Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 61 straipsnį, kuriame nustatyta laipsniškai sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, įskaitant saugumo ir teisingumo priemones teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. lapkričio 5 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą Hagos programą, skirtą laisvei, saugumui ir teisingumui stiprinti Europos Sąjungoje(1), ir į 2005 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatą "Hagos programa: dešimt prioritetų ateinantiems penkeriems metams"(COM(2005)0184),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 14–15 d. Lakeno Europos Vadovų Tarybos raginimą sukurti Europos tinklą, kuris skatintų spartų teisėjų mokymą, siekiant padėti sukurti tarpusavio pasitikėjimą tarp dalyvaujančių teisminiame bendradarbiavime šalių,

–   atsižvelgdamas į savo 1991 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl Europos teisės akademijos Europos bendrijai įsteigimo(2) ir į 2002 m. rugsėjo 24 d. rezoliuciją dėl Europos teisminio mokymo tinklo(3),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 29 d. Komisijos komunikatą dėl teisininkų mokymo Europos Sąjungoje (COM(2006)0356), 2007 m. rugsėjo 5 d. Komisijos komunikatą "Rezultatų siekianti Europa – Bendrijos teisės taikymas" (COM(2007)0502) ir 2008 m. vasario 4 d. Komisijos komunikatą dėl Forumo sukūrimo ES teisingumo politikos kryptims ir praktikai aptarti (COM(2008)0038),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimą 2008/79/EB, Euratomas dėl Protokolo dėl Teisingumo Teismo statuto pakeitimo(4) ir į po to padarytus Teisingumo Teismo darbo tvarkos taisyklių pakeitimus, kuriuose buvo nustatyta prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra,

–   atsižvelgdamas į būsimos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 2 dalies h punktą ir 82 straipsnio 1 dalies c punktą, kurie įtraukti Lisabonos sutartimi ir kurie suteiktų teisinį pagrindą teisininkų ir teismų personalo mokymo paramos priemonėms,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0224/2008),

A.   kadangi pranešėjos antrojoje 2007 m. pusėje rengiant šią rezoliuciją atliktas tyrimas atskleidė:

B.   kadangi didžiausia atsakomybė už teisininkų mokymą, įskaitant Europos aspektą, tenka valstybėms narėms; kadangi minėtojoje Hagos programoje nurodytas Europos Vadovų Tarybos teiginys, kad "į teisminių institucijų mokymus turėtų būti sistemingai įtraukiamas ES komponentas"(6), ir kadangi teisininkų mokymas visose valstybėse narėse vis dėlto yra ES institucijų ir visų valstybių narių bendras rūpestis,

C.   kadangi Bendrijos teisė negali būti suvokiama kaip elitinei specialistų grupei skirta sritis ir kadangi mokymo galimybės šioje srityje turi būti sudaromos ne tik aukštesniųjų teismų teisėjams, bet tolygiai paskirstomos visų teismų sistemos lygmenų teisėjams,

D.   kadangi tam tikros Bendrijos finansiškai remiamos įstaigos veikia vis sėkmingiau ir jau rengia daug teisėjų ir prokurorų,

E.   kadangi užsienio kalbų mokėjimas yra labai svarbus užtikrinant tinkamą teisminį bendradarbiavimą, ypač civilinėse ir komercinėse bylose, kur numatyti tiesioginiai ryšiai tarp teisėjų, ir užtikrinant prieigą prie teisėjų mainų programų,

F.   kadangi, nepaisant nuolatinių Teisingumo Teismo pastangų, dabartinė vidutinė prejudicinio sprendimo procedūros trukmė tebėra per ilga ir tai labai sumenkina šios procedūros patrauklumą nacionaliniams teisėjams,

G.   kadangi Teisingumo Teismas nusprendė, kad teisinių gynimo priemonių ir procedūrų, užtikrinančių veiksmingą teisminę iš Bendrijos teisės kylančių teisių apsaugą, sistemą turi sukurti valstybės narės(7),

H.   kadangi jokių šios rezoliucijos nuostatų nereikėtų laikyti darančiomis poveikį teisėjų nepriklausomumui ir nacionalinėms teisės sistemoms pagal Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendaciją Nr. R(94)12 ir 1998 m. Europos chartiją dėl teisėjų statuso,

Nacionalinis teisėjas kaip pirmasis Bendrijos teisės teisėjas

1.   pabrėžia, kad Europos bendrija − tai teisinės valstybės principais grindžiama bendrija(8); pabrėžia, kad Bendrijos teisė liks neįgyvendintų taisyklių rinkiniu, jei jos tinkamai netaikys valstybės narės, įskaitant nacionalinius teisėjus, kurie yra Europos Sąjungos teisinės sistemos kertiniai akmenys, kurie atlieka itin svarbų vaidmenį ir be kurių neįmanoma sukurti bendros Europos teisės sistemos, ypač atsižvelgiant į neseniai Bendrijos teisėkūros institucijų priimtus dokumentus(9), pagal kuriuos numatytas aktyvesnis nacionalinių teisėjų vaidmuo ir jiems suteikiama daugiau atsakomybės taikant Bendrijos teisę;

2.   džiaugiasi dėl to, kad Komisija pripažino, jog nacionaliniai teisėjai atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant Bendrijos teisės laikymąsi, pvz., laikantis Bendrijos teisės viršenybės, tiesioginio poveikio, vienodo aiškinimo ir valstybės atsakomybės už Bendrijos teisės nesilaikymą principų; ragina Komisiją ir toliau dėti pastangas dirbant šia kryptimi kartu su jau veikiančiomis sektorinėmis iniciatyvomis; be to, ragina Komisiją nedelsiant paskelbti informacinį pranešimą dėl ieškinių dėl žalos, patirtos nacionalinėms valdžios institucijoms pažeidus Bendrijos teisę;

Su kalba susijusios problemos

3.   mano, kad kalba yra pagrindinis praktikuojančių teisininkų įrankis; mano, kad dabartinė nacionalinių teisėjų užsienio kalbos mokymo kokybė ir dabartinis Bendrijos teisės žinių lygis riboja ne tik teisminio bendradarbiavimo dėl specialių priemonių galimybes, bet ir abipusio pasitikėjimo vystymąsi, tinkamą acte clair doktrinos naudojimą bei dalyvavimą mainų programose; ragina visus dalyvaujančius teisininkų mokyme veikėjus skirti pakankamą dėmesį teisėjų užsienio kalbų mokymui;

4.   konstatuoja, jog nacionaliniai teisėjai, taikydami Bendrijos teisę, susiduria su sunkumais, ypač kalbant apie 2004 m. ir vėliau į Europos Sąjungą įstojusias valstybes, taigi minėtosiose valstybėse narėse turi būti sustiprintos priemonės teisėjų mokymui skatinti;

5.   be to, mano, kad patvirtinę nemažą kiekį reglamentų, kuriuose numatomos teisinės kolizijos sprendimo taisyklės, Bendrijos įstatymų leidėjai pasirinko politiką, kuri veikiausiai apima būtinybę nacionaliniams teisėjams taikyti užsienio teisę ir galbūt naudoti lyginamąjį metodą; mano, kad dėl visų šių elementų reikia stiprinti užsienio kalbų mokymą;

6.   mano, kad valstybių narių teisininkų užsienio kalbos įgūdžių stiprinimas yra visuomeninės svarbos klausimas; todėl ragina valstybes nares užtikrinti nemokamą ir lengvai prieinamą kalbų mokymą; taip pat ragina ištirti, ar būtų įmanoma sudaryti teisėjams galimybę kalbų mokytis užsienio valstybėse, kur kalbama atitinkama kalba, šiuos mokymus suderinant su, pvz., dalyvavimu teisėjų mainų programose;

7.   mano, kad norint geriau suprasti Bendrijos teisę, yra labai svarbu, jog akademinė literatūra teisėjui būtų prieinama jo gimtąja kalba, ir pažymi, kad tam tikromis oficialiosiomis ES kalbomis aiškiai trūksta specialiosios literatūros apie Bendrijos teisę, pvz., privačios tarptautinės teisės klausimais, ir dėl to gali kilti didelių sunkumų kuriant bendrą teisinę tvarką, atspindinčią teisinių tradicijų skirtumus; todėl ragina Komisiją remti tokios literatūros rengimą, ypač tomis oficialiosiomis kalbomis, kuriomis kalbama mažiau;

Prieiga prie tinkamų teisės šaltinių

8.   pažymi, kad daugelis nacionalinių teisėjų neturi sistemingos ir tinkamos prieigos prie išsamios ir naujausios informacijos apie Bendrijos teisę ir ji kartais yra prastai pateikiama vietiniuose oficialiuosiuose leidiniuose, kodeksuose, komentaruose, periodiniuose leidiniuose ir vadovėliuose, taip pat atsižvelgiant ir į nevienodą vertimo kokybę; ragina valstybes nares sustiprinti pastangas šioje srityje;

9.   mano, kad siekiant sukurti tikrąją Europos teisinę erdvę, kurioje galėtų būti vykdomas veiksmingas teisminis bendradarbiavimas, būtinos ne tik Europos teisės žinios, bet ir abipusės bendros žinios apie kitų valstybių narių teisines sistemas; pabrėžia, kad Europos Sąjungoje nevienodai traktuojama užsienio teisė, ir mano, kad ateityje reikėtų išspręsti šią svarbią problemą; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Komisijos planuojamą horizontalųjį tyrimą dėl užsienio teisės traktavimo civilinėse ir komercinėse bylose ir tyrimus, kurie Hagos konferencijos pagrindu atliekami tarptautinės privatinės teisės srityje;

10.   pritaria Komisijos ketinimui remti geresnę prieigą prie nacionalinių duomenų bazių, kuriose skelbiami nacionalinių teismų sprendimai, susiję su Bendrijos teise; mano, kad tokios duomenų bazės turi būti išsamios ir kiek įmanoma patogesnės vartotojui; be to, mano, kad konvencijos ir reglamentas dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo turėtų būti prieinami Europos duomenų bazėje, nes jais dažnai naudojasi nacionaliniai teisėjai;

11. mano, kad visi nacionaliniai teisėjai turėtų turėti prieigą prie duomenų bazių, kuriose skelbiami nagrinėjami prašymai dėl prejudicinių sprendimų iš visų valstybių narių; mano, kad būtų tiek pat naudinga skelbti ir nacionalinių teismų, prašančių priimti prejudicinį sprendimą, sprendimus, kaip tai pažymėjo Teisingumo Teismas informaciniame pranešime dėl nacionalinių teismų prašymų priimti prejudicinį sprendimą pateikimo(10);
12. atsižvelgdamas į internete esančios informacijos apie Bendrijos teisę gausą, mano, kad teisėjus reikia mokyti ne tik teisės pagrindų, bet ir to, kaip veiksmingai surasti naujausius teisės šaltinius;
13. pritaria Komisijos įsipareigojimui skelbti piliečiams Bendrijos teisės aktų santraukas ir mano, kad tokios neteisinės apžvalgos taip pat gali padėti praktikuojantiesiems teisę specialistams greičiau gauti reikalingą informaciją;
14. skatina plėtoti internetinius įrankius ir su e. mokymusi susijusias iniciatyvas, kurios nors ir nėra pakankamas sprendimas mokymo požiūriu, tačiau teikia papildomų tiesioginio teisėjų ir mokytojų ryšio galimybių;
Siekiant labiau struktūrizuoto Europos Sąjungos teisininkų mokymo

15.   ragina, kad visų teisininkų mokymuose nacionaliniu lygmeniu ES aspektas būtų:

16.   pažymi, kad teisininkų mainų programos veikia vis sėkmingiau; ragina Europos teisminio mokymo tinklą suteikti galimybių dalyvauti šiose programose didesniam teisėjų skaičiui ir užtikrinti pakankamą teisėjų, dirbančių su civilinėmis, komercinėmis ir administracinėmis bylomis, dalyvavimą; džiaugiasi dėl tinklo veiklos kalbų mokymo srityje ir dėl mainų programos išplėtimo ir veikimo Teisingumo Teisme, Eurojuste ir Europos Žmogaus Teisių Teisme;

17.   mano, kad svarbiausias klausimas techninio ir finansinio aprūpinimo aspektais valstybėms narėms yra galimybė nacionaliniams teisėjams dalyvauti pagrindiniuose ir pažengusiųjų mokymuose; mano, kad iš esmės teisėjai neturėtų patirti jokių su Bendrijos teisės mokymu susijusių išlaidų; reikalauja, kad Komisija pateiktų Parlamentui paskaičiuotas orientacines kiekvienos valstybės narės išlaidas, patirtas dėl laikino tos valstybės narės teisėjų, dalyvaujančių mainų programose, pavadavimo;

18.   atsižvelgdamas į tai, kad Komisija pripažįsta, jog Europos teisminio mokymo tinklas turi de facto monopolį valdydamas teisminių institucijų mainų programą, ragina Komisiją užtikrinti, kad taikant procedūras, pagal kurias Europos teisminio mokymo tinklas prašo lėšų savo mainų programai, būtų atspindima ši išimtinė padėtis; ragina supaprastinti būtent šias procedūras siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų skiriamos laiku ir Europos teisminio mokymo tinklui būtų sudarytos sąlygos organizuoti ir valdyti veiksmingą programą, kuri pateisintų dalyvaujančių nacionalinių mokyklų, tarptautinių įstaigų, teisėjų ir prokurorų lūkesčius bei vykdytų jiems duotus įsipareigojimus; mano, kad neįvykdžius šių sąlygų, būtų suabejota mainų programos patikimumu ir padaryta žala norintiems dalyvauti programoje nacionaliniams teisėjams ir prokurorams bei stabdoma pažanga siekiant didesnio Europos teismų tarpusavio pasitikėjimo;

19.   pažymi, kad Komisija nustatė, jog tinkamiausias būdas skatinti mokymą Europos teisinėje srityje yra naudoti finansinę paramą įvairioms įstaigoms remiantis 2007–2013 m. pagrindinių teisių ir teisingumo bendrąja programa, o klausimą dėl Europos teisinio mokymo struktūrų kitokių formų vystymo galima vėl iškelti, kai baigsis minėtosios programos įgyvendinimo laikotarpis;

20.   ragina Komisiją atlikti išsamų šios bendrosios programos rezultatų vertinimą atsižvelgiant į šią rezoliuciją ir parengti naujų pasiūlymų dėl priemonių, kuriomis būtų siekiama skatinti teisėjų mokymą, kūrimo ir jų įvairovės didinimo;

21.   tačiau mano, kad pribrendo laikas surasti praktišką institucinį sprendimą dėl teisininkų mokymo ES lygmeniu, visapusiškai išnaudojant jau veikiančias struktūras ir vengiant nereikalingo programų ir struktūrų kartojimosi; todėl ragina sukurti Europos teisininkų akademiją, kuri apimtų Europos teisminio mokymo tinklą ir Europos teisės akademiją; ragina priimant šį institucinį sprendimą atsižvelgti į atitinkamą Europos policijos koledžo patirtį;

22.   mano, kad nacionaliniai teisėjai negali pasyviai žiūrėti į Bendrijos teisę, kaip nurodoma Teisingumo Teismo praktikoje dėl nacionalinių teismų įgaliojimų savo iniciatyva iškelti atitinkamus klausimus(11);

23.   ragina sustiprinti kandidatų į teisėjus mokymus, pradedant nuo kaip įmanoma ankstesnio etapo ir atsižvelgiant į tokius pat aspektus kaip ir anksčiau pateiktieji dėl nacionalinių teisėjų;

Glaudesnis nacionalinių teisėjų ir Teisingumo Teismo dialogas

24.   mano, kad prejudicinio sprendimo procedūra yra vienas svarbiausių garantų, užtikrinančių nuoseklią Bendrijos teisinę tvarką ir vienodą Bendrijos teisės taikymą;

25.   ragina Teisingumo Teismą ir visas susijusias šalis ir toliau trumpinti vidutinę prejudicinio sprendimo procedūros trukmę ir taip šią svarbią dialogo vystymo galimybę padaryti patrauklesne nacionaliniams teisėjams;

26.   ragina Komisiją ištirti, ar kokios nors nacionalinės procedūrinės taisyklės sudaro ar gali sudaryti kliūtis bet kuriam valstybės narės teismui ar tribunolui pateikti prašymą dėl prejudicinio sprendimo, kaip tai nustatyta EB sutarties 234 straipsnio antroje pastraipoje, ir visapusiškai ištirti visus pažeidimus, kylančius dėl tokių kliūčių;

27.   mano, kad Teisingumo Teismo jurisdikcijos apribojimai, ypač dėl EB sutarties IV antraštinės dalies, nereikalingai trukdo vienodam Bendrijos teisės taikymui tose srityse ir daro neigiamą poveikį daugumai su tokiomis bylomis susijusių teisėjų, nes teisėjai negali užmegzti tiesioginio ryšio su Teisingumo Teismu ir taip atsiranda nereikalingas vėlavimas;

28.   apgailestauja, kad prie Lisabonos sutarties pridėto protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 10 straipsnyje numatyta, kad kalbant apie teisės aktus policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, priimtus iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo, Teisingumo Teismo įgaliojimai penkerių metų pereinamuoju laikotarpiu išliks tokie patys, kokie numatyti pagal galiojančią ES sutartį; tačiau pritaria tarpvyriausybinės konferencijos deklaracijai, susijusiai su minėtojo protokolo straipsnio nuostatomis, ir primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją palaikyti Parlamento poziciją ir iš naujo patvirtinti teisės aktus policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, priimtus iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo;

29.   atsižvelgdamas į prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūros įvedimą, pritaria Tarybai, jog labai svarbu, kad Teisingumo Teismas teiktų gaires, kuriomis nacionaliniai teisėjai vadovautųsi spręsdami, ar kreiptis dėl skubios procedūros;

30.   ragina Teisingumo Teismą apsvarstyti visus galimus prejudicinio sprendimo procedūros patobulinimus, kurie sudarytų sąlygas besikreipiančiam teisėjui aktyviau dalyvauti Teisingumo Teismo procedūrose, įskaitant didesnes galimybes paaiškinti prašymą ir dalyvauti žodinėje procedūroje;

31.   mano, kad taikant decentralizuotą ir brandžią Bendrijos teisinę tvarką nacionaliniai teisėjai neturtėtų būti atskiriami, o veikiau jiems turėtų būti suteikta didesnė atsakomybė ir jie turėtų būti remiami kaip Bendrijos teisės pirmieji teisėjai; todėl ragina apsvarstyti "žalios šviesos" sistemą, pagal kurią nacionaliniai teisėjai prie savo Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų galėtų pridėti ir savo siūlomus atsakymus, o Teisingumo Teismas tuomet per nustatytą laiką galėtų nuspręsti, ar priimti siūlomą sprendimą, ar priimti savo sprendimą apeliacinio teismo tvarka;

Geriau nacionaliniams teisėjams taikyti parengti įstatymai

32.   atkreipia dėmesį į tai, kad buvo sukurtas forumas, skirtas ES teisingumo politikai ir praktikai aptarti, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad forume svarstymai vyktų kiek galima skaidriau; pažymi, kad Komisija įsipareigojo šiuo klausimu reguliariai informuoti Parlamentą ir Tarybą;

33.   reikalauja, kad Bendrijos teisės aktų kalba būtų aiškesnė, o teisinės priemonės būtų labiau terminologiškai suderintos; ypač pritaria tam, kad bendros pagrindų sistemos projektas Europos sutarčių teisės srityje būtų naudojamas siekiant tobulinti teisėkūrą;

34.   visapusiškai remia Komisijos reikalavimą, kad valstybės narės sistemingai teiktų koreliacijos lenteles, kuriose būtų nurodyta, kaip nacionalinės teisės aktuose taikomos Bendrijos direktyvos; pritaria, kad tokios lentelės teikia vertingą informaciją mažiausiomis sąnaudomis ir mažiausia našta; be to, mano, kad koreliacijos lentelės didina skaidrumą įgyvendinant Bendrijos teisę ir sudaro galimybę nacionaliniams teisėjams ir besibylinėjančioms šalims akivaizdžiai pamatyti, ar tam tikras nacionalinės teisės aktas pagrįstas Bendrijos teise, ir patiems patikrinti, ar teisingai buvo atliktas perkėlimas;

o
o   o

35.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamus dokumentus Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui ir Europos ombudsmenui.

(1) OL C 53, 2005 3 3, p. 1. (2) OL C 267, 1991 10 14, p. 33. (3) OL C 273 E, 2003 11 14, p. 99. (4) OL L 24, 2008 1 29, p. 42. (5) Šioje rezoliucijoje nuorodas į Bendrijos teisę reikia suprasti kaip nuorodas į teisę, apimančią ir Europos Sąjungos teisę. (6) OL C 53, 2005 3 3, p. 1 (p. 12). (7) Byla C-50/00 P UPA, 2002 m., Rink. I-6677, 41 dalis. (8) Byla 294/83, Žaliųjų partija prieš Europos Parlamentą, 1986 m., rink. 1339, 23 dalis. (9) Žr., pvz., 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1). (10) OL C 143, 2005 6 11, p. 1, 31 dalis. (11) Bylos C-312/93 Peterbroeck, 1995 m., Rink. I-4599, C-473/00, Codifis, 2002 m., Rink. I-10875 ir C-168/05 Mostaza Claro, 2006 m., Rink. I-10421.