Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 1995 m. lapkričio 27–28 d. Barselonoje vykusios Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių užsienio reikalų ministrų konferencijos metu priimtą Barselonos deklaraciją dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės įsteigimo,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl iniciatyvos "Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga" (COM(2008)0319),

–   atsižvelgdamas į tai, kad 2008 m. kovo 13–14 d. Briuselyje Europos Vadovų Taryba patvirtino iniciatyvos "Barselonos procesas: Viduržemio jūros šalių sąjunga" sukūrimo principą,

–   atsižvelgdamas į galutinę Europos ir Viduržemio jūros valstybių parlamentinės asamblėjos (angl. EMPA) pirmininkaujančios šalies deklaraciją ir EMPA rekomendacijas, priimtas 2008 m. kovo 27–28 d. jos ketvirtojo plenarinio posėdžio Atėnuose metu,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 2–3 d. Neapolyje ir 2007 m. lapkričio 5–6 d. Lisabonoje vykusios Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimo išvadas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Europos kaimynystės politikos (EKP) stiprinimo (COM(2006)0726),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 27–28 d. Barselonoje vykusio Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių aukšto lygio susitikimo, skirto paminėti 10-ąsias Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės metines, išvadas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui "ES veiksmų žmogaus teisių ir demokratijos stiprinimo srityje su Viduržemio jūros regiono partnerėmis atgaivinimas. Strateginės gairės" (COM(2003)0294),

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos Sąjungos politikos Viduržemio jūros regiono valstybių atžvilgiu, ypač į savo 2007 m. kovo 15 d. rezoliuciją(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.   kadangi Viduržemio jūros regionas ir Artimieji Rytai ES yra strategiškai svarbūs ir kadangi siekiant spręsti bendrus uždavinius ir kurti regioną, kuriame vyrautų taika, stabilumas ir bendra gerovė, Viduržemio jūros regiono politika turi būti grindžiama solidarumu, dialogu, bendradarbiavimu ir mainais,

B.   kadangi steigiamajame aukšto lygio susitikime tema "Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono šalių sąjunga", kuris vyks 2008 m. liepos 13 d. Paryžiuje, turi būti nustatytos aiškios gairės ES daugiašaliams santykiams su Viduržemio jūros regiono partneriais skatinti, taip darbo metodams stiprinti ir labiau dalytis atsakomybe,

C.   nurodydamas, kad reikia tinkamai atsižvelgti į Barselonos proceso pasiekimų ir trūkumų analizę, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių santykiai galėtų būti veiksmingai atnaujinti ir Barselonos procesui suteiktas naujas postūmis; pabrėždamas, kad, atsižvelgiant į tai, svarbu spręsti sunkumus, su kuriais susiduriama vystant bendradarbiavimą ir stiprinant Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę, pvz., nesibaigiantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose, rimta politinė įtampa regione, pvz., Vakarų Sacharoje, esminės pažangos demokratijos ir žmogaus teisių srityje nebuvimas ir visuomenės žinojimo apie procesą trūkumas,

D.   kadangi bendrai vertinant Barselonos procesą galima teigti, kad, nepaisant jo per mažų pasiekimų, palyginti su pradiniais tikslais, jo potencialas didelis ir jis turi būti geriau išnaudotas,

1.   džiaugiasi, pirmiau minėtu Komisijos komunikatu dėl iniciatyvos "Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga", ir taip pat sieks šios iniciatyvos tikslo – daugiašaliams ES ir jos Viduržemio jūros regiono partnerių santykiams suteikti naują politinį ir praktinį postūmį, t. y. pakelti šiuos santykius į aukštesnį politinį lygmenį, prisiimti daugiau bendros atsakomybės ir labiau ja dalintis, taip pat rengti regioninius projektus pagal regiono piliečių poreikius;

2.   mano, kad reikėtų suteikti naują postūmį Barselonos procesui, siekiant parodyti jo svarbą ir pabrėžti jo konkrečią naudą piliečiams, ypač Viduržemio jūros pietinės pakrantės valstybių piliečiams;

3.   pritaria, kad reikia vėl atnaujinti Barselonos procesą, kuris turėtų išlikti pagrindiniu ES bendradarbiavimo su Viduržemio jūros regionu elementu, nes tai vienintelis forumas, kuriame visi jos Viduržemio jūros regiono partneriai keičiasi nuomonėmis ir dalyvauja konstruktyviame dialoge; mano, kad Barselonos deklaracija, jos tikslai ir bendradarbiavimo sritys – šių santykių pagrindas; tikisi, kad naujoji iniciatyva busi grindžiama Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės laimėjimais, nes taip šis procesas taptų vertingesnis;

4.   taigi ragina šalis, kurios nedalyvauja Barselonos procese, patvirtinti Barselonos acquis, kad būtų galima ir toliau siekti tų pačių tikslų;

5.   tvirtai remia siūlomą iniciatyvos "Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga" plėtojimą kaip Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių stiprinimą, pagrįstą demokratijos principais ir pagarba teisės viršenybės principui, nes tai turėtų padėti sukurti stiprią partnerystę užsienio ir saugumo politikos srityse;

6.   ragina Tarybą ir Komisiją įvertinti šios naujos svarbios iniciatyvos institucinius ir teisinius padarinius, ypač atsižvelgti į tai, kiek jie susiję su Lisabonos sutarties nuostatomis;

7.   užtikrina, kad yra pasirengęs bendradarbiauti kuriant iniciatyvos "Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono šalių sąjunga" institucinę sistemą; atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas, kaip viena iš ES biudžeto valdymo institucijų, dalyvaus užtikrinant, kad naujoji sistema ir jos projektai būtų sėkmingai įgyvendinti;

8.   džiaugiasi Komisijos pasiūlymu sukurti iniciatyvos "Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga" bendro pirmininkavimo instituciją, kuri veiktų valstybių ir vyriausybių vadovų ir užsienio reikalų ministrų lygmeniu, ir tikisi, kad ji padidins bendrą atsakomybę už Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendradarbiavimą; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kad ES bendro pirmininkavimo laikotarpiu postą turėtų užimti kompetentingos ES institucijos; pabrėžia, kad Viduržemio jūros regiono valstybių atstovas pirmininkavimo institucijoje turėtų būti skiriamas bendru Viduržemio jūros regiono partnerių sutarimu ir kad pirmininkaujanti šalis turėtų į aukšto lygio susitikimus ir ministrų posėdžius pakviesti visas valstybes, dalyvaujančias iniciatyvoje "Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga";

9.   pritaria Komisijos pasiūlymui įsteigti bendrą nuolatinį komitetą Briuselyje, kurį sudarytų paskirti atstovai iš visų iniciatyvos "Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga" dalyvių, kurie galėtų vaidinti svarbų vaidmenį tobulinant institucijų valdymą;

10.   mano, kad naujasis siūlomas sekretoriatas turėtų būti integruotas į Komisijos tarnybas ir galėtų būti sudarytas iš į siūlomą sekretoriatą turėtų sudaryti visų proceso dalyvių paskirti pareigūnai ir kad jis turėtų duoti papildomos naudos veikiančioms institucijoms, sustiprinant administracinius gebėjimus visam procesui remti;

11.   mano, kad naujasis siūlomas sekretoriatas turėtų naująją iniciatyvą "Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga" padaryti labiau matoma ir didžiausią dėmesį skirti regioniniams projektams, taip pat turėtų galėti prisiimti atsakomybę už įvairias užduotis siekiant tinkamai valdyti šį projektą;

12.   vis dėlto ragina Tarybą ir Komisiją reikalauti, kad šalis, kurioje bus įsikūręs sekretoriatas, įsipareigotų gerbti Barselonos proceso vertybes, susijusias su demokratija ir žmogaus teisėmis;

13.   džiaugiasi Komisijos pasiūlymu stiprinti santykius su ES Viduržemio jūros regiono partneriais politiniu lygmeniu kas dvejus metus organizuojant aukšto lygio susitikimus tema "Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga" siekiant priimti politines deklaracijas ir sprendimus dėl pagrindinių programų ir projektų, kurie būtų rengiami regioniniu lygmeniu;

14.   mano, kad Europos ir Viduržemio jūros valstybių parlamentinė asamblėja (angl. EMPA) turėtų aktyviai prisidėti rengiant šiuos aukšto lygio susitikimus ir juose dalyvauti;

15.   džiaugiasi Komisijos pasiūlymu dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinės asamblėjos, kuri turėtų tapti sudedamąja iniciatyvos "Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga" institucinės sistemos dalimi, vaidmens parlamentiniu lygmeniu; pabrėžia, kad būtina stiprinti demokratinį teisėtumą, taip pat EMPA, vienintelės parlamentinės asamblėjos, jungiančios 27 ES valstybes nares ir visas Artimųjų Rytų taikos procese dalyvaujančias šalis, vaidmenį; mano, kad EMPA kaip konsultacinis organas turėtų turėti teisę teikti pasiūlymus ir atlikti vertinimus; mano, kad šalių, kurios nėra Barselonos proceso dalyvės, parlamentų atstovams turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti EMPA;

16.   pakartoja, kad demokratiją reikia kurti remiant politines reformas, ir pabrėžia, kad Europos demokratizavimo ir žmogaus teisių skatinimo politikos patikimumas priklauso nuo stiprios ir matomos pilietinių visuomenių ir demokratinių politinių organizacijų pietinėje Viduržemio jūros pakrantėje paramos; ragina pilietinę visuomenę ir socialinių partnerių atstovus aktyviai dalyvauti iniciatyvos "Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono šalių sąjunga" institucinėje sistemoje;

17.   nurodo, kad vienas iš pagrindinių Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių politikos tikslų – skatinti teisės viršenybės principo taikymą, pagarbą žmogaus teisėms ir politinį pliuralizmą, ir, atsižvelgdamas į tai, mano, kad įgyvendinant Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę dar nepasiekta tikslų, kurių tikėtasi žmogaus teisių srityje; taigi ragina Tarybą ir Komisiją tarp šios naujos iniciatyvos tikslų aiškiai įtvirtinti tikslą skatinti žmogaus teises ir demokratiją ir toliau stiprinti esamų mechanizmų įgyvendinimą, pvz., kalbant apie žmogaus teisių išlygą, įtrauktą į asociacijos susitarimus, ir būtinybę naujos kartos susitarimuose numatyti šios išlygos įgyvendinimo priemones, EKP dvišalius veiksmų planus ir naujų žmogaus teisių pakomitečių steigimą;

18.   nurodo, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendradarbiavimas turėtų būtų vykdomas ir kitose Viduržemio jūros pakrančių valstybėse, ir pabrėžia, kad visiškai turi būti pripažinta kitų šalių Viduržemio jūros regiono tapatybė;

19.   primena Komisijos siūlomas iniciatyvas, pvz., dėl jūros greitkelių, Arabų Magribo automagistralės (AMA) dalių sujungimas, Viduržemio jūros valymas, civilinė sauga ir Viduržemio jūros regiono saulės energijos planas; reiškia susidomėjimą didelių pajėgumų terminės saulės energijos gamybos galimybėmis Šiaurės Afrikos dykumoje ir rekomenduoja, kad pirmuosiuose iniciatyvos "Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga" posėdžiuose diskusijoms šiuo klausimu būtų teikiama pirmenybė; taip pat remia kitas iniciatyvas, pvz., jūros vandens gėlinimas siekiant palengvinti prieigą prie geriamo vandens, kadangi ši problema kelia didžiausią rūpestį daugeliui Viduržemio jūros šalių;

20.   pabrėžia poreikį, kad projektuose pagal iniciatyvą "Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga" galėtų dalyvauti visos suinteresuotos ES valstybės ir Viduržemio jūros regiono partneriai, ypač jei jie suinteresuoti tam tikrais projektais ar sritimis;

21.   ragina Komisiją reguliariai pranešti Europos Parlamentui ir EMPA apie šių regioninių projektų plėtojimą ir apsvarstyti Parlamento lygiu pateiktus pasiūlymus bei vertinimus, kuriais siekiama padidinti proceso matomumą, įsisavinimo pajėgumus ir papildomą naudą piliečiams regione;

22.   pabrėžia, kad įgyvendinant ES ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę daugiausia dėmesio neturėtų būti skiriama tik ekonominiams ir prekybos klausimams; nurodo, kad trys Barselonos ramsčiai yra glaudžiai susiję; nurodo, kad pirmajame ramstyje, kuris buvo skirtas taikai, stabilumui ir gerovei užtikrinti, ir rengiant Taikos ir stabilumo chartijos projektą daug pažangos nepasiekta; pabrėžia, kad laisvos prekybos zonos ir prekybos liberalizavimo tikslas nėra tikslas pats savaime, bet siekiant jo kartu turi būti stiprinamas regioninis bendradarbiavimas bei socialinė ir aplinkos integracija;

23.   nurodo, kad ekonomikos politika turi būti vertinama ne tik jos indėlio į augimą aspektu, bet turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kiek darbo vietų sukuriama ją įgyvendinant ir kaip mažinamas skurdas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia skirti didesnę ES paramą Viduržemio jūros regiono valstybių partnerių programoms siekiant palengvinti palankios aplinkos kūrimą didėjančioms investicijoms ir skatinti jaunus žmones kurti mažas įmones, taip pat sudaryti sąlygas imti nedideles paskolas; mano, kad, atsižvelgiant į tai, pasitelkus Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programą (angl. FEMIP) reikia didinti paramą, taip pat rengti daugiau informacijos kampanijų;

24.   nurodo savo pasiūlymą kurti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir plėtros banką, kuris pritrauktų tiesiogines užsienio investicijas, kurių trūksta Europos ir Viduržemio jūros regionui, ir nurodo, kad Persijos įlankos valstybės, kaip pirmosios regiono investuotojos, dalyvaudamos galėtų padėti įgyvendinti šį tikslą;

25.   dar kartą patvirtina, kad būtina gerinti moterų padėtį Viduržemio jūros regione vykdant politiką, pagal kurią moterims būtų suteikiamas pagrindinis vaidmuo visuomenėje, ir skatinant lyčių lygybę; pabrėžia, kad pagarba tradicijoms ir papročiams neturėtų pažeisti pagrindinių žmogaus teisių;

26.   pabrėžia, kad reikia pasiūlyti daug įdomių kultūrinio bendradarbiavimo programų Viduržemio jūros regiono partneriams geriau pasinaudojant programa ERASMUS MUNDUS, programa "Euromed Audiovisual II" (2006–2008 m.), kuri turėtų būti sustiprinta ir tęsiama, ir Europos kaimynystės politikos priemone(2);

27.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, ES vyriausiajam įgaliotiniui bendrajai užsienio ir saugumo politikai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Barselonos procese dalyvaujančių valstybių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 301 E, 2007 12 13, p. 206. (2) 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantis bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (OL L 310, 2006 11 9, p. 1).