2008 m. rugsėjo 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl krovininio transporto Europoje (2008/2008(INI))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatus "ES krovininio transporto darbotvarkė: našesnis, geriau integruotas ir tvaresnis krovininis transportas Europoje" (COM(2007)0606), "Krovininio transporto logistikos veiksmų planas" (COM(2007)0607), "Į krovinių vežimą orientuoto geležinkelių tinklo link" (COM(2007)0608) ir "Daugiamečiai susitarimai dėl geležinkelių infrastruktūros kokybės" (COM(2008)0054),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Krovininio transporto logistika – tvariojo judumo pagrindas" (COM(2006)0336),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos geležinkelių tinklo signalizacijos sistemos ETEVS/ ETKS plėtojimo (COM(2005)0298),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2007 m. lapkričio 29–30 d. ir gruodžio 3 d. išvadas dėl Komisijos komunikato "Krovininio transporto logistikos veiksmų planas" ir 2008 m. balandžio 7 d. išvadas dėl Komisijos komunikato "Į krovinių vežimą orientuoto geležinkelių tinklo link",
– atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą "Nauja mobilumo mieste kultūra" (COM(2007)0551),
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją "Krovininio transporto logistika Europoje – tvariojo mobilumo pagrindas"(1),
– atsižvelgdamas į savo 2008 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl naujos mobilumo mieste kultūros(2),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6–0326/2008),
A. kadangi ES transporto sektorius išmeta beveik 30 proc. CO2 išmetalų (o miestuose net 40 proc.) ir kadangi, nepaisant tam tikrų pastangų techninių patobulinimų ir naujovių kūrimo srityje, 1990–2005 m. CO2 išmetalų padaugėjo 26 proc., tuo tarpu kituose sektoriuose, pasinaudojus didelėmis milijardus eurų siekiančiomis investicijomis, jų kiekį pavyko sumažinti 10 proc.,
B. kadangi tvariam ir veiksmingam krovinių transportui Europoje skiriamas labai svarbus vaidmuo siekiant, kad ekonomikos sistema sėkmingai veiktų ir būtų konkurencinga, kad būtų patenkinti vartotojų poreikiai ir kad Europos piliečiams būtų sukurta daug darbo vietų ir gerovė;
C. kadangi, atsižvelgiant į prognozes, pateiktas Komisijos Baltojoje knygoje "Europos transporto politika iki 2010 m.: laikas apsispręsti" (COM(2001)0370), numatoma, kad krovininio transporto 2000–2020 m. padaugės maždaug 50 proc. (tonkilometriais (tkm)), ir kadangi jau 1995–2005 m. krovininio transporto augo 30 proc. greičiau nei BVP; be to, kadangi viso krovinio transporto sektorius išaugo daugiausia dėl to, kad daugėjo kelių ir oro transporto, palyginti su kitų rūšių transportu;
D. kadangi sprendimai siekiant tvaresnių ir veiksmingesnių logistikos ir krovinių vežimo geležinkeliais sistemų ir viso įvairiarūšio transporto integravimo padėtų pagerinti ne tik ekonomiką ir saugumą, bet ir pasiekti Europos Sąjungos su klimato kaita ir energijos taupymu susijusių tikslų, kuriuos reikia pasiekti iki 2020 m.,
E. kadangi, norėdamos įveikti šiuos uždavinius ir atsižvelgdamos į tai, kad šiuo metu nėra pakankamai biudžeto lėšų, ES ir valstybės narės apibrėžia tam tikrus suderintus prioritetus, savo išteklius skiria ribotam skaičiui priemonių, kuriomis siekiama tvaraus ir įvairiarūšio krovininio transporto, ir atsižvelgia į opius regionus,
F. kadangi remiantis esamu tinklu, esamomis sistemomis ir technologijomis reikėtų geriau išvystyti Europos transporto koridorių tinklą bei integruoti į jį vadinamuosius žaliuosius transporto koridorius, kurie skirti visų rūšių krovininiam transportui ir kuriuose taikomi su ambicingais siekiais susiję ir griežti aplinkos apsaugos kriterijai,
G. kadangi minėtojo krovininio transporto logistikos veiksmų plano tikslas turi būti krovininio transporto veiklos Europoje ir už jos ribų palengvinimas, kad tai būtų naudinga visoms Europos įmonėms ir apskritai Europos konkurencingumo požiūriu,
1. pabrėžia, kad Europos krovininio transporto sistemų sektoriuje reikia įveikti neatidėliotinus uždavinius, kad būtų galima sustiprinti veiksmingą integraciją ir krovininio transporto tvarumą Europoje, daugiau prisidėti gerinant judumą, energijos vartojimo efektyvumą ir mažinant naftos vartojimą, išmetamų teršalų kiekį bei išorines išlaidas, todėl pritaria minėtiesiems Komisijos komunikatams ir Tarybos išvadoms; ragina Komisiją, valstybes nares ir pramonės sektorių ateityje paremti tvaresnę krovininio transporto politiką judumo, aplinkos, klimato, ekonomikos, saugumo ir socialinių interesų aspektais ir išsiplėtusioje Europos Sąjungoje palaipsniui integruojant svarbiausius tarpvalstybinius krovinių vežimo geležinkeliais koridorius, transporto mazgus ir tradicinius transporto tinklus skatinti naudoti veiksmingesnes logistikos sistemas ir taikyti principą, kad teršėjas ir naudotojas moka, visų transporto rūšių atveju;
2. pritaria Komisijos nuomonei, kad transporto daugiarūšiškumas ir įvairiarūšiškumas yra pagrindiniai veiksniai formuojant tvarų ir veiksmingą krovininį transportą Europoje;
3. vis dėlto pabrėžia, kad Europos Sąjungos kompetencija ir lėšos krovininio transporto rinkų gerinimo srityje yra ribotos; pažymi, kad pagrindinės tinklo dalys jau naudojamos visu pajėgumu; todėl ragina transporto ministrus, atsakingus už pagrindinius Europos transporto koridorius, spręsti investavimo į infrastruktūrą klausimą ir bent jau susitarti dėl nacionalinių investavimo planų, susijusių su atitinkamais koridoriais, koordinavimo;
4. įsitikinęs, kad reikia miestų krovininio transporto logistikos specialios koncepcijos; tikisi, kad diskusijos dėl minėtosios žaliosios knygos dėl mobilumo miestuose ir krovininio transporto logistikos veiksmų planas gali paskatinti miestų pažangiosios patirties mainus, siekiant rasti tvarius išteklių transportavimo į miestus būdus;
5. todėl prašo Komisijos vėliausiai iki 2008 m. pabaigos pasiūlyti už šios srities projektus atsakingų valstybių narių bendradarbiavimo stiprinimo programą, palengvinti esamų trikdžių pašalinimo sprendimų vykdymą ir įvertinti juos, ypatingą dėmesį skiriant krovininiam transportui ir deramai atsižvelgiant į logistikos veiksnio pridėtinę vertę;
6. pritaria minčiai, kad kroviniam transportui skirtų tinklų reikmėms reikėtų panaudoti esamus įprastus eismo tinklus, kurie atlaisvinami dėl greitųjų traukinių pasiektos pažangos;
7. pabrėžia, kad krovinių vežimo geležinkeliais tinklų pagrindas turėtų būti rinkos požiūriu svarbiausi krovininio transporto koridoriai, atsižvelgiant į esamus Europos geležinkelių eismo valdymo sistemai (angl. ERTMS) priklausančius koridorius ir transeuropinį transporto tinklą (TEN-T) (t. y. prireikus jis išplečiamas, kad apimtų tam tikras vietas, kuriose vyksta intensyvus eismas, pvz., uostus); mano, kad reikėtų paskirti už koridorius atsakingus aukšto rango koordinatorius, jei to dar nepadaryta; ragina Europos geležinkelių agentūrą kaip Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos instituciją užtikrinti su šiais maršrutais susijusį sąveikumą;
8. tikisi, kad Komisija pagal ES teisės aktus ir tikslus vadinamuosius žaliuosius koridorius apibrėš kaip pavyzdinius judumo ir transporto daugiarūšiškumo projektus, kuriais siekiama, kad krovinių gabenimas būtų perorientuojamas ir pradedamas naudoti ekologiškas transportas, mažinamas bendras nelaimingų atsitikimų skaičius, grūstys, triukšmas, vietos tarša toksinėmis ir netoksinėmis medžiagomis, išmetamų CO2 dujų kiekis, teritorijos ir energijos naudojimas ir kad būtų naudojami atsinaujinančios energijos šaltiniai (ypač vėjo ir saulės energija) ir pažangiosios transporto sistemos;
9. todėl šiame kontekste ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti didesnių paskatų siekiant visų transporto rūšių ekologiškumo ir paremti veiksmingiausius transporto rūšių derinius, kad galimas poveikis aplinkai, visų pirma vadinamuosiuose žaliuosiuose koridoriuose, būtų sumažintas iki minimumo;
10. siūlo remti regioninio planavimo, gamybos procesų ir rinkos institucijų integraciją, įskaitant nereikalingo transportavimo išvengimą, mažinti krovininio transportavimo nuotolius ir derinti greičius; mano, kad krovininio transporto srityje pasinaudojant kompiuterinėmis greičio suderinimo priemonėmis reikėtų vengti dažno stabčiojimo, kuriam sueikvojama daug laiko ir energijos;
11. mano, jog prioritetas – geresnis deramas esamų teisės aktų vykdymas ir griežtinimas pavojingų ir taršių prekių transporto srityje;
12. ragina Komisiją ir valstybes nares paskubėti vykdyti pažangiosios patirties mainus keliose valstybėse išsidėsčiusiose sudėtingose vietovėse (kalnų ir aglomeracijos regionuose) bei miestuose ir atsižvelgti į minėtoje Parlamento rezoliucijoje pateikiamas rekomendacijas ir patirtį, įgytą vykdant švaresnio ir geresnio miestų transporto programą CIVITAS, ir stiprinti su logistika susijusį aspektą;
13. ragina Komisiją vykdant ES bendrą finansavimą dėmesį sutelkti į geležinkelio infrastruktūros ir įvairiarūšio transporto mazgų veiksmingumą, sąveikumą ir atnaujinimą;
14. ragina Komisiją ir valstybes nares, kad jos, laukdamos, kol bus peržiūrėtas 2009 m. numatytas biudžetas, apsvarstytų su šiuo biudžetu susijusią transporto padėtį, siekiant išvengti, kad nepasikartotų praeityje darytos klaidos, ir ateityje būtų užtikrinta pakankamai investicijų į strateginę infrastruktūrą, kad būtų galima pasiekti ES išsikeltus tikslus, susijusius su tvariu vystymusi ir išmetamų dujų kiekio mažinimu;
15. pabrėžia, kad siekiant veiksmingo krovininio transporto Europoje nepaprastai svarbūs suderinti kelių mokesčiai;
16. mano, kad geresnė jūrų ir vidaus vandenų uostų bei į krašto gilumą einančio geležinkelio ir kelių tinklo jungtis yra svarbi transporto infrastruktūros dalis; pabrėžia svarbų vidaus platformų ir sausųjų dokų vaidmenį;
17. įsitikinęs vidaus vandenų laivininkystės potencialo galimybėmis krovininio transporto srityje ir ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų deramai vykdoma veiksmų programa NAIADES, pagal kurią skatinama naudotis vidaus vandens kelių transportu Europoje;
18. pabrėžia, kad į terminalus šalies gilumoje galima lanksčiai ir greitai investuoti ir taip pašalinti transporto spūstis visoje įvairiarūšio transporto grandinėje;
19. ragina pripažinti, kad strategiškai svarbu laikytis transporto priemonėms, konteineriams, krovimo įrangai skirto stabilaus intermodalaus matmenų ir svorių standarto ar pradėti jį taikyti siekiant perkelti krovinių logistiką į geležinkelį ir tvarius vandens kelius ir taip sumažinti su infrastruktūra susijusias išlaidas;
20. konstatuoja, kad įvairi horizontaliojo tipo technika, kuri padėtų supaprastinti ne tik perkrovimo iš sunkvežimių į geležinkelio transportą, bet ir perkrovimo tarp skirtingo pločio geležinkelio transporto bėgių procesą, nėra pakankamai standartizuota; todėl ragina tarptautines ir Europos institucijas standartizuoti tokią techniką, kad visų pirma būtų galima padidinti efektyvumą ir sumažinti išlaidas; šiame kontekste pabrėžia, kad svarbu greitai priimti pasaulinį įvairiarūšio krovinių vežimo vienetų standartą;
21. ragina Komisiją parengti aplinkosaugos ir geležinkelio transporto paramai skirtas gaires, kad būtų galima palengvinti investavimą į tvarų geležinkelio transportą; todėl pabrėžia, kad strategiškai svarbus bendras finansavimas, skirtas triukšmui, įskaitant triukšmą prie jo šaltinio, mažinti (krovininių transporto priemonių pertvarkymas), kaip daroma įdiegiant Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos įrangą bėginiame transporte;
22. įsitikinęs, jog infrastruktūros valdymas ir paslaugų teikimas turi būti tarpvalstybinis, nediskriminacinis ir skaidrus, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą, sąveika pagrįstą ir sklandžią krovinių transporto logistiką; todėl pabrėžia, kad svarbu užbaigti kurti visų rūšių transportą apimančią vidaus transporto rinką; šiame kontekste pritaria Komisijos pasiūlymui sukurti Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių ir minčiai dėl bendrojo transporto dokumento ir bendrųjų sąsajų visų rūšių transportui;
23. pabrėžia, kad gerai veikianti krovinių vežimo keliais vidaus rinka galėtų prisidėti prie to, kad transportas taptų efektyvesnis ir sumažėtų nepakrautų transporto priemonių reisų skaičius; ragina Komisiją griežtai stebėti, kad būtų vykdomi ES teisės aktai dėl tarptautinio krovinių vežimo keliais ir kabotažo; pripažįsta, kad valstybėms narėms tam tikromis sąlygomis leidžiama riboti kabotažą, tačiau ragina Komisiją, kaip Sutarties vykdymo sergėtoją, imtis griežtų veiksmų prieš neproporcingus apribojimus ir baudas, kurias kai kurios valstybės narės skiria užsienio vežėjams su tuo susijusiais atvejais;
24. ragina Komisiją sudarant daugiamečius susitarimus dėl geležinkelio infrastruktūros kokybės nustatyti pagrindines sąlygas, susijusias su minimaliais Europos masto standartais; valstybėms narėms siūlo galimybę pasinaudoti asignavimais geležinkelio infrastruktūros kūrimui, plėtojimui ir priežiūrai susieti su šiais kokybės standartais ir traktuoti šiuos dalykus kaip nedalomą paketą siekiant taip padidinti veiksmingumą ir sutaupyti lėšų;
25. ragina Komisiją stebėti ir skatinti veiksmingą ir nuoseklų pažangiausios patirties, susijusios su daugiametėmis sutartimis dėl infrastruktūros kokybės, taikymą; ragina Komisiją pirmiau minėto komunikato COM(2008)0054 pagrindu ir glaudžiai bendradarbiaujant su infrastruktūros valdytojais parengti infrastruktūros paslaugų kokybės rodiklių formatą, įskaitant pagrindinių efektyvumo rodiklių paskelbimą;
26. ragina Komisiją pateikti griežtesnes rekomendacijas, susijusias su daugiamečiais susitarimais dėl infrastruktūros kokybės ir pajėgumo (remiantis skaidria stebesėna, kaip šiuo metu vykdomos Direktyvos 2001/14/EB 6 straipsnio nuostatos(3)); todėl prašo Komisiją paraginti valstybes nares įgyvendinti šias daugiametes finansavimo programas siekiant užtikrinti su techninės priežiūros ir atnaujinimo poreikiais susijusį finansinį stabilumą geležinkelio infrastruktūros valdytojams (jos taip pat apima atitinkamas valstybines lėšas);
27. ragina Komisiją paremti projektus, susijusius su atkarpų, kuriose važiuojama dideliu greičiu, diferencijuotu naudojimu, pvz., lengvojo krovininio transporto reikmėms;
28. ragina Komisiją atlikti ES krovininių sunkvežimių, kuriuose įrengta palydovinė navigacijos įranga, tyrimą ir patikrinti tokių sistemų ir esamų technologijų sąveikumą ir (arba) suderinamumą, siekiant užtikrinti, jog naujuose krovininiuose sunkvežimiuose bus įrengiamos sąveikiosios palydovinės navigacinės sistemos, ir skatinti pertvarkyti esamus sunkvežimius; pataria nustatyti geriausios patirties pavyzdžius krovimo technikos srityje ir taip nuo pradžios iki pabaigos suformuoti tokią perkėlimo ir iškrovimo įvairiarūšę grandinę, kad būtų skatinamas viso sektoriaus efektyvumas;
29. pabrėžia, kad reikia standartinti ir supaprastinti krovininio transporto rinkoje dalyvaujančių institucijų administracines procedūras, taip pat muitinės taisykles ir procedūras pasienyje; ypač pritaria sprendimui sukurti Europos jūrų erdvę be sienų; ragina Komisiją, kad ji atitinkamų asociacijų ir organizacijų paprašytų parengti bendrąjį intermodalų transporto dokumentą;
30. pabrėžia, kad neužtikrinamas geras universitetinis švietimas logistikos srityje, todėl ragina valstybes nares didžiausią prioritetą skirti aukštajam mokslui ir tolesniam švietimui logistikos ir krovininio transporto sektoriuje;
31. ragina Komisiją paremti projektus ir tyrimus ir imtis veiksmų, kad būtų parengtas su informacijos srautais susijęs standartas, siekiant užtikrinti su transporto priemonėmis susijusią integraciją ir sąveikumą duomenų lygmeniu;
32. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (OL L 75, 2001 3 15, p. 29).