Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 343/2003, nustatantį valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus (Dublino reglamentas)(1),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2725/2000 dėl sistemos "Eurodac" pirštų atspaudams lyginti sukūrimo, siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją (Eurodac reglamentas)(2),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų(3),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvą 2003/9/EB, nustatančią minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo (Prieglobsčio prašytojų priėmimo direktyva)(4),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos ir panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 311/76 dėl statistinių duomenų rinkimo apie darbuotojus užsieniečius(5),

–   atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl valstybių narių policijai ir teisėsaugos institucijoms, taip pat Europolui suteikiamos prieigos prie duomenų bazės "Eurodac"(6),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo ir panaikinantį Tarybos sprendimą 2004/904/EB(7),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl pabėgėlių stovyklų padėties Maltoje(8),

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimus apie jo atstovų lankymąsi keleto valstybių narių sulaikymo centruose,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 21 d. rezoliuciją dėl praktinio bendradarbiavimo, sprendimų kokybės bendrojoje Europos prieglobsčio sistemoje(9),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo(10),

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Irano piliečio Seyed Mehdi Kazemi atvejo(11),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A6–0287/2008),

A.   kadangi kiekvienas prieglobsčio prašytojas turi teisę siekti, kad jo individualus prašymas būtų visapusiškai nagrinėjamas,

B.   kadangi su prieglobsčiu susiję teisės aktai ir praktika įvairiose šalyse labai skiriasi, taigi prieglobsčio prašytojai skirtingose Dublino konvenciją pasirašiusiose šalyse traktuojami nevienodai,

C.   kadangi Dublino sistema grindžiama tokiomis prielaidomis, kaip abipusis pasitikėjimas ir patikimumas, o jeigu šios būtinos sąlygos nevykdomos, pvz., jeigu tam tikrose valstybėse narėse susiduriama su duomenų rinkimo spragomis arba nenuosekliai priimami sprendimai, nukenčia visa sistema,

D.   kadangi esama įrodymų, kad kai kuriose valstybėse narėse neužtikrinama galimybė veiksmingai pasinaudoti pabėgėlio statuso suteikimo procedūra,

E.   kadangi kai kuriose valstybėse narėse neveiksmingai taikomos Prieglobsčio prašytojų priėmimo direktyvos nuostatos dėl prieglobsčio prašančių asmenų, laukiančių, kol, remiantis Dublino reglamento nuostatomis, jie bus perduoti kitai valstybei narei arba grąžinti į atsakingąją valstybę narę,

F.   kadangi kai kuriose valstybėse narėse sistemiškai sulaikomi asmenys, kuriems taikomos Dublino sistemos nuostatos,

G.   kadangi, sprendžiant iš didelio kartotinių prašymų ir nedidelio perdavimų skaičiaus, Dublino sistema turi trūkumų, taigi būtina nustatyti bendrą Europos prieglobsčio suteikimo sistemą,

H.   kadangi tinkamai įgyvendinant Dublino reglamentą atsakomybė už prieglobsčio siekiančius asmenis gali būti paskirstyta nevienodai ir kadangi dėl to kiltų sunkumų kai kurioms valstybėms narėms, ypač toms, kurios dėl savo geografinės padėties susiduria su ypač dideliu migracijos srautu,

I.   kadangi, remiantis Komisijos vertinimu, pradėjus taikyti Dublino sistemą 2005 m. trylikai ES pasienio valstybių teko išspręsti gerokai didesnį skaičių problemų,

J.   kadangi pietinės valstybės narės turi priimti prieglobsčio prašymus, kuriuos teikia nuo skurdo ir nelaimių pakeliui į Europą išgelbėjami neteisėti imigrantai,

K.   kadangi pietinės valstybės narės turi priimti neteisėtų imigrantų prieglobsčio prašymus be trečiųjų šalių pagalbos, nors pastarosios privalo teikti tokią pagalbą pagal tarptautinės teisės nuostatas,

L.   kadangi valstybės narės gali būti nesuinteresuotos vykdyti įsipareigojimą registruoti neteisėtai sieną kirtusius užsieniečius duomenų bazėje "Eurodac", nes dėl to didėtų teikiamų prašymų suteikti prieglobstį, kuriuos jos turi nagrinėti, skaičius,

M.   kadangi pagal Dublino reglamentą sukurta sistema, skirta nustatyti už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakingą valstybę, tačiau jau nuo pat pradžių nebuvo numatyta, kad ši sistema veiks kaip naštos pasidalijimo priemonė, taigi ji negali būti šiuo tikslu taikoma,

N.   kadangi labai svarbu, kad kaskart vertinant Dublino sistemą būtų taikoma konkreti, nuolatinė, sąžininga ir praktiška naštos pasidalijimo priemonė,

O.   kadangi dėl pirmosios šalies, į kurią atvykstama, kriterijaus, nustatyto pagal Dublino sistemą, pasienio valstybės narės patiria didžiulį spaudimą,

P.   kadangi į pabėgėlio statusą pretenduojančių konkrečių trečiųjų šalių piliečių pripažinimo rodiklis skirtingose valstybėse narėse skiriasi nuo 0 iki 90 proc.,

Q.   kadangi labai svarbu, kad prašymus teikiantys asmenys būtų jiems suprantama kalba išsamiai informuojami apie Dublino procesą ir galimas jos pasekmes,

R.   kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad imantis bet kokių veiksmų vaiko atžvilgiu – nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos – svarbiausia paisyti vaiko interesų,

S.   kadangi, nors šeimos vienybė yra svarbiausias iš Dublino reglamente išvardytų kriterijų, į šią nuostatą nedažnai atsižvelgiama,

T.   kadangi akivaizdu, kad statistiniai duomenys apie perdavimą nepakankamai tikslūs, nes jais remiantis neįmanoma sužinoti, pvz., prašymų priglausti, kuriuos pateikia neteisėtai sieną kirtę migrantai, skaičiaus arba prieglobsčio suteikimo ir grąžinimo atvejų santykio,

U.   kadangi 2005 m. devynios naujos valstybės narės nurodė, kad, vadovaudamosi Dublino reglamento nuostatomis, jos užregistravo daugiau įsileidimo atvejų, o valstybės narės, kurių sienos nėra išorinės Sąjungos sienos, daugiau išleidimo atvejų,

V.   kadangi Komisija negalėjo įvertinti Dublino sistemos išlaidų ir kadangi ši informacija svarbi vertinant šios sistemos veiksmingumą,

W.   kadangi 2007 m. birželio 12–13 d. Liuksemburge posėdžiavusi Teisingumo ir vidaus reikalų taryba paragino Komisiją kuo skubiau pateikti pasiūlymą dėl reglamento "Eurodac" pakeitimo siekiant, kad valstybių narių policijai ir teisėsaugos institucijoms, taip pat Europolui tam tikromis sąlygomis būtų suteikta prieiga prie duomenų bazės "Eurodac", kuri iš pradžių buvo numatyta kaip priemonė Dublino reglamentui įgyvendinti,

Sistemos veiksmingumas ir atsakomybės pasidalijimas

1.   yra tvirtai įsitikinęs, kad, neužtikrinus visoje Europos Sąjungoje pakankamos ir nuoseklios apsaugos, Dublino sistemos rezultatai techniniu ir žmogiškuoju požiūriais bus visuomet nepatenkinami, o prieglobsčio prašytojai, siekdami išgirsti palankiausią nacionaliniu lygmeniu priimamą sprendimą, ir toliau turės svarių priežasčių teikti paraiškas tam tikroje konkrečioje valstybėje narėje;

2.   yra tvirtai įsitikinęs, kad, nepradėjus taikyti tinkamos bendros Europos prieglobsčio suteikimo sistemos ir nenustačius vienodos procedūros, Dublino sistemos nuostatos ir toliau bus neteisingos prieglobsčio prašytojų bei kai kurių valstybių narių atžvilgiu;

3.   dar kartą tvirtina, kad būtina skubiai gerinti sprendimų priėmimo proceso kokybę ir nuoseklumą; yra įsitikinęs, kad čia naudingą vaidmenį atliktų Europos prieglobsčio prašytojų rėmimo centras, pvz., jame galėtų būti organizuojami aukštus bendrus standartus atitinkantys mokymai ir rengiamos ekspertų paramos grupės;

4.   ragina Komisiją svarstyti, kaip būtų galima skirti tiesioginį finansavimą Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisarui ir taip papildyti projektų finansavimą siekiant, kad jam būtų sudarytos sąlygos gerinti savo stebėsenos ir konsultacinį darbą ES bei toliau plėtoti nacionalinių valdžios institucijų, kurios stengiasi priimti kokybiškesnius sprendimus, rėmimo metodus;

5.   ragina Komisiją teikti pasiūlymus dėl naštos pasidalijimo priemonių, skirtų neproporcingai dideliam krūviui, su kuriuo tenka susidoroti tam tikroms valstybėms narėms, ypač pasienio valstybėms narėms, tačiau kuris neatitinka Dublino sistemos nuostatų, mažinti;

6.   ragina Komisiją iki įgyvendinant Europos naštos pasidalijimo priemones svarstyti galimybę taikyti Dublino reglamento nuostatas atitinkančias priemones, skirtas neigiamam šio reglamento taikymo poveikiui, kurį patiria mažos prie Europos Sąjungos išorės sienų esančios valstybės narės, šalinti;

7.   kreipiasi į Komisiją su prašymu parengti įpareigojančią priemonę, kurią taikant būtų stabdomas prieglobsčio prašytojų perdavimas į valstybes nares, kuriose neužtikrinamos visapusiško ir sąžiningo jų prašymų nagrinėjimo procedūros, ir ragina ją imtis nuoseklių priemonių prieš šias valstybes nares;

8.   ragina Komisiją megzti prasmingus dvišalius darbo santykius su trečiosiomis šalimis siekiant, kad būtų skatinamas bendradarbiavimas, ir užtikrinta, kad šios trečiosios šalys vykdytų savo tarptautinius teisinius įsipareigojimus, susijusius su 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso ir gelbėjimo darbais jūroje.

Pareiškėjų teisės

9.   ragina Komisiją įtraukti į naująjį reglamentą aiškesnes ir griežtesnes nuostatas dėl prieglobsčio siekiančių asmenų informavimo apie Dublino reglamento aspektus priemonių ir svarstyti galimybę parengti standartinę brošiūrą, kuri būtų verčiama į tam tikras kalbas ir platinama visose valstybėse narėse ir kurioje taip pat būtų atsižvelgta į atitinkamą žmonių raštingumo lygį;

10.   ragina Komisiją iš dalies keisti Dublino reglamento 19 ir 20 straipsnių dėl atsakomybės prisiėmimo ir grąžinimo nuostatas siekiant, kad prieglobsčio prašytojams būtų automatiškai suteikta sprendimą stabdanti teisė teikti apeliaciją, pagal kurią nesutinkama su sprendimu perkelti atsakomybę į kitą valstybę narę, kaip nustatyta Dublino reglamente;

11.   dar kartą pabrėžia, kad pabėgėlių negrąžinimo principas ir toliau turėtų būti kertinis bendros Europos Sąjungos lygmens prieglobsčio suteikimo sistemos akmuo; primygtinai ragina užtikrinti, kad, taikant Dublino reglamento nuostatas, prašymo svarstymo procedūra niekuomet nebūtų nutraukiama dėl procedūrinių priežasčių, ir, siekiant visapusiškai ir sąžiningai svarstyti pradinį prašymą, neatnaujinama po to, kai, vadovaujantis Dublino proceso nuostatomis, prieglobsčio prašytojas jau perkeltas; mano, kad tai turėtų būti aiškiai apibrėžta Reglamente;

12.   mano, kad turėtų būti tobulinama valstybių narių informacijos apie asmenų perkėlimą mainų sistema, ypač kai ji susijusi su perkeliamiems asmenims reikalinga specialia medicinos priežiūra;

13.   ragina Komisiją atsižvelgiant į Dublino sistemos nuostatas įvertinti galimybę perduoti į kitą valstybę narę perkeliamus atitinkamus asmenis jų kilmės šaliai tik tada, kai gautas aiškus šių asmenų prašymas ir visapusiškai laikantis procedūrinių teisių;

Šeimų susijungimas ir visiško vaiko interesų paisymo principas

14.   rekomenduoja Europos Sąjungos lygmeniu priimti bendrąsias amžiaus vertinimo gaires ir kilus neaiškumų leisti rinktis vaikui;

15.   primena, kad, priimant bet kokius sprendimus dėl vaikų, labiausiai turi būti atsižvelgiama į jų interesus; primygtinai tvirtina, kad suaugusiųjų nelydimi nepilnamečiai jokiu būdu neturėtų būti sulaikomi ar perkeliami į kitą valstybę narę, nebent šeimos susijungimo tikslu arba įrodžius, kad šis perkėlimas būtinas, taigi vaiko interesams turi būti tinkamai atstovaujama ir visos procedūros metu jis turi būti lydimas suaugusiųjų; todėl palankiai vertina Komisijos ketinimą toliau aiškintis, kaip Dublino taisyklės taikomos suaugusiųjų nelydimiems nepilnamečiams;

16.   apgailestauja, kad dabartiniame reglamente numatyta šeimos nario apibrėžtis pernelyg varžanti; ragina Komisiją papildyti šią apibrėžtį ir į ją įtraukti visus artimus giminaičius ir ilgalaikius partnerius, ypač tuos asmenis, kurių negali remti šeimos nariai, ir nepajėgiančius savimi pasirūpinti pilnamečius vaikus;

17.   teigiamai vertina Komisijos ketinimą papildyti Dublino reglamento taikymo sritį ir įtraukti į ją papildomos apsaugos nuostatą, kadangi į papildomą apsaugą pretenduojantys asmenys galėtų susijungti su šeimos nariais, kuriems suteikta šio pobūdžio apsauga, arba kurie kreipėsi dėl jos kitoje valstybėje narėje;

Sulaikymas

18.   ragina Komisiją įtraukti nuostatą, pagal kurią asmenų, siekiančių prieglobsčio pagal Dublino sistemos nuostatas, sulaikymas būtų laikomas kraštutine priemone, taip pat apibrėžti sulaikymo pagrindą ir taikytinus procedūros saugiklius;

19.   ragina Komisiją Dublino reglamente aiškiai nurodyti, kad, remiantis Prieglobsčio prašytojų priėmimo direktyva, kurios 3 straipsnio 1 dalyje nustatomos bendrosios taisyklės, susijusios su materialinėmis priėmimo sąlygomis, sveikatos priežiūra, judėjimo laisve ir nepilnamečių lavinimu, asmenys, siekiantys prieglobsčio pagal Dublino sistemos nuostatas, turi teisę į tokias pat priėmimo sąlygas kaip ir kiti prieglobsčio prašytojai;

Humanitarinė ir suverenumo išlygos

20.   mano, kad humanitarinės išlygos, įtrauktos į Dublino reglamento 15 straipsnį, dėka Dublino sistema kur kas lankstesnė, tačiau, siekiant apsaugoti išskirtas šeimas nuo didesnių problemų, minėtoji išlyga turėtų būti taikoma plačiau;

21.   mano, kad tais atvejais, kai prieglobsčio prašytojai ypač pažeidžiami dėl rimtos ligos, sunkios negalios, senyvo amžiaus ar nėštumo ir todėl priklausomi nuo artimųjų, gyvenančių valstybėje narėje, tačiau ne toje, kuri atsakinga už prašymo svarstymą, esant galimybių jiems turėtų būti leidžiama prisijungti prie artimųjų; ragina Komisiją svarstyti galimybę paskelbti 15 straipsnio 2 dalyje išvardytas susijusias humanitarinės išlygos nuostatas privalomomis;

22.   mano, kad tokios organizacijos, kaip Raudonasis Kryžius ir Raudonasis Pusmėnulis, turėtų būti įpareigotos aktyviai ieškoti šeimos narių;

23.   palankiai vertina Komisijos ketinimą aiškiau apibrėžti aplinkybes ir procedūras, į kurias atsižvelgiant būtų galima taikyti suverenumo išlygą, ypač siekiant įtraukti prieglobsčio prašytojo pritarimo sąlygą;

Duomenų rinkimas ir duomenų bazė "Eurodac"

24.   reiškia susirūpinimą dėl to, kad, kaip vertindama Dublino sistemą nustatė Komisija, renkami duomenys prieštaringi ir nepakankamai tikslūs, ypač kai jie susiję su nelegalių imigrantų pirštų atspaudų registravimu Sąjungos pasienyje, dėl kurio verta rimtai abejoti sistemos teisėtumu; tikisi, kad pirmiau minėto Reglamento (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos nuostatos padės suinteresuotosioms šalims susidaryti geresnį įspūdį apie Dublino sistemos ir kitų Bendrijos priemonių, susijusių su tarptautine apsauga, veikimą;

25.   yra susirūpinęs, kad šiuo metu nesama jokio Dublino sistemos išlaidų įvertinimo; ragina Komisiją išspręsti šią problemą, kadangi tai svarbus sistemos vertinimo veiksnys;

26.   atkreipia dėmesį į Komisijos išreikštą susirūpinimą dėl duomenų bazės "Eurodac" centriniam skyriui perduotų duomenų kokybės, taip pat dėl įsipareigojimo ištrinti tam tikrus duomenis ir dėl taisyklių, susijusių su asmens duomenų apsauga, nesilaikymo; mano, kad šie trūkumai, dėl kurių abejojama duomenų bazės "Eurodac" patikimumu, turėtų būti tinkamai pašalinti anksčiau negu vėl ketinama naudoti šią duomenų bazę;

27.   siekdamas užkirsti kelią bet kokiam neteisėtam duomenų naudojimui, mano, kad kiekviena valstybė narė turėtų patikslinti, kurioms iš agentūrų ir institucijų, įtrauktų į galutinį sąrašą, suteikta prieiga prie duomenų bazės "Eurodac", ir nurodyti, kokiais tikslais šios agentūros ir institucijos naudojasi minėtojoje bazėje saugoma informacija;

28.   pabrėžia, kad, suteikus galimybę naudotis duomenų baze "Eurodac" policijai ir teisėsaugos institucijoms, taip pat Europolui, kiltų informacijos nutekėjimo į trečiąsias šalis grėsmė ir tai turėtų neigiamo poveikio prieglobsčio prašytojams ir jų šeimoms; yra įsitikinęs, kad dėl to padidėtų neigiamo požiūrio į prieglobsčio prašytojus rizika;

o
o   o

29.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 50, 2003 2 25, p. 1. (2) OL L 316, 2000 12 15, p. 1. (3) OL L 304, 2004 9 30, p. 12. (4) OL L 31, 2003 2 6, p. 18. (5) OL L 199, 2007 7 31, p. 23. (6) 2007 m. birželio 12–13 d. Liuksemburge vykęs 2807-asis Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdis. (7) OL L 144, 2007 6 6, p. 1. (8) OL C 293 E, 2006 12 2, p. 301. (9) OL C 146 E, 2008 6 12, p. 364. (10) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0012. (11) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0107.