Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Integruota jūrų politika Europos Sąjungai" (COM(2007)0575 - SEC(2007)1283),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Konsultacijų dėl Europos jūrų politikos išvados" (COM(2007)0574),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl bendros trišalės deklaracijos, kuria įsteigiama "Europos jūros diena" (SEC(2007)1631) ,

–   atsižvelgdamas į Komisijos Žaliąją knygą "Link Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos. Europos vandenynų ir jūrų vizija" (COM(2006)0275) ir Parlamento 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją(1),

–   atsižvelgdamas į pirmininkaujančios valstybės narės pateiktas išvadas dėl Europos Vadovų Tarybos veiksmų plano (2007–2009 m.) dėl Europos energetikos politikos patvirtinimo Europos Vadovų Taryboje, pateiktas po 2007 m. kovo 8–9 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Du kartus po 20 iki 2020-ųjų: Europos galimybė išspręsti klimato kaitos klausimus"(COM(2008)0030),

–   atsižvelgdamas į vieno bendro akto, apimančio ir pritaikančio nuo 1919 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) priimtas darbo jūroje konvencijas – 2006 m. vasario 23 d. Tarptautinės darbo organizacijos priimtos 2006 m. Darbo jūroje konvencijos – nuostatas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A6-0163/2008),

A.   kadangi vandenynai ir jūros ekonomikos ir aplinkosaugos požiūriu Europos Sąjungai yra labai svarbūs; kadangi Europos Sąjungos pakrančių regionų ir atokiausių regionų pakrantės, kurioje gyvena trečdalis Europos gyventojų, ilgis yra 320 000 km,,

B.   kadangi jūrų pramonės ir paslaugų sektoriaus bei visų pakrančių zonų įnašas į Europos Sąjungos BVP sudaro 40 proc.;

C.   kadangi klimato kaita yra didžiausias XXI a. iššūkis visų sričių politikai; kadangi dėl klimato kaitos vykstantis jūros vandens lygio kilimas kelia pavojų pakrančių regionams, gali būti didelio masto ir sukelti sunkių padarinių gyventojams,

D.   kadangi Europos Sąjungos pajūrio regionai, ypač atokiausi regionai, atlieka svarbų vaidmenį apsisaugant nuo nusikalstamų veiksmų, pvz., nelegalios imigracijos, terorizmo ir kontrabandos, tačiau jiems gresia ypatingos ekologinės katastrofos,

E.   kadangi praėjusiais metais Bendrijai priklausančių žvejybinių, prekybinių ir keleivinių laivų baudžiamieji užpuolimai tarptautiniuose vandenyse prie Afrikos krantų padažnėjo, o tai kelia didelį pavojų įgulos narių gyvybei bei turi stiprų neigiamą poveikį tarptautinei prekybai,

1.   džiaugiasi, kad Komisija patvirtino pirmiau minėtus komunikatus ir veiksmų planą, pateiktą minėtame tarnybų darbo dokumente;

2.   pritaria savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliucijai ir džiaugiasi, kad Komisija bent jau iš dalies atsižvelgė į daugumą Parlamento prašymų;

3.   atkreipia dėmesį į tai, kad dėl pakrančių ir atokiausių regionų padėties – juos supa jūra – ES atsiveria unikalių galimybių, susijusių su naujovių diegimu, moksliniais tyrimais, aplinka, biologine įvairove, ir kad vykdant būsimą integruotą jūrų politiką reikia pasinaudoti šiomis galimybėmis; be to, atokiausi regionai yra puiki ES ir pasaulinio lygmens susisiekimo bazė transporto ir saugumo aspektais;

4.   ryžtingai remia Komisijos ketinimą geriau išnaudoti trumpųjų nuotolių jūrų laivybos tarp ES valstybių narių galimybes ir ją greitai integruoti į vidaus rinką ir teigiamai vertina Komisijos ketinimą greičiau pateikti pasiūlymus dėl bendros jūrų transporto erdvės bei išsamios 2008–2018 m. jūrų transporto strategijos;

5.   ragina valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą tarpusavyje ir su kaimyninėmis šalimis, kad būtų tinkamai naudojamos TEN-T ir kitos Europos finansavimo priemonės (pvz., Marco Polo) siekiant įgyvendinti jūrų greitkelių ir trumpųjų nuotolių jūrų transporto tinklų projektus;

6.   pritaria Komisijos ketinimui gerinti Europos agentūrų, atsakingų už jūrų priežiūrą, veiklos koordinavimą, ypač pabrėžiant neteisėtos veiklos (prekybos žmonėmis ir narkotikų gabenimo, nelegalios imigracijos ir teroristų keliamos grėsmės) prevenciją ir ypatingą dėmesį skiriant tarptautiniams vandenims;

7.   teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti Europos jūrų priežiūros tinklą ir skatinti geresnį valstybių narių pakrančių apsaugos tarnybų bendradarbiavimą; ragina Komisiją pateikti galimybių įsteigti Europos pakrančių apsaugos tarnybą tyrimo rezultatus – šį tyrimą reikėjo paskelbti ir pateikti Parlamentui ir Tarybai dar iki 2006 m. pabaigos;

8.   mano, kad jūrų sektorių grupės – ypač gera priemonė integruotai jūrų politikai įgyvendinti; ragina Komisiją greitai pradėti Europos jūrų sektorių grupių tinklo projektą;

9.   remia pasiūlymą kasmet gegužės 20 d. švęsti "Europos jūros dieną"; mano, kad tokia šventine diena turėtų būti naudojamasi norint pabrėžti jūrų politikos svarbą ne tik susijusiems profesiniams sluoksniams, bet ir įtraukti paprastus piliečius, mokyklas, universitetus ir nevyriausybines organizacijas; primena Komisijai pasiūlymą suteikti premiją pavyzdiniams pajūrio regionams – taip būtų skatinama taikyti pažangiąją patirtį;

10.   vis dėlto mano, kad iš esmės veiksmų plane numatyta per mažai konkrečių priemonių ir skatina Komisiją ateityje ambicingiau taikyti priemones, jai patikėtas pagal Sutartis;

11.   apgailestauja, kad veiksmų plane klimato kaitos keliami iššūkiai nagrinėjami tik neįpareigojant; patvirtina savo požiūrį, kad Europos jūrų politika turėtų spręsti uždavinį, kaip pasiruošti klimato kaitos padariniams ir skubiai patvirtinti reikiamas prisitaikymo, ypač prie kylančio jūros vandens lygio tirpstant ledynams ir padidėjusio potvynių pavojaus uostuose bei pakrančių regionuose, priemones, ir sprendžiant šį klausimą reikalauja didesnio visų susijusių politikos sričių, ypač mokslinių tyrimų politikos, įnašo;

12.   primena, kad tirpstant ledynams ne tik kyla jūros lygis, bet ir daroma neatitaisoma žala žmonėms, gyvūnams ir augalams, todėl teigiamai vertina Komisijos ketinimą pateikti Arkties iniciatyvą ir ragina mokslo bendruomenę ir sprendimus priimančius asmenis toliau tirti galimybes apsaugoti poliarinio ledo dangą;

13.   teigia, kad norint patikimai administruoti jūras reikia patikimai administruoti pakrančių vietoves ir kad rengiant statybos ES pakrantėse projektus kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į klimato kaitos padarinius ir atitinkamą jūros lygio kilimą, smėlio eroziją, dažnesnes ir intensyvesnes audras;

14.   remia 2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos nustatytus tikslus iki 2050 m. šiltnamio efektą sukeliančių išlakų kiekį sumažinti per pusę ir patvirtina savo raginimą, kad jūrų politikos įnašas būtų pagrindinis mažinant šių išlakų kiekį, pvz., būtina įdiegti prekybos taršos leidimais sistemą laivuose ir didinti pastangas mokslinių tyrimų srityje siekiant jūras naudoti kaip atsinaujinantį energijos šaltinį ir sukurti naujas, švaresnes laivų variklių technologijas; mano, kad jeigu Europa pirmautų sprendžiant klimato kaitos klausimus, tai galėtų padėti stiprinti ir plėtoti jos vaidmenį aplinkosaugos technologijų ir mokslinių tyrimų srityse;

15.   primygtinai ragina Komisiją ambicingiau kovoti su tarša sieros bei azoto oksidų junginiais ir kietomis medžiagomis iš laivų; šiuo klausimu primena, kad reikia glaudžiau bendradarbiauti su Tarptautine jūrų organizacija (TJO), ir ypač savo raginimą:

16.   džiaugiasi dėl priimtų priemonių dėl kai kurių laivų atliekamo nekontroliuojamo teršalų išliejimo palydovinio stebėjimo; tačiau prašo teisės aktais įvesti privalomą nepažeidžiamų (ir patentuotų) priemonių naudojimą laivuose, kurios, pagal juodųjų dėžių modelį, trumpais intervalais registruotų į talpas ir triumus patenkančių ar iš jų ištekančių skysčių lygius ir pobūdį; mano, kad šių įrašų nagrinėjimas galėtų leisti sužinoti, ar įvyko nekontroliuojamų ir neteisėtų naftos atliekų teršalų išliejimų;

17.   primena raginimą valstybėms narėms ir Komisijai, atsižvelgiant į tai, kad daugelio miestų ir regionų, kuriuose yra uostų, oras labai teršiamas, suteikti kur kas geresnes paskatas tiekti laivams elektros energiją iš antžeminių šaltinių; todėl ragina pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų iš dalies keičiama 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą(2); remiantis šiuo pasiūlymu valstybės narės, pagal tos direktyvos 14 straipsnį gavusios mokesčių lengvatą laivų kurui, privalėtų taikyti tokią pat mokesčių lengvatą antžeminei elektros energijai; nurodo, kad vienodas mokestinis elektros energijos ir laivų kuro statusas būtų didelė paskata uostams ir laivų savininkams padėti mažinti oro taršą uostamiesčiuose investuojant į elektros energijos tiekimą laivams uoste;

18.   pakartotinai atkreipia dėmesį į tai, kad didelę bendros jūrų taršos dalį sudaro tarša iš sausumos ir kad Komisija iki šiol nieko nesiėmė šiuo klausimu; todėl kartoja savo raginimą Komisijai pateikti veiksmų planą šiai taršai mažinti ir pabrėžia savo raginimą valstybėms narėms nedelsiant imti taikyti visus susijusius teisės aktus, pavyzdžiui, Vandens pagrindų direktyvą(3); pabrėžia, kad Vandens pagrindų direktyvai įgyvendinti taip pat būtinas veiksmų planas, skirtas Šiaurės ir Baltijos jūrų dugne nuo praeityje vykusių karų likusių senų sprogstamųjų medžiagų vietai nustatyti ir joms šalinti;

19.   ragina Komisiją padėti valstybėms narėms pradėti įgyvendinti nuskendusių laivų ir povandeninių archeologinių teritorijų stebėjimo ir jų vietų žymėjimo planą (jos yra Bendrijos istorinio ir kultūros paveldo dalis) taip sudarant geresnes galimybes apie šias vietas sužinoti daugiau ir jas tirti, padedant užkirsti kelią šio turto grobstymui ir sudarant galimybes jį deramai išsaugoti;

20.   ragina suinteresuotas valdžios institucijas kuo greičiau priimti jūrų paketą Erika III ir prašo valstybių narių nedelsiant pradėti jį įgyvendinti, siekiant nustatyti teisės priemones, būtinas tam, kad būtų galima išvengti avarijų arba įvykių, kurie turėtų katastrofiškų pasekmių pakrančių regionams (pvz., dvi avarijos – laivų "Erika" ir "Prestige"), ir šalinti jų pasekmes;

21.   mano, kad Jūrų strategijos pagrindų direktyva(4) turėtų būti ekologinis integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai pagrindas; pažymi, kad direktyvoje teigiama, jog regionai, kuriuose jūros būklė yra kritinė, turėtų parengti ir įgyvendinti spartesnes priemones, kad būtų pasiekta gera ekologinė būklė; pabrėžia, kad ypač svarbu, jog Komisija šiuose regionuose koordinuotų įvairius sektorius, programas, strateginius planus ir teiktų pakankamą finansinę paramą; pažymi, kad siekiant šios integruotos jūrų politikos reikia įtraukti ir antžeminę veiklą, pvz., žemės ūkį, nuotėkų tvarkymą, transportą ir energijos gamybą; mano, kad šie regionai gali būti pavyzdinės tikros, nuodugniai integruotos jūrų politikos vietovės;

22.   pritaria persvarstytai Komisijos pozicijai, kad jūrininkams netaikomi įvairūs Europos socialinės ir darbo teisės aktai, pvz., Direktyva 98/59/EB dėl kolektyvinių atleidimų(5), Direktyva 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju(6) , Direktyva 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo(7) , taip pat Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje(8) ; siūlo Komisijai glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais persvarstyti šias direktyvas;

23.   ragina 2006 m. Darbo jūroje konvencijos dar neratifikavusias valstybes nares tą kuo greičiau padaryti siekiant pagerinti jūrininkų gyvenimo ir darbo sąlygas ir užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai laivybos pramonėje atnaujinant ir kodifikuojant visus galiojančius tarptautinius darbo standartus;

24.   ragina Komisiją atnaujinti Direktyvą 1999/95/EB dėl jūrininkų darbo valandų(9), taip pat teisės aktus Komisijos kompetencijai priklausančiais, tačiau Bendrijos lygmeniu nereglamentuojamais arba tik iš dalies reglamentuojamais klausimais, pvz., taisykles dėl laikinos samdos agentūrų arba darbuotojų teisės turėti pasirašytą darbo sutartį;

25.   mano, kad regioninių ir vietos partnerių dalyvavimas yra itin svarbus siekiant, kad jūrų politika būtų sėkminga; todėl teigia, kad turėtų būti siekiama glaudesnio Europos pakrančių regionų bendradarbiavimo ir tarpusavio ryšių raginant taikyti koordinuotas strategijos priemones, skirtas vystymuisi ir konkurencingumui skatinti, ir veiksmingiau derinant įvairaus lygio valdymą;

26.   kartoja savo raginimą toliau vadovautis integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai požiūriu ir prašo Komisiją sustiprinti šios politikos pagrindus, teritorinę, socialinę ir ekonominę sanglaudą susiejant Europos vidaus teritorijas ir jų dalių politiką; skatina kas dveji metai skelbti ataskaitą dėl Europos jūrų politikos, o taip pat reguliariai ir viešai keistis nuomonėmis su kitais suinteresuotais veikėjais; ragina, kad ateityje Tarybai pirmininkausiančios valstybės narės, pristatydamos savo darbo programas, atsižvelgtų į jūrų politikos klausimą; taip pat ragina Komisiją kasmet pateikti aiškią informaciją apie visus ES lėšomis finansuojamus projektus, susijusius su jūromis;

27.   teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą skatinti derybas dėl geresnio bendro su trečiosiomis šalimis jūrų naudojimo valdymo ir tvirtai remia aktyvesnį bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis nacionalinėms jurisdikcijoms nepriklausančiais jūrų apsaugos klausimais;

28.   primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares Jungtinių Tautų bei Tarptautinės jūrų organizacijos veikloje aktyviai remti keleto valstybių narių pasiūlytą iniciatyvą praplėsti persekiojimo jūrose ir oro erdvėje teisę iki teritorinių pakrantės šalių vandenų, su sąlyga jei susijusios šalys su tuo sutinka, taip pat sukurti abipusės pagalbos mechanizmą piratavimo jūrose atvejais;

29.   prašo Komisijos naujos integruotos jūrų politikos apimtyje įkurti Bendrijos masto sistemą, skirtą koordinavimui ir abipusei pagalbai, kas leistų karo laivams, įregistruotiems valstybėje narėje ir dislokuotiems tarptautiniuose vandenyse, kuo anksčiau apsaugoti žvejybos ir prekybinius kitos valstybės narės laivus;

30.   mano, kad išsami Europos strategija jūroms ir jūrininkystės moksliniams tyrimams labai svarbi ir turi būti tinkamai finansuojama – jau pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą ir būsimas programas;

31.   pasisako už tai, kad į jūrų politiką būtų tinkamai atsižvelgta rengiant ES biudžetą ir priemones po 2013 m., ir ragina, kad tai atsispindėtų nuolatinėse Europos jūrų politikos ataskaitose;

32.   taip pat teigiamai vertina Europos Vadovų Tarybos 2007 m. gruodžio 14 d. rekomendaciją vykdant jūrų politiką atsižvelgti į įvairias išskirtines valstybių narių ir jūrų regionų, įskaitant pakrančių regionus, salas ir atokiausius regionus, ypatybes;

33.   pripažįsta valstybių narių kompetenciją šioje srityje, tačiau su susidomėjimu laukia, kad Komisija paskelbtų gaires, padėsiančias valstybėms narėms planuoti jūrų erdvę; nurodo, kad atsižvelgiant į ekonominius, socialinius, teritorinius ir aplinkos aspektus būtina išlaikyti tinkamą pusiausvyrą;

34.   atkreipia dėmesį į tai, kad dėl pakrančių regionų, salų ir atokiausių regionų padėties – juos supa jūra – ES atsiveria unikalių galimybių, susijusių su naujovių diegimu, moksliniais tyrimais, aplinka, biologine įvairove, jūrinėmis technologijomis ir kitomis sritimis, ir kad vykdant būsimą integruotą jūrų politiką reikia pasinaudoti šiomis galimybėmis; pripažįsta, kad būtų tikslinga steigti kompetencijos centrus, ir rekomenduoja skatinti ir remti universitetinius mokslinių tyrimų centrus, jau esančius pakrančių regionuose;

35.   nurodo bangų energijos, kaip alternatyvaus švarios energijos šaltinio, svarbą ir ragina Komisiją atsižvelgti į šios rūšies energiją rengiant būsimus veiksmų planus;

36.   mano, kad pagrindinis su žuvininkyste susijęs integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai tikslas turėtų būti skatinti šio sektoriaus modernizavimą ir tvarią, darnią ir teisingą plėtrą visoje Europos Sąjungoje, užtikrinant šio sektoriaus socialinį ir ekonominį gyvybingumą, išteklių tvarumą ir, garantuojant maisto tiekimo nepriklausomumą ir saugumą, gyventojų aprūpinimą žuvimi, stengiantis išlaikyti darbo vietas ir gerinti žvejų gyvenimo sąlygas;

37.   mano, kad iki šiol vykdant bendrą žuvininkystės politiką (BŽP) nebuvo tinkamai prisidėta nei prie ilgalaikio jūros išteklių išlikimo, nei prie ekonominio ES žvejybos laivynų ir pakrančių bendruomenių gyvybingumo užtikrinimo, taigi reiktų tobulinti integruotą jūros politiką Europos Sąjungai, kad būtų išvengta tokių BŽP trūkumų, kaip per didelė centralizacija ir nesugebėjimas atsižvelgti į ES vandenų regioninę įvairovę;

38.   tvirtina, kad sukurti daugiau ir geresnių su jūra susijusių darbo vietų, visų pirma žuvininkystės sektoriuje, galima tik užtikrinus teisingas ir proporcingas pajamas, sudarius tinkamas darbo sąlygas (ypač sveikatos ir saugos požiūriu) ir galimybes mokytis šio sektoriaus darbuotojams;

39.   prašo valstybių narių pripažinti žvejybos laivų vairininkams ir mechanikams kitų valstybių narių viduriniojo profesinio mokymo įstaigų išduotus diplomus;

40.   primena, kad būtina turėti žvejų, socialiai ir ekonomiškai nukentėjusių nuo žuvų išteklių atkūrimo programų ar ekosistemų apsaugos priemonių poveikio, ypač dirbančių regionuose ir bendruomenėse, kuriuose sąlygos nepalankios, bei atokiausiuose regionuose, paramos teikimo ar kompensavimo mechanizmų;

41.   patvirtina būtinybę sustiprinti įvairiose valstybėse narėse atliekamų žuvininkystės sektoriaus mokslinių tyrimų paramą, ypač vykdant Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programą;

42.   prašo Bendrijos paramos veiksmingoms priemonėms, reikalingoms užtikrinti tinkamą laivų įgulų evakuaciją, pagalbą joms ir jų gelbėjimą;

43.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

(1) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0343. (2) OL L 283, 2003 10 31, p. 51. (3) OL L 327, 2000 12 22, p. 1. (4) Priimti tekstai, 2007 m. gruodžio 11 d., P6_TA(2007)0595. (5) OL L 225, 1998 8 12, p. 16. (6) OL L 82, 2001 3 22, p. 16. (7) OL L 80, 2002 3 23, p. 29. (8) OL L 18, 1997 1 21, p. 1. (9) OL L 14, 2000 1 20, p. 29.