Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Nediskriminavimas ir lygios galimybės visiems – pagrindų strategija" (COM(2005)0224),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 13 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(1),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(2),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl 2000 m. birželio 29 d. Direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, taikymo (COM(2006)0643),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2007 m. liepos mėn. ataskaitą "Nediskriminavimo teisės raida Europoje. 25 ES valstybių narių palyginimas",

–   atsižvelgdamas į nacionalines nediskriminavimo teisės aktų įgyvendinimo ataskaitas ir į temines ataskaitas, parengtas nediskriminavimo teisės ekspertų tinklo, kurį Komisija įsteigė, siekdama paramos savo veiklai ir norėdama gauti nepriklausomos informacijos ir konsultacijų, susijusių su aktualiais pokyčiais valstybėse narėse,

–   atsižvelgdamas į JT tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo,

–   atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją,

–   atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir jos protokolą Nr. 12,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. sausio mėn. Komisijos specialųjį Eurobarometro tyrimą dėl diskriminacijos Europos Sąjungoje,

–   atsižvelgdamas į tai, kad 2007 m. paskelbti Europos lygių galimybių metais, o 2008 m. – Europos kultūrų dialogo metais,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0159/2008),

A.   kadangi Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjunga yra grindžiama laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principais, t. y. principais, kurie valstybėms narėms yra bendri, ir svarbu, kad būtų ne tik skelbiami politiniai pareiškimai dėl kovos su diskriminacija, bet ir laipsniškai rengiami, taip pat visiškai ir teisingai įgyvendinami teisės aktai ir politikos priemonės, ypač direktyvos, pagal kurias draudžiama diskriminuoti, ir projektai, kuriais skatinama lygybė,

B.   kadangi Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje taip pat numatyta, kad Europos Sąjunga gerbia pagrindines teises, kurias užtikrina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, o pagal EB sutarties 13 straipsnį lygybės ir nediskriminavimo skatinimui turėtų būti teikiama pirmenybė rengiant Europos Sąjungos teisės aktus ir politikos priemones,

C.   kadangi užimtumas yra viena iš pagrindinių socialinės integracijos sąlygų, tačiau nedarbo lygis, būdingas daugelio grupių asmenims (visų pirma moterims, migrantams, neįgaliesiems, etninėms mažumoms, vyresnio amžiaus asmenims, jaunimui ir pavienių ar nepripažintų įgūdžių turintiems asmenims), vis dar yra nepriimtinai aukštas; kadangi daugialypę diskriminaciją patiriančių asmenų nedarbo lygis dar aukštesnis,

D.   kadangi šiuo metu Bendrijos teisė nereglamentuoja diskriminacijos daugelyje sričių, priskiriamų Bendrijos kompetencijai; kadangi apsaugos lygis, kurį užtikrina Direktyvos 2000/43/EB ir 2000/78/EB, skiriasi ir todėl ne visada apsaugoma nuo diskriminacijos, turinčios įtakos užimtumui,

E.   kadangi išsamioje Komisijos apžvalgoje "Nediskriminavimo teisės raida Europoje" patvirtinama, kad valstybėse narėse taikomi įvairiausi teisės aktai, pagal kuriuos skirtingais būdais saugoma nuo diskriminacijos ir kuriuos įgyvendinant dažnai trūksta bendros metodikos, todėl trūksta darnos įgyvendinant direktyvas ir susidarė padėtis, kai žmonės nepakankamai žino savo teises,

F.   kadangi nenuosekliai taikant nediskriminavimo politikos priemones valstybėse narėse randasi spragų, susijusių su praktiniu Bendrijos direktyvų, pagal kurias draudžiama diskriminacija, įgyvendinimu, o šias spragas rodo tokios ataskaitos, kaip Europos ekspertų grupės kovos su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos klausimais ataskaita "Kova su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos darbe. Penkiolikos valstybių narių teisės aktai",

G.   kadangi 2007 m. gruodžio 5 d. savo rezoliucijoje dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Europos lygių galimybių visiems metais (2007 m.)(3), Taryba paragino valstybes nares ir Komisiją pagal atitinkamą savo kompetenciją ir toliau įtraukti neįgalumo aspektus į visas atitinkamas politikos priemones, taip pat daryti tai aktyviau,

H.   kadangi, atsižvelgdama į tai, Komisija teisingai pradėjo procedūras prieš kelias valstybes nares ir prireikus turi ir toliau tai daryti,

1.   ragina valstybes nares rengiant savo teisės aktus tinkamai atsižvelgti į įvairius diskriminacijos pagrindus, nurodytus Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje;

2.   primena, kad Direktyvose 2000/43/EB ir 2000/78/EB numatyti būtiniausi reikalavimai ir šios direktyvos turėtų būti pagrindas, kuriuo remiantis būtų rengiama išsamesnė Bendrijos kovos su diskriminacija politika;

3.   reiškia susirūpinimą dėl trūkumų, susijusių su Direktyvų 2000/43/EB ir 2000/78/EB perkėlimu į nacionalinę teisę ir įgyvendinimu tam tikrose valstybėse narėse, taip pat dėl to, kad ES piliečiams trūksta informacijos apie galimas teisių gynimo priemones diskriminavimo atvejais;

4.   apgailestauja, kad pagal Direktyvas 2000/43/EB ir 2000/78/EB nereglamentuojamas diskriminavimas dėl fizinių savybių (pvz., ūgio ar odos spalvos), visų pirma diskriminavimas, susijęs su įdarbinimo galimybėmis, kai minėtosios fizinės savybės nėra tiesiogiai susijusios su įgūdžiais, būtinais norint atlikti tam tikrą darbą;

5.   ragina valstybes nares užtikrinti, kad visos Direktyvų 2000/43/EB ir 2000/78/EB nuostatos būtų visiškai, teisingai ir veiksmingai perkeltos į nacionalinę teisę ir būtų tinkamai įgyvendintos, taip pat užtikrinti, kad laikantis direktyvų nuostatų bet kokios išimtys būtų objektyviai pagrįstos;

6.   ragina kompetentingas ES, valstybių narių ir vietos lygmens institucijas geriau koordinuoti įgyvendinimo veiksmus; ragina kovojant su diskriminacija laikytis vienodo požiūrio, kuris tuo pat metu apimtų visas diskriminavimo priežastis ir pagal kurį į visas jas būtų atsižvelgiama;

7.   pabrėžia, kad valdžios institucijos, vykdydamos politiką, teikdamos paslaugas ir veikdamos užimtumo srityje, turi atlikti pagrindinį vaidmenį skatinant lygybę ir užkertant kelią diskriminacijai;

8.   ragina Komisiją įsipareigoti išsamiai įvertinti, kaip įgyvendinamos Direktyvos 2000/43/EB ir 2000/78/EB, taip pat paskelbti aiškinamąsias jų įgyvendinimo gaires, siekiant, kad valstybės narės visiškai ir teisingai įgyvendintų direktyvas; ragina Komisiją visų pirma įvertinti, kaip valstybės narės aiškino 6 ir 8 straipsniuose numatytas išimtis, perkeldamos Direktyvą 2000/78/EB į nacionalinę teisę; primena, kad norint įgyvendinti abi direktyvas reikia įvairių priemonių ir strateginių planų, įskaitant priemones ir strateginius planus atitikties, aktyvaus dalyvavimo, vykdymo užtikrinimo ir veiksmingo keitimosi pažangiąja patirtimi srityse;

9.   ragina, kad sankcijos, taikytinos pažeidus nacionalines nuostatas, priimtas perkeliant Direktyvas 2000/43/EB ir 2000/78/EB į nacionalinę teisę, būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios;

10.   ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip Direktyvos 2000/43/EB ir 2000/78/EB perkeliamos į nacionalinę teisę ir kaip laikomasi perkeliant direktyvas priimtų teisės aktų; taip pat ragina Komisiją, taikant pažeidimo ir įsipareigojimų nesilaikymo procedūras, ir toliau daryti spaudimą valstybėms narėms, kad jos laikytųsi savo teisinių įsipareigojimų, t. y. kuo greičiau visiškai perkeltų minėtąsias direktyvas į nacionalinę teisę; mano, kad atsakingas Parlamento komitetas turėtų dalyvauti nuolat stebint, kaip valstybės narės laikosi minėtosiose direktyvose numatytų įsipareigojimų;

11.   primena Komisijai, kad pagal Direktyvos 2000/78/EB 4 straipsnį išimtys leidžiamos tik tada, kai objektyviai vertinant tai iš tiesų būtina siekiant tinkamai vykdyti profesinę veiklą; ragina Komisiją siaurai aiškinti to straipsnio nuostatas ir Teisingumo Teismui pateikti ieškinį prieš valstybes nares, jei jos savo nacionalinėje teisėje leistų vartoti pernelyg plačią apibrėžtį;

12.   prašo taikant atvirą koordinavimo metodą kasmet vertinti, kaip teisės aktai įgyvendinami valstybėse narėse, ir šių teisės aktų įgyvendinimą kas penkerius metus išsamiai tikrinti pagal Socialinę darbotvarkę; mano, kad atliekant šį kasmetinį vertinimą turėtų dalyvauti nediskriminavimo klausimus sprendžiančios nepriklausomos organizacijos, įskaitant Komisijos teisės ekspertų tinklą, ir potencialias diskriminavimo aukas atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos (NVO); taip pat mano, kad turėtų būti imamasi konkrečių priemonių siekiant didinti NVO pajėgumą teikti informaciją nukentėjusiems asmenims, juos remti ir dalykiškai prisidėti prie metinio vertinimo;

13.   mano, kad, Direktyvoje 2000/78/EB nenumačius nuostatos, pagal kurią reikėtų nustatyti plačią negalios apibrėžtį, tam tikrų kategorijų neįgaliesiems neužtikrinama toje direktyvoje numatyta teisinė apsauga; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai susitarti dėl šių plačių negalios apibrėžčių, kurios galėtų būti grindžiamos Neįgaliųjų teisių konvencija, siekiant, kad būtų lengviau suderinti nediskriminavimo teisės aktus;

14.   mano, kad, nenustačius ieškinių dėl diskriminavimo pateikimo termino, tam tikrose valstybėse narėse nustatyti labai trumpi terminai, o tai gali būti kliūtis nukentėjusiems asmenims pareikšti ieškinį;

15.   mano, kad, Direktyvoje 2000/78/EB numačius su šeimine padėtimi susijusių išimčių, apribota toje direktyvoje įtvirtinta apsauga nuo diskriminavimo dėl seksualinės orientacijos;

16.   primygtinai ragina valstybes nares veiksmingiau skatinti taikyti ES piliečių teises pagal Direktyvas 2000/43/EB ir 2000/78/EB; be to, ragina Komisiją, valstybes nares, profesines sąjungas, darbdavius, taip pat vyriausybinius ir nevyriausybinius suinteresuotuosius subjektus dėti visas pastangas siekiant didinti tose direktyvose numatytų teisių supratimą ir užtikrinti, kad diskriminavimo aukos, norėdamos veiksmingai įgyvendinti jose numatytas savo teises, galėtų pasinaudoti įvairia gynėjų parama; pažymi, kad aukoms dažnai tenka našta, susijusi su tariamai atsakingojo už diskriminavimą kaltinimu, be to, jos dažnai negauna jokių valdžios institucijų paramos ir neturi galimybės gauti teisinės pagalbos; ragina valstybes nares suteikti įgaliojimų susijusioms nepriklausomoms įstaigoms, kurios teikia veiksmingą pagalbą diskriminavimo aukoms;

17.   yra susirūpinęs dėl to, kad piliečiai mažai žino apie valstybių narių nediskriminavimo teisės aktus, ir ragina Komisiją, valstybes nares, profesines sąjungas ir darbdavius labiau stengtis šias žinias pagerinti; primena, kad pagal direktyvas valstybės narės įpareigojamos visomis tinkamomis priemonėmis skleisti visuomenei informaciją apie aktualias direktyvų nuostatas;

18.   rekomenduoja valstybėms narėms atlikti nepriklausomus tyrimus, kurių metu būtų įvertintos kovos su diskriminacija priemonės (prevencinės ir žalos atlyginimo priemonės) ir apsaugos nuo persekiojimo veiksmingumas, taip pat užtikrinti, kad būtų tinkamai finansuojamos valstybinės ir nevalstybinės diskriminavimo prevencijoje dalyvaujančios ir paramą diskriminavimo aukoms teikiančios įstaigos; taip pat rekomenduoja, kad Komisija į nuolatinę stebėjimo veiklą įtrauktų tarpusavio vertinimą;

19.   rekomenduoja valstybėms narėms tinkamai finansuoti lygybę skatinančias nepriklausomas įstaigas ir suteikti joms įgaliojimų, kad jos galėtų veiksmingai ir nepriklausomai atlikti savo vaidmenį, įskaitant patikimų žinių apie visų rūšių diskriminaciją teikimą, taip pat tinkamos paramos teikimą diskriminavimo aukoms; ragina valstybes nares užtikrinti, kad minėtųjų įstaigų kompetencijos sritis apimtų visų rūšių diskriminaciją; taip pat ragina Komisiją nustatyti normas, kuriomis vadovaujantis būtų stebimas ir užtikrinamas šių įstaigų veiksmingumas ir nepriklausomumas;

20.   rekomenduoja valstybėms narėms ir Komisijai finansuoti NVO, kurios atstovauja diskriminuojamoms grupėms, padeda informuoti piliečius ir teikia teisinę pagalbą diskriminavimo klausimais, taip pat suteikti tokioms organizacijoms įgaliojimų;

21.   ragina valstybes nares bendradarbiaujant su susijusiais socialiniais partneriais stebėti, ar tinkamai įgyvendinami Bendrijos teisės aktai;

22.   pabrėžia, kad bet kuriuo atveju valstybės narės turėtų užtikrinti, jog diskriminavimo aukoms būtų automatiškai teikiama parama teismo proceso metu, jei reikia, skiriant valstybės finansavimą pagal teisinės pagalbos sistemas;

23.   ragina Komisiją praktiškai ir veiksmingai remti valstybių narių priimamas priemones, vykdomas pagal programą "Progress" programą ir finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis, siekiant remti lygių galimybių skatinimo ir diskriminacijos naikinimo programas;

24.   rekomenduoja, kad siekdamos užtikrinti veiksmingesnę apsaugą valstybės narės suteiktų įgaliojimų asociacijoms, organizacijoms ir kitiems teisės subjektams, kurie galėtų dalyvauti teismo procese – nukentėjusių asmenų vardu, juos remiant ar kitaip;

25.   ragina valstybių narių vyriausybes vykdant užimtumo ir socialinės įtraukties politiką užtikrinti vienodą statusą ir galimybes, ypač šalinti dideles kliūtis, kurių dėl diskriminacijos kyla įdarbinant;

26.   rekomenduoja valstybėms narėms užtikrinti, kad asociacijos, organizacijos ir kiti teisės subjektai galėtų dalyvauti teismo procese vieno ar daugiau ieškovų vardu, norint užtikrinti direktyvų vykdymą;

27.   ragina valstybes nares bendradarbiaujant su ES pagrindinių teisių agentūra ir Komisija reguliariai rinkti, kaupti ir skelbti išsamius, tikslius, palyginamus, patikimus ir atskirus statistikos duomenis apie diskriminaciją, taip pat skelbti šiuos duomenis taip, kad juos lengvai suprastų visuomenė ir kad jie leistų veiksmingiau keistis pažangiąja patirtimi; pabrėžia, kad norint atlikti šią užduotį reikės turėti pakankamai lėšų; taip pat pabrėžia, kad svarbu ieškoti būdų, kaip rinkti duomenis apie diskriminaciją laikantis duomenų apsaugos teisės aktų;

28.   ragina parengti integruotus nacionalinius veiksmų planus, skirtus kovai su visų rūšių diskriminacija;

29.   teigiamai vertina Komisijos susidomėjimą duomenų apie lygybę rinkimu ir Europos vadovo, kuriame būtų pateikiami šie duomenys, leidimu; prašo Komisijos atidžiai apsvarstyti įvairius su duomenų rinkimu susijusius teisinius klausimus ir kriterijus, taip pat pateikti pasiūlymų, kurie leistų geriau registruoti diskriminavimo atvejus, ir apsvarstyti galimybę nustatyti bendrus duomenų rinkimo standartus; rekomenduoja Komisijai toliau rengti teisėjų, teisininkų, taip pat profesinių sąjungų ir NVO atstovų teisinį mokymą, siekiant padidinti ilgalaikį direktyvų poveikį; be to, rekomenduoja Komisijai vykdyti daugiau mokslinių tyrimų ir analizuoti teisės aktų, kuriais direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę, poveikį;

30.   džiaugiasi Komisijos susidomėjimu daugialype diskriminacija, taip pat tuo, kad Komisija šiuo klausimu pradėjo rengti tyrimą; ragina Komisiją pasirinkti suderintą ir plačią daugialypės diskriminacijos apibrėžtį, taip pat analizuoti ir teikti duomenis apie daugialypę diskriminaciją ir neapykantos nusikaltimus; ragina Komisiją į visus būsimus pagal EB sutarties 13 straipsnį priimamus teisės aktus įtraukti nuostatas, kurios būtų konkrečiai skirtos kovoti su daugialype diskriminacija ir kurias būtų galima taikyti diskriminacijai dėl vienos ar daugiau priežasčių;

31.   pabrėžia, kad svarbu, jog su diskriminacija kovojančios grupės palaikytų ryšius Europos, valstybių, regionų ir vietos lygmenimis;

32.   ragina valstybes nares peržiūrėti savo nacionalinės teisės aktus ir apsvarstyti galimybę panaikinti tuos aktus, kurie neatitinka EB sutarties 13 straipsnio nuostatų;

33.   mano, kad Direktyva 2000/43/EB yra pagrindas, kuriuo remiantis turėtų būti kuriama išsami kovos su diskriminacija sistema, numatant priemones, susijusias su diskriminacijos dėl rasės ar etninės priklausomybės draudimu; vis dėlto pabrėžia, kad turi būti atsižvelgiama į nustatytus aspektus, dėl kurių kyla problemų, ir į valstybių narių patiriamus sunkumus, susijusius su veiksmingu šios direktyvos perkėlimu į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimu;

34.   pabrėžia, kad Komisija turi nustatyti visai ES bendrą pozityviosios diskriminacijos apibrėžtį arba bent jau stengtis, jog dėl tokios apibrėžties būtų susitarta, nes tai išsklaidytų tam tikrose valstybėse narėse egzistuojančius mitus apie pozityviosios diskriminacijos reikšmę ir taikymą, ypač žinant, kad taikant pozityviąją diskriminaciją tam tikrose valstybėse narėse labai sėkmingai kovojama su diskriminacija ir užtikrinama lygybė;

35.   atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija gali dabar ketinti pateikti teisėkūros pasiūlymų, kuriais būtų siekiama drausti diskriminaciją tik dėl kai kurių, o ne dėl visų rūšių priežasčių, susijusią su galimybe gauti prekių ir paslaugų; primena Komisijai jos įsipareigojimą pateikti išsamią direktyvą, kurioje būtų reglamentuojami klausimai, susiję su negalia, amžiumi, religija ar įsitikinimais ir lytine orientacija, kad būtų visiškai baigtas kovos su diskriminacija teisės aktų rinkinys pagal ES sutarties 13 straipsnį, kaip numatyta Komisijos 2008 m. darbo programoje; primena, kad politiniu, socialiniu ir teisiniu požiūriais pageidautina, jog būtų panaikinta hierarchija, susijusi su skirtinga apsauga nuo diskriminacijos dėl skirtingų priežasčių; yra tvirtai įsitikinęs, kad nėra prasmės drausti diskriminuoti vienoje srityje ir tuo pat metu leisti diskriminuoti kitoje;

36.   susidomėjęs laukia, kada bus parengta Bendrijoje taikoma negalios apibrėžtis, pagal kurią visos Europos Sąjungos neįgalieji galėtų naudotis vienodomis teisėmis, būdami bet kurioje Europos Sąjungos vietoje;

37.   mano, kad, nesvarbu, kokia direktyva, skirta kovoti su EB sutarties 13 straipsnyje nurodyta diskriminacija, bus siūloma, pagal ją turės būti draudžiama visa rūšių diskriminacija, įskaitant tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, visose pagal Direktyvas 2000/43/EB ir 2000/78/EB reglamentuojamose srityse, susijusiąją diskriminaciją, taip pat diskriminaciją, susijusią su tariamu priklausymu saugomai asmenų grupei, ir priekabiavimą; mano, kad nurodymas diskriminuoti tam tikrus asmenis turėtų būti laikomas diskriminacija; taip pat mano, kad tam tikros rūšies diskriminacija turėtų būti laikomas nepagrįstas atsisakymas susitarti protingomis sąlygomis; mano, kad direktyvose turėtų būti aiškiai nurodyta, jog nėra jokios hierarchijos, susijusios su įvairiomis diskriminacijos rūšimis, ir su visų rūšių diskriminacija turi būti taip pat griežtai kovojama; primygtinai ragina visuose naujuose siūlomuose teisės aktuose deramai atsižvelgti į visus įvairių diskriminacijos priežasčių ypatumus;

38.   yra tvirtai įsitikinęs, kad naujojo pasiūlymo dėl direktyvos, skirtos kovoti su EB sutarties 13 straipsnyje nurodyta diskriminacija, taikymo sritis turi būti plati ir apimti visas Bendrijos kompetencijai priskiriamas sritis, švietimą, visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, socialinę apsaugą, įskaitant socialinį saugumą, aprūpinimą būstu ir sveikatos apsaugą, diskriminuojamų grupių vaizdavimą žiniasklaidoje ir reklamoje, fizines neįgaliųjų galimybes gauti informaciją, telekomunikacijų ir elektroninių ryšių paslaugas, naudotis įvairių rūšių transportu ir patekti į viešąsias vietas, socialines lengvatas ir galimybę gauti visuomenei prieinamų prekių ir paslaugų, taip pat tiekti tokias prekes ir teikti tokias paslaugas; be to, mano, kad pagal naująją direktyvą taip pat turėtų būti pakoreguota 1976 m. vasario 9 d. Tarybos direktyva 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu(4) taikymo sritis, siekiant jog ji atitiktų apsaugą nuo diskriminacijos, kurią patiria kitos asmenų grupės;

39.   yra tvirtai įsitikinęs, kad kovojant su diskriminacija reikia laikytis visapusiškos supratimo didinimo koncepcijos, kuri būtų pradedama taikyti dar mokyklų programose;

40.   ragina Komisiją ištirti, kaip į 13 straipsniu grindžiamus būsimus teisės aktus įtraukti naujas nuostatas, pagal kurias būtų skatinama įgyvendinti nediskriminavimo ir lygybės principus ir kurios nepriklausytų nuo konkrečių nukentėjusių asmenų skundų; mano, kad atliekant minėtąjį tyrimą turėtų būti apsvarstyta, kaip pagal būsimus teisės aktus nustatyti pareigą taikyti pozityviąją diskriminaciją ir (arba) aktyviai skatinti lygybę, taip pat susieti nediskriminavimo ir lygybės užtikrinimo įpareigojimus su valstybių narių viešųjų pirkimų politika;

41.   mano, kad skirtingų sąlygų taikymas dėl tautybės ar kalbos, jei tai objektyviai ir tinkamai nepagrindžiama teisėtu tikslu ir nepasiekiama tinkamomis ir reikalingomis priemonėmis, gali būti Direktyvos 2000/43/EB neatitinkanti netiesioginė diskriminacija dėl rasės ar etninės priklausomybės;

42.   mano, kad turi būti laikomasi pozicijos, jog diskriminacija taip pat pažeidžia keturias pagrindines laisves, ypač asmenų judėjimo laisvę, ir dėl šios priežasties trukdo veikti vidaus rinkai; ragina Komisiją skatinti valstybes nares peržiūrėti savo pereinamojo laikotarpio nuostatas, reglamentuojančias galimybę patekti į jų darbo rinką, siekiant panaikinti su šiuo aspektu susijusį Europos piliečių skirstymą;

43.   mano, kad mažumų bendruomenėms, visų pirma romų bendruomenei, reikia suteikti specialią socialinę apsaugą, nes po paskutinės Europos Sąjungos plėtros dar labiau padidėjo problemos, susijusios su tokių bendruomenių išnaudojimu, diskriminacija ir atskirtimi švietimo, sveikatos apsaugos, aprūpinimo būstu, užimtumo ir moterų teisių srityse;

44.   rekomenduoja, kalbant apie romų vaikų ir nepalankioje padėtyje esančių vaikų, kurie nepagrįstai laikomi neįgaliais, galimybę gauti kokybiškas švietimo paslaugas, skirti ypatingą dėmesį kovai su visų rūšių diskriminacija, patiriama švietimo srityje;

45.   pabrėžia, kad teisės aktai veiksmingi tik tuomet, kai piliečiai žino savo teises ir gali lengvai kreiptis į teismą; taigi mano, kad pagal naująjį pasiūlymą dėl direktyvos, skirtos kovoti su EB sutarties 13 straipsnyje nurodyta diskriminacija, taip pat turi būti sprendžiami teisių gynimo priemonių ir vykdymo užtikrinimo klausimai; be to, rekomenduoja, kad valstybės narės įsteigtų vieną ar daugiau nepriklausomų ir veiksmingų įstaigų, kurios skatintų taikyti vienodas sąlygas ir kovotų su įvairių rūšių diskriminacija pagal 13 straipsnį, taip pat, kad tokių įstaigų kompetencijai būtų priskirta visų rūšių diskriminacija ir visos sritys, kuriose taikoma Direktyva 76/207/EEB; mano, kad šių įstaigų kompetencija turėtų apimti nepriklausomos pagalbos teikimą nuo diskriminavimo nukentėjusiems asmenims, siekiant sudaryti jiems sąlygas skųstis dėl diskriminavimo, taip pat nepriklausomų tyrimų, kaip taikomi nediskriminavimo teisės aktai, vykdymą ir rekomendacijų visais su diskriminacija susijusiais klausimais teikimą;

46.   ragina visuose būsimuose teisės aktuose, kurie bus grindžiami EB sutarties 13 straipsniu, numatyti įpareigojimą rengiant tokius teisės aktus, juos perkeliant į nacionalinę teisę ir stebint, kaip jie įgyvendinami, konsultuotis su NVO, nepriklausomomis specializuotomis lygybės užtikrinimo įstaigomis ir atstovaujamosiomis nacionalinėmis organizacijomis, taip pat įtraukti šias organizacijas į minėtuosius procesus;

47.   mano, kad pagal naująją direktyvą valstybės narės turėtų būti įpareigotos integruoti lygybės aspektą į visus direktyvoje reglamentuojamų sričių planus, politiką ir programų kūrimą, o paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti lygybę organizuotai ir sistemingai, prisitaikyti ir sudaryti specialias sąlygas, jog nelygybę patiriantys asmenys, priklausantys mažumoms, galėtų gauti teikiamas paslaugas ir jomis naudotis;

48.   susirūpinęs pažymi, kad, nors Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolą Nr. 12 pasirašė devyniolika valstybių narių, tik penkios iš jų šį protokolą ratifikavo;

49.   ragina tęsti Neįgaliųjų teisių konvencijos, įskaitant jos fakultatyvinį protokolą, pasirašymo, sudarymo ir ratifikavimo procesą ir primena, kad Bendrijai ratifikavus šią konvenciją visi siūlomi Bendrijos nediskriminavimo teisės aktai turi visiškai atitikti jos reikalavimus; primena Tarybai apie raginimą Komisijai, paskelbtą per 2007 m. birželio mėn. įvykusią neoficialią ministrų konferenciją negalios klausimais, parengti Europos strategiją, kuri padėtų veiksmingai įgyvendinti minėtąją konvenciją; ragina Komisiją rengiant minėtąją strategiją įvertinti, ar reikia iš dalies pakeisti antrinius Bendrijos teisės aktus arba pakoreguoti susijusias politikos priemones;

50.   pabrėžia, kad, kai įsigalios Lisabonos sutartis, svarbu horizontaliai įgyvendinti ir integruoti joje numatytą nediskriminavimo sąlygą, pagal kurią Europos Sąjunga įpareigojama siekti kovoti su bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasės arba etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus;

51.   ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti lygių galimybių ir nediskriminavimo aspektus į Lisabonos ekonomikos augimo ir užimtumo strategiją, atviro koordinavimo metodo, taikomo socialinės įtraukties srityje, gaires, taip pat į nacionalines reformų programas ir taisykles, reglamentuojančias struktūrinius fondus; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares peržiūrėti Integruotas ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gaires, ypač užimtumo gaires, siekiant per kitą Lisabonos strategijos ciklą užtikrinti ir pagerinti socialinio aspekto integravimą ir pastebimumą; pabrėžia, kad siekiant veiksmingos lygybės ir nediskriminavimo politikos ji turi būti tvirtai susieta su socialine politika, o svarbų vaidmenį turi atlikti socialiniai partneriai;

52.   ragina Komisiją ir valstybes nares panaikinti visą darbo sutartimis grindžiamą diskriminaciją, visiems darbuotojams užtikrinant vienodas sąlygas, sveikatos apsaugą ir saugą, taikant nuostatas dėl darbo ir poilsio laiko, užtikrinant asociacijų ir atstovavimo laisvę, apsaugą nuo nesąžiningo atleidimo, taip pat sudarant sąlygas kolektyvinėms deryboms ir kolektyviniams ieškiniams; pabrėžia, kokios svarbios galimybės mokytis, nuolatinė įgytų teisių apsauga, apimanti švietimo ir mokymo laikotarpius, geresnės globos ir (arba) priežiūros galimybės, svarbiausių socialinių teisių, pvz., teisės į pensiją, teisės į mokymą ir teisės gauti nedarbo išmoką, išsaugojimas, keičiantis profesinei padėčiai, nutraukiant vieną darbo sutartį ir sudarant kitą, taip pat nustojus dirbti pagal darbo sutartį ir pradedant dirbti savarankiškai;

53.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, taip pat valstybių narių ir šalių kandidačių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (2) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (3) OL C 308, 2007 12 19, p. 1. (4) OL L 39, 1976 2 14, p. 40.