Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos saugumo strategiją "Saugi Europa geresniame pasaulyje",

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 21 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos kosminės erdvės politikos(1),

–   atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir į Europos Sąjungos sutartį, iš dalies pakeistą pagal Lisabonos sutartį, ir į atitinkamas jų nuostatas dėl Europos kosmoso politikos (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 189 straipsnis), dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo saugumo ir gynybos klausimais (Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 6 dalis, 46 straipsnis ir 10 protokolas dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo), dėl sustiprinto bendradarbiavimo civiliniame sektoriuje (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6 dalis, III antraštinė dalis), taip pat dėl solidarumo sąlygos (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 222 straipsnis) ir į nuostatas dėl tarpusavio pagalbos, jei valstybė narė ar valstybės narės patiria karinę agresiją (Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 7 dalis),

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. sausio 29 d. rezoliuciją dėl Europos kosminės erdvės politikos įgyvendinimo veiksmų plano(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl Europos saugumo strategijos(3),

–   atsižvelgdamas į 1967 m. sutartį dėl valstybių veiklos principų tyrinėjant ir naudojant kosminę erdvę, įskaitant Mėnulį ir kitus dangaus kūnus (toliau – Kosminės erdvės sutartis),

–   atsižvelgdamas į ES ir Rusijos bendradarbiavimą kosmoso politikos srityje ir į 2006 m. pradėtą vykdyti trišalį Europos Komisijos, Europos kosmoso agentūros (EKA) ir Rusijos federalinės kosmoso agentūros "Roscosmos" dialogą kosmoso klausimais,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6–0250/2008),

A.   kadangi pagrindiniai Europos kosmoso politikos principai turi būti pasaulis be grėsmės, susijusios su kosmine erdve, saugi ir tvari prieiga prie kosmoso bei saugus ir tvarus kosmoso naudojimas,

B.   kadangi dėl vis didesnių politinių ir saugumo iššūkių, su kuriais vis dažniau susiduria Europos Sąjunga, Europos kosmoso politika tapo strategine būtinybe,

C.   kadangi ES valstybės narės neturi bendros kosmoso politikos koncepcijos, ir todėl vykdomos ypač brangios programos,

D.   kadangi pagal Europos saugumo ir gynybos politiką (ESGP) vykdant krizių valdymo operacijas neužtikrinama pakankama ES valstybių narių valdomų kosminės erdvės priemonių sąveika,

E.   kadangi Europos Sąjungai trūksta plačios saugumo ir gynybos reikmėms skirtos kosminės erdvės priemonių sistemos,

F.   kadangi naujos kartos erdvėlaivių leidimo įrenginių kūrimas trunka maždaug 15 metų, o šiuo metu naudojamus erdvėlaivių leidimo įrenginius reikės pakeisti per ateinančius 20 metų,

G.   kadangi JAV, Rusija, Japonija ir neseniai kosmoso veiklą pradėjusios vykdyti šalys (ypač Kinija, Indija, Pietų Korėja, Taivanas, Brazilija, Izraelis, Iranas, Malaizija, Pakistanas, Pietų Afrika ir Turkija) sparčiai plėtoja kosminės erdvės priemones,

H.   kadangi vienas iš antrąjį 2008 m. pusmetį Europos Sąjungos Tarybai pirmininkausiančios Prancūzijos prioritetų bus pažanga Europos kosmoso politikos srityje,

I.   kadangi priežiūros paslaugos kosmose (angl. "on-orbit servicing") naudojant vietoje esančias priemones – tai ekonomiškai efektyviausia kosminės erdvės priemonių sistemos dalis, įskaitant siekį užtikrinti tvarias kosminės erdvės priemones,

Bendrosios pastabos

1.   pažymi kosmoso aspekto svarbą ES saugumui ir tai, kad siekiant apginti Europos Sąjungos interesus kosmose bendra koncepcija yra būtina;

2.   pabrėžia kosminės erdvės priemonių būtinumą siekiant, kad Europos Sąjungos politiniai ir diplomatiniai veiksmai būtų pagrįsti nepriklausoma, patikima ir išsamia informacija, kuri padėtų vykdyti konfliktų prevencijos politiką, krizių valdymo operacijas ir užtikrinti pasaulio saugumą, ypač kontroliuoti masinio naikinimo ginklų platinimą, jų transportavimo priemones, ir tikrinti, kaip laikomasi tarptautinių sutarčių, vykdyti su tarptautine šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės kontrabanda susijusias patikras, saugoti svarbią infrastruktūrą ir Europos Sąjungos sienas, taip pat užtikrinti civilinę saugą stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių atvejais;

3.   pritaria tam, kad Kosmoso taryba patvirtino Europos kosmoso politiką, kaip siūlė Europos Komisija ir EKA bendrame komunikate (COM(2007)0212), ypač skyriui apie saugumą ir gynybą, tačiau kartu apgailestauja, kad ginklavimosi kosmose pavojus nepaminėtas nurodant pagrindinius klausimus, "kuriuos reikia apsvarstyti, rengiant tarptautinių santykių strategiją" (jie pateikti aukščiau paminėtos 2007 m. gegužės 21 d. Tarybos rezoliucijos 3 priede); atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja persvarstytoje Europos saugumo strategijoje tinkamai atsižvelgti į šią politiką, ir mano, kad su kosmosu susiję klausimai turėtų būti aptarti galimoje Baltojoje knygoje apie saugumo ir gynybos politiką;

4.   pažymi, kad į Lisabonos sutartį įrašytas Europos kosmoso politikos teisinis pagrindas; džiaugiasi dėl jam ir Tarybai suteiktos galimybės, taikant įprastą teisės aktų leidybos procedūrą, nustatyti priemones skirtas Europos kosmoso programai sukurti; ragina Komisiją pateikti Parlamentui ir Tarybai atitinkamą pasiūlymą dėl tokių priemonių, kartu su komunikatu dėl atitinkamų santykių su Europos kosmoso agentūra užmezgimo; taip pat džiaugiasi galimybėmis vykdyti nuolatinį struktūrinį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos klausimais ir sustiprintą bendradarbiavimą civiliniame sektoriuje;

5.   ragina Europos Sąjungos valstybes nares, Europos kosmoso agentūrą ir įvairius suinteresuotuosius subjektus plačiau ir geriau išnaudoti esamas nacionalines ir tarptautines kosminės erdvės sistemas ir stengtis, kad jos viena kitą papildytų; pažymi, kad šiuo požiūriu ESGP reikalingi bendri pajėgumai bent jau šiose srityse: telekomunikacijų, informacijos valdymo, stebėjimo ir navigacijos; pataria šių sričių duomenimis bendrai naudotis ir keistis pagal ES koncepciją dėl tinklinės operacinės sistemos (angl. "Network Centric Operations Architecture");

6.   džiaugiasi Tarptautinės astronautikos akademijos ir Tarptautinės saugesnio kosmoso asociacijos pastangomis, kuriomis skatinama šalinti kosmoso šiukšles, didinti supratimą ir raginti imtis priemonių šioje srityje;

Savarankiškas grėsmės vertinimas

7.   ragina ES valstybes nares sujungti savarankiškam grėsmės ES vertinimui reikalingus geoerdvinius žvalgymo duomenis ir jais keistis;

Žemės stebėjimas ir žvalgymas

8.   ragina visapusiškai plėtoti Europos Sąjungos palydovų centrą (ESPC), kad būtų galima visapusiškai pasinaudoti jo teikiamomis galimybėmis; be to, pataria Europos Sąjungos palydovų centrui ir ES valstybėms narėms nedelsiant sudaryti susitarimus, pagal kuriuos ESGP operacijų ir pajėgų vadams būtų teikiami turimi vaizdai užtikrinant jų papildymą atsižvelgus į Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemos (angl. GMES) stebėjimo galimybes ir gauta su saugumu susijusia informacija; todėl džiaugiasi Taktinio vaizdų panaudojimo stoties projektu (angl. TIES), kurį vykdo Europos gynybos agentūra (EGA) ir Europos Sąjungos palydovų centras;

9.   rekomenduoja, kad ES kurtų bendrą geoerdvinių žvalgybos duomenų koncepciją ir sudarytų sąlygas Europos Sąjungos palydovų centrui (ESPC) dalyvauti planuojant kiekvieną ESGP operaciją, kurios metu reikalingi stebėjimo ir žvalgybos iš kosmoso duomenys; rekomenduoja, kad siekiant remti ESGP operacijas ESPC įdiegtų saugų ryšio kanalą, kuris jungtų ne tik su ES įsikūrusia operacijų vadaviete (ang. OHQ), bet ir su karinių pajėgų vadaviete (ang. FHQ) teritorijoje, kurioje dislokuotos pajėgos; be to, siūlo, jog ES ištirtų galimybę finansiškai paremti ESPC ES biudžeto lėšomis, siekdama užtikrinti pakankamai lėšų ESGP didėjantiems poreikiams;

10.   ragina ES valstybes nares, kurios turi galimybę naudotis įvairių tipų radariniais, optiniais ir oro stebėjimo palydovais ir žvalgymo sistemomis ("Helios", "SAR-Lupe", "TerraSAR-X", "Rapid Eye", "Cosmo-Skymed", "Pleiades"), suderinti šias priemones; džiaugiasi pagrindinių ES valstybių dvišaliais ir daugiašaliais susitarimais (pvz., dėl sistemos SPOT, ORFEO, "Helios" bendradarbiavimo programos, Šverino susitarimo ir būsimos MUSIS sistemos); pataria sistemą MUSIS įtraukti į Europos programą ir finansuoti ES biudžeto lėšomis;

11.   pabrėžia GMES svarbą Europos Sąjungos užsienio, saugumo ir gynybos politikai; ragina sukurti veiklai skirtą biudžeto eilutę siekiat užtikrinti GMES paslaugų tvarumą ir patenkinti naudotojų poreikius;

Navigacija, vietos ir laiko nustatymas

12.   pabrėžia, kad sistema GALILEO reikalinga savarankiškoms Europos saugumo ir gynybos operacijoms vykdyti, bendrosios užsienio ir saugumo politikos ir pačios Europos saugumo bei ES strateginio savarankiškumo tikslais; pažymi, kad pagal šią sistemą teikiama viešoji reguliuojamoji paslauga ypač svarbi navigacijos, vietos ir laiko nustatymo srityse, ir ne tik tuomet, kai siekiama išvengti nereikalingų pavojų;

13.   atkreipia dėmesį į pirmojo svarstymo metu pasiektą susitarimą tarp Parlamento ir Tarybos dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl tolesnio Europos palydovinės radijo navigacijos programų (EGNOS ir GALILEO) įgyvendinimo, pagal kurį numatoma, kad sistema priklausys Bendrijai, o parengiamasis etapas bus visiškai finansuojamas iš Bendrijos biudžeto;

14.   atkreipia dėmesį į savo 2008 m. balandžio 23 d. patvirtintą poziciją dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programos (EGNOS ir GALILEO)(4), o ypač į faktą, kad EGNOS ir GALILEO programos turėtų būti laikomos vienu pagrindinių būsimos Europos kosmoso programos ramsčių; taip pat atkreipia dėmesį į programų valdymą bei GALILEO tarpinstitucinę grupę, kuri gali būti pavyzdžiu kuriant Europos kosmoso politiką;

Telekomunikacijos

15.   pabrėžia, kad vykdant ESGP operacijas (ES kariniam štabui, ES vadavietėms, mobiliosioms vadavietėms) ir ES valstybėms narėms dalyvaujant JT, NATO ir panašių organizacijų operacijose būtinas saugus ryšys, pagrįstas palydovinės telekomunikacijos sistemomis;

16.   reikalauja, kad, siekiant sumažinti išlaidas, esamos ir būsimos ES valstybių narių palydovinės telekomunikacinės sistemos (pvz., "Skynet", "Syracuse", "Sicral", "SATCOM Bw", "Spainsat") būtų tarpusavyje suderinamos;

17.   pritaria Komisijos ir Europos gynybos agentūros kartu vykdomam programine įranga generuojamo radijo ryšio kūrimui; pažymi, kad toks ryšys pagerins telekomunikacinių sistemų antžeminės dalies sąveiką;

18.   rekomenduoja bendrai naudoti įvairių nacionalinių telekomunikacijų sistemų antžeminę infrastruktūrą ir taip taupyti lėšas;

19.   pritaria galimybei finansuoti ES biudžeto lėšomis būsimas Europos palydovines telekomunikacijos sistemas, kurių reikia ESGP operacijoms vykdyti;

Kosminės erdvės stebėjimas

20.   pritaria Europos kosminės erdvės stebėjimo sistemos, kuria remiantis būtų galima turėti informacijos apie padėtį kosminėje erdvėje ir stebėti kosminės erdvės infrastruktūrą, kosmines šiukšles ir galbūt kitas grėsmes, sukūrimui (įtraukiant, pvz., radarus GRAVES, TIRA);

21.   pritaria galimybei finansuoti ES biudžeto lėšomis būsimą Europos informacijos apie padėtį kosminėje erdvėje sistemą;

Palydovinės išankstinio įspėjimo dėl balistinių raketų sistemos

22.   apgailestauja, kad ES valstybės narės neturi prieigos prie nuolat pateikiamų duomenų apie balistinių raketų paleidimą visame pasaulyje; todėl remia palydovinių išankstinio įspėjimo dėl balistinių raketų paleidimo sistemų (pvz., Prancūzijos sistema "Spirale") kūrimo projektus; be to, ragina, kad naudojantis šiomis būsimomis sistemomis gauta informacija būtų dalijamasi su visomis ES valstybėmis narėmis, kad būtų galima apginti jų gyventojus ir paremti galimas atsakomąsias priemones, taip pat prižiūrėti, kaip laikomasi Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, palengvinti ESGP operacijų vykdymą ir užtikrinti Europos saugumo interesus;

Signalų žvalgyba

23.   remia keitimąsi signalų žvalgybos (elektroninės žvalgybos, pvz., prancūziškąjį "Essaim", ir komunikacijų žvalgybos) duomenimis Europos lygmeniu;

Nepriklausoma prieiga prie kosminės erdvės ir tarptautinė aplinka

24.   remia saugią, nepriklausomą ir ilgalaikę Europos Sąjungos prieigą prie kosmoso, kadangi tai viena išankstinių sąlygų tam, kad ES galėtų savarankiškai veikti;

25.   rekomenduoja, kad Europos erdvėlaivių leidimo įrenginiai nekomercinius palydovus į kosmosą iškeltų daugiausia iš Europos Sąjungos teritorijos, atsižvelgiant į tiekimo saugumo ir Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės apsaugos aspektus;

26.   atkreipia dėmesį į tai, kad būtina imtis aktyvesnių pastangų siekiant iki 2015 m. sukurti patobulintą nešančiąją raketą "Ariane 5";

27.   pataria, kaip galima greičiau, imtis ilgalaikio strateginio investavimo, skirto naujiems Europos erdvėlaivių leidimo įrenginiams, iniciatyvų siekiant neatsilikti didėjančios pasaulinės konkurencijos sąlygomis; ragina vykdant šį projektą laikytis griežtesnės disciplinos biudžeto ir laiko atžvilgiais;

28.   pataria kaip pagalbos priemonę numatyti priežiūros paslaugas kosmose (angl. "on-orbit servicing"), siekiant padidinti naudojamų kosminės erdvės priemonių patvarumą, atsparumą ir funkcinį veiksmingumą ir kartu sumažinti išteklių naudojimą ir priežiūros išlaidas;

Valdymas

29.   ragina vykdyti glaudų skirtingų ramsčių institucijų bendradarbiavimą kosminės erdvės ir saugumo klausimais dalyvaujant visiems svarbiems veikėjams (t. y. Komisijai, Tarybai, Europos gynybos agentūrai ir Europos Sąjungos palydovų centrui), siekiant užtikrinti saugumo politikos vykdymą ir su ESGP susijusią duomenų apsaugą;

30.   labai rekomenduoja skatinti vienodas visų valstybių narių prieigos prie veiklos duomenų, surinktų naudojantis kosminės erdvės priemonėmis, galimybes sustiprintoje ESGP sistemoje;

31.   rekomenduoja plėtoti Europos gynybos agentūros administracinius ir finansinius kosminės veiklos valdymo pajėgumus;

Finansavimas

32.   atkreipia dėmesį į tai, kad bendrai Europos veiklai kosminės erdvės srityje 2007−2013 m. numatyta skirti apie 5 250 000 000 eurų iš ES biudžeto, t. y. minėtajai veiklai šiuo laikotarpiu kasmet vidutiniškai bus skiriama apie 750 000 000 eurų;

33.   ragina Europos Sąjungą sukurti biudžetą, skirtą kosminės erdvės priemonėms, kurios padėtų vykdyti ESGP ir realizuoti Europos saugumo interesus;

34.   yra labai susirūpinęs dėl to, kad valstybės narės nepakankamai derina savo veiksmus, todėl dėl nereikalingo veiksmų dubliavimosi trūksta lėšų; taigi pritaria sumanymui, kad valstybės narės vykdytų bendras programas, kurios laikui bėgant leistų sutaupyti lėšų;

35.   be to, pažymi, jog dėl to, kad nėra bendros Europos lygmens koncepcijos, išlaidos su kosminės erdvės priemonėmis susijusių viešųjų pirkimų, šių priemonių priežiūros ir veiklos srityje vertinamos šimtais milijonų eurų;

36.   atkreipia dėmesį į tai, jog patirtis parodė, kad bendri didelio masto projektai negali būti tinkamai valdomi, jei šiame procese dalyvauja 27 skirtingos nacionalinės biudžeto valdymo institucijos, taikančios tinkamos investuoto kapitalo grąžos principą; atsižvelgdamas į tai, itin rekomenduoja šiuos projektus ir programas finansuoti iš ES biudžeto;

37.   pažymi, kad, specialistų turimų tyrimų duomenimis, investicijos, reikalingos Europos saugumo ir gynybos poreikiams palydovinių telekomunikacijų srityje patenkinti, ir atitinkamos Europos Sąjungos išlaidos Žemei stebėjimui ir žvalgybos duomenų rinkimui bei signalų žvalgybai turėtų būti labai padidintos, kad būtų galima patenkinti poreikius ir įvykdyti tikslus, susijusius su plataus masto kosminės erdvės politika;

38.   mano, kad Europos Sąjunga, Europos kosmoso agentūra, Europos gynybos agentūra ir valstybės narės numatytai veiklai kosmoso srityje ir su ja susijusiems moksliniams tyrimams turėtų skirti solidų ir tinkamą finansavimą; mano, kad labai svarbus finansavimas iš ES biudžeto, kaip antai GALILEO projekto finansavimas;

Kosminės infrastruktūros apsauga

39.   pabrėžia, kad strateginės kosminės erdvės priemonės ir prieigą prie kosmoso suteikianti infrastruktūra (pvz., erdvėlaivių leidimo įrenginiai ir kosmodromai) yra pažeidžiamos; todėl pabrėžia, kad būtina jas tinkamai apsaugoti antžemine priešraketine sistema, skirta apsisaugoti nuo vidutinio nuotolio balistinių raketų, kariniais lėktuvais ir kosmoso stebėjimo sistemomis; be to, pritaria dalijimuisi duomenimis su tarptautiniais partneriais, jei dėl priešo veiksmų palydovai nustotų veikti;

40.   ragina sumažinti būsimų Europos palydovų sistemų pažeidžiamumą naudojant trukdžių slopinimo, ekranavimo įrenginius, teikiant priežiūros paslaugas kosmose (angl. "on-orbit servicing"), pasitelkiant didelę orbitą ir kelias orbitas apimančias sistemas;

41.   pabrėžia, kad apsaugos priemonės turi visiškai atitikti tarptautinius taikaus kosminės erdvės naudojimo standartus ir visuotinai priimtas priemones, kuriomis skatinamas skaidrumas ir pasitikėjimas; ragina ES valstybes nares ištirti teisiškai ar politiškai privalomų vadinamųjų eismo taisyklių, skirtų kosmose veiklą vykdantiems subjektams, ir eismo kosmose valdymo sistemos sukūrimo galimybes;

42.   pažymi, kad dėl minėtojo pažeidžiamumo moderni ryšių sistema neturėtų visiškai priklausyti nuo kosminės erdvės priemonėmis pagrįstos technikos;

Tarptautinė naudojimosi kosmosu teisinė sistema

43.   pakartoja kosmoso naudojimo taikioms reikmėms principo, išreikšto aukščiau paminėtoje 1967 m. Kosminės erdvės sutartyje, svarbą; todėl reiškia susirūpinimą dėl to, kad ateityje kosmosas gali būti pradėtas naudoti ginklavimosi reikmėms;

44.   ragina, kad vykdant Europos kosmoso politiką jokiomis aplinkybėmis nebūtų prisidedama prie kosmoso naudojimo karinėms reikmėms ir ginklavimosi kosmose;

45.   ragina sustiprinti tarptautinę teisinę sistemą, pagal kurią reglamentuojamas ir ginamas neagresyvus kosmoso naudojimas, ir priemones, kuriomis skatinamas skaidrumas ir pasitikėjimas, pasinaudojant Jungtinių Tautų kosminės erdvės taikaus naudojimo komiteto (angl. COPUOS) veikla ir rengiant kosminių šiukšlių kiekio mažinimo gaires, kurios atitiktų tarpvyriausybinės agentūros, kurios užduotis yra koordinuoti su kosminėmis šiukšlėmis susijusią veiklą (angl. "Inter-Agency Debris Coordination Committee") priemones, ir plėtoti šiuo metu JT nusiginklavimo konferencijos rengiamą daugiašalį susitarimą dėl ginklavimosi varžybų kosmose prevencijos; be to, ragina ES Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę aktyviai atstovauti Europos Sąjungai Jungtinių Tautų kosminės erdvės taikaus naudojimo komitete; ragina ES institucijas siekti, kad būtų surengta konferencija Kosminės erdvės sutarčiai persvarstyti, kad būtų patobulinta sutartis, išplėsta jos taikymo sritis ir būtų uždrausta kosmose dislokuoti bet kokius ginklus;

46.   ragina visus tarptautinius subjektus nenaudoti kosmose įrangos agresijos tikslais; todėl yra labai susirūpinęs dėl naikinimo įrangos naudojimo prieš palydovus, pvz., tokios, kaip 2007 m. sausio mėn. išbandyta Kinijos palydovų naikinimo sistema, ir dėl intensyvaus kosmoso šiukšlių daugėjimo pasekmių kosmoso saugumui; todėl pataria priimti teisiškai įpareigojančius tarptautinius teisės aktus, kuriuose pagrindinis dėmesys būtų skiriamas draudimui naudoti ginklus prieš kosminės erdvės priemones ir dislokuoti ginklus kosmose;

47.   ragina visus kosmoso naudotojus registruoti savo palydovus, įskaitant karinius palydovus, kadangi kosmoso saugumo srityje tai būtų pasitikėjimo ir skaidrumo skatinimo priemonė; pritaria Tarybos siekiui patvirtinti išsamų ES elgesio kodeksą dėl kosminių objektų; ragina šį kodeksą padaryti teisiškai įpareigojančiu dokumentu;

48.   ragina Jungtines Tautas ir Europos Sąjungą aktyviai dalyvauti veikloje, kuria siekiama sumažinti palydovams pavojingų kosminių šiukšlių kiekį ir apsisaugoti nuo jų;

Transatlantinis bendradarbiavimas kosmoso politikos ir priešraketinės gynybos klausimais

49.   ragina Europos Sąjungą ir Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją, atsižvelgiant į teisinį įsipareigojimą vengti imtis bet kokių veiksmų, nesuderinamų su kosmoso naudojimo taikiais tikslais principu, pradėti strateginį dialogą kosmoso politikos ir priešraketinės gynybos, ypač palydovinio ryšio sistemų abipusio papildomumo ir sąveikumo, kosmoso stebėjimo ir išankstinio įspėjimo dėl balistinių raketų sistemų, taip pat Europos pajėgų apsaugos naudojant gynybos nuo vidutinio nuotolio balistinių raketų sistemas klausimais;

50.   ragina Europos Sąjungą ir Jungtines Amerikos Valstijas vykdyti strateginį dialogą kosminės erdvės priemonių naudojimo klausimais ir pasaulio mastu imtis vadovaujamojo vaidmens JT organizacijoje ir už jos ribų siekiant užtikrinti, kad kosminė erdvė būtų palikta tik taikiai veiklai;

Kitas tarptautinis bendradarbiavimas

51.   džiaugiasi sustiprintu Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimu vykdant aukščiau paminėtą trišalį dialogą kosmoso klausimais, kurį 2006 m. pradėjo Europos Komisija, Europos kosmoso agentūra ir "Roscosmos", ir kuriame aptariamos taikomosios kosmoso priemonės (palydovinė navigacija, Žemės stebėjimas ir palydoviniai ryšiai) ir prieiga prie kosmoso (erdvėlaivių leidimo įrenginiai ir būsimos transportavimo kosmose sistemos);

o
o   o

52.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos kosmoso agentūrai, valstybių narių parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, NATO Generaliniam sekretoriui ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos generaliniam sekretoriui.

(1) OL C 136, 2007 6 20, p. 1. (2) OL C 96 E, 2004 4 21, p. 136. (3) OL C 33 E, 2006 2 9, p. 580. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0167.