Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą "Atokiausiems regionams skirta strategija: rezultatai ir perspektyvos" (COM(2007)0507), 2004 m. gegužės 12 d. ir 2004 m. rugpjūčio 23 d. komunikatus (COM(2004)0343) ir (COM(2004)0543) "Sustiprinta partnerystė atokiausiems regionams",

-   atsižvelgdamas į EB sutarties 299 straipsnio 2 dalį, kuri po Lisabonos sutarties įsigaliojimo bus pakeista Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 ir 355 straipsniais, susijusiais su atokiausių regionų ypatumais, ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies a punktą,

-   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 14 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadų 60 punktą,

-   atsižvelgdamas Tryliktosios atokiausių regionų prezidentų konferencijos baigiamąją deklaraciją, pasirašytą 2007 m. spalio 5 d. Madeiroje;

-   atsižvelgdamas į savo 2000 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl priemonių įgyvendinti 299 straipsnio 2 dalį: labiausiai nutolę Europos Sąjungos regionai (1), į savo 2005 m. liepos 7 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, nustatančio specialiąsias žemės ūkio priemones atokiausiems Europos Sąjungos regionams(2) ir į savo 2005 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl glaudesnės partnerystės su atokiausiais regionais(3),

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

-   atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Žuvininkystės komiteto nuomonę (A6-0158/2008),

A.   kadangi Azorai, Kanarai, Gvadelupa, Gviana, Madeira, Martinika ir Reunionas nuolat patiria daug ir didelių sunkumų, nes jie toli nuo Europos žemyno, izoliuoti ir uždari, jų klimato ir reljefo sąlygos nepalankios, o rinkos mažos,

B.   kadangi administravimo ir politikos požiūriu nuo Gvadelupos nepriklausomos Šv. Martyno ir Šv. Baltramiejaus salos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (EB sutartis su pakeitimais, padarytais Lisabonos sutartimi) 349 ir 355 straipsniuose vadinamos naujaisiais atokiausiais regionais (toliau – AR),

C.   kadangi atokiausių regionų ekonomikos struktūrai būdingas labai tamprus ryšys su žemės ūkiu ir žuvininkyste, kuris kaip ir paslaugų teikimas (ypač turizmo srityje) yra labai svarbi šių regionų užimtumą užtikrinanti ekonominė veikla,

D.   kadangi socialiniu ir ekonominiu požiūriu AR priklauso nuo žuvų išteklių jų išskirtinėse ekonominėse zonose (IEZ) ir kadangi šių regionų žvejybos zonos biologiniu požiūriu yra labai pažeidžiamos,

E.   kadangi dėl tiesioginės geografinės aplinkos įtakos AR rinkų galimybės ribotos, nors šios rinkos labai patrauklios visoms kaimyninėms trečiosioms šalims,

F.   kadangi AR visiškai priklausomi nuo transporto priemonių, o papildomos keleivių ir prekių pervežimo išlaidos, ryšių dažnių ar visuomeninio transporto nepakankamumas, dideli tarifai, sunkumai sukurti ar išlaikyti regiono lygmens transporto struktūrą yra pagrindinės kliūtys kelyje į AR ekonominį vystymąsi ir prieinamumą,

G.   kadangi per pastaruosius trejus metus AR tiesioginės įtakos turėjo svarbios Bendrijos reformos, pavyzdžiui, finansinių perspektyvų, 2007–2013 m. regionų politikos, Europos žuvininkystės fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, valstybės paramos, cukraus ir bananų bendrųjų rinkų organizavimo, tolimiems ir izoliuotiems Bendrijos regionams skirtų galimybių programos (POSEI) taikymo žemės ūkiui ir žuvininkystei srityse reformos, ir kadangi dėl šių pokyčių šie regionai susidūrė su dideliais sunkumais,

H.   kadangi Europos Sąjungos politikos prioritetai, kuriuos reikia derinti su globalizacijos sąlygomis vis griežtesniais tarptautiniais, ypač PPO, įsipareigojimais,

I.   kadangi sąlyginė atokiausių regionų svarba labai sumažėjo Europos Sąjungos narių padaugėjus nuo 12 iki 27,

J.   kadangi AR dažnai lyginami su regionais, kur perskirstomi Bendrijos ar valstybių narių asignavimai, o tokio finansavimo teigiami padariniai akivaizdžiai neparodomi ir tokio įvaizdžio neatsveria reali jų pridėtinė vertė ES aplinkosaugai, kultūrai ar geostrategijai bei su kosmosu susijusiai veiklai – ne iš karto matomi privalumai,

K.   kadangi Europos AR užima labai svarbią ir vertingą geografinę padėtį: jie yra Karibų jūros viduryje, MERCOSUR šalių kaimynystėje, Afrikos pakrantėje Indijos ir Ramiajame vandenynuose, todėl Sąjunga, kuriai priklauso 25 mln. km² IEZ, kurioje gausu įvairių rūšių išteklių, galėtų tapti pirmąja pasaulio jūrų erdve,

Sustiprintos partnerystės atokiausiems regionams rezultatai

1.   džiaugiasi, kad praėjus trejiems metams po to, kai buvo paskelbti tokie ambicingi politiniai dokumentai, kaip pirmiau minėti komunikatai dėl sustiprintos partnerystės AR, Komisija pateikia naują komunikatą šiuo klausimu;

2.   ragina išlaikyti Komisijos Regioninės politikos generalinio direktorato AR valdymo padalinį ir priimti į jį žymiai daugiau darbuotojų, kad būtų galima užtikrinti būtinas priemones užduotims vykdyti, nes nagrinėjami klausimai labai svarbūs, o atitinkama politika labai sudėtinga;

3.   atkreipia dėmesį į tai, kad komunikate Komisijos veikla įvertinta labai teigiamai, nors taikant daugumą, jos nuomone, tinkamų priemonių galima tik iš dalies atsižvelgti į AR poreikius (ypač transporto ir prieinamumo, tyrimų, žuvininkystės arba regionų bendradarbiavimo srityse), ir visiškai nepaminėta, su kokiais sunkumais susiduria šie regionai ir kokias pastangas jie dėjo atnaujindami valstybės pagalbos schemas;

4.   pripažįsta, kad struktūrinių fondų lėšomis ir toliau labai skatinama AR plėtra; tačiau pageidauja, kad pasiektas sanglaudos lygis šiuose regionuose būtų matuojamas kitais rodikliais (ne tik jų BVP ir Bendrijos vidurkio santykiu) ir kad apimant įvairias sritis sanglaudos politika būtų labiau derinama su kitomis Bendrijos politikos sritimis, kad būtų užtikrinta didesnė sąveika; ragina Komisiją būti lankstesnę ir dabar bei ateityje vykdant politiką labiau atsižvelgti į esamą atokiausių regionų padėtį, remiantis EB sutarties 299 straipsnio 2 dalimi;

5.   konstatuoja, kad taikant priemonę POSEI (žemės ūkio ir žuvininkystės srityse) ir cukranendrių, cukraus, romo ir bananų sektoriuose pasiekta gerų rezultatų; ragina veiksmingiau atsižvelgti į finansines vykstančių tarptautinių derybų ir PPO pradėtų veiksmų pasekmes šiems žemės ūkio sektoriams; tikisi, kad bus atlikta priemonės POSEI taikymo vidurio laikotarpio peržiūra ir įvertintos skirtingos mokesčių schemos;

6.   pritaria minčiai, kad, atsižvelgiant į AR specifiką, būtina parengti strategiją, pagrįstą skirtingiems atskirų regionų poreikiams pritaikyta politika ir priemonėmis, kurioms nebūtų taikomos pereinamojo laikotarpio sąlygos ir jų neveiktų natūrali turtinės padėties raida, ir kuri išspręstų su nuolatinėmis kliūtimis susijusias problemas;

7.   ragina Komisiją, kad ji, atsižvelgdama į AR ypatumus ir skirtumus bei į jų vaidmenį integruotoje Europos jūrų politikoje, į savo planą įtrauktų paramos šių regionų žuvininkystės sektoriui priemones; mano, kad Komisija turėtų užtikrinti AR žvejybos laivynų teigiamą diskriminaciją suteikiant jiems galimybę naudotis žuvų ištekliais, esančiais prie jų pakrančių, ir ypatingą dėmesį skirti smulkiosios žvejybos tvarumui;

Sustiprintos partnerystės atokiausiems regionams brandos etapas

8.   apgailestauja, kad Komisija daugiausia antrojo brandos etapo pasiūlymų pateikia dėl pastaruoju metu taikomų arba jau beveik įgyvendintų priemonių (transeuropiniai transporto tinklai, transeuropiniai energetikos tinklai, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintoji bendroji programa, naujovių ir konkurencingumo ar regionų politikos pagrindų programos); tikisi, kad bus pranešta, kokių konkrečių veiklos priemonių imtasi AR galimybėms plėtoti;

9.   susirūpinęs, kad Komisija vis daugiau dėmesio skiria Bendrijos politikos AR ir šių regionų kiekybinio sunkumų poveikio vertinimo priemonėms ir ketina parengti dėl atokumo susidarančių papildomų išlaidų kompensavimo metodiką;

10.   tikisi, kad nors priemonėms pateisinti taikomi vis tikslesni aritmetiniai skaičiavimai, nereikėtų siaurinti Europos Sąjungos AR skatinimo politikos srities ar stabdyti šių regionų institucinių ir ekonominių subjektų veiklą, reikalaujant laikytis sunkiai suderinamų sąlygų;

11.   apgailestauja, kad per Prekybos generalinio direktorato derybas dėl ekonominio bendradarbiavimo susitarimų (EBS) nebuvo susidomėta pasiūlytomis priemokomis už atsižvelgimą į AR ypatumus, ir primygtinai ragina Komisiją ir toliau atsižvelgiant į atitinkamų AR poreikius ieškoti kompromisų sudarant galutinius susitarimus su AKR šalimis;

12.   tikisi, kad Komisija įgyvendins savo ketinimą skatinti regioninę AR įtrauktį ir tikrai nuosekliai vykdyti 2004 m. pažadėtą Platesnės kaimynystės veiklos planą;

13.   susirūpinęs dėl kai kurių Komisijos pasiūlytų priemonių transporto srityje, ypač siekiant įvertinti konkrečius poreikius ir atsižvelgti į šalutinį poveikį aplinkai; dar kartą pabrėžia, kad AR šiuo klausimu reikėtų taikyti skirtingą požiūrį, ypač kalbant apie civilinės aviacijos įtraukimą į prekybos išmetalų leidimais sistemą (angl. Emission Trading Scheme, ETS), kad nebūtų trukdoma imtis veiksmų prieinamumo stokai mažinti;

14.   mano, kad Bendrija turi imtis veiksmų iniciatyvumui skatinti, kad atokiausiuose regionuose visų pirma per viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą būtų galima diegti kompetencijos centrus sektoriuose, kuriuose galima įvertinti šių regionų privalumus ir praktinę patirtį, pavyzdžiui, atliekų tvarkymo, atsinaujinančių energijos išteklių, energijos savarankiškumo, biologinės įvairovės, studentų judumo, su klimato klausimais susijusių tyrimų ar krizių valdymo srityse;

15.   primena, kad daug AR skirtų veiksmų ir programų, kurias reikia tęsti ir pradėti, gali įnešti didelį indėlį įgyvendinant nusistatytus Bendrijos ir tarptautinius prioritetus, ypač klimato kaitos, biologinės įvairovės apsaugos, atsinaujinančių energijos šaltinių, sveikatos besivystančiose šalyse, mitybos, ekonominės veiklos rūšių įvairovės didinimo srityse; džiaugiasi, kad įgyvendinama programa NET-BIOME (angl. NETworking tropical and subtropical Biodiversity research in OuterMost regions and territories of Europe in support of sustainable development) – reikšmingas AR potencialo mokslinių tyrimų pavyzdys; vis dėlto kelia klausimą kodėl, nepaisant vykdomų projektų kiekio ir AR potencialo, jie dar silpnai integruoti į Europos mokslinių tyrimų erdvę;

16.   ragina tęsti iki šiol AR skirtas pastangas siekiant paspartinti visas galimybes realizuojančių vietos lygmens mokslinių tyrimų priemonių nustatymą, taip pat skatinti ir remti patrauklių, veiksmingai dirbančių, turinčių realių priemonių universitetų, kurie savo lygiu atitiktų Sąjungos teritorijoje esančių universitetų lygį, kūrimą;

Diskusija dėl Europos Sąjungos sustiprintos partnerystės atokiausiems regionams ateities

17.   palankiai vertina Komisijos ketinimą rengti viešąsias konsultacijas dėl AR skatinimo strategijos ateities ir, remiantis jų rezultatais, iki 2009 m. parengti naują pasiūlymą;

18.   tačiau primygtinai ragina į diskusijas įtraukti ne tik minėtas temas (klimato kaita, demografinė raida ir migrantų srautų valdymas, žemės ūkis, jūrų politika), nors šiuos klausimus iš tiesų būtina aptarti, ir mano, kad į diskusijas reikia įtraukti Lisabonos strategijos įgyvendinimo AR klausimą;

19.   primygtinai reikalauja EB sutarties 299 straipsnio 2 dalies (vėliau Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 ir 355 straipsnių) esminius aspektus, svarbiausius Europos Sąjungos atokiausių regionų skatinimo politikos klausimus ir Komisijos tarnybų nustatytus ramsčius įtraukti į diskusijų darbotvarkę, kad būtų galima suteikti jiems būtiną teisinę, institucinę ir politinę reikšmę;

20.   pabrėžia viešųjų paslaugų svarbą AR ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai, ypač oro ir jūrų transporto, pašto, energetikos ir ryšių sektoriams;

21.   prašo skubiai imtis kovos su nuolatiniu nedarbu, skurdu ir pajamų paskirstymo nelygybe priemonių tuose AR, kuriuose atitinkamos problemos pasiekė aukščiausią lygį Sąjungoje;

22.   ragina Komisija remti valstybes nares, ketinančias įgyvendinti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 355 straipsnio 6 dalyje numatytą nukreipties nuostatą;

23.   mano, kad AR yra proga Sąjungai apsvarstyti klimato pusiausvyros sutrikimus, stebėti nenumatytus įvykius, vykdyti žalos prevenciją, reaguoti į katastrofas ir išsaugoti ekosistemas; todėl prašo Tarybos per kuo trumpesnį laiką priimti pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įkuriamas Europos Sąjungos solidarumo fondas, specialiai skirtas AR ypatumams; taip pat pageidauja, kad rengdama pasiūlymus, kaip būtų galima sustiprinti Sąjungos gebėjimą reaguoti į katastrofas, Komisija pasinaudotų patirtimi, susijusia su šių regionų geografine padėtimi;

24.   pageidauja, kad įgyvendinant būsimą bendrąją imigracijos politiką ypač daug dėmesio būtų skiriama AR padėčiai, kadangi per juos eina Sąjungos išorinės sienos su vargingesnėmis trečiosiomis šalimis, patiriančiomis labai stiprų spaudimą dėl migracijos, kuris drauge su gimstamumo augimu, daugeliu atvejų daug spartesniu už Bendrijos vidurkį, šiuose regionuose sudaro didelę ekonominę ir socialinę įtampą;

25.   ragina, kad numatant iki šiol mažiau nei kitas temas svarstytą Bendrijos paramą AR žemės ūkiui, būtų nuodugniai aptarti galimi tikrieji sunkumai, būtinybė skatinti naudoti vietos išteklius, ūkininkų pajamų dydis, gamintojų organizacijų rėmimas siekiant skatinti jų produktų pardavimą, aplinkos apsaugos klausimų svarba ir laisvos prekybos pasekmės įgyvendinus ekonominio bendradarbiavimo susitarimus ir būsimus laisvosios prekybos susitarimus, dėl kurių dabar vyksta derybos su keletu Lotynų Amerikos regionų;

26.   mano, kad AR turi tapti Sąjungos jūrų politikos šerdimi, ir primygtinai prašo, kad diskusijoje šiuo klausimu labiausiai būtų siekiama nustatyti, kokį vaidmenį AR gali atlikti tausaus jūrų, vandenynų ir pakrantės zonų naudojimo bei tarptautinio jūrų valdymo srityje;

27.   ragina Komisiją, Tarybą ir kitas susijusias ES institucijas veiksmingai ir deramai užtikrinti, kad Bendrija ateityje finansuotų atokiausiems regionams skirtą Europos Sąjungos strategiją ir atlygintų su atokumu susijusius nuostolius;

28.   siūlo svarstant taip pat daug dėmesio skirti priemonėms, kurias taikant būtų galima įveikti su mažomis rinkomis, didėjančia konkurencija, nepalankiomis sąlygomis dalyvauti žemyninės Europos rinkose ar atitinkamose jos geografinėse teritorijose susijusius sunkumus, bei bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis projektų finansavimo Europos regioninės plėtros fondo lėšomis derinimui su finansavimu Europos vystymosi fondo bei vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonės lėšomis ir skatinti atokiausius regionus dalyvauti įgyvendinant Europos naujovių diegimo ir kovos su skaitmenine atskirtimi politiką siekiant užtikrinti šių regionų gyventojams galimybę naudotis visomis žiniasklaidos ir ryšių priemonėmis, sukurtomis pritaikius naująsias technologijas, pvz., plačiajuosčiu internetu;

29.   primygtinai reikalauja, kad partnerystę, kuri būtina norint, kad diskusijos būtų sėkmingos, sudarytų ne vien Europos Sąjungos, nacionalinės ir vietos viešosios institucijos, o kaip ir praeityje į svarstymus būtų galima įtraukti visą AR ekonominį tinklą, kuriam atstovauja tvirtą struktūrą turinčios vietos organizacijos, kasdien patiriančios Bendrijos politikos padarinius; prašo Komisijos po jos rengtos 2008 m. gegužės 14–15 d. Briuselyje vykusios partnerių konferencijos dėl Europos Sąjungos strategijos AR atžvilgiu ateities nedelsiant pateikti naują komunikatą, kuriame būtų atsižvelgta į diskusijose pasiektą pažangą;

30.   mano, kad, įvertinus ypatingus atokiausių regionų privalumus, jų, kaip už žemyninės Sąjungos ribų esančių regionų, reikšmę, būtų galima geriausiai užtikrinti tvarią šių regionų plėtrą, ypač per turizmą atskleidžiant visus jų istorijos ir kultūrinio, meninio bei architektūrinio paveldo turtus, kuriuos Sąjunga privalo išsaugoti;

o
o   o

31.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui, atokiausių regionų nacionalinėms, regionų ir vietos institucijoms bei Atokiausių regionų prezidentų konferencijos pirmininkui.

(1) OL C 197, 2001 7 12, p. 197. (2) OL C 157 E, 2006 7 6, p. 497. (3) OL C 227 E, 2006 9 21, p. 512.