Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2253(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0303/2008

Pateikti tekstai :

A6-0303/2008

Debatai :

PV 22/09/2008 - 23
CRE 22/09/2008 - 23

Balsavimas :

PV 25/09/2008 - 7.4
CRE 25/09/2008 - 7.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0459

Priimti tekstai
PDF 244kWORD 97k
Ketvirtadienis, 2008 m. rugsėjo 25 d. - Briuselis
Žiniasklaidos sutelkimas ir pliuralizmas Europos Sąjungoje
P6_TA(2008)0459A6-0303/2008

2008 m. rugsėjo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žiniasklaidos sutelkimo ir pliuralizmo Europos Sąjungoje (2007/2253(INI))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Amsterdamo sutarties protokolą dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos(Amsterdamo sutarties protokolas)(1),

–   atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą "Žiniasklaidos pliuralizmas Europos Sąjungos valstybėse narėse" (SEC(2007)0032),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/65/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo(2),

–   atsižvelgdamas į savo 2002 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl žiniasklaidos sutelkimo(3),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo (UNESCO konvencija dėl kultūrų įvairovės),

–   atsižvelgdamas į savo 2004 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl saviraiškos ir informacijos laisvės pažeidimo pavojaus ES, ypač Italijoje (Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnio 2 dalis)(4),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. Komisijos komunikatą dėl valstybės paramos taisyklių taikymo visuomeniniam transliavimui(5),

–   atsižvelgdamas į 1999 m. sausio 25 d. Tarybos rezoliuciją dėl visuomeninio transliavimo(6),

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2007 m. sausio 31 d. rekomendaciją Nr. Rec(2007)3 valstybėms narėms dėl visuomeninės žiniasklaidos vaidmens informacinėje visuomenėje,

–   atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2000 m. birželio 27 d. rekomendaciją Rec 1466(2000) dėl švietimo per žiniasklaidą;

–   atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 31 d. Ministrų komiteto rekomendaciją Rec(2007)2 dėl žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos turinio įvairovės;

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės interaktyviosios televizijos paslaugų sąveikos(7),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A6-0303/2008),

A.   kadangi Europos Sąjunga patvirtino savo įsipareigojimą ginti ir skatinti žiniasklaidos pliuralizmą, kaip Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje įtvirtintos saviraiškos ir informacijos laisvės, kuri išlieka pagrindiniu demokratijos, pilietinio pliuralizmo ir kultūrų įvairovės išsaugojimo principu, pagrindą,

B.   kadangi Europos Parlamentas ne kartą pareiškė norą, kad Komisija kurtų stabilią teisės sistemą, susijusią su žiniasklaidos priemonėmis ir su informacine visuomene apskritai, pagal kurią būtų užtikrinama atitinkamo lygio pliuralizmo apsauga valstybėse narėse ir operatoriai galėtų pasinaudoti vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis,

C.   kadangi, kaip savo minėtajame tarnybų darbo dokumente pažymi Komisija, žiniasklaidos priemonių pliuralizmo sąvoka apima ne tik įmonių nuosavybės koncentracijos problemą, bet ir klausimus, susijusius su visuomeninio transliavimo paslaugomis, politine galia, ekonomine konkurencija, kultūrų įvairove, naujų technologijų plėtojimu, skaidrumu ir Europos Sąjungos žurnalistų darbo sąlygomis,

D.   kadangi visuomeniniai transliavimo paslaugų teikėjai turėtų disponuoti pakankamomis lėšomis ir reikalingomis priemonėmis, kad būtų tikrai užtikrinta jų nepriklausomybė nuo politinio spaudimo ir rinkos jėgų,

E.   kadangi dabar transliavimo paslaugų teikėjai neteisingai ir neatsižvelgiant į turinio kokybę spaudžiami konkuruoti dėl reitingų su komerciniais kanalais, kurių pagrindinis tikslas yra ne kokybė, o siekis patenkinti daugumos žiūrovų poreikius,

F.   kadangi UNESCO konvencijoje dėl kultūrų įvairovės itin didelis dėmesys skiriamas, inter alia, tam, kad būtų sudarytos ypač palankios sąlygos žiniasklaidos įvairovei,

G.   kadangi toje pačioje UNESCO konvencijoje pripažįstama šalių teisė imtis priemonių žiniasklaidos įvairovei didinti, įskaitant priemones, susijusias su visuomeniniu transliavimu,

H.   kadangi UNESCO konvencijoje dėl kultūrų įvairovės ir Amsterdamo sutarties protokole numatytas svarbus visuomeninės garso ir vaizdo žiniasklaidos, kaip priemonės pliuralizmui užtikrinti, vaidmuo ir teigiama, kad visuomeninės transliacijos sistema valstybėse narėse tiesiogiai susijusi su demokratiniais, socialiniais ir kultūriniais kiekvienos visuomenės poreikiais ir su poreikiu išsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą, be to, valstybės narės įpareigojamos nustatyti visuomeninio televizijos programų transliavimo funkciją ir jį finansuoti,

I.   kadangi pirmiau paminėtame 2001 m. Komisijos komunikate visiškai pripažįstamas ypatingas visuomeninio transliavimo įstaigų vaidmuo skatinant pliuralizmą ir kultūrų bei kalbų įvairovę, be to, jame pabrėžiama, kad Komisija, nagrinėdama klausimus dėl valstybės paramos skyrimo, taikys tokius kriterijus, kaip kultūrų įvairovės skatinimo svarba, ir atsižvelgs į tai, ar pagalba bus susijusi su demokratiniais, socialiniais ir kultūriniais kiekvienos visuomenės poreikiais,

J.   kadangi pirmiau paminėtoje1999 m. sausio 25 d. Tarybos rezoliucijoje pakartotinai pabrėžiama ypatinga visuomeninio transliuotojo svarba užtikrinant pliuralizmą ir reikalaujama įpareigoti valstybes nares suteikti jam daugiau funkcijų, kad visuomenė gautų naudos iš naujų garso ir vaizdo bei informacinių paslaugų ir naujų technologijų,

K.   kadangi priimtas Amsterdamo sutarties protokolas norint užtikrinti, kad valstybės narės, siekdamos išlaikyti žiniasklaidos pliuralizmą, plėtotų savo nacionalines visuomeninės transliacijos sistemas atsižvelgdamos į demokratinius ir kultūrinius kiekvienos visuomenės poreikius,

L.   kadangi minėtojoje rekomendacijoje Rec(2007)3 pabrėžiamas ypatingas visuomeninio transliuotojo, kaip nešališko ir nepriklausomo, naujoviško ir įvairaus turinio informacijos ir komentarų, atitinkančių aukštus etikos ir kokybės standartus, šaltinio vaidmuo; be to, joje pabrėžiamas žiniasklaidos, kaip viešų diskusijų forumo, skatinančio atskirų piliečių demokratinį dalyvavimą, vaidmuo ir reikalaujama, kad valstybės narės galėtų pritaikyti šį vaidmenį naujoje žiniasklaidos aplinkoje,

M.   kadangi žiniasklaidos pliuralizmas galimas tik užtikrinus tinkamą politinę visuomeninės televizijos transliacijų turinio pusiausvyrą,

N.   kadangi patirtis rodo, kad nevaržoma nuosavybės koncentracija kelia pavojų pliuralizmui ir kultūrų įvairovei, ir kadangi vien laisvos rinkos konkurencija grindžiama sistema negali užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmo,

O.   kadangi Europoje galiojanti dviejų ramsčių sistema, kurią sudaro privati ir visuomeninė televizija bei vaizdo ir garso žiniasklaida, tapo reikšminga žiniasklaidos sutelkimo ir pliuralizmo prielaida, ir kadangi ši sistema turėtų būti toliau plėtojama,

P.   kadangi dėl nuosavybės koncentracijos didėja profesionalių žiniasklaidos darbuotojų priklausomybė nuo didelių žiniasklaidos įmonių savininkų,

Q.   kadangi naujos technologijos, visų pirma, skaitmeninių technologijų naudojimas gaminant bei platinant garso ir vaizdo turinį, taip pat naujos rinkoje atsiradusios ryšio ir informacijos priemonės turi didelės įtakos atitinkamų produktų kiekiui ir jų sklaidos pobūdžiui; kadangi, nepaisant to, kiekybinis žiniasklaidos ir atitinkamų paslaugų augimas nėra savaiminė turinio įvairovės prielaida; kadangi dėl šios priežasties būtina atnaujinti žiniasklaidos pliuralizmą ir kultūrų įvairovę užtikrinančias priemones, kurios padėtų sudaryti sąlygas visuomenei teikti tikslią ir objektyvią informaciją,

R.   kadangi galiojančiuose telekomunikacijų srities teisės aktuose, nurodančiuose tiesiogines infrastruktūros ir turinio reguliavimo sąsajas ir tarpusavio priklausomybę, numatytos tinkamos valstybėms narėms skirtos techninės priemonės (pvz., prieigos ir privalomojo programų siuntimo nuostatos), susijusios su žiniasklaidos pliuralizmo ir turinio įvairovės apsauga,

S.   kadangi, nepaisant to, pažangios technologijos savaime negali padėti užtikrinti informacijos pliuralizmo ir turinio įvairovės ir kadangi tai turėtų padėti užtikrinti aktyvi, nuosekli ir budri nacionalinių ir Europos valdžios institucijų politika,

T.   kadangi, nors internetas ir suteikė daugiau galimybių naudotis įvairiais informacijos, pažiūrų ir nuomonių šaltiniais, jis dar nepakeitė tradicinės žiniasklaidos, kuri tebelieka svarbiausia visuomenės nuomonės formavimo priemone,

U.   kadangi dėl technologijų raidos laikraščių leidėjai vis dažniau skelbia informaciją internete ir todėl labai priklauso nuo (interneto) reklamos pajamų,

V.   kadangi žiniasklaida lieka labai įtakingu politiniu įrankiu ir kadangi esama didelio pavojaus, kad žiniasklaida nebepajėgs atlikti demokratijos sergėtojos vaidmens, nes privačios žiniasklaidos bendrovės gali siekti vien finansinės naudos; kadangi dėl to kyla pavojus turinio įvairovei ir kokybei, taip pat nuomonių gausai, o dėl šių priežasčių nepakanka remtis vien rinkos svertais žiniasklaidos pliuralizmui užtikrinti,

W.   kadangi didelės žiniasklaidos įmonės kai kuriose valstybėse narėse užėmė tvirtą ir dažnai dominuojančią padėtį ir kadangi pavojų žiniasklaidos nepriklausomybei kelia spaudos grupės, kurias valdančios įmonės gali sudaryti viešojo pirkimo sutartis,

X.   kadangi kai kuriose valstybėse narėse tarptautinių žiniasklaidos įmonių indėlis labai svarbus atkuriant žiniasklaidos pusiausvyrą, tačiau taip pat būtina gerinti tam tikras darbo ir mokėjimo sąlygas,

Y.   kadangi būtina gerinti profesionalių žiniasklaidos darbuotojų darbo sąlygas ir darbo kokybę; kadangi nesuteikiant socialinių garantijų vis daugiau žurnalistų dirba pavojingomis sąlygomis,

Z.   kadangi ES konkurencijos teisė daro gana ribotą poveikį klausimams, susijusiems su žiniasklaidos koncentracija, nes naujosiose valstybėse narėse vertikalioji ir horizontalioji žiniasklaidos koncentracija nepasiekė tokio finansinio lygio, kad būtų taikoma ES konkurencijos teisė,

AA.   kadangi įvedus ypač griežtus reikalavimus dėl žiniasklaidos nuosavybės kiltų pavojus Europos bendrovių konkurencingumui pasaulyje ir galėtų padidėti ne Europos žiniasklaidos grupių įtaka,

AB.   kadangi žiniasklaidos vartotojams derėtų užtikrinti galimybę susipažinti su įvairiu turiniu,

AC.   kadangi žiniasklaidos kūrėjai stengiasi pateikti kuo aukštesnės kokybės turinį, bet ne visose valstybėse narėse tam sudaromos vienodai geros sąlygos,

AD.   kadangi naujų žiniasklaidos priemonių (plačiajuosčio interneto, satelitinių kanalų, skaitmeninės antžeminės televizijos ir t. t.) plitimas ir įvairios žiniasklaidos priemonių nuosavybės formos savaime negali užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmo ir turinio įvairovės,

AE.   kadangi visuomeninės ir komercinės žiniasklaidos veikla turėtų būti grindžiama turinio kokybės ir nepilnamečių apsaugos principais,

AF.   kadangi žiniasklaidos bendrovės – nepakeičiama žiniasklaidos pliuralizmo ir demokratijos užtikrinimo prielaida, todėl jos turėtų daugiau dėmesio skirti verslo etikos ir socialinės atsakomybės klausimams,

AG.   kadangi komercinės žiniasklaidos priemonės vis dažniau naudojasi privačių vartotojų sukurtu turiniu, ypač už nedidelį mokestį arba nemokamai įgytu garso bei vaizdo turiniu, ir todėl kyla klausimų dėl darbo etikos ir privatumo apsaugos, o taip daromas nesąžiningas konkurencinis spaudimas žurnalistams ir kitiems žiniasklaidos profesionalams,

AH.   kadangi naujas svarbus būdas prisidėti prie raiškos laisvės – tinklaraščiai, kuriuos vis labiau naudoja profesionalūs žiniasklaidos darbuotojai ir privatūs asmenys,

AI.   kadangi visuomeniniams transliuotojams turi būti skiriamas nuolatinis finansavimas, be to, jie turi veikti remdamiesi sąžiningumo ir nešališkumo principais, taip pat disponuoti tinkamomis priemonėmis visuomenės interesams ir vertybėms propaguoti,

AJ.   kadangi valstybės narės gali laisvai interpretuoti nuostatas, susijusias su visuomeninės žiniasklaidos funkcija ir su jos finansavimu,

AK.   kadangi visuomeninė žiniasklaida pastebima tik garso ir vaizdo bei nelinijinių paslaugų rinkose,

AL.   kadangi ilgalaikį Europos garso ir vaizdo žiniasklaidos modelio pagrindą turi sudaryti tinkamai subalansuotas stiprių, nepriklausomų ir pliuralistinių visuomeninės žiniasklaidos priemonių ir dinamiško komercinio sektoriaus derinys; kadangi šio modelio tęstinumas – svarbiausia gyvybingos, kūrybingos, kokybiškos ir pliuralistinės žiniasklaidos, taip pat pagarbos kultūrų įvairovei ir jos skatinimo prielaida,

AM.   kadangi valstybėse narėse visuomeninė žiniasklaida tam tikrais atvejais netinkamai finansuojama ir patiria politinį spaudimą,

AN.   kadangi, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės visuomeninės transliacijos sistemai iškeltus uždavinius, būtina užtikrinti ilgalaikį šių sistemų finansavimą ir jų nepriklausomybę, o šis tikslas nepasiektas nė vienoje valstybėje narėje,

AO.   kadangi kai kuriose valstybėse narėse visuomeninei žiniasklaidai tenka išskirtinis vaidmuo kokybės ir auditorijos požiūriais,

AP.   kadangi nuostata dėl visuotinės galimybės susipažinti su aukštos kokybės įvairialypiu turiniu dar svarbesnė technologijų kaitos ir spartėjančios koncentracijos, didėjančios konkurencijos ir globalizacijos sąlygomis; kadangi visuomeninės žiniasklaidos garso ir vaizdo paslaugos – ypač svarbi demokratinės nuomonės formavimo prielaida, dėl kurios žmonėms suteikiama galimybė susipažinti su kultūrų įvairove ir užtikrinamas pliuralizmas; kadangi šioms paslaugoms teikti turi būti naudojamos naujos transliavimo platformos, kad būtų galima įvykdyti iškeltus uždavinius ir pasiekti visų sluoksnių gyventojus, nesvarbu, kokiomis prieigos priemonėmis jie naudojasi,

AQ.   kadangi, siekiant konkuruoti su komercine žiniasklaida siūlant aukšto lygio kultūros ir naujienų sričių turinį, visuomeninės žiniasklaidos paslaugos turi būti tinkamai finansuojamos viešojo sektoriaus lėšomis,

AR.   kadangi per pastarąjį dešimtmetį atsirado naujų žiniasklaidos kanalų; kadangi vis didesnė reklamos pajamų dalis tenka interneto žiniasklaidos priemonėms ir dėl to kyla tradicinių žiniasklaidos priemonių susirūpinimas,

AS.   kadangi visuomeninių ir komercinių transliuotojų veikla ir toliau papildys viena kitą ir bus plečiama kartu su naujais rinkos dalyviais naudojant naujas technologijas ir naujas garso ir vaizdo transliavimo terpes, kurių pagrindą sudarys daug įvairių transliavimo platformų,

AT.   kadangi ES neturi jokių svarbių teisinių svertų žiniasklaidos koncentracijai reguliuoti, tačiau naudodamasi įgaliojimais įvairiose politikos srityse ji gali aktyviai dalyvauti užtikrindama žiniasklaidos pliuralizmą ir jį skatindama; kadangi teisės aktai dėl konkurencijos ir valstybės paramos, garso ir vaizdo bei telekomunikacijos priemonių veiklos nuostatos, taip pat išorės (prekybos) santykių reikalavimai – tai priemonės, kuriomis remdamasi ES gali ir turi toliau aktyviai vykdyti politiką, skirtą žiniasklaidos pliuralizmui stiprinti ir skatinti,

AU.   kadangi daugėja konfliktų, susijusių su raiškos laisve,

AV.   kadangi žinių visuomenei vis svarbesnis švietimas žiniasklaidos srityje, kad piliečiai galėtų sąmoningai ir aktyviai dalyvauti demokratinėje veikloje,

AW.   kadangi dėl didėjančio informacijos srauto (ypač internetu) didėja informacijos interpretavimo ir vertinimo svarba,

AX.   kadangi turi būti labiau skatinamas Europos Sąjungos piliečių išprusimas žiniasklaidos srityje,

AY.   kadangi šiuo metu Europos žiniasklaida veikia globalizuotoje rinkoje, o tai reiškia, kad dėl didelių apribojimų, susijusių su žiniasklaidos priemonių nuosavybės reikalavimais, ypač sumažėtų jos galimybes konkuruoti su šių reikalavimų nesuvaržytomis trečiųjų šalių bendrovėmis; kadangi, viena vertus, būtina nuosekliai įgyvendinti sąžiningos konkurencijos taisykles ir tuo pat metu užtikrinti pliuralizmo prielaidas ir, antra vertus, užtikrinti, jog įmonės galėtų pakankamai lanksčiai konkuruoti tarptautinėje žiniasklaidos rinkoje,

AZ.   kadangi gyvename visuomenėje, kurioje nuolat gaunama informacijos, skubių pranešimų ir neredaguotų žinių, nors informacijai atsirinkti reikalingi tam tikri įgūdžiai,

BA.   kadangi žiniasklaidos telkimo ir pliuralizmo skatinimo priemonės turi būti ES užsienio santykių (prekybos ir kt.) pagrindas, ypač kai tai susiję su Europos kaimynystės politika, plėtros strategija ir dvišaliais partnerystės susitarimais,

1.   ragina Komisiją ir valstybes nares išsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą, užtikrinti, kad visi ES piliečiai visose valstybėse narėse galėtų naudotis laisva ir įvairia žiniasklaida, ir prireikus siūlyti patobulinimus;

2.   yra tvirtai įsitikinęs, kad pliuralistinė žiniasklaidos sistema yra būtina demokratiniam Europos socialiniam modeliui toliau gyvuoti;

3.   pažymi, kad Europos žiniasklaidos aplinkoje pastebima vis didesnė žiniasklaidos sričių ir rinkų konvergencija;

4.   pabrėžia, kad žiniasklaidos sistemos nuosavybės koncentracijos sąlygomis sukuriama palanki aplinka reklamos rinkai monopolizuoti, trukdoma naujiems veikėjams patekti į rinką, taip pat skatinamas vienodas žiniasklaidos turinys;

5.   pažymi, kad žiniasklaidos sistemos vystymąsi vis labiau skatina orientacija į pelną, ir todėl adekvačiai neužtikrinama visuomeniniai, politiniai arba ekonominiai procesai arba žurnalistų elgesio kodekse numatytos vertybės; taigi mano, kad, siekiant užtikrinti prieigą, konkurenciją, kokybę ir vengti žiniasklaidos nuosavybės koncentracijos ir politinės valdžios interesų konfliktų, dėl kurių daroma žala laisvai konkurencijai, vienodoms veiklos sąlygoms ir pliuralizmui, konkurencijos teisės aktai turi būti siejami su žiniasklaidą reglamentuojančiais teisės aktais;

6.   primena valstybėms narėms, kad nacionalinėms valdžios institucijoms priimant sprendimus visuomet turi būti siekiama užtikrinti pusiausvyrą tarp minėtųjų institucijų pareigų ir raiškos laisvės, kurią kraštutiniu atveju turi apsaugoti teismai;

7.  7 ragina Komisiją įsipareigoti remti stabilią teisinę sistemą, pagal kurią būtų užtikrintas aukštas pliuralizmo apsaugos valstybėse narėse lygis;

8.   taigi reikalauja užtikrinti visuomeninių ir privačiųjų transliuotojų pusiausvyrą tose valstybėse narėse, kuriose šiuo metu dirba visuomeniniai transliuotojai, ir konkurencijos teisės aktų bei žiniasklaidą reglamentuojančių teisės aktų sąsajas siekiant stiprinti žiniasklaidos pliuralizmą;

9.   mano, kad pagrindinis valstybinių valdžios institucijų tikslas turėtų būti sudaryti sąlygas, pagal kurias būtų užtikrinta aukštos kokybės žiniasklaida (įskaitant visuomeninę žiniasklaidą), saugoma žiniasklaidos įvairovė ir užtikrinama visiška žurnalistų nepriklausomybė;

10.   reikalauja imtis priemonių Europos žiniasklaidos koncernų konkurencingumui stiprinti ir prisidėti prie ekonomikos augimo; konkurencingumas turėtų būti skatinamas didinant piliečių supratimą ir ekonominių bei finansinių klausimų išmanymą;

11.   pabrėžia didėjančią trečiųjų šalių investuotojų į ES žiniasklaidą, ypač naujosiose valstybėse narėse, įtaką;

12.   ragina konkurencijos įstatymų nuostatas nuosekliai taikyti ES ir nacionaliniu lygmenimis, siekiant užtikrinti aukštą konkurencijos lygį ir naujų konkurentų patekimą į rinką;

13.   mano, kad ES konkurencijos srities teisės aktai pasitarnavo ribojant žiniasklaidos koncentraciją; vis dėlto pabrėžia nepriklausomos valstybių narių žiniasklaidos kontrolės svarbą, todėl ragina užtikrinti, kad žiniasklaida nacionaliniu lygmeniu būtų reguliuojama veiksmingai, aiškiai, skaidriai ir vadovaujantis aukštais standartais;

14.   teigiamai vertina Komisijos ketinimą parengti konkrečius žiniasklaidos pliuralizmo vertinimo rodiklius;

15.   ragina be rodiklių žiniasklaidos pliuralizmui nustatyti parengti ir kitus rodiklius, kuriais būtų vadovaujamasi kaip žiniasklaidos analizės kriterijais ir kurie apimtų orientavimąsi į demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus ir mažumų teisių bei profesinio žurnalistų elgesio kodekso užtikrinimo principus;

16.   mano, kad taisyklėse dėl žiniasklaidos koncentracijos turėtų būti reglamentuojama ne tik nuosavybė ir žiniasklaidos turinio kūrimas, bet ir (elektroninės) prieigos ir turinio platinimo internete priemonės ir mechanizmai, pvz., paieškos sistemos;

17.   pabrėžia, kad svarbu užtikrinti neįgaliesiems galimybę gauti informacijos;

18.   pripažįsta, kad savireguliacija – svarbi prielaida žiniasklaidos pliuralizmui užtikrinti; pritaria esamoms šios srities bendrovių iniciatyvoms;

19.   ragina parengti žiniasklaidos laisvės chartiją žodžio laisvei ir pliuralizmui užtikrinti;

20.   ragina gerbti žiniasklaidos laisvę; ragina žiniasklaidą rengti pranešimus remiantis atitinkamais etikos kodeksais;

21.   pabrėžia poreikį sukurti žiniasklaidos pliuralizmo priežiūros ir įgyvendinimo sistemas remiantis patikimais ir nešališkais rodikliais;

22.   pabrėžia, kad ES ir valstybių narių valdžios institucijos turi užtikrinti žurnalistų ir redaktorių savarankiškumą remdamosi atitinkamomis konkrečiomis teisinėmis bei socialinėmis garantijomis ir atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu parengti redaktorių chartijas, kurios užkirstų kelią savininkų, suinteresuotųjų šalių arba kitų institucijų (pvz., vyriausybių) kišimuisi į naujienų turinį, ir kurios būtų vienodai taikomos valstybėse narėse ir visose rinkose, kuriose veikia ES įsikūrusios žiniasklaidos bendrovės;

23.   ragina valstybes nares tinkamai užtikrinti, kad būtų vienodai atsižvelgiama į opius politinius ir socialinius klausimus, ypač susijusius su naujienų laidomis ir programomis, kuriose nušviečiama dabartinė padėtis;

24.   palankiai vertina naujosios žiniasklaidos paskatintą žiniasklaidos priemonių kaitą ir įvairovę ir ragina atsakingai naudotis visomis naujausiomis technologijomis, pvz., mobiliąja televizija – komercinės, visuomeninės ir bendruomenės žiniasklaidos platforma;

25.   ragina atvirai svarstyti visus su tinklaraščių padėtimi susijusius klausimus;

26.   pritaria, kad būtina autorių teisių, susijusių su internetine žiniasklaida, apsauga ir kad trečiosios šalys turi pateikti nuorodą į informacijos šaltinį;

27.   rekomenduoja išprusimą žiniasklaidos srityje įtraukti į pagrindinės Europos kompetencijos sąrašą ir remia pagrindinės mokymo programos Europos išprusimo žiniasklaidos srityje plėtrą pabrėžiant žiniasklaidos vaidmenį kovojant su bet kokio pobūdžio skaitmenine atskirtimi;

28.   dar kartą pabrėžia, kad, kaip nurodyta minėtoje rekomendacijoje Rec1466(2000), su žiniasklaida susijusios švietimo priemonės turi būti taikomos siekiant piliečiams sudaryti tinkamas sąlygas atitinkamai informacijai kritiškai vertinti ir vis didėjančiam informacijos srautui įveikti; mano, kad dalyvaudami šiuose mokymuose piliečiai įgis įgūdžių savarankiškai rengti pranešimus ir juos teikti tinkamiausioms žiniasklaidos priemonėms, t. y. piliečiai galės visapusiškai naudotis informacijos ir saviraiškos laisve;

29.   ragina Komisiją parengti Europos lygmens išprusimo žiniasklaidos srityje programą, kad reikiamą dėmesį galima būtų skirti svarbaus turinio vertinimo standartams ir keitimuisi pažangiąja patirtimi;

30.   ragina Komisiją ir valstybes nares įtvirtinti nešališką sistemą, pagal kurią transliavimo licencijos, susijusios su kabelinės, palydovinės televizijos arba analoginio ar skaitmeninio transliavimo rinkomis, būtų teikiamos laikantis skaidrių ir vienodų reikalavimų, siekiant sukurti daugialypę konkurencinę sistemą ir išvengti įmonių, turinčių monopolį arba užimančių dominuojančią poziciją, piktnaudžiavimo;

31.   primena Komisijai, kad keletą kartų ji buvo raginta parengti direktyvą, pagal kurią būtų užtikrinamas pliuralizmas, skatinama ir saugoma kultūrinė įvairovė, apibrėžta UNESCO konvencijoje dėl kultūrų įvairovės, išsaugoma galimybė visoms žiniasklaidos įmonėms pasinaudoti techniniais pajėgumais, kurie sudarytų galimybes pasiekti visus piliečius;

32.   primygtinai ragina valstybes nares remti aukštos kokybės transliavimo paslaugų teikėjus, kad jie galėtų pateikti alternatyvų komercinių kanalų programoms ir, nebūtinai turėdami konkuruoti dėl reitingų ir pajamų iš reklamos, galėtų užimti pastebimesnę vietą Europoje ir būti žiniasklaidos priemonių pliuralizmo, demokratinio dialogo ir visų piliečių galimybės gauti kokybišką turinį ramstis;

33.   ragina Komisiją ir valstybes nares remti glaudesnį Europos reguliavimo institucijų bendradarbiavimą ir aktyviau rengti transliavimo sektoriaus reguliavimo institucijų oficialias bei neoficialias diskusijas ir keitimąsi nuomonėmis;

34.   rekomenduoja, kad prireikus valstybių narių visuomeninė žiniasklaida atspindėtų daugiakultūrinį regionų pobūdį;

35.   siekdamas daugiau skaidrumo, susijusio su transliuotojo ir leidėjo tikslais ir aplinka, ragina paskelbti visų žiniasklaidos leidinių savininkus;

36.   ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionalinės konkurencijos teisės nuostatų taikymas žiniasklaidai ir interneto bei komunikacinių technologijų sektoriui palengvintų ir skatintų žiniasklaidos pliuralizmą; ragina Komisiją diegiant ES lygmens konkurencijos nuostatas atsižvelgti į jų poveikį žiniasklaidos pliuralizmui;

37.   rekomenduoja, kad taisyklės, reguliuojančios valstybės paramą, būtų nustatytos ir įgyvendinamos taip, kad būtų sudarytos sąlygos visuomeninei žiniasklaidai atlikti savo funkciją dinamiškoje aplinkoje ir būtų užtikrinta, kad visuomeninė žiniasklaida, remdamasi skaidrumo ir atskaitingumo principais, turėtų galimybę atlikti jai valstybių narių skirtas užduotis ir išvengti valstybės lėšų neteisėto naudojimo politiniais arba ekonominiais sumetimais;

38.   ragina Komisiją, priimant sprendimą dėl pakartotinio 2001 m. Komisijos komunikato svarstymo, tinkamai atsižvelgti į UNESCO konvenciją dėl kultūrų įvairovės ir į minėtąją rekomendaciją Rec(2007)3; jei Komisija nuspręstų pakartotinai svarstyti dabartines gaires, prašo, kad visos priemonės ar patikslinimai, pagal kuriuos turėtų būti tinkamai gerbiama valstybių narių kompetencija, būtų vertinami atsižvelgiant į jų įtaką žiniasklaidos pliuralizmui;

39.   rekomenduoja Komisijai, jei reikia, pasinaudoti pakartotiniu minėto Komisijos komunikato svarstymu kaip priemone visuomeninėms transliavimo priemonėms stiprinti, kadangi šios priemonės – svarbus žiniasklaidos pliuralizmo ES garantas;

40.   mano, kad skaitmeninių technologijų amžiuje visuomeninėms garso ir vaizdo žiniasklaidos priemonėms iškeltus uždavinius galima sėkmingai įgyvendinti tik tuomet, jei bus kuriamos naujos besiskiriančios nuo tradicinių programų informacijos ir žiniasklaidos paslaugos, kurios būtų suderinamos su bet kuriuo skaitmeniniu tinklu arba bet kuria platforma;

41.   pritaria kai kuriose valstybėse narėse įvestam reikalavimui, įpareigojančiam kabelinės televizijos bendroves skaitmeniniame transliavimo diapazone suteikti vietos valstybiniams kanalams ir skirti vietos visuomeniniams transliuotojams;

42.   ragina Komisiją, remiantis dinamišku ateities poreikius atitinkančiu požiūriu į Amsterdamo sutarties protokolą, plačiai interpretuoti visuomeninių transliuotojų funkcijas, ypač susijusias su nevaržomu visuomeninių transliuotojų dalyvavimu vystant naujas technologijas ir taikant naujas gamybos ir pranešimų teikimo formas (tiek linijinių, tiek ir nelinijinių paslaugų atveju); tai turėtų apimti ir klausimus, susijusius su tinkamu visuomeninių transliuotojų naujų paslaugų finansavimu;

43.   pakartoja, kad apibrėžiant nuostatas dėl spektro naudojimo turi būti atsižvelgiama į visuomenės interesus, pvz., į žiniasklaidos pliuralizmą, todėl šiuo atveju neturėtų būti remiamasi vien rinkos priemonėmis; man, kad, be to, valstybės narės turėtų būti toliau įpareigotos skirti dažnių diapazonus paslaugoms, kurios yra svarbios visuomenei, pvz., siekiui žiniasklaidos pliuralizmui skatinti ir užtikrinti;

44.   rekomenduoja pakartotinio telekomunikacijų teisės aktų rinkinio svarstymo metu išsaugoti ir, jei reikia, išplėsti privalomojo programų siuntimo nuostatas;

45.   pritaria pirmiau minėtai rekomendacijai Rec(2007)2 dėl žiniasklaidos pliuralizmo, kurioje teigiama, kad informacijos teikėjams reikėtų užtikrinti sąžiningą galimybę pasinaudoti elektroninių ryšių tinklais;

46.   atkreipia dėmesį į savo minėtą 2007 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją, nes sąveika yra itin svarbi žiniasklaidos pliuralizmui;

47.   ragina laikytis suderinto požiūrio papildomų skaitmeninių dažnių paskirstymo klausimu siekiant užtikrinti visiems dalyviams lygiateisę prieigą ir taip garantuoti žiniasklaidos pliuralizmą;

48.   reiškia susirūpinimą dėl to, kad dominuoja keli stambūs interneto dalyviai, nes tai riboja naujus rinkos dalyvius ir todėl slopinamas šio sektoriaus kūrybiškumas ir verslininkystė;

49.   ragina užtikrinti didesnį skaidrumą atsižvelgiant į asmens duomenis ir informaciją, kuri saugoma interneto paieškos sistemose, elektroninio pašto teikėjų ir socialinių ryšių palaikymo tinklavietėse;

50.   mano, kad taikant reglamentą ES mastu pakankamai užtikrinama prieiga prie elektroninių programų vadovų ir panašios peržiūros bei naršymo įrangos, tačiau galima būtų svarstyti papildomus veiksmus atsižvelgiant į tai, kaip pristatoma informacija apie esamas programas, siekiant užtikrinti, kad būtų galima lengvai pasinaudoti visuotinės svarbos paslaugomis; ragina Komisiją konsultavimosi procedūrų būdu nustatyti, ar reikia parengti minimalias gaires arba tam tikram sektoriui skirtą reguliavimą siekiant užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą;

51.   ragina garantuoti viešosios teisės ir privačių transliuotojų pusiausvyrą bei nuoseklų konkurencijos ir žiniasklaidos teisės taikymą siekiant sustiprinti žiniasklaidos pliuralizmą;

52.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 340, 1997 11 10, p. 109.
(2) OL L 332, 2007 12 18, p. 27.
(3) OL C 25 E, 2004 1 29, p. 205.
(4) OL C 104 E, 2004 4 30, p. 1026.
(5) OL C 320, 2001 11 15, p. 5.
(6) OL C 30, 1999 2 5, p. 1.
(7) Priimti tekstai, P6_TA(2007)0497.

Teisinė informacija - Privatumo politika