2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos ir Komisijos sprendimo dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo (16731/2007 – COM(2007)0623 – C6-0093/2008 – 2007/0218(AVC))

P6_TA(2008)0164 A6-0078/2008

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos ir Komisijos sprendimo (COM(2007)0623 – 16731/2007),

–   atsižvelgdamas į Tarybos pateiktą prašymą duoti pritarimą pagal EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, susijusią su 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antru sakiniu bei 310 straipsniu (C6-0093/2008),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnį, 83 straipsnio 7 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A6-0078/2008),

1.   duoda pritarimą protokolo sudarymui;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos parlamentams ir vyriausybėms.

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikroms susitarimų, sprendimų ir suderintų veiksmų tarp linijinės laivybos kompanijų (konsorciumų) rūšims (kodifikuota redakcija) (COM(2007)0753 – C6-0475/2007 – 2007/0265(CNS))

P6_TA(2008)0165 A6-0089/2008

(Konsultavimosi procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2007)0753),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 83 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0475/2007),

–   atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 51 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0089/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui, suderintam su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijomis;

2.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų (15003/5/2007 – C6-0132/2008 – 2004/0251(COD))

P6_TA(2008)0166 A6-0150/2008

(Bendro sprendimo priėmimo procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (15003/5/2007 – C6-0132/2008),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2004)0718) per pirmąjį svarstymą(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A6-0150/2008),

1.   pritaria bendrajai pozicijai;

2.   pažymi, kad aktas priimtas remiantis bendrąja pozicija;

3.   paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal EB sutarties 254 straipsnio 1 dalį;

4.   paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 27 E, 2008 1 31, p. 129.

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tolesnio Europos palydovinės radijo navigacijos programų (EGNOS ir GALILEO) įgyvendinimo (COM(2007)0535 – C6-0345/2007 – 2004/0156(COD))

P6_TA(2008)0167 A6-0144/2008

(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas– pakartotinis pasiūlymo pateikimas)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0535),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2004)0477),

–   atsižvelgdamas į savo poziciją 2005 m. rugsėjo 6 d. vykusio svarstymo metu(1),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 156 straipsnį, pagal kuriuos Komisija jam vėl pateikė pasiūlymą (C6–0345/2007),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 20 d. Rezoliuciją dėl Europos palydovinės radijo navigacijos sistemos (GALILEO) finansavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinį susitarimą ir 2007–2013 m. daugiametę finansinę struktūrą(2),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(3) (TIS) su pakeitimais, padarytais 2007 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2008/29/EB(4) daugiametės finansinės programos atžvilgiu,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 55 straipsnio 1 dalį,

–   atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A6–0144/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   mano, kad teisės akto pasiūlyme nurodytas finansinis paketas yra suderinamas su viršutine įsipareigojimų asignavimų riba, nurodyta 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2008/29/EB, 1a išlaidų subkategorijoje, ir nurodo, kad dėl metinių sumų bus nuspręsta kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu laikantis Tarpinstitucinio susitarimo 37 punkto nuostatų;

3.   pritaria prie šios rezoliucijos pridedamai bendrai deklaracijai, kuri bus skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje kartu su galutiniu teisės aktu;

4.   atkreipia dėmesį į priede pateikiamus Komisijos pranešimus;

5.   ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

6.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. balandžio 23 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2008 dėl tolesnio Europos palydovinės navigacijos programų (EGNOS ir GALILEO) įgyvendinimo

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija pirmajame svarstyme atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (EB) Nr. 683/2008.)

PRIEDAS

Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos

BENDRA DEKLARACIJA

dėl

"GALILEO TARPINSTITUCINĖ GRUPĖ (GTP)"

1.  Atsižvelgiant į Europos GNSS programų svarbą, unikalumą ir sudėtingumą, į tai, kad pagal šias programas sukurtos sistemos yra Bendrijos nuosavybė, į tai, kad programos visiškai finansuojamos iš Bendrijos biudžeto 2008–2013 m. laikotarpiu, Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija pripažįsta, kad visos trys institucijos turi glaudžiai bendradarbiauti.

2.  GALILEO tarpinstitucinė grupė (GTP) sieks sudaryti palankesnes sąlygas kiekvienai Bendrijos institucijai vykdyti atitinkamas savo pareigas. Šiuo tikslu bus įsteigta GTP siekiant atidžiai stebėti:

3.  Vadovaudamasi galiojančiomis taisyklėmis GTP laikysis konfidencialumo, visų pirma atsižvelgiant į tam tikrų duomenų konfidencialų ir "jautrų" pobūdį.

4.  Komisija atsižvelgs į GTP išsakytą nuomonę.

5.  GTP sudarys septyni atstovai, iš kurių:

-  3 yra iš Tarybos;

-  3 yra iš Europos Parlamento;

-  1 yra iš Komisijos;

ir kurie reguliariai rengs posėdžius (iš esmės 4 kartus per metus).

6.  GTP nedaro įtakos nustatytai atsakomybei ar tarpinstituciniams santykiams.

Europos Komisijos pareiškimas

dėl GTP dalyvavimo tarptautiniuose susitarimuose

Komisija informuos GTP apie tarptautinius susitarimus, kad ji galėtų atidžiai stebėti tarptautinius susitarimus su trečiosiomis šalimis laikantis 2005 m. gegužės 26 d. Bendrojo susitarimo dėl Komisijos ir Europos Parlamento santykių bei būsimų susijusių susitarimų ir nepažeidžiant Sutarties 300 straipsnio nuostatų.

Europos Komisijos pareiškimas

dėl GALILEO sistemos eksploatavimo etapo tyrimų pradžios

Atsižvelgdama į Tarybos prašymą 2010 m. pateikti pasiūlymą, numatytą reglamento dėl programų eksploatavimo etapo 4 straipsnio 3 dalyje, visų pirma dėl finansavimo, kainų politikos ir pajamų pasidalijimo mechanizmo, 2008 m. Komisija pradės būtinus išankstinus tyrimus, kurie bus tęsiami 2009 m., laikydamasi 2007 m. lapkričio 29–30 d. Transporto tarybos išvadų.

Šių tyrimų metu visų pirma bus atliekama privačiojo sektoriaus galimybių po 2013 m. dalyvauti programų eksploatavimo etapo valdyme analizė, taip pat šio galimo dalyvavimo sąlygos, visų pirma susijusios su viešojo ir privačiojo sektorių partneryste.

Europos Komisijos pareiškimas

dėl saugumo ekspertų grupės ("GNSS saugumo tarybos") sudarymo

Siekdama įgyvendinti reglamento 13 straipsnio 1 dalies nuostatas ir išnagrinėti su sistemų saugumu susijusius klausimus, Komisija ketina suformuoti ekspertų grupę, kurią sudarytų valstybių narių atstovai.

Vykdydama savo pareigas Komisija visapusiškai atsižvelgs į ekspertų grupės nuomones ir įsipareigoja su ja konsultuotis, inter alia, prieš nustatydama sistemų saugumo pagrindinius reikalavimus, kaip numatyta reglamento 13 straipsnyje.

Europos Komisijos pareiškimas

dėl kreipimosi į nepriklausomą ekspertų grupę

Europos Komisijos pareiškimas

dėl 17 straipsnio 3 dalies c punkto aiškinimo

17 straipsnio 3 dalies c punkte nustatomas principas, kad ne mažiau kaip 40 % visos veiklos vertės turi būti perduota įvairiuose lygiuose pagal subrangos sutartis surengus konkursus bendrovėms, nepriklausančioms grupėms, kurių juridiniai asmenys bus pirminiai rangovai bet kurio iš pagrindinių darbų paketų atveju.

Viso konkurso metu Komisija atidžiai tikrins ir peržiūrės, kaip įgyvendinamas šis principas, ir informuos GTP bei GNSS programų komitetą apie šio reikalavimo įvykdymą bei jo bendrą poveikį programai.

Jeigu šio proceso metu prognozės parodys, kad 40 % tikslo neįmanoma pasiekti, Komisija, laikydamasi 17 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytos procedūros, imsis reikiamų priemonių.

(1) OL C 193 E, 2006 8 17, p. 61. (2) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0272. (3) OL C 139, 2006 6 14, p. 1. (4) OL L 6, 2008 1 10, p. 7.

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/109/EB siekiant išplėsti jos taikymo sritį asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga (COM(2007)0298 – C6-0196/2007 – 2007/0112(CNS))

P6_TA(2008)0168 A6-0148/2008

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2007)0298),

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 63 straipsnio 3 ir 4 dalis, pagal kurias Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6-0196/2007),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A6-0148/2008),

1.   pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.   ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.   ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.   ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.   paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 5 konstatuojamoji dalis (5)  Atsižvelgiant į asmenų, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, teisę gyventi kitoje valstybėje narėje nei toje, kuri suteikė tarptautinę apsaugą, būtina užtikrinti, kad šios valstybės narės būtų informuotos apie atitinkamų asmenų apsaugos aplinkybes, kad jos galėtų laikytis įsipareigojimų negrąžinimo principo atžvilgiu. Todėl ilgalaikio gyventojo leidime gyventi EB, suteiktame asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, turėtų būti pastaba, kurioje nurodoma informacija apie valstybės narės išduoto leidimo gyventi turėtojui suteiktą tarptautinę apsaugą. Jei tarptautinė apsauga nebuvo panaikinta, ši pastaba turėtų būti nurodyta ilgalaikio gyventojo leidime gyventi EB, išduotame antrojoje valstybėje narėje. (5)  Atsižvelgiant į asmenų, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, teisę gyventi kitoje valstybėje narėje nei toje, kuri suteikė tarptautinę apsaugą, būtina užtikrinti, kad šios valstybės narės būtų informuotos apie atitinkamų asmenų apsaugos aplinkybes, kad jos galėtų laikytis įsipareigojimų negrąžinimo principo atžvilgiu. Todėl ilgalaikio gyventojo leidime gyventi EB, suteiktame asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, turėtų būti pastaba, kurioje nurodoma informacija apie valstybės narės išduoto leidimo gyventi turėtojui suteiktą tarptautinę apsaugą. Jei tarptautinė apsauga nebuvo panaikinta, ši pastaba turėtų būti nurodyta ilgalaikio gyventojo leidime gyventi EB, išduotame antrojoje valstybėje narėje. Vis dėlto antroji valstybė narė negali nei tiesiogiai, nei netiesiogiai naudotis šia pastaba kaip pretekstu atsisakyti suteikti ilgalaikio gyventojo jos teritorijoje statutą. Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 10 a konstatuojamoji dalis (nauja) (10a)  Pagal šios direktyvos nuostatas, ilgalaikio gyventojo statuso suteikimas neturėtų reikšti pabėgėlių, asmenų, kuriems suteikiama papildoma apsauga ir jų šeimos narių pagal Direktyvą 2004/83/EB turimų teisių panaikinimo ar atėmimo; Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 1 dalis Direktyva 2003/109/EB 2 straipsnio f punktas 1.  2 straipsnio f punktas pakeičiamas taip: 1.  Į 2 straipsnį įterpiamas toks fa punktas: "f) "tarptautinė apsauga": tarptautinė apsauga, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 2004/83/EB 2 straipsnio a dalyje;" "fa) "tarptautinė apsauga": tarptautinė apsauga, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 2004/83/EB 2 straipsnio a dalyje;" Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 3 dalis Direktyva 2003/109/EB 4 straipsnio 2 dalis "Asmenų, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, atžvilgiu laikotarpis tarp dienos, kurią pateiktas prašymas suteikti tarptautinę apsaugą, ir dienos, kurią Direktyvos 2004/83/EB 24 straipsnyje nurodytas leidimas gyventi yra suteiktas, yra įtraukiamas apskaičiuojant 1 dalyje nurodytą laikotarpį." "Asmenų, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, atžvilgiu laikotarpis tarp dienos, kurią pateiktas pirmasis prašymas suteikti tarptautinę apsaugą, įskaitant ir tuos atvejus, kai šis pirmasis prašymas yra prašymas suteikti laikiną apsaugą, kai laikina apsauga suteikiama prieš suteikiant tarptautinę apsaugą, ir dienos, kurią Direktyvos 2004/83/EB 24 straipsnyje nurodytas leidimas gyventi yra suteiktas, yra įtraukiamas apskaičiuojant 1 dalyje nurodytą laikotarpį." Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 3 a dalis (nauja) Direktyva 2003/109/EB 5 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja) 3a)  5 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa: "Šie reikalavimai netaikomi asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, neturintiems galimybių įsidarbinti.". Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 3 b dalis (nauja) Direktyva 2003/109/EB 5 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja) 3b)  5 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa: "Nacionalinės integracijos sąlygos asmenims, kuriems teikiama tarptautinė apsauga, gali būti taikomos tik po individualaus tyrimo, atsižvelgiant į ypač pažeidžiamą jų padėtį, motyvuotu sprendimu ir atsižvelgiant į Direktyvos 2004/83/EB 33 straipsnį." Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 6 dalis Direktyva 2003/109/EB 12 straipsnio 3 a dalis "3a. Jei valstybė narė nusprendžia išsiųsti ilgalaikį gyventoją, kurio ilgalaikio gyventojo leidime gyventi EB yra 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta pastaba, valstybė narė konsultuojasi su pastaboje nurodyta valstybe nare. "3a. Jei valstybė narė nusprendžia išsiųsti ilgalaikį gyventoją, kurio ilgalaikio gyventojo leidime gyventi EB yra 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta pastaba, valstybė narė paprašo tarptautinę apsaugą suteikusią valstybę narę patvirtinti ilgalaikio gyventojo statusą. Tarptautinę apsaugą suteikusi valstybė narė privalo atsakyti paklausimą pateikusiai valstybei per maksimalų vieno mėnesio laikotarpį. Sprendimas išsiųsti iš šalies gali būti priimtas tik gavus tarptautinę apsaugą suteikusios valstybės narės atsakymą. Jei per tą laiką tarptautinė apsauga nebuvo panaikinta, ilgalaikis gyventojas išsiunčiamas į šią valstybę narę, kuri nedelsdama ir netaikydama jokių formalumų priima atgal ilgalaikį gyventoją ir jo šeimos narius." Jei per tą laiką tarptautinė apsauga nebuvo panaikinta, laikantis neatstūmimo principo, ilgalaikis gyventojas gali būti išsiunčiamas tik į šią valstybę narę, kuri nedelsdama ir netaikydama jokių formalumų priima atgal ilgalaikį gyventoją ir jo šeimos narius." Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 8 dalis Direktyva 2003/109/EB 25 straipsnio 1a pastraipa (nauja) Komisija sudaro kontaktinių asmenų sąrašą, jį reguliariai atnaujina ir perduoda valstybėms narėms.

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Žaliosios knygos dėl pilietinės visuomenės vaidmens kovos su narkotikais politikoje Europos Sąjungoje (2007/2212(INI))

P6_TA(2008)0169 A6-0073/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. gruodžio 15 d. rekomendaciją Tarybai ir Europos Vadovų Tarybai dėl Europos kovos su narkotikais strategijos (2005–2012)(1),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 26 d. Komisijos žaliąją knygą dėl pilietinės visuomenės vaidmens narkotikų politikoje Europos Sąjungoje (COM(2006)0316),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 18 d. paskelbtą viešų konsultacijų, surengtų pagal pirmiau minėtą Žaliąją knygą, rezultatų ir gautų atsakymų ataskaitą(2),

–   atsižvelgdamas į ES sutarties VI antraštinę dalį, ypač į jos 29 straipsnį ir 31 straipsnio 1 dalies e punktą,

–   atsižvelgdamas į tarptautines, Europos lygmens ir nacionalines žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, ypač teisės į gyvybę ir sveikatą, apsaugos priemones,

–   atsižvelgdamas į 1961 m. kovo 30 d. JT bendrąją konvenciją dėl narkotikų ir ją iš dalies keičiantį 1972 m. kovo 25 d. Ženevos protokolą, į 1971 m. vasario 21 d. JT konvenciją dėl psichotropinių medžiagų ir į 1988 m. gruodžio 19 d. JT konvenciją dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1920/2006 dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro(3), kuris yra nauja ankstesnių teisės aktų redakcija,

–   atsižvelgdamas į Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2007 m. metinę ataskaitą(4),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1150/2007/EB dėl specialiosios programos "Narkotikų prevencija ir informacija apie juos" kaip bendrosios programos "Pagrindinės teisės ir teisingumas" dalies sukūrimo 2007–2013 m. laikotarpiui(5) , ypač į jo 2–7 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 21 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pavadinimu "2006 m. pažangos įgyvendinant ES kovos su narkotikais veiksmų planą (2005–2008) apžvalga" (SEC(2006)1803),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 10 d. Komisijos komunikatą dėl 2007 m. pažangos įgyvendinant ES kovos su narkotikais veiksmų planą (2005–2008) apžvalgos (COM(2007)0781),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. birželio mėn. Tarybos patvirtintą ES kovos su narkotikais veiksmų planą (2005–2008)(6),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 10 d. Tarybos sprendimą 2005/387/TVR dėl keitimosi informacija apie naujas psichoaktyvias medžiagas, jų rizikos įvertinimo ir kontrolės(7),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 16–17 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą ES kovos su narkotikais strategiją (2005–2012)(8),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 273/2004 dėl narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių)(9),

–   atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 8 ir 10 d. JT Generalinės Asamblėjos neeilinėje sesijoje (angl. UNGASS) priimtą politinį pareiškimą dėl narkotikų ir rezoliucijas,

–   atsižvelgdamas į JT veiklą, ypač į penkiasdešimt pirmąją Narkotikų komiteto sesiją, kuri įvyko Vienoje 2008 m. kovo 10–14 d.(10),

–   atsižvelgdamas į Baltąją knygą apie Europos valdymą (COM(2001)0428) ir į Komisijos komunikatus "Konsultavimosi ir dialogo stiprinimas. Komisijos konsultavimosi su suinteresuotomis šalimis bendrieji principai ir mažiausi standartai" (COM(2002)0704) ir "2005−2009 m. strateginiai tikslai. Europa 2010 m.: partnerystė Europos atsinaujinimo vardan. Gerovė, solidarumas ir saugumas" (COM(2005)0012),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A6-0073/2008),

A.   kadangi, siekiant valstybių narių ir ES lygmenimis geriau formuluoti, įgyvendinti ir vertinti sprendimus, susijusius su kovos su narkotikais politika, reikėtų skatinti visapusiškesnį įvairių pilietinės visuomenės grupių tarpusavio dialogą ir dialogą su jomis (tarpvalstybiniu, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis) Europos mastu,

B.   kadangi pilietinės visuomenės grupių organizuotumas Europos lygmeniu, nacionalinių, regioninių ir vietos pilietinės visuomenės organizacijų nuomone, be abejo, turi pridėtinę vertę,

C.   kadangi visų pirma pilietinė visuomenė gali pasidalyti didžiule patirtimi tam tikrais kovos su narkotikais politikos klausimais, kaip antai: prevencija, informavimas, parama besigydantiesiems nuo priklausomybės ir socialinė reintegracija,

D.   kadangi svarbiausias 2005–2012 m. ES kovos su narkotikais strategijos tikslas yra teikti tikslią informaciją ir stiprinti pilietinės visuomenės vaidmenį kovos su narkotikais srityje,

E.   kadangi Žalioji knyga dėl pilietinės visuomenės vaidmens narkotikų politikoje Europos Sąjungoje ir Pilietinės visuomenės forumo narkotikų tema įkūrimas yra pirmasis praktinis žingsnis siekiant šio tikslo,

F.   kadangi dauguma Komisijos konsultacijose dalyvavusių organizacijų labai palankiai vertino esamų tinklų teminio sujungimo idėją,

G.   kadangi atitinkamai siekiant užmegzti nuolatinėmis konsultacijomis grindžiamus santykius ir skatinti informacijos bei gerosios patirties mainus, ypatingą dėmesį skiriant moksliniams duomenims, svarbi didesnė pilietinės visuomenės ir ES institucijų bei įstaigų sąveika,

H.   kadangi reikėtų pažymėti pilietinės visuomenės organizacijų, bendradarbiaujančių su trečiosiomis šalimis ir skatinančių alternatyvias bei tvarias strategijas narkotikų problemoms spręsti, veiklos ir vaidmens stiprinimo ypatingą svarbą,

I.   kadangi tokia atvira priemonė kaip internetas turėtų būti kiekvienos siūlomos dialogo ar konsultacijų konkrečiais klausimais su pasirinktais tinklais sistemos, kuri būtų papildyta viešomis konsultacijomis su visomis suinteresuotomis šalimis, dalis,

J.   kadangi svarbus vaidmuo, kurį pilietinė visuomenė gali atlikti šioje srityje, turėtų papildyti ir sustiprinti didelę valstybių narių ir tarptautinių organizacijų atsakomybę siekiant bendradarbiauti kovos su narkotikų gamyba ir neteisėta prekyba sektoriuje, kaip tai vyksta kovos su terorizmu srityje,

K.   kadangi aktyvesnis ES institucijų ir pilietinės visuomenės dalyvavimas kovos su narkotikais politikoje padėtų joms tinkamai įvertinti esamas strategijas,

L.   kadangi sąvoka "narkotikai" siekiama apimti narkotines ir psichotropines medžiagas, kaip apibrėžta pirmiau minėtose JT konvencijose,

M.   kadangi narkotikų vartojimas gali kelti ypatingą pavojų merginoms ir moterims, ypač turint mintyje nėštumą ar užkrėtimą ŽIV (AIDS),

N.   kadangi paprastai priklausomybės nuo narkotikų gydymo programose dalyvauja daugiau vyrų nei moterų, o moterys sudaro apie 20 proc. asmenų, šiuo metu dalyvaujančių gydymo programose Europos Sąjungoje,

O.   kadangi nustatyta, kad labai skiriasi moterų ir vyrų narkotikų vartojimo apimtys ir būdai; kadangi moksliniai tyrimai rodo, kad esama reikšmingų lyčių skirtumų turint mintyje daugybę fiziologinių ir psichosocialinių veiksnių, susijusių su priklausomybės raida, rizikinga elgsena ir elgsena ieškant pagalbos;

1.   pripažįsta svarbų pilietinės visuomenės vaidmenį kuriant, nustatant, įgyvendinant, vertinant ir stebint kovos su narkotikais politiką; ypač pabrėžia pilietinės visuomenės patirtimi šioje srityje turimą ir išreikštą pridėtinę vertę, jos gebėjimą diegti naujoves bei galimybes keistis informacija ir gerąja patirtimi, kuri moksliškai išbandyta ir pagrįsta vykdant dabartinę kovos su narkotikais politiką;

2.   ragina visų valstybių narių vyriausybes, nevyriausybines organizacijas, pilietinę visuomenę, tėvų bei specialistų asociacijas vykdyti kampanijas, kuriose išsamiai informuojama apie:

3.   pripažįsta, kad bažnyčia ir religinės bendruomenės labai aktyviai dalyvavo kovojant su narkotikais, todėl į jų patirtį reikėtų atsižvelgti kuriant, įgyvendinant ir vertinant kovos su narkotikais politiką;

4.   primygtinai ragina stiprinti pilietinės visuomenės vaidmenį kuriant narkotikų politiką pagal Europos lygmens koncepciją, nes tai yra pagrindinis 2005–2012 m. ES kovos su narkotikais strategijos tikslas;

5.   pabrėžia, kad internetui turėtų tekti svarbus vaidmuo užtikrinant skaidrų ir darnų keitimąsi informacija apie 2005–2012 m. ES kovos su narkotikais strategijos įgyvendinimą ir raidą, jis turėtų padėti sudaryti geresnes pilietinės visuomenės (įskaitant narkotikų vartotojus ir bendruomenės grupes) dalyvavimo sąlygas įgyvendinant pirmiau minėtą veiksmų planą visais lygmenimis ir pasinaudojant Pilietinės visuomenės forumu narkotikų tema, gerinant galimybes naudotis prevencinėmis programomis ir jų veiksmingumą bei ugdyti sąmoningumą;

6.   pabrėžia partnerystės su žiniasklaida, įskaitant elektroninės žiniasklaidos priemones, svarbą skleidžiant mokslinę informaciją apie narkotikų vartojimo pavojų fizinei ir psichinei sveikatai, ypač merginų ir nėščių moterų; atsižvelgiant į jos įtaką jaunajai kartai, skatina tokias žiniasklaidos priemones tapti pagrindiniu partneriu kovai su narkotikais skirtose kampanijose;

7.   palankiai vertina 2007–2013 m. specialios narkotikų prevencijos ir informavimo programos įgyvendinimą ir pažymi, kad pilietinės visuomenės dalyvavimas įgyvendinant ir plėtojant 2005–2012 m. ES kovos su narkotikais strategiją yra ypatingas šios programos tikslas;

8.   apgailestauja, kad buvo vėluojama panaudoti pagal šią programą skirtas lėšas;

9.   ragina Komisiją užtikrinti, kad naujoje 2008–2013 m. sveikatos apsaugos strategijoje būtų atsižvelgiama į skirtingą narkotinių medžiagų poveikį moterims, ypač turint mintyje pilietinės visuomenės organizacijų vykdomų kovai su narkotinėmis medžiagomis skirtų informavimo programų finansavimą;

Forumas – struktūrinis lygmuo

10.   pabrėžia Pilietinės visuomenės forumo narkotikų tema įkūrimo svarbą kaip pirmąjį žingsnį Europos pilietinės visuomenės asociacijas praktiškiau ir konstruktyviau įtraukiant į ES veiklą narkotikų vartojimo prevencijos ir kovos su narkotikais politikos srityse;

11.   apgailestauja, kad kai kurioms organizacijoms Pilietinės visuomenės forumo narkotikų tema dalyvių atranka pasirodė esanti nepakankamai skaidri, ir ragina Komisiją apsvarstyti, kaip spręsti šią problemą tikintis, kad ateityje forumo plėtra būtų skaidresnė;

12.   mano, kad Pilietinės visuomenės forumas narkotikų tema turėtų integruoti, o ne išskirti ir būti plataus nuomonių spektro ir pusiausvyros atspindys;

13.   pažymi, kad Pilietinės visuomenės forumo narkotikų tema tikslas nėra sukurti asamblėją, kuri būtų skirta skelbti įvairią ideologiją, bet užmegzti dialogą ir tiesioginį ryšį su svarbiausiomis asociacijomis kovos su narkotikais srityje (turint mintyje ir prevencijos, ir reabilitacijos lygmenis), turėti praktinių priemonių, kurios padėtų remiantis sėkminga patirtimi sukurti ir įgyvendinti narkotikų vartojimo prevencijos ir kovos su narkotikais politiką, taip pat analizuoti Europos Sąjungoje tarpvalstybines problemas, kurios atsiranda dėl nacionalinių teisės aktų skirtumų, ypač pasienio regionuose;

14.   ragina valstybes nares keistis patirtimi apie pažangiausius metodus, kurie šiuo metu taikomi kovos su narkotikais, narkotikų prevencijos, vaikų ir jaunuolių informavimo srityse, ir bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės atstovais skatinti jų plėtojimą;

15.   apgailestauja, kad šiame forume dalyvauja mažai organizacijų iš naujųjų valstybių narių; pabrėžia naujųjų valstybių narių pilietinės visuomenės informavimo ir aktyvesnio dalyvavimo būtinybę, atsižvelgiant į šių šalių svarbą išsiplėtusioje ES;

16.   apgailestauja dėl to, kad nevyriausybiniai nacionaliniai ir tarpvalstybiniai tinklai, ypač moterims, motinoms ir merginoms atstovaujančios asociacijos, taip pat su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis susijusius klausimus sprendžiančios organizacijos negausiai dalyvavo 2007 m. gruodžio mėn. surengtame pirmajame Pilietinės visuomenės forume narkotikų tema; ragina Komisiją aktyviai skatinti tokių organizacijų, taip pat organizacijų, turinčių vertingos patirties su narkotikais ir piktnaudžiavimu jais susijusiose srityse, dalyvavimą, kad būtų galima užtikrinti prieinamas bei plačiai teikiamas specializuotas paslaugas;

17.   palankiai vertina Komisijos pastangas, dedamas siekiant nustatyti, kokį vaidmenį turi atlikti Pilietinės visuomenės forumas narkotikų tema vykdant Europos lygmens politiką narkotikų klausimu, kad būtų galima apibrėžti galutinius tikslus, kurių reikia siekti konsultuojantis šiame forume;

18.   mano, kad Pilietinės visuomenės forumas narkotikų tema turėtų turėti aiškų įgaliojimą, aiškiai apibrėžtas darbotvarkes, skaidrias procedūras ir įgyvendinamus veiklos planus, kurie būtų realus indėlis politikos kūrimo procese;

19.   viliasi, kad dialogas su pilietine visuomene ES sprendimų priėmimo procese padarys apčiuopiamą poveikį; todėl mano, kad pilietinė visuomenė turėtų turėti oficialų statusą atsižvelgiant į 2005–2012 m. ES kovos su narkotikais strategijoje nustatytus tikslus ir būsimas iniciatyvas, inter alia, dėl to, kad:

20.   ragina Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrą rinkti statistikos duomenis apie narkotikų vartojimą tarp moterų Europos Sąjungoje, analizuoti tokio vartojimo tendencijas ir metinėje ataskaitoje atsižvelgti į skirtingą poveikį lytims, siekiant Europos pilietinei visuomenei suteikti daugiau žinių ir sėkmingiau ją informuoti apie šią problemą;

21.   skatina teminį esamų tinklų sujungimą pasitelkiant Pilietinės visuomenės forumą narkotikų tema arba kuriant su forumo sistema susijusias darbo grupes ar pogrupius;

22.   ragina ES, vykdant atitinkamą biudžeto kontrolę, skirti daugiau lėšų ES pilietinės visuomenės veiklai remti pagal dabartinius projektus ir būsimas šios srities iniciatyvas;

23.   ragina valstybes nares, jei įmanoma, su valstybės finansavimu susijusias nuostatas išplėsti, kad jos apimtų pilietinių profesinių organizacijų teikiamas paslaugas, kurios turi atitikti atitinkamus kokybės užtikrinimo kriterijus, ir tai būtų ne tik sveikatos priežiūros ar socialinės paslaugos, bet ir su žalos mažinimu susijusios bei vadinamosios žemo slenksčio paslaugos; mano, kad taip bus galima užtikrinti planuojamą ir ilgalaikį paslaugų teikimą ir šių paslaugų atitiktį kokybės standartams;

24.   pabrėžia, jog visuomenei svarbu skirti lėšų ir paremti savanoriškas organizacijas ir tėvų asociacijas, kurios kovoja su piktnaudžiavimu, ypač jaunų žmonių, narkotikais;

Pilietinė visuomenė – vidinis lygmuo

25.   pabrėžia pilietinės visuomenės veiksmų siekiant 2005–2012 m. ES kovos su narkotikais strategijoje išdėstytų tikslų, susijusių su prevencijos politika, informavimu, su priklausomybe nuo narkotikų susijusių problemų sprendimu ir tinkama šios politikos įgyvendinimo stebėsena, svarbą;

26.   ragina visus dalyvius, veikiančius ES ir valstybių narių lygmeniu, daugiau dėmesio skirti naujovėms, kurios leistų pilietinės visuomenės patirtį panaudoti siekiant 2005–2012 m. ES kovos su narkotikais strategijoje išdėstytų tikslų, ypač susijusių su visuomenės informavimo iniciatyvomis, žalos mažinimo, paramos besigydantiesiems nuo priklausomybės ir socialinės reintegracijos politika;

27.   mano, kad svarbu stiprinti dialogą ES lygmeniu su narkotikus vartojantiems asmenims atstovaujančiomis organizacijomis, nes dialogas yra būtinas siekiant išspręsti su socialine reintegracija susijusius uždavinius ir teikiant paramą besigydantiesiems nuo priklausomybės asmenims;

28.   ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant su pilietine visuomene skatinti vienodas galimybes naudotis programomis, užtikrinti, kad į jas būtų įtrauktos menkai pastebimos ir visuomenės nuošalyje esančios grupės, imtis veiksmų gebėjimams stiprinti, kad būtų užtikrintas įgyvendinamų programų tvarumas ir veiksmingumas;

29.   ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti organizacijų ir pilietinės visuomenės iniciatyvas, kuriomis siekiama:

30.   atkreipia dėmesį į didėjantį susirūpinimą dėl to, kad moterys gali nepasinaudoti gydymo galimybėmis dėl socialinės ir ekonominės paramos trūkumo, o ypač dėl su vaikų priežiūra susijusių įsipareigojimų, kurie buvo nustatyti kaip veiksniai, galintys trukdyti moterims pasinaudoti priklausomybės nuo narkotikų gydymo paslaugomis; nurodo, kad lyginant vaikų priežiūros neapimančias gydymo paslaugas ir vaikų priežiūrą apimančias paslaugas, matyti, kad dažnai didžiausią pastarosiomis paslaugomis besinaudojančių asmenų dalį sudaro moterys;

31.   ragina Komisiją ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti pasienio regionams, kurie dažnai susiduria su sunkumais todėl, kad skiriasi narkotikus reglamentuojantys nacionaliniai teisės aktai;

32.   remia pilietinės visuomenės organizacijas, kurios imasi sąmoningos kovos su narkotikų ir jų gaminių vartojimu, ypač nepilnamečių atveju;

33.   ragina ES pagrindinių teisių agentūrą atlikti kovos su narkotikais politikos poveikio vertinimą ir nustatyti jos veiksmingumą ir tai, ar ir kiek dėl šios politikos buvo peržengtos ribos ir pažeistos asmens teisės;

34.   pabrėžia, kad būtina narkotikų politiką grįsti patikimais moksliniais duomenimis, gautais bendradarbiaujant su pilietine visuomene su narkotikais susijusių mokslinių tyrimų srityje, ir pripažįsta, kad reikėtų plėtoti moksliniais tyrimais ir duomenimis pagrįstą politiką ir vykdyti įrodytais duomenimis grindžiamą veiklą, įskaitant tokią, kurios tikslas – žalos sveikatai prevencija ir mažinimas;

35.   ragina valstybes nares plėsti bendrą teisėsaugos agentūrų ir pilietinės visuomenės organizacijų veiklą ir teikti bendras valdymo paslaugas, ypač vietos bendruomenių lygmeniu;

Pilietinė visuomenė – išorinis lygmuo

36.   pripažįsta pilietinės visuomenės vaidmens, susijusio su išoriniu Europos kovos su narkotikais politikos lygmeniu, svarbą ir džiaugiasi, kad ES pirmauja pasaulyje kovojant su narkotikais pagal išorės programų ir iniciatyvų finansavimą;

37.   ragina apsvarstyti ir paremti ES išorės strategiją, kuri turės ilgalaikį, apčiuopiamą ir praktinį poveikį padėčiai regionuose, kuriuose gaminama narkotikų žaliava;

38.   atkreipia dėmesį į Europos organizacijų, skatinančių vietoje auginamas kultūras pradėti naudoti gydymo ir kitais medicininiais tikslais, patirtį ir kartu primena, kad šių kultūrų auginimą reikėtų nuolat labai griežtai kontroliuoti;

39.   ragina Komisiją ir valstybes nares ieškoti būdų, kaip bendradarbiauti su ES pilietinės visuomenės organizacijomis, skatinančiomis tik teisėtai naudoti iš kokamedžio lapų gautas medžiagas, ir tokiu būdu (kadangi narkotikų žaliava sunaudojama) veiksmingai prisidėti prie tarptautinės kovos su narkotikų prekyba ir kartu užtikrinti šių medžiagų naudojimo saugą;

40.   ragina Komisiją ir valstybes nares vadovautis savo 2007 m. spalio 25 d. rekomendacija Tarybai dėl opiumo gamybos Afganistane medicininiais tikslais(11) ir remti pilietinės visuomenės iniciatyvas dėl bendradarbiavimo su šalimis, kuriose gaminami narkotikai, kovos su narkotikais srityje bei skatinti jų galimą teigiamą su demokratizacijos procesu tose šalyse susijusį poveikį; pabrėžia, kad svarbu skatinti bandomuosius projektus, kaip antai "aguonos medicinos reikmėms", kuriais siekiama, kad dalis šiuo metu nelegaliai auginamų aguonų būtų pradėtos naudoti teisėtai pramoniniu būdu gaminant nuskausminamuosius vaistus, kurių pagrindas yra opijus, kad būtų apsvarstyta galima licencijų aguonų pasėlius naudoti medicinos reikmėms išdavimo nauda, taip pat nustatyta, kokiu būdu tai galima padaryti ir kokia būtų vykdoma Jungtinių Tautų kompetencijai priklausanti kontrolė;

41.   ragina Komisiją kartu su pilietine visuomene ieškoti galimybių kovoti su neteisėtomis aguonų plantacijomis Afganistane naudojant žmonėms, gyvūnams ir aplinkai nekenksmingus purškalus;

42.   ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti galimybėmis, kurias gali suteikti bendradarbiavimas su valstybių narių mokslinėmis institucijomis, mokslinėmis organizacijomis, medicininio pobūdžio žurnalais, tyrimų centrais, asociacijomis, specializuotais institutais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, kurie pastaraisiais metais pateikė atspirties taškus nustatant kovos su narkotikų prekyba politiką, analizuojant geopolitinę padėtį ir su tarptautine prekyba narkotikais susijusius ekonominius srautus;

43.   mano, kad svarbu skatinti ES asociacijų ir tarptautinių tinklų, kuriems priklauso kovos su narkotikais asociacijos, tarpusavio bendradarbiavimą siekiant, kad vyktų patirties ir informacijos mainai;

44.   atkreipia dėmesį į Vienos NVO narkotikų komiteto, kuris yra pilietinei visuomenei JT narkotikų kontrolės ir nusikaltimų prevencijos biure (angl. UNODC) atstovaujantis NVO komitetas, patirtį ir tikisi, kad tokių komitetų veikloje ateityje dalyvaus daugiau organizacijų ir asmenų, atsižvelgiant į tokius pasiūlymus, kaip antai "Po 2008 m." (angl. "Beyond 2008"), kuris yra iniciatyva ir kurio pagrindinis tikslas – propaguoti pilietinės visuomenės vaidmenį atliekant 1998 m. JT Generalinės Asamblėjos neeilinėje sesijoje (angl. UNGASS) narkotikų klausimu priimtų nuostatų kas dešimt metų numatytą persvarstymą; siūlo pradėti panašias Europos asociacijų konsultacijas atsižvelgiant į ES kovos su narkotikais strategijos persvarstymą po 2012 m;

45.   mano, jog tam, kad būtų galima pasimokyti ir rengti strategijas ateityje, praėjus dešimčiai metų po 1998 m. įvykusios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos neeilinės sesijos narkotikų klausimu (jos pagrindinis tikslas buvo per dešimtį metų įgyvendinti "pasaulio be narkotikų" idėją), būtina įvertinti vykdytos kovos su narkotikais politikos esamus rezultatus ir nustatyti, kokios strategijos buvo sėkmingos;

o
o   o

46.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, taip pat susipažinti Europos Vadovų Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrui, Europos Tarybai ir Jungtinėms Tautoms bei jos specializuotoms tarnyboms.

(1) OL C 226 E, 2005 9 15, p. 233. (2) http://ec.europa.eu/justice_home/news/consulting_public/news_consulting_public_en.htm (3) OL L 376, 2006 12 27, p. 1. (4) http://www.emcdda.europa.eu/html.cfm/index407EN.html (5) OL L 257, 2007 10 3, p. 23. (6) OL C 168, 2005 7 8, p. 1. (7) OL L 127, 2005 5 20, p. 32. (8) dok. 15074/1/04. (9) OL L 47, 2004 2 18, p. 1. (10) http://www.unodc.org/documents/commissions/CND-Session51/CND-51_Info_Participants.pdf (11) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0485.

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, iš dalies keičiančio 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo patikslinant daugiametę finansinę programą (COM(2008)0152 – C6-0148/2008 – 2008/2083(ACI))

P6_TA(2008)0170 A6-0157/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0152),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1), ypač į jo 48 punktą,

–   atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A6-0157/2008),

1.   pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

2.   paveda Pirmininkui pasirašyti sprendimą kartu su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

2008 m. balandžio 29 d.

iš dalies keičiantis 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo patikslinant daugiametę finansinę programą

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(2), ypač į jo 48 punktą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)  Dėl vėlavimo patvirtinti tam tikras 1b ir 2 išlaidų kategorijų veiksmų programas 2 034 mln. EUR asignavimų galiojančiomis kainomis, skirtų struktūriniams fondams, Sanglaudos fondui, Kaimo plėtros fondui ir Europos žuvininkystės fondui, negalėjo būti panaudota 2007 m. arba perkelta į 2008 m. Pagal Tarpinstitucinio susitarimo 48 punktą, ši suma turi būti perkelta į kitus finansinius metus padidinant viršutines atitinkamų išlaidų ribas, skirtas įsipareigojimų asignavimams.

(2)  Todėl atitinkamai turėtų būti iš dalies pakeistas Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo I priedas(3),

NUSPRENDĖ:

Vienintelis straipsnis

Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo I priedas pakeičiamas šio sprendimo priedu.

Priimta 2008 m. balandžio 29 d., Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1. Susitarimas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2008/29/EB (OL L 6, 2008 1 10, p. 7). (2) OL C 139, 2006 6 14, p. 1. Susitarimas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2008/29/EB (OL L 6, 2008 1 10, p. 7). (3) Šiuo tikslu skaičiai galiojančiomis kainomis paverčiami į 2004 m. kainas.

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 10-ojo Europos plėtros fondo programavimo įgyvendinimo (2007/2138(INI))

P6_TA(2008)0171 A6-0042/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės (AKR) ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą partnerystės susitarimą (1) (Kotonu susitarimas),

–   atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų vidaus susitarimą dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2008–2013 m. daugiametę finansavimo programą vadovaujantis AKR ir EB partnerystės susitarimu, ir dėl finansinės pagalbos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis(2),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 14 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 617/2007 dėl 10-ojo Europos plėtros fondo įgyvendinimo pagal AKR ir EB partnerystės susitarimą(3),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą bei Užsienio reikalų komiteto ir Biudžeto komiteto nuomones (A6-0042/2008),

A.   kadangi 10-ojo Europos plėtros fondo (EPF) programavimas buvo susijęs su ratifikavimo proceso (visose ES valstybėse narėse ir dviejuose trečdaliuose Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės (AKR) šalių) pabaiga vėliausiai 2007 m. lapkričio 30 d., kad galėtų įsigalioti 2008 m. sausio 1 d. (Kotonu susitarimo 93 straipsnio 3 dalis),

B.   kadangi "laikinojo galiojimo" sąlyga nebeleidžia remtis ankstesniųjų EPF likučiais,

C.   kadangi Komisija įsipareigojo imtis veiksmų, kad visos 9-ojo EPF lėšos būtų panaudotos iki 2007 m. gruodžio 31 d.,

D.   kadangi, neatsižvelgiant į Europos Parlamento prašymus įrašyti atitinkamą biudžeto eilutę, EPF iki šiol neskiriamos lėšos iš ES biudžeto,

E.   kadangi tai, kad Europos Parlamentas ir valstybių narių parlamentai oficialiai EPF nekontroliuoja, nes jam ES biudžeto lėšos neskiriamos, yra nukrypimas nuo demokratijos principų,

F.   kadangi Komisija 64 AKR šalyse atliko tyrimą dėl nevalstybinių veikėjų įtraukimo į 10-ojo EPF programavimą, kurio metu išaiškinta, kad informacija buvo teikiama visais atvejais, tačiau realiai dalyvavo tik pusė nagrinėtų šalių,

G.   kadangi ES ir Afrikos valstybių aukščiausio lygio susitikime Lisabonoje (2007 m. gruodžio mėn. 8–9 d.) sudarius naująją Afrikos šalių ir ES strateginę partnerystę bei paskelbus veiksmų planą 2008–2010 m., pagrįstą "Afrikos vienybės, Afrikos ir Europos tarpusavio priklausomybės, kontrolės ir atsakomybės, pagarbos žmogaus teisėms, demokratijos bei teisinės valstybės principais bei teise į vystymąsi", ir šia proga priėmus bendrą Europos Parlamento ir Visos Afrikos Parlamento deklaraciją, skatinančią stiprinti Parlamentų vaidmenį naujojoje strategijoje,

H.   kadangi ES ir jos valstybės narės prisiėmė paramos vystymuisi, ypač Afrikos naudai, ir paramos efektyvumo politinių įsipareigojimų,

I.   kadangi ES įsipareigojo iki 2010 m. savo paramą prekybai padidinti iki 2 000 000 000 eurų per metus (po 1 000 000 000 eurų skirs Komisija ir 1 000 000 000 eurų valstybės narės),

J.   kadangi asignavimai 10-ajam EPF preliminariai paskirstyti taip: 30 proc. bendrajai paramai iš biudžeto, 30 proc. infrastruktūrai, 15 proc. valdymui (įskaitant taiką ir saugumą), 8 proc. žemės ūkiui ir kaimo vystymuisi, 8 proc. socialiniams sektoriams ir socialinei sanglaudai, o likusi dalis padalijama ekonomikos vystymuisi, paramai institucijoms ir aplinkos apsaugai,

K.   kadangi 10-ojo EPF pradinio ugdymo ir sveikatos sektoriams skiriamų asignavimų dalis šiek tiek mažesnė negu 9-ojo EPF,

10-ojo EPF iššūkiai ir tikslai

1.   pabrėžia, kaip svarbu EPF įgyvendinti per 2008–2013 m., ypač turint omenyje ES ir jos valstybių narių politinius įsipareigojimus, susijusius su pagalba vystymuisi, Europos ir Afrikos atnaujintos partnerystės siekiu ir ES indėliu, siekiant 2015 m. įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT);

2.   visiškai pritaria Reglamento (EB) Nr. 617/2007 1 straipsnyje įtvirtintam pagrindiniam tikslui "panaikinti skurdą šalyse partnerėse bei regionuose partneriuose siekiant tvaraus vystymosi, įskaitant Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) siekimą"; teikia ypatingą svarbą tam, kad šie pirmenybiniai tikslai būtų konkrečiai išreikšti visose įgyvendinimo priemonėse ir metoduose, numatytuose šiame reglamente, ir apgailestauja, kad nuostatos, susijusios su strateginiais dokumentais šaliai ir strateginiais dokumentais regionui, siaurinamai aiškina šiuos tikslus;

3.   ragina įgyvendinant EPF laikytis ir ES tarptautinių įsipareigojimų, nurodytų EB sutarties 177 straipsnio 3 dalyje;

4.   pabrėžia, kad EPF įgyvendinimas turi atitikti Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) rekomendacijas dėl valstybės pagalbos naudojimo vystymuisi remti ir kad į programavimą neturi būti įtraukiami veiksmai, neatitinkantys Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Pagalbos vystymuisi komiteto nustatytų vystymuisi remti taikomų kriterijų; ragina atitinkamai pakeisti Reglamento (EB) Nr. 617/2007 2 straipsnio 3 dalį;

5.   su pasitenkinimu vertina pastangas supaprastinti ir suderinti naująjį Reglamentą (EB) Nr. 617/2007; mano, kad pastangos lygiuotis į vystomojo bendradarbiavimo priemonę(4) (angl. DCI) turi padėti sustiprinti Parlamento vaidmenį prižiūrint ir kontroliuojant EPF įgyvendinimą;

6.   pritaria tam, kad EPF būtų įtrauktas į ES biudžetą, siekiant sustiprinti vystomojo bendradarbiavimo suderinamumą, skaidrumą ir veiksmingumą bei užtikrinti jo demokratinę kontrolę; pabrėžia, kad EPF įtraukimas į biudžetą taip pat yra tinkamas atsakas į nuolatines problemas, susijusias su sudėtingu ir lėtu tarpvyriausybinio ratifikavimo procesu; ragina Tarybą numatyti EPF įtraukimą į biudžetą, vykdant finansinės programos laikotarpio vidurio persvarstymą 2009 m.;

7.   džiaugiasi, kad Lisabonos sutartyje nebeliko EB sutarties 179 straipsnio 3 dalies, kurioje buvo nurodyta, kad EB sutarties nuostatos neturi įtakos EPF, ir atvertas kelias EPF finansuoti iš ES biudžeto;

8.   primena, kad Europos Parlamentas visuomet siekia vystymosi politikos darnos ir kad ES yra įsipareigojusi užtikrinti, kad vystymosi politikos tikslams neprieštaraus kitos ES politikos sritys, turinčios poveikį šiai politikai (prekybos, aplinkosaugos, saugumo, žemės ūkio ir t. t.);

9.   ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti kvalifikuotos darbo jėgos vykimui iš AKR šalių į ES ir pasiūlyti tinkamų priemonių, kad būtų paprasčiau ją sulaikyti arba sugrąžinti atgal;

10.   primena, kad tvirtai laikosi savarankiškumo ir dalyvavimo principų, įtvirtintų Kotonu susitarime ir Europos konsensuse dėl vystymosi(5);

Grafikas

11.   ragina AKR šalis, kurios iki šiol to nepadarė, ratifikuoti vidaus susitarimą ir persvarstytą Kotonu susitarimą siekiant, kad būtų galima kuo greičiau pradėti įgyvendinti 10-ąjį EPF;

12.   pažymi Komisijos įsipareigojimą siekti, kad visos 9-ojo EPF lėšos būtų panaudotos iki galutinės datos – 2007 m. gruodžio 31 d.; ragina Komisiją imtis visų reikiamų priemonių, kad nė vienam asignavimui nebūtų taikoma laikinojo galiojimo sąlyga ir kad būtų užtikrintas finansavimo nenutrūkstamumas;

13.   pabrėžia, kad intensyvus grafikas neleido į programavimo procesą visiškai įtraukti pilietinės visuomenės ir parlamentų, bei reikalauja, kad šie konsultavimosi proceso trūkumai būtų pašalinti įgyvendinimo etapu;

Strateginiai dokumentai bei pirmenybinės veiklos sritys

14.   pabrėžia, kad norint pasiekti Reglamento (EB) Nr. 617/2007 1 straipsnyje įtvirtintus tikslus, sudarant programą pirmenybė turi būti teikiama skurdo mažinimo veiksmams, ypač daug dėmesio turi būti skiriama su TVT susijusioms sritims, pvz., socialiniams sektoriams, ypač sveikatos priežiūrai ir pradiniam ugdymui; pabrėžia, kad pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę (angl. DCI) prisiimtas įsipareigojimas siekiant nuoseklumo iki 2009 m. 20 proc. fondo lėšų skirti visoms Europos vystymosi politikos išlaidoms, įskaitant EPF;

15.   pažymi Komisijos norą pasiekti šį tikslą teikiant finansavimą iš biudžeto, tačiau apgailestauja, kad kartu su šalimis paramos gavėjomis nebuvo parengta jokia bendra strategija, kad sveikatos priežiūros bei švietimo sektoriai šalių strateginiuose dokumentuose (SD) kartu su kitais būtų įtvirtinti kaip pirmenybiniai; siekiant 20 proc., ragina pakartotinai įvertinti šį klausimą atliekant laikotarpio vidurio persvarstymą;

16.   pabrėžia, kad patikimai sumažinti skurdą galima tik tvaraus ekonominio, socialinio ir ekologinio vystymosi laikotarpiu; be to, pabrėžia, kad visi EPF veiksmai turėtų būti įtraukti į vystymosi procesą, kuriuo būtų siekiama sukurti stiprią, aplinką tausojančią ekonomiką, kurioje visi turėtų galimybes gauti pagrindines socialines paslaugas;

17.   pabrėžia, kad tvaraus vystymosi niekada neįmanoma pasiekti vykstant karui, tvyrant pilietinei nesantaikai ar esant politiniam nestabilumui; todėl mano, kad EPF veikloje pirmenybė taip pat turėtų būti teikiama demokratijos kūrimui, taikos, teisinės valstybės, stabilių ir demokratinių institucijų bei pagarbos žmogaus teisėms palaikymo ir skatinimo veiksmams;

18.   mano, kad strateginiams dokumentams turi būti taikoma demokratinė kontrolė, todėl jie neturi būti rengiami ir taikomi be parlamentinės kontrolės; konstatuoja, kad šalių strateginių dokumentų perdavimas AKR ir ES Jungtinei parlamentinei asamblėjai svariai prisideda prie Kotonu susitarime įtvirtinto kontrolės tikslo siekimo ir yra teigiamas institucinės valdžios perdavimo pagal komitologijos principą AKR ir ES Jungtinei parlamentinei asamblėjai bei Europos Parlamentui etapas; ragina Komisiją prižiūrėti, kad Jungtinė parlamentinė asamblėja turėtų pakankamai materialiųjų priemonių sėkmingai dirbti su šalių strateginiais dokumentais ir kad jos nuomonės būtų apžvelgiamos Komisijos priežiūros ataskaitose;

19.   apgailestauja, kad Reglamente (EB) Nr. 617/2007 nenumatoma jokios aiškios Europos Parlamento, nacionalinių parlamentų, vietos valdžios bei nevalstybinių veikėjų dalyvavimo ar konsultavimosi procedūros rengiant, kontroliuojant bei vertinant šalių strateginius dokumentus; ragina Tarybą ir Komisiją šį konsultavimąsi reguliariai įtraukti į sudaromas programas;

Su lyčių aspektu susiję klausimai

20.   apgailestauja, kad su lyčių aspektu susiję klausimai nebuvo priskirti prie specifinių veiklos sričių; ragina, sutarus su AKR partneriais, šį sprendimą iš naujo įvertinti laikotarpio viduryje persvarstant EPF;

21.   ragina Komisiją vykdyti pagrindiniuose strateginiuose dokumentuose, pvz., Europos konsensuse dėl vystymosi, bendroje ES ir Afrikos strategijoje ir Kotonu susitarime, įtvirtintus įsipareigojimus siekti lyčių lygybės ir taip užtikrinti, kad su lyčių aspektu susiję klausimai būtų tarp AKR ir ES partnerystės prioritetų, kad tokio pobūdžio projektams būtų skiriamas reikiamas dėmesys ir finansavimas pagal lyčių aspekto integravimo principą, ir reikalauja, kad būtų padidintas lyčių aspektu susijusių klausimų matomumas, į metinę Komisijos ataskaitą įtraukiant specialų skyrių bei rodiklius, siekiant geresnės padarytos pažangos stebėsenos ir kontrolės;

Parama iš biudžeto

22.   mano, kad parama iš biudžeto gali veiksmingai prisidėti prie skurdo panaikinimo ir TVT pasiekimo, ypač tuomet, kai ištekliai sutelkiami į švietimą ir pirminę sveikatos priežiūrą; palaiko Komisijos išreikštą valią biudžeto paramą padaryti šiems sektoriams skirtos valstybių biudžetų dalies didinimo priemone;

23.   primena, kad paramos iš biudžeto veiksmingumas ir teisėtumas yra susijęs su griežtu daugelio sąlygų laikymusi, pvz., viena vertus, glaudus paramos teikėjų bendradarbiavimas ir, kita vertus, demokratijos principų laikymasis, geras valdymas bei valstybės finansų valdymo institucijų, kontroliuojamų demokratiškai išrinkto parlamento, buvimas šalyse paramos gavėjose; kviečia Komisiją griežtai laikytis šių sąlygų prieš pradedant bet kokią paramos iš biudžeto programą;

24.   džiaugiasi, kad Komisija įsipareigojo tiesiogiai susieti biudžeto paramą su TVT įgyvendinimo pažanga ir remti TVT įgyvendinimą sudarant "TVT sutartis", kuriose būtų numatomas garantuotas ilgesnės trukmės finansavimas ir tuo padidinamos paramos prognozavimo galimybės;

25.   ragina biudžeto paramos vertinimą remiantis patikimais bei skaidriais rodikliais, kuriais būtų matuojama TVT pažanga, pateikti metinėje ataskaitoje Europos Parlamentui, Jungtinei parlamentinei asamblėjai, valstybių parlamentams ir nevalstybiniams veikėjams;

26.   ragina šiuos specifinius paramos iš biudžeto išteklius skirti visų AKR valstybių parlamentų gebėjimams biudžeto stebėsenos srityje stiprinti;

Skatinimui skirta dalis

27.   primena savo siekį skatinti gerą valdymą ir gali pritarti paramos už gerą valdymą principui pagal Kotonu susitarimo 8 straipsnyje numatytą politinį dialogą su sąlyga, kad jos suteikimo kriterijai ir įgyvendinimo metodai bus aiškūs ir skaidrūs;

28.   konstatuoja, kad daugelis Komisijos nustatytų skatinimo rezervo paskirstymo kriterijų pirmiausia išreiškia Šiaurės interesus ir neleidžia nukrypti ir teikti paramos pagal kriterijus, kurie nebūtinai yra susiję su geru valdymu;

29.   reiškia susirūpinimą dėl kriterijų, susijusių su ekonominiu ir socialiniu valdymu, aiškinimo; yra prieš paslėptų kriterijų taikymą ekonominėje ir socialinėje srityse bei mano, kad vykdant šios srities teisės aktų ir valstybės politikos analizę neturėtų būti nustatomi reikalavimai liberalizavimo ir dereguliavimo srityse; rekomenduoja valdymo aspektą papildyti kriterijais, susijusiais su viešųjų paslaugų buvimu ir jų kokybe; primena, kad AKR valstybių ar regionų pozicija pasirašyti ar nepasirašyti ekonominės partnerystės susitarimą (EPS) negali būti toks kriterijus;

30.   ragina Komisiją sprendimų dėl skatinimui skirtos lėšų dalies paskirstymo priėmimo procesą padaryti aiškesnį ir pateikti pasiūlymų dėl Europos Parlamento ir nevalstybinių veikėjų informavimo užtikrinimo šioje srityje;

Regioninė integracija, parama prekybai ir EPS

31.   primena, kad ES įsipareigojo padidinti paramą prekybai iki 2 000 000 000 eurų per metus ir 50 proc. šios papildomos paramos skirti AKR valstybėms; šis padidinimas turi būti padengtas iš papildomų fondų; ES įsipareigojimus paramos prekybai srityje laiko ypač svarbiais ir ragina Komisiją bei Tarybą informuoti apie dabartinius ES ir valstybių narių įsipareigojimus, kad šis tikslas būtų pasiektas;

32.   laikosi nuomonės, kad integruotos regioninės programos (IRP) būtų finansuojamos vienodai visose AKR valstybėse ir regionuose, nepriklausomai nuo valstybės galutinio pasirinkimo pasirašyti ar ne ekonominės partnerystės susitarimą; pasisako prieš bet kokių sąlygų, susijusių su dalyvavimu ekonominės partnerystės susitarime, taikymą skiriant asignavimus IRP;

33.   pakartotinai ragina, kad tenkinti specifiniams poreikiams, susijusiems su AKR šalių ekonomikos pritaikymu EPS, būtų skiriamos papildomos ne EPF lėšos;

Dalyvavimas

34.   pabrėžia, kad Europos Parlamento a posteriori atliekamas EPF biudžeto įvykdymo patvirtinimas yra nepakankama demokratinės kontrolės priemonė, ir ragina Tarybą, laukiant EPF integracijos į ES biudžetą, priskirti jam institucinį vaidmenį visame programavimo stebėsenos ir įvertinimo procese;

35.   apgailestauja dėl ypač plačios ir dviprasmės taisyklių, nustatančių veikėjų vaidmenį Bendrijos paramos programavime, formuluotės (žr. Reglamento (EB) Nr. 617/2007 2 straipsnio 3 dalį); ragina Europos Parlamentą, nacionalinius parlamentus, vietos valdžios institucijas ir nevalstybinių veikėjų atstovus įtraukti į programų sudarymo procesą, EPF įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę;

36.   ragina ES ir AKR valstybių nacionalinius parlamentus vykdyti griežtą vykdomųjų institucijų parlamentinę kontrolę EPF programų sudarymo srityje; prašo Komisiją užtikrinti, kad su nacionaliniais parlamentais būtų aktyviai konsultuojamasi visais strateginių dokumentų rengimo ir stebėsenos etapais;

37.   dar kartą patvirtina remiąs Jungtinės parlamentinės asamblėjos prašymą, išreikštą 2005 m. balandžio mėn. vykusioje 9-ojoje sesijoje, kad atitinkama EPF asignavimų procentinė dalis būtų skiriama parlamentų narių ir politikos, ekonomikos bei socialinio darbo sričių vadovų švietimui ir politiniam profesiniam mokymui, siekiant įtvirtinti gerą valdymą, teisinę valstybę, demokratines struktūras ir sąveiką tarp vyriausybių ir opozicijos laisvais rinkimais pagrįstos pliuralistinės demokratijos sąlygomis;

Stebėsena ir rezultatų įvertinimas

38.   ragina 2010 m. konsultuotis su Europos Parlamentu, nacionaliniais parlamentais bei nevalstybiniais veikėjais dėl EPF įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūros ir informuoti Europos Parlamentą apie investicinių priemonių laikotarpio vidurio peržiūros rezultatus;

39.   su pasitenkinimu pastebi, kad Komisija parengė ir Europos Parlamentui pateikė metinę ataskaitą dėl paramos, skirtos iš EPF, panaudojimo; nagrinėdamas šią metinę ataskaitą ypač atidžiai vertins, kokį poveikį parama darė naikinant skurdą ir siekiant TVT; ragina šią metinę ataskaitą perduoti AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai, nacionaliniams parlamentams ir nevalstybiniams veikėjams;

40.   džiaugiasi Komisijos ir Europos investicijų banko (EIB) reiškiamu ketinimu reguliariai vertinti rezultatus, ypač didelį dėmesį skiriant pažangai TVT įgyvendinimo srityje, ir įtraukti "visus subjektus, įskaitant ir nevalstybinius", taigi ir Europos Parlamentą, valstybių narių parlamentus bei AKR ir ES Jungtinę parlamentinę asamblėją, į Bendrijos teikiamos paramos vertinimą; prašo Komisiją išaiškinti, kokiomis sąlygomis ir kaip dažnai tokie vertinimai bus atliekami;

41.   pabrėžia, kad ištikus krizei ar kilus konfliktui, parlamento narių ir pilietinės visuomenės atstovų patirtis bei žinios yra tokios pat būtinos, ir prašo Komisiją su jais pasikonsultuoti prieš priimant specialiąsias priemones, numatytas Reglamento (EB) Nr. 617/2007 8 straipsnio 2 dalyje;

Paramos veiksmingumas

42.   su pasitenkinimu primena Paryžiaus deklaracijoje dėl vystymui teikiamos paramos veiksmingumo pateikiamą nuorodą ir primygtinai prašo, kad EPF programų sudarymas atitiktų minėtos deklaracijos rekomendacijas; tačiau pabrėžia, kad, kuriant darnią ir lygiavertę partnerystę tarp ES ir AKR, negalima remtis vien lėšų teikėjų veiksmų derinimu ir orientavimu; visų pirma reikia skatinti abipuses prievoles ir abipusius įsipareigojimus, ypač valdymo srityje;

43.   ragina Komisiją paversti tikrais veiksmais savo siekį atidžiai stebėti pažangą šioje srityje bei ruošiantis 2008 m. rugsėjo mėn. Akroje vyksiančiam aukščiausio lygio susitikimui parengti specialią ataskaitą; ragina, kad dėl paramos veiksmingumo įvertinimo reguliariai būtų rengiama ir Europos Parlamentui pateikiama ataskaita;

44.   pripažįsta, kad Komisijos pastangos pagreitinti išmokas leido labai pagerinti EPF panaudojimo lygį; vis dėlto pabrėžia, kad šioje srityje dar būtina tobulėti, ir ragina valstybes nares prie to aktyviai prisidėti; ragina Komisiją Europos Parlamentui bei AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai kiekvieną ketvirtį parengti išmokų iš fondų ataskaitą;

45.   visiškai remia reiškiamą norą įgyvendinant EPF didinti paramos prognozavimo galimybes;

Afrikos taikos priemonė

46.   tvirtai remia Afrikos taikos priemonės įgyvendinimą ir ragina per jos valdymo taisykles sustiprinti ES ir Afrikos Sąjungos politinę partnerystę, kaip numatyta naujosios ES ir Afrikos bendros strategijos gairėse;

47.   pabrėžia, kad Afrikos taikos priemonė turi būti laikoma Bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) įrankiu ir nėra susijusi su vystymusi pagal EBPO Pagalbos vystymuisi komiteto nustatytus kriterijus; dėl to apgailestauja, kad 2006 m. balandžio 11 d. Tarybos sprendime numatoma Afrikos taikos priemonę finansuoti EPF lėšomis;

48.   ragina Komisiją ir Tarybą numatyti alternatyvų asignavimų finansavimą ne vėliau kaip po Afrikos taikos priemonės finansavimo procedūros įvertinimo 2010 metais; ragina atliekant šį įvertinimą konsultuotis su Europos Parlamentu;

49.   ragina konsultuotis su Europos Parlamentu bei AKR ir ES jungtine parlamentine asamblėja dėl 2008–2010 m. veiklos programos ir Komisijos rengiamos metinės veiklos ataskaitos dėl fondų panaudojimo;

Bendrasis finansavimas ir suderinamumas su kitomis priemonėmis

50.   remia sudarant 10-ojo EPF programas numatomą galimą bendrą su valstybėmis narėmis ar kitais lėšų teikėjais vystymosi projektų finansavimą;

51.   rekomenduoja sudaryti galimybę pasinaudoti kitomis ES finansavimo priemonėmis bei dar kartą ragina sukurti naują, programuojamą ir prognozuojamą visos Afrikos vystymosi finansų paketą, kuriame lėšos būtų skiriamos iš EPF, pažangos per bendradarbiavimą priemonės temines priemones ir Europos kaimynystės politikos priemonę, siekiant finansuoti ir palaikyti naujos bendrosios ES ir Afrikos strategijos įgyvendinimą;

52.   reiškia pageidavimą, kad bendros AKR ir ES programos būtų įgyvendinamos bendrojo finansavimo pagrindu, siekiant kartu kovoti su didžiaisiais pasaulio iššūkiais, tokiais kaip naudojimasis visuotinėmis viešosiomis gėrybėmis arba klimato kaita, taip prisidedant prie politinės partnerystės pagal Kotonu susitarimą stiprinimo;

o
o   o

53.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 317, 2000 12 15, p. 3. Susitarimas peržiūrėtas susitarimu, pasirašytu 2005 m. birželio 25 d. (OL L 209, 2005 8 11, p. 27.) (2) OL L 247, 2006 9 9, p. 32. (3) OL L 152, 2007 6 13, p. 1. (4) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, nustatantis vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (OL L 378, 2006 12 27, p. 41). (5) Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendras pareiškimas: "Europos konsensusas" (OL C 46, 2006 2 24, p. 1).

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos 2007 m. ataskaitos (2007/2268(INI))

P6_TA(2008)0172 A6-0059/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Salonikuose vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo, kurio metu visoms Vakarų Balkanų valstybėms buvo pažadėta, kad jos taps Europos Sąjungos narėmis, pirmininkavimo išvadas,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos 1993 m. balandžio 7 d. rezoliuciją 817 (1993) ir 1993 m. birželio 18 d. rezoliuciją 845 (1993),

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimą suteikti Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai ES narystės siekiančios šalies kandidatės statusą ir Europos Vadovų Tarybos 2006 m. birželio 15–16 d. ir 2006 m. gruodžio 14–15 d. susitikimams pirmininkavusios valstybės išvadas,

–   atsižvelgdamas į 1995 m. laikinąjį Graikijos Respublikos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos susitarimą;

–   atsižvelgdamas į ES ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizacijos ir asociacijos tarybos ketvirtojo susitikimo 2007 m. liepos 24 d. išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 11 d. Zalcburge patvirtintą ES ir Vakarų Balkanų deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai "Vakarų Balkanai. Europos perspektyvos artinimas" (COM(2008)0127),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą 2008/212/EB dėl principų, prioritetų ir sąlygų, įvardytų Stojimo partnerystėje su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija(1),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 6 d. Komisijos ataskaitą apie Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangą (SEC(2007)1432),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl plėtros strategijos ir pagrindinių iššūkių 2006–2007 m.(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos 2006 m. ataskaitos(3),

–   atsižvelgdamas į ES ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos jungtinio parlamentinio komiteto 2007 m. sausio 29–30 d. ir 2007 m. lapkričio 26–27 d. rekomendacijas,

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 24 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos susitarimo dėl trumpalaikių vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo sudarymo(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 24 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos susitarimo dėl readmisijos sudarymo(5),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A6-0059/2008),

A.   kadangi, nors Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai buvo suteiktas ES narystės siekiančios kandidatės statusas jau 2005 m., bet iki šiol dar nenustatyta stojimo derybų pradžios data; kadangi dėl tokios užsitęsusios padėties didėja nusivylimas ir nežinia, ypač atsižvelgiant į tai, kad Skopjės valdžios institucijos neseniai gerokai paspartino reformas,

B.   primena, jog ES ir Vakarų Balkanų deklaracijoje, kuriai 2006 m. kovo 11 d. Zalcburge vienbalsiai pritarė Europos Sąjungos valstybių narių ir Vakarų Balkanų valstybių užsienio reikalų ministrai, pakartojama, kad yra svarbūs geri kaimynystės santykiai ir kad su kaimyninėmis šalimis reikia ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų dar neišspręstais klausimais,

C.   kadangi valstybė narė Graikija ir Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija yra įsitraukusios į Jungtinių Tautų globojamą derybų procesą, kurio tikslas – pasiekti abiem pusėms priimtiną sprendimą dėl šalies kandidatės pavadinimo;

1.   pritaria atnaujintam politiniam sutarimui dėl šalies stojimo į Europos Sąjungą, kuris buvo pasiektas po pirmiau minėtos paskutiniosios pažangos ataskaitos, kurią 2007 m. lapkričio mėn. paskelbė Komisija;

2.   džiaugiasi Prokuratūros ir Prokuratūros tarybos įstatymų priėmimu, taip pat Bendruomenių tarpusavio santykių komiteto įstatymo, išvardijančio įstatymus, kurie turi būti priimti pagal dvigubos daugumos taisyklę (taikant Badinterio principą), ir sprendimo galutinai paskirti Teisėjų tarybą priėmimu;

3.   pritaria Integracijos į ES nacionalinės tarybos, kurios tikslas – užtikrinti įvairių partijų paramą su stojimu į ES susijusioms reformoms ir kuriai vadovauja opozicijos lyderis, įkūrimui, nes tai svarbi stojimą į ES skatinanti jėga; pažymi, kad nacionalinė taryba, tiksliai skirstydama reikalingas institucines priemones, žmogiškuosius išteklius ir biudžeto lėšas, nustato šalies prioritetus parengiamuoju derybų proceso etapu; ragina vyriausybę ir parlamentą toliau vykdyti reformas ir tęsti darnų, nuoseklų ir konstruktyvų dialogą su visomis dalyvaujančiomis suinteresuotosiomis šalimis laikantis bendradarbiavimo ir sutarimo dvasios pagrindiniais šalies Europos darbotvarkės klausimais;

4.   džiaugiasi nuolatinėmis vyriausybės ir parlamento pastangomis ir laimėjimais siekiant įgyvendinti Ochrido pagrindų susitarimą ir didesniu valstybės daugiatautiškumo pripažinimu; džiaugiasi vyriausybės ir parlamento įsipareigojimu toliau skatinti įvairių etninių grupių santykius, kurį vykdant buvo priimti tokie teisės aktai, kaip 2007 m. vasario 8 d. priimti įstatymo dėl valstybinių švenčių, kuriame nustatomos skirtingos tautinių ir religinių švenčių dienos, pakeitimai, ir iš biudžeto skiriama daugiau lėšų mažumų bendruomenių kultūrinėms vertybėms ir tradicijoms skatinti; atkreipia dėmesį į tai, kad turi būti tobulinamas lygiateisis atstovavimas mažumų grupėms, ypač viešojo administravimo institucijose, policijoje ir kariuomenėje, ir džiaugiasi tuo, kad buvo pasiektas susitarimas dėl 45 teisės aktų projektų, kurie gali būti priimami tik taikant Badinterio daugumos principą;

5.   atkreipia dėmesį į tai, kad atnaujintas Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos integracijos į Europą procesas yra visų politinių jėgų tvirto įsipareigojimo rezultatas; džiaugiasi vykstančiu nuosekliu ir intensyviu keturių pagrindinių politinių partijų (VMRO-DPMNE, SDSM, DPA ir DUI) dialogu, kuris leido priimti nemažai įstatymų bei su tolesne integracija į ES susijusių priemonių;

6.   be to, palankiai vertina tai, kad remiantis Ochrido pagrindų susitarimu daugiau etninių mažumų atstovų dirba viešojo administravimo institucijose, ir išreiškia viltį, kad Ochrido pagrindų susitarimas bus ir toliau nuosekliai vykdomas;

7.   palankiai vertina pagrindinių politinių partijų, kurioms atstovaujama parlamente, vadovų įsipareigojimą toliau siekti pažangos sprendžiant klausimus, dėl kurių dar nesutariama, pvz., dėl kalbų vartojimo arba socialinių priemonių paketo, skirto 2001 m. konflikto aukoms;

8.   džiaugiasi akivaizdžia pažanga, pasiekta 2007 m. kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, ir didele pažanga, pasiekta kovojant su prekyba žmonėmis ir narkotikais; ragina vyriausybę toliau įgyvendinti teisės aktus kovos su korupcija ir teismų sistemos reformos srityse, siekiant didinti teismų sistemos nepriklausomumą ir visus gebėjimus;

9.   palankiai vertina vyriausybę už pažangą, padarytą ekonomikos srityje, ir makroekonominio stabilumo išlaikymą; pritaria mokesčių politikai ir didesnei fiskalinei drausmei, dėl kurių išaugo valstybės biudžeto pajamos; džiaugiasi geresne verslo aplinka ir veiksmais, kuriais siekiama šalinti teisines ir administracines kliūtis pradedant verslą;

10.   laukia naujo Bankininkystės įstatymo, suderinto su ES teisynu, priėmimo; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu 2008 m. priimti naują Nacionalinio banko įstatymą, stiprinti šio banko nepriklausomumą ir administracinius priežiūros gebėjimus;

11.   yra susirūpinęs dėl aukšto šalies nedarbo lygio ir ragina vyriausybę imti spręsti šią problemą; ypač atkreipia dėmesį į padėtį kaimuose, besiribojančiuose su Kosovu, kur itin svarbu kovoti su nedarbu siekiant, kad vietiniams gyventojams būtų sudarytos galimybės gauti teisėtas pajamas;

12.   primena, kad būtina tęsti Ochrido pagrindų susitarimo įgyvendinimą, nes tai svarbi priemonė, skatinanti tautų tarpusavio pasitikėjimą, kuris yra pagrindinė stabilumo regione užtikrinimo sąlyga;

13.   primena, kad pagal 2005 m. įstatymą dėl bendruomenių vėliavų naudojimo leidžiama mažumos bendruomenei, kuri savivaldybėje sudaro daugumą, naudoti savo vėliavą; norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimu buvo patvirtinta bendruomenės teisė iškelti savo vėliavą šalia valstybinės vėliavos ir kad taip pat buvo suteikta teisė visoms etninėms savivaldybės bendruomenėms kelti etnines vėliavas ir pripažinta etninių albanų teisė naudoti Albanijos valstybinę vėliavą kaip jų etninį simbolį; pabrėžia, kad Teismas taip pat siekė išaiškinti šios teisės taikymo ribas, nes, jo manymu, valstybinė ir bendruomenės vėliavos turi skirtingą prasmę, todėl Teismas nusprendė, kad bendruomenės vėliavos negali būti visą laiką iškeltos, pvz., oficialių valstybinių vizitų metu arba ant valstybinių pastatų; ragina visas partijas aptarti šį klausimą laikantis Ochrido pagrindų susitarimo ir tarptautinių normų;

14.   pritaria veiksmams, kurių ėmėsi vyriausybė, siekdama greitai atsižvelgti į Europos Komisijos 2007 m. pažangos ataskaitos rekomendacijas ir patvirtinti persvarstytą nacionalinį planą dėl ES teisyno priėmimo laikantis pasiūlytos 2008 m. Stojimo partnerystės prioritetų;

15.   palankiai vertina darbą, atliktą viešojo administravimo srityje rengiantis stojimo į ES derybų procesui; ragina valdžios institucijas toliau vykdyti viešojo administravimo reformą siekiant užtikrinti, kad jis nebūtų politizuojamas, profesionalus, kompetentingas ir veiksmingas, bei susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų kelti pavojų jau įgytiems administraciniams gebėjimams;

16.   mano, kad visos Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos politinės jėgos ir tautinės grupės turi imtis veiksmų siekdamos parodyti, kad šalis išsilaisvino iš šalies viduje ir užsienyje neigiamai vertinamų konfliktų, kurių metu peržengiamos politinių skirtumų ribos, įskaitant demokratinių vyriausybinių institucijų boikotavimą, ir tokiu būdu pademonstruoti, kad šalis yra pasirengusi integracijos į Europos Sąjungą procesui;

17.   palaiko Salonikuose įkurto Pietryčių Europos demokratijos ir sutaikinimo centro ir Soroso fondo iniciatyvą išleisti istorijos mokytojams ir vidurinių mokyklų mokiniams skirtus Balkanų istorijos vadovėlius albanų ir makedonų kalbomis, kuriuose būtų siekiama pateikti įvairių požiūrių į bendrą praeitį, numatyti darnią perspektyvą ir skatinti susitaikymą;

18.   pažymi, kad įstatymo dėl rinkimų kodekso persvarstymo projektas, pagal kurį numatoma vietų skaičių parlamente padidinti 13 vietų siekiant didesnio atstovavimo smulkioms tautinėms mažumoms ir užsienyje gyvenantiems piliečiams, buvo svarstytas 2007 m. rugsėjo 27 d.; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad priėmus pasiūlytą įstatymą galėtų būti nebetaikoma Badinterio daugumos taisyklė, numatyta Ochrido pagrindų susitarime; pabrėžia, kad siekiant stiprinti tarpusavio pasitikėjimą itin svarbu laikytis principo pacta sunt servanda; todėl mano, jog pageidautina, kad dėl kiekvieno rinkimų kodekso persvarstymo būtų pasiektas bendras sutarimas, taip pat dalyvaujant albanų atstovams, ir tikisi, jog šiuo tikslu bus rengiamos tolesnės konsultacijos;

19.   tikisi, kad bus besąlygiškai laikomasi visų Rinkimų įstatymo nuostatų, įskaitant 27 straipsnį dėl rinkimų komisijos pirmininko skyrimo; tikisi, jog valdančioji koalicija užtikrins, kad pirmalaikiai rinkimai būtų sąžiningi ir demokratiniai ir vyktų pagal Konstituciją bei rinkimų teisę;

20.   atkreipia dėmesį į besitęsiančią romų bendruomenės diskriminaciją, ypač švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, aprūpinimo būstu ir užimtumo srityse; tikisi, kad artimiausiu metu bus įgyvendinti nacionalinėje strategijoje dėl romų apibrėžti uždaviniai;

21.   pritaria susitarimų su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija dėl supaprastintos vizų išdavimo tvarkos ir readmisijos įsigaliojimui; tačiau pažymi, kad Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir kitų Vakarų Balkanų valstybių piliečiams įvažiavimas į ES šalis vis dar sudaro didelių problemų; pabrėžia, kad šiai šaliai turėtų būti taikomos tokios pačios įvažiavimo taisyklės kaip ir Kroatijai; todėl pritaria 2008 m. vasario 20 d. Europos Komisijos pradėtam dialogui vizų liberalizavimo klausimu siekiant numatyti pagrindinius žingsnius bevizio režimo link ir ragina Komisiją ir vyriausybes dėti visas pastangas, kad būtų įmanoma skubiai užbaigti visiško vizų taikymo tvarkos liberalizavimo planą ir jį laiku įgyvendinti;

22.   atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad vyriausybė įdiegė biometrines pasų apsaugos priemones, įsteigė nacionalinę vizų informacijos sistemą ir vizų centrą bei įdiegė integruotą sienų valdymo sistemą;

23.   pritaria tam, kad buvo priimtas įstatymas dėl bažnyčių, religinių bendruomenių ir religinių grupių teisinio statuso, kuris bus pradėtas taikyti nuo 2008 m. gegužės mėn. ir visam laikui sustabdys mažų tikėjimo bendruomenių, iškilusių ar išsivysčiusių per pastaruosius dešimtmečius dėl užsienio prozelitizmo įtakos ar atsiskyrus nuo esamų religijų, skundus dėl to, kad joms neleidžiama statyti, turėti arba naudoti patalpų kaip maldos namų;

24.   džiaugiasi sėkminga antrojo fiskalinės decentralizacijos etapo pradžia 2007 m. liepos mėn., kai 42 savivaldybių iš 84 įsitraukė į procesą, o kitos devynios savivaldybės susijungė;

25.   atkreipia dėmesį į tai, kad reikia imtis papildomų priemonių siekiant skatinti moterų teises, ypač lygias galimybes; taip pat primygtinai tvirtina, kad turi būti stiprinama moterų apsauga nuo bet kokių formų prievartos;

26.   pabrėžia, kad pageidautina, jog laikantis 2005 m. lapkričio mėn. priimto transliavimo įstatymo, visuomeninė transliacija išliktų nepriklausoma nuo valstybės institucijų ir būtų suteikta laisvė esamai nuomonių įvairovei, o tai užtikrintų, kad ateityje būtų užkirstas kelias vyriausybės įsikišimui ir kitų rūšių žiniasklaidos veiklos trukdymui; primygtinai ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų visuotinai laikomasi ES ir Europos Tarybos standartų dėl kovos su neapykantą skatinančiomis kalbomis prieš kaimynines valstybes, ypač žiniasklaidoje;

27.   atkreipia dėmesį į tai, kad vienpusiškas tam tikrų žiniasklaidos priemonių skatinimas, pvz., naudojant jas vyriausybinėms kampanijoms vykdyti arba valstybės finansuojamų įmonių reklamoms skelbti, iškraipo konkurenciją žiniasklaidos srityje ir kenkia kitoms žiniasklaidos priemonėms, įskaitant tas, kurios yra kritiškos vyriausybės atžvilgiu;

28.   džiaugiasi, kad pradėta rengtis įgyvendinti Policijos įstatymą, nes visapusiškas ir veiksmingas jo taikymas yra didelis uždavinys ir vienas pagrindinių prioritetų siekiant asociacijos su Europa;

29.   pažymi, kad įgyvendinant naują Vandens įstatymą turėtų būti sustiprintos pastangos siekiant apsaugoti vandens kokybę; dar kartą pažymi, kad reikia ypač apsaugoti Vardaro upės, kuri surenka vandenį iš didžiosios dalies šalies teritorijos ir toliau teka kaip Aksijas, nešdama pavojingas atliekas į Graikijos teritoriją, vandens kokybę ir kontroliuoti taršą, taip pat apsaugoti nuo taršos ežerus – Ochridą, Presposą ir Doiraną bei pasiekti šiuo klausimu veiksmingus susitarimus su kaimyninėmis šalimis Albanija ir Graikija;

30.   pripažįsta, kad priėmus įstatymą dėl atliekų tvarkymo buvo padaryta tam tikra pažanga asbesto tvarkymo, atliekų surinkimo ir polichlorintojo bifenilo bei žaliavų atliekų tvarkymo srityse;

31.   atkreipia dėmesį į tai, kad apskritai reikia keisti požiūrį į aplinkos apsaugą, ir ragina Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos valdžios institucijas toliau siekti pritaikyti savo su aplinkos apsauga susijusius teisės aktus prie priimtų ES standartų;

32.   pažymi, kad 2007 m. lapkričio 7 d. į šiaurę nuo Tetovo Brodeco kaimo apylinkėse įvyko stambi policijos operacija, kurios tikslas buvo sulaikyti įtariamus nusikaltėlius; jos metu šeši vadinamosios Brodeco grupuotės nariai buvo nukauti, o dar 13 asmenų iš šio kaimo Vidaus reikalų ministerijos sprendimu buvo sulaikyti; pažymi, kad Brodece buvo aptikta lengvos ir sunkios ginkluotės, įskaitant sunkiuosius kulkosvaidžius ir priešlėktuvines raketas; atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis ES stebėsenos misijos ir ESBO duomenimis, operacija buvo surengta profesionaliai ir veiksmingai, todėl nebuvo policininkų ir civilių gyventojų aukų; džiaugiasi viešu vyriausybės pasižadėjimu atstatyti mečetę ir atkurti sugadintą infrastruktūrą; išreiškia susirūpinimą dėl pranešimų, kad suėmimo metu buvo žiauriai elgiamasi su kai kuriais sulaikytaisiais; atsižvelgdamas į tai, ragina ombudsmeną visapusiškai ištirti įvykius ir pabrėžia, kad bet kokie klausimai, susiję su policijos operacija Brodece, turėtų būti nagrinėjami remiantis atvirumo, skaidrumo ir teisinio nuoseklumo principais;

33.   džiaugiasi dėl pažangos, padarytos teisėkūros, susijusios su intelektinės nuosavybės teisėmis, srityje, tačiau pabrėžia, jog reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant, kad būtų taikomi priimti teisės aktai;

34.   pritaria aktyviam Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos dalyvavimui Pietryčių Europos bendradarbiavimo procese ir jos indėliui kuriant Regioninio bendradarbiavimo tarybą; taip pat pritaria jos konstruktyviai pozicijai dėl Kosovo statuso; tačiau išreiškia susirūpinimą dėl to, kad vilkinama techninė sienos su Kosovu demarkacija, ir mano, jog šis klausimas turėtų būti sprendžiamas laikantis buvusio JT specialiojo pasiuntinio Kosovo statuso proceso klausimu Martti Ahtisaari pateikto pasiūlymo; pritaria aktyviam bendradarbiavimui su Kosovu prekybos srityje, taip pat muitinių ir policijos bendradarbiavimo klausimais, kartu išlaikant gerus kaimynystės santykius su Serbija; pritaria tam, kad būtų pasirašyti laisvos prekybos susitarimai su šiomis dviem kaimynėmis, ir rekomenduoja vykdyti tokią pačią politiką palaikant santykius su Albanija, Bulgarija ir Graikija, ypač transporto ir ryšių srityse;

35.   pritaria Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos indėliui į ES Althea misiją Bosnijoje ir Hercegovinoje, pripažįsta jos vaidmenį užtikrinant stabilumą regione ir išreiškia gilią užuojautą šaliai ir 11 taikdarių, 2008 m. sausio 12 d. tragiškai žuvusių Buvusiai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai priklausančio karinio sraigtasparnio katastrofoje, šeimoms;

36.   apgailestauja dėl to, kad Buvusiosios Jugoslavijos Respublika Makedonija su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis pasirašė ir ratifikavo dvišalį susitarimą dėl imuniteto, pagal kurį užtikrinama, kad tos šalies piliečiams nebus taikoma Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) Hagoje jurisdikcija; pabrėžia, kad šis susitarimas prieštarauja ES standartams ir politikai, kuriuose numatyta teikti pagalbą TBT, taip pat ES pagrindiniams principams, susijusiems su dvišaliais susitarimais dėl imuniteto; ragina Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vyriausybę ir parlamentą suderinti šalies teisės aktus su ES valstybių narių principais ir standartais;

37.   pažymi, kad būtinos papildomos investicijos siekiant vystyti šalį ir jos kaimynes siejančią infrastruktūrą, kuri sudarytų sąlygas ekonominei plėtrai ir užtikrintų stabilumą visame regione, ir ragina vyriausybę nedelsiant užbaigti trūkstamos geležinkelio linijos, jungiančios Skopję ir Sofiją, statybą;

38.   atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. balandžio 11 d. buvo paleistas parlamentas ir 2008 m. birželio mėn. rengiami pirmalaikiai rinkimai, ir išreiškia viltį, jog valstybės institucijos dės visas pastangas siekdamos išvengti, kad nebūtų kaip nors vilkinamas pasirengimas, kuris būtinas norint pradėti stojimo derybas iki 2008 m. pabaigos;

39.   pritaria dvišaliams Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Graikijos santykiams ir šių šalių piliečių kontaktams; su džiaugsmu pažymi, kad nuo tada, kai Parlamentas 2007 m. liepos 12 d. priėmė pirmiau minėtą rezoliuciją, regione buvo surengtos dvišalės derybos, kurias globojo Jungtinės Tautos ir kuriose dalyvavo specialusis pasiuntinys Matthew Nimitz, siekiant surasti visoms pusėms priimtiną nesutarimų dėl šalies pavadinimo sprendimą; atkreipia dėmesį į tai, kad derybos vis dinamiškesnės; atsižvelgdamas į akivaizdžią pastarojo meto pažangą; ragina abi šalis pasinaudoti galimybe skubiai atnaujinti derybas ir priimti kompromisinį sprendimą tam, kad šis klausimas ir toliau nebūtų kliūtimi Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai tapti tarptautinių organizacijų nare, kaip numatyta vis dar galiojančiame 1995 m. laikinajame susitarime;

40.   primindamas 2007 m. gruodžio mėn. 10 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas pabrėžia, kad svarbu puoselėti regionų bendradarbiavimą ir gerus kaimyninius santykius ir kad reikia rasti abiems šalims priimtinus sprendimus kelyje į ES kylančioms problemoms;

41.   remia Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vyriausybės pastangas įsteigti bendrus švietimo ir istorijos reikalų komitetus su kaimyninėmis ES valstybėmis narėmis, kad būtų galima apsvarstyti galimus istorijos aiškinimo prieštaravimus ir klaidingą interpretavimą, dėl kurių gali kilti nesutarimų, ir ragina valdžios institucijas skatinti, kad bendras Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir jos kaimynių kultūrinis ir istorinis paveldas būtų bendrai puoselėjamas;

42.   pažymi, kad nors nuo 2005 m., kai jai buvo suteiktas kandidatės statusas, šalis padarė didelę pažangą, iš trijų šalių kandidačių ji yra vienintelė valstybė, su kuria iki šiol nebuvo pradėtos stojimo derybos; norėtų, kad ši išskirtinė situacija baigtųsi; ragina Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją užtikrinti, kad būtų vykdomos būtinos reformos; atkreipia dėmesį į aštuonių lyginamųjų standartų sąrašą, kurį sudarė Europos Komisija, atsižvelgdama į pagrindinius naujos stojimo partnerystės prioritetus, ir tikisi, kad šaliai juos įvykdžius būtų galima pradėti stojimo derybas iki 2008 m. pabaigos, o tai toliau didintų stabilumą ir stiprintų Europos perspektyvas Vakarų Balkanuose; prašo Tarybos kito aukščiausiojo lygio susitikimo metu įvertinti iki šiol padarytą pažangą ir, jei galima, priimti sprendimą dėl stojimo derybų pradžios datos;

43.   pritaria vyriausybės parengiamiesiems darbams, susijusiems su Pasirengimo narystei priemonės (PNP) įgyvendinimu, nes tai palengvino 2007 m. PNP finansavimo susitarimo ir pagrindų susitarimo 2007–2013 m. laikotarpiui pasirašymą; dar kartą pabrėžia PNP svarbą rengiantis narystei ES; ragina vyriausybę ir Komisiją paspartinti parengiamuosius darbus, kad būtų galima kuo anksčiau įdiegti decentralizuotą PNP valdymo sistemą siekiant užtikrinti didesnį proceso veiksmingumą ir atsakomybę už jį vietos lygmeniu;

44.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL L 80, 2008 3 19, p. 32. (2) OL C 317 E, 2006 12 23, p. 480. (3) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0352. (4) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0454. (5) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0453.

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kinijos politikos ir jos įtakos Afrikai (2007/2255(INI))

P6_TA(2008)0173 A6-0080/2008

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į ES ir Kinijos politinį dialogą, oficialiai pradėtą 1994 m., ir pripažindamas Kinijos, kaip galingos ateities pasaulio jėgos, statusą ir į todėl jai tenkančius ypač plataus masto tarptautinius įsipareigojimus,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui "Ilgalaikė politika, susijusi su Kinijos ir Europos santykiais" (COM(1995)0279) ir 1997 m. birželio 12 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ilgalaikės politikos, susijusios su Kinijos ir Europos santykiais"(1),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų (JT) Tūkstantmečio deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į Kinijos ir Afrikos bendradarbiavimo forumo (FOCAC) Pekino deklaraciją ir 2000 m. spalį jo priimtą Kinijos ir Afrikos bendradarbiavimo programą dėl ekonominės ir socialinės plėtros,

–   atsižvelgdamas į Afrikos ir Europos aukščiausio lygio susitikimo, kurį organizavo Afrikos vienybės organizacija (OAU) ir ES, Kairo deklaraciją (2000 m.),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pranešimą "DAC gairės, tvarios plėtros strategija, rekomendacijos dėl bendradarbiavimo plėtros srityje",

–   atsižvelgdamas į 2000 m. liepos 11 d. priimtą ir 2001 m. gegužės 26 d. įsigaliojusį Afrikos Sąjungos (AS) steigiamąjį aktą ir į 2001 m. Afrikos šalių vadovų priimtą dokumentą "Nauja Afrikos plėtros partnerystė" (NEPAD), kuris pirmajame AS aukščiausio lygio susitikime buvo paskelbtas AS programa,

–   atsižvelgdamas į Kinijos politikos dokumentus dėl ES (2003 m.)(2) ir dėl politikos Afrikoje (2006 m.)(3),

–   atsižvelgdamas į Komisijos politikos dokumentą "Bręstanti partnerystė – bendri interesai ir iššūkiai ES ir Kinijos santykiuose" (COM(2003)0533), kuriam 2003 m. spalio 13 d. pritarė Taryba,

–   atsižvelgdamas į ES ir Kinijos strateginę partnerystę, prasidėjusią 2003 m.,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gruodį Adis Abeboje FOCAC priimtą veiksmų planą,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2004–2007 m. strateginį planą dėl AS, kuris buvo patvirtintas 2004 m. liepos 7 d. Afrikos šalių ir vyriausybių vadovų aukščiausio lygio susitikime Adis Abeboje (Etiopija),

–   atsižvelgdamas į Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo, kurią 2005 m. kovo 2 d., po aukščiausio lygio forumo dėl pagalbos veiksmingumo, priėmė daugelis Europos ir Afrikos šalių, taip pat ir Kinija,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 8 d. G8 Gleneagles mieste priimtus Gleneagles įsipareigojimus,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 19 d. Tarybos išvadas dėl dokumento "ES ir Afrika: strateginės partnerystės link",

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos (angl. GAERC) posėdyje priimtas išvadas, remiančias ES iniciatyvą dėl JT strategiją atitinkančios tarptautinės prekybos ginklais sutarties, kuri apibrėžtų privalomus bendrus pasaulio prekybos ginklais standartus(4),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui "ES ir Kinija: artimesnės partnerės, didesnė atsakomybė"(COM(2006)0631) ir Komisijos darbo dokumentą "Artimesni partnerių ryšiai, didesnė atsakomybė Politikos dokumentas. ES ir Kinijos prekyba ir investicijos: konkurencija ir partnerystė" (COM(2006)0632),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjį Suomijoje įvykusį 9-ąjį ES ir Kinijos vadovų susitikimą ir į šio susitikimo pabaigoje priimtą bendrą deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 11 d. GAERC priimtas išvadas dėl Kinijos,

–   atsižvelgdamas į JT chartiją ir JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1674(2006) dėl civilių gyventojų apsaugos ginkluotų konfliktų metu (2006 m.),

–   atsižvelgdamas į JT veiksmų programą dėl neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais visų aspektų prevencijos, kovos su ja ir jos panaikinimo(5),

–   atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą "Europos Sąjungos plėtros politika: Europos sutarimas" (2006 m.)(6)

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių(7)

–   atsižvelgdamas į Afrikos ir ES strateginę partnerystę ir bendrą Afrikos ir ES strategiją bei veiksmų planą (2007 m.) ir Afrikos ir ES partnerystę prekybos ir regioninės integracijos, taip pat mokslo, informacinės visuomenės ir kosmoso klausimais,

–   atsižvelgdamas į pradžią iniciatyvos "ES ir Afrikos partnerystė infrastruktūros klausimais" (2007 m.), kurioje nurodomas poreikis investuoti į infrastruktūrų (transportas, energija, vanduo ir informacinės bei ryšių technologijos) sąsajas siekiant palengvinti tvarią plėtrą,

–   atsižvelgdamas į ES ir Afrikos verslo forumo pareiškimą dėl antrojo ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimo (2007 m.),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. JT paskelbtą ataskaitą dėl tūkstantmečio tikslų įgyvendinimo vidutiniuoju laikotarpiu, kurioje konstatuota, kad Afrikos Sacharos regione nėra įgyvendinami jokie tūkstantmečio tikslai ir kad reikėtų padvigubinti kovos su skurdu Afrikoje pastangas, jei siekiama, kad iki 2015 m. būtų įgyvendintas tikslas dėl ypač skurdžiai gyvenančių asmenų skaičiaus sumažinimo perpus,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai "Nuo Kairo iki Lisabonos − naujoji ES ir Afrikos strateginė partnerystė" (COM(2007)0357) ir į Europos Komisijos ir Tarybos sekretoriato bendrą dokumentą "Po Lisabonos: siekiant ES ir Afrikos strateginės partnerystės sėkmės" (SEC(2007)0856),

–   atsižvelgdamas į ES ilgalaikių ekonominių ir prekybinių santykių su Kinija strateginį dokumentą (2007-2013 m.) ir Daugiametę orientacinę programą 2007-2010 m.(8), pagal kurią ES skiriama vystymosi bendradarbiavimo pagalba Kinijai sudaro 128 mln. EUR,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 28 d. bendrą pareiškimą, kuris buvo priimtas per Pekine vykusį 10-ąjį Kinijos ir Europos Sąjungos aukščiausio lygio susitikimą,

–   atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto ataskaitą (A6-0080/2008),

A.   kadangi darnų vystymąsi Afrikoje gali smarkiai paskatinti arba neigiamai paveikti kylančios ekonomikos šalių, pvz., Kinijos, veiksmai,

B.   kadangi pirmiausia Afrikos valstybės atsakingos už jose esančių kitų valstybių piliečių, organizacijų ir vyriausybių poveikį Afrikos valstybių politikai, visuomenei, ekonomikai ir aplinkai,

C.   kadangi ES ir Kinija įsipareigojo prisidėti prie taikos ir saugumo Afrikoje bei jos darnaus vystymosi,

D.   kadangi ES yra svarbiausia paramos Afrikai teikėja ir jos prekybos partnerė; kadangi Kinija pranešė, jog vis daugiau bendradarbiaus ekonomikos srityje ir teiks pagalbą, o iki 2010 m. galbūt taps svarbiausia Afrikos prekybos partnere,

E.   kadangi įgyvendinant Afrikos tvaraus vystymosi strategiją būtina užtikrinti, jog šioje veikloje dalyvaujantys ne Afrikos veikėjai nepakenktų vystymuisi; kadangi todėl palankiai vertina Afrikos Sąjungos darbo grupės dėl Afrikos strateginių partnerysčių su augančios ekonomikos šalimis steigimą,

F.   kadangi reikėtų teigiamai vertinti iniciatyvas, skatinančias dialogą su Afrika, pvz., Kinijos ir Afrikos, taip pat Europos Sąjungos ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimus, Kinijos ir Afrikos bendradarbiavimo forumą (angl. FOCAC), Europos Sąjungos ir Afrikos partnerystę, Europos Sąjungos ir Afrikos priemones taikai, energijos ir vandens tiekimui užtikrinti, Europos Sąjungos ir Afrikos partnerystę infrastruktūros srityje, pagal Kotonu susitarimą(9) rengiamus ir kitus Europos Sąjungos, Kinijos ir Afrikos organizacijų dialogus,

G.   kadangi 2006 m. lapkričio mėn. Pekine vyko trečiasis Kinijos ir Afrikos bendradarbiavimo forumo (angl. FOCAC) aukščiausiojo lygio susitikimas ir jame priimta deklaracija, kurioje skelbiama, kad Kinija ir Afrika užmezgė "naujos rūšies strateginę partnerystę'; kadangi vykdant bendradarbiavimą galima spręsti su globalizacija susijusius uždavinius ir skatinti bendrą vystymąsi, tačiau į jį neįtrauktos daugelis Taivaną pripažinusių Afrikos valstybių;

H.   kadangi Kinija yra nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė ir todėl turi ypač prisidėti užtikrinant taiką ir saugumą pasaulyje; kadangi ES palankiai vertina Kinijos įsipareigojimus pagal įvairias daugiašales, pvz., Jungtinių Tautų, Tarptautinės darbo organizacijos, Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko, Pasaulio prekybos organizacijų iniciatyvas ir Kioto protokolą,

Tvarus vystymasis

I.   kadangi ES įsipareigojo iki 2015 m. oficialios vystymosi pagalbos (OVP) lygį padidinti iki 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (iki 2010 m. jis turėtų siekti 0,56 proc.) ir mažiausiai 50 proc. Europos oficialios vystymosi pagalbos skirti Afrikai; kadangi 20 mlrd. EUR oficialios vystymosi pagalbos iš dešimtojo Europos plėtros fondo (2008–2013 m.) skirta į Pietus nuo Sacharos esančioms šalims; kadangi ES 350 mln. EUR skyrė Afrikos taikos priemonei, 5,6 mlrd. EUR – 2008–2013 m. Europos Sąjungos ir Afrikos partnerystei infrastruktūros srityje; kadangi ES labai daug prisideda prie tarptautinių taikos palaikymo misijų Afrikoje, Pasaulinio kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondo ir kitų žemyno vystymuisi svarbių tarptautinių iniciatyvų,

J.   kadangi Kinijos veiklos Afrikoje ir susidomėjimo ja daugėja; kadangi nuo 2005 m. Kinija teikia aiškią paramą į Pietus nuo Sacharos esančioms Afrikos šalims ir žada jos teikti dar daugiau: 2006–2009 m. žada Afrikai teikti dvigubai daugiau pagalbos; kadangi Kinija pažadėjo įsteigti 5 mlrd. JAV dolerių Kinijos ir Afrikos plėtros fondą, kad būtų galima skatinti Kinijos įmones investuoti į Afriką,

K.   kadangi Kinija taip pat gali teikti finansinę paramą ir tai apsunkina ES galimybę taikyti tam tikrus kriterijus Afrikos šalių vyriausybėms siekiant, kad jos vykdytų politikos reformas,

L.   kadangi Kinija per 25 metus 400 mln. savo gyventojų padėjo įveikti didelį skurdą ir todėl turi svarbios patirties, kuri galėtų būti naudinga Afrikos šalimas; kadangi dabar Kinijoje didėja socialinė ir ekonominė nelygybė ir neramina blogėjanti aplinkos būklė, o politinės teisės ir pagrindinės laisvės ir toliau labai ribojamos ir Kinijoje beveik nėra darbo standartų ir valdymo atskaitomybės,

M.   kadangi Kinijos pastangos vystomojo bendradarbiavimo su Afrikos šalimis srityje yra džiuginančios, ypač pagalba ligoninių, mokyklų statybai ir geresnei susisiekimo infrastruktūrai;

Energija ir gamtos ištekliai

N.   kadangi Kinijos ekonomikos augimas ir teisėtas vystymosi siekis didina gamtos ir energijos išteklių poreikį, o jais apsirūpinti ji gali besivystančiose šalyse, ypač Afrikoje,

O.   kadangi dėl Kinijos ir kitų suinteresuotųjų valstybių paklausos žaliavų turinčių Afrikos valstybių padėtis rinkoje gerėja,

P.   kadangi norėtų, kad Kinijos veikla Afrikoje apimtų ne tik šalis, kurios įdomios energetikos politikos aspektu, bet ir būtų apsvarstyta, kaip bendradarbiauti su visomis Afrikos valstybėmis;

Q.   kadangi per pastaruosius ketverius metus maždaug 40 proc. visos padidėjusios pasaulinės naftos paklausos sudarė Kinijos naftos poreikis; kadangi 30 proc. Kinijos žaliavinės naftos importuojama iš Afrikos; kadangi tikėtina, jog Kinijos priklausomybė nuo importuojamos naftos ir toliau didės, o iki 2010 m. ji importuos 45 proc. viso reikiamo naftos kiekio; kadangi didėjantis Kinijos energijos poreikis ir jos noras toliau didinti energijos importą paskatino Kiniją ieškoti naftos tiekėjų Afrikos valstybėse,

R.   kadangi Kinijos naftos importas 1995–2005 m. padidėjo beveik penkis kartus ir pagal įvežamos naftos kiekį Kinija tapo antrąja pasaulio importuotoja, o pagal importo iš Afrikos kiekį susilygino su ES; kadangi manoma, jog Kinijos valstybinė naftos įmonė kontroliuoja 60–70 proc. Sudano naftos gamybos; kadangi 2006 m. Angola buvo didžiausia Kinijos naftos tiekėja; kadangi Kinija jau importuoja apie 28 proc. naftos ir dujų iš į Pietus nuo Sacharos esančių Afrikos šalių; kadangi manoma, kad Afrikos naftos eksportas į Kiniją ateinančiais metais didės,

S.   kadangi užsienio šalys ar įmonės, naudodamos Afrikos gamtos išteklius, galėtų skatinti vystymąsi, tačiau taip pat galėtų išeikvoti išteklius, pakenkti valdymui, sudaryti sąlygas korupcijai, ypač ten, kur korupcija jau paplitusi, padidinti socialinę nelygybę, sudaryti su makroekonomikos stabilumu susijusių sunkumų ir sukelti arba padidinti konfliktą, todėl gali būti labai sunku mažinti skurdą ir siekti tvaraus vystymosi,

Prekyba, investavimas ir infrastruktūra

T.   kadangi importas iš Afrikos sudaro 9 proc. ES importo; pusė šio importo yra produktai, susiję su energetika, 23 proc. – pramonės gaminiai ir 11 proc. – maisto produktai ir žemės ūkio produkcija; kadangi ES eksportas į Afriką sudaro 8,3 proc. ES eksporto, 78 proc. šio eksporto susiję su įrengimais, cheminėmis medžiagomis ir pramonės gaminiais; kadangi Pietų Afrika yra didžiausia ES prekybos partnerė (importas ir eksportas); kadangi Europos prekybos su Afrika mastas ir toliau mažėja, nors ES tebėra svarbiausia jos prekybos partnerė,

U.   kadangi ES yra svarbiausia Kinijos prekybos partnerė ir daugiausia joje investuoja taip pat kadangi Kinija yra antroji pagal svarbą Europos Sąjungos prekybos partnerė; kadangi dialogui su Kinija dėl demokratijos reformų, žmogaus teisių laikymosi ir teisinės valstybės principų neturi būti skiriama mažiau dėmesio negu prekybos ir ekonominių ryšių plėtojimui,

V.   kadangi Kinijos ekonomika per pastaruosius keletą metų augo ypač sparčiai – vidutiniškai 9 proc. per metus ir Kinija tapo pirmaujančia eksportuotoja; kadangi Kinija vėl tapo didžiausia pasaulio ekonomikos šalimi, iš esmės pakito prekybos srautų ir tarptautinių rinkų padėtis; kadangi norėdama palaikyti šią plėtrą Kinija tapo grynąja naftos, taip pat daugelio kitų žaliavų bei prekių, importuotoja ir dėl Kinijos naftos poreikio labai padidėjo visų rūšių naudingųjų iškasenų ir žemės ūkio produktų kainos,

W.   kadangi Kinijos Liaudies Respublika turi teisę su ES ir jos valstybėmis narėmis teisėtomis konkurencijos sąlygomis dalyvauti tarptautinėse rinkose,

X.   kadangi Kinijos ekonomika per pastaruosius dvidešimt metų sparčiai vystėsi, ir tai, apskritai, darė didelę įtaką ES ir Kinijos prekybos ir ekonominiams santykiams; nuo 1978 m. bendros dvišalės prekybos apimtys padidėjo daugiau nei šešiasdešimt kartų ir 2005 m. sudarė 210 milijardų eurų; 9-ojo dešimtmečio pradžios ES prekybos perteklius 2005 m. tapo deficitu, kuris sudarė 106 milijardus eurų, o tai pats didžiausias ES prekybos su bet kokiu partneriu deficitas; dabar Kinija yra antra pagal dydį (po JAV) ES prekybos partnerė; 2000 m. ES ir Kinija pasirašė dvišalį rinkos atvėrimo susitarimą ir tai buvo svarbus Kinijos stojimo į PPO proceso etapas; Kinijai įstojus daugeliu aspektų pakito pasaulinės prekybos modeliai,

Y.   kadangi apie 3,6 proc. Kinijos importo yra iš Afrikos, o Afrikai tenka 2,8 proc. Kinijos eksporto; kadangi Kinijos prekybos su Afrika apimtys nuo 2 mlrd. JAV dolerių 1999 m. padidėjo iki maždaug 39,7 mlrd. JAV dolerių 2005 m.; kadangi Kinija dabar yra trečia pagal svarbą Afrikos prekybos partnerė; kadangi aišku, kad Afrika tampa nauja Kinijos ekonomikos plėtros zona, kuri labai veiksmingai sieja "pagalbos mainais už naftą" strategijas su užsienio politikos priemonėmis;

Z.   kadangi manoma, kad Afrikos ir Kinijos prekyba išaugo nuo 4 mlrd. JAV dolerių 1995 m. iki 55 mlrd. JAV dolerių 2006 m. ir Kinija iki 2010 m. siekia padidinti ją iki 100 JAV dolerių; kadangi 2007 m. Kinijos bankas "Exim" pranešė savo ketinimą per trejus ateinančius metus skirti 20 mlrd. JAV dolerių prekybos ir infrastruktūros finansavimui Afrikoje; kadangi Kinija pažadėjo per trejus metus Afrikoje suteikti 3 mlrd. JAV dolerių lengvatinėms paskoloms ir 2 mlrd. JAV dolerių lengvatiniams pirkimo kreditams; kadangi Kinija pažadėjo labiau atverti savo rinką Afrikai ir iš mažiausiai išsivysčiusių su Kinija diplomatinių ryšių turinčių Afrikos šalių nuliniu tarifu įvežamų prekių skaičių padidinti nuo 190 iki 440 ir įsteigti nuo trijų iki penkių prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo zonų Afrikoje per ateinančius trejus metus,

AA.   kadangi ES ir Kinija yra Pasaulio prekybos organizacijos narės ir todėl turi laikytis tam tikrų teisių ir įsipareigojimų; be to, kadangi daugelis iš šių įsipareigojimų Kinijoje vis dar taikomi ir įgyvendinami nepakankamai,

AB.   kadangi reikėtų atsižvelgti į tai, kad Kinija Afrikoje apsirūpina ne tik energija ir žaliavomis, bet ir maisto produktais, nes ši šalis ateityje tikisi didinti maisto produktų importą,

AC.   kadangi Europos ir Afrikos santykiai ateityje priklausys nuo ekonominių partnerysčių susitarimų sėkmės ar nesėkmės,

AD.   kadangi Kinija užuot Afrikos šalims teikusi vystomąją pagalbą teikia kreditus ir todėl kyla įsiskolinimo grėsmė,

AE.   kadangi atsižvelgiant į Kinijos veiklą vėl svarbu nagrinėti, kaip gerinti infrastruktūrą ir finansavimą,

AF.   kadangi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis 50 proc. viešųjų darbų projektų Afrikoje vykdo Kinijos rangovai; kadangi Kinijos projektus Afrikoje dažniausia vykdo vien Kinijos darbuotojai,

AG.   kadangi Kinija įdarbindama savo darbuotojus Afrikoje suteikia Kinijos prekybininkams galimybę ilgam laikui įsitvirtinti Afrikos rinkoje ir daryti įtaką Afrikos ekonomikai,

AH.   kadangi ir Kinijos gyventojams turėtų būti svarbu reikalauti gero valdymo siekiant tam tikro investicijų ir teisinės apsaugos lygio smunkančioje ekonomikoje,

AI.   kadangi valstybei priklausančios Kinijos bendrovės, investuodamos į Afrikoje gali sau leisti didesnę riziką; kadangi Kinijos energijos bendrovė "CNOOC Ltd." paskelbė apie jūroje esančio naftos telkinio Nigerijoje 45 proc. dalies įsigijimą už 2,27 mlrd. JAV dolerių,

AJ.   kadangi 2007 m. Kinija įsteigė fondą "China Investment Cooperation Ltd.", kurio aktyvai sudaro 200 mlrd. JAV dolerių ir kuris šiuo metu yra šeštas pagal dydį nepriklausomas turto fondas pasaulyje,

Aplinkos apsauga

AK.   kadangi Kinijoje išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekis jau yra arba greitai bus didžiausias pasaulyje ir Kinijos gyventojai yra tiesioginės šių teršalų aukos; kadangi taip pat Europos Sąjungoje išmetamo CO2 kiekis vienas didžiausių pasaulyje ir Europos gyventojai taip pat jaučia šių teršalų poveikį; kadangi 2007 m. Heiligendame vykusiame didžiojo aštuoneto šalių aukščiausio lygio susitikime buvo pažadėta iki 2050 m. išmetamų teršalų kiekį sumažinti 50 proc., kadangi ES ir Kinija nustatė ir kitus su išmetamų teršalų mažinimu ir atsinaujinančia energija susijusius tikslus; kadangi manoma, kad Afrikos žemynas labiausiai kentės dėl blogėjančios aplinkos būklės, miškų nykimo ir klimato kaitos,

AL.   kadangi reikėtų atsižvelgti į tai, kad Kinija prisidėjo prie Kioto protokolo ir Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos; kadangi Kinija turi vertingos patirties, kaip kovoti su miškų nykimu ir dykumų plitimu,

AM.   kadangi manoma, kad daugiau nei pusė ypač pažeidžiamuose, taip pat ir Centrinės Afrikos, regionuose atliekamų medienos ruošos darbų yra neteisėti; kadangi Kinija kaltinama tuo, kad jai tenka didžiausia atsakomybė dėl to, kad pastaruoju metu pasaulyje plinta neteisėta medienos ruoša, kadangi manoma, jog, pvz., 90 proc. medienos gaminių iš Pusiaujo Gvinėjos į Kiniją įvežama neteisėtai,

Valdymas ir žmogaus teisės

AN.   kadangi nors Kinija skelbia, kad jos "nepriklausoma taiki užsienio politika" pagrįsta "penkiais taikaus koegzistavimo principais" ir darnos koncepcija, ji nėra nešališka, kaip matyti Afrikos šalyse, kuriose Kinija kritikuojama ir net pastebimas priešiškumas Kinijos atžvilgiu; kadangi Kinijos naftos ir kalnakasybos darbuotojai buvo užpulti, pagrobti ar nužudyti Zambijoje, Nigerijoje ir Etiopijoje; kadangi Kinija norėtų, kad ji būtų laikoma atsakinga pasaulio jėga ir reikėtų atsižvelgti į tai, kad ji pasinaudojo savo įtaka skatindama Sudano vyriausybę sutikti, kad į Darfūrą būtų įleistos bendros Jungtinių Tautų ir Afrikos Sąjungos pajėgos; kadangi Kinija, kaip nuolatinė Saugumo Tarybos narė, gali turėti didelę įtaką siekiant išvengti konfliktų, tarpininkauti juose ir juos spręsti,

AO.   kadangi nors Kinijoje ir padaryta su kai kuriomis socialinėmis ir ekonominėmis teisėmis ir laisvėmis susijusi pažanga, joje vis dar nepakankamai laikomasi pagrindinių žmogaus teisių, įskaitant teisę į gyvybę, į teisingą bylos nagrinėjimą, į saviraišką, susirinkimų laisvę, kitų socialinių, ekonominių ir kultūrinių teisių, įskaitant darbo teises; kadangi nepakankama pagarba žmogaus teisėms ypač akivaizdi santykiuose su Tibeto gyventojais; kadangi tai turi įtakos Kinijos įvaizdžiui ir veiklai kitose šalyse, ypač Afrikoje, kur be demokratinės atskaitomybės, nesilaikant žmogaus teisių ir įstatymų neįmanomas vystymasis ir geras valdymas,

AP.   kadangi reikėtų atsižvelgti į tai, kad Kinija įvykdė svarbiausius Kimberley proceso sertifikavimo schemų dėl tarptautinės prekybos neapdorotais deimantais reikalavimus ir parengė atsakingo elgesio gaires medienos apdorojimo įmonėms,

AQ.   kadangi reikėtų atsižvelgti į tai, kad Kinija ratifikavo Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją, nors korupcija lieka didelė Kinijos problema ir turi labai didelės įtakos provincijų ir vietos lygmenimis siekiant centrinės vyriausybės politikos tikslų ir standartų; kadangi ši praktika daro įtaką Afrikos šalims, į kurias investuoja Kinija ir Kinijos įmonės ir dėl to dažnai didėja korupcija ir sudaromos geresnės sąlygos korumpuotiems režimams praturtėti ir išlaikyti valdžią, taip slopinant gerą valdymą, atskaitomybę ir teisės aktų galią, kadangi labai svarbu griežtai laikytis Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją nuostatų siekiant skatinti gerą valdymą, atskaitomybę ir teisinės valstybės principų laikymąsi,

Taika ir saugumas

AR.   kadangi Europos, Kinijos ir kitų šalių ginklų eksportuotojai kursto ginkluotus konfliktus Afrikoje ir taip labai trukdo vystymuisi; kadangi valstybės narės iki šiol nėra teisiškai įpareigotos laikytis ES elgesio kodekso dėl ginklų eksporto taisyklių ir netinkamai kontroliuoja į Afriką įvežamus ar per ją vežamus ginklus,

AS.   kadangi Kinijai tenka ypatinga atsakomybė, nes ji yra viena iš didžiausių pasaulio ginklų eksportuotojų ir nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė,

AT.   kadangi Kinijos įprastinės ginkluotės, šaulių ir lengvųjų ginklų eksporto srityje trūksta skaidrumo; kadangi tarptautinė organizacija "Amnesty International" neseniai paskelbė, kad Kinija "pavojingai atlaidi" ginklų eksporto atžvilgiu; kadangi Kinija atsakinga už tai, kad daug ginklų įvežama į šalis, kuriose kyla konfliktai, ir už Jungtinių Tautų embargo Darfūro, Liberijos ir Demokratinės Kongo Respublikos atvejais nepaisymą,

AU.   kadangi reikėtų atsižvelgti į tai, jog lyginant su visomis nuolatinėmis Saugumo Tarybos narėmis Kinija siunčia antrą pagal dydį Jungtinių Tautų taikos sergėtojų skaičių taikos palaikymo misijoms Afrikoje dalyvauti ir išsiuntė jau daugiau nei 3000 trupių,

1.   pabrėžia būtinybę stiprinti ES politikos krypčių Afrikos šalyse poveikį, t.y. užtikrinti pažadų ir įsipareigojimų vykdymą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia Lisabonos sutarties, kuri deramai apima su vystymusi susijusias problemas ir politikos kryptis, svarbą stiprinant ES išorės santykių politikos veiksmingumą ir darną;

2.   reikalauja, kad ES parengtų darnią strategiją, kuri padėtų atsakyti į naujus iššūkius, iškilusius teikiančioms pagalbą Afrikai kylančios ekonomikos šalims, pvz., Kinijai, ir apimtų įvairių valstybių narių ir ES institucijų koordinuotą požiūrį; pabrėžia, kad tokiu atsaku neturi būti mėginama kopijuoti Kinijos metodų ir tikslų, nes jie nebūtinai atitinka ES vertybes, principus ir ilgalaikius interesus; pažymi, kad šis atsakas turėtų būti integruotas į ES dialogą su AS ir į santykius su visais Afrikos partneriais; pabrėžia, kad ES ir Kinija turėtų pradėti vystomosios politikos dialogą siekiant kartu diskutuoti dėl metodų ir tikslų, tačiau, kad ES ir toliau turėtų laikytis savo požiūrio vykdydama vystomąjį bendradarbiavimą;

3.   reikalauja, kad ES taip pat konkuruodama su kitomis paramą teikiančiomis valstybėmis išlaikytų aukštus reikalavimus ir skatintų gerą valdymą, taip pat reikalauja laikytis žmogaus teisių; ragina Europos Sąjungą siekti konkurencinio pranašumo teikiant kokybiškesnius pasiūlymus, pvz., statyti modernius, aplinką tausojančius žaliavų perdirbimo įrenginius, taip pat įdarbinti ir mokyti vietos darbuotojus; pažymi, kad šių pasiūlymų rengimas taip pat turėtų būti integruotas į ES dialogą su AS ir į santykius su visais Afrikos partneriais, ypač įgyvendinant Bendrąją ES ir Afrikos strategiją ir jos veiksmų planą;

4.   džiaugiasi Kinijos pasiryžimu praktiškai bendradarbiauti su Afrikos šalimis jų neglobojant; pažymi, kad tai pragmatiškas bendradarbiavimas; todėl apgailestauja, kad Kinija bendradarbiauja su Afrikos represinio režimo valstybėmis; atkreipia dėmesį į tai, jog būtų pageidautina, kad bendradarbiavimas apimtų politines sąlygas ir daugiau dėmesio būtų skiriama žmogaus teisėms bei aplinkos apsaugos standartams;

5.   ragina ES ir Kiniją kai tik įmanoma diskutuoti, vystyti ir rengti savo su Afrika susijusias strategijas, susijusias su atsakingais įsipareigojimais, siekiant skatinti tvarų vystymąsi ir TVT; pabrėžia, kad svarbu rengti konstruktyvius daugiašalius dialogus, kuriuose dalyvautų atitinkami žemyno veikėjai, ypač Afrikos Sąjungos ir Naujosios Afrikos vystymosi partnerystės atstovai; šiuo tikslu ragina ES užtikrinti, kad Afrikos partnerystės forume dalyvautų visi svarbiausi paramos teikėjai ir investuotojai, visų pirma Kinija;

6.   reikalauja, kad ES ir Kinija padidintų paramą NEPAD, kuri yra Afrikos darnaus vystymosi strategijos varomoji jėga, ir palaikytų Afrikos regionines organizacijas, AS, Panafrikos Parlamentą (PAP) ir Afrikos valstybių nacionalinius parlamentus ir vyriausybes, kad būtų stiprinama jų lyderystė įgyvendinant šią strategiją; ragina ES padėti stiprinti Afrikos šalių gebėjimus, kad būtų užtikrinta darni paramos teikėjų ir investuotojų veikla, o užsienio investicijos skatintų tvarią plėtrą;

7.   pabrėžia Parlamento norą pradėti dialogą su Kinijos nacionaliniu liaudies kongresu, PAP ir Afrikos valstybių nacionaliniais parlamentais, skirtą darniam vystymuisi skatinti ir jų kontrolės priemonėms stiprinti;

8.   prašo ES paraginti Kiniją, kaip nuolatinę JT Saugumo Tarybos narę, laikytis savo įsipareigojimų, taip pat ir "įsipareigojimą ginti", pripažįstant, kad Kinijos įtakos išlaikymas Afrikoje, kuris pats savaime, nepaisant visų ketinimų laikytis "nesikišimo politikos", daro realų poveikį, įskaitant politinį, priimančiose šalyse;

9.   ragina Europos Sąjungą atsižvelgti į Afrikos valstybių ir AS nuomones vertinant Kinijos poveikį Afrikai; pabrėžia, kad ES turėtų vengti apibendrinančio požiūrio į Kinijos vaidmenį, kad ji Kinijos atžvilgiu turėtų taikyti atvirą ir konstruktyvų požiūrį ir neturėtų taikyti Europos modelių ir požiūrio;

Darnus vystymasis

10.   ragina Europos Sąjungą tęsti dialogą su Afrika ir Kinija siekiant bendros naudos ir taip pat kad juose būtų atsižvelgiama į Afrikos poreikius, Afrikos šalių ir gyventojų interesus, kad vystomasis bendradarbiavimas būtų veiksmingesnis ir darnesnis, kad būtų galima numatyti konkrečius bendradarbiavimo būdus ir skatinti partnerius bei vengti atskirų veiksmų; siūlo Europos Sąjungai, Afrikos Sąjungai ir Kinijai įsteigti patariamąją grupę siekiant skatinti darnią ir veiksmingesnę įvairią vystomojo bendradarbiavimo veiklą; ragina Europos Sąjungą, Kiniją ir Afriką įdiegti visuotinę sistemą konkretiems veiksmų projektams įgyvendinti siekiant spręsti bendrus klausimus, pvz., prisitaikymo prie klimato pokyčių, atsinaujinančios energijos, žemės ūkio, vandens ir sveikatos srityse;

11.   ragina ES ir valstybes nares stiprinti santykius su Afrikos šalimis vykdant pagalbos įsipareigojimus ir skiriant prioritetą Tūkstantmečio vystymosi tikslams įgyvendinti; džiaugiasi, kad EB parama padidėjo 6 proc. ir 2006 m. 15 valstybių narių paramos teikė 2,9 proc. daugiau nei 2005 m., tačiau apgailestauja, kad 15 valstybių narių visiems regionams teikiama oficiali vystymosi pagalba (ODA) mažėja ir 2005 m. ODA sudarė 0,44 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų, o 2006 m. – 0,43 proc.; taip pat apgailestauja, kad keturioms valstybėms narėms 2006 m. nepavyko pasiekti 0,33 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų tikslo ir dar daugiau, taip pat to jos būtų nepasiekusios, jei skolų mažinimas ir kiti punktai, kurie neatitinka turimų lėšų besivystančiosioms šalims, būtų buvę išskaityti iš oficialios vystymosi pagalbos skaičiaus;

12.   primena, kad įgyvendindamos vystymosi politiką ir Europos Sąjunga, ir Kinija visų pirma turėtų siekti mažinti ir panaikinti skurdą;

13.   prašo ES stiprinti nesusaistytos pagalbos įsipareigojimus ir paraginti Kiniją teikti nesusaistytą pagalbą Afrikos partneriams, užtikrinant, kad ekonominės sąlygos, susietos su tarptautinėmis subsidijomis ir paskolomis, nepakenks darniam vystymuisi; šiuo atžvilgiu ragina, kad Europos Sąjunga skatintų Kiniją plėsti Afrikos vietos darbo rinką, o ne siųsti į ją tūkstančius Kinijos darbuotojų;

14.   prašo ES paraginti Kiniją panaudoti savo patirtį sveikatos srityje, kad būtų gerinamos Afrikos viešosios sveikatos sistemos siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi ir remti iniciatyvas siekiant įveikti su skurdu susijusias pandemijas, kurios niokoja Afriką, t.y. ŽIV/AIDS, maliarijai ir tuberkuliozei;

15.   ragina Europos Sąjungą įsitraukti į konstruktyvų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Vystymosi pagalbos komiteto dialogą su Vystymosi pagalbos komitetui nepriklausančiais naujaisiais paramos teikėjais, įskaitant Kiniją, siekiant skatinti juos priimti Vystymosi pagalbos komiteto gaires ir standartus ar atitinkamas nuostatas ir laikytis Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos veiksmingumo principų;

16.   ragina Europos Sąjungą skatinti Kiniją įsteigti specialią pagalbos instituciją siekiant padėti Kinijai kaupti pagalbos teikimo patirtį, taip pat kad ji įsipareigotų pateikti skaidrias ataskaitas apie pagalbos biudžeto naudojimą; ragina Europos Sąjungą, jei reikia, padėti Kinijai kaupti šią patirtį;

17.   skatina Europos Sąjungos ir Afrikos šalis kviesti Kinijos atstovus dalyvauti dvišaliuose ir daugiašaliuose paramos teikėjų koordinavimo susitikimuose;

18.   ragina Europos Sąjungą skatinti Kiniją prisidėti sprendžiant Afrikos demografinius klausimus: šiuo klausimu atkreipia dėmesį į tai, kad gyventojų skaičius daugelyje Afrikos teritorijų auga greičiau nei ekonomika ir kad, kaip siūloma Jungtinių Tautų visuomenės ir plėtros tarptautinės konferencijos, įvykusios 1994 m., ataskaitoje, siekiant pakeisti padėtį reikėtų, pvz., gerinti seksualinę ir reproduktyvinę sveikatą;

19.   pabrėžia, kad bet kuri tarptautinė vystymosi partnerystė turėtų būti nukreipta į žmones, nes darnus vystymasis galimas tik atsiradus veikliai pilietinei visuomenei; pabrėžia, kad moterys ir mažumos arba pažeidžiamos žmonių grupės turėtų būti ypač remiamos ir vertinamos kaip svarbios veikiančiosios vystymosi jėgos ir kad asociacijų laisvė ir pliuralistinė žiniasklaida yra būtinos vystymosi sąlygos, kurias turi remti tokios partnerystės;

20.   ragina, kad aukšto rango Europos Sąjungos ir valstybių narių vyriausybių atstovai būdami, lankydamiesi ir rengdami diskusijas Afrikoje ir Europos Sąjungoje pasiektų platesnę visuomenę;

Energija ir gamtiniai ištekliai

21.   mano, kad, atsižvelgiant į Kinijos veiklą Afrikoje, vykdant Europos Sąjungos užsienio politiką energetikos srityje didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas bendradarbiavimui su Afrika; norėtų, kad Afrika ir Europos Sąjunga aktyviai bendradarbiautų energetikos politikos srityje;

22.   pripažįsta skaidraus gamtinių išteklių valdymo svarbą kaupiant pajamas, reikalingas vystytis ir skurdui mažinti, užtikrinant tiekimo stabilumą ir užkertant kelią su ištekliais susijusiems konfliktams bei nestabilumui daug išteklių turinčiose šalyse; prašo ES paraginti daug gamtinių išteklių turinčias Afrikos šalis prisijungti prie EITI (Gavybos pramonės šakų skaidrumo iniciatyvos) ir teikti EITI sustiprintą politinę, finansinę ir techninę paramą, siekiant, iter alia, suteikti galimybę pilietinei visuomenei laisvai ir veiksmingai dalyvauti gavybos pramonės šakų skaidrumo iniciatyvose; ragina ES aktyviai bendradarbiauti su Kinijos vyriausybe ir Kinijos bendrovėmis, kad jos būtų skatinamos remti EITI; ragina ES palaikyti pasiūlymą išplėsti EITI iniciatyvos sritį, kad ji apimtų ir kitus gamtinius išteklius, pvz., medieną, tai pat apimtų vyriausybių įplaukas, susijusias su paskolomis, "pririštomis" prie turimų gamtos išteklių;

23.   mano, kad ypač svarbu, jog ES paragintų visus politinių galių turinčius veikėjus bei Afrikoje veikiančius tarptautinius investuotojus griežtai laikytis gavybos pramonei taikomų socialinių ir aplinkos apsaugos taisyklių, kurias 2002 m. nustatė Pasaulio bankas;

24.   ragina, kad ES, remdama iniciatyvas, skirtas Afrikos šalių biudžeto skaidrumui didinti, aktyviai skatintų skaidrumą ne tik pajamų surinkimo, bet ir už gamtinius išteklius gautų įplaukų paskirstymo srityje; reikalauja ES skatinti visų paramos teikėjų "atsakingą skolinimą", kad iš daug gamtinių išteklių turinčių paramos gavėjų, anksčiau susijusių su blogu valdymu ir korupcija, būtų reikalaujama imtis konkrečių žingsnių didinant įplaukų valdymo skaidrumą, kuris turėtų būti humanitarinės pagalbos sričiai nepriklausančios pagalbos teikimo sąlyga; ragina Europos Sąjungą Kotonu susitarimo 96 ir 97 straipsnius griežčiau taikyti daug gamtinių išteklių turinčioms šalims, taip pat pradėti dialogą su Kinija ir kitais paramos teikėjais, kad imantis tam tikrų veiksmų būtų galima veiksmingiau taikyti atitinkamas priemones; pabrėžia, kad vykdydama savo vystymosi programas ir projektus ES turėtų rodyti skaidrumo ir gero valdymo pavyzdį;

25.   ragina Europos Sąjungą skatinti imtis griežtesnių neteisėtos prekybos mediena ir dramblio kaulu kontrolės; ragina Europos Sąjungą propaguoti ES miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (angl. FLEGT) veiksmų plane išdėstytus principus ir skatinti Kiniją taikyti panašius principus savo medienos importui iš Afrikos siekiant stabdyti neteisėtą prekybą mediena ir skatinti tvarų miškų valdymą; ragina Komisiją uždrausti iš neteisėtų šaltinių gaunamos medienos ir jos gaminių importą į Europos Sąjungą siekiant neskatinti Kinijos eksportuojamų baldų gamybai naudoti iš neteisėtų Afrikos šaltinių gaunamą medieną; ragina Komisiją plėsti derybų dėl savanoriškų trečiųjų šalių partnerystės susitarimų sritį; ragina Europos Sąjungą skatinti stiprinti panašias iniciatyvas, pvz., Afrikos ir Azijos miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena veiksmų planus;

26.   ragina ES remti tarptautinių susitarimų dėl energijos išteklių gavybos arba žvalgymo sudarymą, į kuriuos būtų įtrauktos nuostatos dėl leidimų suteikimo ir sutarčių sąlygų, pagal kurias numatyti lėšų srautai vyriausybėms, skaidrumo, taip pat išlyga dėl pelno dalies, kuri turėtų būti skirta vietinių bendruomenių plėtrai;

27.   ragina Europos Sąjungą ir Kiniją bendrais veiksmais spręsti neteisėtos prekybos gamtos ištekliais problemą, taip pat bendrai apibrėžti "konfliktinius šaltinius" ir įsteigti tarptautinę ekspertų grupę, kad būtų galima vystyti daugiašales strategijas šiam klausimui nagrinėti;

28.   ragina Europos Sąjungą ir Kiniją daugiau investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius, nes taip būtų galima gerinti blogėjančią aplinkos būklę ir spręsti klimato kaitos problemas ir išvengti dėl išteklių, pvz., naftos, stygiaus kylančių konfliktų;

Prekyba, investicijos ir infrastruktūra

29.   nurodo, kad prekybos įvairinimas apskritai yra pagrindinis veiksnys, norint visose Afrikos valstybėse pasiekti realaus ekonomikos augimo; pabrėžia, kad Kinijos produktų eksportas į Afriką neturėtų trukdyti Afrikos pramonės plėtrai arba panaikinti šios pramonės konkurencingumo;

30.   ragina ES ir Kiniją sudaryti sąlygas Afrikai išsigelbėti iš "prekių deficito liūno" ir skatinti ją iš žaliavas tiekiančio regiono tapti žaliavas perdirbančiu ir paslaugas teikiančiu regionu; apgailestauja dėl Komisijos nelankstumo sudarant Ekonominės partnerystės susitarimą (EPS) su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalimis ir yra susirūpinęs dėl to, kad šiomis naujosiomis sąlygomis gali pablogėti AKR šalių padėtis; atsižvelgdamas į tai, ragina ES skatinti visas dalyvaujančias šalis, t.y. valstybes nares ir kylančios ekonomikos šalis – paramos teikėjas, pvz., Kiniją, įvairinti prekybą ir investicijas, suteikti Afrikos gyventojams galimybę naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, griežtinti tarptautines sąžiningos prekybos taisykles, atverti pasaulinę rinką Afrikos produktams, sumažinti mokesčius Afrikoje perdirbtoms prekėms, remti prekybos palengvinimą, skatinti regioninę integraciją Afrikoje ir palengvinti Afrikos gyventojams piniginių perlaidų sąlygas;

31.   ragina ES reformuojant savo Bendrąją žemės ūkio politiką ir lengvinant Afrikos šalių produktų patekimą į ES rinką didinti ekonominę įtaką Afrikos vystymuisi; ragina ES ir Kiniją reformuojant savo žemės ūkio politiką labiau atsižvelgti į Afrikos žemės ūkio sektoriaus vystymosi galimybes, sudaryti geresnes sąlygas žemės ūkio produktams iš Afrikos įvežti, o žemės ūkio produktų eksporto srityje ypatingą dėmesį skirti tam, kad nebūtų trukdoma vystyti maitinimą ir užimtumą užtikrinančią Afrikos žemės ūkio gamybą;

32.   ragina Europos Sąjungą ir Kiniją labiau skatinti sąžiningą pasaulio prekybą siekiant darnesnės prekybos ir vystymosi politikos; labiau didinti gamintojų ir darbuotojų pasaulio prekybos prekėmis dalį, gerinti galimybes Afrikos gaminiams patekti į pasaulio rinkas ir mažinti įvežimo muitus gataviems Afrikos produktams; ragina Kinijos vyriausybę ir Europos Sąjungą rengti tokią eksporto strategiją, kurią taikant nebūtų trukdoma gaminti prekes Afrikoje ekologiškai ir socialiai tvariomis sąlygomis;

33.   ragina Kiniją teikiant kreditus atsižvelgti į tai, kad daugelis besivystančių šalių dėl to įsiskolino ir atsidūrė sunkioje padėtyje, ir nekartoti ankstesnių kreditų teikėjų klaidų;

34.   džiaugiasi, kad dėl Pasaulio prekybos organizacijos ir tarptautinės viešosios nuomonės spaudimo Kinija nusprendė nuo 2008 m. sausio 1 d. gerinti socialinės teisės aktus ir darbuotojų teises, ir pabrėžia, kad taikant daugiau įpareigojančių socialinių teisės aktų Kinijoje turėtų būti daroma teigiama įtaka Kinijos veiklai Afrikoje;

35.   pabrėžia, kad Afrikai svarbu parengti savo strategiją Kinijos atžvilgiu; pažymi, kad tokia strategija ypač svarbi stiprinant Kinijos ir Afrikos prekybos santykių abišališkumą; pabrėžia, kad taikant šią strategiją būtina užtikrinti aktyvesnį Afrikos darbininkų dalyvavimą Afrikoje vykdomuose Kinijos projektuose, didesnį Kinijos norą įdiegti technologijas ir geresnį tipiškų Afrikos eksporto gaminių, pvz., kavos, kakavos ir odos dirbinių, patekimą į Kinijos rinkas;

36.   rekomenduoja Komisijai derybose su Kinija reikalauti, kad į partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą būtų įtrauktas naujas prekybos skyrius, įtvirtinti privalomi nuostatai, susiję su Tarptautinės darbo organizacijos taikomais pagrindiniais darbo standartais, įmonių socialine ir aplinkos apsaugos atsakomybe, nuostatomis dėl apsaugos nuo socialinio ir aplinkosauginio dempingo, Tarptautinės darbo organizacijos rekomendacijomis dėl tinkamo darbo, taip pat laikytis tarptautiniuose susitarimuose dėl žmogaus teisių numatytų reikalavimų;

37.   pabrėžia, kad investuojant į infrastruktūrą ir statant gamyklas svarbu įdarbinti vietos gyventojus sąžiningomis finansinėmis sąlygomis; siūlo aktyviau gerinti darbuotojų kvalifikaciją ir taikyti stipendijų sistemą bei sudaryti sąlygas apykaitinei migracijai; siūlo į pagalbą pasitelkti daugiau Afrikos išeivių, įgijusių aukštą kvalifikaciją, ir sudaryti palankesnes sąlygas užsienyje gyvenantiems afrikiečiams pervesti pinigus į Afriką;

38.   supranta, kokį teigiamą vaidmenį informacinės ir ryšių technologijos vaidina remiant plėtrą, konkurencingumą ir kuriant darbo vietas; rekomenduoja Komisijai vykdyti Afrikos ir Europos programas labiau atsižvelgiant į informacinių ir ryšių technologijų pajėgumų didinimą mažosiose ir vidutinėse įmonėse viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pagrindu siekiant užtikrinti, kad bus kuriamos institucijos ir politikos kryptys, skirtos investicijoms, naujovių ir technologijų perdavimui palengvinti;

39.   ragina ES ir Kiniją teikti paramą AS ir NEPAD atliekant poveikio aplinkai vertinimus ir skaičiuojat su užsienio investicijų projektais Afrikoje susijusias skurstantiesiems palankaus augimo galimybes, ypač energetikos ir infrastruktūros srityse, taip pat kuriant skaidresnę sutarčių skyrimo ir viešųjų išlaidų sistemą; pabrėžia, kad svarbus ilgalaikis Afrikos šalių viešųjų išlaidų, t.y. lėšų, gautų (išbraukta) dėl paskutinio prekių kainų augimo, energijos žvalgymo pasiekimų ir užsienio investicijų srautų, paskirstymo planavimas ir siūlo Europos Sąjungai ir Kinijai šiuo atžvilgiu tikslingai padėti vystyti atitinkamus administracinius pajėgumus;

40.   ragina Europos Sąjungą vykdant bendrus projektus su Kinija ir Afrika, ypač siekiant vystyti energijos naudojimo, transporto ir infrastruktūros sritis, kartu su Afrikos Sąjungos ir Naujosios Afrikos vystymosi partnerystės atstovais skatinti laikytis bendrų taisyklių dėl įsipareigojimų ir investavimo;

41.   ragina Europos Sąjungą ir Kiniją investuoti į mokymą ir švietimą Afrikoje, nes kvalifikuoti darbuotojai – didesnio nepriklausomo vystymosi pagrindas;

42.   ragina Europos Sąjungą plėsti pastarojo Europos Sąjungos ir Afrikos verslo forumo veiklą ir rengti darnų veiksmų planą siekiant skatinti Europos investicijas į Afriką ir jų įvairovės;

43.   pripažįsta, kad dėl atvirų arba slaptų Kinijos projektų subsidijavimo ir Kinijos vyriausybės (arba valstybei visiškai priklausančių bendrovių) pasiūlymų, dėl didesnių išlaidų, susijusių su aukštesniais socialiniais ir ekonominiais standartais, kurių nesilaiko konkurentai iš Kinijos, dėl Kinijos paramos, dėl kurios Europos bendrovėms neleidžiama prisijungti prie Kinijos lėšomis finansuojamų projektų, dėl Europos bendrovių ribotos prieigos prie finansavimo ir apsaugos nuo investicinės rizikos priemonių Europos ekonominėms investicijoms egzistuoja nepalankios konkurencijai sąlygos;

Aplinka

44.   atsižvelgia į Kinijos veiksmų Afrikoje ekologinį poveikį; ragina Kiniją būti atsakinga aplinkos prižiūrėtoja ir Kinijoje, ir Afrikoje;

45.   ragina ES skatinti Kinijos eksporto kredito įstaigas, įskaitant Eksporto-importo banką, vykdyti nuolatinius infrastruktūros projektų Afrikos šalyse, pvz., užtvankų, kelių ir kasyklų, poveikio aplinkai vertinimus;

46.   palankiai vertina Komisijos iniciatyvą su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis ir mažų salų besivystančiomis valstybėmis sukurti Pasaulinį klimato kaitos aljansą ypatingą dėmesį skiriant bendradarbiavimui prisitaikymo prie klimato kaitos srityje; ragina Europos Sąjungą pakviesti Kiniją dalyvauti svarbiausiose aljanso veiklos srityse, pvz., kartu rengti dialogus dėl nelaimių grėsmės mažinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos, kur bendradarbiauti labai svarbu, nes Kinija yra svarbiausia paramos teikėja ir investuotoja Afrikoje, dažnai investuojanti į didelius infrastruktūros projektus, kurie gali turėti ypatingą poveikį klimato kaitai;

47.   ragina daugiau lėšų skirti prisitaikymui prie klimato kaitos ir taikyti sistemą, pagal kurią indėlio dydis priklausytų nuo praeityje išmestų teršalų kiekio bei ekonominio pajėgumo ir lėšos nebūtų nukreiptos nuo dabartinio paramai skirto biudžeto; todėl ragina Europos Sąjungą remti tarptautinius geriau koordinuotus ir papildomus veiksmus, kad būtų skirta finansinių išteklių ir investicijų, skirtų remti švelninančias ir prisitaikymo priemones Afrikoje, ypač gerinti prieigą prie tinkamų, nuspėjamų ir tvarių finansinių išteklių, finansinės ir techninės paramos, kad būtų galima geriau vertinti prisitaikymo išlaidas ir padėti nustatyti finansinius poreikius, teikti naujus ir papildomus išteklius, taip pat oficialias ir lengvatines lėšas; ragina teikiant bet kokią paramą kiek galint vengti administracinių kliūčių; ragina vykdyti veiksmingą rezultatų stebėseną;

48.   ragina ES įsitraukti į daugiašales diskusijas su AS valstybėmis narėmis ir Kinija bei su pilietine visuomene dėl aplinkos būklės blogėjimo ir klimato kaitos pasaulinių grėsmių ir paspartinti įgyvendinti įsipareigojimus pagal Balio veiksmų planą, pasirašytą 2007 m. gruodžio 15 d. Balyje per 13-ąją šalių konferenciją ir kuris yra laikotarpio po 2012 m. programa;

49.   ragina ES vadovauti mažinant klimato pokyčius, pradėti taikyti "skubos programą" ir teikti plačią pastaruoju metu taikomas biudžeto eilutes papildančią finansinę paramą ekologiškoms technologijoms vystyti ir augančios ekonomikos, ir besivystančiose šalyse, tačiau pripažįsta skirtingus jų poreikius; ypač ragina Europos Sąjungą teikti lėšų, kad būtų galima perduoti pigias, ekologiškas technologijas Afrikos šalims; pripažįsta, kad svarbu skirti daugiau lėšų technologijoms perduoti siekiant iki 2009 m. įgyvendinti susitarimą dėl pasaulinės klimato kaitos sistemos po 2012 m.;

50.   ragina Europos Sąjungą ir Kiniją užtikrinti, laikantis Balio veiksmų plano, kad šių šalių, ypač energijos išteklių žvalgybos, projektai Afrikoje būtų tvarūs aplinkos apsaugos atžvilgiu ir derėtų su Balio veiksmų planu;

51.   pripažįsta, kad Vakarų valstybėms tenka atsakomybė dėl prekybos ir vartojimo bei didėjančios Kinijos gamtos išteklių paklausos Afrikoje ir dėl didėjančio pramonės objektų išmetamo CO2 kiekio besivystančiose šalyse; ragina Europos Sąjungą į trišalio bendradarbiavimo su Kinija ir Afrika darbotvarkę įtraukti prekybos ir klimato teisingumo klausimą; taip pat ragina Europos Sąjungą stiprinti priemones siekiant skatinti socialiniu ir aplinkos apsaugos atžvilgiu atsakingą vartojimą (taip pat ženklinti gaminius, kad būtų galima matyti gaminio poveikį aplinkai per visą jo egzistavimo laikotarpį: nuo gamtos išteklių išgavimo iki gamybos ir transportavimo);

52.   ragina Europos Sąjungą palaikyti glaudesnį tarptautinį bendradarbiavimą, ypač su Kinija, siekiant skatinti skubiai imtis prisitaikymo veiksmų – būtent vertinti pažeidžiamumą, nustatyti, kurių veiksmų imtis pirmiausia, įvertinti finansinius poreikius, vystyti pajėgumą ir atsakomąsias strategijas, įtraukti prisitaikymo veiksmus į sektorių ir nacionalinius planus, konkrečius projektus ir programas, veiksmus siekiant aktyviau įgyvendinti prisitaikymo veiksmus ir kitais būdais siekti klimatui atsparaus vystymosi ir atsižvelgti į tai, kad skubiai ir nedelsiant reikėtų vystyti šalis, kurioms turi neigiamos įtakos įvairūs klimato pokyčiai, pvz., Afrikos šalis, kurios ypač kenčia nuo sausros, dykumų plitimo ir potvynių;

53.   ragina Europos Sąjungą stiprinti dialogą su Afrika ir Kinija bei vystyti bendrą požiūrį siekiant spręsti tokias aplinkos apsaugos problemas, kaip miškų nykimas, dykumų plitimas, susiskaldymas, biologinės įvairovės mažėjimas ar nykimas, dirvožemio derlingumo mažėjimas bei vandens ir oro tarša; ragina Europos Sąjungą skatinti veiksmingai naudoti energiją, ekologiškas technologijas, valdyti riziką, diegti išankstinio įspėjimo sistemą ir atsakingą industrializaciją bei vartojimą;

Geras valdymas ir žmogaus teisės

54.   ragina Kinijos valdžios institucijas palaikant santykius su Afrika gerbti demokratijos ir gero valdymo principus bei žmogaus teises;

55.   ragina, kad ES santykiuose su Afrikos šalių vyriausybėmis, kurios kliudo įgyvendinti demokratiją ir pažeidžia žmogaus teises, veiktų nuosekliai laikydamasi savo vertybių, principų ir įsipareigojimų pagal Kotonu susitarimą ir nesuteiktų joms teisės kontroliuoti pagalbos, biudžeto paramos bei investicijų procedūrų; reikalauja ES užtikrinti, kad tokiais atvejais humanitarinė arba kitokia pagalba būtų teikiama per vietos pilietinės visuomenės organizacijas ir padėtų stiprinti jų pajėgumus; ragina ES reikalauti, kad taip pat veiktų ir kiti pagrindiniai paramos teikėjai, pvz., Kinija, kurie yra įsipareigoję pagal JT tarptautines žmogaus teisių konvencijas, susitarimus ir teisės aktus;

56.   pabrėžia, kad nors svarbu laikytis, pvz., suverenumo, nuosavybės ir suderinamumo principų, Kinijos investicijos nekeliant išankstinių sąlygų tose Afrikos šalyse, kurios blogai valdomos despotiškų režimų, skatina tolesnius žmogaus teisių pažeidimus ir demokratijos proceso stabdymą bei trukdymą pripažinti gerą valdymą, įskaitant teisės aktus ir korupcijos kontrolę, ateityje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu, jog ES teiktų didelę paramą vyriausybėms, institucijoms ir pilietinės visuomenės veikėjams, kurie skatina gerą valdymą ir pagarbą žmogaus teisėms Afrikoje, t.y. nacionaliniams parlamentams, vystymosi ir žmogaus teisių organizacijoms, laisvai žiniasklaidai ir antikorupciniams organams ir kt.;

57.   ragina ES pakviesti visas šalis paramos teikėjas ir šalis paramos gavėjas laikytis Tarptautinių finansinių institucijų (TFI; angl. IFI) nustatytų gairių ir skaidrumo standartų; reikalauja, kad ES įtikintų Kinijos valdžios institucijas paraginti nacionalinius bankus patvirtinti Ekvatoriaus principus dėl socialinių ir aplinkosaugos standartų;

58.   ragina ES paskatinti Kiniją pasirašyti OECD konvenciją dėl kovos su kyšininkavimu ir užtikrinti jos vykdymą ne tik Kinijoje, bet ir plėtojant santykius su Afrikos šalimis;

59.   ragina Europos Sąjungą skatinti visas valstybes nares ir Kiniją dalyvauti pastaruoju metu rengiamose pasaulio iniciatyvose siekiant sudaryti geras sąlygas turtui susigrąžinti taikant Jungtinių Tautų konvencijos dėl korupcijos V skirsnį, taip pat neseniai pradėtoje bendroje Pasaulio banko ir Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (angl. UNODC) Pavogto turto susigrąžinimo iniciatyvoje;

60.   ragina Europos Sąjungą skatinti Kiniją ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas, kurių ji dar nepatvirtino, ir užtikrinti jų įgyvendinimą besivystančiose šalyse visose Kinijos investuotojų, įmonių, ekspertų ir darbuotojų veiklos srityse, ypač Afrikoje;

61.   ragina Europos Sąjungą skatinti vystyti tarptautines ir teisiškai įpareigojančias elgesio normas dėl gero valdymo, saugių ir tinkamų darbo sąlygų, bendros socialinės atsakomybės ir aplinkos apsaugos veiklos bei remti bendrą atskaitomybę;

Taika ir saugumas

62.   ragina ES siekti, kad Elgesio kodeksas dėl ginklų eksporto teisiškai privaloma priemone;

63.   ragina ES paskatinti Kiniją didinti jos nacionalinio ginklų eksporto kontrolės režimo skaidrumą: užtikrinti, kad JT įprastinės ginkluotės registrui būtų pateikiamos visos ataskaitos dėl eksporto, ir gerinti jos ginklų eksporto kontrolės taisykles, kad būtų sustabdytas ginklų perdavimas į šalis ir regionus, ypač Afrikos, kuriuose nuolat pažeidžiamos tarptautinės žmogaus teisės ir humanitarinė teisė;

64.   ragina ES išlaikyti ginklų embargą Kinijai, kol Kinija tęs ginklų eksportą ginkluotosioms pajėgoms ir karinėms grupuotėms šalyse, daugiausia Afrikos, kuriose nuolat vyksta aštrūs konfliktai ir nuolat šiurkščiai pažeidinėjamos žmogaus teisėms;

65.   ragina ES ir Kiniją sustabdyti prekybinius sandorius dėl ginklų su vyriausybėmis, pvz., Kenijos, Zimbabvės, Sudano, Čado, Kongo Demokratinės Respublikos, Etiopijos, Eritrėjos ir Somalio vyriausybėmis, kurios yra atsakingos už žmogaus teisių pažeidimus, dalyvauja konfliktuose arba yra ant karo slenksčio; ragina Europos Sąjungą ir Kiniją nustoti, neleisti ir uždrausti perduoti ginklus ginkluotiems nevalstybiniams veikėjams, kurie kelia grėsmę žmogaus teisėms, politiniam stabilumui ir tvariam Afrikos žemyno vystymuisi;

66.   ragina ES ir toliau remti tarptautinę teisiškai įpareigojančią prekybos ginklais sutartį, nustatančią prekybos įprastine ginkluote standartus, kuri yra rengiama JT lygiu;

67.   ragina Europos Sąjungą ir Kiniją remti iniciatyvas, kurioms vadovauja Afrika, pvz., nuolatinės parengties ginkluotąsias pajėgas ir pasinaudojimą saugumą užtikrinančiomis regionų organizacijomis;

68.   ragina ES paskatinti Kiniją toliau didinti dalyvavimą JT ir AS taikos palaikymo misijose Afrikoje ir labiau prisidėti aprūpinant kovinius būrius, kai tai reikalinga pagal JT įgaliojimus;

69.   ragina Europos Sąjungą įtraukti Kiniją nagrinėjant asmenų saugumo klausimus, ypač įprastinio nusiginklavimo, demobilizavimo, reintegravimo, ginklų susekamumo, išminavimo ir saugumo sektoriaus reformų srityse; ragina spręsti netradicinius saugumo klausimus, pvz., susijusius su gamtos nelaimėmis, pabėgėliais dėl klimato ar ekonomikos sąlygų, šalies viduje perkeltaisiais asmenimis ir migrantais, narkotikais ir užkrečiamomis ligomis;

o
o   o

70.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams, Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei ir Kinijos nacionaliniam liaudies kongresui, Afrikos Sąjungai, NEPAD, PAP ir Kinijos ir FOCAC.

(1) OL C 200, 1997 6 30, p. 158. (2) Pekinas, 2003 m. spalis, http://www.china-un.ch/eng/xwdt/t88637.htm. (3) Pekinas, 2006 m. sausio 12 d., http://www.gov.cn/misc/2006-01/12/content_156490.htm. (4) Europos Sąjungos Tarybos 2678-asis posėdis, Liuksemburgas, 2005 m. spalio 3 d. (5) JT dokumentas (A/Konf. 192/15), 2001 m. liepa, http://disarmament.un.org/cab/poa.html. (6) OL C46, 2006 2 24, p. 1. (7) OL C 305 E, 2006 12 14, p. 219. (8) http://ec.europa.eu/external_relations/china/csp/index.htm. (9) Partnerystės susitarimas tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, pasirašytas 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (OL L 317, 2000 12 15, p. 3). Susitarimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais AKR ir EB Ministrų Tarybos sprendimu Nr. 1/2006 (OL L 247, 2006 9 9, p. 22).