Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į ad hoc delegacijos ataskaitas po vizitų į Kašmyrą 2003 m. gruodžio 8–11 dienomis ir 2004 m. birželio 20–24 dienomis,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl 2005 m. metinio pranešimo apie žmogaus teises pasaulyje ir ES politiką šioje srityje(1),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl dabartinės padėties ir ateities perspektyvų Kašmyre(2),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi pranešama, kad nuo 2006 m. Jamu ir Kašmyre rasta šimtai nenustatytų kapų ir kad vien tik 18 kaimų, esančių apskrityje, rasta mažiausiai 940 palaikų,

B.   kadangi Srinagare įsikūrusi Dingusių asmenų tėvų asociacija (angl. Association of the Parents of Disappeared Persons (APDP)) 2008 m. kovo 29 d. paskelbė pranešimą, kuriame teigiama, jog tose vietovėse esama daugybės kapų, kurie dėl to, kad yra arti demarkacinės linijos su Pakistanu, neprieinami be specialaus saugumo pajėgų leidimo,

C.   kadangi, anot žmogaus teisių organizacijų, negalima atmesti minties, kad kapinynuose esama neteisėtų žudynių, prievartinių dingimų, kankinimų ir kitokios prievartos, vykdomos dėl ginkluoto konflikto, kuris Jamu ir Kašmyre tęsiasi nuo 1989 m., aukų palaikų,

D.   kadangi duomenys apie nuo 1989 m. dingusių žmonių skaičių stipriai skiriasi, nes aukų šeimų asociacijos kalba apie daugiau kaip 8 000, o vyriausybės institucijos – apie mažiau kaip 4 000 asmenų,

E.   kadangi 2006 m. valstijos policijos ataskaitoje patvirtinta, kad nuo 1989 m. kalėjimuose mirė 331 asmuo, o po sulaikymo priverstinai dingo 111 asmenų,

F.   kadangi, nepaisant 2005 m. rugsėjo mėn. Indijos vyriausybės įsipareigojimo nebetoleruoti žmogaus teisių pažeidimų Jamu ir Kašmyre, toliau pranešama apie žmogaus teisių pažeidimus,

G.   kadangi Parvez Imroz, premijomis apdovanotas žmogaus teisių srityje dirbantis teisininkas, Jamu ir Kašmyro pilietinės visuomenės koalicijos (angl. Jammu and Kashmir Coalition of Civil Society) pirmininkas ir Dingusių asmenų tėvų asociacijos steigėjas, 2008 m. birželio 30 d. Srinagare patyrė ginkluotą saugumo pajėgų narių užpuolimą ir kadangi kiti Tarptautinio žmogaus teisių ir teisingumo teismo Kašmyre, kuriam padeda Dingusių asmenų tėvų asociacija, nariai, kaip pranešama, taip pat buvo užpulti,

1.   ragina Indijos vyriausybę skubiai užtikrinti nepriklausomus ir nešališkus visų masinių Jamu ir Kašmyro kapaviečių tyrimus ir netrukus visų pirma apsaugoti šias kapavietes, siekiant išsaugoti įrodymus;

2.   ragina Komisiją, atsižvelgiant į Stabilumo priemonę, Indijos vyriausybei suteikti finansinę ir techninę paramą siekiant atlikti kruopštų tyrimą ir imtis galimų kitų konflikto sprendimo priemonių Kašmyre;

3.   ragina ES valstybes nares spręsti šį klausimą 2008 m. antroje pusėje vyksiančio dialogo žmogaus teisių tema, metu;

4.   išreiškia savo susirūpinimą dėl Parvezo Imrozo ir kitų žmogaus teisių gynėjų, tiriančių nepažymėtus kapus ir kitus žmogaus teisių pažeidimus Jamu ir Kašmyre, saugumo bei ragina Indijos valdžios institucijas užtikrinti šių asmenų apsaugą ir sudaryti jiems galimybes veikti be baimės, grasinimų ir prievartos; ragina valdžios institucijas atlikti greitą ir nešališką Parvezo Imrozo užpuolimo tyrimą ir viešai paskelbti jo rezultatus bei atsakomybėn patraukti užpuolusius asmenis;

5.   dar kartą ragina Indijos vyriausybę ir valstijos valdžios institucijas ištirti visus pranešimus apie priverstinus dingimus; ragina, kad visos bylos, susijusios su įtariamai įsitraukusiais karo, saugumo ar teisėsaugos darbuotojais, būtų patikėtos civilinio ieškovo biurui ir būtų sukurta viena vieša duomenų apie visus dingusius asmenis ir visus surastus palaikus bazė; ragina valstybes nares palengvinti ir paremti visą galimą su šiuo tyrimu susijusį Indijos ir Pakistano vyriausybių bendradarbiavimą;

6.   ragina valstijos valdžios institucijas užtikrinti, kad visos sulaikymo procedūros atitiktų minimalius tarptautinių teisės normų reikalavimus, tinkamą elgesį, registravimą ir baudžiamąjį persekiojimą, tinkamas galimybes susitikti su šeimos nariais, teisininkais ir nepriklausomais teismais bei atsakomybę už bet kokius tokių procedūrų pažeidimus;

7.   griežtai smerkia neteisėtus žudymus, priverstinus dingimus, kankinimus, žaginimus ir kitokius žmogaus teisių pažeidimus, vykdomus Jamu ir Kašmyre nuo pat 1989 m. kilusio karinio konflikto pradžios; primygtinai reikalauja, kad visoms aukų šeimoms būtų išmokama visa kompensacija;

8.   ragina visas vyriausybes nedelsiant ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, be išlygų ratifikuoti ir įgyvendinti JT Konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo, ir, pagal šios konvencijos 31 ir 32 straipsnius patvirtinti, kad jos pripažįsta Prievartinio dingimo komiteto kompetenciją;

9.   ragina remiantis JT specialiosiomis procedūromis sudaryti galimybes JT specialiesiems pranešėjams, ypač specialiesiems pranešėjams neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais bei JT darbo grupei prievartinio ar nesavanoriško dingimo klausimais, patekti į abi demarkacinės linijos puses;

10.   dar kartą ragina žemutinius Indijos parlamento rūmus (Lok Sabha) iš dalies pakeisti Žmogaus teisių apsaugos aktą taip, kad Nacionalinė žmogaus teisių komisija galėtų nepriklausomai tirti visus pareiškimus dėl karių įvykdytų šių teisių pažeidimų;

11.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Indijos vyriausybei ir parlamentui, Pakistano Islamo Respublikos vyriausybei ir parlamentui, Jamu ir Kašmyro valstijos vyriausybei ir parlamentui bei JT Generaliniam sekretoriui.

(1) OL C 297 E, 2006 12 7, p. 341. (2) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 468.