybių narių politika proporcingai skatinamas:
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo įžanginės dalies 1 dalies 1 įtrauka
-  Visiškas užimtumas. Pasiekti visišką užimtumą ir sumažinti nedarbą bei neveiklumą didinant darbo jėgos paklausą ir pasiūlą per integruotą darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodą yra labai svarbu siekiant palaikyti ekonomikos augimą ir sustiprinti socialinę sanglaudą. Tam reikia politikos, kuria tuo pačiu metu būtų sprendžiamas darbo rinkų lankstumo, darbo organizavimo ir darbo santykių, taip pat užimtumo garantijų ir socialinės apsaugos klausimai.
-  Visiškas užimtumas. Pasiekti visišką užimtumą ir sumažinti nedarbą bei neveiklumą didinant darbo jėgos paklausą ir pasiūlą per integruotą darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodą yra labai svarbu siekiant palaikyti ekonomikos augimą ir sustiprinti socialinę sanglaudą. Tam reikia politikos, kuria tuo pačiu metu būtų sprendžiamas darbo rinkų lankstumo, darbo organizavimo ir darbo santykių, galimybės derinti darbą ir šeiminį gyvenimą, taip pat užimtumo garantijų ir socialinės apsaugos klausimai.
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo įžanginės dalies 1 dalies 2 įtrauka
-  Darbo kokybės ir našumo gerinimas. Pastangos didinti užimtumo lygį yra glaudžiai susijusios su darbo vietų patrauklumo didinimu, darbo kokybės ir našumo gerinimu, darbo rinkos segmentacijos bei dirbančiųjų už menką atlyginimą skaičiaus mažinimu. Reikėtų visiškai išnaudoti darbo kokybės, našumo ir užimtumo sąveikas.
-  Darbo kokybės ir našumo gerinimas. Pastangos didinti užimtumo lygį yra glaudžiai susijusios su darbo vietų patrauklumo didinimu, darbo kokybės ir našumo gerinimu, darbo rinkos segmentacijos, lyčių nelygybės bei dirbančiųjų už menką atlyginimą skaičiaus mažinimu. Reikėtų visiškai išnaudoti darbo kokybės, našumo ir užimtumo sąveikas.
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo įžanginės dalies 2 dalis
Siekiant pažangos ypač svarbios lygios galimybės ir kova su diskriminacija. Vykdant visus veiksmus turėtų būti užtikrintas lyčių aspekto integravimas ir lyčių lygybės skatinamas. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tam, kad darbo rinkoje pagal Europos lyčių lygybės paktą būtų sumažintos visos su lytimi susijusios spragos. Tai padės valstybėms narėms spręsti demografines problemas. Pagal naująjį požiūrį dėl kartų solidarumo įgyvendinant Europos jaunimo paktą, ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas jaunimo padėčiai ir galimybių įsidarbinti per visą darbingą amžių skatinimui. Atsižvelgiant į bet kokius nacionalinius tikslus, ypatingas dėmesys taip pat turi būti skiriamas socialiai nuskriaustų, įskaitant neįgaliuosius, ir kitų žmonių, taip pat trečiųjų šalių ir ES piliečių, užimtumo skirtumams žymiai sumažinti.
Siekiant pažangos ypač svarbios lygios galimybės ir kova su diskriminacija. Vykdant visus veiksmus turėtų būti užtikrintas lyčių aspekto integravimas ir lyčių lygybės skatinamas. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tam, kad darbo rinkoje pagal Europos lyčių lygybės paktą būtų sumažintos visos su lytimi susijusios spragos, ypač atkreipiant dėmesį į užmokesčio skirtumus. Tai padės valstybėms narėms spręsti demografines problemas. Pagal naująjį požiūrį dėl kartų solidarumo įgyvendinant Europos jaunimo paktą, ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas jaunimo padėčiai ir galimybių įsidarbinti, taip pat ir vyresnio amžiaus darbuotojams, per visą darbingą amžių skatinimui. Atsižvelgiant į bet kokius nacionalinius tikslus, ypatingas dėmesys taip pat turi būti skiriamas socialiai nuskriaustų, įskaitant neįgaliuosius, ir kitų žmonių, taip pat trečiųjų šalių ir ES piliečių, užimtumo skirtumams žymiai sumažinti. Taip valstybės narės lengviau spręstų demografines problemas.
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo dalies, einančios po 17 gairės, 1 įtrauka
- į darbo rinką pritraukti ir joje išlaikyti daugiau žmonių, padidinti darbo jėgos pasiūlą ir modernizuoti socialinės apsaugos sistemas,
- į patrauklią darbo rinką pritraukti ir joje išlaikyti daugiau žmonių sudarant geresnes sąlygas derinti profesinį ir šeiminį gyvenimą, padidinti darbo jėgos pasiūlą skatinant galimybes įsidarbinti, modernizuoti socialinės apsaugos sistemas ir užtikrinti integruotų darbo rinkų veiklą,
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo dalies, einančios po 17 gairės, 1 a įtrauka (nauja)
- skatinti aktyvią socialinę visų asmenų integraciją siekiant, kad, užtikrinus pakankamas pajamas ir kokybiškas socialines paslaugas, taip pat galimybes įsidarbinti ir siekti pradinio ar tęstinio profesinio lavinimo bei taip suteikus prieigą prie užimtumo rinkos, būtų įveiktas skurdas ir socialinė atskirtis.
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo dalies, einančios po 17 gairės, 2 įtrauka
- gerinti darbuotojų ir įmonių gebėjimą prisitaikyti,
- gerinti darbuotojų ir įmonių gebėjimą prisitaikyti bei saugumą,
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo dalies, einančios po 17 gairės, 3 įtrauka
- didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą tobulinant bendrąjį švietimą ir įgūdžius.
- didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą tobulinant bendrąjį švietimą ir įgūdžius bei taikyti švietimo ir lavinimo sistemas atsižvelgiant į naujus kompetencijos reikalavimus,
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo dalies, einančios po 17 gairės, 3 įtrauka (nauja)
- didinti ir gerinti investicijas į mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklą.
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo dalies, einančios po 17 gairės, 3 b įtrauka (nauja)
- užkirsti kelią visų rūšių lytinei diskriminacijai darbe.
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 1 skyriaus pavadinimas
1.  Į darbo rinką pritraukti ir joje išlaikyti daugiau žmonių, padidinti darbo jėgos pasiūlą ir modernizuoti socialinės apsaugos sistemas
1.  Į kokybišką darbo rinką pritraukti ir joje išlaikyti daugiau žmonių, padidinti darbo jėgos pasiūlą ir modernizuoti socialinės apsaugos sistemas bei užtikrinti integruotų darbo rinkų veiklą
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 1 skyriaus 1 pastraipa
Užimtumo lygio kėlimas yra veiksmingiausia priemonė, skatinanti ekonomikos augimą ir didinanti ekonomikos socialinę įtrauktį, kartu užtikrinanti apsaugą tiems, kurie negali dirbti. Požiūrio į darbą visą gyvenimą skatinimas ir socialinės apsaugos sistemų modernizavimas, siekiant užtikrinti jų pakankamumą, tvarų finansavimą ir greitą reagavimą į kintančius visuomenės poreikius yra ne mažiau būtini, nes, kaip numatoma, mažės darbingo amžiaus gyventojų. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į tebeegzistuojančius vyrų ir moterų užimtumo skirtumus, žemą vyresniojo amžiaus darbuotojų ir jaunimo užimtumo lygį, įgyvendinant naują požiūrį dėl kartų solidarumo, ir į aktyvios labiausiai iš darbo rinkos išstumtų asmenų įtraukties skatinimą. Taip pat reikia intensyvesnių veiksmų, kad pagerėtų jaunimo padėtis darbo rinkoje ir gerokai sumažėtų jaunimo nedarbas, kuris vidutiniškai yra dvigubai didesnis nei bendras nedarbo lygis.
Užimtumo lygio kėlimas yra veiksmingiausia priemonė, skatinanti ekonomikos augimą ir didinanti ekonomikos socialinę įtrauktį, kartu užtikrinanti apsaugą tiems, kurie negali dirbti. Požiūrio į darbą visą gyvenimą skatinimas ir socialinės apsaugos sistemų modernizavimas, siekiant užtikrinti jų pakankamumą, tvarų finansavimą ir greitą reagavimą į kintančius visuomenės poreikius yra ne mažiau būtini, nes, kaip numatoma, mažės darbingo amžiaus gyventojų. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į tebeegzistuojančius vyrų ir moterų užimtumo skirtumus ir į skirtingą darbo užmokestį lyties pagrindu, žemą vyresniojo amžiaus darbuotojų ir jaunimo užimtumo lygį, įgyvendinant naują požiūrį dėl kartų solidarumo, ir į aktyvios labiausiai iš darbo rinkos išstumtų asmenų įtraukties skatinimą. Taip pat reikia intensyvesnių veiksmų, kad pagerėtų jaunimo, ypač nekvalifikuoto, padėtis darbo rinkoje ir gerokai sumažėtų jaunimo nedarbas, kuris vidutiniškai yra dvigubai didesnis nei bendras nedarbo lygis.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 1 skyriaus 2 pastraipa
Būtina sudaryti tinkamas sąlygas užimtumo didinimui tiems, kurie įsidarbina pirmą kartą, grįžta į darbą po pertraukos arba nori pratęsti darbingą amžių. Darbo vietų kokybė, įskaitant darbo užmokestį ir lengvatas, darbo sąlygas, mokymosi visą gyvenimą galimybes ir karjeros perspektyvas, taip pat socialinės apsaugos sistemų parama ir paskatos yra labai svarbūs darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros požiūriu. Kad būtų sustiprintas požiūris į darbą visą gyvenimą ir skatinama suderinti šeiminį gyvenimą ir darbą, reikia politikos, kuri įtvirtintų nuostatas dėl vaikų priežiūros. Naudinga standartinė priemonė – užtikrinti, kad iki 2010 m. vaiko priežiūros garantijas turėtų bent jau 90 % vaikų nuo 3 metų iki privalomo mokyklinio amžiaus ir bent jau 33 % vaikų iki 3 metų. Kad padidėtų vidutinis tėvų, ypač vienišų, užimtumas, reikia šeimas remiančių priemonių. Visų pirma valstybės narės turėtų atsižvelgti į ypatingus vienišų tėvų ir daugiavaikių šeimų poreikius. Be to, kad būtų pailgintas darbingas amžius, iki 2010 m. faktinis vidutinis išėjimo iš darbo rinkos amžius ES lygmeniu turėtų pailgėti penkeriais metais (palyginti su 59,9 metų 2001 m.). Valstybės narės taip pat turėtų patvirtinti sveikatos apsaugos, prevencijos ir sveikos gyvensenos skatinimo priemones, siekdamos sumažinti ligonių skaičių, padidinti darbo našumą ir pailginti darbingą amžių.
Būtina sudaryti tinkamas sąlygas, taip pat ir taikant tinkamas žmogiškojo kapitalo bei socialinės darbo aplinkos vystymo priemones, užimtumo didinimui tiems, kurie įsidarbina pirmą kartą, grįžta į darbą po pertraukos arba nori pratęsti darbingą amžių, ypač būtinai vystant žmogiškąjį kapitalą ir socialinę darbo aplinką. Darbo vietų kokybė, įskaitant darbo užmokestį ir lengvatas, darbo sąlygas, mokymosi visą gyvenimą galimybes ir karjeros perspektyvas, taip pat socialinės apsaugos sistemų parama ir paskatos yra labai svarbūs darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros požiūriu. Kad būtų sustiprintas požiūris į darbą visą gyvenimą ir skatinama suderinti šeiminį gyvenimą ir darbą, reikia politikos, kuri įtvirtintų nuostatas dėl vaikų priežiūros. Naudinga standartinė priemonė – užtikrinti, kad iki 2010 m. vaiko priežiūros garantijas turėtų bent jau 90 % vaikų nuo 3 metų iki privalomo mokyklinio amžiaus ir bent jau 33 % vaikų iki 3 metų. Kad padidėtų vidutinis tėvų, ypač vienišų, užimtumas, reikia šeimas remiančių priemonių. Visų pirma valstybės narės turėtų atsižvelgti į ypatingus vienišų tėvų ir daugiavaikių šeimų poreikius. Be to, kad būtų pailgintas darbingas amžius, iki 2010 m. faktinis vidutinis išėjimo iš darbo rinkos amžius ES lygmeniu turėtų pailgėti penkeriais metais (palyginti su 59,9 metų 2001 m.). Valstybės narės taip pat turėtų patvirtinti sveikatos apsaugos, prevencijos ir sveikos gyvensenos skatinimo priemones, siekdamos sumažinti ligonių skaičių, padidinti darbo našumą ir pailginti darbingą amžių.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 1 skyriaus 3 pastraipa
Europos jaunimo pakto įgyvendinimas turėtų prisidėti prie požiūrio į darbą visą gyvenimą įtvirtinimo, ypač palengvinant perėjimą iš bendrojo švietimo sistemos į darbo rinką.
Europos jaunimo pakto, Europos lyčių lygybės susitarimo įgyvendinimas ir sprendimas įsteigti Europos aljansą už šeimas turėtų prisidėti prie požiūrio į darbą visą gyvenimą įtvirtinimo, ypač palengvinant perėjimą iš bendrojo švietimo sistemos į darbo rinką. Turėtų būti imamasi individualių priemonių, kurias taikant mažiau galimybių turintiems jaunuoliams būtų užtikrintos lygios socialinės ir profesinės integracijos galimybės.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 1 skyriaus 18 gairė
18 gairė. Skatinti požiūrį į darbą visą gyvenimą:
18 gairė. Skatinti požiūrį į darbą visą gyvenimą:
- atnaujinti pastangas sukurti jaunimo užimtumo modelius ir sumažinti jaunimo nedarbą, kaip raginama Europos jaunimo pakte;
- atnaujinti pastangas sukurti jaunimo užimtumo modelius ir sumažinti jaunimo nedarbą, kaip raginama Europos jaunimo pakte, ir kovoti su lytine diskriminacija;
- imtis priemonių ir užtikrinti, kad darbą ir priežiūrą derinantys asmenys vėliau nebūtų skriaudžiami jiems skiriant pensijas ir socialinio draudimo išmokas;
- imtis priemonių, kurias taikant darbą praradę vyresnio amžiaus asmenys galėtų grįžti į darbą, ir kovos su diskriminacija amžiaus pagrindu veiksmų, kurie ypač aktualūs vyresniems negu 40 metų asmenims, bei numatyti savisamdos ir saviorganizacijos būdus;
- imtis ryžtingų veiksmų moterų dalyvavimui skatinti ir skirtumams tarp lyčių užimtumo, nedarbo ir darbo užmokesčio šalinti;
- imtis ryžtingų veiksmų moterų dalyvavimui skatinti ir skirtumams tarp lyčių užimtumo, nedarbo ir profesinio lavinimo šalinti, siekiant, kad būtų užtikrintas vienodas darbo užmokestis ir lyčių lygybė, įskaitant lygių galimybių stiprinimo ir moterų užimtumo skatinimo priemones, kaip raginama pagal Europos lyčių lygybės pakto nuostatas;
- ypač atkreipti dėmesį į skirtingą išmokų sistemų poveikį vyrams ir moterims ir išnagrinėti bet kokią išmokų sistemą, kurią taikant daroma neigiama įtaka moterų užimtumui;
- sudaryti geresnes sąlygas derinti darbą bei asmeninį gyvenimą ir pagerinti galimybes naudotis prieinamomis ir įperkamomis vaikų priežiūros įstaigomis bei kitiems išlaikytiniams skirta priežiūra;
- sudaryti geresnes sąlygas derinti darbą bei asmeninį ir šeiminį gyvenimą ir pagerinti galimybes naudotis prieinamomis ir įperkamomis geromis vaikų priežiūros įstaigomis bei kitiems išlaikytiniams skirta priežiūra, įskaitant motinystės ar tėvystės atostogas ir kitokias atostogų programas;
- ypač atkreipti dėmesį į moteris ir vyrus, kurie nusprendžia grįžti į mokamą darbą po pertraukos, ir įvertinti, kaip pamažu būtų galima šalinti kliūtis, kad į šį darbą būtų grįžtama neprarandant kvalifikacijos;
- remti aktyvų senėjimą, įskaitant tinkamas darbo sąlygas, geresnę (darbuotojų) sveikatos būklę ir adekvačias paskatas dirbti ir vengti ankstyvo išėjimo į pensiją;
- remti aktyvų senėjimą, įskaitant tinkamas darbo sąlygas, geresnę darbuotojų) sveikatos būklę ir adekvačias paskatas dirbti ir skatinti darbuotojus prasitęsti darbingą amžių, jeigu jie norėtų vėliau išeiti į pensiją;
- sukurti modernias socialinės apsaugos, įskaitant pensijų ir sveikatos priežiūros, sistemas ir užtikrinti jų socialinį proporcingumą, finansinį tvarumą ir gebėjimą reaguoti į kintančius poreikius, kad būtų remiamas darbo jėgos dalyvavimas ir geresnis jos išsilaikymas darbo rinkoje bei ilgesnis darbingas amžius.
- sukurti modernias socialinės apsaugos, įskaitant pensijų ir sveikatos priežiūros, sistemas ir užtikrinti jų socialinį proporcingumą, finansinį tvarumą ir gebėjimą reaguoti į kintančius poreikius, kad būtų remiamas darbo jėgos dalyvavimas ir geresnis jos išsilaikymas darbo rinkoje bei ilgesnis darbingas amžius.
Taip pat žr. integruotąją gairę "Garantuoti ekonominį ir fiskalinį tvarumą, kaip pagrindą užimtumui didinti" (Nr. 2).
Taip pat žr. integruotąją gairę "Garantuoti ekonominį ir fiskalinį tvarumą, kaip pagrindą užimtumui didinti" (Nr. 2).
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 1 skyriaus dalis, einanti po 18 gairės
Aktyvios įtraukties politika gali padidinti darbo jėgos pasiūlą ir sustiprinti visuomenės darną bei būti galinga priemone skatinant labiausiai socialiai nuskriaustų žmonių socialinę integraciją ir integraciją į darbo rinką. Kiekvienam darbo netenkančiam asmeniui per deramą laikotarpį turi būti pasiūlyta nauja įdarbinimo galimybė. Jaunimui toks laikotarpis turėtų būti trumpas, pvz., iki 2010 m. ne ilgesnis kaip 4 mėnesiai; suaugusiems – ne ilgesnis kaip 12 mėnesių. Reikėtų įgyvendinti politiką, siūlančią aktyvias darbo rinkos priemones ilgalaikiams bedarbiams, atsižvelgiant į 25 % dalyvavimo rodiklį 2010 m. Aktyvinimas turėtų vykti mokant, perkvalifikuojant, suteikiant galimybę atlikti darbo praktiką, siūlant darbo vietą arba kitaip įdarbinant, prireikus teikiant nuolatinę pagalbą ieškant darbo. Siekiant padidinti dalyvavimą ir įveikti socialinę atskirtį nepaprastai svarbu ieškantiesiems darbo palengvinti galimybes įsidarbinti, vykdyti nedarbo prevenciją ir užtikrinti, kad bedarbiai išlaikytų glaudžius ryšius su darbo rinka. Ši priemonė taip pat suderinama su darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodu. Tam reikia pašalinti kliūtis, trukdančias patekti į darbo rinką, remiant aktyvias darbo paieškas, palengvinant profesinio mokymosi prieinamumą ir taikant kitas aktyvias darbo rinkos priemones bei užtikrinant, kad pagrindinės paslaugos būtų visiems įperkamos ir kad visiems būtų užtikrinti minimalūs ištekliai. Tokia samprata turėtų kartu užtikrinti finansinį darbo patrauklumą visiems darbuotojams, taip pat kad būtų įveiktas nedarbas, skurdas ir neveiklumo spąstai. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas socialiai nuskriaustų žmonių, įskaitant žemos kvalifikacijos darbuotojus, įtraukčiai į darbo rinką, tam tikslui plėtojant socialines paslaugas bei socialinę ekonomiką ir kuriant kolektyvinius poreikius tenkinančius naujus užimtumo šaltinius. Ypač svarbu kovoti su diskriminacija, skatinti neįgaliųjų galimybes įsidarbinti ir integruoti imigrantus bei mažumas.
Aktyvios įtraukties politika gali padidinti darbo jėgos pasiūlą ir sustiprinti visuomenės darną bei būti galinga priemone skatinant labiausiai socialiai nuskriaustų žmonių socialinę integraciją ir integraciją į darbo rinką. Kiekvienam darbo netenkančiam asmeniui per deramą laikotarpį turi būti pasiūlyta galimybė įsidarbinti, praktika, tolesnis lavinimas arba kitos priemonės, kurių imdamasis jis galėtų įsidarbinti. Jaunimui toks laikotarpis turėtų būti trumpas, pvz., iki 2010 m. ne ilgesnis kaip 4 mėnesiai; suaugusiems – ne ilgesnis kaip 12 mėnesių. Reikėtų įgyvendinti politiką, siūlančią aktyvias darbo rinkos priemones ilgalaikiams bedarbiams, atsižvelgiant į 25 % dalyvavimo rodiklį 2010 m. Aktyvinimas turėtų vykti mokant, perkvalifikuojant, suteikiant galimybę atlikti darbo praktiką, siūlant darbo vietą arba kitaip įdarbinant, prireikus teikiant nuolatinę pagalbą ieškant darbo. Siekiant padidinti dalyvavimą ir įveikti socialinę atskirtį nepaprastai svarbu ieškantiesiems darbo palengvinti galimybes įsidarbinti, vykdyti nedarbo prevenciją ir užtikrinti, kad bedarbiai išlaikytų glaudžius ryšius su darbo rinka. Tam reikia pašalinti kliūtis, trukdančias patekti į darbo rinką, remiant aktyvias darbo paieškas, palengvinant profesinio mokymosi prieinamumą ir taikant kitas aktyvias darbo rinkos priemones bei užtikrinant, kad pagrindinės paslaugos būtų visiems įperkamos ir kad įgyvendinant sąžiningo atlyginimo kaip ekonominės darbo paskatos principą visiems būtų užtikrinti minimalūs ištekliai, taip pat vadovaujamasi sąžiningo atlyginimo principu, kaip ekonomine paskata dirbti. Tokia samprata turėtų kartu užtikrinti finansinį darbo patrauklumą visiems darbuotojams ir vadovavimąsi vienodo atlyginimo už vienodą darbą principu, taip pat kad būtų įveiktas nedarbas, skurdas ir neveiklumo spąstai. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas socialiai nuskriaustų žmonių, įskaitant žemos kvalifikacijos darbuotojus, įtraukčiai į darbo rinką, tam tikslui plėtojant socialines paslaugas bei socialinę ekonomiką ir kuriant kolektyvinius poreikius tenkinančius naujus užimtumo šaltinius. Ypač svarbu kovoti su diskriminacija, skatinti moterų ir neįgaliųjų galimybes įsidarbinti ir integruoti imigrantus bei mažumas. Turėtų būti atsižvelgta į pažangiausią vietos socialinių kooperatyvų patirtį ir į visų rūšių įmonių socialinę atsakomybę.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 1 skyriaus 19 gairės 3 įtrauka
- kuriant naujus užimtumo šaltinius asmenims ir įmonėms teikiamų paslaugų sektoriuje, ypač vietos lygmeniu.
- kuriant naujus užimtumo šaltinius asmenims ir įmonėms teikiamų paslaugų sektoriuje, ne pelno ir socialinės ekonomikos sektoriuose, ypač vietos lygmeniu.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 1 skyriaus 19 a gairė (nauja)
19a gairė. Aktyviai siekti socialinės visų asmenų integracijos ir, užtikrinus pakankamas pajamas ir geresnę prieigą prie kokybiškų socialinių paslaugų, taip pat galimybes lengviau įsidarbinti ir siekti pradinio ar tęstinio profesinio lavinimo bei taip suteikus prieigą prie užimtumo rinkos, kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 1 skyriaus 20 gairės 2 a įtrauka (nauja)
- skatinti suinteresuotųjų šalių partnerysčių modelius, siekiant, kad būtų didinamas vietos ir regioninis potencialas, reikalingas dalyvauti vietos veikloje taikant atviro ir aktyvaus organizavimo formas;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 1 skyriaus 20 gairės 4 a įtrauka (nauja)
- skatinti regionų ekonomikos, socialines ir struktūrines investicijas ir taip stabdyti protų nutekėjimą atokiuose Europos Sąjungos ar valstybių narių regionuose;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 2 skyriaus pavadinimas
2.  Gerinti darbuotojų ir įmonių gebėjimą prisitaikyti
2.  Gerinti darbuotojų ir įmonių gebėjimą prisitaikyti ir saugumą (gerinant darbo saugumą)
Pakeitimas 28, 37 ir 38
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 2 skyriaus 21 gairė
21 gairė. Skatinti lankstumą, derinant jį su užimtumo garantijomis, ir mažinti darbo rinkos segmentaciją, deramai atsižvelgiant į socialinių partnerių vaidmenį:
21 gairė. Skatinti lankstumą, derinant jį su užimtumo garantijomis, ir mažinti darbo rinkos segmentaciją, deramai atsižvelgiant į socialinių partnerių vaidmenį ir į šias keturias svarbiausias lankstumo ir užimtumo garantijų sudedamąsias dalis:
- į lanksčias ir patikimas sutarčių procedūras, kurios atliekamos remiantis šiuolaikiniais darbo teisės aktais, kolektyvinėmis sutartimis ir atsižvelgiant į darbo organizavimą;
- į visapusiškas mokymosi visą gyvenimą strategijas siekiant užtikrinti nenutrūkstamą darbuotojų, ypač tų, kurie priklauso pažeidžiamiausioms grupėms, gebėjimą prisitaikyti ir įsidarbinti;
- į veiksmingą dinamiškos darbo rinkos politiką, kurią vykdant daug dėmesio būtų skiriama ne tiek aktyviai ankstyvo išėjimo į pensiją politikai, kiek labiau siekiama vyresnius ir labiau patyrusius darbuotojus įtraukti į darbinę veiklą ir padėti žmonėms prisitaikyti prie sparčių pokyčių, sutrumpinti nedarbo laikotarpį ir palengvinti pereinamąjį laikotarpį naujame darbe;
- į šiuolaikines socialinės apsaugos sistemas, kurias taikant užtikrinama pakankama finansinė parama, skatinamas užimtumas ir darbo rinkos judumas.
Taip pat būtina:
- suderinti užimtumą reglamentuojančius teisės aktus, prireikus pataisyti skirtingą sutarčių sudarymo tvarką ir su darbo valandomis susijusias nuostatas;
- suderinti užimtumą reglamentuojančius teisės aktus, prireikus pataisyti skirtingą sutarčių sudarymo tvarką ir su darbo valandomis susijusias nuostatas ir užtikrinti pagrindines darbuotojų teises nežiūrint į tai, koks jų užimtumo statusas, siekiant skatinti stabilius darbo santykius;
- spręsti nedeklaruojamo darbo klausimą;
- taikant prevencines priemones ir skiriant atitinkamas baudas spręsti nedeklaruojamo darbo klausimą siekiant, kad, suteikiant daugiau galių specialioms darbo vietos inspekcijoms ir skatinant jų pajėgumus, būtų kovojama su nelegalaus darbo tendencijomis;
- geriau numatyti pokyčius, įskaitant ekonomikos restruktūrizavimą, ypač su prekybos atvėrimu susijusius pokyčius, ir pozityviai juos valdyti – taip sumažinti jų socialines sąnaudas ir palengvinti prisitaikymą;
- geriau numatyti pokyčius, įskaitant ekonomikos restruktūrizavimą, ypač su prekybos atvėrimu susijusius pokyčius, ir pozityviai juos valdyti – taip sumažinti jų socialines sąnaudas ir palengvinti prisitaikymą;
- skatinti ir skleisti naujoviškus ir lengvai pritaikomus darbo organizavimo būdus, siekiant pagerinti darbo kokybę ir našumą, įskaitant sveikatos priežiūrą ir saugą;
- skatinti ir skleisti naujoviškus ir lengvai pritaikomus darbo organizavimo būdus, siekiant pagerinti darbo kokybę ir našumą, įskaitant sveikatos priežiūrą ir saugą bei suteikti tinkamas patalpas neįgaliems žmonėms;
- remti profesinio statuso pokyčius, įskaitant profesinį mokymą, savarankišką darbą, verslo kūrimą ir geografinį judumą.
- remti profesinio statuso pokyčius, įskaitant profesinį mokymą, savarankišką darbą, verslo kūrimą ir geografinį judumą;
- atkreipti ypatingą dėmesį į kliūtis, dėl kurių moterims trukdoma pradėti naują verslą ar tapti savisamdėmis darbuotojomis, ir siekti jas pašalinti.
Valstybės narės įgyvendina savo metodus remdamosi bendraisiais Tarybos patvirtintais lankstumo ir užimtumo garantijų principais.
Ypač svarbu, kad rengiant ir socialinio dialogo bei kolektyvinių derybų metu įgyvendinant lankstumo ir užimtumo garantijų politiką dalyvautų socialiniai partneriai.
Taip pat žr. integruotąją gairę "Skatinti darnesnę makroekonominę, struktūrinę ir užimtumo politiką" (Nr. 5).
Taip pat žr. integruotąją gairę "Skatinti darnesnę makroekonominę, struktūrinę ir užimtumo politiką" (Nr. 5).
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 2 skyriaus dalis, einanti po 21 gairės
Kad būtų galima sukurti kuo daugiau naujų darbo vietų, išsaugoti konkurencingumą ir prisidėti prie bendros ekonominės sistemos stiprinimo, visuotiniai darbo užmokesčio pokyčiai turėtų atitikti našumo didėjimą per visą ekonominį ciklą ir atspindėti padėtį darbo rinkoje. Turėtų būti sumažinti darbo užmokesčio skirtumai pagal lytį. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti nedideliam tų profesijų ir tų sektorių, kuriuose dominuoja moterys, darbo užmokesčio lygiui ir priežastims, dėl kurių darbo užmokestis mažėja tose profesijose ir tuose sektoriuose, kuriuose daugėja moterų. Skatinant kurti naujas darbo vietas taip pat gali prireikti pastangų sumažinti su darbo užmokesčiu nesusijusias išlaidas ir peržiūrėti mokesčius, ypač tais atvejais, kai kuriamos mažai apmokamos darbo vietos.
Kad būtų galima sukurti kuo daugiau naujų darbo vietų, išsaugoti konkurencingumą ir prisidėti prie bendros ekonominės sistemos stiprinimo, visuotiniai darbo užmokesčio pokyčiai turėtų atitikti našumo didėjimą per visą ekonominį ciklą ir atspindėti padėtį darbo rinkoje. Turėtų būti sumažinti darbo užmokesčio skirtumai pagal lytį. Siekiant mažinti darbo užmokesčio skirtumus lyties pagrindu, ypatingą dėmesį reikėtų skirti nedideliam tų profesijų ir tų sektorių, kuriuose dominuoja moterys, darbo užmokesčio lygiui ir priežastims, dėl kurių darbo užmokestis mažėja tose profesijose ir tuose sektoriuose, kuriuose daugėja moterų. Skatinant kurti naujas darbo vietas taip pat gali prireikti pastangų sumažinti su darbo užmokesčiu nesusijusias išlaidas ir peržiūrėti mokesčius, ypač tais atvejais, kai kuriamos mažai apmokamos darbo vietos.
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 2 skyriaus 22 gairės 1 įtrauka
- skatinant socialinius partnerius jų pačių kompetencijos srityje nustatyti teisingą derybų dėl darbo užmokesčio pagrindą, kad būtų atsižvelgta į su darbo našumu ir rinka susijusius uždavinius visais atitinkamais lygmenimis ir būtų išvengta darbo užmokesčio skirtumų pagal lytį;
- skatinant socialinius partnerius jų pačių kompetencijos srityje nustatyti teisingą derybų dėl darbo užmokesčio pagrindą, kad būtų atsižvelgta į su darbo našumu ir rinka susijusius uždavinius visais atitinkamais lygmenimis, užtikrinta pakankama Europos piliečių perkamoji galia ir išvengta darbo užmokesčio skirtumų pagal lytį bei vis didėjančios nelygybės;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 3 skyriaus 1 pastraipa
Europai reikia daugiau ir veiksmingiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą. Labai daug žmonių nepatenka į darbo rinką, nedaro joje pažangos arba joje neišsilaiko dėl nepakankamų įgūdžių arba dėl jų nederėjimo su darbo rinka. Siekiant didesnių galimybių įsidarbinti visų amžiaus grupių vyrams ir moterims, aukštesnio darbo našumo lygio, inovacijų ir geresnės darbo kokybės, ES reikia daugiau ir veiksmingiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir mokymąsi visą gyvenimą, pagal darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodą, tuo suteikiant naudą žmonėms, įmonėms, ekonomikai ir visuomenei.
Europai reikia daugiau ir veiksmingiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą. Labai daug žmonių nepatenka į darbo rinką, nedaro joje pažangos arba joje neišsilaiko dėl nepakankamų įgūdžių arba dėl jų nederėjimo su darbo rinka. Siekiant didesnių lygiomis teisėmis grindžiamų galimybių įsidarbinti visų amžiaus grupių vyrams ir moterims, aukštesnio darbo našumo lygio, inovacijų ir geresnės darbo kokybės bei padėti darbuotojams prisitaikyti prie naujų sąlygų, kurias lemia spartūs pokyčiai, ES reikia daugiau ir veiksmingiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir į profesinį mokymąsi visą gyvenimą, suteikiant rinktis įvairias mokymosi visą gyvenimą kryptis, pagal darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodą, tuo suteikiant naudą žmonėms, įmonėms, ekonomikai ir visuomenei.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 3 skyriaus 23 gairė
23 gairė. Plėtoti ir didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą:
23 gairė. Plėtoti mokymosi visą gyvenimą galimybes ir didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą:
- sukuriant integruojančią bendrojo švietimo ir profesinio mokymo politiką bei imantis veiksmų siekiant gerokai palengvinti galimybę gauti pagrindinį profesinį, vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, įskaitant gamybinę praktiką ir verslumo mokymą;
- sukuriant integruojančią bendrojo švietimo ir profesinio mokymo politiką bei imantis veiksmų siekiant gerokai palengvinti galimybę gauti pagrindinį profesinį, vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, įskaitant gamybinę praktiką ir verslumo mokymą bei įgytos patirties akreditavimą,
- gerokai sumažinant anksti švietimo sistemą paliekančių jaunuolių skaičių;
- kaip galima labiau sumažinant anksti švietimo sistemą paliekančių jaunuolių skaičių, kad moksleiviai nepaliktų mokyklos negavę išsilavinimo ir kad dėl to nekiltų didelio nedarbo grėsmė;
- pagal Europos susitarimus sukuriant visiems prieinamo mokymosi visą gyvenimą strategijas mokyklose, įmonėse, valdžios institucijose ir namuose, įskaitant atitinkamas paskatas ir išlaidų pasidalijimo mechanizmus, siekiant remti nepertraukiamą dirbančiųjų, ypač žemos kvalifikacijos ir vyresnio amžius darbuotojų, dalyvavimą tęstiniame mokymesi ir darbo vietoje organizuojamuose profesinio mokymo kursuose.
pagal Europos susitarimus sukuriant visiems prieinamo mokymosi visą gyvenimą strategijas mokyklose, įmonėse, valdžios institucijose ir namuose, įskaitant atitinkamas paskatas ir išlaidų pasidalijimo mechanizmus, siekiant remti nepertraukiamą dirbančiųjų, ypač žemos kvalifikacijos ir vyresnio amžius darbuotojų, dalyvavimą tęstiniame mokymesi ir darbo vietoje organizuojamuose profesinio mokymo kursuose;
- užtikrinant sąlygas, kuriomis moterims būtų palengvinta prieiga prie švietimo, suteikiamos galimybės tęsti studijas ir mokytis visą gyvenimą, ypač galimybės lavintis ir gauti kvalifikaciją, kuri būtina siekti karjeros.
Taip pat žr. integruotąją gairę "Didinti ir gerinti investicijas, pirmiausia privataus verslo, į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą" (Nr. 7).
Taip pat žr. integruotąją gairę "Didinti ir gerinti investicijas, pirmiausia privataus verslo, į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą" (Nr. 7).
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 3 skyriaus dalis, einanti po 23 gairės
Nepakanka vien to, kad visi dalyviai nusistatytų plataus užmojo tikslus ir didintų investicijų lygį. Siekiant užtikrinti, kad pasiūla iš tikrųjų atitiktų paklausą, mokymosi visą gyvenimą sistemos turi būti prieinamos, pasiekiamos ir pritaikomos prie kintančių poreikių. Svarbu pritaikyti bendrojo švietimo ir profesinio mokymo sistemas bei didinti jų pajėgumus taip, kad jos geriau atitiktų darbo rinką, patenkintų žinių ekonomikos ir visuomenės poreikius, būtų efektyvios ir teisingos. Galima pasinaudoti informacinėmis ir ryšių technologijomis, kad mokymas taptų lengviau prieinamas ir geriau atitiktų darbdavių ir darbuotojų poreikius. Didesnis mobilumas darbo ir mokymosi tikslais taip pat reikalingas siekiant geriau pasinaudoti įsidarbinimo galimybėmis visoje ES. Turėtų būti pašalintos Europos darbo rinkoje tebesančios kliūtys, ypač susijusios su kvalifikacijų ir gebėjimų pripažinimu bei skaidrumu, kvalifikacijų ir mokymosi rezultatų panaudojimu, būtent įtvirtinant Europos kvalifikacijų sistemą. Remiant nacionalinių bendrojo švietimo ir profesinio mokymo sistemų reformas, kaip nustatyta darbo programoje "Švietimas ir mokymas 2010", bus svarbu pasinaudoti sutartomis Europos priemonėmis ir nuorodomis.
Nepakanka vien to, kad visi dalyviai nusistatytų plataus užmojo tikslus ir didintų investicijų lygį. Siekiant užtikrinti, kad pasiūla iš tikrųjų atitiktų paklausą, mokymosi visą gyvenimą sistemos turi būti prieinamos, pasiekiamos ir pritaikomos prie kintančių poreikių. Svarbu pritaikyti bendrojo švietimo ir profesinio mokymo sistemas bei didinti jų pajėgumus taip, kad jos geriau atitiktų darbo rinką, patenkintų žinių ekonomikos ir visuomenės poreikius, būtų efektyvios ir kad prieiga prie jų bei jų pasiekiamumas būtų užtikrinama vadovaujantis nešališkais kriterijais. Suteikiant bet kurio amžiaus vyrams ir moterims prieigą prie švietimo ir lavinimo ir užtikrinant, kad jų poreikiai atitinka jų įgūdžius bei valstybinio ir privačiojo sektoriaus teikiamų švietimo ir lavinimo paslaugų kryptis, turėtų būti vadovaujamasi konsultavimo viso gyvenimo karjeros klausimais sistema. Galima pasinaudoti informacinėmis ir ryšių technologijomis, kad mokymas taptų lengviau prieinamas ir geriau atitiktų darbdavių ir darbuotojų poreikius. Didesnis mobilumas darbo ir mokymosi tikslais taip pat reikalingas siekiant geriau pasinaudoti įsidarbinimo galimybėmis visoje ES. Turėtų būti pašalintos Europos darbo rinkoje tebesančios kliūtys, ypač susijusios su kvalifikacijų ir gebėjimų pripažinimu bei skaidrumu, kvalifikacijų ir mokymosi rezultatų panaudojimu, būtent įtvirtinant Europos kvalifikacijų sistemą. Remiant nacionalinių bendrojo švietimo ir profesinio mokymo sistemų reformas, kaip nustatyta darbo programoje "Švietimas ir mokymas 2010", bus svarbu pasinaudoti sutartomis Europos priemonėmis ir nuorodomis.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 3 skyriaus 24 gairės 1 a įtrauka (nauja)
- užtikrinti švietimo metodų taikymą ir mokymo turinio perdavimą ateinančioms mokytojų kartoms;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl sprendimo
Priedo 3 skyriaus 24 gairės 3 a įtrauka (nauja)
- užtikrinti, kad užsienio kalbų mokymas būtų įtrauktas į pradinio ir į mokymosi visą gyvenimo programas;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl sprendimo
1 a priedas (naujas)
1a PRIEDAS
Tikslai ir gairės
Toliau pateikiami tikslai ir gairės patvirtinti remiantis Europos užimtumo strategija:
- kiekvienam bedarbiui pasiūlyti naują užimtumo galimybę, pvz., galimybę mokytis, persikvalifikuoti, atlikti darbo praktiką, dirbti ar pasinaudoti kitokia užimtumo priemone, jei galima, ją derinant su nenutrūkstama pagalba, teikiama ieškant darbo. Jauniems bedarbiams šios galimybės turėtų būti siūlomos anksčiau negu jų nedarbo laikotarpis siekia 4 mėnesius, suaugusiems – vėliausiai per 12 mėnesių,
- iki 2010 m. surengti 25 proc. ilgalaikių bedarbių skirtus intensyvius mokymus, perkvalifikavimo kursus, organizuoti darbo praktiką ar taikyti kitokias užimtumo priemones, kad būtų pasiektas trijų pažangiausių valstybių narių lygis,
- ieškantiems darbo visoje ES užtikrinti galimybes susipažinti su visais darbo pasiūlymais, kuriuos skelbia valstybių narių įdarbinimo tarnybos,
- iki 2010 m. ES lygmeniu 5 metais pratęsti faktinį vidutinį pasitraukimo iš darbo rinkos amžių (2001 m. šis amžius siekė 59,9 metų),
- iki 2010 m. užtikrinti mažiausiai 90 proc. vaikų nuo 3 metų iki privalomo mokyklinio amžiaus ir mažiausiai 33 proc. jaunesnio negu 3 metų amžiaus vaikų priežiūros paslaugas,
- užtikrinti, kad vidutinis mokyklą anksti paliekančių vaikų skaičius ES neviršytų 10 proc.,
- užtikrinti, kad iki 2010 m. mažiausiai 85 proc. 22 metų amžiaus ES gyventojų būtų įgiję aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą,
- užtikrinti, kad vidutiniškai visą gyvenimą trunkančio mokymosi programose ES dalyvautų 12,5 proc. darbingo amžiaus suaugusių, kurių amžius – nuo 20 iki 64 metų.
Teisinė informacija - Privatumo politika