Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2238(INL)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0338/2008

Pateikti tekstai :

A6-0338/2008

Debatai :

PV 22/09/2008 - 19
CRE 22/09/2008 - 19

Balsavimas :

Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0425

Priimti tekstai
PDF 480kWORD 100k
Antradienis, 2008 m. rugsėjo 23 d. - Briuselis
Rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondai
P6_TA(2008)0425A6-0338/2008
Rezoliucija
 Priedas

2008 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondų (2007/2238(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 1976 m. gruodžio 13 d. Antrojoje Tarybos direktyvoje 77/91/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų akcinių bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo(1);

–   atsižvelgdamas į 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtąją Tarybos direktyvą 78/660/EEB dėl tam tikrų tipų bendrovių metinės atskaitomybės(2),

–   atsižvelgdamas į 1983 m. birželio 13 d. Septintąją Tarybos direktyvą 83/349/EEB dėl konsoliduotos atskaitomybės(3),

–   atsižvelgdamas į 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvą 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės(4),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyvą 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo(5),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/65/EB, iš dalies keičiančią direktyvas 78/660/EEB, 83/349/EEB ir 86/635/EEB, dėl vertinimo taisyklių rengiant tam tikrų bendrovių, taip pat bankų ir kitų finansų įstaigų metinę ir konsoliduotą atskaitomybę(6),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. sausio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/107/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 85/611/EEB, dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo siekiant reguliuoti valdymo įmonių veiklą ir supaprastintus prospektus(7),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. sausio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/108/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo siekiant reguliuoti KIPVPS investicijas(8),

–   atsižvelgdamas į 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis(9),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka)(10),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros(11) (Pensijų fondų direktyva),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/51/EB, iš dalies keičiančią Direktyvas 78/660/EEB, 83/349/EEB, 86/635/EEB ir 91/674/EEB dėl tam tikrų tipų bendrovių, bankų ir kitų finansų įstaigų bei draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės(12),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą(13),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų(14),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų(15),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos direktyvą 2006/73/EB, kuria įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų ir veiklos sąlygų bei toje Direktyvoje apibrėžti terminai(16) (MiFID direktyva),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo(17),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/1/EB, siekiant sukurti naują finansinių paslaugų komitetų organizacinę struktūrą(18),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui(19),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija)(20) (Kapitalui keliamų reikalavimų direktyva),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija)(21) (Kapitalo pakankamumo direktyva),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/36/EB dėl naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje(22),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 21 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl gyvybės draudimo dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (COM(2008)0119) (pasiūlymas dėl Direktyvos "Mokumas II"),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos komunikatą "Kliūčių šalinimas tarpvalstybinėms investicijoms rizikos kapitalo lėšomis" (COM(2007)0853),

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl būsimųjų rizikos fondų ir išvestinių priemonių(23),

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl turto valdymo(24) ir 2007 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl turto valdymo (II)(25),

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 11 d. rezoliuciją dėl finansinių paslaugų politikos (2005–2010): Baltoji knyga(26), ypač į jos 19 dalį,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 20 d. rezoliuciją dėl Integruotųjų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių (dalis: valstybių narių ir Bendrijos bendrosios ekonominės politikos gairės). Naujo ciklo pradžia (2008–2010)(27),

–   atsižvelgdamas į Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (angl. IOSCO) 2003 m. gegužės mėn. pateiktą dokumentą dėl vertybinių popierių reglamentavimo tikslų ir principų, kurie taip pat apima kolektyvinio investavimo sistemų, įskaitant rizikos draudimo fondus, rinkodaros principus,

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento Ekonomikos ir mokslo politikos skyriaus 2007 m. gruodžio mėn. paskelbtą tyrimą apie rizikos draudimo fondus, skaidrumą ir interesų konfliktus,

–   atsižvelgdamas į Rizikos draudimo fondų darbo grupės 2008 m. sausio 22 d. paskelbtus pažangiosios patirties standartus ir vėliau įkurtą Rizikos fondų standartų tarybą, kuri prižiūrės, kaip laikomasi šių standartų,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 192 straipsnio antrąją pastraipą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 39 ir 45 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto bei Užimtumo ir socialinių reikalų komitetų nuomonę (A6-0338/2008),

A.   kadangi šiuo metu esama nacionalinių ir ES teisės aktų, susijusių su finansų rinkomis, ir jie tiesiogiai arba netiesiogiai galioja rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondams (tačiau ne tik jiems),

B.   kadangi valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad šie teisės aktai būtų nuolat taikomi ir įgyvendinami; kadangi atliekant bet kokius vėlesnius galiojančių teisės aktų pakeitimus reikėtų atlikti deramą ekonominės naudos analizę ir jie turėtų būti nediskriminacinio pobūdžio;

C.   kadangi nebuvo teigiamos Komisijos reakcijos į jokius ankstesnius Parlamento prašymus, įskaitant išdėstytus minėtose rezoliucijose (2004 m. sausio 15 d., 2006 m. balandžio 27 d., 2007 m. liepos 11 d., 2007 m. gruodžio 13 d.),

D.   kadangi rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondai labai skiriasi ir nėra aiškios jų apibrėžties, tačiau abu fondai yra investavimo priemonės, kuriomis daugiau naudojasi profesionalūs investuotojai, o ne mažmeniniai vartotojai; kadangi reglamentuojant tam tikrus produktus nebūtų tinkama šiuos fondus sujungti į vieną produktų kategoriją,

E.   kadangi rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondai tampa vis svarbesnėmis alternatyviomis investavimo priemonėmis, kuriomis naudojantis valdoma didelė ir didėjanti turto dalis pasauliniu mastu ir kurios padeda gerinti finansų rinkų efektyvumą, nes sukuriama naujų investavimo galimybių,

F.   kadangi įvairios pasaulio, ES ir valstybių narių institucijos dar prieš finansų krizę išnagrinėjo galimas su rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondais susijusias problemas finansinio stabilumo, rizikos valdymo standartų, pernelyg didelio įsiskolinimo (skolinto kapitalo), nemokių ir sudėtingų finansinių priemonių vertinimo srityse;

G.   kadangi Finansinio stabilumo forumo 2007 m. atliktoje analizėje daroma išvada, kad finansinio stabilumo problemos geriausiai buvo sprendžiamos vykdant sustiprintą visų subjektų priežiūrą;

H.   kadangi 2008 m. balandžio mėn. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Pasaulinio finansinio stabilumo apžvalgoje pateikė išvadą, kad esama "kolektyvinės nesėkmės vertinant įvairių įstaigų – bankų, obligacijų draudikų, valstybės remiamų įmonių, rizikos draudimo fondų – skolinto kapitalo apimtį ir su tuo susijusios nevaldomo koregavimo rizikos",

I.   kadangi siekiant įgyvendinti Lisabonos dienotvarkę reikalingos ilgalaikės investicijos į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą,

J.   kadangi minėtoms ilgalaikėms investicijoms reikalingos gerai veikiančios ES ir pasaulio finansų rinkos, kurios duotų naudos realiai ekonomikai, o to galima pasiekti tik užtikrinus konkurencingą ir naujovišką Europos Sąjungos finansų pramonę,

K.   kadangi rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondai daugeliu atvejų užtikrina mokumą, skatina rinkos įvairovę ir efektyvumą, nes dėl jų atsiranda naujų produktų paklausa ir jie padeda atskleisti kainą,

L.   kadangi finansiniam stabilumui užtikrinti reikia geriau koordinuoti priežiūrą, taip pat pasauliniu lygmeniu, todėl logiška, kad reikia toliau gerinti esamas ES priežiūros priemones, taip pat nuolat keistis informacija, didinti institucinių investuotojų veiklos skaidrumą,

M.   kadangi Komisija turėtų išnagrinėti rinkos dalyvių, kurie veikia neapmokestinamosiose, lengvatinės prekybos zonose, reguliavimo pasauliniu mastu galimybes,

N.   kadangi deramas skaidrumas labai svarbus investuotojams ir priežiūros institucijoms siekiant, kad būtų užtikrinama gera ir stabili finansų rinkų veikla ir skatinama rinkos dalyvių ir produktų konkurencija,

O.   kadangi Komisija turėtų stebėti ir analizuoti RDF bei PKF bendrovių veiklos poveikį ir apsvarstyti galimybę pasiūlyti direktyvą dėl minimalių skaidrumo reikalavimų, susijusių su investicijų finansavimu ateityje, rizikos valdymu, vertinimo metodais, vadybininkų kvalifikacija ir galimais interesų konfliktais, o taip pat nuosavybės santykių atskleidimu ir rizikos draudimo fondų registravimu.

P.   mano, kad siekiant patenkinti poreikį priežiūros tikslais stebėti, kaip veikia rinka, kompetentingos priežiūros institucijos turėtų galėti be didelių kliūčių pasinaudoti informacija apie rizikos draudimų fondų patiriamą riziką ir skolinimą;

Q.   tikisi, kad fondų pramonėje siekiant didesnio skaidrumo toliau bus kuriamos privalomosios įmonės valdymo (angl. "corporate governance") priemonės, apie kurias būtina pranešti ir visuomenei; ragina tobulinti kontrolės priemones,

R.   kadangi valstybės narės turėtų pasinaudoti pažangiąja patirtimi ir užtikrinti, kad darbuotojų įmonėje uždirbtos pensijos būtų apsaugotos bankroto atveju;

S.   kadangi Komisija turėtų apsvarstyti galimybę į rizikos ribojimo principo apibrėžtį, kai šis principas įtraukiamas į esamus Bendrijos teisės aktus, įtraukti reikalavimą, kad investuotojai turėtų patikrinti, ar alternatyvūs investicijų fondai, į kuriuos jie investuoja lėšas, atitinka atitinkamus teisės aktus ir sektoriaus pažangiosios patirties standartus;

T.   kadangi esama privataus investavimo apibrėžčių įvairovė valstybėse narėse varžo vidaus rinkos veikimą ir sudaro sąlygas į mažmeninės prekybos rinką patekti didelį pavojų keliantiems gaminiams,

U.   kadangi reikėtų sukurti elgesio kodeksui skirtą ir vieno langelio veiklos principu pagrįstą tinklavietę, įskaitant asmenų, kurie jo laikosi, registrą, taip pat būtų pateikiama su tais asmenimis susijusi informacija ir kodekso nesilaikymo priežastys; mano, kad nuostatų nesilaikymo priežastys taip pat galėtų pasitarnauti kaip mokymosi priemonė; kadangi minėtoji tinklavietė turėtų būti sukurta ES ir viešinama tarptautiniu mastu,

V.   kadangi 2008 m. balandžio mėn. Pasaulinio finansinio stabilumo apžvalgoje Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įspėja, kad "įmonių skolinimo priemonių rinka yra pažeidžiama, nes dėl makroekonominių ir struktūrinių veiksnių įsipareigojimų nevykdymo lygis didės",

W.   kadangi pastaruoju metu padaugėjo operacijų, kai naudojamas privatus kapitalas, ir dėl to ypač išaugo darbuotojų, kurių darbo vietos priklauso tik nuo kapitalo fondų, skaičius, todėl reikėtų deramai atsižvelgti į nacionalinius teisės aktus užimtumo srityje ir į Bendrijos teisės aktus užimtumo srityje (ypač į Direktyvą 2001/23/EB), kurie buvo priimti, kai padėtis buvo kitokia; kadangi su užimtumu susiję nacionaliniai ir Bendrijos teisės aktai turėtų būti taikomi nediskriminuojant, be to, visiems ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti taikomos sąžiningos ir deramos sąlygos ir jų įsipareigojimai darbuotojams turėtų būti panašūs,

X.   atkreipia dėmesį į tai, kad pagal didelę dalį teisinių sistemų rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondai, kuriems priklauso įmonės ir kurie jas kontroliuoja, nelaikomi darbdaviais, ir todėl jiems netaikomi darbdaviams galiojantys teisiniai įpareigojimai,

Y.   kadangi esant itin sunkiai įsiskolinimų naštai bendrovių patiriamos rizikos laipsnis yra didesnis,

Z.   kadangi, kaip ir kitų įmonių atveju, gali kilti interesų konfliktų dėl privataus kapitalo ar rizikos draudimo fondų verslo modelio ir dėl šių subjektų santykių su kitais finansų rinkų dalyviais; pastangos, kuriomis siekiama sugriežtinti Bendrijos teisės aktus, neturėtų apsiriboti tik rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondais, ir turėtų atitikti pasaulinio lygmens standartus, pvz., IOSCO interesų konfliktų valdymo, pasitelkiant kolektyvinio investavimo sistemas ir rinkos tarpininkus, principus;

AA.   kadangi dėl atlygio rizikos draudimo fondų ir privataus kapitalo fondų valdytojams sistemų gali atsirasti netinkamos paskatos neatsakingai rizikuoti,

AB.   kadangi rizikos draudimo fondai taip pat investavo į sudėtingus produktus, juos taip pat paveikė kreditų krizė ir todėl jie, kaip ir kiti investuotojai, patyrė nuostolių,

AC.   kadangi, siekiant sumažinti finansinių krizių atsiradimo riziką ateityje ir atsižvelgiant į stiprią rinkų ir rinkų dalyvių sąveiką ir siekiant užtikrinti lygias reguliuojamų ir nereguliuojamų rinkos dalyvių galimybes tarpvalstybiniu mastu, jau rengiamos kelios ES ir pasaulio lygmens iniciatyvos (įskaitant Kapitalui keliamų reikalavimų ir Kapitalo pakankamumo direktyvų persvarstymo iniciatyvas, pasiūlymą dėl kreditų reitingų agentūrų direktyvos), kuriomis siekiama užtikrinti, kad reguliavimas tarptautiniu mastu būtų nuoseklesnis ir labiau suderintas,

AD.   kadangi principais pagrįstas reguliavimas yra tinkamas finansinių rinkų reguliavimo metodas, nes taikant šį reguliavimo metodą atsižvelgiama į rinkos pokyčius,

AE.   kadangi reikia imtis veiksmų ES lygmeniu remiantis šiais septyniais su finansų įstaigomis ir rinkomis susijusiais principais:

   - reglamentavimas: esami Bendrijos teisės aktai turėtų būti persvarstomi ir nustatomos reglamentavimo spragos; reikėtų apsvarstyti nacionalinius skirtumus ir skatinti teisės aktų derinimą, pvz., pasitelkiant priežiūros institucijų kolegijas ar kitais būdais, reikėtų skatinti lygiavertiškumą ir bendradarbiavimą tarptautiniu mastu;
   - kapitalas: kapitalo reikalavimai turėtų būti privalomi visoms finansų įstaigoms ir turėtų atspindėti su veiklos rūšimi susijusią riziką, pavojus ir rizikos kontrolės priemones; taip pat reikėtų apsvarstyti ilgesnio mokumo perspektyvas;
   - inicijavimo ir paskirstymo modelis (angl. "originate and distribute"): tam, kad būtų geriau suderinti investuotojų ir iniciatorių interesai, apskritai iniciatorių apskaitoje turėtų būti pozicijos, susijusios su vertybiniais popieriais pakeistais produktais, kai iniciatoriai turi nemažą to produkto dalį, turėtų būti pateikiama informacija apie tai, kokia dalis produkto priklauso iniciatoriui; reikėtų tirti kitas pozicijų išsaugojimui alternatyvias priemones, kaip suderinti investuotojų ir iniciatorių interesus;
   - apskaita: reikėtų apsvarstyti būdus, kaip sklandžiau įveikti apskaitos pagal tikrąją vertę cikliškumo poveikį;
   - reitingai: siekiant padidinti reitingų rinkų skaidrumą ir suprantamumą, kreditų reitingų agentūros turėtų priimti elgesio kodeksus, susijusius su prognozavimo aiškumu, produktų sudėtingumu ir verslo praktika; turėtų būti valdomi interesų konfliktai; be užsakymo parengti reitingai turėtų būti suskirstyti į kategorijas ir nenaudojami kaip spaudimo priemonė sandoriui sudaryti;
   - prekyba išvestiniais finansiniais produktais: reikėtų skatinti skaidrią ir atvirą biržoje ar kitur vykdomą prekybą išvestiniais finansiniais produktais;
   - ilgalaikė perspektyva: kalbant apie atlygio paketus, tai turėtų būti atsižvelgiama į ilgalaikius rezultatus, į nuostolius ir pelną,

AF.   kadangi dėl šių veiksmų būtų nustatytas universalus ir platus teisinis pagrindas, kuris būtų tam taikomas visoms tam tikrus dydžio reikalavimus viršijusioms finansų įstaigoms ir pagal kurį taip pat būtų atsižvelgiama į tarptautinę priežiūros ir reguliavimo praktiką,

1.   prašo Komisijos iki 2008 m. pabaigos pagal EB sutarties 44 straipsnį, 47 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnį Parlamentui pateikti teisėkūros pasiūlymą ar pasiūlymų, kurie apimtų visus atitinkamus subjektus ir finansų rinkos dalyvius, įskaitant rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondus, ir kuriuose būtų atsižvelgiama į AE konstatuojamojoje dalyje išdėstytus principus ir pridedamas išsamias rekomendacijas;

2.   patvirtina, kad rekomendacijos nepažeidžia subsidiarumo principo ir pagrindinių piliečių teisių;

3.   mano, kad galimos finansinės išlaidos, susijusios su prašomu pateikti pasiūlymu ar pasiūlymais, turėtų būti padengtos naudojant ES biudžeto lėšas;

4.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 26, 1977 1 31, p. 1.
(2) OL L 222, 1978 8 14, p. 11.
(3) OL L 193, 1983 7 18, p. 1.
(4) OL L 372, 1986 12 31, p. 1.
(5) OL L 82, 2001 3 22, p. 16.
(6) OL L 283, 2001 10 27, p. 28.
(7) OL L 41, 2002 2 13, p. 20.
(8) OL L 41, 2002 2 13, p. 35.
(9) OL L 271, 2002 10 9, p. 16.
(10) OL L 96, 2003 4 12, p. 16.
(11) OL L 235, 2003 9 23, p. 10.
(12) OL L 178, 2003 7 17, p. 16.
(13) OL L 345, 2003 12 31, p. 64.
(14) OL L 142, 2004 4 30, p. 12.
(15) OL L 145, 2004 4 30, p. 1.
(16) OL L 241, 2006 9 2, p. 26.
(17) OL L 390, 2004 12 31, p. 38.
(18) OL L 79, 2005 3 24, p. 9.
(19) OL L 309, 2005 11 25, p. 15.
(20) OL L 177, 2006 6 30, p. 1.
(21) OL L 177, 2006 6 30, p. 201.
(22) OL L 184, 2007 7 14, p. 17.
(23) OL C 92 E, 2004 4 16, p. 407.
(24) OL C 296 E, 2006 12 6, p. 257.
(25) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0627.
(26) OL C 175 E, 2008 7 10, p. 392.
(27) Priimti tekstai, P6_TA(2008)0058.


REZOLIUCIJOS PRIEDAS: IŠSAMIOS REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

1 rekomendacija dėl finansinio stabilumo, kapitalo ir universalaus reguliavimo pagrindo

Europos Parlamentas mano, kad numatomame priimti teisės akte turėtų būti reglamentuojami toliau nurodyti dalykai.

Kapitalo reikalavimai. Investicinės bendrovės, įskaitant bendrijas ir komanditines bendrijas, draudimo įmonės, kredito įstaigos ir įprasti fondai (pvz., kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai (KIPVPS) ir pensijų fondai) turi atitikti kapitalui keliamus reikalavimus. Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami reikalavimai bendrovės kapitalui būtų nustatomi atsižvelgiant ne į subjekto formą, o riziką, ir galiotų visoms finansų įstaigoms. Priežiūros institucijos gali atsižvelgti ir į tai, ar laikomasi elgesio kodeksų. Nepaisant to, šie reikalavimai kapitalui neturėtų papildyti esamų taisyklių ir jokiu būdu neturėtų būti laikomi garantija fondo nesėkmės atveju.

Iniciatoriai ir pakeitimas vertybiniais popieriais. Komisijos pasiūlyme dėl kapitalo reikalavimų turėtų būti reikalavimas, kad iniciatorių turima vertybiniais popieriais pakeistų paskolų dalis būtų įtraukta į balansą, arba iniciatoriams būtų numatomi kapitalo reikalavimai, nustatomi remiantis prielaida, kad iniciatoriams priklauso tos dalys, arba pasiūlyme numatomos kitos priemonės, kaip suderinti investuotojų ir iniciatorių interesus.

ES vykdoma kreditų reitingų agentūrų priežiūra. Komisija turėtų numatyti kreditų reitingų agentūrų, procedūrų ir reikalavimų laikymosi ES lygmens patikros mechanizmą, ir vykdyti tam tikras pareigas reikėtų pavesti Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetui, siekiant taip skatinti konkurenciją ir suteikti rinkos prieigą kreditų reitingų srityje;

Vertinimas. Siekiant, kad būtų galima geriau apsaugoti investuotojus ir užtikrinti finansinių rinkų stabilumą, Komisija turėtų priimti principais pagrįstas teisines priemones, skirtas nemokioms finansinėms priemonėms vertinti ir derančias su kompetentingų tarptautinių institucijų veikla, ir atsižvelgti į įvairias su vertinimu susijusias iniciatyvas, kurių šiuo metu imamasi Europos Sąjungoje ir pasauliniu lygmeniu, bei ištirti, kaip geriausiai būtų galimą propaguoti šį vertinimą;

Brokeriai. Skaidrumo reikalavimai, taikomi visoms brokerių paslaugas teikiančioms įstaigoms, turėtų būti sustiprinti atsižvelgiant į rizikos, patiriamos dirbant su rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondais, pobūdžio ar struktūros sudėtingumą ir neskaidrumą.

Rizikos kapitalas ir MVĮ sektorius. Komisija turėtų pateikti teisėkūros pasiūlymų siekiant sukurti suderintą ES lygmens pagrindą, skirtą rizikos kapitalui ir privataus kapitalo fondams, ir užtikrinti tarpvalstybinio masto prieigą prie rizikos kapitalo mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kaip numatyta Lisabonos dienotvarkėje. Šiuo tikslu Komisija nedelsdama turėtų įgyvendinti politinius pasiūlymus, kuriuos ji pateikė komunikate dėl kliūčių šalinimo tarpvalstybinėms investicijoms rizikos kapitalo lėšomis. Pasiūlymas turėtų atitikti geros teisėkūros principus, jame neturėtų būti papildomų sudėtingų teisinių, mokestinių ir administracinių aspektų ES lygmeniu.

2 rekomendacija dėl priemonių skaidrumui užtikrinti

Europos Parlamentas mano, kad numatomame priimti teisės akte turėtų būti reglamentuojami toliau nurodyti dalykai.

Privataus investavimo sistema. Komisija turėtų pateikti teisėkūros pasiūlymą dėl Europos privataus investavimo sistemos sukūrimo, kad investavimo produktai, įskaitant alternatyvias investavimo priemones, tarpvalstybiniu mastu galėtų būti platinami atitinkamoms kvalifikuotų investuotojų grupėms. Tokiame pasiūlyme, jei reikia, turėtų būti numatyti šie informacijos atskleidimo investuotojams ir atitinkamoms valdžios institucijoms principai:

   - bendroji investavimo strategija ir mokesčių politika,
   - skolintas kapitalas (įsiskolinimo rizika), rizikos valdymo sistema ir investicijų portfelio vertinimo metodai,
   - sukaupto kapitalo šaltiniai ir sumos, įskaitant viduje sukaupto kapitalo,
   - taisyklės, kuriomis remiantis užtikrinamas visapusiškas direktorių ir vyresniųjų vadybininkų atlygio sistemų, įskaitant akcijų opcionus, skaidrumas,
   - akcininkų, kurių turima dalis viršija tam tikrą kiekį, registracija ir tapatybės nustatymas.

Investuotojai. Komisija, bendradarbiaudama su priežiūros institucijomis, turėtų nustatyti taisykles, pagal kurias būtų užtikrinama, kad investuotojams bus aiškiai teikiama ir pranešama svarbi ir esminė informacija.

Privataus kapitalo fondai ir darbuotojų apsauga. Komisija turėtų užtikrinti, kad remiantis Direktyva 2001/23/EB darbuotojams visuomet būtų užtikrinamos vienodos teisės, įskaitant teisę į informaciją ir konsultacijas, jei investuotojas perleidžia atitinkamos įmonės ar verslo, įskaitant privataus kapitalo ir rizikos draudimo fondus, valdymą.

Pensijų sistemos. Nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio vis daugiau pensijų fondų ir draudimo bendrovių investuoja į RDF ir PKF, ir bet kokia nesėkmė neigiamai paveiktų pensijų sistemos narių teises į pensiją. Persvarstydama Direktyvą 2003/41/EB, Komisija turėtų užtikrinti, kad darbuotojai ar personalo atstovai būtų informuojami apie jų pensijų investavimo būdus ir riziką tiesiogiai arba per patikos valdytojus.

3 rekomendacija dėl priemonių, susijusių su pernelyg dideliu įsiskolinimu

Europos Parlamentas mano, kad numatomame priimti teisės akte turėtų būti reglamentuojami toliau nurodyti dalykai.

Privataus kapitalo fondų skolintas kapitalas. Komisija, persvarstydama Direktyvą 77/91/EEB dėl kapitalo, turėtų užtikrinti, kad pakeitimai atitiktų šiuos pagrindinius principus: laikomas kapitalo kiekis atitinka riziką, galima pagrįstai manyti, kad skolinto kapitalo dydis yra tinkamas privataus kapitalo fondui (įmonei) ir tikslinei bendrovei, ir nėra nesąžiningos diskriminacijos tam tikrų privačių investuotojų, panašią strategiją taikančių investicijų fondų ar priemonių atžvilgiu.

Kapitalo išeikvojimas. Komisija turėtų pasiūlyti ES lygmeniu suderintų papildomų priemonių, jei reikia, kai persvarstomi nacionaliniai ir Bendrijos teisės aktai, kad būtų išvengta tikslinių įmonių turto išpardavimo dalimis.

4 rekomendacija dėl interesų konfliktų reguliavimo priemonių

Europos Parlamentas mano, kad numatomame priimti teisės akte turėtų būti reglamentuojami toliau nurodyti dalykai.

Komisija turėtų pradėti taikyti taisykles, kuriomis remiantis būtų galima užtikrinti veiksmingą investicinių įmonių savo klientams teikiamų paslaugų atskyrimą. Europos Parlamentas primena, kad bet kokie pakeitimai turėtų būti taikomi visoms finansų institucijoms, taigi būti nediskriminuojantys. Kaip rekomendavo Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (angl. IOSCO), finansų įstaigos, teikiančios daugybę įvairių paslaugų, turėtų įmonių ar grupių lygmeniu vykdyti politiką ir procedūras (įskaitant tinkamo informacijos atskleidimo), kuriomis remdamosi jos galėtų nustatyti, vertinti ir plėtoti atitinkamas konfliktų ar galimų konfliktų sprendimo priemones.

Kreditų reitingų agentūros. Turėtų būti reikalaujama, kad kreditų reitingų agentūros teiktų daugiau informacijos ir pašalintų arba sumažintų netolygų informacijos pasiskirstymą, neapibrėžtumą ir atskleistų interesų konfliktus, kuriems esant jos veikia, nesunaikindamos į sandorius orientuotos finansų sistemos. Ypač turėtų būti reikalaujama, kad kreditų reitingų agentūros atskirtų reitingų verslą nuo bet kokių kitų jų teikiamų paslaugų (pvz., konsultacijos struktūrinių sandorių klausimais), susijusių su įsipareigojimais ar įmonėmis, kurias jos reitinguoja.

Patekimas į rinką ir koncentracija. Komisijos Konkurencijos generalinis direktoratas turėtų pradėti bendrą koncentracijos rinkoje poveikio ir vyraujančių finansų paslaugų pramonės dalyvių, įskaitant rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondus, poveikio patikros procedūrą ir atsižvelgti į tarptautinę padėtį. Turėtų būti vertinama, ar visi rinkos dalyviai taiko Bendrijos konkurencijos taisykles, ar nėra neteisėtos koncentracijos rinkoje ar poreikio pašalinti kliūtis naujiems dalyviams bei panaikinti teisės aktus, kuriuose nustatomos palankios sąlygos dabartiniams dalyviams ir dabartinėms rinkos institucijoms, kai dėl to ribojama konkurencija.

5 rekomendacija dėl esamų finansinių paslaugas reglamentuojančių teisės aktų

Europos Parlamentas mano, kad numatomame priimti teisės akte turėtų būti reglamentuojami toliau nurodyti dalykai.

Komisija turėtų įvertinti visus esamus su finansų rinkomis susijusius Bendrijos teisės aktus ir nustatyti, ar yra spragų reguliuojant rizikos draudimo fondus ir privataus kapitalo fondus, ir remdamasi šio vertinimo rezultatais Parlamentui pateikti vieną ar kelis pasiūlymus dėl teisės aktų, pagal kuriuos, jei reikia, būtų iš dalies keičiamos esamos direktyvos siekiant geriau reguliuoti rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondus bei kitus atitinkamus subjektus. Reglamentavimo pasiūlymai turėtų būti tikslingi.

Teisinė informacija - Privatumo politika