Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2001 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl jaunųjų ūkininkų padėties ir perspektyvų Europos Sąjungoje(1),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai(2),

–   atsižvelgdamas į Lisabonos strategiją, pagal kurią siekiama, kad iki 2010 m. ES taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia pasaulyje žiniomis pagrįsta ekonomikos sistema,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 26 d. viešojo svarstymo rezultatus,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A6-0182/2008),

A.   kadangi Geteborgo strategijoje nustatyti prioritetai susiję su ES ekonomikos konkurencingumu ir tvarumu, o jaunieji ūkininkai gali atlikti esminį vaidmenį siekiant šių tikslų,

B.   kadangi esant dideliam skaičiui ūkių susiformavo daugiafunkcinis ES žemės ūkio modelis, kuriuo remiantis gali būti skatinamas tvarus kaimo vietovių vystymasis,

C.   kadangi pažangiai vykdant bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą jauniems žmonėms sudaromos naujos galimybės, susijusios su daugybe ūkio steigimo ir vystymo aspektų, tačiau ES šios galimybės nevienodai palankios, taigi sunku taikyti Bendrijos strateginį principą,

D.   kadangi, apgailestauja, kad trūksta galutinių naujausių statistikos duomenų apie jaunuosius ūkininkus ir jų padėtį vykdant ES žemės ūkio politiką, remiantis 2003 m. Eurostato duomenimis, jaunesni kaip 35 metų ūkininkai ES sudaro vos 7 proc. ir šis skaičius mažėja, nors maisto produktų gamyba ateityje turės toliau didėti,

E.   kadangi planuojamas BŽŪP persvarstymas (BŽŪP būklės patikra) – tai galimybė geriau nukreipti paramą jauniesiems ūkininkams ir šios galimybės nereikėtų praleisti,

F.   kadangi sprendžiant uždavinius, susijusius su energetikos saugumu, maisto tiekimo saugumu ES, augimu ir užimtumu ES kaimo vietovėse bei su ilgalaikiu tvariu kaimo vietovių valdymu, svarbu, kad jaunieji ūkininkai kurtųsi perspektyviuose ūkiuose ir jiems būtų užtikrinta tinkama gyventi aplinka,

G.   kadangi būtina taikyti daugiafunkcinį principą ir visų pirma turėtų būti vykdoma patikima jaunųjų ūkininkų rėmimo politika,

H.   kadangi, siekiant vystyti kaimo vietoves, gyvybiškai svarbu skatinti jaunus žmones tapti ūkių savininkais, nes daugelyje kaimo vietovių ekonominė veikla ir socialinė struktūra vis dar susijusi su žemės ūkiu,

I.   kadangi itin svarbu skubiai parengti Europos strategiją, pagal kurią būtų skatinama jauniesiems ūkininkams organizuoti verslo mokymus,

J.   kadangi jaunieji ūkininkai, užsiimdami įprasta žemės ūkio veikla ir ieškodami naujų sprendimų, aktyviai priima sprendimus, nebijo rizikuoti, ieškoti sąveikos taškų ir būdų papildyti vykdomą veiklą bei naudotis itin naujoviškomis planavimo galimybėmis,

K.   kadangi, nors vykdant įvairią paramos jauniesiems ūkininkams politiką, pamažu atnaujinamas ES ūkininkavimo sektorius, ūkių savininkų kartų kaita ir toliau lieka ES problema,

L.   kadangi žemės ūkio sektoriuje jaunieji ūkininkai patiria papildomų sunkumų, pvz., didelių įsisteigimo išlaidų, tarp jų aukštas įsiskolinimo lygis, esama pernelyg mažai jiems prieinamų ūkių ir rengiama per mažai specialių mokymų; be to, kadangi vykdant žemės ūkio politiką verslininkams užkraunama vis didesnė atsakomybė, ypač kompleksinių reikalavimų, susijusių su aplinkosaugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, maisto saugos ir gamtovaizdžio priežiūros klausimais, klausimais,

M.   kadangi būtina skatinti jauno ir dinamiško ūkininkavimo sektoriaus plėtrą, nes šis sektorius itin svarbus siekiant nustatytų Lisabonos strategijos tikslų,

N.   kadangi naujajame reglamente dėl kaimo plėtros rėmimo numatyta galimybė parengti veiklos planą laikotarpiui iki 2013 m. gruodžio 31 d.,

O.   kadangi kaimo vietovės sudaro 92 proc. ES teritorijos; kadangi 50 proc. gyventojų gyvena miestuose, o kiti 50 proc. – kaimo vietovėse,

P.   kadangi, norint ateityje išsaugoti aukštą ES maisto kokybės bei saugos lygį ir ES užtikrinti savarankišką apsirūpinimą maistu, būtina užtikrinti kartų kaitą,

1.   mano, kad vienas iš reformuotos BŽŪP tikslų turėtų būti užtikrinti nuoseklią ūkininkų kartų kaitą ir kad siekiant šio tikslo ypač pravartu taikyti papildomas pagal pirmąjį ir antrąjį ramstį numatytas priemones, skirtas atitinkamai remti tvarų ūkininkavimą ir išsivysčiusias kaimo bendruomenes;

2.   pabrėžia, kad ūkininkų kartų kaitos skatinimas itin svarbus sprendžiant maisto, energetikos ir teritorines problemas, su kuriomis yra ir dar bus susiduriama ES ūkininkavimo sektoriuje; mano, kad norint patenkinti visuomenės lūkesčius visos šios problemos galėtų būti sprendžiamos tik su stipraus ūkininkavimo sektoriaus ir su didelio skaičius ES ūkininkų pagalba;

3.   nurodo, kad po ES plėtros ir naujų valstybių narių prisijungimo kultūra ir produkcija tapo įvairesnė, taigi suteikta puiki galimybė skatinti ES žemės ūkio konkurencingumą, ypač stengiantis nenutrūkstamai diegti naujoves ir daug dėmesio skiriant Bendrijos produktų kokybei bei gamintojų pasiekimams svarbioje maisto saugos srityje;

4.   laikosi nuomonės, kad planuojant ir įgyvendinant jaunųjų ūkininkų rėmimo priemones ypatingas dėmesys turėtų būti kreipiamas į jaunųjų ūkininkų padėtį naujosiose valstybėse narėse;

5.   todėl ragina Komisiją rengti pasiūlymus dėl ES kokybės ženklo, kuriuo remdamiesi vartotojai lengvai atpažintų produktus, pagamintus vadovaujantis griežtais ES aplinkosaugos, gyvūnų gerovės ir maisto saugos reikalavimais;

6.   pažymi, kad turėtų būti siekiama užtikrinti gamybos ir produktų kokybę bei įvairovę;

7.   pažymi, kad, atsižvelgiant į dideles žemės kainas, prieigos prie žemės užtikrinimas yra svarbiausia jaunų žmonių dalyvavimo ūkininkavimo sektoriuje sąlyga;

8.   mano, kad ateityje BŽŪP turėtų būti keliamas tikslas panaikinti kliūtis, su kuriomis šiuo metu susiduria jauni žmonės, pageidaujantys steigti ūkį, o kartų kaita turėtų būti paskelbta vienu iš BŽŪP prioritetų;

9.   be to, ragina dėti daugiau pastangų siekiant visuomenei paaiškinti Europos žemės ūkio modelį ir jam taikomus griežtus aplinkosaugos, gyvūnų gerovės ir maisto saugos standartus;

10.   mano, kad jaunųjų ūkininkų steigiami ar perimami ūkiai yra didžiausias išsiplėtusios ES privalumas;

11.   atkreipia dėmesį į tai, kad vis dar labai sunku įsteigti ūkį dėl didelių išlaidų, įskaitant žemės ūkio nuosavybės pardavimo ir nuomos kainas, ir dėl būtinybės nuolat investuoti į materialųjį turtą ir į žmones siekiant technologinių ir logistikos patobulinimų; atkreipia dėmesį į tai, kad technologiniai ir logistikos patobulinimai aprėpia daugiau nei įrangos ir mašinų pirkimą ir kad siekiant šių patobulinimų labai svarbu atlikti mokslinius tyrimus ir galėti susipažinti su šių tyrimų išvadomis;

12.   ragina Komisiją remti valstybes nares, kuriančias žemės banką, kurio pagrindas – dėl ankstyvo išėjimo į pensiją atlaisvintos žemės; laikosi nuomonės, kad turi būti teikiama parama brangioms mašinoms ir įrangai, kurią atskirai kiekvienas ūkininkas naudoja retai, bendrai įsigyti;

13.   ragina persvarstyti skiriamą įsisteigimo paramą, kuri nedidėjo nuo tada, kai buvo nuspręsta ją teikti ir kuri nebeatitinka ūkininkų reikmių;

14.   pabrėžia, kad dėl žemės kainų padaugėjo problemų, su kuriomis susiduria ūkį steigiantys jauni žmonės, ir ragina Komisiją ištirti didžiulio žemės kainų augimo tendenciją, kurią, be kita ko, paskatino miesto spaudimas ir spekuliacija;

15.   rekomenduoja taikyti priemones, pagal kurias pirmenybė perduodant ūkinės paskirties žemę būtų teikiama verslą steigiantiems jauniesiems ūkininkams, o ne ūkį plečiantiems įsisteigusiems ūkininkams, tarp jų ankstyvo išėjimo į pensiją priemonę, paramą atidėtam įsigijimui, laipsniškas įsisteigimo procedūras ir žemės dalies nuomą;

16.   pažymi būtinybę skatinti jaunų ūkininkų įsisteigimo rėmimo politikos veiksmingumą ir tolesnių paramos gavėjų klasifikavimo kriterijų nustatymo pagal prioritetinę tvarką, atsižvelgiant į objektyvius veiksnius, svarbą;

17.   ragina Komisiją savo teisėkūros pasiūlyme dėl BŽŪP būklės patikros siūlyti, kad pagalba jauniesiems ūkininkams, numatyta teisės aktuose dėl kaimo plėtros, būtų priskirta prie privalomųjų priemonių, įtrauktų į valstybių narių parengtus planus, be to, turėtų būti didinamos įsisteigimo paramos lėšos;

18.   mano, kad jaunųjų ūkininkų rėmimo priemonės turėtų būti prieinamos ir naujokams, kadangi gali būti vertingas jų indėlis į ES ūkininkavimo sektorių ir taip skatinamas šio sektorius atsinaujinimas; todėl pažymi, kad parama visų pirma turėtų būti skiriama jauniems, o ne veiklą nutraukiantiems ūkininkams; pabrėžia, kad teikiant paramą ūkius perimantiems ūkininkams neturi būti iškraipomos konkurencijos tarp naujokų arba tarp ūkininkų sūnų ir dukterų sąlygos;

19.   pažymi, kad, siekiant ES teritorinės sanglaudos tikslo, ypač svarbu užkirsti kelią ne tokių patrauklių ūkinių zonų dykumėjimui, kad jaunieji ūkininkai galėtų steigti verslą vietovėse, kuriose nuolat susiduriama su gamtiniais nepatogumais, pvz., salose ir kalnuotose vietovėse, kur plėtra, statybos darbai ir prieiga pareikalauja daugiau išlaidų ir kur dažnai būtina užtikrinti įvairovę siekiant, kad vykdoma veikla pasiteisintų;

20.   ragina Komisiją ištirti įvairių jauniesiems ūkininkams numatytų nacionalinių ir ES priemonių veiksmingumą ir pridėtinę vertę ir informuoti apie šio tyrimo rezultatus iki 2009 m. liepos 1 d.;

21.   pažymi, kad daug jaunųjų ūkininkų mano, jog investicijų parama ir palūkanų subsidijos yra veiksmingiausios jų veiklos skatinimo ir konkurencinės padėties gerinimo priemonės; ragina Komisiją ir valstybes nares skirti pakankamai dėmesio paramai ir subsidijoms;

22.   ragina Komisiją atlikti gamybos teisių, teisių į vienkartinę išmoką ar teisių į draudimą poveikio jaunųjų ūkininkų steigimuisi tyrimą, kadangi visos šios priemonės dažnai tampa kartų konflikto priežastimi ir todėl jauniems žmonėms, pageidaujantiems steigti ūkį, vis sunkiau pretenduoti į šias teises; laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų padaryti atitinkamas išvadas dėl BŽŪP valdymo ir užtikrinti geresnę jaunų žmonių, kurie norėtų steigti ūkį, padėtį;

23.   pažymi, kad, norint labiau atsižvelgti į ūkių perėmimo išlaidų didėjimą ir į sunkumus steigiantis problemiškose ūkininkavimo vietovėse, Bendrijos paramos riba turėtų būti didesnė negu 55 000 EUR, o laikas, per kurį prisiderinama prie nustatytų taisyklių, turėtų būti pratęstas nuo trejų metų po įsisteigimo iki penkerių metų;

24.   pažymi, kad ūkininkavimas labai dažnai yra paskutinis būdas išgyventi kaimo vietovėse ir todėl turėtų būti imamasi iniciatyvų, pagal kurias jauni žmonės būtų skatinami steigti ūkius; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad būtina ne tik užtikrinti sklandžią ūkių veiklą, bet ir stengtis, kad kaimo aplinka būtų vieta, kur žmonės norėtų gyventi, t. y. kad būtų patogu naudotis viešosiomis paslaugomis (pašto, mokyklų, viešojo transporto, sveikatos priežiūros ir t. t.), kad būtų teikiamos įprastos paslaugos (parduotuvės, amatininkų dirbtuvės, vaikų darželiai, vyresnio amžiaus žmonių priežiūros įstaigos, kad būtų prieinamas socialinis būstas ir galimybė nuomotis būstą ir t. t.), kad būtų užtikrinti socialinio gyvenimo patogumai (kavinės, kultūros ir sporto centrai ir t. t.) ir žmonės nesijaustų izoliuoti;

25.   pabrėžia, kad būtinos priemonės, kurias taikant jaunieji ūkininkai galėtų palikti ūkius ir vykti mokytis, atostogauti, susilaukti vaikų ir t. t.;

26.   palankiai vertina nuostatą dėl to, kad įsisteigimo (taip pat ir dalinio įsisteigimo) išmoka jauniesiems ūkininkams būtų skiriama savanoriškai parengus verslo planą ir kad naudodamiesi šia priemone tam tikru metu jie galės savo naujuosiuose ūkiuose plėtoti ūkininkavimo ir kitokią su kaimo vietovėmis susijusią veiklą;

27.   rekomenduoja į pradinio įsisteigimo išmokų skyrimo iniciatyvos programą įtraukti nuostatą dėl savininkų, nuomojančių ūkius jauniesiems ūkininkams, skatinimo priemonių ir (arba) dėl paramos nuomojantis, kuri būtų teikiama pirmus dešimt metų po įsisteigimo;

28.   atkreipia dėmesį tai, kad įsisteigti ketinančiam jaunajam ūkininkui sunku gauti finansavimą ir kad naudingą vaidmenį atliktų subsidijuojamų paskolų procedūros, nes taip jaunieji ūkininkai galėtų sėkmingai įsisteigti ir ūkininkauti išvengdami pernelyg didelių skolų;

29.   pažymi, kad dėl didelių įsiskolinimų ir dėl didelių įsisteigimo išlaidų jauniesiems ūkininkams labai sunku išsikovoti gerą konkurencinę padėtį; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares ieškoti naujų šios problemos sprendimo būdų;

30.   mano, kad jaunųjų ūkininkų veikla turėtų būti remiama taikant skaidrias, paprastesnes ir ne tokias painias taisykles bei mažinant su tuo susijusias išlaidas;

31.   todėl yra įsitikinęs, kad valstybės narės ir regioninės valdžios institucijos turėtų įvertinti galimybes taikyti ar tobulinti pradinio kapitalo užtikrinimo jauniesiems ūkininkams taikant lengvatines palūkanas programas;

32.   kartu apgailestauja dėl spekuliatyvių ar struktūrinių veiksnių, dėl kurių negaunamas atitinkamas pelnas iš žemės, darbo ir kapitalo, pvz., dėl garantijos, kurios reikalaujama norint gauti kreditą, dėl aukštų palūkanų normų, dėl teisinių ar mokestinių kliūčių, dėl socialinio draudimo įmokų ir administracinių mokesčių, ir mano, kad, siekiant mažinti naštą ir užkirsti kelią konkurencijos iškraipymams, būtinos tinkamos politinės priemonės;

33.   ragina Komisiją ir valstybes nares rengti naujas (fiskalines) priemones ir palengvinti jauniesiems ūkininkams už įsigytą ūkį mokamų palūkanų naštą; ragina Komisiją pateikti konkrečių šios srities pasiūlymų vadovaujantis BŽŪP būklės patikros principais;

34.   siekdamas remti jaunuosius ūkininkus, ragina nustatyti privalomas priemones remiantis Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 pirmąja kryptimi, pagal kurią numatoma gerinti ūkininkavimo sektoriaus konkurencingumą;

35.   dar kartą patvirtina savo nuomonę, kad kaimo plėtros priemonės turėtų būti skiriamos tiesiogiai ūkininkams;

36.   mano, kad Komisija turi išnagrinėti specialų jaunųjų ūkininkų finansavimą, numatytą pagal kaimo plėtros politikos antrąją ir trečiąją kryptis, pvz., susijusią su socialine infrastruktūra ir kaimo vietovėse gyvenančio jaunimo užimtumu;

37.   ragina valstybes nares išplėsti paramą įsisteigimui daugiafunkcinę veiklą, t. y. ūkininkavimo ir kitokią veiklą, vykdantiems ūkininkams, kad parama pradiniam įsisteigimui būtų teikiama tik tiems jauniesiems ūkininkams, kurie verčiasi vien ūkininkavimu arba gauna papildomų pajamų iš kitokios veiklos kaimo vietovėse;

38.   ragina valstybes nares sudaryti sąlygas, kad paramą pradiniam įsisteigimui gautų jauni žmonės, vyrai ir moterys, kurių nuosavybės būklė prasta ir kuriems ši parama reikalinga tam, kad jie galėtų pritaikyti savo ūkius tiek vykdydami ūkininkavimo veiklą, tiek ją papildydami pajamomis iš kitokios veiklos ir užsitikrintų pajamų bei darbo požiūriu vidutinį pragyvenimo lygį;

39.   yra įsitikinęs, kad jaunieji ES ūkininkai turėtų turėti galimybę lygiomis teisėmis konkuruoti Europos Sąjungoje; todėl ragina atidžiai persvarstyti dabartinį Tarybos reglamento Nr. (EB) 1782/2003(3) 69 straipsnį siekiant užkirsti kelią ES vidaus rinkos konkurencijos iškraipymams;

40.   ragina derinti visas žemės ūkio ir kaimo plėtros priemones atsižvelgiant į Lisabonos strategijoje nustatytus ES tikslus, kad jaunieji ūkininkai galėtų vykdyti savo veiklą dinamiškoje ekonominėje aplinkoje;

41.   laikosi nuomonės, kad dalį BŽŪP būklės patikros turėtų sudaryti stabilesnių ir saugesnių ūkio pajamų skatinimas, kadangi tai esminė ūkininkų kartų kaitos sąlyga; šiuo tikslu ES lygmeniu turėtų būti diegiamos naujovių rizikos ir krizių valdymo priemonės, kurias taikant būtų sprendžiami rinkos svyravimų klausimai ir siekiama užtikrinti pastovias kainas;

42.   yra įsitikinęs, kad pirmenybė turėtų būti teikiama ūkininkavimo veikla besiverčiantiems jauniesiems ūkininkams skirtų priemonių ir metodų paprastinimui ir jų skaidrumo skatinimui, taip pat ir tada, kai ūkininkavimo veiklą papildo kitokia su kaimo vietovėmis susijusi veikla, būtina ūkio perspektyvumui užtikrinti;

43.   pažymi, kad neturėtų būti diskriminuojami jaunais nebelaikomi ūkininkai, kurie tebeketina vidutiniškai ilgai ūkininkauti ir kurie taip pat susiduria su naujais uždaviniais;

44.   pabrėžia, kad dėl didžiulių reikalavimų vadinamiesiems rytojaus vadovams būtina nuosekliai ir pažangiai užtikrinti autentiškų žinių perdavimą iš agrarinės srities į ūkininkavimo sritį;

45.   mano, kad būtina rengti teisės aktus dėl paveldėjimo procedūrų, kuriuose daugiau dėmesio būtų skiriama ūkių vientisumui ir siekiama masto bei apimties ekonomijos; pabrėžia, kad siekiant išsaugoti ūkius ir suteikti jauniems verslininkams, turintiems ūkininkavimo srities išsilavinimą, galimybę tapti ūkininkais, turėtų būti palengvintos paveldėjimo procedūros, kuriose dalyvaujančios šalys nėra šeimos nariai;

46.   mano, kad nacionalinės ankstyvo išėjimo į pensiją procedūros turėtų būti taikomos tik tada, kai išeinančio į pensiją ūkininko ūkį perima jaunasis ūkininkas, arba, kitu atveju, esant tokiai padėčiai į pensiją išeinantis ūkininkas įgytų teisę į geresnę pensiją;

47.   mano, kad bendruosiuose ūkių steigimo ir vystymo planuose, be kita ko, būtina numatyti ypatingas jaunųjų ūkininkių įstatymiško pripažinimo priemones, taip užtikrinant lygias socialines vyrų ir moterų teises; mano, kad šiuo požiūriu ypač svarbu kaimo vietovėse išlaikyti tokias svarbias įstaigas, kaip vaikų lopšeliai, darželiai ir pagalbos motinoms tarnybos; šiuo atžvilgiu ypač pabrėžia, kaip svarbu teikti informaciją apie ūkininkams padedančių partnerių statusą;

48.   pažymi, kad socialinė ir kultūrinė specifika ir įvairovė, taip pat specifinės geografinės vietovės tapatybės ir geriausių gamybos būdų nustatymas ypač svarbūs vykdant produktų skatinimo politiką ir tai pagrindžia kai kurių žemės ūkio produktų, ant kurių pažymėta saugoma geografinė nuoroda ar nurodytas specialus ženklas, reputacija ir pasisekimas;

49.   pabrėžia, kad organizuojant mokymus maisto klausimais, kuriems galėtų vadovauti jaunieji ūkininkai, būtų ugdomi taisyklingos mitybos įpročiai ir tai būtų naudinga tiek atskirų asmenų sveikatai, tiek visai visuomenei apskritai; itin palankiai vertina tokias iniciatyvas, kaip, pvz., Europos jaunųjų ūkininkų tarybos (pranc. CEJA) programa "Tellus" arba tarptautiniai bandomieji projektai, pvz., projektas "Schüler auf dem Bauernhof" ("Moksleiviai ūkininkauja");

50.   pažymi, kad visose švietimo srityse būtina speciali informacija moksliniams mokslo apie maistą ir dietetikos tyrimams atlikti;

51.   laikosi nuomonės, kad turėtų būti imamasi priemonių siekiant visuomenę geriau supažindinti su ūkininko amatu, jo teikiamomis paslaugomis visuomenei ir gamybine veikla, siekiant, kad ja domėtųsi daugiau jaunimo, ypač kilusio ne iš ūkininkų šeimų;

52.   yra įsitikinęs, kad visuomenė turėtų būti išsamiau informuojama apie ūkininko profesiją, savo ruožtu vartotojai – apie BŽŪP turinį, t. y. apie sveikatos, aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės reikalavimus, apie sąlygas pagalbai gauti, apie daugiafunkciškumą, apie ES produktų kokybę, apie indėlį į kovą su klimato kaita, apie pakankamą apsirūpinimą maistu ir apie pasaulio gyventojams, kurių skaičius 2050 m. turėtų siekti 9 mlrd., gresiančias apsirūpinimo maistu problemas;

53.   ragina Bendriją užtikrinti Europos vartotojams jų perkamų produktų sveikatos ir aplinkosaugos standartų garantijas ir numatyti kompensacijas ES ūkininkams, konkuruojantiems su trečiųjų šalių atstovais, kurių produkcija neatitinka tokių pat sveikatos, aplinkosaugos ir socialinių reikalavimų;

54.   mano, kad jauniesiems ūkininkams turėtų būti užtikrinamos kuo geresnės sąlygos pasinaudoti galimybėmis, kurias užtikrina lankstesnė žemės ūkio prekių ir paslaugų paklausa, taip pat besivystančių pasaulio valstybių rinkos, kurios daugiašalių derybų dėka tampa vis atviresnės; todėl mano, kad svarbu, jog Komisija derėtųsi su Pasaulio prekybos organizacija (PPO) dėl susitarimo, pagal kurį ūkininkams būtų užtikrinta pakankamai erdvės konkuruoti su trečiosiomis šalimis ir pagal kurį jauniesiems ūkininkams būtų užtikrinta ateitis; mano, kad šiuo požiūriu itin svarbu svarstyti su prekyba nesusijusius klausimus;

55.   mano, kad jaunieji ūkininkai turėtų pajėgti vienodomis sąlygomis kovoti su užsienio konkurentais; todėl ragina Komisiją daugiašalių ir dvišalių prekybos derybų metu teikti pirmenybę su prekyba nesusijusių klausimų pripažinimui importo kriterijais;

56.   pažymi, kad vidutinio laikotarpio ir ilgalaikiuose planuose numatoma, jog jaunoji ūkininkų karta prisiims atsakomybę už kovą su klimato kaita, sieks vykdyti aplinkai nekenksmingą veiklą ir kad užtikrindami alternatyvius aplinkai nekenksmingus energijos šaltinius, ypač gamindami biomasę ir eksploatuodami biodujų gamybos įrenginius, jie aktyviai prisidės prie aplinkos išsaugojimo ir išskiriamo CO2 dujų kiekio mažinimo;

57.   pabrėžia, kad jauniesiems ūkininkams tenka dvigubas uždavinys: įgyvendinti ūkininkavimo veiklos gerinimo priemones ir siekti, kad ši veikla būtų tvaresnė bei perspektyvesnė, taip pat iš naujo skatinti itin svarbų žemės ūkio vaidmenį sprendžiant aplinkosaugos klausimus ir atlikti pagrindinę funkciją kovojant su klimato kaita; pabrėžia, kad šiuo tikslu rengiant politiką ir priemones turi būti numatomos jauniesiems ūkininkams aktualios tvarios ilgalaikės perspektyvos ir užtikrinama finansinė parama, skirta remti jų pastangas saugoti aplinką;

58.   atkreipia dėmesį į tai, kad ūkininkavimas ir miškininkystė yra vienintelė ekonominė veikla, kurios metu vyksta fotosintezė ir sugeriamas anglies dioksidas (CO2), taigi turėtų būti siekiama ir toliau vykdyti ūkininkavimo veiklą;

59.   pabrėžia, kad žemės ūkio tyrimai turi atitikti BŽŪP reformos tikslus ir ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama technologijų perdavimui ir ūkininkų prieigos prie tyrimų išvadų bei paskutinių naujovių, susijusių su gamybos metodais ir priemonėmis, gerinimui; mano, kad būtina kuriant tyrimų ir jų koordinavimo nacionaliniu ir ES lygmenimis duomenų mainų tinklus ES ūkininkams užtikrinti geresnę prieigą prie tyrimų rezultatų;

60.   pažymi, kad mokslininkų ir jų atradimais besinaudojančių vartotojų bendradarbiavimas absoliučiai būtinas norint, kad mokslinių tyrimų rezultatai būtų praktiškai panaudojami, o tyrimų kryptys atitiktų žemės ūkio sektoriaus poreikius;

61.   pabrėžia, kad ES, atsižvelgdama į savo ekonominius (produktyvumo gerinimas) ir aplinkosaugos (žinių apie ekologinę veiklą atnaujinimas) interesus, turėtų didinti mokymosi visą gyvenimą paramą ūkininkams; ypač remia programas, pagal kurias ES skatinamas jaunųjų ūkininkų judumas (įskaitant programą "Leonardo da Vinci"); primygtinai pabrėžia būtinybę rengti priemones, kurias taikant mokymų metu jaunieji ūkininkai galėtų išvykti iš savo ūkių;

62.   siūlo parengti jauniesiems ūkininkams skirtą keitimosi pažangiąja žemės ūkio patirtimi skirtą programą;

63.   mano, kad būtina parengti jaunųjų ūkininkų mainų programą, pagal kurią būtų skatinama pažangiosios patirties sklaida, ir mokymo tinklą, kurio pagrindinės temos būtų tvarumas, bioenergetika, klimato kaita ir konkurencingumas; mano, kad šios iniciatyvos padėtų jauniesiems ūkininkams pasirengti įveikti naujus žemės ūkio ir maisto sektorių sunkumus;

64. ragina parengti bandomąjį projektą, kuris padėtų lengviau įgyvendinti besivystančių šalių jaunųjų ūkininkų ir ES jaunųjų ūkininkų mainų programą, kad šie ūkininkai iš pirmųjų šaltinių gautų žinių apie tai, kaip veikia jų šalių rinkos, kaip jų šalyse taikomos technologijos ir prisitaikymo prie vyraujančių klimato sąlygų metodai;

65.   mano, kad ES būtina išsaugoti, tobulinti ir skatinti specifinėse geografinėse vietovėse ir pagal įvairių kultūrų tradicijas taikomus ūkininkavimo metodus;

66.   mano, kad žemės nuosavybės išsaugojimo klausimas glaudžiai susijęs su jaunųjų ūkininkų steigimosi procedūromis ir kad būtina tokia politika, kurią vykdant būtų užtikrinta, kad skirstant žemę pirmenybė būtų teikiama besisteigiantiems jauniesiems ūkininkams; ragina Komisiją parengti pranešimą žemės ūkio nuosavybės problemų, kurių kyla jauniems žmonėms perimant ūkius, tema;

67.   laikosi nuomonės, kad būtina veiksmingiau remti steigiamas įmones ir numatyti specialias, su šio pobūdžio steigimosi procedūromis susijusias priemones, kurias taikant būtų ne tik mažinamos susijusių jaunų žmonių steigimosi išlaidos, bet, siekiant skatinti ūkių perspektyvumą, dar ir teikiama darbo organizavimo pagalba;

68.   rekomenduoja lanksčiau taikyti ūkio steigimo ir perdavimo procedūras, t. y. numatyti galimybę laipsniškai steigti ūkį, atsižvelgti į ankstesnę asmens, pageidaujančio steigti ūkį, bet neįgijusio reikalingos kvalifikacijos, profesinę patirtį ir ją pripažinti, taip pat išimtiniais atvejais neatsižvelgti į amžiaus ribą, jeigu pareiškėjas pateikia perspektyvų ūkio steigimo, ypač ne tokioje patrauklioje žemės ūkio vietovėje, projektą ir t. t.;

69.   mano, kad būtina nustatyti priemones jauniesiems ūkininkams remti, jiems padėti ir juos konsultuoti pagal pradinę įsisteigimo programą, siekiant užtikrinti kuo didesnę jų sėkmę ir kartu mažinti atvejų, kai ūkininkai atsisako savo veiklos ar net bankrutuoja, skaičių arba siekti užkirsti kelią šiems atvejams;

70.   siūlo paskelbti Europos miesto ir kaimo dialogo metus;

71.   ragina Komisiją vykdant patikimą politiką, taikant tikrovę atitinkančias administracines procedūras ir didinant valdymo paramą teikti visapusišką paramą norintiems pradėti ūkininkauti jauniems žmonėms;

72.   ragina Komisiją tinkamu metu pateikti tarpinį pranešimą apie jaunųjų ūkininkų padėtį ir konsultuoti susijusias jaunųjų ūkininkų organizacijas;

73.   pabrėžia, kad jaunieji ūkininkai turėtų būti remiami visą laiką nuo pat jų įsisteigimo ir kad turėtų būti įsteigtas specialus rezervinis fondas, kad įsisteigimo metu jie galėtų susidoroti su nenumatytomis aplinkybėmis, pvz., tuo atveju, jeigu derlių nuniokotų gamtos stichijos ar labai išaugtų sąnaudos;

74.   ragina Komisiją svarstyti ES jaunųjų ūkininkų keitimosi pažangiausia naujoviškų ūkininkavimo technologijų ir ūkių valdymo patirtimi būdus;

75.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 262, 2001 9 18, p. 153. (2) OL L 277, 2005 10 21, p. 1. (3) OL L 270, 2003 10 21, p. 1.