Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2256(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0184/2008

Pateikti tekstai :

A6-0184/2008

Debatai :

PV 04/06/2008 - 27
CRE 04/06/2008 - 27

Balsavimas :

PV 05/06/2008 - 6.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0247

Priimti tekstai
PDF 308kWORD 79k
Ketvirtadienis, 2008 m. birželio 5 d. - Briuselis
Prekybos politikos įgyvendinimas, taikant veiksmingas importo ir eksporto taisykles ir procedūras
P6_TA(2008)0247A6-0184/2008

2008 m. birželio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl prekybos politikos įgyvendinimo, taikant veiksmingas importo ir eksporto taisykles ir procedūras (2007/2256(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 23–31, 95, 133 ir 135 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 13 d. Lisabonos sutartį, kurią šiuo metu ratifikuoja valstybės narės,

–   atsižvelgdamas į 1950 m. gruodžio 15 d. Briuselyje pasirašytą ir 1952 m. lapkričio 4 d. įsigaliojusią konvenciją, įsteigiančią Muitinių bendradarbiavimo tarybą,

–   atsižvelgdamas į 1994 m. Bendrąjį susitarimą dėl tarifų ir prekybos (GATT), ypač į jo V, VIII ir X straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 1996 m. gruodžio 13 d. Singapūre priimtą Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ministrų deklaraciją, ypač į jos 21 punktą,

–   atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje priimtą PPO ministrų deklaraciją, ypač į jos 27 punktą,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. rugpjūčio 1 d. priimtą PPO Generalinės Tarybos sprendimą, ypač į jo D priedą dėl derybų būdų derantis dėl prekybos palengvinimo,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 18 d. Honkonge priimtą PPO ministrų deklaraciją, ypač į jos 33 punktą ir E priedą,

–   atsižvelgdamas į Specialiosios grupės ir PPO Ginčų sprendimo tarybos ataskaitas byloje (WT/DS315) Europos Bendrijos – tam tikri muitinės klausimai,

–   atsižvelgdamas į 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą(1),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją, priimtą 2008 m. vasario 19 d. per antrąjį svarstymą, dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (Modernizuotas muitinės kodeksas)(2),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 70/2008/EB dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos(3),

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą, nustatantį Bendrijos muitinių veiksmų programą (Muitinė 2013) (COM(2006)0201),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 16 d. Komisijos komunikatą "Kilmės taisyklės preferenciniuose prekybos susitarimuose – Ateities gairės" (COM(2005)0100),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 1 d. Komisijos komunikatą "Muitų sąjungos raidos strategija" (COM(2008)0169),

–   atsižvelgdamas į Komisijos reglamento projektą dėl bendrosios lengvatų sistemos kilmės taisyklių (TAXUD 2046/2007), kurį šiuo metu svarsto Muitinės kodekso komitetas,

–   atsižvelgdamas į tarptautinę muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvenciją (Kioto konvencija) su pakeitimais,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Bendrijų stojimo į Pasaulio muitinių organizaciją (PMO) bei laikino teisių ir pareigų, kurios yra identiškos esamų narių teisėms ir pareigoms, įgyvendinimo bei vykdymo (COM(2007)0252),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 15 d. Komisijos muitų ir mokesčių sąjungos generalinio direktorato galutinę ataskaitą dėl muitinių vaidmens ateityje,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 19 d. Parlamento tarptautinės prekybos komitete įvykusių klausymų dėl prekybos politikos įgyvendinimo, taikant veiksmingas importo ir eksporto taisykles ir procedūras, protokolus,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A6-0184/2008),

A.   kadangi muitų sąjunga yra viena iš istorinių priemonių, kurių pagrindu sukurta ekonominė ir politinė Europos žemyno integracija,

B.   kadangi muitų sąjungos ir bendros prekybos politikos sąvokos reiškia tą patį,

C.   kadangi Europos Sąjungos importo ir eksporto taisyklės ir procedūros vis dar turi esminės įtakos sklandžiam vidaus rinkos veikimui,

D.   kadangi laikui bėgant įvyko svarbių bendros prekybos politikos pokyčių, dėl kurių teko ir vis dar reikia nuolat keisti importo ir eksporto taisykles ir procedūras,

E.   kadangi bendra prekybos politika gali veikti tik laikantis veiksmingų prekių importo ir eksporto taisyklių bei procedūrų,

F.   kadangi Europos Sąjungos ir tarptautinių importo ir eksporto taisyklių ir procedūrų supaprastinimas ir modernizavimas turi strateginės reikšmės konkurencijai prekybos srityje,

G.   kadangi mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) būdingi sunkumai, susiję su muitinės taisyklių ir procedūrų įsisavinimu, dėl kurių šioms įmonėms dažnai sunkiau dalyvauti tarptautinėje prekyboje ir visapusiškai pasinaudoti globalizacijos sudarytomis galimybėmis,

H.   kadangi teisingas importuojamų prekių tarifinės klasifikacijos, kilmės ir vertės nustatymas būtinas tinkamam bendro muitų tarifo, tarifų lengvatų, antidempingo ir antisubsidinių priemonių bei daugelio kitų prekybos politikos priemonių taikymui,

I.   kadangi per daug apsunkinančios arba lėtos muitinės taisyklės ir procedūros apsunkina tarptautinę prekybą, be to, jas ūkio subjektai, tarp jų ir MVĮ, laiko viena iš didžiausių netarifinių prekybos kliūčių,

J.   kadangi šiandien muitinių vaidmuo nuo paprasčiausio muitų surinkimo, kuris yra svarbi, bet per pastaruosius dvidešimt metų gerokai sumenkusi funkcija, krypsta netarifinių priemonių, pvz., saugumo ir saugos, kovos su klastojimu, pinigų plovimu ir narkotikais, taikymo link, taip pat priemonių, susijusių su sveikatos, aplinkos ir vartotojų apsauga, taikymo link, nepamirštant ir PVM bei importo akcizų surinkimo arba šių mokesčių netaikymo eksportui ir, žinoma, Europos Sąjungos prekybos politikos laikymosi,

K.   kadangi PPO ir Dohos raunde nuo 2004 m. rugpjūčio mėn. buvo dedamos didelės pastangos siekiant sudaryti daugiašalį privalomo pobūdžio susitarimą dėl prekybos palengvinimo, taip pat kadangi daugeliui besivystančių šalių nelengva finansuoti pasienyje taikomas priemones, kurios buvo pasiūlytos šių derybų metu,

L.   kadangi besivystančios šalys susiduria su tam tikrais veiksmingų muitinės sistemų kūrimo sunkumais, ypač susijusiais su infrastruktūra, įranga bei darbuotojų kvalifikacijos kėlimu ir jų sąžiningumu,

M.   kadangi pagrindinis prekybos palengvinimo tikslas turi būti derinamas su ne mažiau svarbiu kontrolės veiksmingumo tikslu,

N.   kadangi susirūpinimas dėl asmenų ir turto saugumo atlieka vis didesnį vaidmenį nustatant ir taikant muitinės taisykles bei procedūras, ypač kai kurių didelių Europos Sąjungos prekybos partnerių,

O.   kadangi Europos vartotojų apsaugos reikalavimai, ypač susiję su sveikata ir sauga, turėtų būti taikomi visiems produktams, esantiems laisvoje apyvartoje vidaus rinkoje, neatsižvelgiant į jų kilmę,

P.   kadangi plintantis informacinių ir kitų šiuolaikinių technologijų naudojimas gerokai padidina muitinės operacijų ir prekių kontrolės našumą ir greitį,

Q.   kadangi būtina atsižvelgti į suderinamumo reikalavimus, susijusius su tokios įrangos naudojimu, taip pat į atitinkamoms valdžios institucijoms ir ūkio subjektams dėl šio naudojimo kylančias išlaidas,

R.   kadangi Europos Sąjungos sutartyje tarp naujų pagrindinių tikslų, nurodytų jos 3 straipsnio 5 dalyje (šiuo metu atitinkančioje 2 straipsnio 5 dalį, kuri iš dalies pakeista Lisabonos sutarties 1 straipsnio 4 punktu), numatyta, kad santykiuose su likusiu pasauliu Europos Sąjunga prisideda prie savo piliečių apsaugos; kadangi šios Sutarties 3 straipsnio 2 dalyje (šiuo metu atitinkančioje 2 straipsnio 2 dalį, kuri taip pat iš dalies pakeista Lisabonos sutarties 1 straipsnio 4 punktu), be to, nurodoma, kad Europos Sąjunga savo piliečiams siūlo vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas, be kita ko, kartu taikant atitinkamas išorės sienų kontrolės priemones,

S.   kadangi, nors Europos Sąjungos muitinių taisyklės ir procedūros nustatomos ir priimamos Bendrijos lygmeniu, jų veiksmingas įgyvendinimas priklauso nuo nacionalinių valstybių narių muitinių,

T.   kadangi PMO tarptautinio muitinių bendradarbiavimo veikla atlieka svarbų prekybos skatinimo vaidmenį,

Eksporto ir importo taisyklių ir procedūrų svarba

1.   pabrėžia importo ir eksporto taisyklių bei procedūrų, taikomų įgyvendinant prekybos politiką, veiksmingumo svarbą;

2.   primena, kad bet kokių prekybos politikos priemonių veiksmingumas labai priklauso nuo Europos Sąjungos gebėjimo užtikrinti tinkamą jų taikymą; kad taip pat esama prekybos apsaugos bei visų rūšių tarifų lengvatų priemonių, kurias Europos Sąjunga taiko įvairiems savo partneriams; kad netaikytina arba sunkiai taikoma muitinės priemonė yra neveiksminga ir prekyboje gali sukelti didelių konkurencijos iškraipymų, didelę ekonominę bei socialinę žalą ir (arba) žalą aplinkai;

3.   apgailestauja, kad kai kurių prekybos politikos priemonių įgyvendinimas muitinėse iki šiol nėra tinkamai įvertintas ir į tai nėra atsižvelgta; primena kaip pavyzdį problemas, iškilusias 2005 m. įgyvendinant 2005 m. birželio 10 d. susitarimo su Kinija dėl tekstilės ir drabužių importo memorandumą;

4.   reikalauja geresnio Komisijos tarnybų, atsakingų už prekybos ir muitų politiką, bendradarbiavimo, šias tarnybas dažniau įtraukiant į derybų grupes dėl prekybos susitarimų;

5.   ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti problemoms, su kuriomis susiduria MVĮ, visų pirma kuo pigiau palengvinti jų informacinių sistemų suderinimą su muitinės naudojamomis sistemomis bei supaprastinti reikalavimus įgyti įgalioto ūkinės veiklos vykdytojo statusą;

6.   pritaria Europos bendrijos priėmimui į visateises PMO nares nuo 2007 m. liepos 1 d., kuris patvirtina jos tarptautinės patirties muitų politikos srityje pripažinimą ir gali tik sustiprinti vidaus sanglaudą; ragina Komisiją palaikyti šią organizaciją;

Tarifinė klasifikacija, vertė, kilmė ir ekonominė sistema

7.   primena ypatingą tarifinės klasifikacijos, prekių vertės ir kilmės (preferencinės ir nepreferencinės) nustatymo taisyklių svarbą;

8.   ragina Komisiją be paliovos dirbti gerinant šias taisykles, tiek Bendrijos lygmeniu, tiek ir daugiašaliu aspektu su PPO ir PMO, siekiant, kad jos būtų skaidresnės, nuspėjamesnės, paprastesnės ir veiksmingesnės;

9.   apgailestauja, kad iki šiol yra sustabdytas nepreferencinės kilmės taisyklių suderinimas daugiašaliu lygmeniu, kuris buvo pradėtas 1995 m., remiantis susitarimu dėl kilmės taisyklių, sudarytu Urugvajaus raundo metu; mano, kad toks suderinimas leistų pasaulyje veiksmingiau ir teisingiau taikyti prekybos apsaugos priemones bei labiau suvienodinti kilmės žymėjimo praktiką; ragina Komisiją imtis visų įmanomų priemonių, kad, vadovaujantis susitarimo dėl kilmės taisyklių principais, būtų atnaujintos ir baigtos šios derybos;

10.   atsižvelgia į Komisijos pastangas modernizuoti ir supaprastinti preferencinės kilmės taisykles;

11.   apgailestauja, kad Parlamentas negali pasinaudoti savo išankstinės peržiūros teise, kuri numatyta pagal komitologijos procedūrą, ir neatlieka didesnio vaidmens svarstant reglamento projektą dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos (BLS) prekių kilmės taisyklių reformos, kuris šiuo metu valstybių narių svarstomas Muitinės kodekso komitete, nepaisant šios reformos svarbos ir didelės politinės reikšmės; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija turi pristatyti šį klausimą atsakingam Parlamento komitetui;

12.   atkreipia dėmesį į tam tikrų Bendrijos pramonės sektorių, pvz., tekstilės, aprangos ir žemės ūkio maisto produktų gamybos, reiškiamus prieštaravimus dėl vienodo pridėtinės vertės kriterijaus taikymo; prašo Komisijos ir valstybių narių kiek įmanoma atsižvelgti į šią pagrįstą kritiką;

13.   tačiau primena, kad bendrųjų tarifų lengvatų sistemos ir ekonominės partnerystės susitarimų srityse svarbu užtikrinti, kad dėl itin lanksčių prekių kilmės taisyklių lengvatomis, kurios teikiamos kai kuriems silpniems lengvatas gaunančių valstybių sektoriams, lengvai nepasinaudotų labai konkurencingos trečiosios šalys;

14.   apgailestauja, kad Europos įmonės dėl Bendrijos procedūrų, nustatytų prekių saugojimui muitinės sandėliuose, jų išvežimui ir įvežimui perdirbti, sudėtingumo menkai jomis naudojasi; ragina Komisiją apsvarstyti galimybes supaprastinti ekonomines taisykles, nustatyti lankstesnes procedūras ir panaikinti reikalavimus pateikti dokumentus popierine forma;

Prekybos palengvinimas

15.   didžiulę svarbą teikia nuo 2004 m. rugpjūčio mėn. PPO vykstančioms deryboms dėl prekybos palengvinimo; primena didžiulę naudą, kurios tikimasi pasirašius šį susitarimą, banko operacijų atlikimo išlaidų sumažinimo, besivystančių šalių konkurencingumo ir patrauklumo tarptautiniu mastu gerinimo bei prekybos skatinimo srityse;

16.   pripažįsta, kad pasiekus susitarimą dėl prekybos palengvinimo besivystančioms šalims gali tekti įgyvendinti daug kainuojančias programas, kurias gali būti sunku finansuoti; todėl mano, kad būtina, jog galutiniame susitarime būtų pateiktas konkretus išsivysčiusių šalių įsipareigojimas teikti techninę ir finansinę pagalbą besivystančioms šalims siekiant, kad jos galėtų apmokėti su būsimos daugiašalės sistemos taikymu susijusias sąnaudas, taip pat prisitaikymo ir įgyvendinimo išlaidas;

17.   pabrėžia šiose derybose vykstantį bendradarbiavimą, kuris nesiderina su galimomis besikertančiomis derybomis dėl kitų Dohos raundo temų; mano, kad prekybos palengvinimo klausimui galėtų būti skirtos atskiros išvados ir jos galėtų būti atskirai įgyvendinamos, taip išvengiant rizikos išbalansuoti raundą, todėl prašo šį klausimą išskirti iš bendro įsipareigojimo;

18.   taip pat pritaria tam, kad siekiant plačių tikslų ir vadovaujantis 2006 m. spalio 4 d. Komisijos komunikatu "Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis" (COM(2006)0567), į visus naujus laisvos prekybos susitarimus, dėl kurių derėsis Komisija, būtų įtraukti skyriai, skirti prekybos palengvinimui ir muitinių bendradarbiavimui;

Naujos muitinės užduotys

19.   primena, kad Europos Sąjungos lygmeniu būtina parengti kovos su klastojimu ir piratavimu planą; pabrėžia, kad šioje srityje būtina stiprinti Komisijos viduje vykdomą bendradarbiavimą tarp atitinkamų tarnybų, atsakingų už intelektinės nuosavybės taisykles, prekybos politiką ir muitų politiką, taip pat bendradarbiavimą su valstybių narių muitinės tarnybomis ir tarp šių tarnybų;

20.   džiaugiasi, kad tarp valstybių narių ir Komisijos pasiektas kompromisas dėl mandato derėtis dėl tarptautinio kovos su klastojimu susitarimo (Kovos su klastojimu prekyboje susitarimas (angl. ACTA)), kadangi šis susitarimas yra svarbi Europos Sąjungos pasaulinės prekybos strategijos dalis ir kadangi jis leidžia naudotis aukšto lygio tarptautine sistema, kuri padeda aktyviau įgyvendinti intelektinės nuosavybės teises ir ginti gamintojus nuo pramoninių vagysčių, o vartotojus nuo daugelio klastočių keliamų grėsmių sveikatai ir saugai;

21.   prašo, kad Komisija ir valstybės narės imtųsi būtinų priemonių tam, kad būtų užtikrintas prekių, kurios importuojamos į Europos Sąjungą pardavimui, atitikimas Europos vartotojų apsaugos reikalavimams, ypač susijusiems su sveikata ir sauga, siekiant, kad į rinką nepatektų produktai arba medžiagos, kurios gali būti pavojingos vartotojams;

Nerimą keliantis nukrypimas dėl saugumo

22.   pripažįsta, jog susirūpinimas dėl asmenų ir turto saugumo yra pagrįstas, tačiau mano, jog būtina rasti tinkamą pusiausvyrą tarp kontrolės ir palengvinimo, kad tarptautinė prekyba nebūtų per daug be reikalo sutrikdyta; tačiau mano, kad muitinės atlieka esminį vaidmenį visapusiškai įgyvendinant Bendrijos priemones sveikatos ir aplinkos bei vartotojų apsaugos srityse ir kad šis vaidmuo neturi būti susilpnintas nustatant muitinės procedūrų palengvinimo priemones;

23.   palaiko PMO tarybos 2005 m. patvirtintomis SAFE (Prekybos palengvinimas ir apsaugojimas) normomis nustatytą tvarką; visiškai pritaria PMO išsakytai pozicijai, kad "visų siuntų tikrinimas yra ir nepriimtinas, ir nebūtinas" ir kad prioritetas turi būti teikiamas veiksmingam rizikos valdymui informacinėmis technologijomis;

24.   labai apgailestauja, kad JAV Kongresas 2007 m. liepos mėn. priėmė vadinamąjį "HR1" įstatymą ir Jungtinės Valstijos vienašališkai įvedė reikalavimą nuo 2012 m. tikrinti visus konteinerius, įvežamus į šią šalį; abejoja tokios priemonės veiksmingumu ir tuo, ar ji atitinka PPO taisykles; baiminasi, kad įgyvendinus šią priemonę ji galėtų tapti transatlantinės prekybos stabdžiu;

25.   atkreipia dėmesį į tai, kad saugi prekyba itin svarbi vis labiau integruotoje pasaulinėje ekonomikoje; primygtinai ragina Transatlantinį įstatymų leidėjų dialogą ir Komisiją tęsti pastangas siekiant užtikrinti, jog JAV teisės aktas, kuriame numatoma tikrinti visus į JAV įvežamus konteinerius, būtų pakeistas ir būtų vadovaujamasi grėsmėmis paremta strategija; prašo Komisijos aptarti šį klausimą Transatlantinės ekonominės tarybos posėdyje, taip pat esant kitoms galimybėms ir pasiekti, kad JAV atitinkamai pakeistų savo sprendimą; ragina remti abipusį įgaliotų ūkinės veiklos vykdytojų pripažinimą ir PMO nustatytas saugumo normas (C-TPAT ir SAFE sistemas);

Išliekantis suderinamumo trūkumas

26.   primena, kad Europos Sąjungos muitų sistemos suderinamumas su PPO taisyklėmis buvo patvirtintas PPO Ginčų sprendimo tarybos pirmiau minėtoje byloje WT/DS315, ir džiaugiasi šiuo rezultatu;

27.   vis dėlto konstatuoja, kad tiek mūsų prekybos partneriai, tiek ir patys Europos ekonominiai operatoriai tebereikalauja dar labiau suderinti nacionalinių muitinių atliekamą Bendrijos muitų teisės aktų įgyvendinimą;

28.   atkreipia dėmesį, kad tarp valstybių narių kartais pasitaiko žalingų skirtumų, pvz., susijusių su importo PVM surinkimu, kai kurių supaprastintų procedūrų taikymo sąlygomis, prekių fizinio patikrinimo dažnumu ir sankcijomis;

29.   mano, jog derėtų daryti viską, kad būtų užtikrintos lygiavertės sąlygos ūkinės veiklos vykdytojams visoje Bendrijos muitų teritorijoje, nes tai būtina siekiant, kad būtų išsaugotas vidaus rinkos vientisumas, apsaugoti Europos Sąjungos finansiniai interesai, išsaugotos jos galios išorės politikoje, ypač prekybos politikoje, bei būtų laikomasi jos tarptautinių įsipareigojimų;

30.   reiškia savo paramą visoms iniciatyvoms, kuriomis siekiama pagerinti nacionalinių valdymo institucijų sanglaudą, paskatinti bendradarbiavimą, įgyvendinti naujas informacijos perdavimo ir keitimosi ja sistemas, plėtoti gerąją patirtį, keistis personalu ir patirtimi, siekiant sudaryti galimybę įvairioms nacionalinėms muitinėms įgyvendinant Bendrijos teisės aktus veikti taip, tarsi jos būtų vienas vienetas;

31.   todėl pabrėžia esminę kai kurių priemonių, pvz., integruoto tarifo (TARIC), privalomosios tarifinės informacijos (PTI), privalomosios kilmės informacijos (PKI) ir bendros rizikos valdymo sistemos, svarbą; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau tobulinti šias priemones ir užtikrinti tinkamą jų veikimą;

32.   pabrėžia, kad būtina suvienodinti įrodymų teisės nuostatas arba nustatyti bendrus mažiausius reikalavimus ir užtikrinti, kad 27 valstybės narės vienodai taikytų su muitų teise susijusius Bendrijos reglamentus, ypač Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1383/2003(4);

33.   prašo Komisijos į savo pasiūlymus įtraukti konkrečias nuostatas dėl administracinių ir baudžiamųjų sankcijų, taikomų už su muitais susijusių nuostatų, numatytų Europos bendrijos steigimo sutarties 135 ir 280 straipsniuose, kurie iš dalies pakeisti Lisabonos sutarties 2 straipsnio 45 ir 276 punktais, pažeidimus;

34.   apgailestauja dėl to, kad Komisija ir valstybės narės vengia šiuo etapu numatyti naujas struktūras, užtikrinančias vienodą Bendrijos muitų teisės taikymą; prašo, kad Komisija ir valstybės narės rimtai apsvarstytų galimybę suderinti Europos Sąjungos muitinės tarnybų veiklą, siekiant Bendrijos administracijos, atsakingos už muitų sąjungą, ir siekiant efektyvesnio muitinės taisyklių ir procedūrų taikymo visoje Europos Sąjungos muitų teritorijoje;

o
o   o

35.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Pasaulio muitinių organizacijai, Pasaulio prekybos organizacijai, taip pat šių organizacijų narėms bei šalims, ketinančioms tapti šių organizacijų narėmis.

(1) OL L 302, 1992 10 19, p. 1.
(2) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0049.
(3) OL L 23, 2008 1 26, p. 21.
(4) OL L 196, 2003 8 2, p. 7.

Teisinė informacija - Privatumo politika