Europos Parlamentas,

-   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Sektoriaus tyrimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl mažmeninės bankininkystės 17 straipsnį (galutinė ataskaita)" (COM(2007)0033),

-   atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio 12 d. Komisijos pirmąją tarpinę ataskaitą dėl mokėjimo kortelių ir 2006 m. liepos 17 d. Komisijos antrąją tarpinę ataskaitą dėl einamųjų sąskaitų ir su tuo susijusių paslaugų,

-   atsižvelgdamas į Žaliąją knygą "Mažmeninės finansinės paslaugos bendrojoje rinkoje" (COM(2007)0226),

-   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Bendroji rinka XXI a. Europai" (COM(2007)0724),

-   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 19 d. Komisijos sprendimą COMP/34.579 Europay ("Eurocard - MasterCard") dėl EEE viduje taikomų "Mastercard" daugiašalių tarpbankinių mokesčių,

-   atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija)(1) (Kapitalo reikalavimų direktyvą) ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija)(2) (Kapitalo pakankamumo direktyvą),

-   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje(3) (Mokėjimo paslaugų direktyvą),

-   atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 16 d. poziciją, pateiktą antrojo svarstymo metu, dėl Tarybos bendrosios pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vartojimo kredito sutarčių, panaikinančią Tarybos direktyvą 87/102/EEB(4) (Vartojimo kredito direktyvos projektas),

-   atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 11 d. rezoliuciją dėl finansinių paslaugų politikos (2005–2010 m.) - Baltoji knyga(5),

-   atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl tolesnio finansinių paslaugų pramonės konsolidavimo(6),

-   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Ekonominės ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0185/2008),

A.   kadangi gerai veikianti integruota finansų rinka yra būtina sąlyga Lisabonos darbotvarkei įgyvendinti, kad žiniomis pagrįsta Europos Sąjungos ekonomika taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia pasaulyje, būtų užtikrintas tvarus ekonomikos augimas ir būtų sukurta daugiau ir geresnių darbo vietų,

B.   kadangi esminį vaidmenį atlieka mažmeniniai bankai diegdami, kai tikslinga, pinigų politikos sąlygas rinkoje, ypač mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ) ir tarp vartotojų,

C.   kadangi norint įgyvendinti finansinių paslaugų veiksmų planą ir užtikrinti, kad vartotojai ir mažmenininkai galėtų pasinaudoti visa jo teikiama nauda, reikia gerinti mažmenines finansines paslaugas,

D.   kadangi galimybė naudotis pagrindinėmis bankų paslaugomis, pvz. atidaryti banko sąskaitą, yra kiekvieno piliečio teisė;

E.   kadangi mažmeninės bankininkystės sektorius yra svarbus ES ekonomikos augimui ir užimtumui, taip pat vartotojams ir MVĮ,

F.   kadangi vartotojų politiką sudėtinga suderinti Europos Sąjungoje ir finansiniai produktai iš prigimties yra sudėtingi,

G.   kadangi Bendrijos konkurencijos politika yra svarbi vidaus rinkos sukūrimui ir geram tikrai vienodų sąlygų visiems veikėjams veikimui,

H.   kadangi teisinių modelių įvairovė ir finansų sektoriaus komerciniai tikslai mažmeninės bankininkystės sektoriuje (bankų, taupomųjų bankų, kooperatyvinių bankų ir t. t.) daugiausia reikšmės turi ES ekonomikai, nes praturtina šį sektorių, atitinka pliuralistinę rinkos struktūrą ir skatina konkurenciją vidaus rinkoje,

I.   kadangi reikia užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugos ir tinkamo vidaus rinkos veikimo pusiausvyrą,

Bendrosios aplinkybės

1.   pritaria Komisijos siūlomam kompleksiniam metodui, pagal kurį siūloma remti vidaus rinkos politiką su tiksliai orientuotais sektorių tyrimais; tačiau apgailestauja dėl netinkamo šio sektoriaus tyrimo laiko ir dėl to, kad nebuvo atlikta tyrimų dėl pinigų politikos sąlygų taikymo mažmeninėje rinkoje; ragina Komisiją tęsti šį darbą, kai tik pradės matytis Kapitalo pakankamumo direktyvos, Bendros mokėjimo eurais erdvės (BMEE, angl. SEPA), Mokėjimo paslaugų direktyvos ir Vartojimo kreditų direktyvos poveikis;

2.   apgailestauja, kad mažmeninės bankininkystės sektoriaus tyrime nepakankamai atsižvelgta į griežtai reguliuojamo bankininkystės sektoriaus specifiką ir į kultūros, įpročių ir kalbos svarbą vartotojams renkantis finansinius produktus, taip pat į finansinių produktų apsaugą; mano, kad vartotojų judumo trūkumas Europos Sąjungoje dažnai atsiranda dėl ilgalaikių pasitikėjimo ryšių, kurie dažnai užsimezga tarp banko ir kliento; nerimauja, kad Komisijos atliekamas rinkos integracijos vertinimas grindžiamas nedaugeliu ekonominių rodiklių, todėl gali netinkamai atspindėti to mažmeninės bankininkystės sektoriaus savybes;

3.   primena, kad konkurencijos politika yra galingas įrankis baigiant kurti vidaus rinką, tačiau reikėtų užtikrinti, kad didinant konkurenciją nesusilpnėtų rizikos valdymas bankininkystės sektoriuje ir nesumažėtų šio ypač svarbaus ir strateginio pasaulio ekonomikos sektoriaus stabilumas; pabrėžia, kad tolesniam finansinių paslaugų plėtojimui labai svarbi rinka bei vartotojų pasitikėjimas ir kad būtina skatinti vartotojų informavimą apie finansines paslaugas, stiprinant vartotojų kaip rinkos dalyvių vaidmenį;

4.   pažymi, kad labai suskaidyta reguliavimo sistema trukdo plėtoti bankų tarpvalstybinių paslaugų teikimą; taigi pritaria Komisijos iniciatyvai atnaujinti svarstymą dėl 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis(7) ir kartu persvarstyti iš naujo direktyvas dėl elektroninės komercijos(8) ir elektroninių parašų(9), siekiant veiksmingai įgyvendinti jose skelbiamus tikslus;

5.   mano, kad netgi kovos su pinigų plovimu teisės aktų įgyvendinimas gali būti kliūtis vartotojų judumui, pvz., atidarant tarpvalstybines einamąsias sąskaitas, esant skirtingiems reikalavimams dėl identifikavimo ir tikrinimo, kuriuos bankai privalo taikyti; ragina Komisiją įvertinti kovos su pinigų plovimu teisės aktuose nustatytų taisyklių poveikį vartotojų judumui;

Vartotojų judumas

6.   prašo Komisijos sudaryti sąlygas vartotojų judumui ir stebėti valstybių narių pažangą, kad vartotojai galėtų lengviau keisti paslaugų teikėjus, nes tai sustiprintų sveiką konkurenciją tarp paslaugų teikėjų; nori, kad uždarant einamąją sąskaitą ar pakeitus paslaugų teikėją būtų kiek įmanoma labiau užtikrintas sklandus paslaugų teikimas ir kad būtų išvengta bet kokio brangaus paslaugų dubliavimosi;

7.   ragina, kad dėl finansinių paslaugų taisyklių supaprastinimo ir kliūčių vartotojų judumui panaikinimo nesumažėtų vartotojų apsaugos standartai valstybėse narėse;

8.   rekomenduoja, kad būtų leista nustatyti tik visiškai pateisinamus sąskaitos uždarymo mokesčius, taip siekiant paskatinti judumą ir konkurenciją; ragina bankininkystės sektoriaus atstovus sukurti geriausią praktiką operatyvių ir veiksmingų paslaugos teikėjo pakeitimo procedūrų srityje, atsižvelgiant ir į procedūros trukmę, ir į su tuo susijusias išlaidas; mano, kad dėl einamosios sąskaitos teikėjo pakeitimo vartotojai neturėtų nukentėti; nepritaria jokioms nebūtinoms sutartinėms sąsajoms, trukdančioms vartotojo judumui;

9.   pabrėžia, kad dėl produktų siejimo būtina aiškiai atskirti produktų derinį, tinkamą, viena vertus, vartotojui ir bankui ir bendrą visoms ekonomikos šakoms, ir, kita vertus, praktiką, nulemtą nesąžiningos konkurencijos;

10.   mano, kad galimybė naudotis pagrindinėmis finansinėmis paslaugomis, pvz., atsidaryti banko sąskaitą, yra teisė ir ragina Komisiją nustatyti, kokios kliūtys iškyla naudojantis šia teise, bei nustatyti geriausią operatorių praktiką šioje srityje mažmeninės bankininkystės sektoriuje;

Informavimas ir skaidrumas

11.   mano, kad vartotojų informavimas yra esminis bankų konkurencijai užtikrinti; prašo užtikrinti kokybiškesnės, suprantamesnės ir todėl tikrai prieinamos vartotojams informacijos teikimą; mano, kad kol kas vartotojams gauti tokią informaciją užtrunka pernelyg daug laiko ir yra pernelyg sudėtinga;

12.   pripažįsta, kad nėra pusiausvyros tarp pastangų sustabdyti informacijos perteklių ir pateikti pakankamą informacijos kiekį vartotojams; pritaria informacijos kokybei, o ne kiekybei; todėl ragina Komisiją kviesti vartotojų organizacijas pateikti informaciją, kuri, jų nuomone, yra esminė vartotojams, kad šie galėtų priimti teisingą sprendimą;

13.   prašo Komisijos užtikrinti, kad pramonės atstovai (kaip esamų nacionalinių nuostatų papildymą) sąskaitą atidarantiems vartotojams pateiktų dokumentą su visų sąnaudų, įskaitant sąskaitos uždarymo mokestį (jei jis yra), suvestine visoje Europos Sąjungoje palyginamu būdu; ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl tam tikrų teisės aktų dėl atvejų, kai pramonė nesilaiko šio įsipareigojimo;

14.   pritaria Komisijos tyrimui dėl mažmeninių investicinių produktų reguliavimo sistemos ir tiki, kad tai leis geriau atskleisti sąnaudas, riziką ir sąlygas, kad būtų galima naudingai palyginti skirtingų valstybių paslaugų teikėjus;

15.   rekomenduoja parengti bendrus ES standartus, kaip paslaugų teikėjai vartotojui turėtų teikti informaciją apie savo pagrindinius produktus, jų kainas ir sąlygas, kad būtų galima lengvai ir skaidriai juos palyginti, nes dabar, kai produktai susieti, to padaryti neįmanoma; ragina paprašius atskleisti mažmeninių finansinių produktų vertės grandinės sąnaudas, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas konkurencijai; siūlo pramonei stengtis sukurti visą ES apimančią internetinę paieškos sistemą, kad būtų galima lengvai ir laisvai palyginti skirtingų valstybių paslaugų teikėjus;

Su mažmenine bankininkyste susijęs vartotojų švietimas

16.   ragina vystyti finansų švietimo programas siekiant kelti vartotojų suvokimą apie pinigų valdymo būdus;

17.   remia Komisijos ir finansinių paslaugų sektoriaus pastangas kelti vartotojų suvokimo lygį apie finansinių paslaugų produktus ir vykdyti šviečiamąsias programas šioje srityje, kadangi vartotojai taip pat turi suprasti ir naudoti informaciją, teikiamą finansinių paslaugų produktų teikėjų;

18.   primena apie besivystančio finansinio švietimo, kaip tinkamos vartotojų apsaugos papildo, ypač mažmeninės bankininkystės srityje (pvz., paskolos, nekilnojamojo turto įkeitimas, įvairūs saugūs taupymo būdai, investicijos), svarbą; ragina valstybes nares ir bankininkystės sektorių imtis priemonių ir jas koordinuoti keliant finansinį piliečių (įskaitant vaikus, jaunimą, darbuotojus ir pensininkus) raštingumą, siekiant ugdyti vartotojus ir stiprinti jų teises, leidžiančias jiems siekti geresnių, pigesnių ir tinkamesnių produktų bei paslaugų ir skatinti konkurenciją, kokybę ir naujoves bankininkystės sektoriuje; primena, kad pasitikintys investuotojai gali suteikti papildomo likvidumo kapitalo rinkoms;

19.   prašo valstybių narių apsvarstyti galimybę įsteigti nepriklausomo nacionalinio ombudsmeno, atsakingo už finansines paslaugas, instituciją;

Kredito registrai ir tarpininkai

20.   pabrėžia patikimų duomenų apie kreditus ir sukčiavimą svarbą bankams ir kitiems kreditų teikėjams ir mano, kad šie duomenys turėtų būti gaunami sąžiningai ir skaidriai; nepaisant to, primygtinai reikalauja užtikrinti vartotojų asmens duomenų apsaugą; prašo Komisijos nustatyti kliūtis dalinantis duomenimis ir pateikti pasiūlymų dėl duomenų registrų tarpusavio suderinamumo, kartu užtikrinant pagarbą vartotojų privatumui ir jų prieigos teisei bei teisei į atitaisymą; mano, kad vartotojai turėtų būti informuoti apie tarptautinius, su jais susijusius kreditų duomenų tyrimus; pritaria Komisijos ketinimui įsteigti Informacijos apie kreditus ekspertų grupę, kuri padėtų Komisijai rengti priemones šiuo klausimu;

21.   ragina Komisiją intensyviau spręsti kredito tarpininkų (agentų ar brokerių) klausimą siekiant užtikrinti vartotojų apsaugą ir užkirsti kelią nesąžiningai pardavimo praktikai, dėl kurios daugiausia nukenčia labiausiai pažeidžiami vartotojai; pritaria Komisijos įsipareigojimui paskelbti tyrimą, siekiant išanalizuoti ES kredito tarpininkų rinką, persvarstyti jos teisinį pagrindą ir išanalizuoti, ar yra vartotojams nenaudingų nuostatų;

22.   prašo Komisijos išaiškinti ir suderinti kredito tarpininkų teises ir pareigas remiantis principu "tas pats verslas, ta pati rizika, tos pačios taisyklės", nes dažnai kyla problemų sudarant, tvarkant ir įgyvendinant susitarimus dėl finansinių paslaugų; nurodo, kad vieno sprendimo taikymas visiems turėtų neigiamos įtakos produktų įvairovei; atkreipia Komisijos dėmesį į skirtumą tarp informacijos, kuri turi būti, viena vertus, aiški, lakoniška, suprantama ir nemokama, ir, kita vertus, specialiai pritaikyta konsultacinių paslaugų gavėjams;

Bankų bendradarbiavimas

23.   pritaria Komisijos tolesniam bankų bendradarbiavimo tyrimui, siekiant įvertinti, kada šis bendradarbiavimas duotų ekonominės naudos ir naudos vartotojams, o kada dėl jo susidarytų sąlygos konkurencijos apribojimams; tačiau pažymi, kad bankų, pvz., decentralizuotuose tinkluose veikiančių kredito įstaigų, bendradarbiavimas gali būti naudingas ekonomikai ir vartotojams ir kad dėl to būtina atlikti nuodugnų tyrimą ir laikytis nešališko požiūrio;

24.   mano, kad taupomieji ir kooperatyviniai bankai, taip pat kitos kredito įstaigos labai prisideda prie vietos ekonomikos finansavimo ir regionų vidinio potencialo vystymo bei sudaro sąlygas visiems vartotojams naudotis finansinėmis paslaugomis; pabrėžia, kad pliuralistinės bankų rinkos ir paslaugų teikėjų įvairovė sudaro išankstines sąlygas konkurencijai visoje ES bankų rinkoje, jei nėra konkurencijos iškreipimo ir visiems rinkos dalyviams užtikrinamos vienodos sąlygos pagal principą "tas pats verslas, tos pačios taisyklės";

25.   teigia, kad nediskriminuojantis bendradarbiavimas tarp nepriklausomų kredito įstaigų, kurios nors ir konkuruoja tarpusavyje, yra veiksmingesnės ir užtikrina didesnį suderinamumą ir paslaugų įvairovę galutiniams vartotojams, gali padėti sektoriui funkcionuoti ir prisidėti įgyvendinant pirmiau minėtus tikslus;

Mokėjimo sistemos

26.   įsitikinęs, kad BMEE ir Mokėjimo paslaugų direktyva turėtų padėti išspręsti susiskaidymo ir nepakankamos konkurencijos problemą, kurią atskleidė mokėjimų infrastruktūros sektoriaus tyrimas; primena, kad 2008 m. sausio 28 d. prasidėjo pirmasis BMEE etapas, ir reikalauja integruotų kliringo ir atsiskaitymų sistemų, kurios veiktų pagal tokias pačias taisykles ir techninius standartus; pabrėžia, kad BMEE prieigos kriterijai turėtų būti sąžiningi ir atviri; taip pat primena, kad Mokėjimo paslaugų direktyvoje nustatyta, jog negali būti jokios prieigos prie mokėjimo sistemų diskriminacijos, išskyrus kai tai būtina norint apsisaugoti nuo rizikos ir išsaugoti finansinį ir veiklos stabilumą; pažymi, kad pagal Bendrijos politikos neutralumo principą nė vienas mokėjimo būdas neturėtų būti laikomas geresniu už kitus, o sąnaudos, naudojant įvairias mokėjimų sistemas, turėtų būti skaidrios, kad vartotojai galėtų pasirinkti mokėjimo būdą turėdami visą reikiamą informaciją apie faktus;

27.   ragina Komisiją ištirti, ar Mokėjimo paslaugų direktyvos perkėlimas mažina atsiskaitymų už apmokėjimą paslaugų teikėjų skaičių, ir nedelsiant imtis priemonių, jei didieji paslaugų teikėjai užima konkurenciją stabdančią monopolinę padėtį;

28.   pažymi, kad Komisija ir daugelis nacionalinių konkurencijos institucijų ne kartą pareiškė, jog daugiašaliai tarpbankiniai mokesčiai (DTM) savaime nedraudžiami pagal ES sutarties 81 straipsnį; tačiau pažymi, kad Komisija neseniai skyrė daugiau dėmesio DTM sistemos suderinimui su Bendrijos konkurencijos teise; rekomenduoja Komisijai siūlyti aiškias gaires ir nurodymus, pagal kuriuos turi būti pakoreguoti rinkos netobulumai; primena Komisijai, kad svarbu užtikrinti teisinį aiškumą rinkos dalyviams ir naujiems rinkos dalyviams, siekiantiems vystyti ir atnaujinti paslaugas;

29.   įsitikinęs, kad būtina geriau išaiškinti DTM valdymo, atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis, tarpbankinių mokesčių vykdant bankomatų operacijas apskaičiavimo sistemos ir atsiskaitymų ne mokėjimo kortelėmis metodologiją ir taisykles; primena, kad tiesioginio debeto ir kredito pervedimo sistemos, pvz., taikant BMEE, remia paslaugas, kurias bendrai siūlo du mokėjimo paslaugų teikėjai ir kurių kartu prašo du vartotojai, kurios dėl vadinamojo tinklo poveikio duoda ekonominės naudos; siūlo Komisijai apibrėžti ir visiems suinteresuotiems subjektams išplatinti rinkos paslaugų teikėjų apibrėžties kriterijus, taikomus visų DTM, kuriais Komisija turėtų susidomėti, apskaičiavimo metodikai, siekiant užtikrinti tikrai vienodas sąlygas ir visų konkurencijos taisyklių laikymąsi;

30.   primena Komisijai, kad svarbu sutelkti dėmesį į mokesčius ir kainas, bet taip pat svarbu tęsti darbą siekiant užtikrinti pramonės sektoriaus skaidrumą išplatinant informaciją vartotojams apie mokėjimo produktų ir paslaugų savybes ir jų pačių, kaip vartotojų, teises ir pareigas, taip skatinant konkurenciją rinkoje;

o
o   o

31.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos centriniam bankui ir Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetui.

(1) OL L 177, 2006 6 30, p. 1. (2) OL L 177, 2006 6 30, p. 201. (3) OL L 319, 2007 12 5, p. 1. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0011. (5) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0338. (6) OL C 303 E, 2006 12 13, p. 110. (7) OL L 271, 2002 10 9, p. 16. (8) 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1). (9) 1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/93/EB dėl Bendrijos elektroninių parašų reguliavimo sistemos (OL L 13, 2000 1 19, p. 12).