Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2189(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0155/2008

Pateikti tekstai :

A6-0155/2008

Debatai :

PV 19/05/2008 - 27
CRE 19/05/2008 - 27

Balsavimas :

PV 20/05/2008 - 8.12
CRE 20/05/2008 - 8.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0211

Priimti tekstai
PDF 299kWORD 83k
Antradienis, 2008 m. gegužės 20 d. - Strasbūras
2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategija
P6_TA(2008)0211A6-0155/2008

2008 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategijos (2007/2189(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui "2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategija. Vartotojų teisių stiprinimas, gerovės didinimas ir veiksminga jų apsauga" (COM(2007)0099),

–   atsižvelgdamas į Tarybos rezoliuciją dėl ES vartotojų politikos strategijos (2007–2013 m.), kuri buvo priimta per 2007 m. gegužės 30–31 d. posėdį,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl tarpvalstybinių paslaugų teikėjų įsipareigojimų(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 6 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos dėl acquis communautaire vartotojų teisių apsaugos srityje persvarstymo(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl Bendrosios rinkos peržiūros: šalinti kliūtis ir neveiksmingumą geriau ją įgyvendinant ir vykdant(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 21 d. rezoliuciją dėl vartotojų pasitikėjimo skaitmeninėje aplinkoje(4),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl bendrosios rinkos XXI a. Europai (COM(2007)0724),

–   atsižvelgdamas į prie Komisijos komunikato "Bendroji rinka XXI a. Europai" pridedamą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Bendrus interesus tenkinančios paslaugos, įskaitant bendrus interesus tenkinančias socialines paslaugas. Naujas Europos įsipareigojimas" (COM(2007)0725),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Perspektyvos, prieinamumas ir solidarumas. Nauja socialinė vizija XXI amžiaus Europoje" (COM(2007)0726),

–   atsižvelgdamas į prie Komisijos komunikato "Bendroji rinka XXI a. Europai" pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą "Iniciatyvos mažmeninių finansinių paslaugų srityje" (SEC(2007)1520),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą, Ekonomikos ir pinigų politikos, Teisės reikalų bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetų nuomones (A6-0155/2008),

Įvadas

1.   palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos vartotojų politikos strategijos; teigiamai vertina Komisijos pastangas į ją įtraukti aukštesniu vartotojų sąmoningumo lygmeniu besiformuojančią vartotojų kultūrą, būtiną norint geriau perkelti ir įgyvendinti dabartinę teisės aktų sistemą;

2.   mano, kad įgyvendinant vartotojų politiką būtina taikyti horizontalųjį metodą ir mano, kad labai svarbu atsižvelgti į vartotojų interesus vykdant atitinkamų sričių politiką ir taip visiems ES vartotojams užtikrinti aukštą apsaugos lygį; todėl džiaugiasi, kad Komisija atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti su vartotojų lūkesčiais ir rūpesčiais geriau suderintą vidaus rinką; pabrėžia, kad vartotojų apsauga ir vidaus rinkos užbaigimas nėra vienas kitam prieštaraujantys tikslai, priešingai – jais siekiama to paties; turėdamas tai mintyje, primena Komisijai, kad vartotojų politiką reikėtų įtraukti į visas politikos sritis jau poveikio vertinimo etapu;

3.   mano, kad vartotojų apsaugos poreikiai teisės aktais gali būti užtikrinti tik tuo atveju, jei bus priimami geresni ir paprastesni teisės aktai, parengti dalyvaujant visiems kompetentingiems Komisijos generaliniams direktoratams, t. y. Sveikatos ir vartotojų reikalų, Teisingumo, laisvės ir saugumo, Vidaus rinkos ir paslaugų generaliniams direktoratams; Konkurencijos generaliniam direktoratui;

4.   pabrėžia, kad persvarstant vartotojų teisyną reikėtų siekti darnesnės teisinės vartotojų teisių sistemos; primena, kad pirmenybę teikia mišriajam metodui, t. y. horizontaliajai priemonei, kurią taikant visų pirma būtų galima užtikrinti esamų teisės aktų darną ir nuosekliuose teisės aktuose sugrupuoti visoms direktyvoms bendrus su įvairiais sektoriais susijusius klausimus siekiant užpildyti spragas; mano, kad kai kurie klausimai ir toliau turėtų būti aptariami atskirai sektorių direktyvose; seniai ir plačiai taikomi vartotojų teisių principai turėtų būti taikomi ir skaitmeninių technologijų srityje; ragina persvarstant teisyną labiau stengtis užtikrinti vartotojų apsaugą, įskaitant privatumą ir saugumą skaitmeninių technologijų srityje, tačiau neužkrauti papildomos ir nepagrįstos naštos pramonei;

5.   apgailestauja dėl to, kad nepakankamai pabrėžiama sutarčių teisės svarba vartotojų apsaugos srityje ir ragina Komisiją remtis darbo, atlikto rengiant sutarčių teisės projektą, rezultatais ir prireikus juos atitinkamai pritaikyti;

6.   kadangi didžiausia mažmeninės prekybos vidaus rinkos kūrimo kliūtis – neapibrėžtumas dėl sutarčių su vartotojais, remia Komisijos pastangas pradėti taikyti standartines sutartis ir internetu sudaromų sutarčių sąlygas, turėsiančias vienodą galią visose valstybėse narėse;

7.   pabrėžia svarbų vartotojų organizacijų vaidmenį gerinant vartotojų kultūrą; mano, kad stiprios ir nepriklausomos vartotojų organizacijos – veiksmingos vartotojų apsaugos politikos pagrindas; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai finansiškai remti šias organizacijas; pataria Komisijai, rengiant teisėkūros pasiūlymus, susijusius su vartotojų apsauga, intensyviau bendrauti su nevyriausybinėmis vartotojų organizacijomis, kurios geriausiai išmano tikruosius vartotojų poreikius;

8.   pritaria pasiūlymui paskirti Komisijos tarnautoją ryšiams vartotojų apsaugos klausimais palaikyti; ragina visus su šia sritimi susijusius generalinius direktoratus skelbti metines ataskaitas, kuriose nurodoma, kaip vartotojų politika įtraukiama į jų kompetencijos sritį;

9.   mano, kad stipri vartotojų apsaugos sistema, veiksmingai taikoma visoje Europoje, būtų naudinga vartotojams, konkuruojantiems gamintojams, ir prekybininkams; pažymi, kad tai skatintų įmones gaminti ir parduoti daugiau ilgalaikio naudojimo prekių, o kartu ir tvaresnį ekonominį augimą; pabrėžia, kad veiksmingesnė ir geresnė vartotojų apsauga būtina siekiant geresnio vidaus rinkos veikimo;

10.   ragina imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad 27 mažos nacionalinės Europos Sąjungos rinkos iš tiesų taptų didžiausia pasaulio mažmenine rinka; mano, kad siekiant šio tikslo reikėtų, kad piliečiai pirkdami internetu jaustųsi taip pat saugiai, kaip ir įsigydami prekes netoliese esančioje parduotuvėje, ir kad mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) galėtų laikytis tų pačių paprastų taisyklių visoje vidaus rinkoje; ragina Komisiją ieškoti būdų, kaip gerinti mažų ir vidutinių įmonių apsaugą, ypač priimant Smulkiojo verslo aktą;

11.   pabrėžia, kad užbaigti kurti vidaus rinką turi būti prioritetas; pripažįsta, kad euras turėjo teigiamą įtaką mažinant operacijų išlaidas, sudarant vartotojams galimybę lengviau palyginti kainas įvairiose valstybėse ir didinant mažmeninės vidaus rinkos galimybes; ragina naujas valstybes nares toliau tęsti reformas, kad būtų sudarytos galimybės nedelsiant, kai tik jos atitiks Mastrichto kriterijus, įsivesti eurą, taigi kad jos galėtų visapusiškai naudotis teigiamu bendros valiutos poveikiu vidaus rinkai; ragina panaikinti visas likusias kliūtis ir trukdžius siekiant užtikrinti vartotojų pasitikėjimą tarpvalstybiniais pirkimais ar kitais sandoriais, ypač susijusiais su paslaugomis, bet nepamiršti, kad reikia laikytis apibrėžto požiūrio kalbos, kultūros ir vartotojų teikiamos pirmenybės atžvilgiu;

12.   pabrėžia, kad pagal Europos vartotojų politiką nustatytomis normomis ir savireguliavimo iniciatyvomis reikėtų remtis nustatant pasaulio standartus ir gerąją patirtį, ir džiaugiasi, kad Europa lemia tendencijas ir naudodama švelnias priemones gerina vartotojų teises visame pasaulyje;

13.   ragina Komisiją, siekiant tvirtai remti vartotojų teises produktų saugos atžvilgiu, užtikrinti ženklo "CE" patikimumą ir toliau gerinti rinkos priežiūrą visais atitinkamais nacionaliniais lygmenimis, naudojantis įspėjimo sistema RAPEX (skubaus pasikeitimo informacija apie nemaistines vartojimo prekes sistema), valstybėms narėms keičiantis gerąja rinkos stebėjimo patirtimi; ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis siekti užtikrinti, kad valstybės narės tinkamai įgyvendintų esamus teisės aktus ir priverstų jų laikytis, taip pat numatyti galimybę persvarstyti 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos(5) (Bendra gaminių saugos direktyva); primena, kad ženklas "CE" galima klaidingai suvokti kaip trečiosios patikrinimo nuorodą arba kilmės nuorodą, tačiau taip pat ir tai, kad Komisijos buvo prašoma(6) pateikti išsamią analizę vartotojų apsaugą užtikrinančių ženklų klausimu ir, jei reikia, pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų;

14.   teigiamai vertina Komisijos pastangas stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą produktų saugos srityje, ypač su Kinijos, JAV ir Japonijos institucijomis; pažymi, kad nuolatinis dialogas ir keitimasis informacija apie produktų saugą naudingas visoms suinteresuotosioms šalims ir būtinas siekiant sukurti vartotojų pasitikėjimą; ragina Komisiją reguliariai teikti ataskaitas Europos Parlamentui;

Geresnis žinių pagrindas

15.   mano, jog negalima laikyti, kad vartotojai visada perka racionaliai ir, kilus problemoms, visada žino savo teises; taigi ragina daugiau dėmesio skirti bendrajai vartotojų elgsenai labiau atsižvelgiant į konkrečius pažeidžiamų visuomenės grupių, pvz., vaikų ir pagyvenusių žmonių bei tam tikrą negalią turinčių žmonių poreikius; primena, kad Parlamento siūlymu neseniai patvirtinta nauja biudžeto eilutė, pagal kurią numatoma lėšų bandomajam projektui finansuoti siekiant, inter alia, sukurti vartotojų duomenų bazę, atlikti stebėseną bei apklausas ir lyginti pažangą valstybėse narėse; palankiai vertina Komisijos pastangas įgyvendinti skaidrią vartotojų politiką, kad būtų galima geriau suprasti, inter alia, kainų struktūrą, vartotojų elgesį ir tai, kas juos tenkina;

16.   pabrėžia, kad bet kokios derinimo priemonės turi būti taikomos itin tikslingai siekiant spręsti realias problemas, su kuriomis vidaus rinkoje susiduria vartotojai; mano, kad tais atvejais, kai tikrai reikia derinti nuostatas, būtų užtikrinamas visiškas jų suderinimas, siekiant Europos Sąjungoje išvengti fragmentiškų vartotojų apsaugos taisyklių, kurių būtų sunku laikytis tarpvalstybinę prekybą vykdančioms įmonėms; atkreipia dėmesį į tai, jog dabartinė padėtis yra tokia, kad MVĮ neskatinamos vykdyti prekybos Europos mastu ir klaidinami vartotojai;

17.   mano, kad reikia labiau stengtis suteikti vartotojams įgūdžių ir priemonių, skirtų didinti jų pasitikėjimą skaitmenine aplinka; pabrėžia, kad asmens duomenys tapo prekybos objektu bei komercinių metodų, pvz. elgesiu pagrįstos komercinės atrankos, sudedamąja dalimi; taigi mano, kad duomenų apsauga ir privatumo nuostatos turėtų būti įtrauktos į visas vartotojų politikos strategijas; pabrėžia tai, kad duomenimis galima pasinaudoti bet kuriuo momentu ir bet kurioje pasaulio dalyje; pabrėžia, kad svarbu, jog įstatymų leidėjai ir pramonė bei vartotojų organizacijos nedelsiant nustatytų visuotinius duomenų apsaugos standartus;

18.   pabrėžia, kad nauji ir vis dažniau naudojami pardavimo kanalai, pvz., e. prekyba, labai svarbūs stiprinant vidaus rinkos konkurencingumą ir kartu didinant vartojimo mastą; mano, kad finansų, bankų ir draudimo paslaugų rinkos ypač atviros e. prekybai ir ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti palankesnes tarptautinių e. pirkimų plėtros sąlygas; prašo Komisijos atlikti įvairių priemonių, naudojamų valstybėse narėse vartotojų ir įmonių ginčams spręsti, tyrimus siekiant nustatyti pačias veiksmingiausias ir skatinti jas naudoti; ragina kurti tvirtą vartotojų apsaugos pagrindą, kuris labai svarbus, ypač finansinių paslaugų srityje;

19.   džiaugiasi, kad Septintąja bendrąja mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programa naudojamasi kaip priemone siekiant geresnio analitinio ir empirinio vartotojų elgsenos supratimo;

20.   mano, kad vartotojų apsauga turėtų būti sudedamoji įmonių gaminių ir teikiamų paslaugų planavimo ir projektavimo procesų dalis ir kad labai svarbu nagrinėti rinkos pokyčius;

21.   ragina imtis priemonių siekiant pagerinti vartotojų ir pramonės dialogą ES lygmeniu, įtraukiant visus vertės grandinės veikėjus; mano, kad tinkamas dialogas, įskaitant mainus gerąja patirtimi, galėtų sumažinti vidaus rinkos problemas; remia iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti vartotojų politika suinteresuotas šalis dalyvauti konsultacijose dėl politikos kūrimo; teigiamai vertina pastangas, kuriomis siekiama stiprinti vartotojų apsaugą ir sąmoningumą naujesnėse valstybėse narėse; pabrėžia, kaip svarbu nuolat remti ES vartotojų organizacijas, ypač naujesnėse valstybėse narėse;

22.   atkreipia dėmesį į tai, kad kurti vartotojų kultūrą padeda sistemingas vartotojų informavimas apie jų teises ir šių teisių gynimą; todėl ES ir valstybės narės turėtų daugiau investuoti į vartotojų informacijos ir švietimo kampanijas, per kurias reikiamiems vartotojų segmentams būtų teikiama reikiama informacija; pabrėžia, kad vartotojų švietimas turi būti sudėtinė mokymosi visą gyvenimą dalis, ir rekomenduoja informuoti vartotojus naudojantis naujomis technologijomis (ypač internetu);

23.   mano, kad rengiant vartotojų politiką reikėtų labiau atsižvelgti į konkrečius pažeidžiamų visuomenės grupių, pvz., vaikų, pagyvenusių žmonių ir tam tikrą negalią turinčių žmonių, poreikius ir kad reikėtų atsižvelgti į demografinę raidą;

24.   pabrėžia, kad rengiant rodiklius ir statistikos duomenis reikia atsižvelgti į lyties, taip pat amžiaus ir tautinius lygmenis, siekiant nustatyti savitas problemas, su kuriomis susiduria skirtingos vartotojų grupės;

Didesnis dėmesys paslaugoms

25.   primena savo rezoliuciją dėl tarpvalstybinių paslaugų teikėjų įsipareigojimų; tikisi, kad Komisija šiuo klausimu parengs veiklos programą; ragina Komisiją pranešti, jei ji ketintų imtis kitų iniciatyvų šioje srityje;

26.   pabrėžia, kad svarbu skatinti tarptautinius sandorius siekiant suteikti vartotojams daugiau pasirinkimo laisvės ir pabrėžia konkurencijos politikos bei švietimo atsakingo vartojimo klausimais vaidmenį siekiant užtikrinti vartotojams geriausias galimybes rinktis kainos, kokybės ir įvairovės požiūriu, ypač pagrindines prekes ir paslaugas, pvz., maistą, būstą, švietimo, sveikatos, energijos, transporto ir telekomunikacijų paslaugas; pabrėžia, kad reikia toliau liberalizuoti rinką, ypač paslaugų rinką, siekiant skatinti konkurenciją, taigi pasiūlyti vartotojams mažesnes kainas; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti naujovių diegimą finansinių paslaugų rinkoje siekiant gerinti vartotojų galimybes rinktis;

27.   pabrėžia, kad reikia ne tik taikyti deramas ir veiksmingas vartotojų apsaugos priemones, bet ir užtikrinti gerą keitimąsi informacija šia tema, kad vartotojams taptų aišku, kaip pasinaudoti savo teisėmis pagal vidaus rinkos teisės aktus ir kitus teisės aktus, galinčius būti naudingus vartotojams;

28.   mano, kad reikia ypatingo dėmesio siekiant užtikrinti vartotojų apsaugą ir baigti kurti finansinių paslaugų vidaus rinką; pabrėžia, kad finansiniai, bankininkystės ir draudimo produktai ypač sudėtingi ir kad norint paskatinti piliečius daugiau naudoti šiuos produktus, ypač sprendžiant savo būsimų pensijų klausimus, reikėtų vykdyti saistančią vartotojų informavimo ir konsultavimo politiką ir užtikrinti, kad vartotojai žinotų pasirinkimo galimybes; vis dėlto pabrėžia, kad vartotojų apsauga negalima pateisinti protekcionizmo; pabrėžia, kad visiškai integruotoje mažmeninėje finansinių paslaugų rinkoje turi veikti rinkos dėsniai;

29.   mano, kad pagrindinė su finansų rinkomis susijusi problema – visų ES teisės aktų perkėlimas ir visiškas jų įgyvendinimas, taip pat geresnis jų suderinimas visose valstybėse narėse; rekomenduoja prieš siūlant papildomas taisykles sugriežtinti vienodą esamų teisės aktų taikymą; turėdamas mintyje naujus teisės aktus ragina Komisiją laikytis geresnio reglamentavimo principų ir siekti, kad vartotojams ir pramonei nekiltų nepagrįstų papildomų sunkumų;

Daugiau galimybių naudotis žalos atlyginimo priemonėmis

30.   džiaugiasi, kad strategijoje daug dėmesio skiriama teisės aktų vykdymui ir žalos atlyginimo priemonėms, nes tai yra svarbūs veiksniai siekiant vartotojų pasitikėjimo; mano, kad svarbiausias veiksnys siekiant užbaigti kurti plataus vartojimo prekių ir paslaugų vidaus rinką – vartotojų pasitikėjimo vidaus rinka užtikrinimas; siūlo ir toliau nagrinėti šiuos klausimus;

31.   mano, kad vartotojų ir ūkio subjektų ginčus pirmiausia reikėtų spręsti neteisminiu būdu, nes taip žalos atlyginimo klausimus būtų galima spręsti greičiau ir ekonomiškiau; siekiant įgyvendinti šį sumanymą reikėtų stiprinti Europos vartotojų centrus ir problemų sprendimo tinklą SOLVIT; primena, kad valstybės narės turi teisę reikalauti, kad ieškinį pateikti ketinanti suinteresuotoji šalis pirmiausia pasitartų su atsakovu, o atsakovas galėtų nutraukti pažeidimą, dėl kurio reiškiamas ieškinys;

32.   primena, kad alternatyvaus ginčų sprendimo sistema iš esmės yra tradicinių, teisės aktais reglamentuotų priemonių alternatyva; taigi ketinimas taikyti alternatyvaus ginčų sprendimo priemones priklauso nuo to, ar galimos privalomą galią turinčių teisės aktų alternatyvos, kurios padėtų užtikrinti veiksmingą, lengvai prieinamą ir nediskriminuojančią žalos atlyginimo vartotojams sistemą;

33.   primena, kad atsižvelgiant į elektroninės prekybos augimą, būtina visoje ES taikyti bendrą alternatyvaus ginčų sprendimo procedūrą, atitinkančią 1998 m. kovo 30 d. Komisijos rekomendacijos 98/257/EB dėl principų, taikomų įstaigoms, atsakingoms už neteisminį vartotojų ginčų sprendimą,(7) ir 2001 m. balandžio 4 d. Komisijos rekomendacijos 2001/310/EB dėl principų, taikomų neteisminėms įstaigoms, atsakingoms už šalių susitarimo pagrindu sprendžiamus vartotojų ginčus(8), reikalavimus; būtina dėti daugiau pastangų, kad būtų parengta ginčų sprendimo internetu procedūra, kaip Parlamentas ne kartą ragino jau nuo 1999 m.;

34.   primena, kad valstybės narės turi užtikrinti veiksmingą teisių, kylančių iš Bendrijos teisės aktų, įgyvendinimą; joms tenka atsakomybė taip pritaikyti savo nacionalinę proceso teisę, kad minėtosios teisės būtų lengvai įgyvendinamos ir kad jomis galėtų naudotis vartotojai bei ekonominės veiklos vykdytojai; visų pirma, Bendrija neturi kompetencijos nustatyti nacionalinės proceso teisės taisyklių, be to, pagal Sutarties 5 straipsnį reikalaujama, kad Bendrija nesiimtų jokių veiksmų, kurie nėra būtini siekiant šios Sutarties nustatytų tikslų; taigi, remiantis šiuo straipsniu, reikia kuo labiau atsižvelgti į konkrečius valstybių narių teisinių sistemų ypatumus ir palikti valstybėms narėms laisvę pasirinkti įvairias tapatų poveikį turinčias galimybes;

35.   ragina Komisiją išnagrinėti, kodėl būtų naudinga įsteigti specialią Europos vartotojų ombudsmeno tarptautinėms byloms pareigybę; pažymi, kad daugelis valstybių narių keliuose sektoriuose turi vartotojų ombudsmenus, padedančius vartotojams tvarkyti reikalus su ūkio subjektais; mano, kad Komisija turėtų ištirti, kaip kiekvienoje šalyje taikomas šis metodas;

36.   pažymi, kad kai kuriose, nors ir ne visose valstybėse narėse jau taikomi konkrečių žalos atlyginimo sistemų bruožai – bendri ieškiniai, kolektyviniai ieškiniai, atstovaujamieji ieškiniai, bandomosios bylos ir nepagrįstai gautos naudos išieškojimo vartotojų naudai procedūros; pažymi, kad tarptautiniais atvejais vartotojai šiuo klausimu gali susidurti su skirtingomis teisės nuostatomis;

37.   primena, kad jau 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybis direktyvoje 98/27/EB dėl teismo draudimų ginant vartotojų interesus(9) buvo siekiama ginti kolektyvinius vartotojų interesus; pabrėžia, kad šioje direktyvoje, inter alia, vartotojų organizacijoms suteikiama teisė pradėti procedūras teismo draudimui gauti; prašo Komisijos Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą, kurioje būtų įvertinta, kodėl ši direktyva davė arba nedavė geresnių rezultatų kolektyvinių vartotojų interesų apsaugos srityje;

38.   mano, kad, prieš pradedant svarstyti ES lygmens teisės aktus, reikia išsamiai išnagrinėti esamas problemas, jei jų yra, ir planuojamą naudą vartotojams;

39.   mano, kad reikia atsižvelgti į tai, kad tam tikrose valstybėse narėse Europos vartotojų teisių gynimo modelio kūrimui kyla konstitucinių kliūčių; be to, mano, kad reikia nuosekliai laikytis Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio; ragina Komisiją Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą, kaip šiuo klausimu surasti reikiamą vartotojų, vartotojų organizacijų ir ūkio subjektų teisių pusiausvyrą;

40.   ragina Komisiją atidžiai svarstyti žalos atlyginimo vartotojams valstybėse narėse klausimą atsižvelgiant į tai, kad bet kokie nauji jos pasiūlymai tuo klausimu turėtų būti pagrįsti atidžiu esamų problemų ir numatomos naudos vartotojams tyrimu, o kalbant apie tarpvalstybinius procesus ir galimas kolektyvinio žalos atlyginimo sistemas, turėtų būti atlikti išsamūs moksliniai tyrimai ir surinkta informaciją apie patirtį visame pasaulyje, ypatingą dėmesį atkreipiant į abejones, susijusias su JAV modelio kraštutinumais ir trūkumais ir aiškiai sprendžiant tinkamo teisinio pagrindo tokiai priemonei ES lygmeniu klausimą; prašo Komisijos tada atitinkamai pateikti aiškų sprendimą Europos lygiu, suteikiant visiems vartotojams prieigą prie kolektyvinio žalos atlyginimo mechanizmų sprendžiant tarptautinius ieškinius.

41.   prašo Komisijos dėl šių tyrimų įvertinimo konsultuotis su Parlamentu ir valstybėmis narėmis;

o
o   o

42.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0421.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0383.
(3) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0367.
(4) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0287.
(5) OL L 11, 2002 1 15, p. 4.
(6) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos (OL L 218, 2008 8 13, p. 82), 52 konstatuojamoji dalis.
(7) OL L 115, 1998 4 17, p. 31.
(8) OL L 109, 2001 4 19, p. 56.
(9) OL L 166, 1998 6 11, p. 51.

Teisinė informacija - Privatumo politika