Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. balandžio 25 d. sprendimą dėl Laikinojo klimato kaitos komiteto sudarymo ir įgaliojimų, sudėties ir įgaliojimų laiko patvirtinimo(1), kuris priimtas vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 175 straipsnio nuostatomis,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 8–9 d. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Heiligendame vykusiame didžiojo aštuoneto vadovų susitikime paskelbtą deklaraciją ir ypač jos dalį "Klimato kaita, energijos veiksmingumas ir saugumas. Pasaulio ekonomikos vystymo uždaviniai ir galimybės",

–   atsižvelgdamas į ketvirtosios įvertinimo ataskaitos, kurią 2007 m. lapkričio 17 d. Valensijoje (Ispanija) paskelbė tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija, ir į vėlesnių tyrimų, kuriuos inicijavo nacionalinės vyriausybės ar atliko kiti JT organai, išvadas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Kioto protokole nustatytų normų įgyvendinimo pažanga" (COM(2007)0757),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 1–2 d. vykusį bendrą Europos Parlamento ir nacionalinių valstybių narių ir šalių kandidačių parlamentų posėdį, kuriame svarstyti klimato kaitos klausimai,

–   atsižvelgdamas į tryliktąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferenciją (angl. COP 13) ir į 2007 m. gruodžio 3–15 d. Balyje (Indonezija) vykusią trečiąją šalių konferenciją, kurios metu vyko Kioto protokolo šalių susitikimas (angl. COP/MOP 3),

–   atsižvelgdamas į viešus svarstymus, kuriuose dalyvavo ir keitėsi nuomonėmis aukšto rango asmenys, ir į Parlamento Laikinojo klimato kaitos komiteto delegacijos vizitų išvadas, ypač į ekspertų pranešimuose skelbtą informaciją ir į vėlesnes diskusijas 2007 m. rugsėjo 10 d. vykusios teminės sesijos, kurioje aptartas įvairaus masto atšilimo poveikis klimatui, metu,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Laikinojo klimato kaitos komiteto tarpinį pranešimą (A6-0136/2008),

A.   kadangi Laikinasis klimato kaitos komitetas įgaliotas rengti rekomendacijas, susijusias su būsima integruota ES klimato kaitos politika; kadangi šios rekomendacijos turėtų būti grindžiamos moderniausių mokslinių tyrimų išvadomis, įskaitant naujausius mokslo įrodymus,

B.   kadangi tarpiniame Laikinojo komiteto pranešime išskirtinai analizuojami klimato kaitos padariniai remiantis mokslo įrodymais; kadangi atliekant šią analizę remiamasi mokslo įrodymais; kadangi, remiantis komitetui suteiktais įgaliojimais ir visais komiteto surinktais tyrimų duomenimis, į galutinę ataskaitą bus įtraukti pasiūlymai, susiję su būsima integruota ES klimato kaitos politika; kadangi į galutinę ataskaitą bus įtraukta Parlamento pozicija dėl derybų tarptautinės klimato politikos po 2012 m. klausimais, atsižvelgiant į keturioliktosios JTBKKK šalių konferencijos (angl. COP 14), kuri 2008 m. gruodžio mėn. vyks Poznanėje (Lenkija), rezultatus,

C.   kadangi bendra mokslininkų nuomonė dėl klimato kaitos kilmės ir priežasčių pagrįsta ir pripažinta visame pasaulyje: tiek tarpvyriausybinėje klimato kaitos komisijoje, tiek už jos ribų; kadangi šiai nuomonei pritaria tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija ir kiti organai; kadangi nuo 1990 m., kai buvo paskelbta pirmoji tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaita, turima kur kas daugiau mokslinės informacijos apie tai, kad dabartines pasaulinio atšilimo tendencijas paskatino žmogaus veikla, ir tai suvokiama kaip mokslinis faktas; kadangi mokslininkai tvirtai laikosi bendros nuomonės dėl antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų poveikio pasaulio klimatui; kadangi, kaip nurodyta rizikos vertinime, kilus neaiškumų svarbu ne delsti, o veikti,

D.   kadangi iki šiol atlikta daugybė tyrimų ir surinkta pakankamai informacijos apie klimato kaitą ir pasaulinio atšilimo priežastis, kad būtų galima imtis politinių veiksmų ir skubiai priimti sprendimus, būtinus dujų išlakų kiekiui iš esmės sumažinti bei pasirengti neišvengiamai klimato kaitai,

E.   kadangi, remiantis ketvirtosios tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitos duomenimis, 1970–2004 m. išmetamo CO2 kiekis pasaulyje padidėjo maždaug 80 proc., pirmiausia dėl to, kad naudojamas iškastinis kuras,

F.   kadangi stebėjimu ir modeliavimu grindžiamų mokslinių tyrimų išvadose pažymima, kad, jeigu nebus skubiai imamasi priemonių, reikalingų stipriai sumažinti ar netgi sustabdyti CO2 ir kitų į tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos sąrašą įtrauktų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas, mūsų planetai kils didelė grėsmė,

G.   kadangi nuo tada, kai pasirodė apžvalga ir ketvirtoji tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaita, atlikta daugybė naujų mokslinių tyrimų, kurių metu išnagrinėti ir paskelbti pasaulinio atšilimo tendenciją patvirtinantys duomenys bei toliau vertinamas klimato kaitos socialinis, ekonominis ir ekologinis poveikis žmonijai, taip pat pabrėžiama būtinybė taikytis prie klimato kaitos ir ją švelninti,

H.   kadangi N. Sterno apžvalgoje prieita prie išvados, kad, jeigu nebus imamasi priemonių, metinės su numatoma klimato kaita susijusios išlaidos 2050 m. sudarys 5–20 proc. BVP; kadangi šioje apžvalgoje pažymima, kad būtų galima spręsti su klimato kaita susijusius uždavinius, jeigu nuo šiol kovos su klimato kaitos priemonėms finansuoti kasmet būtų skiriama 1 proc. BVP,

I.   kadangi nenutrūkstamų mokslinių diskusijų dalyviams nebekyla abejonių dėl svarbiausių pasaulinio atšilimo ir klimato kaitos priežasčių; kadangi, siekiant išsklaidyti bet kokius neaiškumus ar abejones, visose mokslinėse diskusijose skelbiama iš esmės pati pažangiausia mokslo informacija; kadangi šių diskusijų metu siekiama geriau suvokti istorinį žmogaus poveikį gamtos procesams,

J.   kadangi naujausių mokslinių tyrimų išvadose pateikta dar daugiau įrodymų apie žalą, kurią žemės atmosferai daro žmogaus veikla; kadangi klimato kaitos fizika aprėpia konkrečių dabartinių pasaulinio atšilimo, kurį paskatino ligšiolinė tarša, padarinių vertinimą; kadangi, remiantis šių tyrimų metu surinktais duomenimis, būtina skubiai įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo priemones bei riboti nerimą keliančią grėsmę žmonėms, floros ir faunos biologinei įvairovei, buveinėms ir infrastruktūrai, visų pirma – besivystančiose šalyse, tačiau taip pat Europoje bei turtingesnėse pasaulio šalyse,

K.   kadangi tirdami žemės klimato sistemą mokslininkai nustatė nemažai vadinamųjų galutinių taškų; kadangi šie "galutiniai taškai" – tai praktiškai negrįžtamos ir žmonių iš esmės nevaldomos klimato kaitos pasekmės; kadangi šie "galutiniai taškai" ir jų paskatinti nesustabdomi biologiniai ir geofiziniai procesai negali būti visapusiškai įtraukti į jau parengtą ateities klimato scenarijų; kadangi "galutiniai taškai" – tai amžino įšalo tirpimas, dėl kurio į atmosferą išskiriamas didelis metano kiekis, ledynų tirpimas dėl padidėjusios saulės šviesos absorbcijos ir lėtesnis CO2 skaidymas jūros vandenyje, dėl kurio kyla temperatūra; kadangi kylant temperatūrai dėl šių veiksnių ir dėl palankaus grįžtamojo ryšio pamažu dar labiau skatinamas pasaulinis atšilimas,

L.   kadangi temperatūrai pakilus 1,5–2,5 ºC padidėtų 20–30 proc., o 3,5 ºC – 40–70 proc. visų gyvūnų rūšių išnykimo grėsmė, taigi siekiant išsaugoti pasaulio biologinių rūšių įvairovę ir palaikyti ekosistemų procesus būtina švelninti klimato kaitos poveikį,

M.   kadangi daugiau kaip 70 proc. pasaulio paviršiaus sudaro vandenynai; juose sukaupta daugiau kaip 97 proc. viso planetos vandens; vandenynai sudaro 99 proc. visos gyvenamosios erdvės planetoje; iš žuvų gaunama didžiausia dalis visame pasaulyje žmonių suvartojamų baltymų ir 3,5 mlrd. žmonių tiesiogiai priklausomi nuo žuvų išteklių kaip pirminio maisto šaltinio; trys ketvirtadaliai didžiausių pasaulio miestų įsikūrę jūrų pakrantėse;

N.   kadangi, remiantis ketvirtojoje tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitoje pateikta bendra mokslininkų nuomone, galima daryti išvadą, kad, norint išvengti didelės grėsmės, būtina 50–85 proc. palyginti su 2000 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekį pasaulyje; kadangi, jeigu iki 2020 m. ir vėliau pasaulyje daugės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų, šis tikslas bus vis sunkiau pasiekiamas; kadangi beveik visos valstybės narės, įgyvendindamos savo individualius tikslus ir padėdamos ES vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, daro didelę pažangą, taigi didesnė tikimybė, kad iki 2012 m. ES pasieks Kioto protokole numatytą tikslą; kadangi, nežiūrint į tai, valstybės narės, norėdamos kartu su išsivysčiusiomis šalimis pasiekti 2007 m. kovo 8–9 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime nustatytą tikslą iki 2050 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekį 60–80 proc., palyginti su 1990 m., po 2012 m. privalės dar labiau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekį,

O.   kadangi ketvirtojoje tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitoje nurodoma, kad, jeigu sumažinus anglies dioksido kiekio dirvoje ir vandenyne bus pasiekta teigiamų rezultatų ir pristabdytas atšilimas, gali būti iškeltas reikalavimas dar labiau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekį ir stabilizuoti šių dujų koncentraciją,

P.   kadangi ES pasiekė bendrą politinį sutarimą dėl gyvybiškai svarbaus strateginio tikslo stabdyti vidutinės temperatūros kilimą pasaulyje, kad, palyginti su ikiindustrinio laikotarpio duomenimis, jis neviršytų 2°C; kadangi per paskutinįjį šimtmetį temperatūra pasaulyje kilo 0,74ºC ir dėl ankstesnės taršos neišvengiamai kils dar 0,5–0,7ºC,

Q.   kadangi, remiantis ketvirtosios tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitos duomenimis, nuo ikiindustrinių laikų pasaulyje daugėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų ir šiuo metu jų yra daugiau negu bet kada iki šiol, t. y. nuo 1970 m. iki 2004 m. žmogaus veiklos apimtis padidėjo 70 proc., o nuo 1990 m. ši apimtis padidėjo 24 proc.; kadangi daugybė gamtos sistemų visuose žemynuose ir daugumoje vandenynų jau patyrė regioninių klimato pokyčių: pakilo temperatūra, pasikeitė lietaus ir vėjo tipas, vis dažniau susiduriama su vandens trūkumu,

R.   kadangi įtaką klimato sistemai daro bendras į atmosferą patenkantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekis, o ne santykinė tarša ar santykinis jos mažinimas, taigi siekiant išvengti klimato kaitos keliamo pavojaus svarbiausias ir lemiamas veiksnys yra bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekis per ateinančius metus ir dešimtmečius,

S.   kadangi ketvirtojoje tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitoje pirmą kartą palyginamas esamas dokumentais pagrįstas įvairus Europoje jaučiamas dabartinio klimato kaitos pokyčių (ledynų tirpsmo, ilgesnių vegetacijos laikotarpių, kintančių gyvūnų rūšių) poveikis, įskaitant poveikį sveikatai dėl precedento neturinčių karščio bangų; kadangi stebimi pokyčiai atitinka klimato kaitos prognozes; kadangi numatoma, kad beveik visuose Europos regionuose bus susidurta su neigiamomis tam tikro masto klimato kaitos pasekmėmis ir dėl to sunkumų patirs dauguma ekonomikos sektorių; kadangi numatoma, kad dėl klimato kaitos Europoje didės regioniniai skirtumai, susiję su prieiga prie gamtos pvz., prie vandens, išteklių,

T.   kadangi manoma, kad klimato kaitos ir gyventojų skaičiaus didėjimo skatinamos urbanizacijos sąlygomis miestuose kils oro temperatūra ir tai turės tiesioginio neigiamo poveikio miestiečių sveikatai ir gerovei,

U.   kadangi siekiant per ateinančius dešimtmečius pasaulyje sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekį nepakanka vien vykdyti dabartinę klimato kaitos švelninimo ir tvarios plėtros politiką; kadangi, sprendžiant iš mokslininkų rekomendacijų, iki 2015 m., kai pasaulinės taršos mastas turėtų pasiekti aukščiausią lygį, nepavyks pasaulyje sėkmingai stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją iki 50 proc., kad vidutinė pasaulio temperatūra nekiltų daugiau negu 2ºC,

V.  Kadangi, remiantis III darbo grupės išvadomis, įtrauktomis į ketvirtąją tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitą, visos JTBKKK I priede išvardytos šalys, norėdamos pasiekti žemiausią tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos nustatytą taršos lygį ir kaip galima labiau riboti galimą žalą, iki 2020 m. turės užtikrinti, kad išlakų bus 25–40 proc. negu 1990 m.,

W.   kadangi kita tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaita greičiausiai nebus skelbiama iki 2012 m. ar 2013 m.; kadangi, remiantis informacija, kuri gaunama atlikus vyriausybių arba kitų tarptautinių organizacijų ar JT institucijų, pvz., Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO), JT aplinkosaugos programos (JTAP), Pasaulinės meteorologijos organizacijos (PMO) ar Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO), inicijuotus tyrimus, geriau suvokiamas būsimas klimato kaitos poveikis žmonėms ir aplinkai, padedama geriau prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją švelninti,

X.   kadangi daugelio iš šių papildomų mokslinių tyrimų išvadose pabrėžiama būtinybė imtis skubių kovos su pasauliniu atšilimu priemonių; kadangi, remiantis 2007 m. gruodžio mėn. paskelbtais naujausiais PMO duomenimis, 1998–2007 m. dešimtmetis buvo pats šilčiausias, o 2007 m. buvo šilčiausi šio dešimtmečio metai (temperatūra 0,41ºC viršijo vidutinę) ir kadangi 2007 m. sausio ir balandžio mėn. kai kuriuose Europos regionuose temperatūra daugiau negu 4ºC viršijo vidutinę mėnesio temperatūrą,

Y.   kadangi būtina pasaulinį atšilimą ir klimato kaitą vertinti įvairiais aspektais, t. y. atsižvelgti ir į kitas pasaulines problemas, pvz., į skurdą ar į pasaulines sveikatos problemas, nes dėl kylančios temperatūros, sausrų, potvynių, kylančio jūros lygio ir vis dažnesnių ekstremalių klimato reiškinių padarinių šių problemų daugėja; kadangi dėl klimato kaitos valstybės negali užtikrinti tvarios plėtros ir siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų; kadangi klimato kaita gali kelti rimtą grėsmę sėkmingam vystymuisi ir todėl siekis spręsti klimato kaitos problemą turėtų būti visuotinės svarbos tarptautinio bendradarbiavimo klausimas,

1.   džiaugiasi, kad Balyje vykusioje konferencijoje JTBKKK šalys pripažino ketvirtojoje tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitoje pateikiamą klimato kaitos vertinimą, kuriame konkretūs klausimai analizuojami moksliniu, techniniu ir socialiniu bei ekonominiu aspektais, išsamiausiu ir kompetentingiausiu iš visų iki šiol atliktų bei paragino remtis pranešime pateikta informacija, susijusia su nacionalinės klimato kaitos politikos rengimu ir įgyvendinimu;

2.   yra įsitikinęs, kad lyginant pripažintus duomenis, hipotezes ir naujas idėjas bei taikant profesionalaus vertinimo procedūras skatinama mokslo pažanga; puikiai vertina tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos atliktą tyrimą ir sugebėjimą į savo darbą įtraukti tūkstančius mokslininkų; mano, kad, siekdama toliau rengti patikimus ir kokybiškus tyrimus, tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija turėtų rimtai atsižvelgti į naujus argumentus;

3.   mano, kad klimato kaitos moksliniai tyrinėjimai turėtų būti laikomi pakankamai pagrįstais ir pakartoja savo įsipareigojimą siekti ES strateginio tikslo stabdyti vidutinės temperatūros kilimą pasaulyje, kad, palyginti su ikiindustrinio laikotarpio duomenimis, jis neviršytų 2ºC; remiantis kai kuriais moksliniais pranešimais, yra 50 proc. galimybė, kad šį tikslą būtų įmanoma pasiekti užtikrinus, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje atitiktų 400–450 ppm CO2, ir, remiantis ketvirtąja tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaita, pramoninėms šalims iki 2020 m. 25–40 proc. sumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekį palyginti su 1990 m.; vis dėlto mano, kad mažinant taršą ne tik būtina užtikrinti daug mažesnio nei 2°C temperatūros kilimą, bet ir siekti, kad ji būtų dar žemesnė, kadangi pakilus temperatūrai daromas didelis poveikis mūsų visuomenei, individualiam gyvenimo būdui, taip pat kinta ekosistemoms bei vandens ištekliai;

4.   pabrėžia, kad dėl žmonių veiklos didėjant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekiui atsiras labai skaudžių pasekmių ir iškils itin didelis pavojus ekologinėms jūrų sistemoms, ištekliams ir žvejų bendruomenėms ir atkreipia dėmesį į tai, kad didelis vandens temperatūros pokytis gali būti jūros organizmų populiacijų gyvenamųjų vietų keitimosi (migracijos) priežastis, įskaitant svetimų rūšių įsibrovimą ir vietinių rūšių išnykimą;

5.   atsižvelgdamas į 2050 m. prognozes pripažįsta akivaizdų poreikį veikti jau dabar; pabrėžia, kad pasinaudoti galimybe užtikrinti ne didesnį kaip 2°C temperatūros kilimą bus galima tik iki kito dešimtmečio vidurio;

6.   pabrėžia, kad, remiantis mokslo įrodymais apie visus žemynus ir daugumą vandenynų, akivaizdu, jog dėl ilgalaikės anglies dioksido emisijos pramoninėse valstybėse daugelis gamtos sistemų patyrė regioninių klimato pokyčių; pabrėžia, kad moksliškai patvirtinta, jog pagrindinės pasaulinio atšilimo priežastys susijusios su žmogaus veikla, ir kad sukauptos informacijos pakanka norint moksliškai įrodyti, kad Žemės atmosferai padaryta žala yra antropogeninės kilmės;

7.   pabrėžia, kad prognozuojamas vandenynų rūgštėjimas, susijęs su didėjančia CO2 koncentracija, gali labai skaudžiai smogti jūrų ekosistemoms; ragina toliau tyrinėti šią sritį siekiant sukaupti daugiau žinių apie minėtąją problemą ir nustatyti būtinas politikos kryptis;

8.   mano, kad temperatūros, deguonies, druskingumo, pH, chlorofilo ir vėjo svyravimų kitimo tendencijos tampa akivaizdžios tik per daugelį metų; pabrėžia, jog norint paaiškinti vietos pokyčius, darančius įtaką žuvininkystei, būtina rinkti duomenis ir visapusiškai stebėti vandenynų ir jūrų dugną, atsižvelgiant į tai, kad keičiasi mūsų galimybės atskleisti ekosistemos pokyčių priežastis ir pasekmes;

9.   pabrėžia, kad pagal mokslinių tyrimų duomenis aiškiai matyti, kaip artimoje ateityje keisis klimatas pagal įvairius regioninius modelius, be to, pasaulinis atšilimas neabejotinai yra ir vystymosi, ir pasaulinės aplinkosaugos problema, labiausiai paveiksianti skurstančiuosius ir besivystančias valstybes; mano, kad prisitaikyti ir kontroliuoti neišvengiamas ilgalaikės taršos pramoninėse valstybėse sukeltas pasaulinio atšilimo pasekmes ne mažiau svarbu negu dėti visas pastangas siekiant švelninti taršos padarinius ir vengti dar didesnio ir dar labiau nevaldomo pasaulinio atšilimo;

10.   pabrėžia, kad anomaliniai reiškiniai, įskaitant, inter alia, Amazonės atogrąžų miškų nykimą, Grenlandijos ledynų tirpsmą ir Vakarų Antarkties ledo sluoksnio nykimą, staigiai susilpnėjusius musonus Indijoje ir didžiulio metano kiekio išsiskyrimą Sibiro tundroje, sunkiai prognozuojami, tačiau neatmetama galimybė, kad visi šie reiškiniai pasieks kritinę ribą dar šiame amžiuje, t. y. dabartinėmis klimato kaitos sąlygomis; pabrėžia, kad, siekiant išvengti šių itin pavojingų reiškinių pasekmių, būtina taikyti kur kas griežtesnes klimato kaitos švelninimo priemones negu numatyta ketvirtojoje tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitoje;

11.   todėl pritaria COP 13 ir COP/MOP 3 išvadoms, kurios patvirtintos atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas; ypač teigiamai vertina Balyje patvirtintą veiksmų planą, kuris turėtų būti įvertintas 2008 m. vyksiančioje COP 14 ir pagal kurį iki 2009 m. turėtų būti susitarta dėl visapusiškos tvarkos; puikiai vertina tai, kad technologijų perdavimo ekspertų grupei paskirta užduotis įvertinti finansinių išteklių, kurie skiriami besivystančioms šalims mainais už jų įsipareigojimą nacionaliniu mastu imtis racionalių klimato kaitos švelninimo veiksmų, už juos atsiskaityti ir juos tikrinti, naudojimo bei šių šalių prieigos prie minėtųjų išteklių spragas ir kliūtis; teigiama vertina tai, kad įsteigtas Prisitaikymo fondas ir kad į naują klimato apsaugos susitarimą įtrauktas miškų klausimas; remiantis pastaruoju susitarimu siekiama stabdyti tolesnį miškų naikinimą ir miškų bei durpynų gaisrus, kurie daro didžiulę žalą vietos bendruomenėms, įskaitant joms priklausančios žemės nusavinimą taikant neteisėtas ar pusiau teisėtas procedūras, ir kurių metu į atmosferą išskiriamas anglies dioksidas;

12.   nesutinka su moksliškai nepagrįstomis pastangomis vertinti mokslinių klimato kaitos priežasčių ir padarinių tyrimų rezultatus kaip abejotinus, neaiškius ar ginčytinus; tačiau suvokia, kad mokslo pažanga neįsivaizduojama bet tam tikros abejonės, laipsniško šios abejonės paneigimo ir paaiškinimų ar modelių ieškojimo remiantis ne vien populiariomis mokslo teorijomis;

13.   todėl mano, kad siekiant priimti atsakingus sprendimus būtini tolesni moksliniai tyrimai, kuriuos atliekant būtų stengiamasi geriau suprasti pasaulinio atšilimo priežastis ir pasekmes; tačiau neatsižvelgdamas į tai mano, kad šiandien turimų žinių pakanka norint suvokti būtinybę formuoti politiką, kurią vykdant būtų mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekis ir ribojama klimato kaita, t. y. užtikrinama, kad temperatūra nekiltų daugiau negu 2°C, bei rengti prisitaikymo prie dabartinės klimato kaitos priemones;

14.   pabrėžia būtinybę toliau analizuoti ir tirti klimato kaitos pasekmes, pvz., poveikį ekonomikos konkurencingumui, energijos sąnaudoms ir socialinei plėtrai Europoje, taip pat žemėnaudos vaidmeniui, miškams ir jų nykimui, jūrų aplinkos vaidmeniui ir su klimato kaita susijusioms pramonės sektoriaus išlaidoms, be to, transporto sektoriui, įskaitant lėktuvų sukeliamos taršos masto nustatymą; mano, kad būtina atlikti papildomus tyrimus ir priskirti prisitaikymą ir rizikos mažinimą vystymo ir skurdo mažinimo politikos priemonėms;

15.   pritaria papildomų mokslinių tyrimų, susijusių su skatinimo naudoti biokurą politikos poveikiu didesniam miškų naikinimui, dirbamos žemės plotų didinimui ir pasaulinei maisto tiekimo sistemai, rezultatams;

16.   pabrėžia poreikį ištirti jūrų žuvų fiziologiją ir ekologiją, ypač tropikų vandenyse, kuriuose atlikta palyginti mažai tyrimų; atkreipia dėmesį į tai, kad papildžius informacijos bazę, mokslininkai galės daryti tikslesnes prognozes ir siūlyti tinkamesnius sprendimus; mano, kad būtina pargabenti visą priegaudą siekiant atlikti mokslinius tyrimus ir taip gerokai papildyti informacijos bazę; taip pat pripažįsta, kad reikia tęsti tyrimus dėl klimato kaitos poveikio jūros paukščių populiacijoms maisto trūkumo ir sėkmingo veisimosi bei išgyvenimo požiūriais;

17.   yra įsitikinęs, kad, siekiant dar labiau informuoti visuomenę, visų pirma turėtų būti skelbiami mokslo įrodymai apie žmogaus veiklos įtaką pasauliniam atšilimui ir kad vėliau turėtų būti siekiama gauti ir išlaikyti visuomenės paramą politinėms išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo priemonėms, pvz., dalyvaujant įvairiems socialiniams veikėjams, ne tik išsivysčiusiose, bet ir sparčiai besivystančiose ekonomikos šalyse; ragina tarpvyriausybinę klimato kaitos komisiją paskelbti savo įvertinimo ataskaitų santrauką; be to, mano, kad būtina keisti individualų gyvenimo būdą ir kad tai turėtų būti įtraukta į švietimo programas, skirtas informuoti apie pasaulinio atšilimo priežastis ir padarinius;

18.   todėl ragina mokslo bendruomenę ir politikus dalyvauti informavimo kampanijose ir užsiimti mažų, tačiau svarbių dalykų lobizmu, kadangi nuo kraštutinių nenumatytų reiškinių neapsaugotos net ir pakankamai pajėgios prisitaikyti prie klimato kaitos bendruomenės;

19.   pabrėžia, kad šiandien sunku gauti išsamios informacijos apie tai, kaip reikėtų gyventi, kad būtų išskiriama kuo mažiau anglies dioksido, įskaitant, pvz., informaciją apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekį ant plataus vartojimo prekių ir ženklinimą nurodant šių dujų kiekį, ir pažymi, kad būtina šias priemones skubiai vystyti; pabrėžia, kad geriausiu atveju šios iniciatyvos turėtų būti grindžiamos bendrais standartais ir atsižvelgiant į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekį importuojant prekes;

20.   prašo Laikinąjį klimato kaitos komitetą tęsti darbą, o pasibaigus komiteto įgaliojimams pateikti Parlamentui ataskaitą ir atitinkamas rekomendacijas, susijusias su veiksmais ar iniciatyvomis, įskaitant prisitaikymo ir švelninimo priemones, kurios būtų taikomos vykdant būsimą integruotą ES klimato kaitos politiką ir siekiant ES tikslo riboti pasaulyje vidutinę temperatūrą, kad ji nekiltų daugiau negu 2°C, kaip numatyta ketvirtosios tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitos išvadose ir rekomendacijose;

21.   ragina Komisiją, Tarybą ir Parlamentą aukščiausio lygio derybų ir dialogų metu skatinti ES priklausančias ir nepriklausančias valstybes rengti itin tikslias mokslinių tyrimų ir atitinkamų veiklos rūšių programas, principus ir standartus, kuriais remiantis būtų sprendžiamos su klimato kaita susijusios problemos ir kurie atitiktų mokslo bendruomenės rekomendacijas; taip pat, kad būtų laikomasi nešališkumo ir lygių galimybių principų, skatina dalyvauti visas tarptautines suinteresuotąsias šalis;

22.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 74 E, 2008 3 20, p. 652.