Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento pirmininko, Europos Sąjungai pirmininkaujančios valstybės narės Europos S1jungos vardu, Vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai, Europos Komisijos, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos, Afrikos Sąjungos (AS), Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos ir Tarptautinės Frankofonijos organizacijos pareiškimus po įvykdyto perversmo Mauritanijoje,

–   atsižvelgdamas į JT Generalinio sekretoriaus specialiojo atstovo Vakarų Afrikai Saïd Djinnit antrąjį po perversmo vizitą į Mauritaniją,

–   atsižvelgdamas į AS steigiamąjį aktą, kuriuo smerkiamas bet koks bandymas perimti valdžią jėga,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.   kadangi 2008 m. rugpjūčio 6 d. Mauritanijoje įvyko valstybės perversmas, kurio metu Mauritanijos prezidentą Sidi Mohamedą Ould Cheikhą Abdallahi nuo valdžios nušalino grupė aukšto rango generolų, kuriuos jis anksčiau tą dieną atleido iš pareigų,

B.   kadangi tarptautiniai stebėtojai, įskaitant Europos Sąjungos stebėtojus, ypač Europos Parlamento siųstas stebėtojų misijas, kurie užtikrino, kad rinkimai buvo teisėti, 2006 m. lapkričio ir gruodžio mėn. įvykusius parlamento rinkimus, 2007 m. sausio mėn. įvykusius senato rinkimus ir 2007 m. kovo mėn. įvykusius prezidento rinkimus, kurių metu prezidentu išrinktas Sidi Mohamed Ould Cheikh Abdallahi, laikė sąžiningais ir skaidriais;

C.   kadangi du trečdaliai Mauritanijos parlamento narių pasirašė deklaraciją, kuria remiamas perversmo lyderis Mohamed Ould Abdel Aziz ir kiti generolai; kadangi 2008 m. birželio mėnesį parlamentas balsavo už nepasitikėjimą prezidentu Abdallahi, ragindamas jį nedelsiant pertvarkyti savo vyriausybę, ir 49 parlamento nariai atsistatydino po to, kai prezidentas Abdallahi paskyrė 12 ministrų iš tų kurie tarnavo ankstesniam labai nepopuliariam režimui,

D.   kadangi sprendimus dėl politinės, ekonominės ir socialinės Mauritanijos ateities gali priimti tik gyventojų išrinkti atstovai ir kadangi demokratijai reikia pusiausvyros tarp vykdomosios ir įstatymų leidžiančios valdžios, kurios abi būtų teisėtai išrinktos,

E.   kadangi valstybės perversmas įvyko blogos ekonominės ir socialinės padėties metu ir kadangi vystymasis yra geriausia demokratijos sėkmės garantija,

F.   pripažindamas pasiektą pažangą grąžinant pabėgėlius ir priimant įstatymą, kuriuo vergovė šalyje laikoma nusikaltimu,

G.   kadangi Sąjunga 2008–2013  m. laikotarpiu nusprendė paremti perėjimą prie demokratijos ir "rėmimo programą" 156 000 000 EUR pagal 10-ąjį Europos vystymosi fondą, o tai papildo jau teikiamą paramą ir nuo 1985 m. suteiktą 335 000 000 EUR paramą,

H.   kadangi Pasaulio bankas sustabdė 175 000 000 USD pagalbą Mauritanijai ir šių pervedimų sustabdymas paveiks 17 nacionalinių Mauritanijos projektų ir jos dalyvavimą Pasaulio banko regioniniuose projektuose, ypač kaimo plėtros, sveikatos, švietimo, infrastruktūros ir kelių tiesimo srityse,

I.   kadangi demokratinė Mauritanija buvo stabilumo centras ypatingai trapiame regione, kuriame, viena vertus, Sacharoje, prie sienos šiaurės vakarų sienos su Alžyru ir Maliu veikia Salafistų pamokslo ir kovos grupė, didžiajame islamiškame Magrebe tapusi Al-Quaida ir, antra vertus, vyksta tuaregų sukilimas,

J.   kadangi "konstitucinis įsakymas", kuriuo chunta nustato savo galias ir kuriuo remdamasi ji gali valdyti leisdama dekretus, neturi jokio teisinio pagrindo,

1.   smerkia antrą per trejus metus Mauritanijos generolų įvykdytą karinį valstybės perversmą, kuris yra konstitucinio teisėtumo ir tarptautiniu lygiu patvirtintų demokratinių rinkimų rezultatų pažeidimas; apgailestauja dėl šio žingsnio atgal, atsižvelgiant į didelę per kelis paskutinius metus Mauritanijoje padarytą vystymosi, demokratijos ir teisinės valstybės pažangą; reikalauja, kad remiantis pereinamosios fazės link demokratijos metu įsteigtų institucijų sistema dabartinė politinė įtampa Mauritanijoje būtų išspręsta ir kad konstitucinė ir pilietinė tvarka būtų kuo greičiau atkurta,

2.   reikalauja, kad prezidentas Sidi Mohamed Ould Cheikh Abdallahi būtų nedelsiant išlaisvintas kartu su ministru pirmininku Yahya Ould Ahmedu el-Waghefu ir kitais vyriausybės nariais, kuriems vis dar paskirtas namų areštas įvairiose šalies vietose,

3.   reikalauja, kad būtų laikomasi Mauritanijos prezidento ir parlamento galių konstitucinio teisėtumo, pagal kurį prezidento ir parlamento sambūvio ir pusiausvyros tarp vykdomosios ir įstatymus leidžiančios valdžios mechanizmai turėtų būti suderinami gerbiant Konstituciją ir remiantis ja, o jos pakeitimai, skirti užtikrinti kuo didesnį stabilumą, gali būti priimami tik remiantis jos nuostatomis, po plačių visų politinių jėgų diskusijų,

4.   mano kad atviromis ir nuoširdžiomis pagrindinių politinių jėgų diskusijomis turėtų būti nustatyti būtini keliai ir konstituciniai krizės užbaigimo būdai,

5.   teigiamai vertina pabėgėlių grįžimą, įstatymo, kuriuo vergovė šalyje laikoma nusikaltimu, priėmimą ir žiniasklaidos liberalizavimo įstatymo projektą, apgailestauja, kad nėra demokratinio įstatymo dėl humanitarinio pasyvumo ir 1990 metais įvykdytos prievartos prieš Mauritanijos juodųjų bendruomenę, nors ir prezidentas įsipareigojo įsteigti tyrimo komisiją,

6.   reikalauja, kad į Mauritaniją grįžusiems pabėgėliams būtų grąžintos jų teisės jiems grąžinant atimtą turtą,

7.   reikalauja, kad jau labai ekonominės ir maisto krizės paveikti Mauritanijos gyventojai netaptų dabartinės krizės įkaitais ir prašo Europos Komisijos įgyvendinti pilietinės visuomenės paramos projektus, remiantis Europos priemone demokratijai ir žmogaus teisėms remti.

8.   atkreipia dėmesį į karinės chuntos pareiškimą dėl naujų prezidento rinkimų, bet apgailestauja kad, skirtingai nuo chuntos, valdžiusios 2005–2007 m., nepriimtas joks rinkiminio neutralumo įsipareigojimas; reikalauja, kad valdžioje esančios karinės pajėgos nedelsiant įsipareigotų dėl demokratinių institucijų atkūrimo tvarkaraščio, numatydamos kartu su visomis politinėmis jėgomis sukurti pereinamąją vyriausybę,

9.   remia AS pastangas sveiku protu išspręsti krizę,

10.   reikalauja, kad Komisija, remdamasi Kotonu(1) susitarimo 8 straipsniu, pradėtų politinį dialogą siekdama atkurti konstitucinį teisėtumą ir informuotų Parlamentą apie šio dialogo rezultatus; jei jis nepavyktų, reikalauja taikyti Kotonu susitarimo 96 straipsnį, pagal kurį galėtų būti sustabdyta pagalba, išskyrus maisto ir humanitarinę pagalbą,

11.   nedelsiant ragina Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę ir Tarybą, glaudžiai bendradarbiaujant su AS, toliau artimai stebėti politinę padėtį šioje šalyje ir užtikrinti Sąjungos piliečių saugumą.

12.   prašo kuo greičiau nusiųsti Parlamento narių delegaciją, kuri susitiktų su Mauritanijos parlamento nariais ir pasiūlytų pagalbą sprendžiant krizę,

13.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Afrikos Sąjungos institucijoms, Vakarų Afrikos šalių ekonominei bendrijai, Tarptautinei Frankofonijos organizacijai ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai.

(1) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.